Pajūrio naujienos
Help
2021 Birželis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną31°C debesuotumas 13 %
Naktį19°C debesuotumas 13 %
Apklausa

Ar vėl pabranginus alkoholį ir rūkalus sumažės jų vartojimas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1561) 2021-06-08

Sieks įamžinti vardinius medžius

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Pirmas puslapis
Mūsų kraštiečio žurnalisto krašto istorijos tyrinėtojo Deniso Nikitenkos atradimas – senajame Kretingos miesto parke apytiksliai lokalizuoti vardiniai medžiai, dėl kurių įamžinimo šiandien tarsis rajono Atminimo ženklų įrengimo komisija.

Šiandien Kretingos rajono savivaldybės Atminimo ženklų įrengimo komisija turėtų aptarti, kaip Kretingos senajame parke būtų galima įamžinti vardinius medžius – Tautos vado ir Baltijos vienybės ąžuolus, kuriuos apytikriai lokalizavo mūsų kraštietis žurnalistas Denisas Nikitenka.

Į atradimą atvedė pomėgis

„Mano pomėgis – skaityti tarpukario spaudą, kas dažnai pateikia didelių netikėtumų“, – D. Nikitenka įsitikinęs, kad jo tarpukario spaudoje perskaitytos žinutės apie medžių sodinimą Pušyno, arba senajame miesto, parke paneigia, kad Tautos vado, arba prezidento Antano Smetonos, ąžuolas pasodintas ir tebeauga Kretingos miesto Rotušės aikštėje, kaip iki šiol manyta.

Ir Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas, ir Pranciškonų gimnazijos istorijos mokytojas Vaidas Kuprelis pasidžiaugė D. Nikitenkos atradimu – vertingais duomenimis apie Kretingos miesto parke pasodintus ir apytikriai lokalizuotus vardinius medžius. „Denisas atliko didelį darbą – tai Kretingai labai svarbus dalykas, – teigė V. Kuprelis, kurio pastebėjimu, kraštiečio atradimas nepaneigia galimybės, kad ir Rotušės aikštėje gali būti pasodinta ąžuolų, dedikuojant juos kokiai nors progai – tarkim, kad ir atidengiant Nepriklausomybės paminklą. – Tačiau rašytinio paliudijimo neturime. Gal padėtų dendrochronologiniai tyrimai? Be to, ir sakytinė istorija irgi negimsta iš niekur, bet tam nėra rimtesnių paliudijimų.“


Į konferenciją, skirtą J. K. Chodkevičiui atminti, suvažiavo meno žmonės nuo Žemaitijos iki Dzūkijos.

Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus pedagogai surengė respublikinį meno mokyklų mokinių kūrybinių darbų konkursą „Prisimenant Joną Karolį Chodkevičių“ ir įvertino jo nugalėtojus. Konkursą vainikavo Kretingos rajono kultūros centre pedagogams surengta konferencija „Dailininkas – pedagogas“. Kelių dešimčių visos šalies jaunųjų kūrėjų darbus įvertino komisija – šio konkurso organizatoriai Kretingos meno mokyklos pedagogė Rūta Šulskienė ir Kretingos meno mokyklos direktoriaus pavaduotoja Danutė Černienė bei krašto menininkas Andrius Miežis. Deja, laureatai, tarp kurių – ir kretingiškė Aistė Žilytė, laimėjusi 7–10 metų amžiaus grupėje, į apdovanojimus dėl tebesitęsiančio karantino nebuvo pakviesti. Jiems bus įteikti pagyrimo raštai ir simboliniai prizai – dailės mokytojos Linos Nikartienės iš keramikos sukurti obuoliai. Nugalėtojų darbai buvo pristatyti konferencijos svečiams, atvykusiems iš Klaipėdos, Šilutės, Akmenės, Plungės, Platelių, Mažeikių, Sedos, Alytaus, Kelmės, Gargždų, Marijampolės. „Ir konkurso dalyviams, ir konferencijos pranešėjams teko pasigilinti į Jono Karolio Chodkevičiaus asmenybę, jo nuopelnus mūsų miestui ir Lietuvai. Jaunieji dailininkai labai skirtingai savo darbuose perteikė tai, kaip jie įsivaizdavo šią iškilią asmenybę“, – kalbėjo abiejų renginių organizatorė R. Šulskienė. Konferencijos svečius pasveikinusi D. Černienė pasidžiaugė vėl atgijusia tiesiogine bendryste ir apibūdino konferencijos tikslą – kuo plačiau pristatyti J. K. Chodkevičių, nes jis buvo ne tik karo žmogus, bažnyčių ir vienuolynų statytojas, bet ir kultūros, švietimo mecenatas, kolegijų įkūrėjas.


„Orkestro vasaros“ koncertų ciklą Birutės parke „Palangos orkestras“ nepertraukiamai rengia jau daugiau nei dvidešimt metų.

Palangai minint sugrąžinimo Lietuvai šimtmetį, „Palangos orkestras“ ragina šią sukaktį visą vasarą švęsti „Orkestro vasaros“ koncertuose Palangos Birutės parko rotondoje, kur savo klausytojų tradiciškai lauks kiekvieną vasaros ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį 18.30 val. jau nuo birželio 10-osios.

Šiemet „Palangos orkestras“ paruošė tris programas. Ketvirtadieniais į Birutės parką užsukusius palangiškius ir miesto svečius pasitiks pastarojo šimtmečio kurortinės pučiamųjų muzikos kaleidoskopas – programa „Kurorto muzika: nuo Grafų Tiškevičių iki dabar“.

Penktadieniais – duoklė lietuviškam repertuarui. Programoje „Palanga+Lietuva=100“ skambės Eduardo Balsio, Rimanto Giedraičio, Tito Petrikio kūriniai bei konkurso „MCC Palanga  2020“ metu specialiai Palangos sugrąžinimo Lietuvai šimtmečiui sukurtos jaunosios kartos lietuvių kūrėjų kompozicijos.

Šeštadieniais „Palangos orkestras“ kvies atsipalaiduoti ir pasimėgauti populiariosios muzikos programa „Palangos orkestras lengvai“.

Iš viso šią vasarą numatyti 36 „Orkestro vasaros“ koncertai, kuriems sukliudyti gali tik dangaus išdaigos – lyjant pasirodymai nevyksta.

„Orkestro vasaros“ koncertų ciklu „Palangos orkestras“ tęsia antrą šimtmetį gyvuojančią orkestrinės pučiamųjų muzikos koncertų Palangos kurorte tradiciją, savo amžiumi gerokai lenkiančią ir „Palangos orkestrą“, ir Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį: remiantis šaltiniais, kurorte orkestrai nemokamai poilsiautojams muzikuoja nuo XIX a. devintojo dešimtmečio, nors tikėtina, jog grafas Juozapas Tiškevičius orkestrą samdydavo ir dar anksčiau.

Esama žinių, jog 1882 m. grafas subūrė dvaro orkestrą Kretingoje, kurio branduoliu tapo profesionalūs muzikantai, atvykę su šeimomis iš Čekijos. Orkestras koncertuodavo ir Palangos kurorte.

Orkestrų koncertai anuomet vykdavo parke šalia Kurhauzo specialiai tam pastatytoje rotondoje, kuri buvo dabartinės Palangos koncertų salės vietoje. Be šių popietėmis vykusių muzikinių pasirodymų Palanga tapo neįsivaizduojama. 1927 m. buvo pastatyta ir naujoji rotonda Birutės parke, nuo tada pučiamųjų muzikos koncertai persikėlė į šią erdvę, kur vyksta iki šiol. Ši Palangos tradicija buvo išlaikoma net ir sunkiais miestui laikais. Nuo 1933 iki 1939 metų Palangos burmistru buvęs daktaras Jonas Šliūpas vienam to meto laikraščiui sakė: „Nors tie vasaros orkestro koncertai yra brangus malonumas, bet jie išliks visą laiką.“

„P. n.“ informacija


Visą vasarą ir pirmąjį rudens mėnesį saulę ant Palangos tilto pasitinkantys ar palydintys – arba tiesiog mėgstantys čia pasivaikščioti – palangiškiai bei kurorto svečiai turės galimybę išvysti unikalią istorinių fotografijų parodą, skirtą Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečiui.

Kurorto šimtmečio akimirkoms skirtą parodą pristato Palangos miesto savivaldybė kartu su Palangos kurorto muziejumi. Ši paroda netradicinė: pirmą kartą ekspozicija rengiama ant vieno svarbiausių Palangos simbolių – poilsiautojų ypač mėgstamo tilto. Čia bus galima išvysti unikalias kurorto šimtmečio akimirkas, kuriose atsispindi Latvijos valstybės vadovavimo, tarpukario, sovietmečio ir nepriklausomybės laikotarpiai.

Eksponuojamos istorinės fotografijos iš Palangos kurorto muziejaus, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir kitų kultūros įstaigų archyvų.

Vaizdus parodai iš Latvijos valstybės valdymo laikotarpio sutiko paskolinti Latvijos nacionalinis istorijos muziejus. Taip pat eksponuojami išskirtiniai kadrai, saugomi privačiose kolekcijose.

„P. n.“ informacija


Ketvirtadienį Kretingos rajono policijos komisariate gautas pareiškimas apie tai, kad J. Pabrėžos gatvėje pavogtas kalnų dviratis, kuris buvo paliktas neprirakintas nesaugomoje teritorijoje. Kad nebėra dviračio, pastebėta gegužės 31 d. apie 18 val. Savininkui padaryta 500 eurų žala.

Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

„P. n.“ informacija


Pavogė monetas

  • Teisėtvarka

Sekmadienį apie 13 val. sendaikčių turgelyje, veikusiame Palangoje, Taikos g., nežinomas asmuo nuo prekystalio pavogė 4 albumus su monetomis. Padaryta 2 tūkst. 500 eurų žala.

Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

„P. n.“ informacija


Palangoje, Aukštaičių g. – Kretingos g. sankirtoje, birželio 5-osios naktį patruliavę pareigūnai pastebėjo ant suoliuko sėdinčius du asmenis. Vienas jų iš kišenės išsitraukė ir ant grindinio numetė, kaip įtariama, turėtą augalinės kilmės narkotinę medžiagą. Įtariamasis, gimęs 2002 metais, sulaikytas. Prieš tai kurorto Meilės alėjoje pareigūnams atlikus dalinę apžiūrą buvo sulaikytas 1994 m. gimęs vyras. Plastikinis maišelis su folijos lankstinuku, kurio viduje buvo augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga, rastas jo kišenėje. Paryčiais, apie 5 valandą, A. Mickevičiaus gatvėje augalinės kilmės galimai narkotinės medžiagos rasta 2000 m. gimusio vyro kuprinėje.

Visų trijų asmenų atžvilgiu pradėti tyrimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

„P. n.“ informacija


Lietuvos bokso federacija informavo, kad mūsų šalies boksininkei Gabrielei Stonkutei Prancūzijos sostinėje Paryžiuje praėjusią savaitę prasidėjusiame Tokijo olimpinių žaidynių bokso varžybų Europos zonos atrankos turnyre nepavyko iškovoti kelialapio į olimpiadą: 20-metė Gabrielė 0:5 kovą pralaimėjo prieš 28-erių metų Ukrainos boksininkę pasaulio ir Europos čempionatų prizininkę labiau patyrusią sportininkę Anastasiją Černokolenko.

G. Stonkutė, Kretingos sporto mokyklos bokso trenerių Tomo ir Aivaro Balsių, Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos auklėtinė, 2019 m. Europos jaunimo čempionė svorio kategorijoje iki 75 kg, buvo vienintelė Lietuvos atstovė, bandžiusi iškovoti kelialapį į Tokijo olimpiadą.

„P. n.“ informacija


Bendrovės „Terekas“ generalinis direktorius Juozas Maksvytis

Kretingoje PET taros, kitų produktų iš plastiko gamybos technologijas kurianti ir parduodanti uždaroji akcinė bendrovė „Terekas“ per pandemiją gamybos apimtis padidino 17,5 proc., užsakymų produkcijai turi daugiau negu metams, planuoja trečią darbuotojų pamainą, baigia kurti apsauginio skafandro gamybos technologiją ir išskėstomis rankomis laukia konstruktorių, IT, kitų specialistų.

Parduoda nuotoliniu būdu

Iki pandemijos pas potencialius PET taros gamybos technologijų pirkėjus įmonė siųsdavo pardavimų vadybininkus, kurie per metus vien į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) skrisdavo apie 50 kartų. Per pandemiją „Tereko“ eksportas į JAV, Kanadą išaugo 65 proc. Visi pardavimai šiandieną vyksta nuotoliniu būdu. Kai anksčiau kelią pas potencialius užsakovus pramindavo pardavimų specialistai, dabar galimiems užsakovams veža jūriniame konteineryje sumontuotą, instaliuotą PET taros pūtimo universalią „Flex Blow“ mašiną – mini gamyklą. Klientas savaitę kitą mašiną išbando, padedant „Tereko“ specialistams per nuotolį, interneto ryšiu. Jeigu mašina patinka, įmonė gauna užsakymą šiai technologinei įrangai pagaminti, o bandomoji įranga konteineriu gabenama kitam potencialiam pirkėjui. „Tokią išeitį radome, kai dėl COVID-19 viruso sukeltos pandemijos nebeliko pasaulinių parodų, kuriose pristatydavome savo produkciją, karantinas suvaržė keliones tarp valstybių ir jų viduje“, – teigė bendrovės „Terekas“ generalinis direktorius Juozas Maksvytis. Pasikeitė ir atsarginių detalių klientams tiekimas. Šiaurės Amerikos rinkai skirtos detalės dabar laikomos siuntų kompanijos sandėlyje JAV, iš kur reikalinga detalė klientui žemyne pristatoma per parą. Iki pandemijos detalės buvo siunčiamos tiesiogiai iš įmonės Lietuvoje.

Viena universali PET taros pūtimo mašina kainuoja iki 0,5 mln. eurų. Pagal našumą „Flex Blow“ yra 3 tipų, mažesnio, vidutinio ir didžiausio. Skiriasi mašinų išorės dizainas – amerikiečiai jo nori įmantresnio, o štai skandinavams to nereikia.

„Užsakymų technologinei įrangai turime daugiau negu metams, kai iki pandemijos 2–3 mėnesiams būdavo“, – išaugusia produkcijos paklausa pasidžiaugė įmonės vadovas.

„Terekas“ šiandieną savo produkciją parduoda į 27 pasaulio šalis.


Iki 2022 metų pabaigos „Telia“ visoje Lietuvoje ketina išjungti 3G mobilųjį ryšį, o jo vietą užleisti šiuolaikinėms 4G ir 5G technologijoms. Seniausius mobiliuosius telefonus turintys žmonės ryšio nepraras – jų įrenginiai automatiškai prisijungs prie 2G, arba jie bet kada galės pasinaudoti „Telia“ pasiūlymais ir atsinaujinti telefonus.

„Naujas technologijas žmonės pasitinka su entuziazmu ir optimizmu, o senosios dažnai išlydimos tyliai ir greit užmirštamos. Tačiau 3G technologijai esame dėkingi už tai, kad ji paklojo pamatus mobiliajam internetui su visais jo pranašumais – naršymu, darbu ir pramogomis“, – sakė „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Visgi dėl ribotų galimybių vairą iš 3G jau kelerius metus periminėja 4G ryšys, kuris užtikrina greitesnį mobilųjį internetą ir sujungia daugiau įrenginių. Tiek žmonės, tiek verslas 3G ryšiu naudojasi vis mažiau, todėl jam rezervuotus išteklius „Telia“ perleidžia 4G ryšiui, kol 2022-ųjų pabaigoje 3G bus visiškai išjungtas.

Savaime suprantama, tai neįvyks per vieną dieną: 3G ryšys pirmiausia bus išjungtas tose vietovėse, kur jo vartojimas – mažiausias. Čia paslaugomis besinaudojantys klientai apie pokyčius bus papildomai informuojami bent 30 d. iki išjungimo.


Nuo birželio mėnesio Kretingos rajone lankysis neįprastas svečias – kompiuterių ir telefonų servisas ant ratų, pasivadinęs „Bebro taisykla“. Kaip dirbtuvėlės įrengtas mikroautobusiukas pagal fiksuotą grafiką Žemaitijoje aplankys net 26 kaimo vietoves.

Regis, kokia čia naujiena – kompiuterių ar telefonų remontas? Deja, nuo didesnių miestų nutolusiose gyvenvietėse tokio pobūdžio paslaugų ir su žiburiu nerasi. O įrenginių turime visi – nuo mažo iki seno. Kuo toliau, tuo sunkiau įsivaizduoti gyvenimą be jų – ypač tai išryškino karantinas.

Mobiliojo serviso – „Bebro taisyklos“ – sumanytojas Giedrius Delininkaitis pasidalino mintimis apie idėjos ištakas, tikslus ir kasdienybę.

Įsitikino, kad paslauga – reikalinga

Viskas prasidėjo prieš beveik 20 metų, kai Giedrius pasirinko IT (informacinių technologijų) studijas. Nuo pat mažumės domėjęsis technologijų veikimo principais, savo pasirinkimu Giedrius nieko nenustebino. „Tad lankydamasis atokiau nuo didmiesčių gyvenančius tėvus, iš aplinkinių nuolat sulaukdavau prašymų sutvarkyti jų kompiuterius“, – prisiminė jis. Nors rodomas pasitikėjimas džiugino, tačiau kartu ir kėlė klausimą, kodėl paslauga tokia populiari? Atsakymas paprastas – mažos gyvenvietės tiesiog neturi tokių specialistų, nes ten gimę IT talentai išsikrausto į didmiesčius dėl darbo pasiūlos. Čia ir prasidėjo mobiliojo serviso idėjos užuomazgos. Pakeliui tikslo link, Giedrius įkūrė verslo kompanijas aptarnaujančią įmonę – MB „IT Skyrius“, pradėjo burti specialistų komandą, įgijo patirties ir žinių.

Prieš daugiau negu metus sudalyvavęs Klaipėdos rajono savivaldybės paskelbtame verslumo konkurse, idėjos autorius pateikė vertinimui planą, kaip didinti kompiuterių aptarnavimo paslaugų prieinamumą regione. Idėja finansavimo negavo, tačiau tai padėjo galutinai išgryninti mobiliosios taisyklos ant ratų idėją.

Taip pernai pavasarį mobilusis servisas, pasipuošęs „IT Skyriaus” logotipu, pradėjo lankytis 12-oje miestelių. „Nebuvome naivūs. Žinojome, kad žmonių pasitikėjimą reikės užsitarnauti. Tačiau ėjome vedini didelio tikėjimo tuo, ką darome“, – prisiminė G. Delininkaitis.

Akivaizdu, kad tikėjimas nepavedė: didėjantis žmonių susidomėjimas parodė, kad paslauga yra reikalinga, o pasitikėjimas paskatino plėsti paslaugų prieinamumą. Taip nuo šios vasaros jau dvi dirbtuvės – „Bebro taisyklos“ – lankysis net 26 gyvenvietėse.

Visus maršrutus galima rasti internetinėje svetainėje www.bebrotaisykla.lt.


Ketvirtadienį apie 22 val. Gestautų kaime blaivaus vairuotojo, gimusio 2000 m., nesuvaldytas automobilis „VW Passat“, pirminiais duomenimis, kelio vingyje nuvažiavo į pakelės griovį ir trenkėsi į medį. Per eismo įvykį nukentėjo 2007 m., 2006 m. ir 2004 m. gimusios keleivės. Jos gydomos ligoninėje. Vairuotojas po medikų apžiūros gydomas ambulatoriškai

„P. n.“ informacija


Per savaitgalį Kretingos rajono policijos komisariate apie įvairius pažeidimus užregistruota 100 pranešimų. Šį skaičių Veiklos skyriaus vadovas Tomas Mikelkevičius pavadino įprasta vasaros norma.

Kaip kaskart, dominavo gyventojų pranešimai dėl viešosios tvarkos pažeidimų: triukšmo, kaimynų nederamo elgesio, besišlaistančio jaunimo. Pradėti trys ikiteisminiai tyrimai: du dėl smurto, vienas – mirties priežasčiai nustatyti.

Šeštadienį kelyje Šiauliai – Palanga vienas po kito buvo sulaikyti du asmenys, transporto priemones vairavę neblaivūs. Apie 22 val. policijos pareigūnų sustabdytai už automobilio „Audi“ vairo sėdėjusiai pusamžei kretingiškei nustatytas 1,41 prom., po valandos įkliuvusiam „Opel“ vairavusiam rajono gyventojui, gimusiam 1976 m., – 0,63 prom. neblaivumas. Pastarasis neturėjo net vairuotojo teisių.

„P. n.“ informacija


Vasarą po gatves pasipylė eismo dalyvių su ne taip įprastomis transporto priemonėmis – paprastais ir elektriniais paspirtukais, riedžiais, motoriniais dviračiais, mopedais. Kai kurie automobilių vairuotojai suglumę: negi paspirtukininkams arba besivažinėjantiems riedžiais negalioja taisyklės? Negi nereikia dėvėti liemenės su atšvaitais? „Kai jie važiuoja kelio pakraščiu, kitąsyk labai sunku ir pastebėti, gali įvykti nelaimė“, – nuogąstavo į redakciją užsukusi pašnekovė.

Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Aušra Baločkienė akcentavo, kad, keliaudami važiuojamąja kelio dalimi, kaip ir dviratininkai, paspirtukininkai privalo sudaryti sąlygas automobilių vairuotojams juos pastebėti – t. y. turi vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Šviesiu paros metu liemenę gali pakeisti degantys žibintai – baltas priekyje, raudonas gale, o tamsiu paros metu reikia ir žibintų, ir liemenės. Jaunesni nei 18 metų amžiaus eismo dalyviai, važiuodami dviračiu arba paspirtuku važiuojamąja kelio dalimi, šalmą dėvėti privalo, o vyresniems jis yra rekomenduojamas. Elektrinių paspirtukų vairuotojai priskiriami dviratininkams, todėl, kaip ir pastarieji, turi važiuoti dviračių takais, dviračių ir pėsčiųjų takais arba dviračių juostomis. Kur tokių sąlygų nėra, – važiuojamąja kelio dalimi. Paspirtuku be variklio leidžiama važiuoti tik šaligatviu.

Važiuojamąja kelio dalimi važiuoti dviračiu ar elektriniu paspirtuku leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Jei kartu keliauja suaugusieji, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi leidžiama ir jaunesniems eismo dalyviams, tačiau jie negali būti jaunesni kaip 8-erių metų.

Važiuojantieji mopedais, kaip ir lengvųjų automobilių vairuotojai, privalo būti įgiję vairuotojo pažymėjimus, praėję techninę apžiūrą, transporto priemonę apdraudę. Ši transporto priemonė skirta keliauti tik važiuojamąja kelio dalimi. Šalmas – privalomas.

„P. n.“ informacija


Sibiro tremties laikais siuvinėti rankdarbiai šildo Elenos Neimontienės namus.

Kretingiškės Elenos Neimontienės namus puošia jos pačios Sibiro tremtyje sukurti rankdarbiai – staltiesės, servetėlės, takeliai, sienos kilimas, o ji iš kitų praeivių miesto gatvėse ar bažnyčioje vasaromis išsiskiria stilingais vąšeliu nunertais rūbais – suknelėmis, kostiumėliais, palaidinėmis. Moteris neseniai atšventė savo 85-ąjį gimtadienį ir ta proga namuose savo draugams surengė viso gyvenimo rankdarbių parodą.

Vienas šalia kito sukabinti balto ir natūralaus lino suknelės ir kostiumėliai, prabangi vilnonė suknelė, virbalais megztas ir pynėmis puoštas paltas. „Vąšeliu nerti labiau patinka negu virbalais. Iš pradžių išmokau paprastu raštu, po to kopijavau raštus iš pagalvių. Gulint ligoninėje, viena moteris išmokė „saulyčių“, – rodydama savo rankų darbus pasakojo moteris. – O šitai suknelei reikėjo nunerti šimtus kvadratėlių ir po to juos sujungti į vieną rūbą. Esu reikli: neriu, ardau, vėl neriu tol, kol įtinku sau. Kas iš to, jei netiks – vis vien nenešiosiu, darbas – perniek.“ Dabar Elena bebaigianti nerti balto lino kostiumėlį, kurį tiesiog ketina kam nors padovanoti. „Negaliu sėdėti be darbo. Man nėrimas – kaip „pijokui šnapšė“, traukia ir gana“, – juokėsi guvi moteris. Praėjusią žiemą, ji tikino, apnėrusi per 70 servetėlių ir išdovanojusi jas draugams, pažįstamiems.


2021 m. birželio 8 d. sukanka lygiai šimtas metų, kai Mončių kaime, Darbėnų valsčiuje, Kretingos apskrityje gimė pasaulinio garso menininkas Antanas Mončys (1921–1993). Šią sukaktį Antano Mončio namai-muziejus mini visus metus vykstančiais Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus globojamos programos „Sveikinimai ir pasisveikinimai Antano Mončio gimimo 100-čiui“ renginiais, kurių kulminacija – būtent menininko gimimo dieną žymintys akcentai.

Šimtmečio minėjimo iškilmės Palangoje prasidės 11 val. šv. Mišiomis Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Pamaldų metu skambės Antano Mončio sukurtų švilpių muzika, kurią atliks Donis (Donatas Bielkauskas) ir Viktoras Rubežas. Iškart po šv. Mišių, 12 val., bus pristatyta fotografijų paroda „Antano Mončio (1921–1993) Kryžiaus kelio stotys. Laonas“.

13 val. Palangos miesto gyventojai ir miesto svečiai bus kviečiami prie Antano Mončio namų-muziejaus, kur įvyks simbolinis Antano Mončio skvero atvėrimas.

Po šio renginio jubiliejaus iškilmės persikels į Kretingos rajone esančias Grūšlaukės kapines, kur 15 val., įamžinant menininko atminimą ir tęsiant jo bičiulio Juliaus Veblaičio tradiciją pagroti menininko gimimo dieną prie jo kapo, skambės atlikėjo Donio (Donato Bielkausko) atliekama Antano Mončio švilpių garsų improvizacija.

Tuo programos „Sveikinimai ir pasisveikinimai Antano Mončio gimimo 100-čiui“ renginiai nesibaigs: 2021 m. birželio 11 d., penktadienį, ją tęs Antano Mončio namuose-muziejuje veiksianti menininko vaikų Sabinos, Jean-Christophe ir Andreas kūrybos paroda „Generacija“, į kurią su savo kuriamu menu įsijungė ir skulptoriaus mylėta marti Daniela Spaniol Mončys.


COVID-19 STATISTIKA

  • Svarbi informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas