|
|
|
(1567) 2021-06-29Naujai pasodinti medžiai ramsto kapinių tvorą
Vilniaus gatvės renovacijai artėjant prie pabaigos, pėsčiųjų take per pačią kaitrą sodinami jauni medžiai: kretingiškiai ir stebisi, ir baiminasi, ar prigis – juk įprastai medžiai sodinami pavasarį ar rudenį. Ir dar – kai kurie jų labai arti kapinių tvoros: nejaugi neatsirado vietos erdviuose šaligatviuose, kuriais, vieno skaitytojo pastebėjimu, „nors tanku važiuok“. Išdėstyti netolygiai Visa eilė liepaičių ir klevų susodinta palei senųjų parapijinių kapinių tvorą, atrodytų, kad ją ramsto. „Kai kirto senuosius medžius kapinėse, aiškino, kad jų šaknys kelia ir ardo senąją tvorą – miesto kultūros paveldą, iškilnoja ir gretimus antkapius. Bet dabar naujai pasodino taip arti tvoros, kad nesuprasi – ar tam, kad į tvorą medelius atremtų, ar atvirkščiai – jais tvorą paremtų? Šaligatvis paliktas tuščias, tarsi stadionas. Kretingoje netgi žmonių tiek nėra, kad po tokias erdves bent sekmadieniais išeitų pasivaikščioti“, – mintis dėstė kretingiškis Stasys Karužis. Vyras sakė norįs žinoti, kodėl medžiai Vilniaus gatvėje sodinami taip netolygiai: centre – šaligatvio vidury, o prie kapinių – prie pat jų tvoros. Ir dar – argi dabar metas sodinti jaunus medelius, kur rangovai žiūrėjo pavasarį? Rūpinsis 5-erius metus Kretingos rajono savivaldybės direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė atsakė, kad apželdinimas yra Vilniaus gatvės renovacijos projekto dalis, tenkanti Lietuvos automobilių kelių direkcijai. „Savivaldybei taip pat norėtųsi, kad medžius sodintų įprastu laiku, tačiau pavasarį rangovas – bendrovė „Šilutės automobilių keliai“ – nespėjo, o rudens laukti nebegali, nes už neatliktus įsipareigojimus nusimato sankcijos“, – kalbėjo ji, patikinusi, kad rangovas rūpinsis medžiais, kol jie prigis ir įsitvirtins. Vėliau medžių priežiūrai, kaip ir kitiems Vilniaus gatvės darbams, bus taikomas 5-erių metų garantinis laikotarpis – medžiams neprigijus, rangovas juos privalės atsodinti.
Tyrė galimus viešųjų pirkimų pažeidimus
Kretingos rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija, beveik tris mėnesius nagrinėjusi dokumentus ir aplinkybes dėl Kretingos rajono kultūros centro viešųjų pirkimų, taško dar nepadėjo – kaip „Pajūrio naujienas“ informavo šios komisijos pirmininkas rajono tarybos narys Vilius Adomaitis, surinkta informacija įvertinti bus pateikta tam tikroms institucijoms. Kretingos rajono kultūros centrui už 20,5 tūkst. Eur įsigijus garso aparatūrą iš renginių organizavimo ir aptarnavimo bendrovės „ProDJ“, kuriai vadovauja rajono tarybos narys Dovydas Bajoras, taip pat suskaidžius pirkimą į tris dalis, šiuo pirkimu dėl galimų viešųjų pirkimų pažeidimų ir susidomėjo V. Adomaičio vadovaujama komisija. Ji informavo, kad tyrimo metu išaiškėjo nemažai detalių, signalizuojančių apie galimus viešųjų pirkimų pažeidimus, todėl kolegialiu komisijos sprendimu, apibendrinta informacija bus perduota toliau nagrinėti Kretingos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos Centralizuotam vidaus audito skyriui. „Reikšdamas atskirąją nuomonę, kurią grindžiu Lietuvos Respublikos Korupcijos prevencijos įstatymo 12 straipsniu, numatančiu, kad korupcijos prevenciją vykdo Vyriausybė, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Specialiųjų tyrimų tarnyba bei kitos valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinės įstaigos, sieksiu, kad Antikorupcijos komisijos apibendrinta informacija ir visi su atliktu tyrimu susiję dokumentai būtų perduoti nagrinėti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai, taip pat – Viešųjų pirkimų tarnybai“, – tvirtino V. Adomaitis. Šią situaciją „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo Kretingos rajono kultūros centro direktorius Pranas Razmus ir Antikorupcijos komisijos narys Antanas Puidokas.
Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys ir Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas dar penkeriems metams pratęsė bendradarbiavimo sutartį, kuri sudarys naujų galimybių bendroms veikloms ir idėjoms. Pasirašant bendradarbiavimo sutartį Klaipėdos universiteto Botanikos sode, dr. Artūras Razbadauskas akcentavo, kad bendrystės ryšiai, siejantys Klaipėdos universitetą su vienintele iki šiol regione buvusia universitetine gimnazija, naudingi abiem pusėms ir jie nėra tik formalumas: statistiniais duomenimis, Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija yra antroji mokykla pagal abiturientų, pasirinkusių studijas Klaipėdos universitete, skaičių. Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanė prof. dr. Leta Dromantienė pasidžiaugė ne tik universiteto ir gimnazijos bendradarbiavimo rezultatais, bet ir nauja jos bei gimnazijos direktoriaus bendra idėja – projektu „Tapk universiteto studentu, būdamas mokiniu“.
Pasaulinė pandemija sukėlė begalę sunkumų, streso, nežinomybės ir dar daugiau diskusijų bei susipriešinimo dėl skirtingų įsitikinimų. Šis laikotarpis buvo ypač sunkus visiems, tačiau, norint sužinoti, kokiomis nuotaikomis ir mintimis mūsų visuomenė gyvena šiandien, kalbiname piliečius iš skirtingų šalies rajonų ir dalijamės jų asmenine patirtimi. „Noriu grįžti į darbą, į renginius, keliauti“ Karolina iš Palangos džiaugiasi, kad pavyko pakankamai nesudėtingai išgyventi didžiausių karantino sugriežtinimų laikotarpį. „Žinoma, dabar, kai situacija pasikeitusi, drįstu pasvajoti apie keliones į užsienį ir kitas pramogas“, – prisipažįsta ji. Palangiškė teigia, kad sprendimą vakcinuotis lėmė tikėjimas medicina ir mokslu, tačiau jos aplinkoje yra ir mąstančių kitaip. „Tikiu mokslu ir medicina. Kita vertus, tarp mano pažįstamų yra ir nusiteikusių prieš vakcinaciją. Nemanau, kad kažkuri pusė yra teisi ar neteisi. Aš pasvėriau visus už ir prieš. Noriu grįžti į darbą, į renginius, keliauti, tad apsispręsti buvo lengva“, – tvirtina ji, pridurdama, kad nemato prasmės veltis į diskusijas su savo bičiuliais ar apskritai nepažįstamais žmonėmis, kurie nesiruošia vakcinuotis. „Kiekvienas, kuris domimės bet kuriuo klausimu, labiau esame linkę priimti tuos argumentus, kurie palaiko mūsų jau susiformavusią nuomonę.“
Praėjusį savaitgalį Kretingos motodrome tik prasidėjusias Lietuvos motobolo čempionato rungtynes tarp Kretingos motobolo klubo-II ir Skuodo „Bartuvos“ komandų nutraukė aikštėje įvykęs incidentas: vienas Kretingos komandos žaidėjų motociklu kliudė teisėją Rimantą Žiubrį, kuriam prireikė rimtos medikų pagalbos – pirminiais duomenimis, teisėjas dėl patirtų sužalojimų gydomas vienoje uostamiesčio ligoninių. Traumą patyrusio teisėjo niekas nepakeitė, ir rungtynėms teisėjavo 2 teisėjai. Nors pirmąjį rungtynių įvartį įmušė kretingiškiai, susitikimą 4:2 laimėjo aikštės svečiai skuodiškiai. Abu įvarčius į „Bartuvos“ vartus pasiuntė vis labiau komandos lyderio pozicijose įsitvirtinantis Lukas Šimkus. Apskritai šias rungtynes kretingiškiai žaidė kuklesnės sudėties – be žaidžiančiojo trenerio Renato Žiubrio, vartininko Raimondo Alseikos, kas ir galėjo būti viena pralaimėjimo priežasčių. Motobolo mėgėjus Kretingos motodromas vėl sukvies liepos 10–11 dienomis – tarpusavyje susitiks 4-ios Kretingos motobolo komandos.
