|
|
|
(1566) 2021-06-25Darius Petreikis nepasiduoda: tarybos narių neatsiprašys
Pirmadienį įvykusiame Etikos komisijos posėdyje buvo pripažinta, kad visuomeniniam rinkimų komitetui „Kretingos kraštas“ priklausančios rajono tarybos opozicijos lyderis Darius Petreikis pažeidė etiką, jam rekomenduota valdančiosios daugumos atsiprašyti už tiesiogiai transliuojamame rajono tarybos posėdyje pasakytus du teiginius: „tai yra akivaizdi klastotė“ ir „tai yra tam tikra nusikalstama veika“. Nepasakė „galimai“ Būtent tokiais žodžiais D. Petreikis apibūdino sprendimo projektą T1-184 dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo panaikinimo. Politikas atkreipė dėmesį, kad 14 tarybos narių buvo pasirašę ant vieno sprendimo projekto, o ant papildyto, kuris buvo pateiktas svarstyti, parašai tiesiog perkelti juos nukopijavus. „Mano kaltė ta, kad teiginius „tai yra akivaizdi klastotė“ ir „tai yra tam tikra nusikalstama veika“ pasakiau nepridėjęs žodžio „galimai“, bet aš ir dabar esu šventai įsitikinęs: svarstyti buvo pateikta dokumento klastotė. SprendimoT1-184 originalo niekas lig šiol nesugeba rasti. Tad man kyla logiškas klausimas: nuo ko padaryta kopija?“ – „Pajūrio naujienoms“ dėstė D. Petreikis. Etikos komisijos posėdyje iš 6 dalyvavo 4 nariai. Balsuojant už tai, kad tarybos narys pažeidė etiką ir kolegų turėtų atsiprašyti, rankas pakėlė Valerijonas Kubilius, Dangiras Samalius ir komisijos pirmininkas Antanas Puodys, o Vitalija Valančiutė susilaikė. Pirmininko žodžiais, kaip bebūtų, iš D. Petreikio lūpų tokie kaltinimai nuskambėjo, o Klaipėdos apylinkės prokuratūra yra atmetusi mero Antano Kalniaus prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Prokuratūros atsakyme motyvuojama, kad, jeigu dokumentas parengtas netinkamai, tai yra Savivaldybės vidaus reikalas, ir atsakingiems asmenims pakanka taikyti drausmines priemones.
D. Petreikis įsitikinęs, kad verdiktas būtų kitoks, jeigu prokuratūra būtų paprašiusi sprendimo originalo.
Ar vartojate medų?
Renovuos Lazdininkų užtvanką, ieško pinigų Senosios Įpilties, Grūšlaukės užtvankoms tvarkyti
Kretingos rajono savivaldybėje yra 16 valstybinių tvenkinių, iš jų 14-a su užtvankomis, jos visos pastatytos sovietmečiu. Nepriklausomybės metais dvi iš jų buvo atnaujintos. Prieš 5-erius metus sutvarkė užtvanką ant Akmenos upės kranto, ties „Vienkiemio“ sodyba, 2020 m. pavasarį užbaigė 2019 m. pradėtą Salanto upės Tuzų užtvankos remontą. Iki šių metų rugsėjo turėtų parengti Lazdininkų užtvankos atnaujinimo projektą, kuris kainuos apie 10–12 tūkst. eurų. Lazdininkų užtvanka pripažinta avarinės būklės. Šiai užtvankai atnaujinti skirta 300 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) parama, dar apie 60 tūkst. eurų iš savo biudžeto prisideda Savivaldybė. Ar pavyks šiemet pradėti Lazdininkų užtvankos renovacijos darbus, Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Žaneta Seniūnienė prognozuoti nesiryžo. Parengus renovacijos techninį darbų projektą, bus skelbiamas rangos darbų pirkimo konkursas. Paaiškėjus rangovui ir su juo pasirašius rangos darbų atlikimo sutartį, darbų pradžia nutolti gali dėl tokiems lauko darbams nepalankių ateinančio rudens, būsimos žiemos orų. Labiausiai tikėtina, kad darbai įsibėgės ateinantį pavasarį. Pagal sutartį su Nacionaline mokėjimų agentūra, kuri administruoja ES paramos lėšas, užtvanka iki 2023 m. sausio 31 d. turėtų būti atnaujinta. Prižiūrėti valstybinių tvenkinių rajone hidrotechninius statinius Vyriausybė yra delegavusi Savivaldybės Žemės ūkio skyriui. Skyriaus specialistai rūpinasi užtvankų būkle, teritorijų aplink jas priežiūra (šienavimu, apsauginių tvorelių dažymu), projektų užtvankoms tvarkyti rengimu, ieško lėšų šaltinų projektams įgyvendinti. Šiuo metu tyrinėjama Senosios Įpilties ir Grūšlaukės tvenkinių užtvankų būklė. Nustačius užtvankų nusidėvėjimą, aiškės tikimybė gauti ES paramą joms rekonstruoti. Kaip akcentavo Ž. Seniūnienė, ES paramos gavimas priklausys ne vien nuo užtvankų nusidėvėjimo lygmens, bet ir nuo Savivaldybės šių užtvankų renovacijos projektų kofinansavimo: kuo daugiau prisidės Savivaldybė, tuo didesnė bus tikimybė gauti ES paramą likusiai išlaidų daliai. Ž. Seniūnienė patikino, kad užtvankos rajone renovuojamos paeiliui. Į eilę šie hidrotechniniai statiniai rikiuojami pirmiausia atsižvelgiant į jų būklę.
Ruošiatės išvykai į kaimo sodybą, o gal pajūryje esančią vasaros rezidenciją? Net pačias trumpiausias savaitgalio išvykas neretai apkartina didelis daiktų kiekis. Bene vienintelis efektyvus sprendimas – daugiafunkcės, gerai apgalvotos detalės, kurios ne tik pravers įvairių veiklų metu, bet ir sutaupys vietos lagamine. Taigi, kokie 5 sumanūs sprendimai padės išspręsti aktualią dilemą? 1. Kokybiškas pledas Lagamine bene daugiausiai vietos užima įvairios paskirties audiniai – dideli vonios rankšluosčiai, paplūdimio paklodės, keli miegmaišiai. Šiuo atveju verta paieškoti vieno, kelias funkcijas atliksiančio gaminio. Pavyzdžiui, toks galėtų būti kokybiškas, medvilninis pledas. Kelių dienų išvykoje šį galėsite panaudoti kaip miegui skirtą užklotą, iškylos „stalą“ gamtoje ar šiltą pončo pakaitalą vėsų vakarą. Stilingą, tvirtos medžiagos pledą galite įsigyti čia: https://www.imdeco.lt/135-pledai. 2. Platus rankšluostis Pakaks pasiimti minėtąjį šiltą pledą bei didelį, gerai drėgmę sugeriantį rankšluostį ir būsite pasiruošę viso savaitgalio nuotykiams! Vos vieno mažesnio rankšluosčio prireiks vonios ritualams, o didesnis atliks net kelias naudingas paskirtis. Žinoma, pirmiausia tai – apsiaustas po maudynių ir jaukus pagrindas saulės vonioms. Geros kokybės audinys atlaikys iškylas sode, o vėsiais vakarais taps papildomu šildančiu apklotu.
Šalynas – grafų Šuazelių-Gufjė įkurtas dvaras
Viena jauniausių Kalnalio apylinkės gyvenviečių Šalynas pradėjo formuotis tik prieš porą šimtmečių. Iš pradžių tai buvo Platelių dvaro ūkinis padalinys – palivarkas. Vėliau jis virto savarankišku dvaru, o po Antrojo pasaulinio karo tapo kaimu. Kaip palivarkas tapo dvaro centru Šiandien Šalynui priklauso 193,87 ha žemės, kurioje registruotos 6 sodybos ir pavieniai statiniai. Dauguma jo trobesių telkiasi pietrytinėje žemių dalyje – buvusio dvaro sodybvietėje. Rytiniu žemių pakraščiu teka Kūlupis, o šiaurės vakaruose iš Joniškių laukų išteka Vinkšnupis. Išilgai kaimo eina žvyrkelis, jungiantis gyvenvietę ir Didžiuosius Žalimus su Salantų–Kretingos plentu. Kitas kelias, vadinamas Miško gatve, į Šalyną nuo minėto plento veda per Nasrėnų kaimą. Palyginus su jį supančiais Nasrėnų, Didžiųjų Žalimų, Klausgalvų Medsėdžių ir Klausgalvų kaimais, Šalynas yra jauniausia šios apylinkės gyvenvietė. Istorija liudija, kad minėti kaimai nuo XVI a. priklausė valstybiniam Platelių dvarui. Prijungus Lietuvą prie Rusijos imperijos, imperatorius Pavlas I Platelių valdą 1797 m. padovanojo giljotinuoto prancūzų karaliaus Liudviko XVI diplomatui grafui Marijai Gabrieliui Florentui Augustui de Šuazeliui-Gufjė, per Didžiąją Prancūzijos revoliuciją su šeima prieglobstį ir valstybinę tarnybą radusiam Rusijos imperijoje. Napoleonui Bonapartui paskelbus amnestiją į užsienį pasitraukusiems kilmingiesiems, 1802 m. jis grįžo į tėvynę, o Platelių dvarą perdavė valdyti vyriausiajam sūnui, Rusijos imperijos karininkui ir imperatoriaus rūmų kamerherui Antuanui Liudvikui Oktavijui de Šuazeliui-Gufjė (1773–1840), kuris šią valdą galutinai perėmė 1807–1808 metais. Plėsdamas palivarkinę lažinę ūkio sistemą ir siekdamas geriau administruoti tolokai nuo pagrindinio dvaro nutolusias savo valdas, Antuanas Liudvikas Oktavijus de Šuazelis-Gufjė nutarė Nasrėnų kaimo žemėje įkurti palivarką, kurį pavadino Išalinu. Tuo tarpu vietos gyventojai šį vietovardį šiek tiek patrumpino ir naująją vietovę ėmėsi vadinti Šalynu (žem. Šalīns). 1837 m. Šalyną Antuanas Liudvikas Oktavijus užrašė vyriausiajam sūnui Aleksandrui Vladislovui Ignacijui Oktavijui, po tėvo mirties paveldėjusiam ir kitas Platelių dvaro valdas. 1861 m. palivarke buvo 25 gyventojai, stovėjo vėjo malūnas. Pobaudžiavinės žemės reformos metu Aleksandras Vladislovas Ignacijus Oktavijus palivarką išplėtė, prijungdamas prie jo ir dalį jam paliktos Klausgalvų kaimo žemės. Palivarką jis pavertė dvaro centru, iš kurio buvo valdomos Grūšlaukės (nuo 1880 m. – Salantų) valsčiuje grafams Šuazeliams-Gufjė paliktos žemės valdos.
Neleido luošinti medžių
„Kaip Kvecių gyvenvietės centre genimi palei elektros tinklus augantys medžiai, tokio košmaro nesu regėjęs, o ir kitur Europoje nepamatysi“, – įsitikinęs „Pajūrio naujienoms“ pluoštą nuotraukų iš įvykio vietos atsiuntęs verslininkas Pranas Varkojis. Nudiria su visa žieve Anot P. Varkojo, kadangi darbininkai pjūklais viršūnių nepasiekia, šakas įpjauna, o šios lūžta, skaudžiai nudirdamos medžio žievę. Tokį vandalizmo faktą matant, neabejingam žmogui sunku tylėti. „Suprantama, medžius, kad šakos neliestų elektros tinklų, būtina genėti, bet ar vasara tam pats tinkamiausias metas? Be to, elektros tinklai gyvenvietėje buvo neseniai pakeisti – galėjo juos pakišti ir po žeme, bet Savivaldybei matyt tai per brangu. Pas mus nuolat žiūrima ne kad būtų geriau, o kad – pigiau, užtat ir gyvenam taip, kaip gyvenam“, – piktinosi P. Varkojis. Kaip išsiaiškino Kretingos seniūnė Sigita Riepšaitė, ESO užsakymu, medžius Kvecių gyvenvietėje geni aplinkos tvarkymo darbus atliekanti Jurbarko įmonė „Dirginta“. „Specialiai nuvažiavau pasižiūrėti, – keletas medžių tikrai negražiai atrodo“, – pripažino ji. Bet įmonės „Dirginta“ vadovui Šarūnui Dirginčiui, regis, tai – nė motais. „Pajūrio naujienoms“ apie situaciją į kalbas jis nesileido, teigė, kad dirbama pagal techninę specifikaciją, darbai derinami su inžinieriais, šiems – viskas įtinka, o visiems geras niekada nebūsi. Tačiau ESO ryšių su visuomene projektų vadovo Pauliaus Kalmanto nuomonė kategoriška: medžiai Kveciuose genimi nekokybiškai. Po P. Varkojo signalo darbai sustabdyti ir esą nebus priimti tol, kol užsakovas ir gyventojai rangovui nebeturės pretenzijų. Medžius, pasak ESO atstovo, geriau genėti pavasarį, kai pumpurai dar neišsprogę, o gyvatvores – baigiantis vasarai, kai jos nustoja augti ir ruošiasi žiemai, bet natūralu, kad elektros tinklų apsaugos zonose tai daroma visais metų laikais. Pučiant stipriam vėjui, užklupus audrai, žliaugiant liūtims, esant snygiui, medžiai ir išvešėjusios jų šakos dažnai nutraukia laidus ar nuverčia atramas, dėl to nutrūksta elektros tiekimas. Nuosavybe priklausančiose teritorijose už šalia elektros linijų augančių medžių ir kitų želdinių priežiūrą atsakingi patys gyventojai. Sodinant medį, kuris augs netoli elektros linijų, kiekvienas iš anksto turėtų žinoti, koks ateityje bus to medžio aukštis ir kaip šakosis vainikas.
Parūpo tvenkinių nuoma, priežiūra
Kretingos rajone 6 tvenkiniai – 3-ys Padvarių, Pastauninko Kretingoje ir Rūdaičių, Šukės – priklauso Kretingos rajono savivaldybei, visi kiti yra valstybiniai. Kiek rajone yra valstybinių tvenkinių – neaišku. Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komitetas paprašė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) šių tvenkinių sąrašą iki birželio 30 d. pateikti Savivaldybės administracijai ir tarybos politikams. Savivaldybė rūpinasi tų 6 tvenkinių įžuvinimu, pakrančių priežiūra. Įžuvinimas vyksta pagal specialistų iš Lietuvos hidrobiologų draugijos parengtą planą. Savivaldybės administracijos ekologės Linos Rimkuvienės teigimu, įžuvinima kasmet, išskyrus 2019-uosius, kai buvo atliekamas žuvų populiacijos tvenkiniuose tyrimas, po kurio buvo parengta tvenkinių įžuvinimo programa dešimtmečiui. Pernai į tvenkinius buvo paleista 110 kg lydekaičių, šiemet bus įžuvinta plačiakakčiais, lydekomis, kitąmet – amūrais. Rajone esantys valstybiniai tvenkiniai, Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto nario Stasio Kaniavos tvirtinimu, yra įžuvinami pagal Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento parengtą programą, už šių tvenkinių įžuvinimą moka jų nuomininkai. Už leidimą žvejoti tvenkinyje jo nuomininkui nustatytą mokestį moka žvejai. S. Kaniava irgi nuomojasi Grūšlaukės, Pesčių tvenkinius. Teigiama, kad didieji rajono tvenkiniai yra išnuomoti. Štai Tūbausių tvenkinį nuomojasi Juozas Motiejauskas, Salantų – Salantų žvejų klubas, 114 ha Lazdininkų – Kazys Motiejauskas. Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkas Steponas Baltuonis svarstė, kad nuomos mokestis mūsų rajone yra mažas ir jį reikėtų didinti, kadangi kitose Savivaldybėse šis mokestis siekia ir tūkstantį kitą eurų, o nuomininkai ten ir žvejybinį turizmą organizuoja. Lazdininkų tvenkinio metinė nuomos kaina yra 200 eurų. Tvenkinių nuomotojai pagal nuomos sutartį rūpinasi tik gyvąja gamta, kaip antai įžuvinimu. Jie neprivalo prižiūrėti pakrančių.
Užtvenkdami upę, žmonės ją sunaikina
„Esame tik mažas taškelis visoje pasaulio mozaikoje, todėl tikrai nesame „pasaulio bamba“, nors tokie jaučiamės, užėmę nemažai Žemės planetos“, – teigė gamtininkas fotografas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis, Salantų regioninio parko direkcijos Salantų dvaro parke birželio 18-ąją surengtame susitikime „Pasikalbėkime apie mus gamtoje“ su šio miesto visuomene. Salantiškiai taip pat rinkosi į parke, didžiuliame ekrane surengtą virtualią pamoką, kurią vedė gamtininkas, knygų vaikams autorius Selemonas Paltanavičius. Šiuo renginiu Salantų regioninio parko direkcija, įgyvendindama gamtosaugos projektą „Žuvų migracijos kliūčių pašalinimas ties Salantų miesto užtvanka ir vandens telkinio būklės gerinimas, siekiant atkurti Salanto upės vagą“, siekė kuo įdomiau informuoti ir plačiau šviesti visuomenę gamtos apsaugos, upių atkūrimo ir jų geros ekologinės būklės svarbos bei žuvų migracijos klausimais. Ši iniciatyva buvo skirta pokalbiams apie žmones gamtoje, jų daromą poveikį gamtai. Nykus užtvenkto Salanto gyvenimas M. Čepulis stebėjosi: „Nuo ryto vaikščiojau prie Salantų miesto užtvankos ir nesuprantu, kodėl galvojama, kad jos nereikia griauti. Pasižiūrėjus į upę už užtvankos, – vien sąžalynas žolių, kur jau niekas nebegyvena, pasikeitusi visa ekosistema. Problemos esmė – ne vien lašišų migracija, o gausybė organizmų, kurie galėtų gyventi upės tėkmėje, bet negyvena.“ Paklaustas, kaip mano, kodėl kai kurie vietos gyventojai piktinasi išgirdę apie numatytą Salantų miesto užtvankos rekonstrukciją, M. Čepulis teigė, kad labiausiai žmones baugina bet kokios permainos, nes jie pripratę prie pastovumo. Ir pridūrė manąs, kad gyventojai turėtų žiūrėti į ateitį, į ateities kartas, kurios supranta šio darbo prasmę. Svečias palinkėjo salantiškiams kantrybės ir išlaukti momento, kai darbai bus baigti ir pasidžiaugti, kad turės puikiai sutvarkytą poilsio vietą ir gražią laisvą upę.
Jeigu planuojate atlikti krūtų pakėlimo operaciją, tinkamas pasiruošimas yra labai svarbus. Jis gali turėti daug įtakos gijimo procesui ir galutiniam rezultatui. Tam, kad pasiruošimas tokiai plastinei operacijai būtų lengvesnis, plačiau aptarsime pagrindinius jo etapus. Dvi savaitės prieš Likus dviems savaitėms iki krūtų pakėlimo operacijos reikėtų nustoti vartoti visus kraują skystinančius vaistus ir papildus. Jeigu yra rūkoma, derėtų nustoti tai daryti. Net ir viena surūkyta cigaretė gali turėti neigiamą poveikį sveikimui ir operacijos rezultatams. Tarp daugelio kenksmingų medžiagų cigaretėse yra nikotino ir anglies monoksido. Pastarasis neleidžia deguoniui patekti į ląsteles ir taip tarsi uždusina sveikus, gyjančius audinius. Dėl nikotino susitraukia kraujagyslės, todėl kūnui tampa sunkiau krauju pristatyti deguonį ir maistines medžiagas į gyjančias žaizdas. Šis poveikis sulėtina gijimą, sumažina atsparumą infekcijoms ir padidina įvairių komplikacijų riziką. Chirurgui paprašius prieš operaciją turėtų būti atliekami visi reikalingi tyrimai ir perduodami jų rezultatai. Likus maždaug dviems savaitėms iki krūtų pakėlimo rekomenduojama susiplanuoti transportą, kuriuo vyksite iki klinikos, taip pat, jeigu turite mažamečių vaikų, susitarti, kas juos prižiūrės.
Saulėtą birželio pavakarę Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos kiemelyje skambėjo eilės ir dainos: čia savo trečiąją knygą, į kurią sudėti ne tik poezijos posmai, bet ir grafikos bei tapybos darbai, talkinant bardui Jonui Baltokui, pristatė kraštietis poetas dailininkas muzikantas Gediminas Bytautas. Susitikimą su poezijos gerbėjais pradėjusi Motiejaus Valančiaus bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė pasidžiaugė, kad būtent Kretingoje prasideda šios knygos-albumo pristatymo kelias po Žemaitijos regioną. Prieš pereinant prie G. Bytauto eilių, žodį tarė bardas J. Baltokas: „Paskambino man Gediminas ir pakvietė kartu pristatyti jo knygą. Pradėjau skaityti, pradėjau gilintis, ir pamačiau: jis – toks pat daugiasluoksnis, kaip ir aš. Jo poezijoje itin daug vaizdingų metaforų – jauti, kad rašo dailininkas, eiles kuriantis potėpiais. Tiesą sakant, kiek sunerimau: kokias dainas knygos pristatymui parinkti? Gediminas taip giliai mąsto, kad giliau – nebent nafta ir anglis. Tad aš savo dainomis pabandysiu oponuoti: jis – giliai, aš – aukštai.“ „Pristatau jums ne tik poezijos rinkinį, išleistą praėjus dešimčiai metų nuo mano antrosios knygos, pristatau ir grafikos bei tapybos albumą. Turiu prisipažinti: labiau norėjau sudėti per dešimtmetį sukurtus grafikos, tapybos darbus, o poezija – šalia. Daug kalbėti nemėgstu – visus žodžius kažkada jau sudėjau į eilėraščius“, – taip „Melancholijas“ pristatė Gediminas Bytautas, kurio skaitytas eiles subtiliai perpynė J. Baltoko dainos.
Koliažinė opera „Mažvydas“
Pagal Justino Marcinkevičiaus dramą Liepos 6 d. 19 val. Palangos koncertų salėje Bilietus platina Kakava.lt --- Ką pasirinkti – kovą už įsitikinimus ar nelaisvę? Pareigą ir netekties skausmą ar mylimą šeimą? Kiek žmogui užtenka drąsos pažvelgti tiesai į akis? Į sceną sugrįžta „Mažvydo“ drama pagal Just. Marcinkevičių. Premjera, startavusi Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui, turėjo tik vieną progą nustebinti žiūrovus 2020 m. kovo 11 d. Vilniuje – iškart po to dėl pandemijos turas buvo perkeltas. Prezidento Valdo Adamkaus globojamas projektas grįžta po daugiau nei metų ir šįkart vėl kviečia jį išvysti savo akimis. Specialiai šiam projektui susibūrė išskirtinė kūrybinė grupė ir žiūrovų įvertinti aktoriai bei atlikėjai: Vladas Bagdonas, Giedrius Arbačiauskas, Monika Marija, Jovita Vaškevičiūtė, Joana Gedmintaitė, Dovilė Kazonaitė, Mantas Jankavičius, Rokas Laureckis, Rokas Spalinskas ir kiti puikūs atlikėjai. Šiuo muzikiniu spektakliu kartu paminėtos Justino Marcinkevičiaus 90-osios gimimo metinės. Unikalus muzikinis spektaklis „Mažvydas“, jungiantis istoriją ir poeziją, realius faktus ir kūrybos laisvę, pasakoja apie pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ – autorių Martyną Mažvydą, jo dramatišką ir sudėtingą gyvenimą, iššūkius ir realybę XVI amžiuje, didelių politinių ir religinių permainų fone. Net patys didžiausi muzikinio teatro ir šviesaus atminimo rašytojo gerbėjai neliko abejingi įtaigiam tekstui, širdį veriančioms arijoms ir įvairius stilius vienijančiai muzikai – čia visi atrado sau artimus dalykus.
Moderniame pasaulyje dažnas jaunuolis gyvena greitu ir įtemptu ritmu. Vieniems patiems susidoroti su įvairiomis užduotimis, priimti gyvenimą lemiančius sprendimus yra nelengva, tai jaunuoliai suprato ir karantino metu, kai kilo streso ir nerimo lygis, užmarštis, valgymo ar miego sutrikimai. Atslūgus pandemijai – puikus metas atsigauti, įgyti naujų, sveikesnių kasdieninių įpročių. Palangiškė Milda Daukšaitė kviečia šiuo metu pradėti medituoti. Meditacijos pranašumai Viena jų – sąmoningumo meditacija, kurios metu svarbiausia yra sutelkti dėmesį į savo mintis ir jas stebėti, tačiau nevertinti. Ši praktika susieja koncentraciją su susitelkimu. Medituojančiajam lengviau susikoncentruoti į savo kvėpavimą, mintis ar jausmus. Šis meditacijos būdas yra puikus, jei nemedituojama su mokytoju, kuris galėtų vesti per meditaciją. Progresyvus atsipalaidavimas padeda sumažinti įtampą kūne. Atliekant šią praktiką patariama įsivaizduoti švelnią bangą, keliaujančią per kūną, leidžiančią paleisti visą sukauptą įtampą. Ši meditacijos atmaina praktikuojama, norint numalšinti stresą prieš einant miegoti. Meilės ir gerumo meditacijos praktikavimas yra dažnai naudojamas norint padidinti užuojautos, tolerancijos, gerumo ir priėmimo jausmus kitų ir savęs link. Ši meditacijos forma skirta tiems, kurie kaupia daug pykčio, nepasitenkinimo, apmaudo, nes ji skatina gerumą, užuojautą, atveria mintis, kad būtų galima priimti meilę iš kitų. Rado vidinę ramybę Savo meditacine patirtimi ir jos poveikiu žmogui pasidalino septyniolikmetė palangiškė Milda Daukšaitė. Mergina pradėjo medituoti prieš dvejus metus, dėl šios patirties ji labai džiaugiasi: „Palyginus laikotarpius prieš pradėjus medituoti ir po to, kai pradėjau medituoti, buvo akivaizdus mano psichinės būsenos skirtumas.“ Pašnekovė tikino dabar besijaučianti gerokai ramesnė, jautresnė, jai lengviau susikoncentruoti. „Į tuos dalykus, dėl kurių anksčiau būčiau ilgai stresavusi, dabar žvelgiu paprasčiau, racionaliau randu problemos sprendimus. Po ilgo laiko vėl jaučiuosi gyvenanti dabartyje, šiame momente, o ne egzistuojanti“, – pasakojo Milda. Mergina stengiasi medituoti keletą kartų per mėnesį. „Kartais sunku padaryti tai, kas tau patinka, net jei to ir nori. Man taip yra su meditacija, tačiau mane motyvuoja būsima savijauta.Žinau – jei savaitės pradžioje pamedituoju, visą savaitę ir jaučiuosi ramesnė, laimingesnė“, – apibūdino palangiškė. M. Daukšaitė rekomenduoja visiems bent kartą pamėginti medituoti: „Kai kuriems žmonėms tai nepatiks, netiks, bet ar jūs turite, ką prarasti?“
Lukrecija GABRĖNAITĖ
„P. n.“ akademijos narė
Šiuo metu Klaipėdoje gyvenanti kretingiškė Milda Joskaudaitė-Šopė, dar žinoma slapyvardžiu Mijošo, vaizduojamuoju menu susidomėjo dar vaikystėje. Šiandien ji – tatuiruočių meistrė, neseniai iliustravusi pirmąją knygą „Pabėgęs sapnas“, skirtą vaikams. Moteris prisiminė, kad jau pirmaisiais gyvenimo metais jai patiko piešti: „Kai buvau dvejų, išmokau laikyti pieštuką rankoje – nuo to laiko pradėjau piešti ir nesustojau.“ Baigusi Pranciškonų gimnaziją pašnekovė ilgai nedvejojo, kurią studijų kryptį rinktis – ji pradėjo studijuoti Vilniaus Dailės akademijoje architektūrą ir vizualinį dizainą. Tatuiruotės – saviraiškos dalis Tatuiruotės ir jų kūrimas M. Joskaudaitę-Šopę sužavėjo studijų metais: „Teko pabandyti senovine technika padaryti tatuiruotę vienam pankui, man ši veikla visai patiko, galbūt dėl to, kad tai irgi yra piešimo forma ir darbas rankomis. Iki nuolatinės veiklos, susijusios su tatuiruočių darymu, ėjau dar ilgai – apie penkerius ar septynerius metus, kol pradėjau nuolatos daryti jas.“ Pašnekovė tikino ir pati turinti tatuiruočių, pirmąją ji pasidarė pati, sulaukusi dvidešimt dvejų, būdama dvidešimt šešerių – pirmą didesnę tatuiruotę. Pradėti tatuiruoti pačiai moterį skatino ir kiti meistrai. „Vienas menininkas, man daręs tatuiruotę, skatino pradėti šią veiklą, jis žinojo, kad piešiu. Stebėjau jo pavyzdį ir mane tai motyvavo. Vėliau sutikau kitą meistrą, pas kurį pradėjau mokytis, tačiau daugiausia yra savarankiško darbo, o praktika ir patirtis – geriausi mokytojai“, – apibūdino menininkė.
Prieš kurį laiką M. Joskaudaitė-Šopė sukūrė savo meninį slapyvardį. „Visada galvojau, kad noriu savo slapyvardžio – anksčiau jis buvo MG – pirmos mano vardo ir pavardės raidės, tačiau ištekėjusi nutariau jį pakeisti – dabartinis slapyvardis Mijošo yra sudarytas iš pirmų dviejų mano vardo ir abiejų pavardžių raidžių“, – paaiškino pašnekovė.
Darbėnų gimnazijoje buvo surengta patyriminė stovykla „Eureka“, kurioje dalyvavo VI–VII klasių mokiniai, mokytojai, klasių vadovai, socialiniai partneriai. Mokiniai turėjo atlikti geografijos, istorijos, matematikos ir gamtos mokslų užduotis, kuriose reikėjo pritaikyti per šiuos mokslo metus įgytas žinias. Daug dėmesio stovyklos metu buvo skiriama mokinių emocinei savijautai, socializacijai ir fiziniam aktyvumui. Pirmą dieną mokiniai dalyvavo žygyje. Keliaudami nuo Kalnalio apžvalgos bokšto iki Imbarės piliakalnio atliko užduotis, kurių metu reikėjo praktiškai pritaikyti fizikos teorines žinias. Vaikai matavo savo šešėlį ir žiūrėjo, kaip pasikeitė jo ilgis žygio pabaigoje, matavo upelio tėkmės greitį, iš surinktų smulkių gamtinių daiktų dėliojo molekulių modelius. Tik atlikę daugybę fizikos užduočių pasiekė Imbarės piliakalnį. Ant jo mokiniai iliustravo padavimus apie Imbarės piliakalnį ir juos pristatė, kūrė kryžiažodžius, iš gamtinės medžiagos konstravo piliakalnio maketus. Šios patyriminės veiklos metu praktiškai pritaikytos fizikos ir istorijos žinios. Po vakarienės mokiniai dalyvavo prevencinio vakaro programoje „Mano emocijos“, o dieną vainikavo muzikinės improvizacijos „Saulę palydint“, palikusios neišdildomų emocijų ir pažadinusios bendrystės jausmą. Antra stovyklos diena buvo skirta matematinių žinių praktiniam pritaikymui. Mokiniai atliko įvairias veiklas, o įgytas žinias galės panaudoti savo kasdienybėje. Vakare vaikų laukė staigmena – į stovyklą atvyko trenerė Birutė Grikpėdytė, kuri supažindino su šokių pasauliu, stilių įvairove, mokė tinkamos laikysenos, o vėliau vaikai rungėsi šokių kovose.
Praėjusį savaitgalį kretingiškiai tradiciškai kelių šimtų lempučių apsuptyje galėjo mėgautis muzika – penktąjį kartą įvyko „Kreatyvas“, rengiamas Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ ir sulaukęs rekordinio dalyvių skaičiaus bei svečių iš aplinkinių miestų. Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ prezidentas Mindaugas Orlovas tikino, kad šiemet jaunimo muzikos vakaro „Kreatyvas“ temos idėja kilo atsitiktinai ir ją lėmė aplinka. „Pagrindinė „Kreatyvo“ tema visada yra muzikinis jaunimo vakaras. Kasmet temą, kuri bus renginio akcentas, renkamės pagal tai, kas, mūsų nuomone, pritrauks daugiau žiūrovų ir klausytojų dėmesio. Šiemet tai buvo savotiškas pandemijos šaržavimas, kuris prasidėjo nuo kaukių baliaus idėjos ir išsivystė iki savotiško post-apokaliptinio, černobiliško apipavidalinimo“, – apibūdino M. Orlovas.
Visai atsitiktinai į „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademiją atėjusi Gabrielė Malūkaitė joje praleido dvejus metus. Šiuo metu mergina studijuoja šiuolaikinės komunikacijos studijų programą LCC tarptautiniame universitete ir rugsėjo mėnesį bus ketvirto kurso studentė. „Kuprinė“ suteikė naudos G. Malūkaitė prisiminė, kad „Kuprinės“ dalimi tapo, kai viena iš tuometinės Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos mokytojų paprašė pašnekovės nueiti į „Pajūrio naujienas“ ir paklausti, ar jos galėtų parašyti apie šiuo metu jau progimnazija vadinamos mokyklos renginį „Naktinė filmų peržiūra“. Tačiau redakcijoje buvusi kuprinietė gavo pasiūlymą pati parašyti tekstą, kadangi tame renginyje dalyvavo. Parašiusi ir išsiuntusi pirmąjį straipsnį, mergina gavo pasiūlymą tapti „Kuprinės“ bendraautore, ir, ilgai nesvarsčiusi, pasiūlymą priėmė. „Jaunųjų žurnalistų akademijoje išmokau imti interviu, ieškoti temų straipsniams, nenusiminti išgirdus neigiamą atsakymą iš žmonių, galiausiai – išdrąsėjau. Prieš priimant sprendimą dalyvauti šioje veikloje, buvo gana nejauku pakalbinti nepažįstamus žmones, tartis dėl interviu ar kitų situacijų metu“, – patirtimi dalijosi studentė. Pašnekovė džiaugėsi, jog Jaunųjų žurnalistų akademijoje ji išmoko rašyti straipsnius, laikytis struktūros, o, prieš publikuojant tekste viešinamus faktus, visada juos patikrinti. Buvusi kuprinietė vis dar prisimena, kai Kretingoje lankėsi aktorė Skaistė Anusevičiūtė ir teko paimti iš jos interviu. „Tai buvo pirmasis mano interviu su aktore. Šaunu, kad ji atvyko į Kretingą ir sutiko atsakyti į mano klausimus“, – prisiminė G. Malūkaitė.
Birželio mėnesį tęsiasi Valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesija. Abiturientai jau laikė lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos, biologijos, geografijos ir kitus egzaminus. Mokiniai didžiąją metų dalį mokėsi nuotoliniu būdu, tad, anot jų, tinkamai pasiruošti egzaminams buvo sunkiau. Mintimis apie egzaminus pasidalijo Pranciškonų gimnazijos abiturientai. ---
Chemijos, anglų kalbos bei matematikos korepetitorius Pavogė katalizatorių
Antradienį apie 16 val. Kretingoje, J. Jablonskio g., pastebėta, kad nuo automobilio „LEXUS RX 400 h“ nupjautas ir pavogtas katalizatorius. Padaryta 2 tūkst. 500 eurų turtinė žala.
„P. n.“ informacija
Sužalojo paspirtukininkes
Antradienį apie 17 val. kelyje Šiauliai–Palanga, Žemaitės al.–Tvenkinio g. Kretingoje, sankryžoje, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, blaivi 1964 m. gimusi moteris, vairuodama automobilį „Toyota“, partrenkė per pėsčiųjų perėją vienu elektriniu paspirtuku važiavusias dvi mergaites, gimusias 2006 ir 2007 metais. Mergaitės perduotos medikams.
„P. n.“ informacija
Už vairo – neblaivus
Vakar naktį, apie 1 val., Melioratorių g. Kretingoje pareigūnai patikrino automobilio „Peugeot“ vairuotojo, gimusio 1993 m., blaivumą. Nustatytos 2,11 prom.
„P. n.“ informacija
Liepos 3 d. Kretingoje vyks balansinių dviratukų lenktynės, kuriose rungsis vaikai nuo 2 iki 6 metų amžiaus. Norint dalyvauti, pakanka turėti nuosavą balansinį dviratuką, todėl į šį renginį kviečiame visus norinčius iš visų Lietuvos miestų. Viso renginio metu vaikai galės mėgautis muilo burbulų šou, veidukų piešimu, „Yamaha“ muzikos mokyklėlės pasirodymu, o vyresnieji galės išbandyti virtualios realybės pramogas. Renginys vyks nuo 12 iki 14 val. Programa: 12.00 val. – dalyvių registracija; – „Yamaha“ muzikos mokyklos Kretingos klasės pasirodymas; – veidukų piešimas (Rubino vaikai); – muilo burbulų šou; – „SmartVRoom“ virtualios realybės pramogos. 12.30 val. – lenktynių startas ir dalyvių apdovanojimai.
14.00 val. – pabaiga. Renginio vieta – Rotušės aikštė, Kretinga. Rekomenduojama: lenktynių metu dėvėti apsauginį šalmą, saugumas svarbiausia! Trasa: lenktynių trasos ilgis (~70 m). Dalyviai: lenktynių dalyviai rungsis 3-iose skirtingose amžiaus grupėse. Prizai: visi dalyviai bus apdovanoti, o nugalėtojai – ir įsteigtais rėmėjų prizais. Norint dalyvauti, reikia balansinio dviratuko, kurio ratų skersmuo ne didesnis nei 12 colių.
Galima išankstinė registracija – vaikurojus.lt arba atvykus renginio metu.
Laukžemės bažnyčioje vėl aptikta neįkainojamų radinių
Laukžemės bažnyčia turtinga neišaiškintų liaudies meno lobių, kurie vis nustebina kultūros paveldo specialistus: prieš 8-erius metus restauruoti buvo išvežta gotikinė Madonos skulptūra, kuri, kaip nustatė menotyrininkai, sukurta apie 1420-uosius ir mena laikus, kai Vytautas Didysis krikštijo žemaičius. O šį birželį nustebino žinia apie šioje bažnyčioje aptiktus itin retus, tačiau Kultūros vertybių registre neįregistruotus žalnierius – žmogaus ūgio lėles su mechanizmais. Jomis buvo vaidinama per Velyknaktį. Taip pat – senovinius būgnus, gal net menančius Jono Karolio Chodkevičiaus mūšius. Žalnieriai primena Rusijos kareivius Per planinį kultūros vertybių patikrinimą Laukžemės bažnyčioje Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo specialisto Laisvūno Kavaliausko dėmesį, užlipus į bokštą, patraukė dvi apdulkėjusios figūros, sustatytos prie sienos nugaros puse. Ant vienos jų matėsi įrėžta data – 1927 m. „Pamačius mechanizmus, šmėstelėjo mintis – žalnieriai, nes panašius jau buvau matęs Kalnalyje, Notėnuose. Atsargiai jas atverčiau, ir tikrai – žalnieriai, Romos kareivius vaizduojančios lėlės, būdingos tik Žemaitijai. Apie jų buvimą čia nieko nežinojome. Šios, skirtingai nuo Kalnalio žalnierių, kurios yra skulptūrinės figūros, – reljefinės, plokščios“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo L. Kavaliauskas. Tradiciškai savo bažnyčioms Žemaitijos liaudies meistrai sukonstruodavo po du žalnierius, abipus Kristaus karsto, o mechanizmus valdė dažniausiai bažnyčioj patarnaujantys vaikinai, pasislėpę kitapus pakylos. „Abu Laukžemės žalnieriai rankose laiko po kardą ir šautuvą, nors žinome, kad romėnų kariai šautuvų dar neturėjo. Šiedu Kristaus kapo sargybiniai labiau primena Rusijos imperijos kareivius: mūvi pilkai melsvus švarkus, ant galvos – šalmus primenančios kepurės. Tačiau tokius juos įsivaizdavo kūrę meistrai, nes Lietuva neseniai buvo išsivadavusi iš Rusijos imperijos jungo“, – kalbėjo paveldosaugininkas, palygindamas, kad Renesanso epochos meistrai į savo kūrinius taip pat perkeldavo būdingiausius laikmečio bruožus – kareivius vaizduodavo kaip šarvuotus riterius.
Krosnelė pergyveno kelis šeimininkus
Kretingos muziejaus muziejininkė Nijolė Vasiliauskienė aprodė muziejuje saugomą, ažūro raštais iškaltą savo tetos Justinos Jurkienės iš Šašaičių kaimo žibalinę krosnelę. Šioji jai primena skaudžią tetos šeimos tremties dalią. Matyt, J. ir V. Jurkų šeima krosnelę taip brangino, kad tremiama į Sibirą saugoti ją atidavė tame pačiame Šašaičių kaime gyvenantiems giminaičiams, o šie vėliau, 1958-aisiais grįžus iš tremties, ją sugrąžino. Ištremti į Krasnojarsko kraštą J. ir V. Jurkai buvo per vieną paskutiniųjų trėmimų – 1951-ųjų spalį. N. Vasiliauskienė užsiminė, kad jos tetos ir dėdės šeima išgyveno didelę tragediją: Sibire mirė du jų mažieji vaikai, į Lietuvą grįžo glausdami 3 atžalas. Tremiama Justina laukėsi, tik nuvežta pagimdė mergaitę, kuri tuoj ir mirė. Tremtyje gimė dar 2 vaikai, vienas jų taip pat mirė, paskutinysis išgyveno. „Dėdė Vincas buvo Šaulių organizacijos narys, giminaičių teigimu, žinojo, kad gresia ištrėmimas, galėjo slėptis, bet neaišku, kodėl to nedarė. Šeimos nuotraukose Sibire visur užfiksuoti su vyriausiais vaikais Antanu ir Virginija, kuriuos mažus išsivežė iš Lietuvos“, – kalbėjo N. Vasiliauskienė. Grįžęs iš tremties, V. Jurkus netrukus mirė, o Justina, gyvenusi Vėžaičiuose, viena tempė ūkio naštą, augino vaikus. Anapilin ji iškeliavo prieš 10-metį. „Žmonių nebėra, bet krosnelė – gyvas sudėtingo laikmečio ir išgyventos vienos šeimos tragedijos liudijimas“, – teigė N. Vasiliauskienė.
„Seniausioms Darbėnų kapinėms ir Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus 1620 m. pastatytai pirmajai bažnyčiai atminti“ – toks tekstas bus įrašytas ant paminklinio akmens, kuris Darbėnų bendruomenės iniciatyva bus pastatytas ir atidengtas sekmadienį, birželio 27 d., Darbėnuose vyksiančių tradicinių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidų iškilmių metu. Dovana jubiliejui ir jubiliejiniams metams Šiemet Darbėnų miestelis mini 430-ąjį gimtadienį: 1591 m. rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas Darbėnų kaimas ir dvaras. Ta proga Darbėnų bendruomenė jau nuo pavasario pradėjo galvoti, kaip įprasminti šią sukaktį. Priminus, kad švenčiant 425 metų jubiliejų bendruomenės iniciatyva prie bažnyčios buvo pastatyti vardiniai suoliukai šviesaus atminimo darbėniškiams Onai Vitkauskytei ir Fabijonui Šulcui, gyventojai buvo pakviesti teikti pasiūlymus – o ką būtų galima padaryti šiais metais. „Pasiūlymą darbėniškiams, pravažiuojantiesiems pro miestelį priminti, kur buvo pastatyta pirmoji Darbėnų bažnyčia, pateikė bendruomenės tarybos narė Jūratė Sofija Laučiūtė. Pernai per Petrines Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje buvo surengta paroda, skirta priminti Darbėnų bažnyčios 400 metų istorijai, tačiau kadangi tiksli pirmųjų maldos namų statybos data nėra žinoma – vieni šaltiniai mini 1620-uosius, kiti – 1621-uosius metus, nusprendėme, kad pastatyti paminklą – ne per vėlu. Juolab kad yra žinoma, jog neišlikusiose senosiose Darbėnų kapinėse pastatytoji medinė bažnyčia iškilo Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, kurio 400-ąsias mirties metines šiais metais mini visa Lietuva, iniciatyva“, – kaip gimė sumanymas papasakojo Darbėnų bendruomenės pirmininkas Rimantas Benetis.
|
|
