Pajūrio naujienos
Help
2021 Birželis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną21°C debesuotumas 1 %
Naktį7°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Ar vėl pabranginus alkoholį ir rūkalus sumažės jų vartojimas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1562) 2021-06-11

Dviratininkai nekantrauja dėl tako į Vydmantus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kone 5 km ilgio ir 2,5 m pločio dviračių ir pėsčiųjų taką iš Kretingos į Vydmantus, dešinėje kelio Palanga–Šiauliai pusėje, numatyta nutiesti kitąmet.

Atėjus vasaros sezonui, kretingiškiai susirūpinę, kada gi pagaliau bus pradėtas tiesti daugybę metų žadėtas dviračių takas iš Kretingos iki Vydmantų. Rajoną geografiškai vadiname auksinio trikampio Palanga–Klaipėda–Kretinga dalimi, tačiau pagal dviračių infrastruktūros vystymą, buvusio ilgamečio rajono dviratininkų klubo „Tolumos“ vadovo Rimanto Skipariaus žodžiais, Kretinga velkasi uodegoje.

Siejo viltis su kelio atnaujinimu

R. Skiparius sakė neatsimenąs, kiek sykių vaikščiojęs po biurokratų kabinetus klausdamas, kodėl vilkinama įrengti dviračių taką iki Vydmantų. „Rašiau ir į Seimą – kaip į sieną. Esu nusivylęs visom valdžiom. Man jau gėda kalbėti tuo klausimu. Neva rūpinasi vaikų sveikata, bet matau, kaip tėvai kelia dviračius ant automobilių ir vežasi į Palangą, kad su vaikais pasivažinėtų. O dar giriamės esą vos ne Klaipėdos priemiestis“, – piktinosi R. Skiparis.

Ilgus metus Kretingos dviratininkus mėgėjus vienijęs klubas „Tolumos“ šiemet vėl tikisi atnaujinti veiklą ir surengti tradicinį 100 km žygį aplink Kretingos rajoną.

Skaitytojas Arvydas, pastebėjęs, kad praėjusį ketvirtadienį buvo minima Tarptautinė dviratininkų diena, skambino į redakciją dėl to paties reikalo – klausė, kada bus įrengtas dviračių takas, kad iš Kretingos saugiai pasiektume Palangą.

Vydmantiškis Mantvydas Raulys sakė atidžiai sekąs naujienas dėl dviračių tako: „Kadangi mėgstu važinėti dviračiu, man aktualu, kas daroma ta linkme. Labai gerai prisimenu, kad prieš 7–8-erius metus Savivaldybėje buvo pristatytas Kretingos rajono dviračių infrastruktūros planas, rajone buvo numatyta įrengti per 300 km dviračių takų. O ką turime šiandieną? Vydmantuose dabar vyksta kelio darbai: apsidžiaugėme, galvodami, kad išvien bus pradėtas tiesti ir dviračių takas. Bet viltys žlugo, kai kelininkai „Pajūrio naujienose“ paaiškino, kad renovuoja tik kelio dangą.“


Aldona JAGMINIENĖ:

– Nespėjau dar visur apžiūrėti, bet kitaip ir būti negali – miestas gražėja. Girdėjau, kad žmonės skundėsi per ilgai užsitęsusiu remontu ir nepatogumais. Aš su nepatogumais mažiau susidūriau, mat gyvenu sodininkų bendrijoje. Džiaugiuosi, kad rekonstrukcijos darbai baigiasi, juolab kad – vasara, ir į Kretingą užsuka svečių iš kitur.

Pranas LIAUČIUS:

– Nepaisant, kad Vilniaus gatvės remontas daugeliui trukdo mašina pravažiuoti ar pėsčiomis praeiti, – turėkim kantrybės, tuoj darbai baigsis. Pastebėjau, kad Kretinga apskritai atgyja, puošiasi gėlynais. Į seniūno postą atėjo tikra „gaspadinė“, kuriai miestas nuoširdžiai rūpi, ji visada reaguoja į mūsų, seniūnaičių, pastabas. Dabar kartu spręsime, kur, prašant gyventojams, pastatyti suoliukų.

Ramūnas VILČINSKAS:

– Naujai trinkelėmis išklotu šaligatviu šiandien jau kelis kartus „pralėkiau“ paspirtuku – puikiai sekėsi! Be to, vasara, pasakiškai geras oras, todėl kokių nors priekaištų ir atrasti būtų sunku, ir ieškoti nesinori. Visi matom, kad Kretinga tvarkosi, ir kad tikrai bus gražiau. Žinoma, norėjosi greitesnės darbų pabaigos, bet yra kaip yra.

