|
|
|
(1570) 2021-07-13Bažnyčios: nuo kasdienių rūpesčių iki svajonių
Kretingos rajono savivaldybės religinės bendruomenės sulaukė lėšų suplanuotoms veikloms vykdyti. Tam tikslui 9 bendruomenėms buvo paskirstyta 50 tūkst. eurų. Ir nors gautų pinigų užtenka tik būtiniausioms reikmėms patenkinti, tai netrukdo ne tik planuoti didesnius darbus, bet ir svajoti bei siekti, kad svajonės – tegul ir po dešimtmečio ar net kelių dešimtmečių – būtų įgyvendintos. Paprašė lėšų įgarsinimui Praėjusiais metais Kretingos rajono savivaldybės Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų prašymų vertinimo komisija didžiausią 40 tūkst. eurų sumą skyrė Vydmantų Šv. Jono krikštytojo parapijai, kurioje pernai birželį pašventinti būsimosios Dievo Gailestingumo bažnyčios pamatai ir kertinis akmuo. Šiemet parapijai skirta mažiausiai lėšų – 2 tūkst. eurų. Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius, šiais metais pinigų būsimajai bažnyčiai ir neprašyta. „Šiemet mes prašėme lėšų ne būsimai bažnyčiai, o esamai koplyčiai, – paaiškino K. Petravičius. – Mūsų koplyčia mažutė, ir, atsižvelgiant į karantino reikalavimus, joje galėjo melstis tik 4 parapijiečiai. Mus gelbėjo Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriaus vadovė Jolanta Japertienė, beje, neseniai sutikusi tapti mūsų vargonininke, – ji paskolino įgarsinimo įrangą, tad sekmadienio šv. Mišias galėdavome garsiai transliuoti, kad jas girdėtų žmonės lauke. Už šias transliacijas mums buvo dėkingi ir tie, kurie galėdavo pamaldų klausytis automobiliuose prie koplyčios, ir netgi netoliese gyvenantys tiesiog namuose. Kadangi nežinia, kiek dar gali tęstis su pandemija susiję ribojimai, parašėme projektą ir gavome lėšų garso aparatūrai.“ Svajose – gintarinis altorius Nors šiais metais bažnyčios sienos vargu ar kils, tai netrukdo svajoti, kokia bus naujoji šventovė. „Prieš porą metų susapnavau, kad įėjau į labai šviesią bažnyčią, kurioje šviesa sklido nuo gintarinio altoriaus. Ir supratau, kad tai – Dievo Gailestingumo bažnyčia Vydmantuose. Žinot, statant Dievo namus ir jais gyvenant štai jau penkerius metus, aplanko daug pajautimų, kuriuos netikinčiam žmogui būtų sunku suprasti. Aš gi pajutau, kad šis sapnas Dievo padiktuotas. Pernai, kai šventinome bažnyčios kertinį akmenį, sapną apie gintarinį altorių papasakojau arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui, kuris palaimino šią mintį. Šiemet prieš gerą mėnesį nuėjau į pajūrį ir pirmą kartą per visą laiką, kiek čia gyvenu, per 20 minučių pririnkau pilną saują gintaro. Tad nusprendžiau, jog tai – ženklas, kad jau laikas šiuo sumanymu pasidalinti“, – pasakojo klebonas. Savo sumanymu-svajone pasidalinęs socialiniuose tinkluose, K. Petravičius kaip mat sulaukė atgarsio: jam pradėjo plaukti laiškai, kuriuose žmonės iš visos Lietuvos bei užsienio teiravosi, kaip būtų galima perduoti gintaro ir ne tik surinkto Baltijos pakrantėse, bet ir jo dirbinių, jau tapusių šeimos relikvijomis: gintaro karolių, rožančių, žiedų. „Patį pirmąjį pusės kumščio dydžio gintarą šeimos vardu atnešė vienas jaunuolis. Tai buvo dar vienas simbolinis ženklas: kai mane perkėlė į Vydmantus statyti bažnyčios, Tauragės jaunimas padovanojo pirmąją plytą, kuri įmūryta prie kertinio akmens. Dabar gi pirmąjį gintarą altoriui vėl dovanojo jaunas žmogus“, – kalbėjo klebonas, pridūręs, jog labiausiai jį sujaudino penkiametės mergytės dovana. Ji kartu su mama atnešė gintarų, kuriuos rinko jos tėvas, prieš kurį laiką miręs nuo sunkios ligos. K. Petravičius sakė, jog gintarinio altoriaus esama vienoje Gdansko bažnyčių, tačiau jam lėšų skyrė fundatoriai. Vydmantuose norima, kad gintarai būtų ne pirkti, o žmonių sunešti – tegul tam prireiks dešimties ar daugiau metų, – nes dovanotas, paaukotas gintaras suteiks visai kitokią emociją. „Mano sumanymas yra pastatyti gintarinį altorių-aukos stalą. Jis būtų ne tuščiaviduris, o pripildytas gintaro – tam tinka ir patys mažiausi gintarėliai, ir gintaro drožlės, liekančios gaminant papuošalus. Turiu minčių vertingus dirbinius – rožančius ar karolius – į altorių įkomponuoti tokius, kokie jie yra. O jeigu gintaro geradariai suaukotų daug, juo būtų galima puošti ir centrinį altorių“, – sumanymu dalijosi Vydmantų klebonas.
Palangoje, simbolinėje vietoje – Vasario 16-osios Akto Signatarų alėjoje – duris atvėrė Europos Parlamento (EP) nario prof. Liudo Mažylio biuras. Šis visuomenei atviras biuras, skirtas Europos Parlamento ir Liudo Mažylio veiklai viešinti, kartu į pilietiškas iniciatyvas įtraukiant ir įvairias bendruomenes, – vienintelis toks Vakarų Lietuvoje. Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė L. Mažylis, vietą savo biurui Vakarų Lietuvoje jis pasirinko neatsitiktinai. „Visų pirma, Palanga vasarą tampa visos šalies kultūros centru. Nors žmonės prie jūros atvyksta pailsėti, tačiau jie čia tikrai nedykaduoniauja. Įprasta, kad atostogaujant susitinkama su įvairiais žmonėmis ir priimami labai svarbūs sprendimai. Antra, biuras įkurtas Signatarų alėjoje. Tai – irgi ne atsitiktinumas, nes Palangos progimnazijoje mokėsi net keturi iš 20 Vasario 16-osios akto signatarų: Antanas Smetona, Jurgis Šaulys, Kazimieras Steponas Šaulys ir Steponas Kairys“, – akcentavo Vasario 16-osios Akto originalą radęs L. Mažylis. EP narys iki šiol kartu su kolegomis turėjo biurą Vilniuje, be to, su rinkėjais susitikdavo biure Kaune. Palangoje duris atvėręs biuras – trečias. Pasak L. Mažylio, jis pats retai tegalėsiantis atvykti į Palangą – čia įkurtame biure penktadieniais ir šeštadieniais interesantus priimsianti jo padėjėja Simona Sutkutė. Tačiau, jeigu kiltų vienokių ar kitokių iniciatyvų, svarbių Palangai ar visam regionui, biuras bus erdvė, kurioje galima tartis, kalbėtis, organizuoti apskritus stalus, konferencijas, į kurias pagal galimybes atvyktų ir EP narys. Paklaustas, kokios gi tos iniciatyvos galėtų būti, profesorius sakė, kad, dirbdamas EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete, kelias jau numatęs – tai Baltijos jūros ir jos pakrantės taršos klausimo aktualizavimas ir aplinkosaugos įtaka žmogaus sveikatai ar tvarus turizmas.
Vieną teismą su „LitCon“ laimėjo
Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 8 d. patenkino Kretingos rajono savivaldybės ieškinį ir iš uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „LitCon“ priteisė Savivaldybės administracijos naudai 227 tūkst. 980,39 eurus nuostolių, kuriuos Savivaldybė patyrė dėl „LitCon“ padaryto broko statant Kretingos sporto ir sveikatingumo centrą. Be to, „LitCon“ Savivaldybei nuo šios beveik 228 tūkst. eurų sumos turės mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jas pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismui nusprendus, „LitCon“ Savivaldybei sumokėti turės ir 11 tūkst. 325,80 euro bylinėjimosi išlaidų – perpus mažiau negu prašė Savivaldybė. Kretingos rajono savivaldybė Sporto ir sveikatingumo centro pastato Savanorių g. 23A Kretingos mieste statybos darbų sutartį sudarė 2015 m. rugpjūčio 27 d. Sutartinė darbų kaina – 6 mln. 261 tūkst. 750 eurų su PVM. „LitCon“ atlikusi darbų už beveik 5 mln. 375 tūkst. eurų su PVM, t. y. 86 proc. pagal sutartį, į statybvietę 2020 m. sausį nebesugrįžo, Savivaldybė 2021 m. birželio 11 d. vienašališkai sutartį su „LitCon“ nutraukė. Apygardos teismas atmetė Savivaldybės pretenzijas darbų kokybę statant Sporto ir sveikatingumo centrą prižiūrėjusiai UAB „SDG“ – Savivaldybė prašė dėl „LitCon“ padaryto ir palikto broko taikyti solidarią „SDG“ ir „LitCon“ atsakomybę. Teismas konstatavo, kad perduodamų darbų apžiūrą ir patikrinimą techninis prižiūrėtojas atliko kartu su užsakovu, t. y. Savivaldybe, jos specialistais. Jokių pretenzijų ar nusiskundimų statybos priežiūros specialistai, kurie pasirašė 46 atliktų darbų aktus, Savivaldybė per visą sutarties su „LitCon“ vykdymą nepateikė. „Ieškovė niekaip byloje neįrodo, kad techninis prižiūrėtojas priėmė nekokybiškai atliktus darbus“, – teigiama teismo išvadoje. Bendrovės „LitCon“ atliktų darbų kokybę vertino ir defektus nustatė Savivaldybės pasamdyta UAB „Vakarų regiono konsultacinis biuras“, ši ekspertizė Savivaldybei kainavo 19,5 tūkst. eurų. Taisant defektus brangiausiai – daugiau kaip 105 tūkst. eurų – atsieis metalinių laikančių konstrukcijų priešgaisrinis dažymas. Per 78 tūkst. eurų kainuos betoninių grindų dangos defektų šalinimas, 19 tūkst. eurų reikės sienų glaistymo, dažymo, jų aptaisymo plytelėmis brokui ištaisyti, laiptinių aikštelių ir pakopų maršų defektų pašalinimas kainuos per 13 tūkst. eurų. UAB „LitCon“ iš komplekso statybos pasitraukė palikusi nebaigtų darbų maždaug už 900 tūkst. eurų. Likusiems rangos darbams užbaigti buvo skelbiamas konkursas, kurį laimėjo UAB „HSC Baltic“ ir su Kretingos rajono savivaldybe šių metų kovo mėn. pasirašė 2 mln. 177 tūkst. eurų vertės rangos sutartį. Rangovas statybą užbaigti turėtų 2023 metų pradžioje. Nors pasirašant sutartį „HSC Baltic“ vadovas Rimvydas Beržonskis viltingai žadėjo, kad komplekso pabaigtuvių juostelę kirps ir 24 mėnesiams nepraėjus, statybos darbai komplekse vis dar neįsibėgėja. „HSC Baltic“ turėtų ištaisyti ir „LitCon“ paliktą broką. Kretingos rajono savivaldybei palankų Vilniaus apygardos teismo sprendimą UAB „LitCon“ dar gali skųsti aukštesniam teismui.
„P. n.“ informacija
Ar verta keliauti per pandemiją?
Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai, sumažėjus atvejų skaičiui, buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, šių metų kovo mėnesį nusprendžiau išvykti į Egiptą, paatostogauti, pailsėti nuo darbų ir pandemijos situacijos. Jaučiau, jog mano organizmui reikėjo psichologinio poilsio nuo visų neigiamų emocijų šalyje. Dalis aplinkinių mano pasiryžimą išvykti vertino neigiamai, tačiau vis dėlto didžioji dauguma į tai žiūrėjo pavydžiai“, – pasakoja alytiškis. Kelionės metu Vytautas atsakingai laikėsi rekomendacijų ir dėl to jautėsi pakankamai saugiai, o norėdamas išvykti iš Lietuvos ir sugrįžti į šalį jis privalėjo turėti neigiamą COVID-19 testo, atlikto nė vėliau nei 72 valandos iki atvykimo į šalį, atsakymą. Dėl to vyras teigia nebijojęs užsikrėsti. Vytautas džiugiai dalijasi prisiminimais ir sako, kad „po kelionės niekas nepasikeitė – viskas taip, kaip buvę, tačiau mano psichologinė savijauta pasikeitė 180 laipsnių.“ Jis priduria, jog, laikantis visų taisyklių, atlikus COVID-19 testą ar pasiskiepijus nuo koronaviruso, keliauti yra taip pat saugu ir smagu, kaip ir prieš pandemiją.
Vagys gviešiasi brangių dviračių
Sekmadienį apie 10 val. Užkanavės g. Palangoje pastebėta, kad dingo du elektriniai dviračiai „Gazzele“ ir ,,Riese and Muller". Padaryta 8 tūkst. 500 eurų žala. Tuo pačiu metu toje pačioje gatvėje savininkai neberado dar dviejų dviračių – „Merida“ ir „Transeo“. Žala – 1 tūkst. 70 eurų. Pradėti vagysčių tyrimai.
„P. n.“ informacija
Liepos 6 d. Kretingos „Minija“, treniruojama Gvido Juškos, išvykoje, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos XIII ture 2:3 (1:2) pralaimėjo Kazlų Rūdos „Šilui“ (IV vieta, 29 taškai). Pastarąsias dvejas Kretingos „Minijos“ rungtynes skyrė viso labo 3 dienos, ir tai buvo paskutiniosios Kretingos rajono komandos rungtynės iki paskelbtos 3 savaičių LFF I lygos pertraukos. Pirmasis rungtynių įvartis jau 7-ą rungtynių minutę krito į „Minijos“ vartus – varžovų puolėjas Ramūnas Mečežinskas iššoko vienas prieš vartininką Eimantą Brezgį ir pasiuntė kamuolį į kairįjį vartų kampą, išvesdamas šeimininkus į priekį – 1:0. Šeimininkų džiaugsmas truko neilgai – po Valdo Jašmonto perdavimo varžovų vartininkas Giedrius Zenkevičius baudos aikštelėje neleistinai pargriovė „Minijos“ puolėją Ogochokwu Odoh, ir legionierius iš Nigerijos nuo 11 m žymos atstatė rungtynių pusiausvyrą – 1:1. 43-ą min. „Šilo“ veteranas Ričardas Beniušis sulaukė puikaus perdavimo iš krašto ir galva iš kelių metrų nukreipė kamuolį į svečių vartus, išvesdamas savo komandą į priekį 2:1. 56-ą min. po varžovų klaidos gynyboje vienas prieš vartininką iššoko kretingiškių saugas V. Jašmontas – šaltakraujiškai pasiųsdamas kamuolį į vartus dar kartą išlygino rezultatą – 2:2. 72-ą min. Kazlų Rūdos komandos futbolininkai persvarą susigrąžino po baudos smūgio – kamuolys ties 11 m žyma patogiai nukrito puolėjui R. Mečežinskui ir šis pelnė antrąjį rungtynių įvartį, grąžindamas minimalią persvarą savo komandai – 3:2. Nors „Minija“ rungtynių pabaigoje ir bandė užgulti varžovų vartus, bet teko dar kartą pripažinti „Šilo“ komandos pranašumą.
Liepos 10 d. Kretingos motodrome įvyko Lietuvos jaunimo motobolo čempionato rungtynės (iki 18 m.), kuriose jėgas antrą kartą tarpusavyje išbandė mūsų miesto jaunimo komandos. Šiame susitikime susirinkę žiūrovai išvydo puikią kovą ir minimalią Kretingos motobolo klubo pirmosios komandos pergalę 4:3. Visus keturis įvarčius nugalėtojų komandai pelnė 17-metis Gabrielius Pazdrazdis, jis yra rezultatyviausias Jaunimo čempionato žaidėjas, per trejas rungtynes įmušęs jau 13 įvarčių. Antrajai Kretingos motobolo komandai du įvarčius pelnė 14-metis Tadas Žiubrys, vieną pridėjo Edvinas Drąsutis. Nors su kamuoliu daugiau laiko žaidė Kretingos motobolo klubo pirmoji komanda, bet antroji taip pat produktyviai išnaudojo savo galimybes, o abiejų komandų vartus ne kartą gelbėjo ir vartininkai Nojus Gelumbickas iš I komandos ir Domantas Barkauskas bei Jokūbas Paulauskas iš II komandos. Paskutinį kėlinį rezultatą nuo 11 m žymos galėjo išlyginti T. Žiubrys, bet jo smūgį puikiai atrėmė vartininkas Nojus Gelumbickas. Kretingos motobolo klubo pirmoji komanda kol kas pasiekė visas tris pergales ir užtikrintai pirmauja, antroji komanda, kartą įveikusį Skuodo jaunimo komandą ir du kartus pralaimėjusi pirmajai komandai, žengia antra. Liepos 15 d. Lietuvos jaunimo motobolo čempionate Kretingos motobolo klubo pirmoji komanda išvykoje dar kartą išbandys jėgas su Skuodo U-18 komanda. Artimiausias rungtynes Kretingos motodrome išvysime liepos 17 d. 17 val., kai dar kartą savo jėgas išbandys abejos Kretingos komandos.
Tomas KUBILIUS
Klaipėdiečiams netrukus bus pasiūlyta dar viena galimybė patogesniam gyvenimui – UAB „Liepų terasos” pradeda gyvenamųjų namų kvartalo „Liepų terasos” statybas. Unikalioje miesto geografinėje vietoje šalia Danės upės atsiras moderni nauja gyvenamoji infrastruktūra su poilsio ir laisvalaikio zonomis. Per artimiausius kelerius metus daugiau kaip 4 ha teritorija Arimų g. (buv. Šaulių k.) neatpažįstamai pasikeis: bus statomi jau naujų energinio naudingumo klasių (A+, A++ ir t.t.) gyvenamieji namai su išskirtiniu butų išplanavimu, terasomis, verandomis, balkonais ir lodžijomis, kombinuotais išorės sprendimais iš ventiliuojamų bei tinkuojamų fasadų. Kvartale bus įrengtos krepšinio ir vaikų žaidimų aikštelės su lauko žaidimų inventoriumi, tamsiu paros metu veiks jaukios apšvietimo zonos. Pagal miesto vystymo planus, šalia naujojo kvartalo ketinama įrengti mažųjų laivų uostelį, net dvi viešojo transporto stoteles, o pagal visą Danės upės krantą – rekreacinę zoną poilsiui su dviračių ir pėsčiųjų takais iš abiejų upės pusių. Numatoma, kad kvartalas bus pusiau uždaro tipo. Įvažiavimo ribojimus valdys patys gyventojai. Automobiliams statyti bus įrengtos ne tik atviros parkavimo vietos, bet ir ribotas skaičius prie kvartalo architektūros derančių stoginių su sandėliukais.
„Pajūrio naujienos“ rašė apie šių metų liepos 5 d. liūties suniokotus Pastauninko parko Kretingoje takus. Praėjusį penktadienį Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė, per direktoriaus atostogas einanti ir jo pareigas, Statybos skyriaus vedėjo pavaduotojas Audrius Kasputis, Kretingos seniūnijos seniūnė Gintarė Liobikienė vandens išplautus takus apžiūrėjo su juos stačiusios uždarosios akcinės bendrovės „Plungės lagūna“ pasikviestais atstovais. V. Turauskaitė neslėpė, kad Savivaldybės vadovai, specialistai bando rangovui įrodyti, kad takai liūties neatlaikė dėl rangovo padarytų klaidų juos statant, dargi projektuojant (Pastauninko parko atnaujinimo rangos darbus „Plungės lagūna“ laimėjo kartu su jų projektavimu, todėl atsako ir už galimas projektavimo klaidas). „Vienur reikia stiprinti takų pagrindus ir užpilti naują viršutinį skaldos sluoksnį, kai kuriuose vietose užtenka jį tik palyginti, tačiau rangovas spardosi, nenori tų defektų sutvarkyti savomis lėšomis“, – sakė V. Turauskaitė. Parko takus apžiūrėjęs „Plungės lagūnos“ vykdomasis direktorius Povilas Batavičius pareiškė, kad prašys hidrometeorologijos tarnybos patvirtinti parke siautusios liūties jėgą, kad įrodytų, jog šįkart parko takai nukentėjo ne dėl rangovo kaltės, t. y. projektuojant, statant takus padarytų klaidų, broko. Meteorologų atsakymą įmonė tikisi gauti šį antradienį. V. Turauskaitė patikino, kad nepriklausomai, koks bus „Plungės lagūnos“ sprendimas dėl takų sutvarkymo, Savivaldybė nedels ir parką tvarkyti pradės šią savaitę. Savivaldybės specialistai suskaičiavo, kad takams atstatyti reikės apie 10 tūkst. eurų. Praėjo 2 metai, kai „Plungės lagūna“ baigė Pastauninko parko atnaujinimo darbus, kuriems suteikta 5 metų garantija. Pastauninko parko rekonstrukcija kainavo apie 570 tūkst. eurų, didžioji dalis pinigų yra Europos Sąjungos parama.
„P. n.“ informacija
Nesuvaldė motociklo
Sekmadienį apie 11.30 val. Buginių kaime Kretingos r. blaivus vyras, gimęs 1984 m., vairuodamas motociklą „Suzuki GSX 1250 Falo“, pirminiais duomenimis, kelio vingyje transporto priemonės nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio. Per eismo įvykį nukentėję motociklo vairuotojas ir bendraamžė keleivė nuvežti į ligoninę.
„P. n.“ informacija
Sulaikė girtą vairuotoją
Sekmadienį apie 18.40 val. Žibininkų kaime automobilį „Opel“ vairavo neblaivus (3,08 prom.) vyras. Jis sulaikytas ir pristatytas į Palangos miesto policijos komisariatą.
„P. n.“ informacija
Vėl žūtis ant bėgių
Kūlupėnuose apie 13.45 val. keleivinis traukinys kliudė ir mirtinai sužalojo per geležinkelio bėgius ėjusį 1946 m. gimusį vyrą. Šiemet tai jau trečia eismo nelaimė, kai ant bėgių Kretingos rajone žuvo žmogus. Vasarį po viaduku, kur virš geležinkelio bėgių nutiestas kelias į Palangą, prekinis traukinys pervažiavo ir prispaudė 1997 m. gimusį vyrą, o sausio pradžioje netoli pervažos Kretinga–Darbėnai mirtinai traumavo 14-metį.
„P. n.“ informacija
Senolį mirtinai prispaudė durys?
Sekmadienio rytą, apie 8.30 val., Imbarės k., po nuvirtusiomis durimis prie įėjimo į gyvulių fermą, rastas mirusio 1942 m. gimusio vyro kūnas. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
„P. n.“ informacija
5 labiausiai paplitę genetiniai sutrikimai
1. Dauno sindromasŠio įgimto sutrikimo atveju pasireiškia 21 chromosomos trisomija, kai vietoj dviejų 21 poros chromosomų žmogus turi tris. Pagrindiniai Dauno sindromo požymiai yra sulėtėjęs augimas ir vystymasis, protinis atsilikimas, raumenų silpnumas, sąnario nestabilumas. Turintiems tokį genetinį sutrikimą būdinga maža galva, apvalus veidas ir plokščias pakaušis, taip pat didelis atstumas tarp akių, įstrižas jų plyšys, didelis liežuvis. Šį, kaip ir kitus paveldimus sveikatos sutrikimus, paprastai diagnozuoja gydytojas genetikas.„Vydmantų“ pirmininko siekių siekis – kad kaimynas pažintų kaimyną
Vydmantuose gyvena apie 1 tūkst. 800 žmonių, nors S. Končius įsitikinęs, kad gyvenančių yra daugiau, nes yra registruotų Palangoje, kitur, o gyvena čia įsigytame būste. Vydmantų kaimo bendruomenės centras „Vydmantai“ turi apie 130 narių. „Esame tie patys Vydmantų gyventojai, tik lengvai pakvaišę ir dėl kitų, visų vydmantiškių gerovės“, – sakė S. Končius apie į bendruomenės centrą „Vydmantai“ susibūrusius gyvenvietės aktyvistus. Atnaujintoje 9 narių taryboje pasikeitė 3 nariai – pirmą kartą į tarybą buvo išrinkti Asta Vainutienė ir Vytautas Viršilas, ir po dviejų metų pertraukos sugrįžo Dovilė Jankauskienė, rašanti bendruomenės projektus. „Vydmantams“ teikiant projektus pavyko laimėti Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšas iš vadinamojo 1 proc. dalyvaujamojo biudžeto. Suteikti galimybę ir gyventojams dalyvauti Savivaldybės metinio biudžeto paskirstyme išdalinant 1 proc. biudžeto lėšų, yra visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ iškelta ir po komitetui gana sėkmingų 2019 m. savivaldos rinkimų Savivaldybėje įgyvendinama idėja. S. Končius su „Kretingos kraštu“ dalyvavo savivaldos rinkimuose ir juos laimėjo – yra dabartinės Savivaldybės tarybos narys. Šiemet iš 1 proc. dalomojo biudžeto vydmantiškiams skirta 20 tūkst. eurų pontoniniam tiltui gyvenvietės tvenkinyje įrengti, čia kuriamos poilsiavietės aplinkai tvarkyti. Vertindamas bendruomenių veiklos finansavimą iš Savivaldybės biudžeto, S. Končius teigė, kad bendruomenių organizacijos neturėtų perimti, dubliuoti seniūnijų funkcijų, kaip antai, rūpintis gatvių asfaltavimu, tuo pačiu jis akcentavo bendruomenių, seniūnijų, kaimuose veikiančių kultūros skyrių bendradarbiavimo svarbą. „Štai įrengsime, sutvarkysime maudyklą, o ją prižiūrėti turės seniūnija. Kartu šventes organizuojame, kartu sprendžiame įvairias problemas“, – sakė jis.
|
|
DNR sudaro cheminį mūsų kūno pagrindą. Ji lemia plaukų bei akių spalvą, veido bruožus ir kitas fizines savybes. Net ir menkiausias DNR pasikeitimas gali turėti reikšmingą poveikį visam organizmui. Būtent taip būna genetinių sutrikimų, kurie atsiranda pasireiškus genų anomalijoms, atveju. Daugiau apie 5 labiausiai paplitusius iš jų – šiame straipsnyje.
