|
|
|
(1574) 2021-07-27Šaukštai po pietų: konteinerių vietos nebekeis
Vilniaus gatvės, kurioje žadėta įspūdingų mažosios architektūros elementų, rekonstrukcijai artėjant prie pabaigos, kretingiškiai, regis, per daug nesižavi nei J. K. Chodkevičiaus ir Vilniaus gatvės bei Birutės, Mėguvos ir Rotušės aikštės sankirtose dėl eismo saugumo įrengtais mažaisiais žiedais, pro kuriuos vos vos beišsisuka transportas, nei juolab pačiam šaligatvio vidury prie senųjų kapinių šiuo metu statomais požeminiais konteineriais. Viešieji svarstymai nedomino „Eini eini nuo Žiemos sodo kaire puse miesto centro link ir... bum – į konteinerius atsitrenki kaip į kokį netikėtai išdygusį stulpą. Kur logika?“ – klausė į redakciją paskambinę gyventojai. Jų nuomone, konteineriai apsunkins ir laidotuvių ceremoniją – ritualines paslaugas teikianti mašina nebegalės privažiuoti arčiau vartų. Be to, sudarytos puikios sąlygos į kapinių atliekoms skirtus konteinerius savo buitines atliekas stabtelėjus sumesti Vilniaus gatve mašinomis važiuojantiems prašalaičiams. Vasarą, tvyrant 30-čiai laipsnių karščio, prieigose sklis nemalonūs kvapai. Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Rimantas Žiaušys teigė esąs niekuo dėtas – darbai vykdomi pagal projektą, kuris rajono Savivaldybėje su įvairiomis institucijomis buvęs suderintas dar tuomet, kai šiose pareigose jis nedirbo. Anot Kretingos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjos Redos Kasnauskės, gyventojams su situacija teks susitaikyti. Vyko sprendinių vieši svarstymai – tiek, kai buvo rengiamas Vilniaus gatvės techninis projektas, tiek, kai buvo parinktos vietos konteineriams. Bet neatsirado nė vieno kretingiškio, net nė vieno rajono politiko, kuris būtų susidomėjęs, pateikęs kritikos arba kitokių siūlymų, kur statyti konteinerius. „Žmonės yra pasyvūs. Jie reaguoja nebent tuomet, kai turi asmeninį interesą arba jų prašo padėti pažįstami“, – patirtimi dalijosi R. Kasnauskė. Tačiau rajono tarybos narės Vaidos Jakumienės įsitikinimu, gyventojams iš anksto įžvelgti ir įvertinti problemą jos neapčiuopus, su ja nesusidūrus, – per daug sudėtinga.
Kretingos rajono abiturientai sulaukė brandos egzaminų rezultatų. Šiemet rajone 19 brandos egzaminų darbų buvo įvertinti šimtukais, visi jų – Pranciškonų gimnazijos abiturientų. Gavo net šešis šimtukus Vienuolika 11 Pranciškonų gimnazijos moksleivių gavo maksimalius šimto balų įvertinimus. Iš vieno egzamino po šimtuką gavo 8 moksleiviai. Du šimtukus iš anglų kalbos bei matematikos gavo Audrius Jurgutis, tris šimtukus iš geografijos, biologijos bei lietuvių kalbos ir literatūros gavo Gediminas Mėčius. Nepaprastų rezultatų pasiekė nepriekaištingais pažymiais mokyklą baigęs, nacionaliniuose, tarptautiniuose konkursuose ir olimpiadose ne kartą apdovanotas Pranciškonų gimnazijos abiturientas Edgaras Zaboras. Vaikinas pasirinko laikyti 6 brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, chemijos, matematikos, geografijos ir biologijos – ir iš visų jų gavo makslimalius 100 balų įvertinimus.
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Klaipėdos apskrityje užregistruotos 2 tūkst. 36 nusikalstamos veikos, tai yra – 326 mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Seimo kanceliarijos darbuotoja – su promilėmis Šeštadienio rytą, apie 3.30 val. Palangoje, Birutės al.–J. Basanavičiaus g. sankryžoje, sustabdytas automobilis „Mercedes Benz E 350“, kurį vairavo neblaivi (1,96 prom.) LR Seimo kanceliarijos darbuotoja, gimusi 1983 m. Moteriai įteiktas šaukimas atvykti į Palangos miesto policijos komisariatą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d. Bare pavogė pinigus Sekmadienį apie 19.35 val. Palangoje, J. Basanavičiaus g., bare, pastebėta, kad dingo 700 eurų, buvę vyriškoje rankinėje, pakabintoje ant kėdės atlošo. Pradėtas vagystės tyrimas. „P. n.“ informacija
Lauko krepšinio turnyre sužaisti III turo susitikimai, po kurių komandos išsiaiškino galutines vietas ir būsimus savo varžovus ketvirtfinalyje.
Tai paaiškėjo po savaitgalį įvykusių paskutiniųjų reguliariojo sezono rungtynių Skuode su „Bartuvos“ komanda, kai antroji komanda įveikė varžovus, o sekmadienio rungtynėse Skuodo „Bartuvai“ įskaitytas techninis pralaimėjimas 0:3.
Vydmantuose iškils teniso mėgėjams skirtas objektas
„Jau užsakytos ir kitą mėnesį mus turėtų pasiekti metalo konstrukcijos iš Italijos, kai tik gausime statybos leidimą, pradėsime kloti pamatus, ir vėliausiai Kalėdoms tikimės sulaukti teniso mėgėjų“, – apie numatomą statyti sporto objektą su dviem stalo ir padelio tenisui skirtomis salėmis bei galimybe įrengti lauko teniso kortus kalbėjo telšiškių bendrovės „Emvadara“ komercijos direktorius Arūnas Valantinavičius.
„Pamario restauratorius“ pradeda Žiemos sodo rekonstrukcijos darbus
Grafų Tiškevičių rūmų Žiemos sodo-oranžerijos rekonstrukcijos ir pritaikymo neįgaliesiems 1 mln. 64 tūkst. Eur vertės projektą vykdys šio projekto rangos darbų pirkimo konkursą laimėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Pamario restauratorius“.
Rangovas planuoja darbus pradėti artimiausiomis dienomis, kai tik bus galutinai pasirašytos rangos darbų sutartys, pagal kurias Žiemos sodo rekonstrukcijos pabaigtuvės numatomos 2023 metais. Rekonstrukcijos terminus diktuoja pinigai Praėjusį penktadienį „Pamario restauratoriaus“ direktorius Aldas Kliukas ir Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė pasirašė dvi sutartis: Žiemos sodo-oranžerijos tvarkybos darbų ir Žiemos sodo-oranžerijos tvarkomųjų statybos darbų. Abi sutartys yra trišalės, pirmąją tvarkybos darbų sutartį pasirašyti dar turi Kultūros infrastruktūros centras, kadangi sodo-oranžerijos tvarkybai – kultūros paveldu pripažintos dalies renovacijai lėšas skiria Kultūros ministerija per prie ministerijos veikiantį Kultūros paveldo departamentą, kuris lėšas administruoti yra pavedęs Kultūros infrastruktūros centrui. Kultūros ministerija tvarkybos – rekonstrukcijos darbams finansuoti 2021 m. numatė 114 tūkst. Eur, 2022 m. – 254 tūkst. Eur ir 2023 m. – 253, 8 tūkst. Eur. Kretingos muziejaus direktorė vylėsi, kad pavyks susitarti su Kultūros ministerija finansavimą paspartinti, ir sodą-oranžeriją sutvarkyti per trumpesnį negu planuojama laikotarpį. Lėšas tvarkomiesiems statybos darbams skirti turi Kretingos rajono savivaldybė iš savo biudžeto, kadangi šios lėšos bus naudojamos ne rekonstrukcijai, o naujiems įrengimams, kaip antai liftų statybai. Tad Savivaldybė turės pasirašyti kitą trišalę sutartį dėl šių rangos darbų finansavimo. Šiemet Savivaldybės taryba projektui skyrė 94,5 tūkst. Eur, didžiąją sumą – per 348 tūkst. Eur – turėtų atseikėti per ateinančius dvejus metus. A. Kliukas patikino, kad „Pamario restauratorius“ Žiemos sodą-oranžeriją rekonstruotų ir per trumpesnį laiką, jeigu būtų užtikrintas finansavimas.
Kurmaičiai atšventė 455-ąjį gimtadienį
Gimtinė – mano uostas!” – tokio šūkio sukviesti kurmaitiškiai ir tie, kurie gimė bei augo Kurmaičiuose, kartu su būriu svečių rinkosi švęsti 455-ojo Kurmaičių gimtadienio prie prieš penkerius metus, minint 450-ąją jubiliejinę sukaktį nuo kaimo vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose, pastatyto paminklinio akmens. Skambūs sveikinimai ir linkėjimai Belaukdami šventės pradžios jos dalyviai ir svečiai, klausydamiesi Lino Senkaus vadovaujamo iškilmes papuošusio Lietuvos šaulių sąjungos orkestro atliekamų kūrinių, turėjo progos prie paminklinio akmens pastatytame informaciniame stende, kurį sukūrė Julius Jasas ir Tomas Viliušis, pasiskaityti apie Kurmaičių vietovardžio kilmę. Kaip ir kasmet erdvę puošė ant Gintaro Jakumo sukalto karkaso iš šiaudų išpintas užrašas „Kurmaičiai“ su šių metų šventę simbolizuojančiu skaičiumi „455“ ir atnaujintu laivo, kuriuo į gimtąjį uostą kviečiami grįžti čia gimusieji, modeliu: visa tai išpynė Kurmaičių bendruomenės narės Rima Drungilienė, Renata Petrauskienė, Daiva Beržonskytė, Kristina Gedvilienė, Kristina Mikašauskienė, Gražina Miltinienė, o Rasa Mozūraitytė pasirūpino pavėsinės puošyba.
Pasirengti kelionei – ilgas procesas Iki išvykstant Vilniuje gyvenusi ir projektų vadove leidykloje dirbusi moteris neslėpė, kad nuo vaikystės įdomiausia literatūra jai buvo geografijos enciklopedijos ir Žiulio Verno kūryba, todėl idėja leistis į kelionę jai nebuvusi svetima. „Kai susipažinau su savo gyvenimo žmogumi, Roku, jam tokia kelionės idėja jau buvo kilusi – jis dalyvaudavo regatose Lietuvoje, domėjosi sportiniu buriavimu ir keliavimu jachta. Roko svajonė pakeliauti po pasaulį tokiu būdu mane pagavo iškart“, – atviravo pašnekovė. S. Šoparaitė tikino: tam, kad įgyvendintų šią svajonę, reikėjo daug laiko ir pasirengimo – detalaus planavimo, taupymo, informacijos ieškojimo įvairiuose šaltiniuose. „Apie metus laiko truko jachtos paieškos, ją radome Lanzarotėje Kanaruose. Taip pat lankėme kursus ir įgijome reikalingas kvalifikacijas. Ne mažiau svarbu buvo susipažinti su jachta, joje esančiomis sistemomis, įrangos veikimo principais. Galiausiai teko įsigyti nemažai atsarginių detalių, įrankių, prietaisų, kad, būdami nuošaliose vietose, galėtume patys išspręsti kilusius gedimus. Elektriko jūroje neišsikviesi“, – juokavo moteris.
|
|