Vytautas MIKELKEVIČIUS:

– Kol kas palaida bala: žmonės eina, kaip nori, mašinos irgi ... Akmuo – į Savivaldybės daržą: nejaugi nebuvo galima eismui atidaryti Kęstučio gatvės? Šiaip negali sakyti, kad miestas negražėja, gal ir gražėja, bet kam reikalingi tokie platūs šaligatviai? Ar tiek jau daug Kretingoje dviratininkų? Geriau jau būtų platesnė važiuojamoji dalis. Neįsivaizduoju, kaip ne tik mums, taksistams, o ir kitiems vairuotojams reikės nuo „Maximos“ pasukti į kairę?

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Motiejų Valančių pristatė šiuolaikiškai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Švietimas
Šiuolaikinę teatro ir muzikos kompoziciją, skirtą Motiejaus Valančiaus 220-osioms gimimo metinėms, sukūrė „Taško teatro“ aktoriai Gediminas Povilavičius ir Solveiga Reklaitytė.

Nuo šiol tarsi pats Motiejus Valančius pasitiks lankytojus savo vardu pavadintoje Kretingos rajono viešojoje bibliotekoje.

Kretingos rajono viešoji Motiejaus Valančiaus biblioteka švęsti Kretingos miesto gimtadienį pradėjo netradiciškai paminėdama savo „patrono“ – rašytojo, vyskupo, blaivybės skleidėjo M. Valančiaus 220-ąsias gimimo metines. Nuolat šiuolaikinių raiškos formų ieškanti biblioteka ir šįkart pristatė originalią teatrinę-muzikinę kompoziciją bei atidengė bibliotekos simbolį – M. Valančiaus hologramą.

Šventės pradžią paskelbusi Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė akcentavo, kad M. Valančius buvo tokia ryški XIX a. mūsų tautos asmenybė, kuriai kartais priskiriamas neoficialus Žemaitijos valdovo titulas.

„Todėl ir norime parodyti, kad į M. Valančių ir šiandien galima pažvelgti kiek kitaip, ne klasikiniu požiūriu, o atrandant neatskleistų ryškių ir įdomių jo asmenybės bruožų. Tai ir norime parodyti naujai sukurtu kultūros produktu – teatrine-muzikine kompozicija“, – akcentavo B. Naujokaitienė, pristatydama Klaipėdos jaunimo „Taško teatro“ aktorius Solveigą Reklaitytę ir Gediminą Povilavičių.

Šiedu jauni aktoriai meniniu žodžiu, sujungtu su repo stiliaus muzikiniais intarpais, įterpdami savitų ir netgi šmaikščių rašytojo biografijos detalių, siekė atskleisti esminius M. Valančiaus siekius, jo idėjas, kūrybinį palikimą. „Šį novatorišką pristatymą – klasikinės ir šiuolaikinės kūrybos dermės junginį – aptarėme išvien su aktoriais, bibliotekai rengiant projektą „Motiejaus Valančiaus kūryba nūdienos kontekste“. Užduotis buvo pakankamai sudėtinga dėl paties kūrybos pobūdžio – ja siekta ne vien skaitytojui suteikti estetinių potyrių, bet ir paskatinti skaityti, dorai gyventi.


Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Tauras Valevičius: „Būtent šioje ligoninėje prasidėjo mano profesinis kelias. Tad džiugu grįžti ir dirbti gydymo įstaigoje, kurioje prieš daugiau negu 10 metų buvo žengti pirmieji profesiniai žingsniai, o dabar jau galiu pats dalintis žiniomis ir dirbti dėl pacientų gerovės.“

Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) – viena iš trijų Lietuvoje esančių trečio – aukščiausio – lygio traumų centrų. Jame dirba profesionalių medikų komanda, kurios gretas papildė itin perspektyvus, daugiau negu 10 metų Didžiojoje Britanijoje dirbęs gydytojas ortopedas traumatologas Tauras Valevičius. Tarptautinę darbo patirtį sukaupusio specialisto pagrindinė veiklos kryptis – peties chirurgija.

„Klaipėdos universitetinėje ligoninėje turime viską, ką turi šiuolaikinis medicinos pasaulis“, – pastebėjo medikas T. Valevičius.

– Kaip pristatytumėte savo klinikinę veiklą?

– Pagrindinės mano domėjimosi sritys: peties chirurgija, artroskopija, peties endoprotezavimas, stabilumas, minkštųjų audinių patologija, sporto medicina. Turiu rankų traumų ir nudegimų chirurgijos patirties. Nuolat domiuosi mokslo naujovėmis, naujų tyrimo ir gydymo metodų pritaikymu praktikoje.

– Daugiau negu 10 metų ortopedu-traumatologu dirbote Jungtinėje Karalystėje. Kokią patirtį esate sukaupęs?

– Galimybę dirbti Didžiojoje Britanijoje vertinu savo, kaip mediko, augimą. Pasirinkimas tobulinti įgūdžius užsienio klinikose dar labiau kėlė kvalifikaciją ir leido specializuotis peties chirurgijoje. Šioje chirurgijos srityje įgūdžius tobulinau ir papildomose studijose Didžiojoje Britanijoje. Dirbant ir mokantis didelės populiacijos šalyje, turėjau unikalią progą susidurti su itin retais atvejais.

