|
|
|
(1571) 2021-07-16Be sveikatos apsaugos sistemos reformos Savivaldybė negaus pinigų investicijoms
Dabartinė šalies Vyriausybė užsimojo dar vienai sveikatos apsaugos sistemos reformai. Vakar į Kretingą atvykęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patikino, kad botago iš viršaus nebus – reformuoti ar ne esamą rajono sveikatos apsaugos sistemą, kokį naują jos modelį pasirinkti ar išvis nieko nekeisti, spręs savivaldybės, tačiau atsisakiusios reformos negaus pareinančios Europos Sąjungos paramos investicijoms į gydymo įstaigas. Vizija – bendruomeniniai sveikatos centrai „Į visus klausimus apie reformos turinį atsakyti negaliu, nes vyksta diskusijos“, – prisipažino A. Dulkys, pareiškęs, kad artimiausiomis savaitėmis šalyje bus sudarytos 5 regionų darbo grupės, kurios diskutuos, tarsis, kaip reformuoti regionų sveikatos apsaugos sistemas, kokie galėtų būti gydymo įstaigų klasteriai, rajonų sveikatos apsaugos sistemos, jų veikimo mechanizmai. Regioninės darbo grupės bus sudarytos iš to regiono savivaldybių atstovų, jose dalyvaus ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) paskirti specialistai. „Deleguokite į darbo grupę išmintingiausius, išmanančius šią sritį savos bendruomenės narius“, – kretingiškius skatino ministras. Kalbėdamas apie reformos tikslus A. Dulkys akcentavo, kad dėl dabartinės sveikatos apsaugos sistemos ydų apie 30 proc. brangios medicininės įrangos (jos turi ir rajonų ligoninės, tačiau stokoja su ja dirbti mokančių specialistų) yra nenaudojama. „Turime įdarbinti technologijas“, – sakė jis. Ministras pripažino, kad reformą daryti spaudžia pareinanti ES parama – Lietuvos sveikatos sektoriaus pažangai iš ES atseikėta apie 800 mln. eurų. Lietuva negalės šios paramos panaudoti esamos sistemos funkcionavimui, parama skirta pažangai per reformas. Pokyčių būtinybę patvirtina itin prasti, lyginant su ES šalimis, Lietuvos rezultatai, didelis mirčių skaičius ir kt. A. Dulkys užtikrino, kad SAM neinicijuos reformos savivaldybėse. Ministras kalbėjo apie svarstomą Bendruomeninių sveikatos centrų savivaldybėse steigimą. „Centrą steigtumėte iš to, ką turite“, – sakė ministras, paaiškinęs, kad centras nebūtinai turėtų tapti savarankiška juridine įstaiga, esamos gydymo įstaigos į centrą susijungti ir veikti galėtų ir pagal jų bendradarbiavimo sutartį. „Išnaudodami centro vienijamų įstaigų galimybes sudarytumėte centro teikiamų paslaugų sąrašą, tada SAM prisidėtų investicijomis, kad tas sąrašas būtų užpildytas. Toks sveikatos centras turi užtikrinti ir tą, ko jums dabar trūksta. Svarbu, kad centras garantuotų paketą paslaugų, kad ne tik Vilniaus, Kauno, bet ir regionų gyventojai gautų tas pačias paslaugas. Žmogui turi nerūpėti atskirų gydymo įstaigų problemos“, – kalbėjo ministras. Vykdant reformą šalyje numatoma įsteigti 12 infekcinių centrų. „Ne pagal tai, kur gyvena Vilniaus ar Kauno profesoriai, o kur gyvena Lietuvos žmonės gydymo centrai turi būti steigiami“, – teigė A. Dulkys. Ministras nenutylėjo ir kitų mūsų valstybės sveikatos apsaugos sistemos sopulių, kaip antai, mobingą, „labai patogų“ kai kurių valstybinių įstaigų santykį su privačiomis, įstaigų vadovų rotacijos nebuvimą. „Labai dažnai kalbama apie žmones, o rūpinamasi asmeninėmis rentomis, asmeninėmis kėdėmis, o žmonės tampa tik įrankiais, priedanga šiems interesams tenkinti“, – tvirtino A. Dulkys.
Kaip ginatės nuo karščio?
Į šalį atkeliavus dideliems karščiams visi skuba ieškoti būdų, kaip atsigaivinti, tačiau gyvūnų mylėtojus specialistai ragina nepamiršti daugiau dėmesio karštuoju metų laiku skirti ir savo keturkojų priežiūrai. Perkaitimas gali būti pražūtingas Veterinarijos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete baigusi kretingiškė Agnė Petrulytė atkreipė dėmesį, jog, esant dideliems karščiams, svarbu, kad gyvūnas nebūtų ilgam paliktas įkaitintoje patalpoje. „Pradėkime nuo to, jog automobilyje augintinio negalima palikti nė kelioms minutėms, kadangi ten temperatūra stipriai pakyla per itin trumpą laiką, o karštis jiems, kaip ir žmonėms, labai pavojingas. Taip pat prieš paliekant gyvūną namie patartina uždengti langus, kad į vidų nepatektų tiesioginiai saulės spinduliai ir patalpos pernelyg neįkaistų, o svarbiausia – parūpinti jam vandens“, – įspėjo pašnekovė. „Praktikos metu pasitaikė atvejis, kai šeimininkai atvežė šunį, kuris buvo paliktas namie ir perkaito saulėje, dėl to plaučiuose jam ėmė kauptis skysčiai. Deja, padėti šuniui buvo jau per vėlu ir jo išgelbėti nepavyko“, – liūdnai pasibaigusią istoriją prisiminė A. Petrulytė ir tikino, jog vasarą keturkojams pavojingiau gali būti viduje negu lauke. Esant lauke svarbu pavėsis Pašnekovė teigė, jog laisvai lauke lakstantys gyvūnai jaučia, kada jiems per karšta ir patys ieško pavėsio. „Jei gyvūnas laikomas aptvare ar yra pririštas prie būdos, būtina pasirūpinti, kad bet kuriuo dienos metu jis galėtų pasislėpti pavėsyje ir turėtų pakankamai geriamojo vandens“, – kalbėjo kretingiškė. Esant dideliems karščiams, šunis reikėtų stengtis vedžioti ne kaitriausiu dienos metu, o anksti rytą arba vėlai vakare. Keturkojams, turintiems sveikatos problemų, o ypač širdies ydų, apskritai rekomenduojama kiek galima sutrumpinti pasivaikščiojimų laiką. A. Petrulytė paaiškino, kad pirminėje perkaitimo stadijoje šuo ima lekuoti, darosi neramus, sunkiai sutelkia dėmesį: „Sunkesnėje perkaitimo stadijoje augintiniui gali pasireikšti vėmimas ar net traukuliai.“
Šiomis dienomis Veiviržėnų miestelį Klaipėdos rajone papuošė čia įvykusio kūrybinio plenero dalyvių darbai: 13 menininkų, kurių didžioji dalis dailės mokytojai, iš Veiviržėnų, Kretingos, Klaipėdos, kartu su miestelio bendruomene sukūrė išskirtinį inkliuzą-„sekretą“, perpasakojantį Šv. Jurgio koplyčios legendą, bei, pratęsę pernai vykusio plenero temą, meniškai apipavidalino keletą senų durų. Viena plenero sumanytojų Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijose dirbanti dailės mokytoja, tautodailininkė, muziejininkė, lėlininkė Valdonija Karaliūnienė priminė, kad pirmąkart apie kūrybines dirbtuves Veiviržėnuose užsiminta 2019-aisiais, kai miestelis rengėsi tapti mažąja kultūros sostine. Tuomet svarstyta, ką tokio sukurti, kad rezultatas liktų ilgam ir atkreiptų tiek vietinių, tiek atvykusiųjų dėmesį – taip gimė durų kūrybinė idėja. Šiemet ši idėja pratęsta: plenero dalyviai per devynias dienas ištapė trejas duris, kurios padovanotos Muzikos mokyklai, vaikų darželiui ir Klaipėdos rajono amatų centrui. Prie plenero prisijungę bendruomenės nariai miesteliui dovanojo dvejas duris: vienos – fotosesijai su bendruomenės simboliu šalmu, antros – su alyvų ir pienių vaizdais, kurios pakeis slėnyje apgadintas duris. Tačiau ne meniškai apipavidalintosios durys buvo svarbiausias šio plenero darbas: kartu su Veiviržėnų bendruomene dirbę menininkai sukūrė išskirtinį inkliuzą-„sekretą“, kuris perpasakoja miestelio legendą. Pasak senųjų veiviržėniškių, apie 1866 m. koplyčią, statytą 1791 m., kuri stovėjo miestelio centre, Šv. Jurgio kapinėse, parapijiečiai ir kiti geros valios žmonės išardę pernešė per Veiviržo brastą į naująsias kapines. Senajai koplyčiai buvo iškilusi grėsmė, mat ją ketinta paversti cerkve. Todėl veiviržėniškiai girdė uriadniką tol, kol koplyčią perstatė kitoje Veiviržo pusėje. O kai jau koplyčia su bokšteliu ir kryžiumi stovėjo, pagal caro įstatymą jos griauti nebebuvo galima.
Anželikos Cholinos šokio teatras pristatys mistikos kupiną premjerą vasaros sostinėje – Palangoje!
Jau liepos 23 d. penktadienį, Palangos vasaros koncertų salėje, miesto gyventojai ir svečiai turės galimybę išvysti ilgai lauktą A|CH šokio teatro premjerą – „Pikų dama”, pagal A. Puškino apsakymą. Premjeriniai spektakliai jau įvyko Kaune bei Vilniuje, kur susilaukė begalės aplodismentų ir susižavėjimo šūksnių. „Labai gera, kai spektaklis atranda vietą žiūrovų širdyse, ypač po tokios ilgos, visus išskyrusios, pauzės. Šie metai mūsų teatrui yra ypatingi. Švenčiame 20 metų kūrybos sukaktį, kurią nusprendėme paminėti premjera – kitokia nei ankstesni spektakliai. Ji bus kupina virsmo, paslapties, mistikos ir netradicinių choreografinių sprendimų. Be to, savo kūrybinės veiklos 20-metį mini ir pagrindinį Grafienės vaidmenį šiame spektaklyje sukūrusi ilgametė A|CH teatro baleto solistė Beata Molytė. Mums tai yra dviguba šventė, kuria norime pasidalinti ir su savo žiūrovais”, – dalinosi teatro direktorė Greta Cholina.
Sulaikė autobusų stotelėje
Pirmadienį paryčiais apie 5.30 val. gautas pranešimas, kad Klaipėdos pl., Palangoje automobilis „Audi A4“ atsitrenkė į kelio ženklą, o iš jo išlipę asmenys gali būti neblaivūs. Atvykę pareigūnai prie apgadinto automobilio žmonių nerado. Po kelių minučių netoli esančioje autobusų stotelėje buvo pastebėti 3 vaikinai, vienam jų – automobilį vairavusiam 1998 m. gimusiam vyrui – nustatytas 1,56 prom. neblaivumas. Vairuotojas sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281(1) str. 1 d.
„P. n.“ informacija
„Pajūrio naujienos“ pristato naują rubriką, kurioje į skaitytojų klausimus, susijusius su teisinėmis problemomis, savo atsakymus pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) nariai. Šįkart – klausimas apie tai, ar gali sutuoktiniai sudaryti bendrą testamentą ir kokios yra jo ypatybės, lyginant su vieno asmens sudaromu testamentu. Skaitytojo klausimas Sutuoktiniai nori parašyti testamentą, kuriuo visą turtą paliktų vienam vaikui, o antras vaikas į paveldėtojus nebūtų įtrauktas. Tokiu atveju sutuoktiniai turėtų rašyti bendrą testamentą ar atskirus? Ar vienam sutuoktiniui mirus, likęs gyvas sutuoktinis galėtų pakeisti testamentą? Ar į testamentą neįtrauktas vaikas galėtų jį užginčyti ir taip pat pretenduoti į turtą? Ina ANTANIŠKYTĖ, LJAA narė, advokato S. Butkevičiaus kontoros LEX LITTERA advokato padėjėja: – Pirmiausiai reikėtų paaiškinti, kuo skiriasi vieno asmens sudarytas testamentas nuo bendrojo sutuoktinių testamento. Kai testamentą sudaro vienas asmuo, jis turi laisvę pasirinkti, kam savo turtą ar jo dalį norėtų palikti, bei teisę pasirinkti, kam atimti paveldėjimo teisę iš vieno ar visų įpėdinių pagal įstatymą. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi tik palikėjui priklausantį turtą. Šiek tiek kitaip yra tuo atveju, kai sudaromas bendrasis sutuoktinių testamentas – juo yra išreiškiama ne vieno, bet dviejų asmenų valia ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą paveldi pergyvenęs sutuoktinis be išlygų. Sudarydami bendrą testamentą, sutuoktiniai gali nuspręsti, kas po abiejų sutuoktinių mirties paveldės turtą ir iš ko bus atimama paveldėjimo teisė pagal įstatymą. Reikėtų akcentuoti, kad bendruoju sutuoktinių testamentu paskirtas įpėdinis, paveldėsiantis po pergyvenusio sutuoktinio mirties, jokių teisių į šį turtą neturi iki tol, kol vienas iš sutuoktinių yra gyvas. Tokio įpėdinio teisinė padėtis yra lygiai tokia pati, kaip ir pagal vieno asmens sudarytą testamentą. Toks įpėdinis paveldi tik tą turtą, kuris lieka po pergyvenusio sutuoktinio mirties. Vadinasi, jeigu sutuoktiniai bendrajame testamente yra paskyrę savo bendrą įpėdinį, kuris turėtų paveldėti sutuoktinių turtą po pergyvenusio sutuoktinio mirties, šiam įpėdiniui jokio turto gali ir nebelikti, nes pergyvenęs sutuoktinis iki savo mirties gali būti realizavęs visą savo ir mirusiojo sutuoktinio turtą (pavyzdžiui, padovanojęs, pardavęs ir pan.).
Septyni sukčiai atsidūrė teisiamųjų suole
Galimai sukčiavusių, plėšikavusių ir kitas nusikalstamas veikas Kretingos rajone, Palangoje ir kitose Klaipėdos apskrities vietovėse dariusių septynių organizuotoje grupėje veikusių kaltinamųjų byla keliauja į teismą, įtarimai taip pat pareikšti vienam juridiniam asmeniui. Pirmasis tokio pobūdžio ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2019 m. sausį, kai į Palangos miesto pareigūnus kreipėsi 65-erių moteris, nurodžiusi, kad jai į namus paskambino nepažįstamas asmuo, prisistatė policijos pareigūnu, pranešė, kad neva per inkasavimą banke buvo aptikta daug padirbtų pinigų, todėl reikia patikrinti turimus pinigus, ar jie tikri. Į namus atėjęs nepažįstamas asmuo apgaulės būdu iš palangiškės išviliojo 700 eurų. Iš viso per 2019 metus įtariamieji galimai įvykdė 7 panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas Palangoje, Tauragėje ir Plungėje. Jas tęsė ir 2020 metais, įtariama, įvykdydami dar 7 nusikalstamas veikas Tauragėje, Plungėje, Kėdainiuose bei Kėdainių, Skuodo ir Kretingos rajonuose. Remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, skambindami galimoms aukoms, įtariamieji prisistatydavo ne tik policijos pareigūnais – pernai balandį 1930 m. ir 1935 m. gimusių salantiškių porai jie sakė esantys neva elektros tinklų darbuotojai, aiškino, kad senoliai už elektros energiją atsiskaitė neva padirbtais pinigais, todėl būtina patikrinti visus namuose likusius pinigus. Atvykęs nepažįstamas vyras šeimininkams į akis papurškė ašarinių dujų ir pagrobė daugiau kaip 31 tūkst. eurų. Bendradarbiaujant su Kalėjimų departamento pareigūnais, bylą tiriantys Klaipėdos apskrities nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai įtarė, kad šios nusikalstamos veikos gali būti organizuojamos laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų. Manoma, kad jie skambindavo nukentėjusiesiems, prisistatydavo įvairių įstaigų darbuotojais, įtikindavo, kad namuose laikomi pinigai gali būti padirbti, kad būtina patikrinti. Kiti įtariamieji eidavo į žmonių namus ir išviliodavo ar pagrobdavo įvairias pinigų sumas. Prie nusikalstamų veikų prisidėjo ir 1987 m. gimusi moteris, kuriai buvo perduodama dalis iš nusikalstamų veikų surinktų pinigų. Kaltinamoji pinigus organizuotos grupės nario pavedimu pervesdavo tiek organizuotos grupės organizatoriui, tiek pastarojo nurodytiems asmenims. Bendra nukentėjusiųjų žmonių patirta žala siekia 77 tūkst. 830 eurų. Be to, įtariama, kad 1977 m. gimęs, už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas praeityje jau teistas įtariamasis apgaulės būdu gautus pinigus galėjo legalizuoti per savo uždarąją akcinę bendrovę.
„P. n.“ informacija
Kėdainiuose dvi dienas trukusiame Lietuvos karatė kiokušin vaikų čempionate dalyvavo 36 „Shodan“ mokyklos karatekos, sportuojantys Kretingoje ir rajone. Iš šio čempionato kretingiškiai parvežė 23 medalius. Nepaisant sudėtingų karantino aplinkybių, vaikai sportavo nuotolinėse treniruotėse ir, nepraradę ryžto, motyvacijos, puikiai pasirodė varžybose. Domantas Viskontas pusfinalyje užtikrintai įveikė varžovą iš „Argus“ klubo, o finale susitiko su bendraklubiu Matu Daukinčiu. Parodęs tvirtą charakterį ir gerą techniką Domantas įveikė priešininką ir tapo čempionu. Emilis Latakas efektingai nugalėjo „Taurus“ klubo atstovą, o finale laimėjo prieš Matą Bendiką ir tapo Lietuvos čempionu. Justinas Rima įrodė savo technikos pranašumą ir nugalėjo bendraklubį Mykolą Martinaitį. Vilija Narkutė efektingais smūgiais nugalėjo varžovę iš Jurbarko klubos „Kumite“ ir tapo Lietuvos čempione. Vicečempionų vardus iškovojo: Leonas Alčauskas, Neda Galdikaitė, Agata Stainytė, Austėja Beniušytė, Emilija Gerasimenko, Juozas Jonkus, Kazimieras Samsonovas, Mykolas Martinaitis, Paulius Kaunas, Ula Gaubė. Trečios vietos laimėtojais tapo: Emilija Česnakaitė, Viltė Drungilaitė, Kamilė Einikytė, Vilius Gaubys, Nojus Jurkaitis, Motiejus Rimkus, Karolis Šlima, Markas Budrys, Justas Jonušas. Nors ant prizininkų pakylos ir nepavyko užlipti, tačiau garbingai Kretingai ir klubui atstovavo: Augustas Janonis, Domas Vanagas, Kamilė Zubavičiūtė, Lukas Narvydas, Marius Pinikas, Paulius Bučmys, Rokas Pipiras, Saulius Arlickas, Tadas Jakumas, Tadas Vainutis. Treneriai pasidžiaugė savo auklėtiniais, kad šie, nepaisant karantino, sportavo namuose, o grįžę į gyvas treniruotes uoliai ruošėsi šiam čempionatui.
„P. n.“ informacija
Startavo jau tradiciniu tampantis ir ketvirtą kartą vykstantis Kretingos lauko krepšinio turnyras, kurį suorganizavo Kretingos rajono Kultūros ir sporto skyriaus specialistas Erikas Žiubrys ir „Kretingos“ krepšinio klubo vyriausiasis treneris Arimantas Mikaločius. Šiemet, kaip ir įprastai, 8 komandos varžysis dviejuose pogrupiuose, visi turnyro susitikimai turėtų vykti Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos lauko aikštyne. Startavus A pogrupio komandoms, pirmose turnyro rungtynėse susitiko praėjusių metų čempionai „Buivolai“ ir „Baublių“ komandos, o pergalę rezultatu 92:71 iškovojo vienais favoritų laikomi „Buivolai“. Rezultatyviausiai nugalėtojų gretose žaidė 24 taškus pelnęs Alvydas Grikpėdis, po 18 pridėjo Edgaras Vigelis ir Eimantas Kupšys. „Baublių“ komandos neišgelbėjo Andriaus Skvorčinsko 24 taškai, Aurelijus Baltrimas surinko 17. Antrosiose pogrupio rungtynėse „Viruso“ komanda 69:62 nugalėjo SK „Darba“ krepšininkus. „Viruso“ komandoje nesulaikomas buvo 27 taškus surinkęs Nerijus Strazdauskas, Povilas Šakinis pridėjo 17. SK „Darba“ sėkmingiausiai sekėsi Modestui Galdikui su 23 taškais, Pauliaus Viskanto ir Ryčio Galdiko sąskaitoje – po 9 taškus. Buvo sužaisti ir B pogrupio pirmo turo susitikimai: „Plate lyn“ 84:73 nugalėjo „Kurmaičių“ komandą, o nugalėtojų komandos atstovas Kristupas Pozingis surinko rekordinį pirmam turui taškų skaičių – 30, Edmundo Liaugaudo sąskaitoje – 17 taškų. „Kurmaičių“ komandoje rezultatyviausiai žaidė Rokas Rimkus, pelnęs 18 taškų, Mindaugas Rima surinko 15. Antrosiose pogrupio rungtynėse „Antiviruso“ komanda po labai atkaklios kovos 78:77 palaužė svečius „Skuodo KKSC-„Senamiesčio“ komandos žaidėjus. „Antiviruso“ komandai Tadas Budrys pelnė 21 tašką, 14 – Roko Žilinskio kraityje. Skuodo komandai Martynas Bružas ir Gedas Jucius surinko po 13 taškų. Liepos 13 d. buvo sužaisti A pogrupio antro turo susitikimai. „Buivolai“ 60:52 nugalėjo SK „Darba“ – komandoje sėkmingiausiai žaidė Eimantas Kupšys, surinkęs 15 taškų, Gedimino Drungio ir Arno Gudžiūno sąskaitoje – po 10. SK „Darba“ komandoje ir vėl rezultatyviausias buvo Modestas Galdikas su 18 taškų, o Laimonas Serapinas pridėjo 15 taškų. Antrosiose rungtynėse „Viruso“ komanda tik po pratęsimo pareikalavusios kovos 71:70 (61:61) palaužė „Baublių“ komandos pasipriešinimą. Nugalėtojų komandoje ir vėl rezultatyviausias buvo Nerijus Strazdauskas su 27 taškais, jam sėkmingiausiai talkino Aidas Viskontas, pridėjęs 13. Pralaimėjusiųjų komandoje rezultatyviausias buvo Matas Puotkalis su 28 taškais, bet jis pratęsime nebepadėjo komandai dėl traumos, Eimantas Poškus surinko 14 taškų. Vadinasi, „Buivolų“ ir „Viruso“ komandos trečiajame ture išsiaiškins, kas taps pogrupio nugalėtojais. Visos aštuonios komandos pateks į ketvirtfinalį. Lauko taurės turnyro finalinės kovos numatytos rugpjūčio 7 d., bet tvarkaraštį gali pakoreguoti ir orai.
Tomas KUBILIUS
Kretingiškė Milda Galdikaitė sėkmingai pasirodė Lietuvos konkūrų čempionate – su savo žirgu Abu Dabi ji II mėgėjų grupėje iškovojo I vietą. Varžybos, surengtos Kunkių kaime Klaipėdos rajone, truko 4 dienas, per kurias reikėjo įrodyti, kad 27-erių sportininkė ir jos 13-metis žirgas, latvių jojamasis, yra verti dalyvauti finale ir kovoti dėl nugalėtojų vardo. Žiemą Atvirame Lietuvos konkūrų čempionate M. Galdikaitė ir Abu Dabi varžėsi I mėgėjų grupėje ir užėmė III v. „Dabartiniu – vasaros – rezultatu esu labai patenkinta ir džiaugiuosi, kad mums pavyko startuoti aukštesnio meistriškumo grupėje“, – M. Galdikaitė neslėpė, kad iškovota I vieta jai yra labai brangi ir teikia vilčių, kad ateityje su žirgu Abu Dabi ji iškovos ir daugiau apdovanojimų: per Lietuvos čempionatą Abu Dabi iššoko 1,1 m, ir sportininkė žino, kad jis pajėgus įveikti ir 1,4 m aukštį. M. Galdikaitės ir jos žirgo laukia dar ne vienerios varžybos, iš kurių artimiausias startas – Priekulėje, vadinamojoje žirgininkų sostinėje, įvyksiančiame Edmundo Klimovo taurės konkūre, šiuo metu raitelė renka taškus tebesitęsiančiame „Horse Market“ konkūre. „Labai norėtųsi nužengti iki finalinio etapo“, – vylėsi raitelė.
„P. n.“ informacija
Kretingos rajono Kultūros ir sporto skyriaus iniciatyva įvyko Kretingos rajono paplūdimio tinklinio „2x2“ turnyras, kuriame 4 pogrupiuose varžėsi 11 vyrų komandų. Dvi geriausios pogrupio komandos pateko į ketvirtfinalį. Pusfinalyje susitiko „Smešas“ – „RS7“ – 2:0 laimėjo „Smešas“, „Raguviškiai“ po atkaklios kovos rezultatu 2:1 palaužė „Aš ir tu“ komandą. Dėl III v. „Aš ir tu“ komanda rezultatu 2:0 šventė pergalę prieš „RS7“ komandą. Finale susitiko praėjusių metų čempionai „Smešas“ ir po vienerių metų pertraukos sugrįžę „Raguviškių tinklininkai, kurie prieš dvejus metus buvo ketvirti. Finalą rezultatu 2:0 (21:16; 21:12) laimėjo ir čempionų titulą antrus metus iš eilės iškovojo „Smešo“ tinklininkai.
„P. n.“ informacija
Tėvo Jeronimo parašytai knygai „Bitininkas“ – 100 metų
Šalia įsimintinų datų ir jubiliejų, kuriuos šiemet švenčia Lietuva ir Kretinga, esama dar vienos sukakties – prieš 100-ą metų, 1921-aisiais, brolis pranciškonas tėvas Jeronimas, arba Jonas Pečkaitis, tarnavęs Kretingos vienuolyne, parašė ir išleido knygą-vadovėlį „Bitininkas“, kuris aktualumo nepraranda iki šių dienų. Ir, nors tai nebuvo pirmoji Lietuvoje bitininkavimo patarimų knyga, ji turėjo didelę reikšmę bitininkystės pažangai. Tą įvardino ir pats autorius: „Lietuvos bitininkavimo pažangai ir rašau šį veikalą. Duok, Dieve, kad veikalas pasiektų jam skiriamą tikslą.“ Vaškas – šviesai, medus – gyvybei Rašydamas autoriaus žodį, tėvas Jeronimas prisipažįsta: „Kiekvieną svarbesnį savo gyvenimo užduotį sėkmingai atlikę, jaučiame nepaprastai malonaus įspūdžio. Ką gi bekalbėti, jei tas sąmoningai įvyksta pirmą kartą gyvenime! Aš tokių jausmų esu pilnas, užbaigęs šį pirmą mano gyvenime veikalą „Bitininkas“. O čia dar kaip tik šiandien Kretingoje švenčiama, Dievui dėkojama, kad Lietuva liko nepriklausoma valstybe pripažinta ir galiūnų anglų. O čia vėl sukaktuvės 34 metų amžiaus, čia dar vardo diena.“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta – aut. past.) Brolis pranciškonas prašo, kad Dievulis laimintų Lietuvos bitininkavimą, o savo knygą – pirmą plunksnos vaisių – įvardina kaip padėką pirmiesiems bitininkavimo mokytojams – savo tėvams: „Tebūna man šis veikalas atmintimi seniai paėjusių laimingiausių tėvelių globoj dienų, jiem gi – senatvėj – paguoda.“ Kreipdamasis į skaitytoją, bitininką, knygos autorius sako: „Gi Tau, garbus skaitytojau ir Tau stebėtinai atsikėlusi mūsų brangioji Lietuva, te „Bitininkas“ pagelbi, kad bitelės pažangiai tvarkomos pagamintų daug vaško – šviesai, daug medaus – gyvybei.“
Legendinis „Minijos“ kapitonas
Sužibus vilčiai, kad Kretinga neužilgo gali turėti naujai rekonstruotą stadioną, prisiminkime tuos legendinės „Minijos“ futbolininkus, kurių žaidimas XX a. 7–8 dešimtmečiais į senąjį Kretingos stadioną sutraukdavo tūkstantines žmonių minias. Vienas jų – legendinis kapitonas puolėjas-snaiperis Ramutis Trumpenskas (1939–1993). Gimęs 1939 metais dar nepriklausomoje Lietuvoje Pakruojo apskrities Linkuvos miestelyje Salomėjos ir Broniaus Trumpenskų šeimoje, kurioje, be jo, dar augo 2 seserys, mokslų siekė Linkuvos vidurinėje mokykloje. Guvus berniukas nuo pat mažens pamėgo ne tik gainioti su draugais futbolo kamuolį, bet mokykloje dalyvaudavo ir užklasinėje veikloje. Šiuo metu Kretingoje gyvenanti iš Linkuvos kilusi pedagogė Stasė Rutkevičiūtė Slušnienė (gim. 1940 m.) savo archyve saugo P. Maliarevskio pjesės „Ropelė“ knygelę, kurioje ranka rašalu įrašyta, kad apie 1952 m. šios mokykloje suvaidintos pjesės vieną herojų šunelį sargį įkūnijo VIb klasės mokinys R. Trumpenskas. Kadangi miestelyje futbolo mokyklos nebuvo, jo vaikai kamuolį savarankiškai vaikydavo miestelio pakraštyje buvusiame kukliame stadione. Trumpenskų šeimos archyve saugomas Linkuvos rajono Žeimelio žemės ūkio mechanizatorių mokyklos baigimo atestatas Nr. 1170, kuriame rusų kalba parašyta, kad Ramutis Liudvikas Trumpenskas, Broniaus nuo 1957 m. vasario 28 d. iki 1958 m. sausio 14 d. mokėsi šioje mokykloje ir jam po jos baigimo suteikta trečios kategorijos šaltkalvio kvalifikacija.
Žeimelio miestelis iki karo Šiaurės Lietuvoje garsėjo savo futbolo tradicijomis, kurios buvo tęsiamos ir pokario metais, tad, besimokydamas šioje mokykloje, R. Trumpenskas po pamokų aktyviai žaidė futbolą, stebindamas aplinkinius greičiu ir mokėjimu mušti įvarčius. Po mokyklos baigimo jis buvo paimtas į sovietinę armiją ir 3 metus praleido Uralo Nižnij Tagilo mieste įsikūrusiame tankų dalinyje, kur taip pat aktyviai žaidė futbolą ir kaip geriausias žaidėjas, teisingas ir turintis autoritetą buvo išrinktas komandos kapitonu.
Kretingos dvarininkui, Žemaičių seniūnui, Livonijos valdytojui ir Lietuvos didžiajam etmonui Jonui Karoliui Chodkevičiui (1560–1621) teko pagrindinis vaidmuo baigiamajame pirmojo Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos Karalystės karo etape, kilusiame dėl Livonijos žemių padalijimo ir trukusiame nuo 1600 m. iki 1611 m. Lietuvos didžiajam etmonui Jonui Karoliui Chodkevičiui 1605 m. rugsėjo 27 d. Salaspilio (Kircholmo) mūšyje sutriuškinus Švedijos karaliaus Karolio IX Vazos kariuomenę, Abiejų Tautų Respublikai pavyko išsaugoti savo įtakoje Uždauguvio kunigaikštystę ir pagrindinius šio regiono vartus į Baltijos jūrą – Rygos uostą. Tačiau Abiejų Tautų Respublika nepasinaudojo šia pergale, kad užimtų Švedijos valdomą šiaurinę Estiją, dėl kurios formaliai prasidėjo karas, ir išstumtų švedus iš visų Livonijos žemių. Taip atsitiko todėl, kad, šalies valdovui ir Seimui nesugebant rasti lėšų kariuomenei išlaikyti, nemaža dalis atlyginimo negavusių samdytų karių paliko Lietuvos kariuomenę. Be to, valstybėje kilo nesutarimai tarp valdovo Zigmanto Vazos šalininkų ir priešininkų. Todėl Abiejų Tautų Respublikai neliko nieko kito, kaip pradėti su Švedijos Karalyste taikos derybas, po kurių buvo sudarytos paliaubos iki 1608 m. spalio 31 d. 1606 m. šalyje prasidėjo Zigmanto Vazos valdymu nepatenkintų didikų maištas. Iš pradžių ginčas tarp abiejų priešininkų stovyklų vyko taikiai, stengiantis į savo pusę pritraukti kuo daugiau sąjungininkų. Galų gale jis išvirto į karinį konfliktą, kuriam išspręsti Zigmantas Vaza 1607 m. iš Uždauguvio kunigaikštystės atšaukė Lietuvos didįjį etmoną Joną Karolį Chodkevičių su kariuomene. Prie jo prisijungus karūnos lauko etmono Stanislovo Žulkievskio lenkų kariams ir Jono Paco vadovaujamiems karaliaus šalininkų suburtiems savanoriams, jungtinės karinės pajėgos – 12,3 tūkst. karių, kartu su valdovu Zigmantu Vaza, patraukė į Mazoviją (Lenkija) maištininkų stovyklos, kurioje buvo 10,6 tūkst. karių, link. Prie Guzovo 1607 m. liepos 5 d. įsiplieskusį mūšį talentingų karvedžių J. K. Chodkevičiaus ir S. Žulkievskio vadovaujami kariai be didesnio vargo sutriuškino maištininkų kariuomenę, nutraukdami įsiplieskiantį pilietinį karą.
Atsitrenkė į elektros stulpą
Trečiadienį apie 14 val. rekonstruojamoje Vilniaus gatvėje, ties muziejumi, 2001 m. gimusios kretingiškės vairuojamas automobilis „Opel“ atsitrenkė į naujai pastatytą elektros apšvietimo stulpą. Automobilio priekis – sumaitotas, o sužalojimų patyrusi mergina perduota į medikų rankas. Kretingos policijos komisariato pareigūnai tyrimo dėl šio eismo įvykio nepradės, kadangi transporto priemonės vairuotoja ir už elektros stulpą atsakingas asmuo – Vilniaus gatvės rekonstrukcijos darbus tebetęsianti įmonė „Šilutės automobilių keliai“ – užpildė eismo įvykio deklaracijas. Dėl ko įvyko avarija, anot Komisariato Veiklos skyriaus vadovo Tomo Mikelkevičiaus, galima tik spėlioti. „Vasara, visi keliai veda į pajūrį ir kone visi – per Kretingą. Mašinų srautas didelis, vairuojant negalima atsipalaiduoti nė sekundei“, – teigė jis. Viršininkas pasidžiaugė, kad nelaimės akimirką nepasitaikė ir nėra sužalotų gatvės praeivių – Kretingos muziejus su Žiemos sodu vietinių žmonių ir turistų pamėgti ir ypač lankomi objektai.
„P. n.“ informacija
|
|
