|
|
|
(1572) 2021-07-20Invaziniai augalai: rauti, negalima palikti
Viena „Pajūrio naujienų“ skaitytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) išsakė susirūpinimą, kad Kretingos miesto centro link grėsmingai artėja invaziniai ir sunkiai išnaikinami augalai – Sosnovskio barščiai. „Jie auga prie Birutės g. 17-ame name esančios Kardiologijos klinikos ir šalia esančiame liūne. Praėjusiais metais jų nedidelė plantacija augo netoliese, šalia Pievų gatvės. Neaišku, ar ji buvo laiku ir tinkamai išnaikinta, nors socialiniuose tinkluose ir vyko diskusija su valdžios atstovais, kurie dejavo neva dėl pinigų trūkumo, o iš tikrųjų – dėl valios ir noro stokos išnaikinti šiuos augalus. Neveiklumo rezultatas daugiau negu akivaizdus – Sosnovskio barščiai artėja prie miesto centro. Liepos antroje pusėje sėkmingai sunokinę šimtus tūkstančių sėklų jie jas paskleis plačiai ir visur. Neabejoju, kad Kretingos specialistai žino, kaip juos naikinti ir kad juos būtina naikinti kuo skubiau“, – laiške redakcijai savo mintis išdėstė Kretingai neabejinga moteris. Be viso to, ji pastebėjo, kad Kretingos senąsias kapines taip pat apniko invazinis augalas – šeriuotoji šiušelė – iš pažiūros „nekaltos ir gražios“ ramunėlės veši ne tik Kretingoje, bet ir visoje Lietuvoje, negailestingai išstumdamos vietinių augalų rūšis. Skaitytojos įsitikinimu, visi invaziniai augalai pasižymi agresyvumu ir daro žalą vietinei florai. Todėl ir šeriuotosios šiušelės tikrai nereikia puoselėti, atvirkščiai – negailestingai rauti ir naikinti. „Deja, dabar ji taip paplitusi ir toliau sėkmingai plinta, kad darosi panašu į kovą su vėjo malūnais... Nesinorėtų, kad visose Lietuvos pievose ir darželiuose dominuotų vien šis augalas. Aš nesu profesionali botanikė, tiesiog domiuosi augalais ir matau tą beviltišką vis didėjantį šio augalo dominavimą visur. Jei pirmais metais atsiranda viena tokia šiušelė, tai kitais metais – jau visa šiušelių pieva toje vietoje. Ar to mums reikia? Tiesiog mūsų valstybės institucijos neatlieka savo darbo tinkamai – neinformuoja, nemoko visuomenės, o skambina varpais, kai jau situacija negrįžtamai pasikeitusi“, – savo nusivylimą išsakė skaitytoja. Sosnovskio barščiui naikinti – 100 eurų Kretingos miesto seniūnijos pavaduotoja Alma Patamsienė, išgirdusi apie Birutės gatvėje, liūne, vešintį Sosnovskio barštį, užtikrino, kad bus reaguota kuo skubiau. Šiais metais Kretingos miesto seniūnijos prašymu „Kretingos komunalininko“ darbuotojai Sosnovskio barštį naikino Paupio, taip pat Birutės gatvėse, J. Basanavičiaus gatvėje prie Angelo skulptūros. „Gerai suprantame, kad išnaikinti Sosnovskio barštį reikia didelių pastangų, todėl į kiekvieną gautą informaciją reaguojame ir reaguosime ateityje“, – kalbėjo seniūnės pavaduotoja. Jos žiniomis, Kretingos rajono savivaldybė šiemet Sosnovskio barščiui naikinti skyrė 100 Eur, ir šių lėšų pakako, kad komunalininkai įsigytų specialiai Sosnovskio barščiui naikinti skirtos chemijos – „Niance 75 WG+Accurate“, kai 100 ml šios priemonės skiedžiama 200 l vandens ir šiuo skiediniu purškiami Sosnovskio barščio sąvašynai.
Praėjusių metų gruodį lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priestato statybą užbaigti turėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Indema“ iš Vilniaus vėluoja, įkurtuvės priestate š. m. rugsėjo 1-ąją dar irgi kažin ar įvyks. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė visgi tikisi, kad iki naujų mokslo metų pradžios „Indemai“ pavyks šią statybą užbaigti. „Išorės darbai jau padaryti, liko vidaus apdailos darbų, sutvarkyti vidinį kiemą. Jei dirbs sklandžiai, rugpjūčio viduryje gal užbaigs“, – sakė ji. Pagal rangos sutartį su Savivaldybe „Indema“ priestatą pradėjo statyti 2019 m. gruodžio 23 d. ir per 12 mėnesių turėjo užbaigti. Darbams stringant rangovas išsiderėjo iš Savivaldybės jų pratęsimą iki 2021 m. kovo 1 d. To neužteko, ir Savivaldybė, gavusi Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) leidimą, statybos darbų terminą pratęsė iki 2022 m. sausio 1 d. Pradinė kone 400 kv. m priestato statybos kaina buvo 398,6 tūkst. eurų, dėl, kaip buvo teigiama, projektuotojų kaltės (nenumatė dalies darbų) statyba pabrango iki 406,6 tūkst. eurų, o galutinė jos kaina, tikėtina, sieks apie 450 tūkst. eurų. Priestatui statyti gauta 370,7 tūkst. eurų ES paramos, 30 tūkst. eurų – iš Valstybės investicijų programos, ir likusios lėšos yra iš Savivaldybės biudžeto. Tad statybai brangstant didėja Savivaldybės išlaidos. CPVA kontroliuoja ES paramos pinigų panaudojimą. Pagal Savivaldybės su CPVA pasirašytą priestato statybos darbų finansavimo sutartį jos galiojimo terminas baigėsi š. m. birželio 1 d. Jei CPVA nebūtų šio termino pratęsusi, Savivaldybei grėsė netekti 370,7 tūkst. eurų ES paramos ir apie 6 tūkst. eurų bauda.
Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų. Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir varginantys, o priešingai – gana pakenčiami.“ Pajutęs negalavimus ir bijodamas skaudžių ligos padarinių rizikos grupei priklausantis vyras nedelsdamas izoliavosi tikslingai siekdamas neužkrėsti aplinkinių ir artimųjų. „Izoliavausi namuose, todėl visiškai išvengti kontakto su šeima nepavyko. Po keleto dienų pablogėjo žmonos savijauta – atsirado sausas skausmingas kosulys, galvos skausmas, pakilo temperatūra. Atlikę testus ir sulaukę teigiamų rezultatų, kreipėmės į medikus pagalbos“, – patirtimi dalijasi vyras. Nors kontaktą su sergančiu asmeniu turėjo Gintaras, jo žmona, užsikrėtusi nuo vyro, sirgo sunkiau, dėl šios priežasties persirgimas moteriai turėjo dusinančio kosulio ir pasunkėjusio kvėpavimo padarinių. Dėl priklausymo rizikos grupei galimybę skiepytis Gintaras gavo ganėtinai anksti ir, sako, nė nesudvejojęs pasirinkimo klausimu. „Pandemija sustabdė mūsų gyvenimą, o vakcinos atvėrė galimybę grąžinti juos į senas vėžias – dalyvauti renginiuose, susitikti su draugais ir pagaliau prisiminti kelionių teikiamą malonumą, kurio karantino metu taip trūko.“
Kretingos muziejaus parodų salė pražydo ryškiausiomis ir gražiausiomis spalvomis – čia nuo liepos 23 dienos veiks dviejų menininkių tapybos ir grafikos darbų paroda. Dvi stiprios moterys, du skirtingi, tačiau kažkuo ir giminingi stiliai. Galbūt kitaip ir būti negalėtų: parodos autorės – kretingiškė Inga Idaitė ir iš Telšių kilusi Rasa Linkovė – draugės dar nuo paauglystės laikų.
Automobilis kliudė paspirtukininkę Sekmadienį apie 7 val. Užpelkių kaime elektriniu paspirtuku važiavusią 1962 m. gimusią moterį galimai kliudė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pravažiuojantis automobilis. Po medikų apžiūros moteris gydoma ambulatoriškai.
Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija rugpjūčio 8 dieną Kretingoje rengia bėgimą, skirtą ultramaratonininko Piotro Silkino 80-mečio jubiliejui paminėti. Renginys prasidės 10 val. Vasaros estradoje: 10 val. skelbiama maratono pradžia, 11 val. – 10 km bėgimas, 12 val – 3 km, 13 val. – 500 m startas. Dalyvius registruoja Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija. Dalyviai skirstomi pagal amžiaus grupes ir bėgimo nuotolius. Piotras Silkinas, gimęs 1941 m. rugpjūčio 6 d. Vitebske, – Lietuvos ultra ilgų nuotolių bėgikas, pasaulio 1000 mylių bėgimo rekordininkas. Daugkartinis vienos paros bėgimų Lietuvoje iniciatorius ir nugalėtojas. 13 kartų dalyvavo vienos paros bėgime (Odesoje, Ukrainoje, Rusijoje, Lietuvoje, Daugpilyje), 2 kartus – šešių parų (bėgo dieną naktį) bėgime Odesoje. 1998 m. Australijoje pagerino planetos 1000 mylių bėgimo rekordą, kuris galioja iki šiandien. Piotras Silkinas, be visų ultra bėgimų, yra įveikęs ir 301 klasikinį maratoną. „P. n.“ informacija
Liepos 17 d. Kretingos motodrome įvyko atsakomoji Kretingos motobolo klubo pirmosios ir antrosios komandų akistata. Po atkaklios kovos pergalę rezultatu 2:0 iškovojo labiau patyrusi Kretingos motobolo klubo pirmoji komanda, po šios pergalės pakilusi į pirmą vietą Lietuvos motobolo čempionate. Abu įvarčius nugalėtojams pelnė rezultatyviausias Lietuvos motobolo čempionato žaidėjas Lukas Šimkus – jo sąskaitoje jau yra 13 įvarčių. „Rungtynės buvo įtemptos, nes komandos puikiai viena kita pažįsta, žaidėjai kartu treniruojasi, tad daug sunkiau pergudrauti oponentus, ką rodo ir tarpusavio rungtynių rezultatai – abejos rungtynės baigėsi nerezultatyviai, įmušant po du įvarčius, tad rezultatyvių rungtynių tikėtis nereikėtų. Pirmas įvartis krito Lukui Šimkui iššokus vienam prieš vartininką, o antrasis įvartis krito tokioje situacijoje, kai po geros kombinacijos kamuolys buvo perduotas nematant varžovams, ir varžovai užklupti nepasirengę“, – taip rungtynes pakomentavo žaidžiantysis Kretingos motobolo klubo treneris Renatas Žiubrys.
Liepos 15 d. Kretingos lauko krepšinio turnyre sužaisti likę B pogrupio susitikimai, po kurių jau aiškus pogrupio nugalėtojas. Juo tapo „Antiviruso“ komanda, antrame ture po įnirtingos kovos 79:73 palaužę „Plate lyn“ komandos pasipriešinimą. „Antiviruso“ komandoje 24 taškais pasižymėjo Kasparas Jonauskas, 21 taškas – Roko Žilinskio sąskaitoje. Pralaimėjusiųjų gretose 18 taškų pelnė Arvydas Toliušis, Jordanas Daukšas pridėjo 15. Kitose rungtynėse Skuodo „KKSC-Senamiestis“ 67:40 sutriuškino „Kurmaičių“ komandą. Nugalėtojų komandai Gedas Jucius pelnė 18 taškų, Emilijaus Bartaševičiaus sąskaitoje – 16. „Kurmaičių“ komandoje rezultatyviausiai žaidė Mantas Aukselis – jo sąskaitoje 10 taškų, po 8 pridėjo Donatas Žilinskas, Vilius Stonkus ir Simonas Mažionis. Šią savaitę bus sužaisti paskutiniai pogrupio susitikimai, po kurių paaiškės užimtos vietos ir būsimi varžovai ketvirtfinalyje. Tomas KUBILIUS
„Pirmojo pasaulinio karo šimtmečio proga senelių sukauptame dokumentų archyve atlikau reviziją ir atradau keletą Vasario 16-osios Akto signatarų parašų. Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui nusprendžiau surinkti visus – teberenku dar dabar“, – Palangoje pristatydamas parodą „Vasario 16-osios Akto Signatarų autografai profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“ kalbėjo ekspozicijos autorius, Europos Parlamento narys profesorius Liudas Mažylis.
Palangos miesto savivaldybės administracija (Lietuvos Respublika) su Svetlogorsko savivaldybės administracija (Kaliningrado sritis, Rusijos Federacija) pasirašė partnerystės susitarimą ir šiuo metu įgyvendina projektą „Paveldo objektų pasiekiamumo dviračiais didinimas Vakarų Lietuvos ir Kaliningrado srities regionuose”.
Vasaros šventė Laiviuose – graži bendruomenės tradicija
„Įpusėjus metams, suvieniję jėgas laiviškiai nuveikė nemažai darbų. O atlikus darbus – ir švęsti smagu“, – neabejojo Salantų kultūros centro Laivių skyriaus vedėja ir šio kaimo bendruomenės pirmininkė Rožė Žvinklienė, vietos žmones sukvietusi į tradicinę vasaros šventę ,,Po gimtinės dangumi“, kuri buvo skirta Laivių kaimo 510-mečiui paminėti. Vasaros šventė prasidėjo edukaciniu užsiėmimu „Senoviniai patiekalai“: su tūkstantmečio senumo protėvių kulinarija laiviškius ir svečius supažindino senovinių valgių rekonstruktorė Edita Nurmi. Vaikai ir suaugę patys formavo duonos paplotėlius, bandeles su aguonų įdaru ir visa tai kepė ant laužo. Dalyviai ne tik kepė, ragavo kanapinį sviestą, ant laužo keptą, rūkytą lašišą, bet galėjo žaisti ir romėnų laikotarpio žaidimais, susipažinti su vikingų laikotarpio namų apyvokos daiktais, papuošalais. „Gražus kelias į gimtinę. Jau, regis, atmintinai žinai kiekvieną vingį, pakalnę, mišką, lauką ar pievą, o vis stebiesi ir atsistebėt negali, vis grožiesi ir grožiesi... Kur žmogus benueitų, kur bekeliautų – visada gera sugrįžti į savo gimtinę“, – prasmingais žodžiais oficialiąją šventės dalį pradėjusi vakaro vedėja Aurelija Vaitkutė laiviškius kvietė linksmintis, pabūti kartu, pabendrauti.
Kūlupėnai šventė su liaudiška muzika ir atrakcijomis
Nubėgo nuvilnijo vasaros šventė Kūlupėnuose. Karštis neprislopino organizatorių entuziazmo, neatbaidė žmonių, kurių, po karantino išsiilgusių pasibuvimo kartu, susirinko nemažas būrys. Tuo pasidžiaugė ir pasveikinti atvykę svečiai Seimo narys Antanas Vinkus, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė, Kūlupėnų parapijos klebonas Mindaugas Nausėda. Svarbiausia – gera nuotaika Šįkart šventė, anot bendruomenės pirmininkės Jūratės Mačernienės, – išskirtinė ne vien dėl to, kad kaimas paminėjo 455-ąsias metines, bet ir kad pavyko ją surengti ekstremaliomis sąlygomis. „Iš darbo išėjusią, bet kultūros nepaliekančią, saviveikloje ir toliau dalyvaujančią Kretingos rajono kultūros centro Kūlupėnų skyriaus vedėją Jovitą Rimkuvienę vos prieš porą savaičių pakeitusiai Jolitai Drąsutienei iššūkiu tapo taip greit surikiuoti programą. Su Jovita atlikėjų pradėdavom ieškoti apie vasarį ar kovą, kol jie dar neišgraibstyti, o dabar – ką gavom. Bambančių visuomet yra, bet ką padarysi: vieniems gal labiau patinka Kirkorovas, kitiems – Šiškauskas, skonis skoniui nelygu. Svarbiausia, kad daugelio nuotaika buvo gera“, – apibūdino J. Mačernienė. Tą nuotaiką kūrė vietos ir Salantų kultūros centro saviveiklos kolektyvai, vakare estafetę perdavę daugelio klausytojų pamėgtam ansambliui „Jonis“ bei iki 23 val. trukusiai triukšmingai diskotekai.
Senojoje Įpiltyje dešimtą kartą „Prisirpo mėlynės“
Šeštadienį atnaujintos poilsiavietės prie Įpilties piliakalnio šlaitai nusidažė mėlynai: čia jubiliejinį – jau dešimtąjį – kartą įvyko unikali Senojoje Įpiltyje sumanyta ir toli net už Kretingos rajono ribų skambanti šventė „Prisirpo mėlynės“, į kurią gausiai atvykę svečiai buvo kviesti apsirengti mėlynai. Mėlynių prisirpo nedaug Kaip sakė viena šventės sumanytojų, Kretingos rajono kultūros centro S. Įpilties skyriaus vedėja Danutė Bružienė, kartu su meno vadove Kristina Lauciute-Dimiene vedusi jubiliejinį renginį, prieš dešimt metų pirmąkart bendruomenė vidurvasarį, kai aplinkiniuose miškuose gausu mėlynių, į šiai uogai skirtą šventę susirinko gyvenvietės parkelyje. Tada tradicija tapusiame turgelyje maistu ir vaistu vadinamų uogų buvo apstu, nes beveik visi įpiltiškiai jas rinkdavo.
Lig ženatve ožgys
Mona mama vėsumet sakydava: ,,Lig ženatve ožgys.” Ė nesvarbo, kas bebūto notėkė: isikonda i lėižovi, užlėpa unt griebliaus ar nusitvėlke su kuoke nuors potra – vėsalaik girdiedavau ton pati žuodiu kratėni. Anou vadėnu žuodiu kratėnio, nes ons mon išvės neikondams bova. Mėslydavau ė mėslydavau kiauras dėinas: ,,Nu kap monei daba tėik ėlga gys ta žaizda ė kap vėsi žėnuos, ka tėkra išgėjė būtėnt ont ženatvės?” Vo mona tuoks myntėjėms troka tol, kol vėina graži pavasari dėina neapsiženėj posseserė. Vėsa istuorėjė prasidiej, ka priš nedielė lig veselės ana tieškies vėdorie asluos, paslydosi ont velns žėna kuo. O kėik striuoka bova! Baisi nečiestis, rek pripažint. Kraupe atruodė tuos anuos krovėna nutarkoutas kuojės, bet vėskou užglaistė ta pati nemėrtinga mamas frazė: ,,Alekto, pamatysi, lig ženatve ožgys, še, šėta šaldytas mesuos šmuota, palaikyk prispaudosi”. No ta aš pardaug ė nebsėrūpėnau tuom anuos kuojiem, bet vėstėik par vėsa gėmėnė nuskombiej, ka jaunuoji žiuopla yr. Pri babūnelės
Ka aš mažus bovau, tonke liobo būtė pri babūnelės. Vėina kara ana mon saka: – Ek parnešk posė kiuocė ropotiū, eso anas skostė i taisyso pėitus. Nudūriau akis į aslą – mėslėjo, kas tas kiuocis yr? Mata babūnėlė, ka kažkas ne tep. Slinks nikumet nebovau. Greta ana soprata, kamė rekals. Tumet paaiškėna, tad ė parnešiau tū ropotiu. Kėta dėina taisa buočius traktuoriu, o aš klauso:
Lietuvuos Seims 2021 metos yr paskelbės muokslininka, buotanika, žemaitiu raštėjės veikieji, konėga prancėškuona Jorgi Ambroziejaus Pabriežas metas – sokaka 250 metu nu šiuos Kretinga garsėnontiuos asmenybės gėmėma. Nepataikava aukštaitems Apie anū žėnuoma kap apie buotanika – ta tema yr parašės apie 50 darbū, bet vertings palėkėms ateitėis kartuoms yr geruoka dėdesnis: buotanikas žuodyns, augalū morfuoluogijės lietoviu terminū žuodyns, 800 augalū rūšiū herbariums, pėrmasis lietoviu kalba parašyts geografėjės vaduovelis, geografėjės terminū žuodyns, luotynu kalbuos vaduovelis, apie 250 pamuokslu ivaires žmoniū gyvenima ėr tėkiejėma klausimas. Ons rašė lėnkėška ėr luotynėška, bet daugiause – šiaurės žemaitiu kretingėškiu tarmė. Kap Kretinguo ivykusiuo konferėncijuo, skėrtuo J. A. Pabrieža pagerbtė, nuskombieji pruofesuoriaus Giedriaus Sobačiaus mintis, tuos asmenybės raštėjė fuormavuos ėr tesies posi šimta metu. Žmaitėška rašyt ons pradiejė dar XVIII a. pabaiguo, onksčiausis teksts bova 1798 metas pėrmoujė advėnta savaitė sakyts pamuokslus Raudienu parapėjės bažnyčiuo. Kumet rašė tou teksta, J. A. Pabrieža nebova 30-ėis metu. Apie 1827 metos, sosėtelkės daugiau tėis muokslėnė buotanėka veikla, ons sosėdūrė so pruoblema – nebova žemaitėšku terminū, kap pats sakė, nebova tautėnės žemaitiu gramatikas. J. A. Pabrieža bendrėnė kalba miegėna formoutė pagal savė. Vėina pagrindėniu nuostatu bova rašytė kuo panašiau i žmuoniū šnekamoujė kalba tamė kraštė, katram anėi gyven. Tep bova patuoge soprastė žemaitems dounininkams, sunke – aukštaitems. Bet J. A. Pabrieža ni nesistėngė taikytėis pri aukštaitiu, bandė kortė bėndrėnė kalba, skėrta šiaurės žemaitems. Sava kalba ons net bova pavadėnės pajūri žemaitiu kalba, bova nosakės net terituorėjė, kor ta kalba galiuo – „15 myliu nu Baltėjės jūras i krašta gėloma“.
|
|
