Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1560) 2021-06-04

Augina jubiliejinį braškių derlių

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
Sauseriškiai Laima ir Mintautas Margiai braškyną teigė nuo 3 ha susimažinę iki 1–1,5 ha.

„Norėčiau, kad šią vasarą šilumos būtų ne 30, o 20 laipsnių ir kad lytų ne dažniau, kaip kartą per savaitę, geriausia – sekmadienį“, – tokius pageidavimus gamtai linksmai išreiškė Sauserių kaime Kūlupėnų seniūnijoje uogininkystės ūkį kartu su žmona Laima plėtojantis Mintautas Margis.

Arčiau Klaipėdos – paskui verslą

Ant rankų pirštų turbūt greičiau pavyktų suskaičiuoti, ko prie savo namų plytinčiose žemėse ir šiltnamiuose jiedu neaugina, negu tai, ką augina: maždaug hektaro plote dera braškės, 10-yje arų – remontantinės avietės, dar pasisodino 200 kerų šilauogių, dviejuose šiltnamiuose – apie 50 žaliųjų ir mėlynųjų vynuogių sodinukų. Bet ir čia ne viskas – sodybos kairėje pusėje stypsta žieminių česnakų laiškai, kitapus supakuoti – nors imk ir neškis – serbentų, lazdyno, gervuogių, dekoratyvinių medelių sodinukai.

„Viską, ką turim užsiauginę savo, padauginam ir pasiūlom kitiems nusipirkti“, – paaiškino Laima. Mintautas atsiminė pamiršęs paminėti egzotiškąjį figmedį. Bet jį sauseriškiai turi vienintelį, o vaisių – saldžių ir sultingų – kol kas pakako tik patiems paskanauti, mat mažytis augalas pernai sugebėjo jų sunokinti kokius 10.

Ir vis dėlto Margiai atviravo, kad nė viena jų užveista kultūra neprilygsta vasaros karaliene daugelio tituluojamai braškei. Šių uogų iš pradžių jie užsiaugindavo dar Mintauto tėviškėje netoli Viekšnių Akmenės rajone. Parduoti veždavo ir į Telšius, ir į Šiaulius, paskui sugalvojo pasiekti Klaipėdą, kur daugiau pirkėjų ir galbūt geriau galima uždirbti. Kai sekėsi, panoro ir įsikurti arčiau didmiesčio. Beieškodami po Kretingos rajono apylinkes, Sauseriuose prieš 23-us metus aptiko sodybą – kad ir apleistą, užtat tokiame gražiame gamtos prieglobstyje, kad galėtų pavydėti ir patys išrankiausieji. Šalia tebejuoduojančios senosios bakūžės netrukus sušvito jų naujas gražus medinis gyvenamasis namas, prie kurio statybos ir pats Mintautas ranką teigė pridėjęs.


Aušra JONKUVIENĖ:

– Kažin, ar Vakcinacijos centras buvo reikalingas, nes kas nori, tam ir taip yra sudarytos sąlygos pasiskiepyti, tik reikia noro. Kai vakcinuotis pasiunčia šeimos gydytojas, įvertinęs paciento būklę, manau, vis tiek yra geriau. Aš apskritai į skiepus ir į su jais susijusią suveltą informaciją žiūriu nepatikliai, savo nuomonės nė nežadu keisti.

Dainius NAVICKAS:

– Jeigu Kretingoje įsteigė Vakcinacijos centrą, vadinasi, jis yra reikalingas, juolab kad čia galės pasiskiepyti žmonės, atvykę ir iš kitų vietovių. Asmeniškai man šis centras – neaktualu. Kadangi įpareigoja darbo švietimo įstaigoje specifika, kaip ir daugelis pedagogų, esu pasiskiepijęs jau du kartus.

Birutė UŽUOTIENĖ:

– Prie Vakcinacijos centro turbūt reikėtų laukti „gyvoje“ eilėje, nenorėčiau... Pas mus į Grūšlaukės medicinos punktą kaip tik šiom dienom pati slaugytoja turi atvažiuoti skiepyti, kaimo žmonėms taip patogiau. Man kol kas nereikia, už pinigus atlikau kraujo tyrimą, nustatė, kad jau esu persirgusi, nors požymių ir nejaučiau. Dabar vėl reikės išsitirti, ar beliko antikūnių.

Laurynas SAMOŠKA:

– Nežinojau, kad Kretingos centre, Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, atsirado toks centras. Gal teks juo ir pasinaudoti? Svarbu, kad nebūtų daug žmonių. Skiepai yra kiekvieno apsisprendimas, aš tam nusiteikęs, tik kur skiepysiuosi, dar nežinau. Dirbu bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“, darbdaviai sudaro sąlygas, kviečia skiepui užsiregistruoti, kas nori.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Šventės pradžią paskelbė Danutė Skruibienė (dešinėje).

Birželio 1-ąją – Tarptautinę vaikų gynimo dieną – Nidos gatvės stadione Kretingoje šėlo vaikai. Kretingos socialinių paslaugų centro Dienos veiklos centrą lankantiems ir globėjų šeimose gyvenantiems vaikams šventę padovanojo „Rotary“ Kretingos vyrų klubas, kuriam vadovauja įmonės „Kretingos vandenys“ direktorius Tomas Jurgutis.

„Vaikai varžėsi įvairiose sportinėse, kūrybinėse rungtyse. Į jų žaidimus buvome įtraukti ir mes – centro darbuotojai, auklėtojai, kiti suaugusieji. Buvo batutas, kitų atrakcionų. Vaikai labai džiaugėsi, nes per karantiną pasiilgo gyvo bendravimo, renginių, kurių nebuvo ir mokyklose“, – pasisekusia švente džiaugėsi Kretingos socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė. „Rotary“ vyrų padovanotą šventę „pasaldino“ saldainiais „Dvaro saldaininė“, UAB „Trevena“ – ledais ir palangiškis Vitalijus Butkus, netikėtai į šventę atvežęs didžiulį šakotį.

Dienos veiklos centrą šiandieną lanko 25 vaikai, rajone yra 42 globėjų šeimos, jose auga 51vaikas. Šventė Nidos stadione truko pusdienį. „Visi šventėje dalyvavę vaikai buvo iki 16 metų. Laikėmės visų saugumo reikalavimų, kad neužsikrėstume COVID-19“, – patikino D. Skruibienė.

Nuo 1950 m. birželio 1 d. kasmet minima Tarptautinė vaikų gynimo diena skirta paminėti visuomenei būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises.

„P. n.“ informacija


Marijono Daujoto progimnazija pradėjo ilgalaikį projektą, kurio tikslas – pakvietus į susitikimus mokyklos absolventus, motyvuoti mokinius užsibrėžti ir siekti savo tikslų.

Projekto sumanytojai – mokyklos mokinių taryba ir jų koordinatorė Rasa Gadeikytė – jau surengė pirmąjį forumą „Sprendimai šiandien – karjera rytoj“, kuriame dalyvavo Seimo narys Antanas Vinkus, renginių vedėjas Artūras Ženčius ir programuotojas Laumingis Skripkauskas. Renginio svečius kalbino jaunosios mokyklos lyderės Urtė Endružytė ir Livija Urbanaitytė.

„Forumo svečių buvo paprašyta pasidalinti savo gyvenimo sėkmės istorija: kuo jie svajojo būti mokydamiesi mokykloje, kaip siekė savo tikslo, ką patartų šiandieniniams mokiniams, dar tik planuojantiems savo karjerą“, – susitikimo esmę apibūdino Marijono Daujoto progimnazijos direktorės pavaduotoja Jūratė Račinskienė, o progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė neabejojo, kad šis forumas tarsi tiltas sujungė dar besimokančius, savo gyvenimo kelio ieškančius mokinius ir tuos, kurie jau gali pasidalinti savo sėkmės istorijomis, patarti, kaip siekti užsibrėžto tikslo, išdrįsti ir patikėti savimi.

Ką mokiniai išgirdo, ko išmoko, klausydamiesi skirtingų sėkmės istorijų ir patirčių?

Įkvepianti Antano Vinkaus istorija pamokė, kaip svarbu yra ne tik daug dirbti siekiant išsikeltų tikslų, bet ir nepamiršti amžinųjų vertybių: gerbti, mylėti savo artimą, savo kraštą, gimtąją kalbą, puoselėti tikėjimą, pasistengti bėdoje esančiam ištiesti pagalbos ranką. Ir, žinoma, tesėti savo pažadus: Seimo nario jaunystėje motinai duotas pažadas tapti ministru išsipildė keleriopai, ką ir liudija gydytojo, diplomato, politiko veikla, darbas sveikatos apsaugos srityje.


Baigiantis mokslo metams ir artėjant egzaminams, Kretingos rajono švietimo centras rajono pedagogus pakvietė tapti savanoriais konsultantais, kurie sutiktų konsultuoti rajono abiturientus jiems rengiantis valstybiniams brandos egzaminams.

Centro direktorė Adelė Mazeliauskienė pasidžiaugė, kad į šį kvietimą atsiliepė įvairių disciplinų pedagogai. „Dalyvauti mūsų surengtoje akcijoje ir rajono lyderiais savanoriais sutiko būti lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, matematikos, rusų kalbos, istorijos, biologijos, geografijos, chemijos ir fizikos mokytojai, kurie vykdė iki pusantros valandos trukusias konsultacijas“, – A. Mazeliauskienė akcentavo, kad rajono Švietimo centras konsultacijų tvarkaraščiu pasidalino su tomis rajono švietimo įstaigomis, kuriose mokosi dvyliktokai, o iš viso konsultacijoms užsiregistravo ir mokytojų pagalba pasinaudojo per 100 rajono abiturientų.

Konsultacijas jiems teikė: Pranciškonų gimnazijos pedagogai – lietuvių kalbos mokytoja Irma Šedienė, anglų kalbos mokytoja Živilė Galinskaitė, biologijos mokytojas Kęstutis Kaulius, geografijos mokytojas Vilius Adomaitis, chemijos mokytoja Vilma Švitrienė, fizikos mokytoja Irena Černeckienė, Vydmantų gimnazijos matematikos mokytoja Rasa Griškevičienė, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos istorijos mokytoja Dalia Zibalienė ir rusų kalbos mokytoja Daiva Firantienė.

Daugiausia abiturientų pageidavo lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir anglų kalbos konsultacijų, kurios dėl koronaviruso pandemijos vyko per nuotolį.

„P. n.“ informacija


Rajono Švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės teigimu, ar Kretingos rajoną pasieks „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programos lėšos, priklausys nuo kelių aplinkybių, viena kurių – mokyklų tinklo pertvarkos plano įgyvendinimas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šalies švietimo bendruomenėms jau pristatė „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programą, kurios esminis tikslas – sumažinti atotrūkį tarp mokyklų ir sukurti kokybiškas ugdymo sąlygas kiekvienoje jų. Rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė įsitikinusi, kad „Tūkstantmečio mokyklos“ visų pirma yra galimybių, o ne statybų programa.

Ji teigė, kad naujoji valstybės paskelbta programa kažkiek yra susijusi su nuolat kintančių mokyklų tinklo optimizavimo planu ir kad šio plano pagrindinė idėja – sukurti Lietuvoje stiprias, šiuolaikišką ugdymo turinį ir aplinką kuriančias mokyklas.

„Dabar, paskelbus „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, numatyta koncentruotis į keletą svarbių dalykų, neabejotinai mokykloms atnešiančių daugybę naujovių ir pokyčių“, – kalbėjo A. Burbienė.

Visų pirma ji akcentavo įtraukųjį ugdymą, prie kurio nuo 2024-ųjų turės pereiti visos mokymo įstaigos. Šio pokyčio esmė – kad, nebeskirstant vaikų, jie mokysis tose pačiose klasėse toje pačioje mokykloje: specialiųjų poreikių vaikai kartu su tokių poreikių neturinčiaisiais.

Antra, siekiama sustiprinti mokytojų ir mokyklų vadovų kompetencijas; STEAM mokymą ir mokymąsi, bus imtasi kultūrinio ir lyderystės ugdymo, tobulinama mokyklų tinklaveika. „Mokyklų tinklaveika – kai keletas mokyklų jungiasi į vieną grupę, naudojasi ta pačia mokymosi baze, su mokiniais gali dirbti tie patys mokytojai – taip atsiranda galimybė jiems sudaryti visus krūvius. Be abejonės, bus tobulinama infrastruktūra, kad pedagogams ir mokiniams būtų prieinamos mokymo priemonės ir būtų dalinamasi turimais mokyklų ištekliais“, – paaiškino Švietimo skyriaus vedėja.

Anot jos, „Tūkstantmečio mokyklų“ programa bus orientuota ne į vieną, bet visas savivaldybėje esančias mokyklas, ir tai – ilgalaikė programa. Tačiau savivaldybės turės atitikti tam tikrus reikalavimus, vienas kurių – tinklo pertvarka. „Vienas reikalavimų – turi nelikti jungtinių klasių“, – A. Burbienė įvardino ir tai, kam rajono švietimo bendruomenė nepritaria. O nepritaria ji tam, kad nunyktų mokyklos, kuriose mokosi tik po vieną vienuoliktokų klasę – to naujoji programa nebeleistų.


Gyd. R. Baušytės teigimu, lytinė bei reprodukcinė sveikata labai priklauso nuo bendros savijautos.

P. Kazlausko nuotr.

Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai.

Problema dažnėja

Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų.

Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, kad šiuo metu nevaisingumo problema itin sparčiai auga: „Skaičiuojama, kad dabar pasaulyje net viena iš keturių porų gali turėti tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Lietuva – tikrai ne išimtis.“

2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad per penkerius metus vyrų nevaisingumas padidėjo 2,5 karto, o moterų – 1,5 karto.

„Šiuos skaičius lėmė keletas veiksnių, tarp jų – ir geresnis paslaugų prieinamumas. Tačiau taip pat šie rodikliai aiškiai atspindi ir pačios ligos mastą, spartų naujų atvejų didėjimą. Kita vertus, tikrai nereiškia, kad visoms šioms poroms reikia pagalbinio apvaisinimo. Visgi, tam tikra gydytojų pagalba, norint susilaukti vaikų, yra būtina“, – komentuoja gydytoja.


Nuo vakar, birželio 3 dienos, Kretingos ligoninėje atnaujintas vidaus ligų, slaugos ir palaikomojo gydymo, paliatyviosios pagalbos ir vaikų ligų paslaugų teikimas. Taigi ligoninėje po kelių mėnesių pertraukos vėl teikiamos visos paslaugos, kaip ir anksčiau.

„Atnaujinti visų ligoninės paslaugų teikimą pavyko po praėjusios savaitės pabaigoje drauge su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais ir Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovais pasiekto susitarimo“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė rajono meras Antanas Kalnius.

Mažėjant naujų koronaviruso atvejų sutarta, kad rajono gyventojai, kuriems bus diagnozuotas koronavirusas ir jiems reikės medikų pagalbos, nuo šiol vėl bus gydomi tik specializuotose bei tam pritaikytuose Klaipėdos ligoninių skyriuose, o Kretingoje bus teikiamos visos įprastos paslaugos.

„P. n.“ informacija


Akcijos „Obuolys vietoj cigaretės“ organizatorės (iš kairės) Kretingos technologijos ir verslo mokyklos socialinė pedagogė Rūta Siurblytė, už neformalųjį švietimą atsakinga Ieva Šiaulytė, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Jurgita Labutytė, matematikos ir fizikos mokytoja Violeta Moždžer bei etikos mokytoja Aušra Grikštaitė.

Pasaulinę dieną be tabako Kretingos technologijos ir verslo mokyklos bendruomenė pasitiko tradiciškai, bet tuo pačiu kitaip: daug metų moksleivius cigaretes mainyti į sveikos gyvensenos simboliais tituluojamus obuolius mokyklos metodinė grupė kvietė savo ugdymo įstaigoje, o šiemet šią nuotaikingą akciją perkėlė į Kretingos miesto centrą, šalia parduotuvės „Laura“.

Akcijos organizatorių paraginti gatvės praeiviai cigaretes dėjo į puodelį.

„Prisitaikėm prie karantino sąlygų. Kadangi mokinių mokykloje dabar mažai, sugalvojom cigaretes į obuolius paskatinti mainyti gatvės praeivius – nerūkančius, metusius arba net tuos, kurie dar žada mesti rūkyti“, – šypsojosi mokyklos neformaliojo švietimo organizatorė Ieva Šiaulytė.

Tiesa, retas kretingiškis prie renginio organizatorių stalelio, kur puikavosi jiems paruošti raudonskruosčiai obuoliai ir kitos malonios dovanėlės, išdrįsdavo prieiti nekviesti, dažniausiai juos užkalbindavo patys Kretingos technologijos ir verslo mokyklos moksleiviai. Per kelias valandas, kaip sakė I. Šiaulytė, pavyko išsiaiškinti, kad vis dėlto Kretingoje daugiau nerūkančių negu rūkančių žmonių. Kretingos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras akcijai buvo parūpinęs 20 kg obuolių, bet dalį teko nusipirkti papildomai.

„P. n.“ informacija


Žydintys žieminiai rapsai yra geras nektaro šaltinis, kurį gausiai lanko bitės.

Pastaruosius keliolika metų, į mūsų gamtovaizdį įsiveržus monokultūroms, iššūkių bitininkams netrūksta. Dėl žmogaus intensyvios ūkinės veiklos mažėjant natūralių pievų, žydinčių augalų, mažėja ir bičių sunešto medaus įvairovė, prie kurios vartotojas buvo įpratęs nuo seno.

„Ką darysi – mokysimės valgyti rapsų medų“, – pusiau rimtai, pusiau juokais kalbėjo Lietuvos bitininkų sąjungos Kretingos draugijos pirmininkas Augustas Latakas, akcentuodamas, kad, monokultūroms, ypač – rapsui, įsiveržus į bitininkystę, pokyčių nebepavyks išvengti nei bitininkams, nei vartotojams.

Jo pastebėjimu, mūsų medaus vartotojas į rapsų medų žiūri dar nepatikliai – neva rapsų laukai dažnai apdorojami cheminėmis priemonėmis, o ir pats medus – kaip taukai: balsvokas, be kristalų. „Mūsų medus, eksportuojamas į kitas šalis, praeina labai rimtą patikrą – be jos bitininkai negalėtų eksportuoti medaus, nesvarbu, rapsų ar kitų rūšių. Mūsų pasididžiavimas – kad eksportuotojų kontrolės rezultatai visada yra labai geri, medus – švarus, jame nerandama pesticidų ar kitokios chemijos likučių. Kadangi rapsų medų ypač vertina Vokietijos, Prancūzijos vartotojai, šalies bitininkams realizuoti šios rūšies produktą sekasi visai neblogai“, – kalbėjo draugijos pirmininkas.

Ne per seniausiai, prisipažino jis, per socialinius tinklus jis klausėsi vieno Prancūzijos medaus supirkėjo komentaro apie medų. „Kai jam paminėjo apie medų su kristalais, išreikštu kvapu ir skoniu, kertančių į gomurį, žmogus net nusipurtė“, – A. Latako teigimu, Vakarų šalių vartotojai rapsų medų yra pamėgę dėl jo kreminės konsistencijos, lengvai tepamos ant batono ar bandelių, švelnaus skonio, tinkančio prie arbatos, pieno, be to, rapsų medus dėl savo skoninių ir aromatinių savybių puikiai tinka konditerijoje, taip pat – gėrimams gardinti, nes „nepermuša“ jų tikrojo skonio. Dėl tos pačios savybės tinka marinatams, padažams gaminti.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, iš Lietuvos per šių metų pirmąjį ketvirtį išvežta apie 858 t medaus, apie 88 proc. medaus eksportuota į Lenkiją.


„Išgerti tabletę paprasta, tačiau palengvinti daugybės ligų simptomus ar net jų atsikratyti dažnu atveju galima ir be vaistų. Sisteminga organizmo priežiūra, aprūpinimas tinkamais mineralais, taisyklingas judėjimas, įvairios procedūros, masažai ir kitos nemedikamentinės priemonės gerokai labiau tausoja organizmą, pasižymi ilgalaikiškesniu poveikiu ir dažnu atveju yra gerokai pigesnės,“ – sakė gydytojas Nerijus Kemeklis, dirbantis šalia Palangos įsikūrusiame medicinos centre „Natura Termo SPA“.

Vos prieš porą metų duris atvėrusį medicinos centrą pamėgo ne tik Kretingos, aplinkinių rajonų, bet ir didžiųjų miestų gyventojai. Konsultacijoms ir reabilitaciniam gydymui atvyksta klientai ir iš užsienio: Didžiosios Britanijos, Airijos, Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Latvijos, Estijos, kitų šalių.

Nugaros skausmai nustatomi vis dažniau ir vis labiau apleisti

„Galbūt, tai vadinasi „PANDemija“ dėl to, kad valgome tiek daug ir judame tiek mažai, kaip PANDOS?“ – šį, kaip ir ne vieną dešimtį kitų anekdotų apie karantino daromą poveikį žmogui jau pagimdė visiems įgrisęs karantinas.

„Žmogus sutvertas judėti, o judėjimo stingant atsiranda daugybė organizmo pakitimų: silpsta raumenys, kaulai, sąnariai, atsiranda kraujotakos sutrikimų, galvos skausmų ir net nuotaikos, emocinių sutrikimų, – akcentavo N. Kemeklis. – Tenka pripažinti, kad karantino metu žmonės tiek bijojo ieškoti pagalbos, kad ypač nugaros skausmus pacientams nustatome vis dažniau ir gerokai sunkesnės formos negu anksčiau. Šiems pacientams dažnu atveju reikia kompleksinės pagalbos, ne tik medikamentinės, bet ir įvairių reabilitacijos procedūrų.“

Jam paantrino ir kolega kineziterapeutas-osteopatas Arūnas Špokas, kasdien atliekantis gydomąsias kineziterapines treniruotes ir kitas procedūras dešimtims pacientų. „Povandeniniai masažai, švelniai stuburą ištempiančios vertikalios vonios, kineziterapinės mankštos, priešuždegiminį ir nuskausminamą poveikį turintys purvo sapropelio įvyniojimai, gydomojo mineralinio geoterminio vandens procedūros – tai priemonės, kurių teigiamą poveikį pastebėję pacientai nustemba dažniausiai.

Nors mokslinių įrodymų netrūksta, tačiau žmonėms vis dar sunku patikėti, kad nemedikamentinis gydymas gali turėti tokį ryškų teigiamą efektą. O man svarbiausia, kad būklės pagerėjimą mano pacientai jaučia dar ilgai po atliktų procedūrų,“ – sakė A. Špokas. Pasak jo, itin svarbu organizmu rūpintis sistemingai, o darant tai malonioje SPA aplinkoje tai gali tapti ir maloniu įpročiu.


Klaipėdoje sulaikyti penki asmenys, įtariami vagystėmis iš automobilių.

Dar šių metų gegužę policijai buvo pranešta, kad Palangoje, Vytauto g., iš automobilio „Hyundai“ pavogtas beveik 2 tūkst. vertės nešiojamasis kompiuteris „Huawey“. Tirdami šio įvykio aplinkybes, pareigūnai įtarė, jog į automobilį be įsilaužimo žymių galėjo būti patekta naudojant vadinamąjį „skenerį“ – piliečiams automobiliu atvykus į kurią nors pajūrio dažniausiai gausiai žmonių lankomą automobilių stovėjimo aikštelę, išlipus iš automobilio bei rakinant transporto priemonę pulteliu, įtariamieji galimai nuskaitydavo mašinos rakinimo mechanizmą. Savininkas manydamas, jog transporto priemonė saugiai užrakinta, nueidavo, o įtariamieji galimai įsibraudavo į neužrakintą automobilį ir pasiimdavo salone ar bagažinėje buvusius vertingus daiktus.

Atlikę daug ne viešo pobūdžio tyrimo veiksmų, pareigūnai nustatė galimus įtariamuosius, kurie į pajūrį atvykdavo iš kitos apskrities.

Gegužės 28 d., dienos metu, Klaipėdoje, Melnragėje, Vėtros g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kaip įtariama, panaudojus „skenerį“ buvo įsibrauta į automobilį „Volkswagen Carvelle“, pagrobtas 1 tūkst. 800 eurų vertės elektrinis laivo inkaras. Įvykio vietoje pareigūnai sulaikė tris asmenis, dar vienas įtariamasis – 1995 m. gimęs vyras – sulaikymo metu pagrasino peiliu ir pasprukęs keletą valandų slapstėsi miškuose, kol tą patį vakarą buvo rastas ir sulaikytas Melnragėje.

Tęsiant tyrimo veiksmus, 1998 m. gimęs vyras, įtariant vagyste iš automobilio Palangoje, tą patį vakarą buvo sulaikytas Vilniuje.

Iš viso penkiems asmenims – 1995 m. ne kartą už vagystes, turto sugadinimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, plėšimą ir sukčiavimą teistam vaikinui, 1994 m. gimusiam už plėšimus, viešosios tvarkos pažeidimą, vagystes ir disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti teistam vaikinui, 1998 m. gimusiam už kontrabandą bei disponavimą narkotinėmis medžiagomis teistam vaikinui, 1999 m. gimusiam lig šiol neteistam vaikinui ir 1998 m. gimusiai už disponavimą narkotinėmis medžiagomis teistai merginai įtarimai pareikšti pagal LR BK 178 str. 2 d.

Atlikus kratas įtariamųjų automobilyje bei kitoje apskrityje esančiame garaže taip pat rasta folijos lankstinukų su augalinės kilmės medžiagomis – lankstinukai perduoti ekspertams.

Pareigūnai neatmeta galimybės, jog panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos galėjo būti įvykdytos ir kitose apskrityse. Keturis įtariamuosius – 1995, 1999, 1994 ir 1998 metais gimusius vyrus teismas leido suimti 10 parų. 1998 m. gimusiai merginai skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Parengta pagal Klaipėdos apskrities VPK informaciją


Salantų ir Imbarės seniūnijos subūrė rinktinę šachamtų komandą dalyvauti nuotoliniame Žemaitijos krašto ir aplinkinių rajonų 9 etapų maratone, kuriame komandos nariai Ramunė Ruginienė, Valentinas Mikutavičius, Almantas Rimkus, Virgilijus Adomauskis, Loreta Drungilienė startavo dar praėjusį spalį ir jau sudalyvavo penkiose nuotolinėse varžybose. Pagal taisykles turi vykti keturi kontaktiniai etapai. Maratone dalyvauja 15 komandų.

„Dėl karantino ribojimų kontaktiniai etapai kol kas nevyksta – laukiame atlaisvinimų ir tolimesnių tvarkaraščių“, – kad maratonas vyks sklandžiai vylėsi Salantų ir Imbarės sporto organizatorė Sonata Valinskienė.

„P. n.“ informacija


Architektų (iš dešinės) Lauryno Vizbaro ir Pauliaus Juškelio pristatytos galimybių studijos pasiūlymus išklausė (iš kairės) ir motobolo klubo vadovai Eduardas Steckis, Renatas Žiubrys, rajono tarybos narys Dovydas Bajoras, Kultūros ir sporto skyriaus specialistas Erikas Žiubrys.

Kauno įmonės „Geotaškas“ architektai Paulius Juškelis ir Laurynas Vizbaras, parengę Kretingos motobolo bazės infrastruktūros gerinimo galimybių studiją, šią savaitę ją pristatė rajono vadovams, Savivaldybės administracijos specialistams, rajono tarybos nariams, motobolo klubo atstovams. Galutinio taško susitikimo dalyviams nepavyko padėti – diskusija dėl šio objekto persikels į Strateginio planavimo tarybą.

„Didžiausias iššūkis buvo tai, kad dar nežinome ateinančio laikotarpio Europos Sąjungos finansavimo galimybių – norėtųsi, kad motobolo bazei atsirastų lėšų būtent iš europinių fondų, nes Savivaldybei atnaujinti motobolo bazę gali būti per didelė našta“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė P. Juškelis, akcentuodamas, kad, rengiant šio unikalaus objekto viziją, jis ir kolegos patyrė gerą Savivaldybės požiūrį, sulaukė gerų idėjų. Galimybių studijos autorių pastebėjimu, sutvarkyta motobolo bazė neabejotinai papuoštų Kretingą ir suteiktų jai dar daugiau išskirtinumo – vis dėlto motobolo tradicijos išsaugotos būtent čia ir yra galimybė jas paversti nacionaline vertybe.

Kretingos motobolo bazė įkurta prieš 40 metų ir jau nebeatitinka šiuolaikinių poreikių, yra pasenusi, nesaugi. Kai kurios patalpos visiškai nebefunkcionuoja, o tam tikrai veiklai – jų trūksta. Kosmetinio remonto, daryto eksploatuojant bazę ir motodromą, nebeužtenka, dėl prasto patalpų tribūnų, aikštės būklės motobolo klubas negali priimti daugiau sportuojančio jaunimo, rengti didesnės apimties renginių.

Prieš rengdami galimybių studiją, jos autoriai pasidomėjo, kaip motobolo bazes įrengia, jas išlaiko užsienio šalių – Vokietijos, Prancūzijos, Olandijos, kur dar puoselėjamos motobolo tradicijos, – klubai. „Į Rytus nesidairėme. Ten – kita sistema, klubai išlaikomi visiškai kitu principu“, – kad Rusijos, Baltarusijos klubai negalėtų būti mums pavyzdžiu, paaiškino P. Juškelis.

Jo pastebėjimu, klubai Vakarų šalyse irgi yra tolėliau nuo miestų centrų, dažnu atveju – prie stadionų, veikia sandėliai, technikos dirbtuvės, kavinės, parduotuvės, dirbtuvėse renkasi technika besidomintis jaunimas. „Gauti tikslesnių duomenų, kaip išsilaiko klubai, nepavyko gauti, tačiau manome, kad jie užsidirba ir patys. Todėl ir mūsų vizija tokia, kad Kretingos motobolo klubas galėtų užsidirbti ir išsilaikyti iš apyvartinių lėšų“, – kalbėjo P. Juškelis.


Lietuvos bokso federacija informavo, kad Kretingos sporto mokyklos bokso trenerių Tomo ir Aivaro Balsių auklėtinė geriausia 2020 m. rajono boksininkė Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos auklėtinė Gabrielė Stonkutė, Lietuvos jaunimo bokso, Lietuvos suaugusiųjų bokso ir Europos jaunimo bokso čempionė, šiandien Prancūzijos sostinėje Paryžiuje pradeda kovas paskutiniajame Tokijo olimpinių žaidynių bokso varžybų atrankos turnyre. G. Stonkutė – vienintelė Lietuvos atstovė, kovojanti dėl olimpinio kelialapio.

Į Paryžių G. Stonkutė išvyko su treneriais Vidu Bružu ir Dariumi Katkevičiumi ir varžysis svorio kategorijoje iki 75 kg. Norint laimėti olimpinį kelialapį, reikės iškovoti dvi pergales ir patekti į atrankos turnyro pusfinalį. Mūsų boksininkės laukia tituluotos ir labiau patyrusios varžovės – į suaugusiųjų boksą 20-metė G. Stonkutė perėjo tik pernai, jai dar trūksta patirties, o vyresnės boksininkės yra stipresnės ir fiziškai.

„P. n.“ informacija


Kretingos badmintonininkai, į Kretingą parvežę Lietuvos nacionalinės badmintono lygos bronzą: (iš kairės) Tomas Petrošius, Šarūnas Stumbra, Giedrė Dapkuvienė, Mamertas Noreika, Vaida Slušnienė, Giedrius Dima, Monika Plytnikaitė, Edgaras Slušnys.

Kaune po finalinių dvikovų paaiškėjo 2021 metų Lietuvos nacionalinės badmintono lygos čempionai ir prizininkai. Finalinėse varžybose Kretingos badmintono komanda „Smešas“ iškovojo bronzą.

Kretingiškiai po rato varžybų turnyrinėje lentelėje iškovojo III vietą, tad jiems teko varžytis su atkrintamosiose rato varžybose VI vietą užėmusia Palangos „Betono zonos“ komanda. Be didesnių pastangų 4:0 įveikusi varžovus, „Smešo“ komanda pateko į pusfinalį, kur jų laukė akistata su Kęstučio Navicko badmintono akademija. Deja, čia kovoje iki 4 pergalių stipresni buvo varžovai, laimėję rezultatu 4:1. Mažajame finale kretingiškiams teko varžytis su pajėgia Vilniaus „Makabi-Virus“ komanda.

Pirmame etape mūsiškiai buvo įveikę varžovus 5:2. Tačiau dabar laukė dvikova dėl bronzos medalių. Todėl susitikime netrūko intrigos ir didžiulės įtampos. Seriją iki 4 pergalių „Smešo“ komandos žaidėjai pradėjo pergalingai. Pirmąjį vyrų dvejetų susitikimą Mamertas Noreika ir Tomas Petrošius trijų setų kovoje (12:21 21:18 21:18) įveikė varžovus. Antrąjį vyrų dvejetų susitikimą po įnirtingos ir permainingos trijų setų kovos (21:23 21:16 18:21) šalies vicečempionai Edgaras Slušnys ir Giedrius Dima pralaimėjo vilniečių komandos atstovams Mark Šames ir Daniel Tarachovskij. Moterų dvejetų akistatoje vos kelių taškų skirtumu (18:21 20:22) pranašesnės buvo Vilniaus komandos žaidėjos. Vyrų vienetų kategorijoje komandos pasidalino po vieną pergalę. Mišrių dvejetų susitikimą kretingiškiai Vaida ir Edgaras Slušniai užtikrintai 2:0 (21:16;21:15) įveikė „Makabi-Virus“ porą Daniel Tarachovskij ir Vitalija Movšovič. Lemiamu susitikimu dėl bronzos, kai abiejų komandų rezultatas buvo 3:3, tapo moterų vienetų susitikimas. Čia dėl pergalės kovojo Kretingos badmintono komandos trenerė Vaida Slušnienė ir Gerda Trakymaitė. Trijų setų įtemptoje kovoje patirtį ir solidų žaidimą pademonstravusi Vaida Slušnienė įveikė varžovę 2:1(21:16 18:21 21:16).


Prasidėjus vasarai Palangos oro uostas atidaro naujas skrydžių kryptis – jau nuo birželio 5-osios keleiviai turės galimybę nuskristi į Londoną ir Dubliną. Remiantis dabartiniais avialinijų planais, iš Palangos birželio pabaigoje orlaiviai turėtų skristi dar dviem kryptimis.

Prasidėjusią kalendorinę vasarą Lietuvos oro uostai pasitinka su šiemet rekordiniu naujų krypčių skaičiumi. Pagal dabartinius oro bendrovių planus numatoma, kad nuo birželio mėnesio šalies oro uostuose bus vykdomi beveik 80 tiesioginių maršrutų – tarp jų bus beveik 50 atnaujinamų būtent birželio mėnesį.

Iš Palangos oro uosto keleiviai galės skristi keturiais naujais maršrutais. Nuo rytojaus dukart per savaitę oro linijų „Ryanair“ laineriai keleivius skraidins į Londono Stanstedo oro uostą ir Airijos sostinę Dubliną. Į kitą Londono oro uostą – Lutoną – „Wizzair“ siūlomi skrydžiai iš Palangos turėtų prasidėti birželio 29 d., nuo mėnesio pabaigos taip pat bus užtikrintas patogus susisiekimas su Norvegijos sostine Oslu.

Iki šiol iš Palangos buvo organizuojami tiesioginiai skrydžiai į Kopenhagą (SAS) ir Rygą („airBaltic“).

„P. n.“ informacija


Atrasti Ėgliškių–Andulių piliakalnį šiandieną gali tik žinantys tikslią jo vietą. Kol vyksta kelio į Valėnus renovacijos darbai, nelikę jokios nuorodos.

Salantų regioninio parko iniciatyva gerokai prieš dešimtmetį iškirtus ir išvalius Kartenos ir Imbarės piliakalnius, nuo kelio atsivėrė puikus vaizdas į juos, o nuo kalvų – į apylinkes. Tiedu piliakalniai šiandien traukia turistus savo turtinga istorija, ko nepasakytum apie miesto prieigose, ties Bajorais, stūksantį Ėgliškių-Andulių piliakalnį, kur stovėjo Kretingos gynėjų pilis, o žmonės aplink jį gyveno daugiau kaip prieš 2 tūkstančius metų.

Aplinkui – privačios valdos

Į redakciją paskambinęs palangiškis Viktoras Enzinas išsakė nuomonę, kad būtų gražu, jei, vykstant judriu keliu į Klaipėdą ir atgal, atsiveriančiame Akmenos upės slėnyje pasimatytų senoji Kretingos piliavietė. Dabar ji apaugusi medžiais ir niekuo iš jų masyvo neišsiskiria.

Kretingiškė Nomeda Reikaitė, po publikacijos „Prie Kretingos – garsiausias kuršių archeologinis kompleksas“, išspausdintas praėjusiame „Pajūrio naujienų“ priedo „Vakarų Lietuva“ numeryje, sakė nustebusi, kad čia pat yra tokia unikali ir praeities turtinga vietovė. Ji klausė, kodėl nesididžiuojame ir nesiekiame, kad žmonės labiau ja domėtųsi: „Atvažiuoja vasarą draugai, norisi jiems parodyti, kuo esame išskirtiniai. Tačiau visiškai nesimato tos vietos nuo pagrindinio kelio Kretinga–Klaipėda, galėtų gi labiau reklamuoti, įrengti stendus su viso komplekso aprašu.“

Ėgliškių-Andulių piliakalnis įeina į Žalgirio seniūnijos teritoriją. Laikinai seniūną pavaduojančio Valdevino Navajausko žodžiais, įvažiuojant į piliakalnio prieigose įrengtą automobilių aikštelę, prie kelio Kretinga–Valėnai, yra įrengta nuoroda. Tačiau kelias Kretinga–Klaipėda yra Kelių direkcijos nuosavybė, todėl kelio ženklinimu rūpinasi jie. „Aplink piliakalnį – privačios valdos, tenka eiti į jį pėsčiomis, privažiuoti sudėtinga. Nesame svarstę tokios galimybės, kad visiškai iškirstume medžius ir apvalytume viršukalnę, tačiau abejoju, ar tai būtų efektinga, nes šis piliakalnis nėra toks aukštas kaip Kartenos ar Imbarės. Kasmet seniūnija šienauja, tvarko jo apylinkes“, – kalbėjo V. Navajauskas.


COVID-19 STATISTIKA

  • Svarbi informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas