|
|
|
(1568) 2021-07-02Nakvynės namai Kretingoje: paskutinieji akcentai
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Violetos Turauskaitės iniciatyva, į greta ligoninės Žemaitės alėjoje ką tik baigtus įrengti Nakvynės namus vakar buvo susirinkę šio objekto statybos specialistai bei Kretingos pirminės sveikatos priežiūros (PSPC) ir Socialinių paslaugų centrų vadovai. Statyba „ėjo“ per trejas rankas „Kol dar „nepaleidom“ rangovo, noriu, kad jie apsižvalgytų, ar tikrai viskas tinka, jei turi nusiskundimų, pretenzijų, – tegul jas iškloja“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė V. Turauskaitė. Rugpjūtį įvyksiančiame rajono tarybos posėdyje jau ruošiamasi padalinti patalpas. Vienoje jų yra elektrą ligoninei tiekiantis generatorius, dalis patalpų bus skirta DOTS, tai yra Kretingos PSPC kabinetui, kuriame gydomi tuberkulioze sergantys žmonės, dalis – laikinai prisiglausti asmenims, neturintiems gyvenamosios vietos. DOTS kabinetas galėtų pradėti veikti iškart, o apgyvendinimo paslaugą numatoma pradėti teikti nuo spalio – iki to laiko bus nupirkti baldai ir sumontuota įranga. Kaip sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, idėja statyti Nakvynės namus Kretingoje įgyvendinama nuo 2016-ųjų. Šis projektas – vienas pirmųjų, kuriam Savivaldybė gavo Europos Sąjungos fondų finansavimą iš 2014–2020 m. laikotarpio programos. Skirta suma sudaro apie 300 tūkst. eurų. Su Savivaldybės prisidėjimu į objektą bendrai investuota 420,8 tūkst. eurų. Šios lėšos panaudotos rangos darbams ir inžinerinėms paslaugoms, dar pinigų reikės baldams ir įrangai. Prie Kretingos nakvynės namų statybos ranką pridėjo trys viešųjų pirkimų konkursus laimėjusios rangovų įmonės. Pirmoji, bendrovė „SMD“, pagal 2017 m. balandžio sutartį buvo pasišovusi objektą pastatyti už 213,3 tūkst. eurų, tačiau, įskaičiavus projekto parengimą, tesugebėjo atlikti darbų vos už 41,2 tūkst. eurų ir bankrutavo. Antroji, „Lyderio grupė“, pagal 2019-ųjų sutartį žadėjo pastatyti už 295 tūkst. eurų. Atlikusi darbų už 228,1 tūkst. eurų, ši įmonė pasekė įkandin pirmtakės – irgi bankrutavo. Abiejų nutrauktų sutarčių atvejais Kretingos rajono savivaldybės administracija gavo sutarties draudimo išmokas – iš viso 48,8 tūkst. eurų.
Kokią norėtumėt matyti renovuotą Rotušės aikštę?
Gavo lėšas stadiono rekonstrukcijai
Kretingos miesto centriniam stadionui Savanorių gatvėje rekonstruoti Savivaldybė iš valstybės biudžeto gauna 411,4 tūkst. eurų. Švietimo mokslo ir sporto ministerija šį mėnesį įvairiems savivaldybių projektams išdalino 3,7 mln. eurų. Savivaldybės ministerijai buvo pateikusios 161 projektinę paraišką, finansavimas buvo skirtas tik 9 projektams, vienas jų – Kretingos miesto stadiono renovacijos, pritaikant jį bendruomenės poreikiams, projektas. „Džiaugiamės šia sėkme ir paraišką parengusios Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus naujos darbuotojos specialistės Lukrecijos Lengvinės puikiai atliktu darbu“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas. Stadiono rekonstrukcija skaičiuojamosiomis kainomis įvertinta 1 mln. 135 tūkst. eurų, kokia bus tiksli rekonstrukcijos kaina, kurią pateiks darbus vykdysiantis rangovas, paaiškės po rekonstrukcijos darbų viešųjų pirkimo konkurso. Savivaldybė šiam projektui įgyvendinti pagal skaičiuojamąją projekto kainą iš savo biudžeto skirti turėtų 723,6 tūkst. eurų, t. y. apie 63 proc. Jei po darbų pirkimo konkurso kaina išaugtų, Savivaldybė turėtų dar papildomų išlaidų, kadangi iš valstybės biudžeto šiam projektui daugiau lėšų nebesitikima. Modernizuojant stadioną bus atnaujinta didžioji futbolo aikštė, stadiono drenažas, apšvietimas, bėgimo takai, įrengti krepšinio, kiti sektoriai. Šiemet turėtų būti parengtas stadiono rekonstrukcijos projektas (rengia uždaroji akcinė bendrovė „Medstatyba“), gautas statybos darbams pradėti leidimas. Iki metų pabaigos, vėliausiai – ateinančių metų pradžioje – turėtų būti paskelbtas rangos darbų pirkimo konkursas. „Turime tikslą stadioną renovuoti per ateinančius 2022-uosius metus. Atnaujintas stadionas tarnaus mūsų sporto bendruomenei, visiems sportą mėgstantiems kretingiškiams, bus pritaikytas žmonėms su negalia“, – kalbėjo E. Viskontas. Prieš metus Savivaldybės tarybos politikams, vadovams, administracijos specialistams svarstant stadiono renovacijos galimybes, buvo užsimota nugriauti ir dabartines žiūrovų tribūnas, jų vietoje pastatyti šiuolaikiškas. Tribūnoms nugriauti, pastatyti naujoms ir aikštelei automobiliams su išvažiavimu į Žemaitės alėją įrengti tuometinėmis skaičiuojamosiomis kainomis būtų reikėję apie 1,6 mln. eurų. Užsiminęs apie pastaruoju laikotarpiu tebesipučiantį statybos kainų burbulą E. Viskontas tarė: „Tribūnų kol kas negriausime, jos dar patarnaus. Tribūnoms atnaujinti sieksime naujo – 2022–2027 metų ES paramos laikotarpio lėšų“. Stadiono rekonstrukcijai reikalingų 723,6 tūkst. eurų šių metų Savivaldybės biudžete nenumatyta, lėšos stadiono rekonstrukcijai turėtų būti paskirtos iš 2022 metų Savivaldybės biudžeto. Savivaldybės taryba šį trečiadienį tam pritarė vienbalsiai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė Kretingos rajono savivaldybės administraciją informavo, kad birželio 30 d. gauta informacija apie nustatytą 1 pavojingos SARS-CoV-2 viruso mutacijos atvejį Kretingos rajone. „Mums ir rajono žmonėms tai – rimtas įspėjimas“, – ragindamas mūsų rajono žmones kuo aktyviau skiepytis, kad būtų užkirstas kelias COVID-19 ligos ir jos atmainų plitimui, teigė Savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas.
„P. n.“ informacija
Vakcinacijos centre dirbama lanksčiai
Mėnuo, kai Kretingos miesto centre, Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, duris atvėrė Vakcinacijos centras. Per šį laiką jame paskiepyta per 2,3 tūkst. asmenų ne tik iš Kretingos rajono, bet ir visos Lietuvos. Pastarosiomis dienomis centre kasdien paskiepijama apie 110–120 asmenų, tačiau būna dienų, kai šis skaičius šokteli ir iki 140–150. Priima ir be registracijos Vakcinacijos centro Kretingoje koordinatorė Raimonda Gerdauskienė sakė, kad, prasidėjus vasarai, kai ilsėtis prie jūros ar pas gimines atvyksta nemažai žmonių iš kitų Lietuvos regionų, pastarieji iš anksto internetu registruojasi skiepytis Kretingoje, ypač – antrąkart: „Nemažai žmonių pirmąjį skiepą nuo kovido, ypač „Astra Zeneca“ („Vaxzervia“) vakcina, gavo balandžio pabaigoje–gegužę, tad birželį, ilsėdamiesi pajūry, antrąjį kartą nusprendė skiepytis pas mus.“ Grūsčių, kokios vyravo skiepijimo proceso pradžioje kituose šalies vakcinacijos centruose, Kretingoje nėra. Iš pradžių buvo priimami tik iš anksto skiepams užsiregistravę asmenys, tačiau dabar, patikino centro vadovė, priimami ir be išankstinės registracijos. „Siekiame, kad kuo daugiau žmonių pasiskiepytų. Tačiau ne visada turime tos vakcinos, kurios pageidauja žmonės. Dažniausiai yra pageidaujama „Pfizer“ („Phizer-BioNTech Comirnaty“) arba „Johnson“ (Johnson@Johnson“) vakcinos, ypač – pastarosios, nes šios užtenka ir vienos skiepų dozės“, – sakė ji. Kretingos vakcinacijos centre yra skiepijama visomis 4 vakcinomis, be minėtų dar – „Moderna“, tačiau tik vienintele iš jų – „Phizer“ – skiepijami ir paaugliai nuo 12 metų amžiaus. Gegužės antros dekados duomenimis, buvo paskiepyti 23 paaugliai iki 15 metų ir 161 jaunuolis nuo 16 iki 20 metų.
Esant karštam orui, daugelis mėgstame poilsį prie vandens telkinių. Deja, vos ne kasdien išgirstame ir apie nelaimes, kurios nutinka besimaudant ar esant ant kranto, nors informacijos, kaip patiems elgtis saugiai ir kaip suteikti pagalbą skęstančiajam, netrūksta. Klausimai – sau „Prieš eidami maudytis, nuolat turite savęs paklausti, kaip jautiesi? Ar žinai maudymosi vietą? Ar tikrai taip gerai moki plaukti, kad gali atsidurti ten, kur nesieki dugno? O kaip elgtumeisi, jei beplaukiant sutrauktų mėšlungis arba pavargtum?“ – tokius klausimus sau užduoti patarė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistė Sandra Vasiliauskaitė. Anot jos, ir besiilsint ant kranto verta savęs paklausti: ar pakankamai geriu vandens, ar neperkaitau, ką daryčiau pamatęs skęstantį žmogų, ar kviečiant pagalbą sugebėčiau pasakyti tikslų adresą? „Tie klausimai – paprasti, bet, į juos atsakius, galima sumažinti nelaimių skaičių“, – teigė specialistė. Kaip saugiai elgtis ant kranto ir vandenyje, su vaikais būtina kalbėti nuo mažens. Vaikams augant, žinių bagažas didės, jie pamažu išmoks susivaldyti stresinėje situacijoje bei gebės įvertinti pavojų. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai gegužę ir birželį Darbėnų, Vydmantų, Salantų ir Kretingos miesto moksleiviams vedė praktines ir teorines pamokas prie vandens telkinių. Mokymuose dalyvavo daugiau nei 700 moksleivių. „Tikimės, kad jie ne tik patys saugiai elgsis prie vandens telkinių, bet ir įspės savo artimuosius“, – vylėsi S. Vasiliauskaitė.
Aptarė sporto infrastruktūros perspektyvą
Šią savaitę Kretingos rajono meras Antanas Kalnius susitiko su švietimo, mokslo ir sporto viceministru Linu Obcarsku, kad aptartų sporto infrastruktūros perspektyvą Kretingos mieste. Susitikime dalyvavo ir rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė. „Tai buvo kaip ir pokalbio tęsinys, kurį buvome pradėję su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleriu. Į Kretingą viceministras atvyko, jau žinodamas mūsų lūkesčius dėl motobolo bazės, centrinio stadiono, kitų sporto infrastruktūros dalykų“, – teigė rajono meras A. Kalnius, kurio pastebėjimu, yra vilčių, kad vis dėlto Europos motobolo čempionatą Kretingoje surengti galėsime: viceministras L. Obcarskas palankiai įvertino jau parengtą motobolo bazės viziją, kartu su rajono vadovais aptarė ir galimybę darbus vykdyti etapais, suradus lėšų ir valstybės, ir rajono Savivaldybės biudžete. Neatmetama galimybė kooperuoti lėšas ir su privačiu sektoriumi. Susitikimo dalyviai kalbėjo ir apie Kretingos miesto stadioną, gautas iš Vyriausybės lėšas ir perspektyvą, taip pat – apie Simono Daukanto progimnazijos sporto aikštyną, kuriam lėšų – per 300 tūkst. Eur – numatyta iš valstybės ir rajono biudžetų, projekto vykdymas – 2022–2023 m. Svečias pakeliui į Klaipėdą apžiūrėjo ir esamą motobolo bazę, ir jau įrengtą Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos sporto aikštyną.
„P. n.“ informacija
Teismo sprendimu, dirbti gali visa rajono mero komanda
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Kretingos rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Antano Kalniaus skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija nutarė atsakovo Kretingos rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama. Kol bus priimtas galutinis sprendimas, Kretingos rajono meras turi dirbti su visa komanda, kurią nori panaikinti nauja valdančioji dauguma. Dar gegužę LVAT buvo palikęs galioti tokias Klaipėdos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl dviejų mero sekretoriato etatų panaikinimo, o dabar analogiškai pasisakė ir dėl paskutiniojo, kurį užima mero patarėjas Albertas Barauskas. Valdančioji dauguma, kurią sudaro konservatoriai-krikščionys demokratai, socialdemokratai ir liberalai ir kuri Kretingos rajono savivaldybės taryboje susiformavo praėjusių metų gruodį, šių metų sausį nusprendė nuo kovo 1 d. mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių sumažinti nuo 3 iki 1, o, merui tokį sprendimą apskundus teismui, balandį valdančioji dauguma nusprendė panaikinti ir paskutinę mero patarėjo pareigybę.
Padidino nekilnojamojo turto mokestį vėjo ir saulės jėgainėms
Trečiadienį po karštų diskusijų balsų dauguma Kretingos rajono savivaldybės taryba nekilnojamojo turto (NT) mokestį rajone esančių vėjo ir saulės jėgainių turėtojams padidino nuo 1 proc. iki 3 proc. Sprendimo projekte buvo numatyta mokestį didinti nuo 1 proc. iki 2 proc. Padidinti mokestį dar 1 proc. pasiūlė tarybos valdančiosios koalicijos narys Konstantinas Skierus, argumentuodamas, kad 3 proc. NT mokestis neatbaido į šią energetikos sritį investuoti planuojančių verslininkų, nes 3 proc. NT mokestį moka vėjo, saulės jėgaines turintys Šilutės, Šilalės, kitose šalies savivaldybėse. Be to, anot jo, mūsų rajone vėjo, saulės jėgainių plėtrai galimybės beveik išsemtos. „Tam tinkamų žemės sklypų jei ir yra, jie priklauso gyventojams“, – teigė politikas, akcentavęs, kad Kretingos rajono savivaldybė turi „auksinį“ instrumentą investuotojams pritraukti – Savivaldybės tarybos patvirtintas nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių lengvatas, kai už stambias investicijas verslas nustatytą laikotarpį atleidžiamas nuo šių mokesčių prievolės arba gauna numatyto dydžio lengvatą. „Reikia plačiau viešinti tai, naudotis tuo „auksiniu“ instrumentu“, – ragino K. Skierus, tarstelėjęs, kad Savivaldybės politikams turėtų rūpėti ir kaip didinti Savivaldybės biudžeto pajamas. Vicemeras Dangiras Samalius pridūrė, kad mokestį padidinus 1 proc. Savivaldybės biudžetas kasmet papildomai gautų apie 140 tūkst. eurų, padidinus 2 proc. – dvigubai daugiau. Pareiškusi, kad nepalaikys K. Skieraus pasiūlymo, opozicijos narė Vaida Jakumienė piktinosi, kad vėjo jėgaines mūsų rajone turinčius verslininkus K. Skierus prilygina apleisto nekilnojamojo turto savininkams, kurie už prastai prižiūrimą turtą tarybos sprendimu moka padidintą 3 proc. NT mokestį.
Elektrinių autobusų nepirks
Kretingos rajono savivaldybė nepasinaudos galimybe siekti ES paramos elektriniams autobusams įsigyti ir jais atnaujinti Savivaldybės įmonės Kretingos autobusų parkas (AP) transportą, kadangi net 16 Savivaldybės tarybos narių, sprendžiant dėl leidimo teikti paraišką, susilaikė ir tik 7 tam pritarė. Sprendimo projektą dėl AP dalyvavimo konkurse ES paramai, skirtai elektrinių autobusų įsigijimui, laimėti tarybai svarstyti teikė meras Antanas Kalnius, vadovaujantis AP atnaujinimo komisijai. Komisijos narys D. Bajoras priekaištavo A. Kalniui, kad šis neorganizavo komisijos darbo, nėra parengta jokių išvadų dėl AP perspektyvos. „Kaip galima be jokio finansinio pagrindo, tiesiog iš oro, teikti ir priiminėti tokius sprendimus, nežinant, kiek Savivaldybei tai kainuos. Tai finansinės drausmės klausimas“, – pritarė kolegai Vaidas Kuprelis. Juozas Mažeika pasigedo mero AP atnaujinimui sudarytos darbo grupės tikslų, uždavinių. „Svarstome spontaniškai primestą projektą. Sprendimas svarbus, siejasi su autobusų parko ateitimi“, – kalbėjo jisai. K. Skierus piktinosi, kad tik tarybos posėdžio išvakarėse jam pavyko iš mero išsireikalauti įvykusio darbo grupės posėdžio protokolą. „Tas protokolas apie nieką – įpareigoti Savivaldybės administraciją parengti sprendimo projektą pagal ES kvietimą. Nei komisijos pirmininko parašo, nei išvadų“, – rėžė politikas.
Gerėjanti epidemiologinė situacija šalyje pamažu leidžia grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Tačiau klaidinga manyti, kad jau galime gyventi laisvai ir nevaržomai, nes pandemijos grėsmei ir karantino ribojimų atnaujinimui užkirsti kelią galime tik masine vakcinacija. Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kaip jiems pavyko įveikti koronavirusą, kodėl tiki medicinos mokslu ir kokiomis nuotaikomis gyvena šiandien. „Man pasisekė, kad prasirgau lengva forma“ Panevėžietė Norvilė sako, jog tikėtina, kad koronavirusu ji užsikrėtė darbe. Dirbdama ligoninėje tuomet, kai viskas „degė“, moteris labai aiškiai suprato, jog šis virusas nuo paprasto gripo skiriasi tuo, kad ši infekcija plinta žaibišku greičiu – dėl to, kai vienas žmogus užkrėsdavo visą skyrių, ligoninėse susidarydavo didžiuliai židiniai. „Man pasisekė, kad prasirgau tikrai lengva forma – netekau skonio ir kvapo, kelias dienas laikėsi neaukšta temperatūra, laužė sąnarius, jautėsi bendras organizmo silpnumas, tačiau jokių didesnių sunkumų nepajutau“, – pasakoja pašnekovė. Moteris, dirbanti psichologe, per sausio mėnesį priėmė tris klientus, netekusius artimųjų dėl koronaviruso. „Vienas vyras mirė itin jaunas, o kiti du buvo kažkur vidutinio amžiaus vyrai, taigi niekas nepriklausė rizikos grupei. Visos šios netikėtos mirtys mane sukrėtė ir iš tiesų išgąsdino, juolab kai pati mačiau, kaip sunkiai sirgo kai kurios mano jaunos kolegės. Mes juk niekada nežinome, kaip mes sirgsime, o vakcina ir yra ta galimybė ir savisauga, kad sirgtume lengviau ir išvengtume tokių skaudžių padarinių“, – teigia Norvilė.
Kosmetikos priemonių naudojimas jau tapo mūsų kasdienybe. Kaip neapsirikti, ką reikėtų žinoti, ją renkantis, patirtimi ir patarimais su „Sveikatos“ skaitytojais pasidalino Klaipėdos valstybinės kolegijos Grožio terapijos studijų programos docentė dr. Gražina Šniepienė ir lektorė Kristina Letkauskaitė. – Kai yra tokia kosmetikos priemonių pasirinkimo gausa, kaip reikėtų išmokti jas pirkti? – Prieš perkant kosmetikos priemones labai svarbu žinoti ir tinkamai įvertinti odos būklę, taip pat mokėti skaityti kosmetikos priemonių sudėtį. Pačiam žmogui tai padaryti gan sudėtinga, todėl rekomenduotina kreiptis į odos priežiūros specialistą, kosmetologą, kuris, vertindamas odos būklę ,pirmiausia nustato odos tipą, kuriam įtakos turi riebalinių liaukų veikla ir odos gebėjimas išlaikyti drėgmę. – Ar būtinai gera kosmetika turi būti brangi? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį skaitant etiketes; kaip specialistai vertina vietinių gamintojų kosmetikos priemones ir kaip – vadinamosiose trečiosiose šalyse pagamintą kosmetiką, kurios ne problema būna atsisiųsti? – Kosmetiką reikėtų rinktis pagal jos sudėtį, o ne gamintojo vardą. Kaina ne visada atitinka priemonių sudėtį. Naudingiausi odai ingredientai, kurių veikimas pagrįstas moksliškai - antioksidantai, drėkinamosios ir maitinamosios medžiagos, UV filtrai, nėra itin brangūs, jie prieinami visiems gamintojams. Pirkdami brangią kosmetiką, dažnai sumokame už prabangų indelį ir kitas gamintojo išlaidas, įskaitant reklamą. Taigi būtinai reikia skaityti gaminių etiketes, gaminio sudėtį ir pagal tai vertinti gaminį. Nors Europos Sąjungos šalyse kosmetikos priemonių sudėtis yra reglamentuojama, tačiau kartais yra nustatoma ir nesaugių kosmetikos gaminių. Kaip žinoma, vartotojai gali įsigyti gaminių internetu iš įvairių pasaulio kraštų, įskaitant ir tokias šalis, kuriose griežta reglamentacija kosmetikos sudėčiai netaikoma. Be to, perkant turguose ar internetu, priemonėse gali būti medžiagų, jau uždraustų Europos Sąjungoje. Geriausiai kosmetiką įsigyti vaistinėse ar specializuotuose kosmetikos parduotuvėse. – Ar visi kosmetikos gaminiai yra saugūs? Kas turi įtakos saugiam kosmetikos priemonių naudojimui? – Kosmetikos poveikis, taip pat ir nepageidaujamų reakcijų pasireiškimas priklauso nuo kosmetinių priemonių pasirinkimo. Ne visi kosmetikos rinkoje esantys gaminiai yra saugūs, jie gali daryti neigiamą įtaką odos būklei ar netgi bendrai vartotojo sveikatai. Tai dirgikliai, alergenai, endokrininės sistemos ardytojai, kitokio pobūdžio toksinės medžiagos. Kai kurie jų ingredientai lėtai skyla ir koncentruojasi žmogaus organizmo lipiduose, sukeldami sveikatos sutrikimus. Tačiau vartotojai dažniausiai neskaito produktų sudėties ir ne visada laikosi gamintojų nurodytų saugumo reikalavimų. Gausus kosmetikos, ypač makiažo ir parfumerijos priemonių, vartojimas nėštumo bei kūdikio žindymo laikotarpiu taip pat kelia susirūpinimą. Kai kurios medžiagos patenka į sisteminę kraujotaką, yra linkusios kauptis organizme, geba praeiti pro placentos barjerą, o laktacijos periodu patenka į motinos pieną. Tarp labiausiai nerekomenduotinų naudoti medžiagų yra konservantai ir antimikrobinės medžiagos, sintetinės kvapiosios medžiagos, surfaktantai (emulsikliai ir valikliai) bei cheminiai UV filtrai. Daugelyje Europos šalių žmonės, siekdami tvarumo tendencijų, vis dažniau renkasi ekologiškas kosmetikos priemones: ekologiškuose produktuose nėra organizmui žalingų medžiagų, natūralių produktų nuotekose – cheminių medžiagų, kenkiančių ekosistemai. Atsargiai reikėtų išbandyti naujas priemones, kad jos nesukeltų alerginių reakcijų. Blogiausia, kad netgi patyrę alerginį kontaktinį dermatitą, žmonės neatlieka alergenų lopo testo ir vėl vartoja tuos pačius kosmetikos gaminius.
Ligonis turi patikėti, kad jo ligą galima kontroliuoti, ir tam reikia ne tik gydytojų, bet ir kitų specialistų pagalbos. Pasaulinę inkstų vėžio dieną Šv. Pranciškaus onkologijos centro rožyne vyko vilnos vėlimo (vadovė Daiva Katiševskja), dailės (vadovė Irena Baltiejienė) ir šokio (vadovė Gitana Eglynienė) terapijų renginiai, vargonų muzikos koncertas ( vadovas Alvidas Remesa), o dailininkas Svajūnas Armonas surengė projektą „Žaidimas spalvomis“ – visi jie mokė pacientus, kaip, padedant įvairiai terapijai, neužsisklęsti savyje, išlaikyti ryšius su aplinkiniais, nes tai – itin svarbi sėkmingo sveikimo prielaida. Nustato per vėlai Inkstų vėžys – dešimtoji pagal dažnumą onkologinė liga pasaulyje. Kasmet mūsų šalyje inkstų vėžiu suserga apie 700 žmonių. „Kaip ir daugelio kitų organų vėžio, inkstų vėžio atsiradimo priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad gali būti polinkis sirgti šia liga. Kartais jį gali sukelti tam tikros kenksmingos darbo sąlygos – cheminės medžiagos, dulkės ir panašiai“, – sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas urologas Marius Jasėnas. Gydytojas teigė, kad, laiku išoperavus inkstų vėžį, žmogus pasveiksta ir net nereikia skirti papildomo gydymo. „Pirmųjų stadijų ir net III stadijos vėžį dabar galima išgydyti, o, esant metastazėms, jį efektyviai kontroliuoti. Būna atvejų, kai, išoperavus didelį auglį, kuris gali būti net didesnis už inkstą, žmonės pasveiksta“, – M. Jasėnas akcentavo, kad kuo didesnė ligos stadija, tuo didėja tikimybė, kad liga atsigaus. Nepaisant tokių mokslo laimėjimų, Lietuva pirmauja Europoje pagal mirštamumą nuo inkstų vėžio. Problema ta, kad inkstų vėžys labai ilgai nesukelia jokių simptomų ir žmonės nesikreipia į specialistus. Kai atsiranda simptomų – kraujas šlapime, tyrimų pakitimų, gali būti per vėlu. Todėl vienintelė galimybė aptikti tokį vėžį yra profilaktiniai tyrimai – pilvo organų echoskopija. Šiuolaikiniais gydymo metodais dabar galima nustatyti net labai mažus auglius. „Todėl kartą per metus šeimos gydytojas privalo pasiųsti pacientą atlikti tokį tyrimą, o žmonės turi domėtis savo sveikata ir kreiptis į gydytojus“, – patarė M. Jasėnas. Gydytojo įsitikinimu, atlikti tokius tyrimus pacientai turėtų būti kviečiami taip pat intensyviai, kaip ir pagal išankstinės patikros programas.
Sužinojus apie užsimezgusią gyvybę daugelį užplūsta neapsakomas džiaugsmas. Tačiau tais atvejais, kuomet moteris ar pora vaikų susilaukti negali ar įvyksta persileidimas ir visas pasaulis staiga sugriūna, svarbiausia prisiminti, kad niekada nesate vieni. Apie krizinio nėštumo priežastis, galimas pasekmes ir prieinamą pagalbą pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų vadovas, gyd. akušeris-ginekologas Virgilijus Rudzinskas. Tai daugiau nei neplanuotas nėštumas Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip toks, kurio moteris nenorėjo, neplanavo ir kuris jai sukelia asmeninę ar santykių krizę. „Toli gražu ne visos moterys, kurios teigia, kad jų nėštumas yra nenorimas ar neplanuotas, patiria jo krizę. Kita vertus, net ir planuotas nėštumas gali tapti kriziniu, pasikeitus aplinkybėms, kai, pavyzdžiui, įtariamos vaisiaus ligos, įvyksta persileidimas ar pasikeičia šeimos situacija“, – pažymi gyd. V. Rudzinskas. Minėtos krizės priežastys gali būti įvairios: moters amžius, savarankiškumo stoka, pablogėję santykiai su artimaisiais ir pradėto kūdikio tėvu, nėštumo planavimo ypatumai ar materialinės aplinkybės.
Šįvakar erdvėje prie Vaidilos skulptūros rinksis dainuojamosios poezijos gerbėjai – čia kelionėn į muzikos ir poezijos pasaulį jau 8-ąjį kartą juos kviečia bardų muzikos vakaras „Baltas paukštis“. Jau tradicija tampančiame nuo 2013-ųjų metų rengiamame dainuojamosios poezijos vakare, kurio pavadinimas kilo nuo maestro Vytauto Kernagio dainos ,,Baltas paukštis“, koncertuos ir jau žinomi, ir pradedantys tiek mūsų krašto, tiek iš toliau atvykę šio žanro atlikėjai. Kraštiečius bardus reprezentuos jauniausios vakaro dalyvės sesės dvynės Judita ir Monika Matevičiūtės. Būsimosios Salantų gimnazijos abiturientės ne tik kuria dainas, bet ir groja įvairiais instrumentais: pianinu, ukulele, saksofonu ir kanklėmis. Savo naujausias dainas atliks iš Šiaulių kilusi, šaknis Kretingoje įleidusi meniškos sielos asmenybė, kūrėja, pedagogė Sigita Tamošaitytė, tikinti ir tikinanti, jog būtent muzika ir prasmingas tekstas sudaro tobulą derinį. Dar viena meniškos sielos atlikėja – kretingiškė Rasa Lapienė (Pienė), kuri jau 30 metų kūrybiškai gyvena muzikiniame pasaulyje ir yra išleidusi šešis autorinius muzikinius albumus. Giesmes ir dainas, kurias autorė lygina su paukščiais, ji atlieka pritariant nuo pirmųjų žingsnių kūrybos kelyje ją lydintiems muzikantams Audriui Šalniui ir Audrai Smilgei.
Perėmė šventės „Tegyvuoja teatras“ vėliavą, pelnė nominacijų
Per Joniškyje įvykusią Lietuvos mėgėjų teatro šventę „Tegyvuoja teatras“ šio tradicinio renginio vėliavą jo iniciatorius Lietuvos nacionalinis kultūros centras perdavė Kretingos rajono kultūros atstovams. Tai reiškia, kad kitąmet, kovo mėnesį, Teatro dienos proga šventė įvyks Kretingoje. „Į Kretingą parsivežėme ne tik vėliavą, bet ir įpareigojimą surengti šventę. Laukia daug darbo – diskutuosime, dalinsimės idėjomis, kad šventė būtų aukšto lygio, juolab kad ir kolegų, teatralų pastangomis šio renginio kartelė pakelta labai aukštai“, – teigė Kretingos rajono kultūros centro direktorius Pranas Razmus, kurio pastebėjimu, vėliava kretingiškiams perduota ne šiaip sau – vis dėlto mūsų rajone esama gilių teatro tradicijų, ir, be Kretingos kultūros centro Egidijaus Radžiaus, „Atžalyno“ teatrų, jos puoselėjamos Kartenoje, Jokūbave, Senojoje Įpiltyje, Vydmantuose, Kurmaičiuose. Be P. Razmaus, šventėje Joniškyje dalyvavo vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ vyriausioji režisierė Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos viceprezidentė Auksė Antulienė, Egidijaus Radžiaus teatro režisierė Kretingos rajono kultūros centro Senosios Įpilties skyriaus meno vadovė Kristina Lauciutė-Dimienė, Vydmantų skyriaus teatro režisierius Saulius Vaičiulis ir šio teatro aktorius Virginijus Japertas. Kretingiškiai ne tik perėmė šventės „Tegyvuoja teatras“ vėliavą – į Kretingą jie parvežė ir dvi nominacijas: Senosios Įpilties teatro aktoriui Povilui Bružui buvo įteikta nominacija už ryškiausią antro plano vaidmenį, Sauliui Vaičiuliui skirta nominacija už metų debiutą. Iš viso skiriama 10 nominacijų, ir kiekviena jų išrenkama iš nemažo būrio pretendentų – tie, kurie verti nominacijų, Lietuvos nacionalinio kultūros centro teatralų būna pastebėti per įvairias apžiūras, festivalius, kitus teatrų sambūrius.
Valstybės dieną – liepos 6-ąją – šiais metais laukia ypatingas reginys: Kretingos muziejus kartu su kameriniu choru „Kristale“ kviečia kelti trispalvę bangą. Visi kretingiškiai ir miesto svečiai antradienio vakarą laukiami pasipuošę Lietuvos vėliavėlėmis arba geltonais, žaliais, raudonais rūbais. Lygiai devintą vakaro istoriniame Kretingos dvare galingai skambės Lietuvos himnas, o prieš tai, dienos metu, muziejaus lankytojai galės mėgautis tradicinių amatų švente ir išskirtinėmis edukacijomis. Valstybės dienai paminėti šiemet Kretingos muziejus pina darbų vainiką karaliui Mindaugui. Nuo 16 val. muziejaus erdvėse – tradicinių amatų kiemelyje, slėnyje prie vandens malūno – virs tikras darbų puodas. Dešimtys amatininkų lauks respublikinėje tradicinių amatų šventėje „Darbs meistra kuolėj“. Čia bus galima ne tik nusipirkti su meile sukurtų dirbinių, pagamintų produktų, bet ir išbandyti įvairius amatus, paragauti neįtikėtinų dalykų. Pieno šampanas ir elektra Viena naujovių, kurias bus galima išbandyti amatų šventėje, – tai ypatingasis Kretingos rajone išrastas pieno šampanas. Niekur kitur tokio tikrai neįmanoma paragauti. Šventėje sklandys tikra žemaitiška dvasia – šeštadieninė Elmerio mokyklėlė kvies visus ragauti šmakalo, kastinio ir kitų tradicinių gardumynų. Renginio organizatoriai visus, atvykusius į Kretingos muziejų, kvies grįžti į praeitį. Vienas amatų šventės edukatorių užkurs itin retą, gal Lietuvoje ir vienintelį tokį veikiantį aparatą – blakstoną. Šis tarmiškas žodis apibūdina senovinį technikos išradimą, kurį sukant rankomis gaminama elektra. Šventės dalyviai taip pat galės susitikti su vaistažolių rinkėjais, audėja, kalviu, bitininkais, mezgėja, odininku, šaukštų drožėju, siuvinėtojomis, medžio drožėjais, gintaro papuošalų gamintojais. Bus galima pamatyti, kaip gaminamas midus, škaplieriai, papuošalai iš akmenų. Amatininkai kvies patirti arba ragauti – amatų miestelyje bus gaminamas muilas, parduodamas naminis aliejus, duona, actas, sūriai, saldumynai. Nenuobodžiaus nei mažas, nei didelis. Tuo labiau kad visus dalyvius šokti, dainuoti ar palinguoti kvies liaudiškos muzikos kapela „Joldija“. Ji pristatys buvusiam kuršiškam Kretingos kraštui itin artimą programą – „Kuršis pušį pasodino“.
Pavogė du brangius dviračius
Sekmadienį anksti ryte pastebėta, kad iš kiemo Palangoje, Vaivorykštės g., dingo du dviračiai „Cube“. Padaryta 1 tūkst. 500 eurų žala. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.
„P. n.“ informacija
Sumušė sugėrovai
Pradėtas tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
„P. n.“ informacija
Pagrobė pinigus
Antradienį Kretingos rajono policijos komisariatas gavo 1946 m. gimusio vyro pareiškimą, kuriame nurodoma, kad laikotarpiu nuo šių metų sausio 26 d. iki birželio 20 d. iš jo banko sąskaitos neteisėtai pagrobti beveik 3 tūkst. 500 eurų. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.
„P. n.“ informacija
Trisdešimtmetė palangiškė Karolina Miklovienė dar 2019 metų kovą po 2 kilometrų distancijos sunkiai gaudžiusi orą šių metų birželio 26-ąją ultrabėgime įveikė savo pirmąją 82 kilometrų trasą ir jau ruošiasi naujiems iššūkiams. Pirmiausia bandė važinėti dviračiu K. Miklovienė pasakojo, jog sportuoti pradėjo praėjus keliems mėnesiams po trečiojo vaiko gimimo, į tai žvelgdama kaip į būdą daugiau laiko praleisti su savimi. „Dvi savaites važinėjau dviračiu, kol galiausiai prakiuro jo padanga, – juokėsi moteris, – taigi dviratį mečiau, o tam, kad neprarasčiau motyvacijos, nusprendžiau išbandyti bėgimą ir jis man iškart patiko.“ Pašnekovė tikino, kad iš pradžių jos bėgimo istorijoje pasitaikė įvairių išbandymų: „2019 metų rudenį, susirgus vaikams, dvi savaites sėdėjau namie ir nebėgiojau. Jau buvau nusiteikusi, kad, ko gero, sportas kaip ateina, taip ir išeina, tačiau bendramintė mane pakvietė prisijungti prie bėgikams skirto iššūkio, kurio esmė – per savaitę nubėgti tam tikras distancijas, kad pelnytum savo komandai taškų, ir labai užsikabinau“, – kalbėjo palangiškė.
Varpinėje įrengė bažnyčios pirmtakės muziejų
Kone keturis dešimtmečius Budrių kaimo bažnyčia besirūpinanti 81-erių Antanina Kniukštienė, vietinių žmonių vadinama „pročkele“, su savo vyru Juozu, šios bažnyčios zakristijonu, teigė senovinius daiktus, išsaugotus iš pirmosios apdegusios bažnyčios, sutempę į varpinę ir jos viršuje įrengę muziejų. Šimtmečiais – atgal į praeitį „Tie daiktai tiesiog mėtėsi dabartinėje, 1903 m. statytoje, bažnyčioje. Su vyru sykį ir sumąstėme sutempti juos į varpinę. Išsaugosim Dievo garbei: nebenaudojami, sudriskę, visus juos reikia restauruoti. Vertingieji laikomi bažnyčioje“, – stačiais laiptais pakvietusi lipti ant varpinės aukšto kalbėjo Antanina. Pasieniais sustatytas dūlantis senovinis bažnytinis paveldas, kokio neišvysi nė filmuose, nebent vaizduotė nukeltų 200–300 metų atgal į lietuviško kaimo praeitį. Labai tikėtina, kad šie daiktai gali būti išlikę iš pirmosios Budrių bažnyčios, kuri buvo statyta 1753–1763 metais, ir norėtųsi, kad jie kada nors būtų atkurti. Senovinis tabernakulis, atrodytų, žvelgia tiesiai išpiešta Dievo apvaizdos akimi, sutrūnijusiame paveiksle vos įžvelgiami šventojo Antano Paduviečio kontūrai. Masyvios tristiebės bažnytinės vėliavos, kurias, A. Kniukštienės žodžiais, per atlaidus aplink bažnyčią nešdavo po tris vyrus. Senoviniai būgnai, – tokias būgnydavo tik per Velyknaktį ir Prisikėlimo iškilmę. „Aš jau nebeatmenu, bet mano tėvų laikais, jie pasakodavo, taip tratėdavo, kad girdėdavosi ir aplinkiniuose kaimuose. Tokia tradicija buvo ne tik Budriuose, bet ir kitose parapijose“, – tvirtino „pročkelė“. Pati „zvanija“ varpais Greta senovinių reliktų – ir kitokie bažnyčios reikmenys, primenantys sovietinių laikų nepriteklius ir liudijantys apie šio kaimo žmonių išmonę: kunigo Jono Jasinevičiaus rankomis išdrožtos žvakidės, baubliškės tautodailininkės Stasės Gideikienės motinos Bronės Liubartienės darytos popierinės gėlės bažnyčiai puošti, primusinė lempa pasišviesti vakarais giedant Kalnus. Įdomios specialios formos per šv. Mišias dalijamoms ostijoms kepti. „Ostijas kepdavo zakristijonai, paskutinis, kiek atmenu, mano vaikystėj buvo Stasys Brasas. Dabar jau kepa vienuolynuose ir kunigas pats jų atsiveža“, – kalbėjo A. Kniukštienė. Budrių bažnyčią aptarnauja iš Kartenos kas antrą sekmadienį atvykstantis jos klebonas Algirdas Lukšas. Varpinėje, kuri yra vienmetė su dabartine neogotikine Budrių bažnyčia, kabo 2 varpai, kurie, pašnekovės tikinimu, taip pat – iš ankstesnės bažnyčios. „Prieš Mišias jais „zvaniju“, „nabašninką“ taip pat priimame ir išlydime su varpais. Pati kabarojuos į viršų“, – kalbėjo apžiūrėti bažnyčią pakvietusi Antanina.
Vanduo švarus, maudytis galima
Kretingos rajono savivaldybė informavo, kad pagal maudyklų vandens kokybės tyrimų duomenis, rekreacinėse zonose, kurias yra pamėgę Kretingos rajono gyventojai ir svečiai – Kretingos dvaro parko I tvenkinio, Padvarių tvenkinio ties Kurmaičiais, Darbėnų tvenkinio, Kašučių ežero, Juodupėnų tvenkinio, Salanto upės prie užtvankos Salantuose, Klibių tvenkinio ir Vydmantų tvenkinio – vanduo yra švarus, maudytis galima: visose maudyklose vandens kokybės tyrimai neviršijo Vyriausybės patvirtintos Lietuvos higienos normos „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“. Tyrimus Kretingos rajono savivaldybės administracijos užsakymu iš Specialiosios visuomenės sveikatos rėmimo programos lėšų atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius.
„P. n.“ informacija
Avarijoje sužaloti trys žmonės
Pirmadienį apie 11 val. Kretingos r., Žadeikių k., kelyje Šiauliai–Palanga, blaivus automobilio „Opel Meriva“ vairuotojas, gimęs 1942 m., pirminiais duomenimis, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Renault Master“, kurį vairavo 1972 m. gimęs vyras. Dėl patirtų sužalojimų į ligoninę nuvežti „Opel Meriva“ vairuotojas ir 1945 m. bei 1947 m. gimusios keleivės.
„P. n.“ informacija
|
|