„P. n.“ informacija
Birželio 26 d. Kretingos „Minija“ namų aikštėje, centriniame stadione, 2:1 (1:1) nugalėjo Klaipėdos „Neptūno“ (IX vieta, 16 taškų) futbolininkus. Rungtynių 18-ą min. šeimininkų gynėjas Deividas Šiuša atliko puikų reidą į baudos aikštelę, ir varžovams neliko nieko kito, kaip tik neleistinai stabdyti mūsiškį. 11 m baudinio realizuoti stojo kitas „Minijos“ gynėjas Ričardas Šveikauskas, bet smūgis nelabai pavyko – jį atlaikė varžovų vartininkas Matas Daškus. Nepraėjus nė minutei mūsiškis vartininkas Eimantas Brezgys „užsidirbo“ 11 m baudinį į savuosius vartus, bet Marius Papšys smūgiavo virš „Minijos“ vartų. 30-ą min. Jonas Bičkus įsiveržė į šeimininkų baudos aikštelę ir, nors pirmąjį smūgį E. Brezgys atrėmė, antruoju smūgiu galva pasiuntė kamuolį į vartus ir išvedė uostamiesčio komandą į priekį 0:1. 44-ą min. po keitimo pasirodęs „Minijos“ naujokas iš Nigerijos Ogoshukwu Odoh sulaukė Shogo Osawos gero perdavimo į baudos aikštelę ir, susitvarkęs su varžovų gynėju, pelnė išlyginamąjį rungtynių įvartį – 1:1. Antrojo kėlinio pradžioje 52 min. Valdas Jašmontas sulaukė dar vieno Sh. Osawos perdavimo ir išvedė „Miniją“ į priekį - 2:1. 55-ą min. vėl kilo pavojus prie „Minijos“ vartų ir, neleistinai pargriovus M. Papšį, teisėjas nedvejodamas paskyrė jau trečią 11 m baudinį šiame susitikime, tačiau nė vienas jų nebuvo realizuotas.
Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) Verslo fakulteto Turizmo verslo programos dėstytojai įgyvendina projektą „Suaugusiųjų neformalus skaitmeninis mokymas erdvinio ir darnaus turizmo plėtrai“. Projektą finansuoja Nord Plius programa. Projektas pradėtas įgyvendinti 2020 m. spalio mėn. ir bus baigtas 2022 m. rugsėjo mėn. Projekto partneriai: Klaipėdos valstybinė kolegija (vedantysis partneris), Liepojos universitetas ir Kuldygos plėtros agentūra (Latvija), NVO „Creative Estonia“ (Estija), NVO „Mobilizing Expertise AB“ (Švedija). Šis projektas skirtas suaugusiųjų kompetencijų stiprinimui neformalaus mokymo metodais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Švedijoje bei kurti naujus ir unikalius skaitmeninio turizmo maršrutus, siekiant didinti tiriamų regionų ir teritorijų patrauklumą erdvinio ir darnaus turizmo plėtrai. Sukurtus erdvinių pokyčių turizmo maršrutus įvesti į Baltijos regiono turizmo rinką ir juos sėkmingai parduoti potencialiems turistams. Tokiu būdu skatinamas suaugusiųjų verslumas ir jų konkurencingumas turizmo rinkose. Erdvinis turizmas arba erdvinių pokyčių turizmas – tai naujas ir originalus turizmo konceptas, kurį jau kelerius metus kuria KVK Turizmo verslo programos dėstytojai – jie formuoja naujas ir originalias alternatyvas Vakarų Lietuvos turizmo rinkos konkurencingumui ir patrauklumui stiprinti. Erdvinis turizmas apima teritorijų istorinės, kraštovaizdžio, architektūros, socialinės, ekonominės ir urbanistinės raidos tyrimus, kuriais nustatomi įvairūs įvykę pokyčiai miesto ir kaimo vietovėse, gamtos ir kultūros kraštovaizdžiuose. Erdvinių pokyčių nustatymui taikomos geografinės informacijos sistemos, kuriomis tiriami dabartiniai ir senieji žemėlapiai, įvairūs teritorijų ir vietovių planai, nuotraukos, kuriuose matomi įvykę pokyčiai, veikiami istorinių, geografinių, ekonominių, socialinių, kultūrinių ir gamtinių sąlygų. Tiriamų teritorijų erdvinių pokyčių nustatymui naudojami erdvinės analizės metodai, kurių vienas svarbiausių – tai erdvinių pokyčių surišimo metodas (angl. Georeferencing). KVK dėstytojai, projekto partneriai bei suaugusiųjų grupės neformalaus mokymo metodais mokomi nustatyti erdvinius pokyčius, juos interpretuoti taikant aktualias istorijos ir geografijos žinias bei ugdant kartografavimo įgūdžius kurti unikalius skaitmeninius erdvinių pokyčių ir darnaus turizmo maršrutus, juos testuoti praktikoje ir įvesti į turizmo rinką. Sukurti erdvinių pokyčių maršrutai traktuojami kaip nauji turizmo produktai, kurios parduodant gaunamos alternatyvios pajamos. Tai ypač aktualu suaugusiems, kurie turi daug žinių, bet stokoja kompetencijų dirbant su skaitmeninėmis technologijomis, todėl siekia tapti labiau konkurencingais turizmo rinkoje siūlant originalius turizmo maršrutus potencialiems turistams.
Darbėniškiai paminėjo tris jubiliejus
Sekmadienį Darbėnuose vykusių titulinių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidų metu paminėti trys jubiliejai: prieš 430 metų istoriniuose šaltiniuose pirmąkart įrašytas Darbėnų kaimas ir dvaras, prieš 400 metų senosiose kapinėse pastatyta pirmoji bažnyčia, o jos statybos iniciatoriaus Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus mirties 400-ąsias metines šiemet mini visa Lietuva. Vidurdienį darbėniškiai ir svečiai rinkosi ten, kur būta seniausių miestelio kapinių. Čia iškilmingai atidengtas Darbėnų bendruomenės iniciatyva pastatytas paminklinis akmuo, ženklinantis vietą, kur prieš 400 metų buvo iškilusi pirmoji bažnyčia. „Laikas teka tiesiog mūsų akyse: per dienų virtinę nebeįžvelgiame praeities. Tačiau būna tokių dienų, kaip ši – kai mes sugrįžtame ten, kur mūsų šaknys, mūsų kalba, mūsų protėviai, – prabilo ceremoniją pradėjusi aktorė Nijolė Narmontaitė, pasiūliusi mintimis persikelti į 1591-uosius, kai pirmąkart paminėtas Darbėnų vardas. – XVI a. pabaigoje Žemaitijos seniūnas Jonas Karolis Chodkevičius pirkdamas Kretingos žemes įsigijo ir Darbėnus. Puoselėdamas religiją jis inicijavo bažnyčių statybą visoje Žemaitijoje – jo rūpesčiu prieš 400 metų ir čia, šioje žemėje besiilsinčiųjų apsuptyje, iškilo pirmoji medinė bažnyčia. Ir labai džiugu, kad jubiliejiniais metais atidengiame jai skirtą paminklinį akmenį.“ Darbėniškio Manto Gailevičiaus sukurtą kalvio iš Mosėdžio Audriaus Kasparo nukaldintu kryžiumi-saulute vainikuotą paminklą, ant kurio iškaltas Chodkevičių giminės herbas ir užrašas „Seniausioms Darbėnų kapinėms ir Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus 1620 m. pastatytai pirmajai bažnyčiai atminti“, pašventino Darbėnų parapijos klebonas Viktoras Dirvonskis.
„Tolumos“ kviečia į žygį
Savo veiklą siekiantis atgaivinti Kretingos dviratininkų mėgėjų klubas „Tolumos“, vadovaujamas Rimanto Skipariaus, liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną – rengia žygį šiai valstybinei šventei paminėti. Liepos 6 d. 8 val. dviratininkai kviečiami rinktis prie J. K Chodkevičiaus paminklo Kretingoje, iš kur žygeiviai pajudės maršrutu „Kretinga–Kartena–Kūlupėnai–Salantai–Grūšlaukė–Darbėnai–Kretinga“. „Susidarys kokie 100 kilometrų, todėl prieš pradėdami žygį pasitarsime – ilgės mūsų maršrutas ar trumpės, matysime, kiek žmonių susirinks ir koks jų pasirengimas – pasistengsime prisitaikyti vienas prie kito, paderinti žygio dviračiais ir poilsio laiką“, – kalbėjo R. Skiparius. Žygio organizatoriai prašo, kad tie, kas tokiame renginyje dalyvaus pirmąkart, būtų pasirengę iš anksto – turėtų vandens, taip pat – kuo prisidengti galvą, saulės akinius. „Labai prašytume neignoruoti ir veido kaukių – kad mūsų pabendravimas prieš išsirengiant į žygį ar poilsio valandėlėmis būtų saugus“, – paprašė R. Skiparius. Išsamesnės informacijos dėl žygio galima pasiteirauti tel. 8 645 70706.
„P. n.“ informacija
Atidarote e. parduotuvę, o galbūt svarstote, kodėl esama generuoja per mažą srautą? O gal srautas yra, bet pajamos jo neatspindi? Daug kalbama, kad viskas priklauso nuo produkto, šio pateikimo, tačiau IT ekspertai primena dar kelias dedamąsias dalis. Specialistai dalinasi įžvalgomis, kurios apjungia dvi esmines internetinio verslo sėkmės puses – techninį pasirengimą ir į vartotoją orientuotą dizainą. Taigi, kokius 5 el. parduotuvės elementus reikėtų atidžiai įvertinti dar šiandien? 1. Tinkamo serverio pasirinkimasJei matote, kad svetainė generuoja didelį srautą, bet mėnesio gale pardavimų skaičius neatspindi nė pusės, tikėtina, kad vartotojai susiduria su problemomis. Pasaulinio lygio rinkodaros ekspertai dalinasi skirtingais skaičiais, tačiau aišku viena – techninių nesklandumų ilgiau nei 10 sekundžių vartotojai netoleruos. Pasisektų, jeigu toleruotų išvis. Tiems, kurie sulaukia vidutinio ar didesnio srauto, o svetainė atlieka prekyvietės funkciją, siūloma rinktis privačius serverius:
Abiejų kokybiškų serverių nuoma yra dažnas pasirinkimas, užtikrinantis greitį, sklandų veikimą, maksimalų saugumą. Esminis skirtumas tas, kad virtualiame serveryje jūs dalinatės fizine įranga, bet turite atskirus išteklius. Itin dideli projektai pirmenybę skiria ne tik privatiems ištekliams, bet ir visai privačiai įrangai, suteikiančiai didesnį savarankiškumą. Tuomet pereinama arba iškart koncentruojamasi į dedikuotųjų serverių nuomą. |
|