Ortopedija traumatologija – ateities specialybė, naujovės šioje srityje sunkiai išsemiamos. Aišku, ne kiekvienas tinkamas šiai profesijai – čia reikia ne tik galva, bet skalpeliu mokėti padirbėti. Medikų bendruomenėje mes daugiau laikomi amatininkais.

Taip pat reikia ne tik puikiai išmanyti žmogaus biomechanikos principus esant operacinėje, tačiau ir turėti terapijos, reabilitacijos, radiologijos bei kitų specialybių suvokimą.

Ortopedija traumatologija yra chirurginė specialybė. Kasdien susiduriame su žmogaus skausmu, jo emocijomis, dvejonėmis, viltimis. Tai reikalauja būti ne tik gydytoju chirurgu, bet ir gydytoju psichologu.


Parodų sezoną pradėjo kraštiečių dailininkų kūryba

„Ramybės“ galerija Palangoje vienuoliktąjį parodų sezoną pradėjo trimis parodomis: naujausius tapybos darbus čia eksponuoja pajūrio krašto dailininkai kretingiškis Andrius Miežis ir palangiškis Marius Kavolis, šiuolaikinės juvelyrikos kūrinius pristato jungtinė autorių komanda.

Pristatydamas parodą „Daugiau nei mato akis“ tapytojas Andrius Miežis sakė: „Savo kūrybą apibūdinčiau kaip poparto ir siurrealizmo mišinį. Nesistengiu įsprausti savęs į „brandžiai gilius“ rėmus. Kūryboje visada turi vyrauti „va bank“ būsena – asmeninė avantiūra, nuolat mėtant sau iššūkius. Tai išėjimai iš socialinės sąmonės kontrolės zonos, kuri varoma stereotipine inercija.“

Kalbėdamas apie parodos pavadinimą A. Miežis akcentavo, kad menas visada suteikia tam tikrą interpretacijos galimybę: „Akis mato vaizdą, ir tas vaizdas mūsų smegenyse, neuronuose sudaro tam tikras kombinacijas. Kiekvienas savaip įsivaizduoja paveikslą, kurį mato, ir kiekvienas savaip sprendžia klausimą – ką tai reiškia? Žiūrovo jausmus, emocijas, mintis atkoduoja pats žmogaus mąstymas, jo intelektas, patirtis. Tad ši paroda tam tikra provokacija: ką kūriniuose pamatys, įžvelgs kiekvienas žiūrovas.“

Dailininkas Marius Kavolis, pristatydamas tapybos darbų parodą „Evoliucija“ („Evolution“) tikino, kad evoliucija yra ir pasaulio, ir visuomenės kaitos procesai.

„Visas žmogaus gyvenimas yra nuolatinė evoliucija. Šie paveikslai atspindi evoliuciją, įvairius jos etapus, pokyčius ir chaosą, per kurį tenka pereiti ir kuriame mes visi egzistuojame. Mes nuolat keičiamės, augame, o pastarieji metai įnešė ypač daug pokyčių pasaulyje ir žmonių gyvenimuose, jų viduje“, – mintimis dalijosi M. Kavolis.

„Pokalbiai apie esmes“ – taip jungtinę parodą, kurios darbus vienija sagės forma, pavadino šiuolaikinės juvelyrikos autoriai Marytė Dominaitė, Dalius Ilginis, Rasa Ilginė, Vytautė Jankūnaitė, Kęstutis Stanapėdis, Kamilė Stanelienė, Karolina Šiburkytė ir Agnė Žaltauskaitė.

Parodos kuratorė R. Ilginė „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad pavadinimą inspiravo filosofo Arvydo Šliogerio knyga: „Joje daug temų, kurios atsispindi ir mūsų darbuose: mes su vyru nagrinėjame visiems šiuo metu aktualią nerimo temą, kiti autoriai kalba apie aplinkosaugą, apie poeziją, apie fantazijų pasaulį. Visus kūrinius sieja sagės forma – ją pasirinkome iš dalies todėl, kad ji nėra populiari juvelyrikoje, tačiau yra labai skulptūriška ir suteikia daug polėkio kūrybai.“

Paroda „Ramybės“ galerijoje veiks iki birželio 17 d.

„P. n.“ informacija


Šiemet atžalyniečiai tradiciniam Kretingos miesto šventės „Boružių pievos“ projektui parengė interaktyvų žemėlapį-stalo žaidimą.

Rytoj, birželio 12-ąją, Kretingos rajono kultūros centro Vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“ ir jo režisierė Auksė Antulienė bei tradicinės Kretingos miesto šventės vaikų erdvės „Boružių pieva“ simbolis boružėlė pakvies mažuosius kretingiškius ir jų šeimas į žaidimą-kelionę „Kiek taškelių ant sparnelių“ po Pastauninko parką, kur bus interaktyviai pristatomos šio parko skulptūros.

„Kūrybiškai, smagiai ir šiemet, nors negalime šėlioti „Boružių pievoje“, pasitiksime Kretingos miesto šventę: išeisime į Pastauninko parką, pasiėmę pačių sukurtus žemėlapius-stalo žaidimus, juos taip pat dalinsime kretingiškiams prie Kultūros centro nuo 12 iki 15 val. Apžiūrėsime 8 skulptūras, išgirsime pačių atžalyniečių apie jų herojus sukurtas pasakas“, – kalbėjo A. Antulienė.

Jos žodžiais, šiai šventei buvo ruoštasi per karantiną: atžalynietės Ula Gaubė, Magdalena Brundzaitė, Morta Šiaudvytytė ir Auksė Martišiūtė sukūrė pasakas apie pelėdą, panelę, vaidilą, kanklininką, varnelę, žmogiukus-pokštukus, pasakojančias smagias istorijas apie skulptūrų personažus.

Pasakos buvo įrašytos talkinat Kultūros centro garso ir šviesos inžinieriui Arnoldui Bružui. Joms sukurti specialūs QR kodai, kurie bus pritvirtinti prie skulptūrų, ir, į mobiliuosius telefonus įvedus kodą, galima bus išklausyti pasakų apie kiekvieną objektą. Tie kodai prie skulptūrų liks ilgam, kad tėvai su vaikais jas galėtų aplankyti bet kada ir rinkti žaidimo taškus.

Simbolinis vabaliukas boružėlė po kiekvieno aplankyto objekto dalins taškus, ir kuo daugiau vaikas surinks taškų, tuo jis geriau pažins parką ir savąjį miestą. O pati boružėlė atkeliaus į kitą projekto dalį – atžalyniečių U. Gaubės ir A. Martišiūtės sukurtą stilizuotą stalo žaidimą su kauliukais.

„Mūsų boružėlė – be taškelių, ir tai yra paslaptis, nes niekas iš tikrųjų nežino, kiek ji jų turi. Domėjomės, kad biologiškai boružės taškų ant sparnų skaičius gali įvairuoti nuo 2 iki 24. Todėl ir skatinsime vaikus išsiaiškinti, kokia yra jo boružėlė“, – kalbėjo A. Antulienė.

Jos žodžiais, šiųmetinis atžalyniečių sukurtas „Boružių pievos“ projektas turės išliekamąją vertę – pasivaikščiojus su žemėlapiu, vėliau juo galima žaisti stalo žaidimą. Dalis šių žemėlapių-žaidimų bus perduoti Turizmo informacijos centrui, kad edukacijos tikslais jais pasinaudotų į Kretingą atvykę jaunieji turistai. Jis taip pat bus pateiktas „Atžalyno“ feisbuke, kad galima būtų atsispausdinti.

„P. n.“ informacija


Kretingos ir Palangos krašto kūrėjas architektas dailininkas Vytautas Moncevičius-Mončys, savo tapybos darbais atspindėjęs vidinę žmogaus dramą.

Iš Kretingos krašto kilęs, Palangoje gyvenęs ir kūręs architektas dailininkas Vytautas Moncevičius-Mončys šį pasaulį prieš penkerius metus paliko taip ir neįgyvendinęs savo didžiausios svajonės – kad pagal jo projektą būtų pastatyta Vydmantų bažnyčia. „Jo svajonė dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių sudužo į šipulius. Sukniubo ir jis pats, nebepakeldamas savo gyvenimo kryžiaus“, – kalbėjo menininko sesuo Rūta Paulikienė, pasidalinusi prisiminimais apie brolį, kuris kaip dailininkas, jos požiūriu, buvo nuvertintas ir nesulaukęs deramo dėmesio.

R. Paulikienės rūpesčiu 5-ųjų V. Moncevičiaus-Mončio mirties metinių proga, padedant Vydmantų parapijos klebonui Karoliui Petravičiui, Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriaus vedėjai Jolantai Japertienei, Vydmantuose buvo surengta menininko tapybos darbų paroda „Išėjusiems atminti“ – tarsi pavėluota duoklė Vytauto prigimtiniam talentui, jo liūdesiui ir vienišumui...

Nežinojo, bet pasirinko

V. Moncevičus-Mončys gimė 1950-aisiais balandžio 2 d. Darataičių kaime Kretingos rajone – gražioje sodyboje, pastatytoje ant kalnelio, pakalnėj – Akmenos upelis. Tėvai neišvengė Sibiro, kur tremtyje Tomsko srityje išbuvo 1950–1956 m. Ten Vytautas lankė darželį, todėl rusiškai geriau mokėjo negu lietuviškai. „Kai grįžo į Lietuvą, vis klausinėdavo, kada grįšime namo, tai yra į Rusiją, – prisiminė sesuo. – Vaikui tai paliko daug įspūdžių: visą gyvenimą Vytautas skaitė rusų literatūros klasiką, domėjosi ikonomis, rusų dailininkų kūryba – mat, Rusijoje namuose ant sienos buvo pakabintos Savrasovo reprodukcijos, iki gyvenimo pabaigos klausėsi rusiškų dainų.“

Mokėsi anuometinėje Darbėnų Jono Šimkaus vidurinėje mokykloje, dabartinėje Darbėnų gimnazijoje. Mėgo skaityti knygas, pradėjo jas iliustruoti, mokykloje buvo suorganizuota jo piešinių paroda.

„Jis visada su didele meile kalbėjo apie mokytojus, kurie kaimo vaikams labai daug davė. Ir vadindavo šią mokyklą Darbėnų akademija, taip akcentuodamas aukštą mokyklos lygį, mokinių parengimą, – R. Paulikienė papasakojo, kad brolis labai nenorėjo būti traktorininku, veterinaru, buhalteriu ar kuo kitu, kas susiję su žemdirbyste. – Buvo skaitęs eilėraštį apie Vytuką, kuris norėjo būti architektu. Nežinodamas, kas toji profesija, nesuvokdamas, ką architektai veikia, išvyko į Vilnių, įstojo į statybos technikumą, kur studijavo architektūrą.“

Vėliau V. Moncevičius-Mončys mokėsi Dailės akademijoje, kur įgijo interjero ir įrenginių specialybę, jam suteikta dekoratyvinės dailės dailininko (architekto) kvalifikacija.



Po Grūšlaukės apylinkes aidint multiinstrumentalisto Donio (Donato Bielkausko) autentiškais Antano Mončio sukurtais švilpiais grojamoms melodijoms, Antano Mončio namų-muziejaus Palangoje vadovė Loreta Birutė Turauskaitė vis glaudė prie savęs brangų giminės palikimą – austą skarą.

Šiemet birželio 8-ąją sukanka šimtas metų, kai Grūšlaukės apylinkėse, jau išnykusiame Mončių kaime, gimė pasaulinio garso menininkas Antanas Mončys, išgarsėjęs pirmiau Prancūzijoje, kur kūrė pasitraukęs į Vakarus, ir tik po Atgimimo labiau – savo tėviškėje. Į gimtinę per 100-mečio minėjimą A. Mončio atminimas sugrįžo senovinėje motinos skaroje, kurioje jis buvo įsuptas vežamas krikštyti – ją išsaugojo giminaitė Antano Mončio namų- muziejaus Palangoje vadovė Loreta Birutė Turauskaitė.

Išsaugojo iš močiutės kraičio

„Šitą skarą, žemaitiškai kuską-atkočką, išsaugojo ir prieš mirtį man perdavė A. Mončio motina, mano senelė Barbora Mončienė, mergautine pavarde Piktuižytė. Tai – jos kraičio skara, austa kažkokiu ypatingu suktiniu būdu. Žinau, kad Grūšlaukės apylinkėse buvo garsi šitaip audusi audėja. Tuomet dar nebuvo Palangoje muziejaus, bet ši, kandžių per daugiau kaip 100 metų pragraužta kuska man buvo labai brangi – ir kaip močiutės, ir kaip dėdės atminimas“, – glėbyje laikydama storą vilnonį audeklą prie A. Mončio kapo Grūšlaukės kapinėse sodriai žemaitiškai kalbėjo L. B. Turauskaitė. Su šia skara, ji neslėpė, nesiskirianti visuose tądien vykusių renginių vietose: atidarant skverą prie muziejaus, Palangos bažnyčioje, Mončių sodybos, kur gimė būsimas skulptorius dailininkas, atminimo vietoje.

Nebėra gimtosios A. Mončio sodybos, kaip ir paties Mončių kaimo, tik šviesaus atminimo miškininko Rimanto Kviklio rūpesčiu įamžinta sodybos vieta.

„Kai pirmąsyk po ilgo išsiskyrimo 1989-aisiais dėdė atvyko čia, sakė – savo akimis negaliu patikėti, kad vietoj kaimo – lygūs laukai, kaimą nušlavė melioracija,– L. B. Turauskaitė prisiminė tolimus įspūdžius. – Jau tuomet dėdė buvo apsisprendęs savo darbus dovanoti Lietuvai.“

Jos žodžiais, iniciatyvos įkurti muziejų Palangoje ėmėsi Kultūros ministerija, kuri skyrė lėšų įrengti ekspoziciją ir pargabenti iš Prancūzijos jo darbus.

Šiandieną muziejaus ekspozicijoje – per 230 A. Mončio darbų: skulptūros, švilpiai, kaukės, tapybos, grafikos, akvarelės darbai, knygų iliustracijos, o fonduose – keli šimtai dokumentų.


Kretingai skirtą koliažą sukūrė Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos pedagogės Rasa Užpelkytė ir Rima Baukaitė.

Kūrybinis jaunimo žiedas iš Kretingos ir aplinkinių rajonų savo meniniais darbais įprasmino dvi mūsų krašto istorines asmenybes – Kretingos miesto įkūrėją, karvedį, didiką Joną Karolį Chodkevičių ir kunigą, botaniką, mokslininką Jurgį Ambraziejų Pabrėžą.

Orientyrai – jubiliejinės datos

Mokinių pleneras buvo surengtas Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, šios mokyklos pedagogėms Valdonijai Karaliūnienei ir Eglei Litvinienei išvien su Lituanistikos centro vadove Milda Šukiene įgyvendinant projektą „Pažinkime Kretingą“.

Mokinių kūryba vienos dienos plenere „Jono Karolio Chodkevičiaus ir Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos atmintys Kretingoje“ tarsi vainikavo bendrą lituanistų ir dailės pedagogų darbą. Plenero dalyviai iš Kretingos meno mokyklos, Simono Daukanto progimnazijos, Jurgio Pabrėžos universitetinės ir Pranciškonų gimnazijų, Jokūbavo mokyklos-daugiafunkcio centro, taip pat svečiai iš Klaipėdos Adomo Brako dailės ir Šilutės meno mokyklų įvairia technika perteikė savo vizijas – kaip jie įsivaizduoja J. K. Chodkevičių ir J. A. Pabrėžą, jų nuopelnus ir Kretingoje įspaustus pėdsakus.

Šilutės meno mokyklos Švėkšnos klasės dailės mokytojas Vytautas Bliūdžius atviravo: „Labai džiaugėmės, sužinoję, kokį turtingą palikimą turi Kretinga. Tokie žmonės jį kūrė. O mes taip menkai juos pažinome.“ Įspūdžio pagautas jis pats ėmėsi grafiškai vaizduoti simbolines duris, vedančias į Kretingos bažnyčios zakristiją, iš kurios lyg Dievo kūriniai veržėsi J. A. Pabrėžos aprašytieji augalai.

Į plenerą V. Bliūdžius atvyko su dviem mokinėmis Emilija Eidukyte ir Liepa Martinkute, kurios taip pat grafiškai vaizdavo senąją Kretingos bažnyčią ir Žiemos sodo fragmentus.


Trečiadienį apie 14 val. Palangoje, Ajerų g., pastebėta, kad pavogti du dviračiai, kurie nakčiai buvo prirakinti namo kieme. Padaryta 1 tūkst. 600 eurų žala.

Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

„P. n.“ informacija


Jauna kretingiškė, už 1 tūkst. 500 eurų ketinusi parduoti baltojo aukso žiedą su briliantais, liko ir be papuošalo, ir be pinigų.

Apie tai, kad parduoda žiedą, devyniolikmetė gegužės 23 dieną pasiskelbė socialiniame tinkle. Netrukus atsirado ir brangenybe susidomėjusi pirkėja. Ji, kaip teigiama Kretingos rajono policijos komisariato pranešime, kretingiškei užtikrino pinigus jau pervedusi, atsiuntė ir neva tai įrodančią pavedimo ekrane nuotrauką. Patikli kretingiškė žiedą „pirkėjai“ išsiuntė paštomatu, tačiau lig šiol pinigų taip ir nesulaukia.

Policijos komisariate pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

„P. n.“ informacija


Palangos miesto policijos komisariatas gavo pranešimą, kad sekmadienį apie 13 val. Šventosios g. ir apie 16.30 val. Vytauto g. esančiuose nuomos punktuose du asmenys išsinuomojo keturis dviračius ir laiku jų negražino. Padaryta 1 tūkst. eurų žala.

Pradėtas vagystės tyrimas.

„P. n.“ informacija


Pirmadienį apie 10 val. Naujosios Įpilties kaime tvarkant sodybos ūkinį pastatą rastas II pasaulinio karo artilerijos sviedinys. Jį Lietuvos Kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai sunaikino vietoje. Surinkta medžiaga pagal LR BK 253 str. 1 d.

„P. n.“ informacija


Palangos miesto policijos komisariate užregistruotas pranešimas, kad birželio 5–6 dienomis iš remontuojamų patalpų S. Nėries gatvėje dingo nešiojamasis kompiuteris ,,Dell“, stacionaraus kompiuterio klaviatūra ir nešiojamojo kompiuterio kuprinė. Padaryta 195 eurų žala. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

„P. n.“ informacija


„Atsiplėšk nuo kasdienybės“ – riedučių, riedlenčių ir BMX dviračių parkas Vydmantuose didžiųjų projektų kategorijoje, pontoninio tilto įrengimas Vydmantų karjere, sporto aikštelės apšvietimas prie Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mažųjų projektų kategorijoje kretingiškių sprendimu bus finansuojami pagal Kretingos rajone įgyvendinamą piliečių dalyvaujamąjį biudžetą.

„Kretingiškių iniciatyvos veikia jau antrus metus, kai gyventojai gali balsuoti ir nuspręsti, kurias pačių gyventojų pateiktas iniciatyvas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti, turėtų įgyvendinti Kretingos rajono savivaldybės administracija. Džiaugiamės, kad kretingiškiai yra aktyvūs, iniciatyvūs, kūrybiški ir siūlo įvairius projektus bei patys sprendžia, kas yra reikalinga mūsų miestui ir rajonui“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė.

Šiemet buvo pasiūlyti 24 projektai, iš jų 18 atitiko reikalavimus (infrastruktūriniai projektai, ne privačioje teritorijoje, nereikalaujantys vėliau papildomų investicijų) ir keliavo į balsavimą. Iš pateiktų 18 projektų 8 varžėsi mažos ir 10 didelės apimties kategorijose.

Paskutiniame idėjų atrankos etape – viešame balsavime – už projektus iš viso balsuota net 2 tūkst. 910 kartų. Skaičiuojant vykusių rinkimų rezultatus, buvo neįskaityti ne rajono gyventojų atiduoti balsai, jaunesnių negu 16 metų, dėl nevisiškai užpildytų privalomų anketos duomenų ir daugiau nei vieną kartą balsavusių rajono gyventojų balsai. Iš viso už iniciatyvas balsavo 2 tūkst. 470 Kretingos rajono gyventojų, kurie projektams skyrė 5 tūkst. 692 balsus. Vienas gyventojas galėjo balsuoti už ne daugiau kaip po 3 skirtingus projektus kiekvienoje iš trijų kategorijų.


Darbėniškiai klausimų uždavė ir merui Antanui Kalniui (kairėje), ir su juo atvykusiems rajono tarybos nariams, įvairių tarnybų atstovams.

Antradienio pavakarę Darbėnų gimnazijos salėje darbėniškiai daugiau nei dvi valandas egzaminavo Kretingos rajono savivaldybės 2020 m. veiklos ataskaitą seniūnijos gyventojams pristačiusį rajono merą Antaną Kalnių. Dėl kai kurių klausimų kilo rimtų diskusijų – išsiskyrė ne tik gyventojų ir politikų, bet ir pačių su meru atvykusių rajono tarybos narių nuomonės.

Į susitikimą su Darbėnų seniūnijos gyventojais kartu su meru A. Kalniumi atvažiavo vicemeras Dangiras Samalius, tarybos nariai Vilius Adomaitis, Simas Končius, Darius Petreikis, Marius Meškauskas, Dovydas Bajoras, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė, UAB „Kretingos vandenys“ direktorius Tomas Jurgutis, Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius.

Kretingos rajono savivaldybės 2020 m. veiklos ataskaitos, kurią taryba patvirtino kovo 25 d., pristatymą A. Kalnius pradėjo primindamas, kad pernai taip, kaip įprasta, buvo galima dirbti tik du mėnesius. Po to teko kovoti su pandemijos iššūkiais, su kuriais, pasak rajono vadovo, pavyko gan neblogai susidoroti. Koronaviruso paženklinti metai pasibaigė permainomis taryboje ir Savivaldybės administracijoje – pasak mero, jis nesikrato atsakomybės, kad nepavyko išlaikyti valdančiosios daugumos. Rajono vadovas priminė, kad kiek vėliau negu įprastai seniūnijose pristatoma ne tik mero, bet ir visų tarybos narių ataskaita, ir akcentavo, jog sprendimai taryboje priimami kolegialiai, tad tiek už teigiamus, tiek už galbūt neigiamus sprendimus atsakingas ne vien jis, bet visa taryba.


Sekmadienį Palangoje, Ošupio take, mopedą vairavęs teisių neturintis 15-metis sukėlė avariją, per kurią nukentėjo du dviratininkai.

Pirminiais duomenimis, pastebėjęs priešpriešiais atvažiuojančius dviračius ir vengdamas su jais susidurti, paauglys vertėsi ant šono, tačiau slysdamas mopedas kliudė dviračiu važiavusią moterį. Ji griūdama atsitrenkė į kitą važiavusį dviratį.

Eismo nelaimėje nukentėjo dviračiais važiavę du pusamžiai dviratininkai ir nepilnametis.

Policijos pareigūnai akcentuoja: dviračių taku galima važiuoti tik dviračiais.

„P. n.“ informacija


Aukso medalius šiųmečių varžytuvių laimėtojams (iš kairės) Donatui Poškiui ir jo sūnui Žygimantui įteikė šventės organizatorius Artūras Juška.

Jau trečiąjį kartą Darbėnuose Tėvo dienos proga meškerėmis nešini tėvai ir seneliai, kartu su mamomis ir močiutėmis, vaikais ir anūkais skubėjo į Vytauto Didžiojo vardo parką. Čia, ant tvenkinio kranto, buvo surengta šventė „Pagausiu su tėčiu auksinę žuvelę“.

Į Darbėnų bendruomenės iniciatyva naujam gyvenimui prikeltą parką darbėniškių šeimos rinkosi nuo pat ryto, dar prieš devintą valandą, juolab kad ir diena šiemet išaušo itin graži ir saulėta. Susirinkusiuosius su Tėvo diena pasveikino šventės sumanytojas Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys, pasidžiaugęs, kad užpernai pirmąkart įgyvendintas sumanymas jau tampa gražia tradicija.

Pasiskirstę į dvylika komandų meškeriojimo varžytuvių dalyviai traukė burtus, vildamiesi, kad būtent jų šeimai atiteks geriausios ir žuvingiausios vietos ant pernai pavasarį sutvarkyto tvenkinio kranto.

Po kiek daugiau nei dviejų valandų meškeriojimo komandos pagautą laimikį nešė prie svarstyklių, kur žuvis A. Poškiui sverti padėjo renginio organizavimu pasirūpinęs Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus vadovas Artūras Juška.


Ilgametė pedagogė Vida Paulauskienė gerai prisimena įvairius Budrių mokyklos etapus ir ją šildžiusias krosnis..

Žalgirio seniūnijos Budrių kaimas dar prieškariu turėjo savo mokyklą. Per laiką ji keitė vietas, kito ir jos paskirtis: iš pradžios mokyklos tapo septynmete, po to – aštuonmete, vėliau – vėl pradine, kol buvo visai uždaryta ir privatizuota. Budriškių žiniomis, šiandien joje įsikūrę verslininkai augina svirplius.

Ekspedicija „Gyvosios krosnys“

Prisiminti Budrių mokyklos istoriją paskatino klaipėdietės krosnių tyrinėtojos Raimondos Nabažaitės surengta ekspedicija „Gyvosios krosnys“. Mokslininkė ragino Žemaitijos regiono žmones atsiųsti senųjų krosnių nuotraukų, kurias vėliau išleido atskiru albumu. Šiuo metu Kretingos muziejuje veikia jos surinktų 100 koklinių krosnių fotografijų paroda.

R. Nabažaitės žodžiais, iš Kretingos rajono buvo atsiųstos tik Ričardo Vaičiulio fotografijos, kuriose užfiksuotos Budrių mokyklos koklinės krosnys. „Tai – tipiškos 1950–1970-ųjų koklinės krosnys, viršuje puoštos vadinamosiomis karūnomis – besikartojančiais ornamentais. Jos vertingos tik tuo, kad yra kaip negrįžtančios praeities liudytojos“, – patikino tyrinėtoja.


Šią savaitę į Kretingos muziejų atvežta istorinė garsaus Lietuvos karvedžio, Kretingos miesto įkūrėjo ir Salaspilio mūšio didvyrio Jono Karolio Chodkevičiaus palapinė. Šis unikalus objektas Kretingos muziejaus teritorijoje stovės visą vasarą, bus rengiamos teminės ekskursijos. Palapinės atidarymas sutampa ir su prasidedančiais muziejaus renginiais, kurie skirti miesto šventei.

Istorinė karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus palapinė – bendras Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, J. K. Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondo ir Kretingos muziejaus projektas. Palapinėje veikia kilnojama paroda „Karvedys Jonas Karolis Chodkevičius – XVII a. Europos legenda“. Projekto idėjos autorius ir vadovas – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas. Kretingos muziejus, vadovaujamas direktorės Vidos Kanapkienės, yra šio išskirtinio sumanymo partneris. Todėl visą vasarą Kretingos muziejaus teritorijoje stovinti karvedžio palapinė lauks lankytojų.

Istorinė J.K. Chodkevičiaus palapinė atkurta pagal Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto portrete ir dailininko P. Snayerso paveiksle „Kircholmo mūšis“ matomas karvedžio palapines. 9 metrų ilgio, 6 metrų pločio ir 4,5 metro aukščio palapinę puošia LDK ir paties J. K. Chodkevičiaus herbai. Jie tapyti ranka, palapinę puošia spalvoti kutai, nuo lietaus ir saulės saugo šydas. Palapinė pasiūta siuvimo mašina. Palapinės stenduose lankytojai išvys karvedžio portretą, informaciją apie J. K. Chodkevičiaus gyvenimą, karjerą, asmenybę, garsiausius mūšius.

Birželio 12 d. nuo 14 val. visi kretingiškiai ir miesto svečiai laukiami nemokamose ekskursijose, kuriose bus galima pajausti J. K. Chodkevičiaus dvasią, sužinoti apie jo mūšius, asmenybę, gyvenimą. Nespėję apsilankyti palapinėje ir ekskursijose šventinį savaitgalį, bus laukiami iš anksto užsiregistravus mokamose muziejaus ekskursijose visą vasarą, trečiadieniais 10 ir 14 val.


COVID-19 STATISTIKA

  • Svarbi informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas