Pajūrio naujienos
Help
2021 Birželis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną31°C debesuotumas 13 %
Naktį19°C debesuotumas 13 %
Apklausa

Ar vėl pabranginus alkoholį ir rūkalus sumažės jų vartojimas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1559) 2021-06-01

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius (viduryje) ir vyriausiasis specialistas Saulius Latakas pasidžiaugė, jog gelbėjimosi ratas – viena priemonių, skęstančiam žmogui galinti padėti išsikapstyti į krantą. Ugniagesys gelbėtojas Evaldas Kereišis (kairėje) prireikus apsivelka naro kostiumą.

Ant medinio liepto prie Dvaro parko I tvenkinio iš tolo šviečia skaisčiai raudonas akcentas – gelbėjimosi ratas.

Gelbėjimosi ratai ir informaciniai stendai

Maudymosi sezono atidarymo išvakarėse prie kretingiškių pamėgtos maudymvietės apsilankęs Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius pastebėjo, kad, vos prieš savaitę kitą pritvirtintą skęstančiųjų gelbėjimo priemonę kažkas jau spėjo neatsargiai „paknebinėti“.

„Radau ratą nukritusį. Netikiu, kad kas jį, juolab su visa pritvirtinta 30-ies metrų ilgio virve būtų norėjęs namo parsinešti. Greičiausiai tik smalsu buvo patikrinti“, – juokėsi pareigūnas.

Šį ir dar vieną tokį pat gelbėjimosi ratą, pritvirtintą prie stacionaraus stovo Darbėnų seniūnijos Kašučių ežero prieigose, Kretingos Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba kartu su rajono Savivaldybe dar praėjusių metų pabaigoje nupirko iš projekto „Gyvenkime saugiai“ lėšų už 800 eurų. Anot E. Bertašiaus, pinigai atrodo dideli, tačiau skęstančio žmogaus gyvybės jokiom sumom nepamatuosi. O skaudžių netekčių šiame gyventojų pamėgtame tvenkinyje būta ir anksčiau, ir prieš dvejus metus, kai nuskendo vyresnio amžiaus vyras.

Ištikus nelaimei prie vandens, neįkainojamas būna laikas, todėl, telefonu 112 kviečiant bet kokią pagalbą, svarbu labai tiksliai apibrėžti vietą. Tai padaryti nėra lengva, ypač matant, kad vanduo glemžiasi draugą, artimą žmogų ar šeimos narį. „Kai užpernai tas vyras nuskendo, mūsų tarnybos ugniagesiai-gelbėtojai taip pat buvo suklaidinti – jiems pasakyta važiuoti prie Dvaro trečiojo tvenkinio, o, pasirodo, reikėjo atsidurti prie pirmojo. Vyrams teko apsisukti atgal ir lėkti kitais keliais“, – prisiminė E. Bertašius.

Tad, įgyvendinant programą „Gyvenkime saugiai“, Dvaro parko I tvenkinio prieigose prieš porą metų pastatyti ir du stendai, su paskelbtu tiksliu maudymvietės adresu bei nuolat atnaujinama poilsiaujantiems prie vandens naudinga informacija.


Kretingoje atidarytas Vakcinavimo centras

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos
Jaukia vakcinavimo sale pasidžiaugė (iš kairės) rajono meras Antanas Kalnius, Kretingos PSPC vyriausioji slaugos administratorė Renata Eitavičienė, Savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas, vicemeras Dangiras Samalius ir Kretingos PSPC vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys.

Vakar Kretingoje atidarytas Vakcinavimo centras. Jis įkurtas pačiame miesto centre, Rotušės aikštėje, Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje.

Veiks tiek, kiek reikės

Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys šio Centro, kuriame galės pasiskiepyti, ko gero, didžioji dalis rajono gyventojų, atidarymą pavadino racionaliausiu tiek rajono Savivaldybės, tiek visos medikų bendruomenės sprendimu po ilgų brandžių diskusijų.

Be salės, kurioje pastatytos keturios vakcinavimo kabinos, įrengta ir jauki laukimo salė su sėdimomis vietomis. Čia, prieš nukreipiant skiepytis registruojantis telefonu 1808 arba internetu pasirinktomis keturių gamintojų – „Moderna“, „Comirnaty“ „Janssen“ bei „Vaxzevria“ vakcinomis, pirmiausia bus identifikuojama gyventojų tapatybė , be to, čia 15-a minučių, stebimi personalo, žmonės ramiai pailsės po suleistos dozės.

Kiek darbuotojų dirbs Vakcinavimo centre, priklausys nuo paslaugos apimčių, kol kas planuojama nuo vienos iki keturių komandų, kuriose bus ir po srautus suvaldyti padedančius du savanorius. Komandų veiklą koordinuos, laisvas vietas stebės, vakcinų dozėmis rūpinsis pagal terminuotą sutartį Kretingos PSPC specialiai įdarbinta slaugytoja gargždiškė Raimonda Gerdauskienė. Kretingos rajono savivaldybės vyriausiosios gydytojos Zitos Abelkienės teigimu, Vakcinavimo centras veiks pusmetį, o jeigu reikės, – ir ilgiau, kol baigsis vakcinacija.

Vienu moderniausių Klaipėdos regione vakcinavimo centrų pasidžiaugė Savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas, jo pavaduotoja Violeta Turauskaitė, vicemeras Dangiras Samalius.

„Šiuo metu rajone yra pasiskiepiję per 30 procentų gyventojų, tikiuosi, dabar jų ateis gerokai daugiau. Norėčiau, kad žmonės labiau saugotųsi patys ir saugotų savo artimuosius, kad greičiau visi sugrįžtume į laisvesnį gyvenimą“, – kalbėjo E. Viskontas. Beje, pirmąją Vakcinavimo centro atidarymo dieną į pavakarę jis parodė pavyzdį – pasiskiepijo vakcina „Comirnaty“.

A. Juškys akcentavo, kad įprastu reiškiniu tampa skiepų migracija, tad tikimasi, kad į Kretingą pasiskiepyti suplūs būriai poilsiautojų, į Palangą traukiančių iš visos Lietuvos. Bet dėl to nuogąstavo rajono meras Antanas Kalnius. „Stebėsim krūvius, matysim, jeigu jie bus nepakeliami, kreipsimės į Vyriausybę, prašysim kompensacijų, gal net dvigubų“, – sakė jis.


Kretingos rajono švietimo centras kartu su partneriais – rajono švietimo ir kultūros įstaigomis – vykdydamas Skaitymo skatinimo programą rajone įrodė, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra ne tik įmanomas, bet ir neša keleriopą naudą: bendromis pastangomis organizuojami renginiai yra platesnės apimties, apima didesnę auditoriją, yra kokybiški ir patrauklūs. „Tokiu principu norėtume dirbti ir ateityje“, – kalbėjo Švietimo centro direktorė Adelė Mazeliauskienė.

Darbo grupė, kuriai vadovauja Kretingos rajono švietimo centro direktorės pavaduotoja neformaliajam švietimui Vilija Kontrimė, atsižvelgdama į Vyriausybės numatytas skaitymo skatinimo gaires, parengė programą, veiksmų planą, kuris leistų plėtoti skaitymo skatinimo priemonių prieinamumą rajono bendruomenėms, neįgaliesiems, vaikams, paaugliams ir jaunimui, pritraukti kuo daugiau neskaitančių arba mažai skaitančių žmonių, lavinti ankstyvojo skaitymo įgūdžius, formuoti teigiamą požiūrį į skaitymą, populiarinti lietuvių ir kitą literatūrą.

Siekė projekto viešumo

Kretingos viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja darbo grupės narė Birutė Naujokaitienė teigė, kad projekto autoriai ir vykdytojai įdėjo daug pastangų, siekdami paviešinti šį projektą – kad kuo daugiau skirtingų socialinių grupių ir skirtingo amžiaus žmonių apie jį sužinotų, buvo pasitelkti socialiniai tinklai, ir tai ypač pasiteisino per karantiną, kada teko vengti tiesioginių kontaktų. „Mūsų tikslas – ne tik paviešinti akcijas, iniciatyvas, paskelbti apie renginius, bet ir, patraukliai pateikus informaciją, siekėme, kad ją pamatytų ir neskaitantys žmonės – o gal ir juos sudomins tai, ką mes darome“, – kalbėjo B. Naujokaitienė, kurios pastebėjimu, per karantiną padaugėjo skaitančių žmonių, bet tai nebūtinai susiję su tuo, kad atsirado daugiau laisvo laiko. „Apskritai skaitymo įvaizdis tikrai gerėja, žmonės keičia savo požiūrį į skaitymą. Net ir garsiausi šalies influenceriai rekomenduoja skaityti, tuo dalinasi, ir skaitymas tampa madingu“, – B. Naujokaitienė sakė įsitikinusi, kad popierinė knyga iš mūsų gyvenimo niekur nedings.

Bibliotekų darbuotojai pastebi, kad mėgstantys skaityti žmonės domisi ne tik naujausia literatūra, bet ir leidyklų tendencijomis ir, jeigu numatoma išleisti bestselerį, bibliotekos sulaukia daugybę užklausų. Kretingos viešoji biblioteka, palyginti su kitų miestų, pakankamai gerai aprūpinama naujausiomis knygomis, tik bėda – per mažai egzempliorių, tad norintieji paskaityti naujausią literatūrą turi lukterėti eilėje: tarkim, prie Kristinos Sabaliauskaitės knygos „Petro imperatorė“ II dalies išsirikiavo 26-ių skaitytojų eilė.


Atliekant tyrimą dėl didelės vertės sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir panaudojimo, kai valstybei padaryta žala siekia per 52 tūkst. eurų, įtarimai pareikšti Kretingos psichikos sveikatos centrui bei jo buvusiai vadovei. Su dar dviem darbuotojais susiję ikiteisminiai tyrimai nutraukti atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, Kretingos psichikos sveikatos centro tuometinė vadovė medicininėje dokumentacijoje galimai fiksavo melagingus duomenis apie suteiktas gydymo paslaugas. Per daugiau nei pusantrų metų privalomojo sveikatos draudimo elektroninėje sistemoje „Sveidra“ užfiksuota, kad Psichikos dienos stacionare paslaugos buvo suteiktos 101 pacientui, nors, kaip paaiškėjo, tai – netiesa. Įtariama, kad nusikalstamų veiksmų buvo imtasi siekiant įgyti didesnį finansavimą viešajai įstaigai bei suformuoti nuomonę apie gerus gydymo įstaigos veiklos rezultatus.

Galimai tikrovės neatitinkantys duomenys apie įstaigos Psichikos dienos stacionare suteiktas gydymo paslaugas buvo pateikti Valstybinei ligonių kasai, kuri gautų duomenų pagrindu per beveik pusantrų metų Kretingos psichikos sveikatos centrui pervedė priskaičiuotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas – per 52 tūkst. eurų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, o jį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.

Byla perduota Klaipėdos apygardos teismui. Už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki 8-erių metų. Griežčiausia bausmė už piktnaudžiavimą siekiant turtinės naudos – laisvės atėmimas iki 7-erių metų, o už dokumentų klastojimą ir panaudojimą, kai dėl to buvo padaryta didelė žala, – laisvės atėmimas iki 6-erių metų.

Pagal FNTT informaciją


Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, bylinėjimasis tarp rajono mero Antano Kalniaus ir rajono tarybos bus apmokamas iš Savivaldybės lėšų.

Į teismą rajono meras A. Kalnius tarybą padavė po to, kai Kretingos rajono savivaldybės tarybos dauguma nusprendė panaikinti dvi mero padėjėjų pareigybes – iš 3-jų mero komandos žmonių dirbti liko vienas patarėjas.

Kol nepaaiškėjo, ar rajono Savivaldybės daugumos sprendimas yra teisėtas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, į kurį kreipėsi A. Kalnius, išaiškino, kad turėtų galioti senoji tvarka, tai yra rajono mero padėjėjų-patarėjų komanda turi būti iš 3 narių.

Per įvykusį rajono tarybos posėdį iš mero stovyklos pusės pasigirdo priekaištų, kodėl nevykdomas teismo nutarimas ir „nepanašu, kad kas nors tuo klausimu judėtų į priekį.“

Neskundžiamas teismo sprendimas, pagal kurį turėtų būti atstatytos ir mero padėjėjų pareigybėms skirtos lėšos, paskelbtas, kai du darbuotojai jau buvo atleisti, jiems išmokėtos išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Kretingos rajono savivaldybės tarybai teisme įpareigotas atstovauti vicemeras Dangiras Samalius Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė skundą, paaiškindamas, kad teisės aktai nedraudžia rajono tarybai priimti tokios sprendimo, kokį ji ir priėmė, o atleistų darbuotojų funkcijas vykdo Savivaldybės administracijos darbuotojai.

Priėmusi sprendimą „Dėl lėšų skyrimo Kretingos rajono savivaldybės tarybos teisinėms paslaugoms apmokėti“, rajono taryba įpareigojo Kretingos rajono savivaldybės administraciją apmokėti advokato paslaugų teikimo sutartį dėl teisinių paslaugų Kretingos rajono savivaldybės tarybai administracinėje byloje pagal Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės tarybai.

Lėšos numatytos iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto Bendrosios programos priemonės „Galimybių vykdyti nenumatytas priemones užtikrinimas“.

Numatyta, kad advokato teikiamų paslaugų įkainis – 90 Eur už vieną darbo valandą (+ PVM). Preliminari suma už suteiktas teisines paslaugas pagal sutartį gali būti: pirmoje teismo instancijoje – nuo 2 tūkst. 160 Eur iki 2 tūkst. 700 Eur; antroje (apeliacinėje) teismo instancijoje – nuo 1 tūkst. 80 Eur iki 1 tūkst. 440 Eur (abiem atvejais – neįskaitant PVM).

„P. n.“ informacija


Laikinai viešosios įstaigos „Minijos futbolo akademija“ vadovo pareigas einantis Vidas Burba vylėsi, kad liepos 1 d., šiai akademijai oficialiai pradėjus savo veiklą, Kretingos futbolas atvers naują savo istorijos puslapį.

„Vaikai ir jaunimas šioje futbolo akademijoje bus ugdomas pagal naujausią „Auri“ sistemą, kurios pagrindiniai tikslai – nuoseklus aukšto meistriškumo futbolininkų rengimas nuo pat mažens, didžiulį dėmesį skiriant individualių kiekvieno vaiko įgūdžių tobulinimui“, – kalbėjo V. Burba.

Galimybę treniruotis „Minijos futbolo akademijoje“ turės įvairaus amžiaus vaikai, ir prie jau Kretingos sporto mokyklos suformuotų ir į naujai įkurtą „Minijos futbolo akademiją“ pereinančių 2005, 2006, 2007, 2009, 2010, 2011, 2012 metais gimusių vaikų futbolo grupių prisidės naujai renkamos – gimusiųjų 2013, 2014, 2015, 2016 m.

„Nors futbolo akademija dar neturi nuolatinio vadovo, grupių formavimo darbai jau yra prasidėję. Puikiai suprantame, kad vaikų tėvai turi klausimų, kaip toliau bus ugdomi jų futbolą pasirinkę vaikai, todėl artimiausiu metu rengsime susirinkimus, per kuriuos atsakysime į visus tėvų klausimus“, – pažadėjo V. Burba.


Kretingos motobolo klubo I (dešinėje) ir II komandos, tarpusavio rungtynėmis atidariusios motobolo sezoną.

Jaunimo pirmajai komandai atstovavęs Gabrielius Pazdrazdis įmušė 4 įvarčius.

Savaitgalį, stebint tik 300 žiūrovų – jų srautus stebėjo policijos pareigūnai, Kretingos motodrome startavo Lietuvos suaugusiųjų ir jaunimo motobolo čempionato I etapas, kuriame susitiko išskirtinai Kretingos komandos.

Šeštadienį įvykusiose suaugusiųjų motobolo rungtynėse Kretingos motobolo I komanda 2:0 nugalėjo Kretingos II komandą – abiejų įvarčių autorius Lukas Šimkus. Sekmadienį tarpusavyje rungtyniavo Kretingos motobolo klubo jaunimo komandos – po įspūdingos kovos 6:4 pergalę šventė pirmoji Kretingos jaunimo komanda, kuriai 4 įvarčius pelnė naudingiausiu rungtynių žaidėju pripažintas Gabrielius Pazdrazdis, po 1 įvartį įmušė Rytis Prialgauskas ir Andrius Lukauskas. Jaunimo II komandai 3 įvarčius pelnė Tadas Žiubrys, 1 – Žydrūnas Gricius.

Kitos rungtynės Kretingoje įvyks birželio 12 d., šeštadienį, 17 val. – aikštės šeimininkai Kretingos motobolo I komanda priims svečius – Skuodo „Bartuvos“ motobolo žaidėjus, birželio 13 d., sekmadienį, 15 val. kausis abiejų klubų jaunimo komandos.

Motobolo rungtynės Kretingoje įvyko po beveik dvejus metus trukusios pertraukos. Tačiau ir šiemet dėl koronaviruso pandemijos neįvyks Europos čempionatas, Centrinės Europos motobolo lygos varžybos, tad vienintelė alternatyva – surengti šalies čempionatą, leisiantį pasireikšti vietos ir kaimyninio Skuodo komandoms.

„P. n.“ informacija


Rekonstruoja nenudailintą pokario istoriją

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Partizanų istorijos rekonstruktoriaus Aurimo Rapalio rankose – prosenelio kurpalis, pabuvojęs Sibire ir parvežtas atgal.

1947-ųjų gegužė. Notėnų bažnyčoje vyksta pamaldos. Į jas netikėtai įžengia 15 ginkluotų partizanų, deda ginklus į šoną, išsitraukia rožančius, maldaknyges ir su visais meldžiasi. Po pamaldų „miško broliai“ surengia kaime vakaronę su trankia muzika ir šokiais, į kuriuos pakviečia jaunimą ne tik iš Notėnų, bet ir – Salantų, Platelių, Mosėdžio, o sutemus dingsta iš kaimo. Saugumas tai suuodžia tik kitądien.

Tokį šokiruojantį vaizdą praėjusį savaitgalį Notėnuose atkartojo ir nufilmavo kuršių ir partizanų istorija bei rekonstrukcija besidomintys bendraminčiai, susivieniję į nevyriausybines organizacijas „Ceklio kuršiai“ ir „Pilsots“.

Partizanų troboje – pokario muziejus

Vienas aktyviausių šių organizacijų idėjų generatorių – „Ceklio kuršiai“ vadovas salantiškis Aurimas Rapalis. Kartu su Kaišiadoryse gyvenančiu profesionaliu kariu Jonu Laurinavičiumi prieš kelerius metus sumanė pastarojo motinai vilnietei Romualdai Laurinavičienei priklausančios šimtametės jos senelio, garsaus salantiškio vaistininko Prano Mikutos trobos viename gale įkurti partizanams skirtą ekspoziciją ir pavadino ją Partizanų troba. Beje, šioje sodyboje dešimtmetį yra gyvenęs ir salantiškių giminaitis rašytojas Algimantas Mikuta.

„Atvėrėme balkius – palikome rąstus, senoviškai pravedėme elektros laidus, kad atrodytų kuo autentiškiau – norėjome, kad aplinka detalėmis ir simboliais primintų pokarį. Visų pirma iš Ypatingojo archyvo, Kretingos muziejaus, darbėniškio kraštotyrininko Stanislovo Burbos archyvo čia atkeliavo „Kardo“ rinktinės, veikusios Žemaitijoje – Kretingos, Kartenos, Darbėnų, Platelių, Salantų, Mosėdžio, Skuodo, Endriejavo, Kulių, Palangos apylinkėse – fotografijų parodos“, – pasakojo A. Rapalis.

Sugrįžo ir radiniai – granatos žiedas ir gilzės – iš 2019-aisiais išvien su vilniečiais archeologais „Ceklio kuršių“ atliktų žvalgomųjų Platelių kuopos bunkerio aplinkos tyrimų. „Šie radiniai 1950-ųjų gruodžio 10 dieną kainavo 3 jaunų partizanų ir jų vado Igno Žabinsko-Auklėtojo gyvybes. Tie jauni 18–19 metų vyrukai buvo „kieti“ – liko paskutiniai, jiems siūlė pasiduoti, bet jie ėjo iki pergalės. Toje vietoje pastatėme jiems paminklą“, – rodydamas bunkeryje aptiktas nuotraukas, pasakojo A. Rapalis.


Kretingos miesto prieigose esantis Ėgliškių-Andulių kompleksas skaičiuoja tūkstantmetę istoriją.

Važiuojant per Kretingą Klaipėdos link, išsyk už Bajorų gyvenvietės pasukus į dešinę, žvyruotas kelias už 1 km atveda prie Ėgliškių-Andulių piliakalnio, kur stovėjo Kretingos pilis, Livonijos ordino sudeginta 1263 m. Tačiau mūsų protėviai šiose apylinkėse gausiai apsigyveno dar pirmaisiais amžiais prieš Kristų, – tai liudija greta aptiktas kapinynas ir pilkapiai, kurie išvien su pilimi ir priešpiliu, gyvenviečių liekanomis ir alkakalniu sudaro didžiausią ligi šiol ištyrinėtą ir Europoje žinomiausią kuršių žemės archeologinį kompleksą.

Ėgliškių-Andulių kompleksą tyrinėjusi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslų daktarė Audronė Bliujienė patikino, kad šis archeologinis kompleksas išsiskiria itin plačia chronologine aprėptimi – nuo ankstyvojo geležies amžiaus iki XIII a., kol buvo sudeginta pilis.

„Vien kapinynas užima 2,62 ha plotą. Archeologinių tyrimų duomenys rodo, kad jame žmonės buvo laidojami visą tūkstantmetį – nuo II iki XIII a.: II–VIII a. mirusieji laidoti nedeginti, o nuo IX a. iki XIII a. jau vyravo mirusiųjų deginimo paprotys. Netoliese yra kitas įdomus romėniškojo laikotarpio – nuo II a. iki Kristaus – kapinynas su degintinais kapais urnose. Romėniškojo laikotarpio ir didįjį kapinynus skiria nemažas atstumas“, – Kretingos muziejuje surengtoje mokslinėje konferencijoje „Kretingos rajono archeologiniai tyrinėjimai ir perspektyvos“ kalbėjo A. Bliujienė.


Vilniuje planuotas pastatyti paminklas tarpukario prezidentui Antanui Smetonai iškils Palangoje – taip, atsižvelgusi į Kultūros ministerijos siūlymą, nusprendė Vyriausybė.

Vyriausybė pritarė pasiūlymui

Praėjusią savaitę vykusio pasitarimo metu kultūros ministras Simonas Kairys informavo Vyriausybę, kad su tuo, kad paminklas būtų statomas Palangoje, sutinka ir paminklo, laimėjusio Vyriausybės skelbtą konkursą, autoriai ir Palangos savivaldybė, pasiūliusi monumentą statyti šiame mieste, kai iškilo nesutarimų su Vilniaus miesto savivaldybe.

„Turime tiek kreipimąsi iš Palangos miesto savivaldybės, turime ir konkursą laimėjusių autorių sutikimą, kurie neprieštarauja ir yra susiderinę su Palangos miesto savivaldybe visus darbinius ir techninius klausimus. Norime pritarimo, kad tiesiog būtų pakeista vieta. Lėšos numatytos ir projektą yra realu realizuoti šiais metais“, – sakė S. Kairys.

Paminklas – atvirlaiškis

Dar buvusios Vyriausybės skelbtą paminklo A. Smetonai konkursą, kuriam buvo pateikti 7 projektai, pernai spalį laimėjo „Gedimino-Antano Sakalio projektavimo firmos“ autoriai G. A. Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė, pasiūlę Gedimino prospekte, šalia Vyriausybės, pastatyti knygos atvartą arba atvirlaiškį su prezidento portretu vaizduojančią skulptūrą. Projekto autoriai sakė pasirinkę akcentuoti A. Smetonos ne politiko, o visuomenininko, kalbos normintojo, redaktoriaus, knygų ir vadovėlių leidėjo veiklą.

Pristatydami projektą autoriai akcentavo, kad paminklui pasirinkta medžiaga – rūdijantysis plienas – simboliškai atspindi idėją: istorijos kintamumą, laiko poveikį ir tapatumą su aplinka, kas yra itin svarbu integruojant skulptūrinius atminties ženklus urbanistinėse, intensyviai eksploatuojamose miesto erdvėse.

„Skulptūrai naudojama geležis apeliuoja į „geležinės valios“ metaforą, kuri nesunkiai identifikuojama su A. Smetonos asmenybe“, – teigė konkursą laimėję projektuotojai.

Darbus tikėtasi pradėti šiemet, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė, iš pradžių dalyvavusi procese, balandžio pradžioje priėmė rezoliuciją prašydama Vyriausybę stabdyti konkursą ir pateikti galimas naujas vietas paminklui. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad Savivaldybės atstovai nebuvo įtraukti į Kultūros ministerijos organizuoto projekto konkurso komisijos sudėtį, o projektams pateikti skirta per mažai laiko. Paminklo projektui įgyvendinti Vyriausybė šiemet buvo numačiusi skirti 250 tūkst. eurų. Balandžio viduryje Kultūros ministerija pranešė, kad neorganizuos naujo konkurso A. Smetonos paminklui.


Penktadienį, gegužės 28 d., priešpiet Klaipėdos gatvėje, netoli buvusių „Laisvės“ fabriko bendrabučių, susidūrė trys lengvieji automobiliai: Klaipėdos link važiavęs „Opel“ norėjo sukti į kairę, kai pristabdžius į jį trenkėsi „Mercedes“ markės automobilis. Jo stumtelėtas „Opel“ kliudė nuo Klaipėdos pusės važiuojančią „BMW“.

Pirminiais duomenimis, „Opel“ keleivis Greitosios medicinos pagalbos automobiliu išgabentas į gydymo įstaigą.

„P. n.“ informacija


Ketvirtadienį apie 10. 40 val. Vandens g. Kretingoje asmuo, gimęs 1999 m., automobilį „VW Passat“ vairavo ne tik neturėdamas teisių, bet ir neblaivus – nustatytos 2,10 prom.

Tą pačią dieną apie 14 val. Palangos miesto policijos komisariate gautas pranešimas, kad Ganyklų g. į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo automobilis „Audi A4“, kurio vairuotojas taip pat gali būti neblaivus. Atvykę pareigūnai užfiksavo, jog 1984 m. gimęs vyras kalbėjo nerišliai, svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Tikrintis blaivumą alkoholio matuokliu arba vykti į gydymo įstaigą asmuo atsisakė teigdamas, tikino automobilio nevairavęs. Vyras uždarytas į areštinę.

Ketvirtadienį vakare Šventojoje, Gubojų g. ir Topolių g. sankryžoje, pilietis sulaikė galimai neblaivų automobilio „Opel Meriva“ vairuotoją. Pareigūnai 1974 m. gimusiam vyrui nustatė 2,68 prom. Jis sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

„P. n.“ informacija


Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.

VVG yra stipri varomoji jėga, kuri rūpinasi kaimo gerove. Jos veikia kiekvienoje kaimiškoje savivaldybės teritorijoje ir skatina vietos tarpsektorinį bendradarbiavimą. VVG rengia vietos plėtros strategijas Europos Sąjungos paramai gauti. Įgyvendinant strategijas, kaimo vietovėse kuriamos naujos darbo vietos, atnaujinama infrastruktūra, sprendžiamos socialinės atskirties, skurdo mažinimo ir kitos kaimo gyventojų problemos, diegiamos inovacijos.

Tačiau ministeriją vis dažniau pasiekia informacija apie savivaldybių politikų daromą įtaką VVG valdymui, strategijų tikslams. Šiuo metu vietos valdžios atstovai VVG valdyboje sudaro iki 30 proc. narių, o atstovus skiria meras arba savivaldybės taryba. ŽŪM siekia pakeisti šią praktiką ir nori, kad į sprendimo priėmimus įsitrauktų vietos bendruomenė, verslas, kitos organizacijos.

Ministerija pateikė Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, atrankos taisyklių pakeitimus. Taisyklėse numatyta, kad vietos valdžios interesams VVG valdyme galėtų atstovauti savivaldybės atstovas, išskyrus savivaldybės politikus ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus, taip pat savivaldybės valdomos viešosios įstaigos, įmonės ar biudžetinės įstaigos arba kitos VVG teritorijoje veikiančios organizacijos, kurios valdyme dalyvauja valstybė ar savivaldybė, atstovai.

„Siekiant didesnio skaidrumo, taisyklių pakeitimais nustatomos ir prevencinės priemonės, leisiančios užtikrinti viešųjų ir privačių interesų suderinamumą, kitų korupcijos rizikų mažinimą“, – teigia ministro patarėjas D. Rybakovas.


Atėjus pavasariui, visi skubame atnaujinti savąją spintą, tačiau ar kada susimąstėte, kokios investicijos turėtų didžiausią naudą? Žinoma, reikia daiktų ir drabužių, kurie puošia, bet vien tik madingos detalės neįkvėps pavasariškos energijos, motyvacijos, meilės sau. Toliau – kokie netipiniai pirkiniai atneš kur kas didesnę naudą, nei dar vieni marškinėliai!

Apatiniai, „švenčiantys” kiekvieną kūno linkį

Artėjant vasarai kaip niekuomet daug kalbama apie „vasarišką” kūną. Bet tiesa ta, kad kiekvienas kūnas yra pasiruošęs bet kuriam sezonui, o tam tikri susiformavę stereotipai – vis garsiau paneigiami kaip žalingi kompleksai. Vienas būdų parodyti meilę sau ir kiekvienam figūros linkiui – kokybiškas, išraiškingas, seksualus apatinis trikotažas moterims ar vyrams. Tiesa, tai gali būti ne tik nuostabi dovana sau, bet ir vis vieną kitą trūkumą savyje randančiai antrajai pusei.


COVID-19 STATISTIKA

  • Svarbi informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas