|
|
|
(1569) 2021-07-09Salantiškiai nenori „myžupio“
Nei Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus, nei ekologas Antanas Kubilius, nei Aplinkos ministerijos specialistas Algirdas Klimavičius neįtikino Salantų miesto žmonių, kad, išardžius dabartinę Salanto užtvanką, bus geriau ir gamtai, ir salantiškiams. Į susitikimą su Salantų regioninio parko direkcija susirinkę apie 40 salantiškių, aplinkinių vietovių žmonių garsiai išreiškė savo nuomonę, kad Salanto užtvanka turi likti tokia, kokia yra, nes, ją nugriovus, liks tik „myžupis“, arba šunų peršokamas „upalis“. Salantiškiai su Salantų regioninio parko direkcijos, Aplinkos ministerijos atstovais per lietų ir perkūniją diskutavo būtent prie užtvankos – jie jokiais būdais nėjo į Salantų regioninio parko direkcijos susitikimui paruoštas patalpas, pirštu rodydami ne tik į ketinamą griauti užtvanką, bet ir į tai, kad užtvanka metų metais – neprižiūrėta, nevalyta, kad niekada nebuvo laiku pakeliami ir nuleidžiami jos šliuzai, kas būtų turėję didelės įtakos užtvankos kokybei. Salantų miesto seniūnas Kazimieras Galdikas kaltės neprisiėmė: užtvanka niekada nepriklausė ir nepriklauso Salantų miesto seniūnijai, ją, kaip hidrotechninį įrenginį, prižiūrėti turėjo už melioracijos įrenginių būklę atsakingi rajono specialistai. Užtvanka nepriklausė ir Salantų regioniniam parkui, o ketinamas vykdyti projektas „Žuvų migracijos kliūčių pašalinimas ties Salantų miesto užtvanka ir vandens telkinio būklės gerinimas, siekiant atkurti Salanto upės vagą“, kurio darbus konkursą laimėjęs rangovas įmonė „Kavesta“ iš Šilutės jau turėjo pradėti šiomis dienomis, – taip pat ne Salantų regioninio parko direkcijos, o valstybinis projektas, kuriam pritarė ir Kretingos rajono savivaldybės taryba. Esminis šio projekto tikslas – demontuoti Salantų miesto užtvankos vandens pralaidą ir atlikti Salanto upės būklės gerinimo darbus, siekiant atkurti natūralią Salanto upės vagą, taip pat – suteikti natūralią upės tėkmę žuvims, kad jos galėtų pasiekti neršto vietas, būtinas išgyventi, maitintis ir veistis, kitiems gyviems organizmams.
Kokių minčių sukelia iš Baltarusijos plūstantys migrantai?
Koronavirusui priverstinai sustabdžius įsibėgėjusį pasaulį, testai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per visą pandemijos laikotarpį šalyje buvo atlikta per tris milijonus PGR, daugiau nei 630 tūkstančių antigeno ir netoli 170 tūkstančių antikūnų tyrimų. Piliečiai iš įvairių šalies rajonų pasakoja, kokius testus jiems tenka atlikti, kaip jie gyvena šiandien ir kodėl visuomenę ragina vakcinuotis. Džiaugiasi galimybe vakcinuotis Kauno miesto gyventoja Irma, dalydamasi savo patirtimi, visų pirma sako, jog nuo pat karantino pradžios stengėsi laikytis saugaus atstumo, vengti susibūrimų, o dezinfekcinis skystis tapo neatsiejama moters kasdienybės dalimi. „Prasidėjus pandemijai, labiausiai bijojau ne dėl savęs, nors ir priklausau rizikos grupei dėl turimos ligos, bet dėl savo tėvų.“ Visą karantiną dizainere dirbančią moterį kankino neužtikrintumo dėl darbo, ateities ir nesaugumo jausmas, baimė dėl galimybės užsikrėsti pačiai ir užkrėsti artimus žmones. Tačiau, pasitikėdama medicina, kai praėjusiais metais atlaisvėjo karantinas, atlikusi COVID-19 testą, ji išvyko atostogauti į užsienį. „Tik grįžusi po atostogų dar kartą pasidariau testą, norėdama įsitikinti, kad neparsivežiau viruso iš atostogų ir kad neužkrėsiu aplinkinių.“ „Norėdama grįžti į visavertį gyvenimą, susitikti su artimaisiais, be baimės bendrauti su tėvais, džiaugiuosi šį pavasarį gavusi progą vakcinuotis. Nesuprantu žmonių, kurie nesuvokia skiepijimosi svarbos. Mano nuomone, geriau iškentėti vakcinos šalutinius poveikius, trunkančius kelias dienas, nei užsikrėsti virusu ir nežinoti, kuo tas užsikrėtimas pasibaigs“, – teigia Irma.
KŪRYBOS KRAITĖ
Ketvirtąjį kartą po šešerių metų pertraukos surengtame tapytojų plenere „Kretingos paletė“ dailininkai buvo pakviesti kurti darbus, skirtus Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, kurio 400-ąsias mirties metines šiemet mini visa Lietuva, jubiliejiniams metams ir jo įkurtam miestui. Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Kretingos rajono kultūros centre atidaryta baigiamoji plenero paroda, kurioje eksponuojamos 27 drobės, piešiniai ir akvarelės. Šešios dailininkės, šešios paros Pirmasis tapytojų pleneras „Kretingos paletė“ įvyko 2013-aisiais metais. Jo sumanytoja ir organizatorė Kretingos rajono kultūros centro dailininkė Jūratė Jonauskienė sakė, kad projektas labai patikęs dailininkams, ir po to į Kretingą jie atvykdavo kasmet: ir 2014, ir 2015 m. „Pirmuosiuose pleneruose dalyvaudavo nuo 10 iki 12 tapytojų, trukdavo jie apie 10 dienų. Į Kretingą suvažiuodavo dailininkai iš Vakarų Lietuvos regiono, pirmajame plenere dalyvavo ir kretingiškiai. Turime labai gražią plenerų darbų kolekciją, paveikslai puošia visas mūsų Kultūros centro erdves ir kabinetus. Ypač daug turime nutapytų Kretingos bažnyčios vaizdų, mat plenerai vykdavo prieš arba po miesto šventės, sutampančios su šv. Antano atlaidais“, – pasakojo projekto vadovė. Tačiau po trečiojo plenero ketvirtajam finansavimo nebebuvo skirta. Pernai rudenį dailininkės ėmė raginti J. Jonauskienę šiais metais vėl surengti plenerą, patapyti kartu, nes jau seniai nebendrauta ir to bendravimo pasiilgta. „Mūsų kultūros centro direktorius Pranas Razmus palaikė sumanymą, tad aš parengiau projektą ir pateikiau Savivaldybės administracijai. Gavom finansavimą, bet menką. Tada susimąstėm: ką daryti, nes bent savaitę žmonės turi gyventi kartu, kad galėtų tapyti, bendrauti, aptarti vienas kito kūrinius, vienas iš kito mokytis. Direktorius padrąsino, patarė ieškoti rėmėjų, o ir dailininkai sakė – nieko mums daug nereikia, drobių ir dažų turime patys. Pavyko rasti rėmėjų, tad ketvirtasis pleneras buvo atidarytas birželio 30 d., o liepos 6-ąją parengėme jo parodą“, – pasakojo J. Jonauskienė.
Vilniuje įsikūrusi leidykla žymaus skulptoriaus ir dalininko mūsų kraštiečio Antano Mončio (1921–2021) gimimo 100-mečiui rengia kūrėjo sūnaus Jean-Christophe Mončio knygą „Mano tėvas Antas. 100 prisiminimų apie Antaną Mončį“. Knyga turėtų pasirodyti šį rudenį. Prisiminimų knygoje piešiamas daugialypis Antano Mončio paveikslas, be knygos šiuos, jubiliejinius skulptoriaus ir dailininko metus, įprasmins ir palydės teminė menininko kūrybos darbų paroda „Veidai ir dvasios“ V. Kasiulio muziejuje, Lino Mikutos dokumentinis filmas apie jį, kiti renginiai. Knyga, kurią rengiamasi išleisti prancūzų ir lietuvių kalbomis, suvienys keletą temų: menininko asmenybę ir jo kūrybą, ilgus egzilio metus Prancūzijoje ir gyvenimą, darbą Paryžiuje, gyvenimo pakeleivius ir globėjus, garsius lietuvių išeivius ir išeivijos menininkus, tėvo ir sūnaus santykius, lietuvybės puoselėjimą, bundančią Lietuvą ir vienintelį Antano Mončio grįžimą į Lietuvą, prabėgus 45-eriems metams. Knygą, kurią leidėjai pristato kaip meno kūrinį, numatoma gausiai iliustruoti menininko piešiniais ir jo šeimos fotografijomis, ji parašyta gyva ir žaisminga kalba, ir ji kuo puikiausiai gali tapti kilnojamu kultūros paveldu namų bibliotekoje. Tarp 100-o knygos iliustracijų – nepublikuoti A. Mončio piešiniai, eskizai tušu, atsiveriantys šeimos archyvai.
Ketvirtą kartą Palangos kurorto muziejaus iniciatyva surengtame poezijos konkurse „Haiku Palangai“ šiemet dalyvavę kūrėjai savo eiles buvo kviečiami skirti Palangos grąžinimo Lietuvai ir Šventosios prijungimo 100-osioms metinėms, o pagrindinė konkurso tema – „Gera žinia“. Sveikindama į Palangos kurorto muziejaus salę susirinkusius haiku kūrėjus konkurso sumanytoja ir organizatorė, muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Audronė Levickytė-Bumbulienė pasidžiaugė, kad kasmet konkursas auga ir sukviečia vis daugiau poetų iš visos Lietuvos: pirmajame konkurse 2018 metais dalyvavo 38, šiemet – 129 kūrėjai. Konkurso komisijai – jos pirmininkui, japonologui, vertėjui, haiku žinovui Vytautui Dumčiui, komisijos darbe dalyvavusiam poetui, eseistui, dramaturgui, vertėjui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Rolandui Rastauskui, kitiems – šiemet teko nelengva užduotis išrinkti geriausius haiku – konkursui kiekvienas autorius pateikė nuo vieno iki šešių trieilių. Tarp komisijos įvertinų autorių šiais metais – ir du poetai iš Kretingos rajono. Pagal konkurso nuostatus poetai, kurių pavardės komisijai nėra skelbiamos, buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes. Gausiausia – suaugusiųjų amžiaus grupė, kurioje buvo 69 dalyviai, jaunesniojo mokyklinio amžiaus grupėje kūrybines jėgas išbandė 37, vyresniojo mokyklinio amžiaus grupėje – 33 autoriai. Prieš paskelbdama komisijos išrinktuosius ketvirtojo poezijos konkurso „Haiku Palangai“ laureatus, prizininkus, A. Levickytė-Bumbulienė įteikė Palangos kurorto muziejaus įsteigtus prizus trims autoriams: Domui Šepečiui (Vilnius), Kamilei Gabalytei (Radviliškis) ir Almai Viskontienei (Palanga).
Kūryba įamžinanti jausmą
Vilnietis dailininkas Viktoras Šatas kretingiškiams labiau žinomas kaip žmogus, jau ne kartą dovanojęs savo meno kūrinius Kretingai – jo paveikslai puošia Kretingos ligoninę, Padvarių socialinės globos namus. Iki liepos 30 d. menininko darbai džiugins ir Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos lankytojus. Ryšiai su Kretinga – ne atsitiktinumas Iš Vaškų miestelio Pasvalio rajone kilęs V. Šatas su Kretinga ryšius užmezgė per mūsų kraštietį Romualdą Beniušį. „Su Romualdu susitikome vienoje kavinukėje Vilniuje ir ėmėme apie viską šnekėti, kol galiausiai kalba pakrypo apie jo gimtąjį kraštą. Jis pasiūlė man padovanoti keletą paveikslų Kretingai, aš sutikau, ir taip viskas prasidėjo“, – prisiminė dailininkas. Šešiasdešimt šešerių vyras teigė, kad tapyti pradėjo dar devintoje klasėje, kai su šeima persikraustė gyventi į sostinę. „Aš visą gyvenimą norėjau kurti. Nors, pamatęs konkurentų darbus, taip ir neišdrįsau stoti į Lietuvos dailės akademiją, pasirinkau architektūros studijas – labai norėjau kažko, bent šiek tiek susijusio su menu“, – pasakojo V. Šatas. Vilnietis dailininkas teigė, kad, atidirbęs pagal paskyrimą, vėliau dirbo tik dviejose vietose – „Plastos“ gamykloje ir Lietuvos dailės muziejuje. Būtent pirmojoje darbovietėje vyras teigė sutikęs žmogų, kurį dabar laiko savo tikruoju mokytoju. „Dirbdamas „Plastos“ gamykloje lankiau jos išlaikomą dailės studiją, kuriai vadovavo Antanas Beinaravičius. Jis buvo puikus pedagogas – visada patardavo, pataisydavo, gebėdavo įžvelgti kiekvieno mokinio stipriąsias puses ir nukreipti jį teisinga linkme“, – prisiminimais dalinosi V. Šatas.
Patiklūs gyventojai praranda pinigus
Daugėja atvejų, kai žmonės nukenčia nuo suklastotas nuorodas siuntinėjančių sukčių – į mobiliojo ryšio telefoną gyventojai gauna neva banko siųstą pranešimą, kad esą jo paskyra uždaryta, o atblokuoti reikia paspausti atsiųstą nuorodą. Tai padarius iš asmens sąskaitos pinigai pervedami į kitą sąskaitą, arba apmokami sukčių vykdomi pirkimai kokiose nors internetinėse parduotuvėse. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, vien per savaitę taip buvo apgauti keli asmenys, kurie prarado nuo 500 iki 1 tūkst. 800 eurų. Pareigūnai ragina žmones būti budresniais ir atidesniais – nespausti jokių atsiunčiamų nuorodų prieš tai neįsitikinus, kad tai – ne sukčių pinklės. Gavus įtarimų keliančią žinutę, prie elektroninės bankininkystės patariama jungtis iš kitos ryšio priemonės įprastu būdu. Nereikia skubėti atlikti sukčiaujančių asmenų nurodomų veiksmų, ypač kai reikalaujama pateikti asmeninius duomenis, prisijungimo prie elektroninės bankininkystė kodus ar tuoj pat patvirtinti mokėjimus. Pareigūnai gyventojus įspėja saugoti savo dokumentus, elektroninės bankininkystės kodus ir slaptažodžius, dažniau juos keisti, naudoti sudėtingesnius derinius. Per penkis pirmuosius 2021 m. mėnesius visoje Klaipėdos apskrityje dėl įvairaus pobūdžio sukčiavimo pradėti 96 ikiteisminiai tyrimai, pernai per tą patį laikotarpį –71 ikiteisminis tyrimas. Nukentėjus nuo sukčių ar įtariant ketinimus sukčiauti gyventojai raginami pranešti policijai per www.epolicija.lt arba telefonu 112.
„P. n.“ informacija
Vienas – į griovį, kitas – į atitvarus
Trečiadienį apie 18.40 val. Darbėnuose įkliuvo kaip reikiant įkaušusi ir promilėmis (3,34) „likimo brolius“ pralenkusi dailiosios lyties atstovė: 1987 m. gimusi moteris girta vairavo automobilį „Škoda Octavia“. Po vidurnakčio Darbėnuose vyras nesuvaldė automobilio „VW Passat“ ir nuvažiavo į griovį. Vairuotojui, gimusiam 1978 m., nustatytas 2,67 prom. neblaivumas. Keliomis dienomis anksčiau Kuršių tako g. Palangoje automobilis „Opel Vectra“ atsitrenkė į tilto atitvarus ir nuvažiavo į griovį. 1984 m. gimusiam vairuotojui nustatytas 2,33 prom. neblaivumas. Vyras sulaikytas.
„P. n.“ informacija
Kliudė kulka
Palangoje esančio namo kieme kulka iš pneumatinio ginklo kliudyta 2015 m. gimusi mažametė. Suteikus medicinos pagalbą, ji gydoma ambulatoriškai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.
„P. n.“ informacija
Pavogė dviratį, „apšvarino“ parduotuvę
Ankstų liepos 5-osios rytą Ronžės g. Palangoje savininkas neberado dviračio „Diamant“, kurio vertė – 900 eurų. O keliomis dienomis anksčiau 1981 m. gimęs pilietis apsivogė Žemaitės al. Kretingoje, prekybos centre – praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes, kurių vertė 163,91 Eur. Pradėti tyrimai dėl vagysčių.
„P. n.“ informacija
Sulaikė dėl narkotikų
J. Basanavičiaus g. Palangoje apsaugos darbuotojas sulaikė asmenį, kuris į naktinį klubą bandė įsinešti plastikinį maišelį su žalsvos spalvos augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Pilietis, kuriam nustatytas 1,19 prom. neblaivumas, sulaikytas ir pristatytas į Palangos miesto policijos komisariatą. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
„P. n.“ informacija
Po muštynių pasigedo akinių
Liepos 4 d. Palangos policijos komisariate gautas 1993 m. gimusio vyro pareiškimas, kuriame nurodoma, kad apie 9 val. baro lauko terasoje J. Basanavičiaus g. jį užpuolė 4 vyrai – sumušė ir į akis papurškė ašarinių dujų. Po įvykio nukentėjusysis pasigedo 1 tūkst. 500 eurų vertės regėjimo akinių „Hugo Boss“. Pradėtas tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.
„P. n.“ informacija
Supleškėjo automobilis
Pirmadienį apie 1 val. Kretingos r., Ėgliškių k., automobilyje „BMW 530“ kilo gaisras, mašina sudegė. Taip pat pastebėta, kad išdaužtas automobilio „BMW X6“ galinis stiklas. Įtariamas padegimas. Nuostolis nustatinėjamas. Pradėtas tyrimas.
„P. n.“ informacija
Kretingiškę rankininkę išlydėjo į Europos čempionatą
Šiandien Kretingos sporto mokyklos auklėtinė, būsimoji Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientė Vilgita Idzelytė išvyksta į Lietuvos rankinio rinktinės U-19 stovyklą, ir tai bus paskutinis pasirengimo Europos rankinio čempionatui etapas. Šalies rinktinės garbę ginančią Kretingos sportininkę į Europos čempionatą, kuris Italijoje prasidės liepos 12-ą dieną, išlydėjo ne tik šeima ir ją išugdęs Kretingos sporto mokyklos rankinio treneris Algimantas Pranaitis – sportinės sėkmės V. Idzelytei linkėjo ir pačių geriausių rezultatų tikisi rajono vicemeras Dangiras Samalius, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė, Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė, rajono Savivaldybėje surengę simbolines išleistuves. Lietuvos merginų rinktinė U-19, treniruojama Ritos Urnikienės ir Alos Senvaitienės, Italijoje liepos 12–18 dienomis įvyksiančiame Europos rankinio čempionate varžysis B divizione. Grupėje mūsų rinktinės varžovės bus Izraelio ir Ispanijos rinktinės, kitoje grupėje rungtyniaus Bulgarijos, Turkijos, Italijos ir Serbijos komandos. Prieš rengiantis šiai svarbiai išvykai, rinktinės merginos ne kartą rinkosi į sporto stovyklas ir išbandė jėgas su Baltarusijos rankininkėmis, kurios Italijoje varžysis A divizione. „Į šešių dienų stovyklą susirinkome ilgai nežaidusios, treniruotės – dukart per dieną, ir, kadangi karantinas mūsų fizinei formai padarė savo blogą darbą, stovykloje visos pastangos buvo skirtos jai atstatyti. Daug dirbome dėl technikos, gynybos, taktikos. Antroji stovykla buvo intensyvesnė, trenerės skyrė mums pakankamai didelį krūvį, tad lengva nebuvo “, – teigė V. Idzelytė.
Liepos 3 d. Kretingos „Minija“, žaidžianti Lietuvos futbolo federacijos I lygoje ir treniruojama Gvido Juškos, išvykoje, XII ture, išbandė jėgas su Gargždų „Bangos B“ (VII vieta, 21 taškas) komanda, o rungtynės baigėsi lygiosiomis 2:2 (1:1). Šį susitikimą „Minija“ žaidė išvykoje ir ant ne visai įprastos dirbtinės dangos, todėl su kamuoliu daugiau laiko leido šeimininkai. Vis dėl to pirmąjį rungtynių įvartį pelnė „Minija“: 27-ą min. po pakelto kampinio prie kamuolio pirmasis suskubo japonas Shogo Osawa, nukreipęs kamuolį į varžovų vartus. Vis dėl to vos po 8 minučių varžovų puolėjas Ignas Venckus sugebėjo išlyginti rezultatą – 1:1. Tik prasidėjus antrajam kėliniui Kretingos komanda turėjo puikią galimybę išsiveržti į priekį, bet Ogochokwu Odoh sudrebino vartų virpstą ir įvarčio pasiekti nepavyko. 69-ą min. Gargždų „Bangos B“ puolėjas I. Venckus greitoje kontratakoje atsidūrė vienas prieš vartininką Eimantą Brezgį ir išvedė šeimininkus į priekį – 2:1. Antrą teisėjo pridėto laiko minutę Boburbek Farkhadov tolimu smūgiu iš maždaug 30 metrų užklupo nepasiruošusį varžovų vartininką Mantą Bertašių ir atstatė rungtynių pusiausvyrą – 2:2. Rungtynės tuo ir baigėsi, o „Minija“ trečiose rungtynėse iš eilės sugebėjo papildyti taškų kraitį. Kretingos „Minija“: vartininkas ir komandos kapitonas Eimantas Brezgys, Mantas Gedutis (63 min. Deividas Pipiras), Ogochokwu Prince Odoh, David Kirzneris, Vilius Kazlauskas, Solibek Karimov, Shogo Osawa (46 min. Boburbek Farkhadov), Gustas Gumbaravičius, Deividas Šiuša, Aidas Pipiras ir Valdas Jašmontas.
Pažino futbolą iš arčiau
Kretingos futbolo klubas „Minija“ šiemet surengė futbolo stovyklą vaikams nuo 6 iki 13 metų, ir joje futbolą iš arčiau pažino, pramogavo ir aktyviai pailsėjo 50 vaikų. „Norėjome sukviesti dvi pamainas, tačiau dėl gerokai menkesnio finansavimo sumanymo teko atsisakyti“, – teigė stovyklos vadovas futbolo treneris Martynas Viluckas. Šiais metais Kretingos rajono savivaldybė sporto stovyklai surengti skyrė beveik 900 Eur, kai pernai ši suma buvo peršokusi 5 tūkst. Eur. „Pernai lėšas panaudojome inventoriui – futbolo kamuoliams, vartams, stovams ir kt. – įsigyti, ir visa tai, be jokios abejonės, pravertė šiemet“, – M. Viluckas pasidžiaugė, kad stovyklautojams išskirtinai pasisekė dėl oro, o kad teko pasispausti – nieko tokio: stovyklos kokybė, jos vadovo teigimu, nenukentėjo, gal net ir pagerėjo, nes šiemet pavyko pakviesti daugiau trenerių, mielai stovyklos veikloje dalyvavo Lietuvos futbolo federacijos I lygoje žaidžiančios „Minijos“ legionieriai, kasdien mankštą vedė kineziterapeutas Vladas Jakočiūnas.
Liūtis drengė Kretingą: dingo elektra, virto du medžiai
Ilgai lietaus laukę pajūrio gyventojai Mindauginių išvakarėse prisišaukė perkūnijos, žaibų ir vėjo lydimą liūtį. Kretingos rajone smarkus lietus žemę merkti pradėjo apie 14 val., ir tai truko maždaug iki 18.30 val. ESO reagavo operatyviai Per tą laiką bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) užfiksavo vieną 35 kV įtampos linijos, 34-is 10 kV įtampos linijų ir 14-a 0,4 kV įtampos linijų gedimus. Daugiausia gedimų įvyko dėl perkūnijos: nutraukti oro linijos laidai, perdegę saugikliai, atsijungę automatiniai jungikliai. Gedimams likviduoti buvo pasitelktos penkios operatyvinės brigados. Kaip „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas, trumpalaikius elektros energijos tiekimo sutrikimus pajuto apie 9,5 tūkst. klientų, tačiau dėl automatizuotų sprendimų didžiajai daugumai elektra buvo atstatyta per mažiau nei 3 minutes. „Daugiausiai nepatogumų patyrė Kretingos miesto gyventojai, kuriems tiekimas buvo išjungtas dėl gedimo 10 kV įtampos tinkle, – iš viso nukentėjo apie pusantro tūkstančio namų ūkių. Gedimo vietos paieška ir šalinimas truko apie 4 valandas“, – informavo P. Kalmantas. Jis pridūrė, kad ESO gamtos padarinių sukeltus gedimus taisyti stengiasi kaip tik įmanoma greičiau – bendrovės specialistai nuolat stebi situaciją, gauna meteorologų perspėjimus ir yra pasirengę reaguoti operatyviai.
Nereikalingi daiktai keliaus iš rankų į rankas, beverčiai atgims naujais
Prioritetas – pakartotinai naudojamiems arba iš antrinių žaliavų perdirbtiems kokybiškiems daiktams. Kuo daugiau mišriųjų komunalinių atliekų – į sąvartynus, tuo didesni mokesčiai ant gyventojų pečių. Tokios yra pagrindinės gairės, įtvirtintos naujame 2021–2027 m. valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, kuris turėtų būti patvirtintas šią vasarą. Skatins smulkiuosius verslus Kaip sakė bendrovės „Kretingos komunalininkas“ ekonomistė Eglė Alonderienė, siekiama, kad sąvartynuose būtų šalinamos tik tos atliekos, kurių jau nebegalima nei išrūšiavus perdirbti, nei nereikalingais daiktais pasidalinti. Iki 2027 m. ši komunalinių atliekų dalis turi labai sumažėti: dabar vienas Lietuvos gyventojas per metus gali sukaupti 2 tūkst. 800 kg tokių atliekų, o 2027-aisais – tik iki 1 tūkst. kg. „Kol kas tai yra plano projektas, bet, kad ir kaip bus liūdna, tarp prevencijos priemonių šiam tikslui pasiekti yra kainos už sąvartynuose šalinamas mišriąsias atliekas didinimas“, – pakomentavo E. Alonderienė. Jos teigimu, šiuo metu „vartų mokestis“, kurį Kretingos rajono savivaldybė moka Klaipėdos regioniniam atliekų tvarkymo centrui (KRATC), siekia 43 eurus, bet, įgyvendinant naująją Europos Sąjungos strategiją, jis bus padidintas, ir tai atsilieps gyventojų kišenei. Tačiau nebetinkamų perdirbti komunalinių atliekų šalinimas sąvartyne – tik vienas ir, beje, paskiausias naujojo Atliekų tvarkymo strategijos plano punktas. Pirmenybė teikiama prevencijai, tai yra siekiui, kad tokių atliekų buityje apskritai susidarytų kuo mažiau: nešvaistyti maisto, t. y. įgyvendinti dalinimosi juo politiką, projektuoti ir konstruoti ilgus metus tarnaujančią buitinę techniką arba prietaisus, kuriuos ilgainiui galėtų ir suremontuoti, iš tekstilės siūti patvarius drabužius, kuriuos panešiojus taip pat būtų galima atnaujinti, galbūt iš senosios medžiagos pasiūti kitą gerą rūbą. Manoma, kad taip suklestėtų ir vietos smulkūs verslai: atsirastų daugiau darbo įvairaus profilio nagingiems meistrams, siuvėjams, mezgėjams.
Vasaros šventė „Šiapus ir anapus Alantos“
Kalniškiuose įvyko kaimo vasaros šventė, kuri tradiciškai prasidėjo sporto varžybomis. Savo jėgas įvairiose sportinėse rungtyse ir varžybose išbandė didelis būrys ne tik vietinių vaikų, jaunimo, suaugusiųjų, bet ir atvykusiųjų iš kitur. Krepšinio „3x3“ varžybų 3 nugalėtoja tapo kalniškiečių komanda „Trečiadienis krepšinio lyga“, kuriai atstovavo Vygandas Brauklys, Simas Jonutis ir Aivaras Beržonskis. Tritaškių mėtymo rungtyje pirmą vietą iškovojo Linas Kidikas. Tinklinio varžybose pirmą vietą iškovojo kalniškiečių komanda „Galimybių pasas“ . Tai broliai Laurynas ir Edmundas Šilauskai bei Mantas Baltmiškis.
Šaudymo rungtyje mergaičių ir moterų grupėje nepralenkiama buvo Aušra Gedgaudienė, antra vieta atiteko Kamilei Narvilaitei, trečia – Gintarei Šilauskaitei. Berniukų ir vyrų grupėje I vietą iškovojo Povilas Gedgaudas, II v. – Marius Meškauskas, III v. – Mantas Baltmiškis. Smiginio rungtyje rankų ir akies taiklumą išbandė daugiau negu trisdešimt dalyvių. Šios rungties nugalėtojomis mergaičių ir moterų grupėje tapo visos kalniškietės: Gintarė Šilauskaitė, Lena Narvilaitė ir Brigita Narvilaitė, vyrų ir vaikinų grupėje pirma vieta atiteko Juliui Beinorui, antra – Vytautui Venckui, trečia – Edmundui Šilauskui. Šiemet net merginos ryžosi sudalyvauti svarsčio kilnojimo rungtyje ir čia nepralenkiama buvo Gintarė Šilauskaitė, 16 kg svarstį iškėlusi net 24 kartus, o 32 kg svarstį vyrų grupėje daugiausiai – 70 – kartų iškėlė Vygandas Brauklys, vaikų grupėje 16 kg svarstį 108 kartus iškėlė Mindaugas Mažeikis. Vaikai su mamomis ir močiutėmis dalyvavo edukaciniame užsiėmime – mokėsi rišti lėlytes. Užsiėmimą vedė Vida Viskontienė. Vakare šventė tęsėsi laisvalaikio ir sporto aikštelėje prie Kretingos rajono kultūros centro Kalniškių skyriaus. Skyriaus vedėja ir bendruomenės pirmininkė Rita Viskontienė pasveikino visus, gausiai susirinkusius į šventę, pasidžiaugė, kad sporto šventę šiemet vėl suorganizavo bendruomenės tarybos narys seniūnaitis Julius Beinoras kartu su jaunimo aktyvistais. Ji atminimo dovanėles už ilgametį ir aktyvų dalyvavimą kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje įteikė Rūtai Lubienei, Rūtai Narvilienei, Petronėlei Symienei. Padėkota visiems, prisidėjusiems prie šventės organizavimo. Vasaros šventės dalyviams koncertavo Plungės kultūros centro Stalgėnų skyriaus kaimo kapela „Sodžius“ (vad. Vilija Razmienė) ir atlikėjas Paulius Stalionis. Po koncertų visų šventės dalyvių laukė pramogos su DJ Gintu.
„P. n.“ informacija
Ir vėl visi keliavo sodžiaus takais
Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus vedėjos Violetos Ruikienės kvietimu, šukiškiai, svečiai šiltą ir saulėtą šeštadienį smagiai vakarojo tradicinėje kaimo vasaros šventėje „Sodžiaus takais“. „Suskaičiavau – ši vasaros šventė mums buvo 38-oji, dar po dvejų metų bus 40-oji, jubiliejinė. Žinoma, jeigu dar dirbsime ir būsime reikalingi“, – V. Ruikienė neslėpė, kad koronaviruso pandemija labai skaudžiai kirto kultūrai, apribojusi kultūros darbuotojų galimybes, pakeitusi darbo pobūdį, kuris negali ir negalės pakeisti gyvo bendravimo su saviveiklininkais, kultūros mėgėjais. Gal todėl per šventę ir buvo ypač džiaugiamasi, kad šukiškiai sėkmingai atlaikė karantino iššūkius, kad visiems buvo gera vėl pamatyti vieni kitus. Kartu susirinkę šukiškiai pasveikino jubiliatus, anūkų sulaukusius senelius, pasidžiaugė savo ir svečių mėgėjų meno kolektyvų atliekamomis dainomis.
Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys pasveikino 11 jubiliatų: Raimondą Daugintienę, Zitą Montvydienę, Kazį Klapatauskį, Zeną Riniuvienę, Kazimierą Kasiliauską, Anastaziją Beniušienę, Juditą Urbšienę ir 4 jubiliatus, sulaukusius garbingo 80-mečio: Oną Motiejauskienę, Ireną Pazdrazdienę, Kostą Pabrėžą ir Edmundą Bražinską. Taip pat buvo pagerbti anūkų sulaukę kaimo bendruomenės nariai: Vilma Barkauskienė, Regina Pazdrazdienė, Audra Grikpėdienė, Zita Montvydienė, Antanas Radikas, Irena Paulauskaitė, Danutė Varinauskienė, Liuda Paulienė, Gintaras Liobė ir Rima Murauskienė. Ši tradicija gyvuoja jau penktus metus, o anūkais šiemet džiaugiasi Šukės,Vaineikių, Kašučių gyventojai. Puokštės apdovanotiesiems su meile buvo užaugintos ir suskintos Aldonos Podžiūnienės, Irutės Barasienės, Onutės Turauskienės ryškiaspalvių gėlių darželiuose. Šventę paįvairino Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorė Violeta Čėsnienė, parodžiusi senovinius lauko žaidimus, kuriuos mielai išmėgino ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Mažieji šukiškiai linksminosi ant batuto, vyresni klausėsi Ryškėnų kultūros centro (Telšių rajonas) liaudiškos muzikos kapelos „Čia ir dabar“ (vad. Sandra ir Sigitas Patruliai) atliekamų skambių dainų. Saviškius liaudiškomis melodijomis apdovanojo ir Šukės skyriaus folkloro kolektyvas „Šukupis“, liaudiškos muzikos kapela, vaikų instrumentinės grupės (vad. Alvydas Vozgirdas) dalyviai. Vakarą užbaigė grupės Žygis ir Gabija koncertas. Margais žiedais, skambiomis melodijomis pasipuošusi vasaros šventė „Sodžiaus takais“ kvepėjo dar ir braškėmis, kuriomis visus susirinkusius vaišino Genutė ir Stasys Lomsargiai, o renginį vedė šmaikščioji Simono Daukanto progimnazijos mokytoja Sigita Dirmeitienė.
„P. n.“ informacija
Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai kartu su savininkais ar administratorių atstovais kasmet apžiūri gyvenamųjų namų bendro naudojimo patalpas, gyventojus supažindina su gresiančiais pavojais ir ragina rūpintis savo saugumu. Dėmesys instaliacijai ir evakuacijos keliams Kaip teigė vyresnysis inspektorius Saulius Latakas, akcijos „Gyvenkime saugiai“ metu daugiausia dėmesio skiriama elektros instaliacijai, kaminų būklei, evakuacijos keliams – laiptinėms, koridoriams. Dažnai problemų kelia rūsio patalpose ir koridoriuose laikomos statybinės medžiagos, padangos, baldai, laiptinėse – namų apyvokos daiktai. Pasitaiko ir atvejų, kai piktybiškai nusiteikę gyventojai savavališkai užima bendro naudojimo patalpas – palėpes, balkonus, užrakina evakuacinius išėjimus, nebėra galimybės patekti ant stogo. S. Latakas akcentavo, kad evakuacijos keliai, avariniai išėjimai privalo būti laisvi, parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu. Kaupiami daiktai ne tik apsunkina praėjimą prie namo inžinerinių sistemų pastatų administratoriams, bet ir kelia realią grėsmę gaisrui kilti, žmonėms susižaloti. Nelaimės metu kiekviena sekundė būna svarbi, o užgriozdinti praėjimai trukdo ugniagesių gelbėtojų darbui. Elektros instaliacija turi būti tvarkinga, laidai privalo būti gerai izoliuoti, šviestuvai – su gaubtais, o nenaudojama elektros instaliacija išmontuota. Pasak S. Latako, šiais metais Lietuvoje dėl elektros įrenginių, prietaisų ar elektros instaliacijos gedimo jau kilo 369 gaisrai, tai yra 25,94 proc. daugiau negu 2020-aisiais. „Su elektra būtina elgtis atsakingai, vienu metu nejungti per daug ar pernelyg galingų prietaisų, o kuriuos nors įjungus nepamiršti išjungti. Tačiau, jei pavojus slypi pačioje instaliacijoje, kurios plika akimi nematome, svarbu mokėti atpažinti siunčiamus signalus“, – sakė inspektorius.
Kaip pranešė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, eismo įvykių, kuriuose dalyvauja elektriniai paspirtukai, daugėja, dažniau fiksuojama ir tai, kad šias transporto priemones vairuoja neblaivūs asmenys. Važiuojant dviračiu ar elektriniu paspirtuku leidžiama alkoholio riba yra 0,4 prom. Jei nustatomas didesnis neblaivumas, dviratės transporto priemonės vairuotojui gresia bauda nuo 80 iki 150 eurų. Jei neblaivumas daugiau kaip 1,5 prom., dviratininkas yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba vengia tikrintis blaivumą – bauda išauga nuo 150 iki 200 eurų. Elektriniais paspirtukais neretai važiuoja keli asmenys arba vežami vaikai, nors tai daryti draudžiama. Už šį pažeidimą gresia administracinė bauda nuo 20 iki 40 eurų. Taip pat pasitaiko, kad dviratėmis transporto priemonėmis važiuojama ne joms skirtais takais – pavyzdžiui, – gatve ar pėstiesiems skirtu šaligatviu, nors šalia yra dviračių takas. Dviračiu, elektriniu paspirtuku, elektriniais riedžiais galima važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais, arba dviračių juostomis, kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, nekelti jiems pavojaus ar trukdyti. Policijos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad šių transporto priemonių vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis – transporto priemonę privalu persivesti. Važiuodami važiuojamąja dalimi, dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojai privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba transporto priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Dėvėti saugos šalmus rekomenduojama visiems, važiuojantiems tokiomis transporto priemonėmis, o jaunesniems nei 18 m. nepilnamečiams – juos tinkamai dėvėti yra privaloma. Transporto priemonės, kurių variklio galia iki 1 kW ir maksimalus važiavimo greitis 25 km/val., priskiriamos motoriniams dviračiams, o jas vairuojantiems asmenims privalu laikytis visų dviratininkams skirtų Kelių eismo taisyklių. Važiuoti važiuojamąja dalimi tokiais elektriniais paspirtukais galima tik sulaukus 14 metų, turintiems mokyklos išduotą dviratininko pažymėjimą – nuo 12 metų. Galingesni elektriniai paspirtukai priskiriami mopedams. Jiems reikalingas civilinės atsakomybės draudimas, galiojanti techninė apžiūra ir transporto priemonės registracijos liudijimas. Vairuoti galima sulaukus 15 metų, būtina „AM“ kategorija, nebent asmuo jau yra įgijęs aukštesnės kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
„P. n.“ informacija
Šventinė eisena nuo užrašu „Sveiki, broliai“ padabintų vartų Kretingos ir Vytauto gatvių sankirtoje iki Birutės parko, patrankos salvių ir varpo dūžių lydima ceremonija, paminklo diplomatui Džeimsui Jangui Simpsonui ir jo vadovautai derybinei grupei pagerbti atidengimas, šventiniai koncertai ir Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečiui paminėti skirtų medalių įteikimas kurortui nusipelniusiems žmonėms – taip Palanga savaitgalį minėjo grąžinimo Lietuvai šimtmečio jubiliejų. Šventė prasidėjo teatralizuotu istoriniu žygiu, priminusiu 1921-ųjų kovo 31-osios įvykius. Prie žalumynais apkaišytų vartų su užrašu „Sveiki, broliai“ eiseną, kurioje buvo kariškių, muitinės, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, policijos, kitų tarnybų pareigūnų, Palangos meno kolektyvų atstovų, visuomenės narių bei istoriniai personažai Prezidentas Antanas Smetona, kunigas poetas Maironis, kunigas rašytojas Juozas Tumas Vaižgantas, pasitiko šalies Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana Nausėdiene ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus su sutuoktine Vilma Vaitkuviene. Eisena patraukė Birutės parko link: čia, Birutės kalno papėdėje, tiksliai toje pačioje vietoje, kur iškilmės vyko prieš šimtą metų, įvyko renginys, vėl nukėlęs į 1921-ųjų pavasarį: skambėjo istorinių personažų anuomet, Lietuvai susigrąžinus Palangą, sakytos įžymių Lietuvos žmonių kalbos autentiškomis tarmėmis, aidėjo varpo dūžiai, patrankų salvės. Palangos meras Š. Vaitkus, kreipdamasis į susirinkusiuosius, akcentavo, kad sunku šiandien įsivaizduoti Lietuvą be Palangos. „Praėjo šimtas metų, ir palangiškiai vėl susirinko čia, Birutės kalno papėdėje. Šiandien Lietuva jau neįsivaizduojama be Palangos, ir sunku būtų pasakyti, kokia Lietuva būtų šiandien, jei tąkart, prieš šimtą metų, dviejų valstybių sienų klausimą sprendusi Tarptautinė arbitražo komisija būtų priėmusi kitokį, Lietuvai nepalankų sprendimą“, – kalbėjo meras. Prezidentas Gitanas Nausėda, kreipdamasis į renginio dalyvius, atkreipė dėmesį, kad ši šventė yra ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos. Šalies vadovas akcentavo Prezidento Antano Smetonos, dalyvavusio Derybinės grupės dėl Palangos grąžinimo Lietuvai darbe, indėlį. „Antanas Smetona buvo įžvalgus, Tėvynei atsidavęs patriotas, kurio visos veiklos mes dar iki galo nesugebėjome įvertinti“, – kalbėjo Prezidentas, padėkojęs Palangai ir jos merui už tai, kad sutiko kurorte pastatyti paminklą Antanui Smetonai, kurio atsisakė Vilnius.
|
|
