Pajūrio naujienos
Help
2021 Birželis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną21°C debesuotumas 1 %
Naktį7°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Ar vėl pabranginus alkoholį ir rūkalus sumažės jų vartojimas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1558) 2021-05-28

Penktadienį, gegužės 28 d., priešpiet Klaipėdos gatvėje, netoli buvusių „Laisvės“ fabriko bendrabučių, susidūrė trys lengvieji automobiliai: Klaipėdos link važiavęs „Opel“ norėjo sukti į kairę, kai pristabdžius į jį trenkėsi „Mercedes“ markės automobilis. Jo stumtelėtas „Opel“ kliudė nuo Klaipėdos pusės važiuojančią „BMW“.

Pirminiais duomenimis, „Opel“ keleivis Greitosios medicinos pagalbos automobiliu išgabentas į gydymo įstaigą.

„P. n.“ informacija


„Atostogų parkas“ plačiai atvėrė duris

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
„Atostogų parko“ Natura Terma SPA kolektyvas, pasirengęs saugiai aptarnauti visus grįžtančius ir naujus klientus: (iš kairės) Dalia Jonkuvienė, Vida Mankuvienė, Nerijus Kemeklis, Gintarė Jančenkaitė, Gerda Fridrikaitė, Julita Zibertaitė, Kamilė Beisinaitė, Dovilė Budrytė.

Po pusmetį užsitęsusių griežtų karantino suvaržymų šį savaitgalį „Atostogų parkas“ – poilsio ir sveikatinimo kompleksas Žibininkuose – lankytojams vėl pradeda teikti visas paslaugas. Į „Atostogų parką“ lankytojai įleidžiami su Galimybių pasu, o jo neturintys – čia pat atlikę greitąjį COVID-19 testą ir gavę jo neigiamą rezultatą.

Klientus testuoja vieni pirmųjų respublikoje

„Siekiame, kad visi mūsų svečiai – ir turintys Galimybių pasą, ir be jo – turėtų lygias galimybes, todėl atvykę be Galimybių paso galės čia pat vietoje pasidaryti greitąjį testą ir, gavę neigiamą jo atsakymą, naudotis visomis mūsų teikiamos paslaugomis“, – kalbėjo „Atostogų parko“ direktorius Ričardas Jovaiša, užsiminęs, kad iš šalies sanatorijų, poilsio centrų „Atostogų parkas“ klientų testavimą pradeda vienas pirmųjų.

Greitasis testas galios 24 val. ne vien „Atostogų parke“, bet ir kitose vietose, kaip antai, kavinėse Palangoje. Testas kainuos 7,5 euro. Greitųjų testų rezultatai bus registruojami E.Sveikatos sistemoje, su kuria „Atostogų parkas“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

„Testą atliksime iš seilių“, – sakė „Atostogų parko“ Natura Termo SPA gydytojas Nerijus Kemeklis. Mėginius galima imti ir iš nosiaryklės, tačiau, gydytojo pastebėjimu, taip atliekamos procedūros žmonės vengia, kaip itin nemalonios. „Žmonės atvyksta gydytis, ilsėtis, todėl visomis išgalėmis stengiamės, kad jie išvengtų nepatogumų, streso“, – teigė N. Kemeklis.

Vaikams, paaugliams iki 16 metų amžiaus Galimybių paso patekti į „Atostogų parką“ nereikia. „Atvykusiems be galimybių paso nereikės blaškytis, ieškoti mobiliojo testavimo punkto, kur testui reikalinga išankstinė registracija“, – rūpinimąsi klientais akcentavo R. Jovaiša, teigęs, kad klientų testavimas svarbus užtikrinant visų komplekso lankytojų ir darbuotojų saugumą. Direktorius tvirtino, kad „Atostogų parkas“ įsigijo ir įdiegė įvairių priemonių apsaugai nuo COVID-19, kaip antai, patalpas dezinfekuojančias UV hermicidines lempas. „Padidinome visus švaros, higienos reikalavimus. Vandens baseinų zonoje vėdinimo sistema orą pakeičia kas 15 minučių, vanduo baseinuose chloruojamas, pirtyse aukšta temperatūra“, – kalbėjo R. Jovaiša.

Lauke prie paradinio „Atostogų parko“ įėjimo klientams testuoti pastatė specialią palapinę. „Esame pajėgūs testuoti visus, kurie atvyks ilsėtis, gydytis į „Atostogų parką“, – užtikrino „Atostogų parko“ medikų komandai vadovaujantis N. Kemeklis.


Donatas PRIALGAUSKAS:

– Kaip ne? Aišku, pasiilgom! Kasmet, atėjus birželiui, kaip dukart du žinodavom, kad bus proga miesto centre pašurmuliuoti, gražios muzikos pasiklausyti, žmonių daug pamatyti, pažįstamų sutikti. Suprantu, „koroną“ daug ką pakeitė, bet švenčių labai norisi. Pabūtumėm kad ir su tom kaukėm, jei taip reikės.

Žydrūnas LAZAUSKAS

– Antaninės ir miesto šventė Kretingoje – ypatingi renginiai, turi senas tradicijas. Aš pasiilgau visko – ir tos linksmos nuotaikos, ir kaimiškų sūrių, dešrų, ir akis paganyt į amatininkų pagamintus dirbinius mugėje. Jeigu dėl karantino nebus uždrausta, tai žmonės, manau, vėl suplūs kaip senais gerais laikais.

Rasa CUCKSON:

– Švento Antano atlaidai bei miesto šventė su muzika, skambiais rajono saviveiklininkų ansamblių pasirodymais Rotušės aikštėje, su ūkininkų užaugintų gėrybių ir tautodailininkų dirbinių turtingais prekystaliais tą dieną kuria ypatingą atmosferą, mes, kretingiškiai, jaučiamės pakylėti, daug šypsenų aplink. Kaip galima to nelaukti?

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingos rajono savivaldybės taryba šį ketvirtadienį vienbalsiai suteikė Kretingos rajono Garbės piliečio vardą ilgametei Kretingos muziejaus direktorei Vidai Kanapkienei.


Senosios kaimo kapinės dabartiniame Sauserių kaime. Algirdo Mulvinsko nuotr., 1996 m. Kretingos muziejus

Grabšyčiai – į mažiausių Kretingos rajono gyvenviečių penketuką patenkantis kaimas, plytintis abipus kelio Nasrėnai–Stropeliai, įsiterpęs tarp Kūlsodžio ir Stropelių žemių. Jo likimas – akivaizdus pavyzdys, kaip įvairiu laiku vykusios žemės ir administracinio-teritorinio suskirstymo reformos naikino senus mūsų krašto kaimus.

Susiformavo po Valakų reformos

Pagal teritoriją Grabšyčiai šiandien yra mažiausias Kūlupėnų seniūnijos kaimas, apimantis tik 38,1 ha plotą, kuriame stovi trejetas sodybų. Tačiau daugiau kaip prieš 100 metų Grabšyčiai buvo viena didžiausių Kartenos valsčiaus gyvenviečių. Kaimas apėmė per 1 tūkst. ha plotą, kuriame dabar plyti Grabšyčiai ir Sauseriai bei dalis Kūlsodžio, Lapgaudžių ir Dauginčių kaimų. Tuo metu Grabšyčius vakaruose supo Salanto, pietuose – Minijos, o pietryčiuose – Mišupės upės. Rytuose jie ribojosi su Prystovais ir Stropeliais, šiaurėje – su Kūlsodžiu, vakaruose – su Kūlupėnais, o pietuose – su Dauginčiais. Vakariniame pakraštyje ošė Tamožinės miškas, o rytiniame – Grabšyčių pušynas.

Kaimui priklausė ir dalis kairiajame Minijos krante esančių žemių: slėnio pievos bei dalis Šilpelkės miško. Miške netoli Dauginčių II piliakalnio ir šiandien tebestūkso suplokštėjęs pylimas, kuriuo nuo XVI a. Valakų reformos iki XX a. Lietuvos žemės reformos ėjo riba tarp Grabšyčių ir Dauginčių.


Rūšiuoti šiukšles Irenai Račienei – ne vargas. „Aš ir neprašoma tai darau jau daug metų, nes mačiau puikų pavyzdį Šveicarijoje, kur gyvena mano vaikai“, – sakė ji.

Kretingiškiai aplinkinių namų kaimynai Irena Račienė, Petras Lidžius ir Virginija Strazdienė nė pagalvot nepagalvojo, kad, vakare į konteinerius išnešę šiukšles, namo pareis pamaloninti dovanomis. Už ką? Už tai, kad – rūšiuoja! Tokią nuotaikingą pakuočių gamintojų ir importuotojų inicijuotą akciją, gyventojus skatinančią tvarkingai elgtis su atliekomis, trečiadienį surengė bendrovė „Kretingos komunalininkas“.

Piešia dar liūdną vaizdą

„Pavakarosim čia truputį, pastebėsim, kaip žmonėms sekasi, paaiškinsim, jei kam kils klausimų, patarsim, kad stiklas į stiklo, popierius į popieriaus, o plastiko pakuotės – į geltonąjį plastiko konteinerį privalo nukeliauti“, – „Pajūrio naujienoms“ dėstė kartu su savo darbuotojų komanda – Komunalinių atliekų skyriaus specialiste-kontroliere Violeta Grigaitiene, vadybininku Mindaugu Paulausku ir bendrųjų reikalų specialistu Audriumi Beniušiu prie naujųjų požeminių konteinerių Kęstučio gatvėje lūkuriuojantis „Kretingos komunalininko“ direktorius Rimantas Žiaušys. Mokomosios akcijos, jo teigimu, planuojamos kas mėnesį, o pirmosios Kęstučio bei Žalioji gatvės pasirinktos todėl, kad šios vietos kone pačiame Kretingos miesto centre – vienos problemiškiausių.

Kaip kalbėjo direktorius, pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijos, kurių iš viso yra trys – VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, „Žaliasis taškas“ ir „Gamtos ateitis“ – apskritai kol kas piešia liūdną paveikslą Lietuvoje: į konteinerius sudėtose rūšiuotose atliekose 45 procentai, kitaip tariant, beveik pusė atliekų aptinkama neišrūšiuotų. Kai kurie žmonės rūšiuoti arba nenori, arba negalvoja, kokį poveikį aplinkai, gamtai ir jiems patiems daro žemės tarša.


Renatos ir Rimanto Paulikų sodyboje Padvariuose 11-os arų plote derančių smidrų sezonas šį pavasarį dėl šaltų orų dvi savaites vėluoja. Tačiau jaunai šeimai, regis, – nė motais, į derybas su gamta juk neis, koks derlius bus, toks gerai.


Pirmasis – lietuvių kalbos egzaminas

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Švietimas

Neužilgo šalies, taip pat ir Kretingos rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai laikys valstybinius brandos egzaminus. Pirmasis – lietuvių kalbos egzaminas – jų laukia birželio 7 dieną.


Pastačius „Ąžuoliuko“ priestatą, turėtų būti patenkintas ir lopšelių poreikis rajone.

Rajono Savivaldybės Švietimo skyrius jau numatė tvarką, kokiu režimu rajono lopšeliai-darželiai dirbs vasarą.

„Per vasarą, kada reikia išleisti atostogauti šių įstaigų darbuotojus, numatyta prižiūrėti tik dirbančių tėvų vaikus“, – tvirtino švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė.

Iš 1 tūkst. 288 lopšelius-darželius rajone lankančių vaikų liepą ikimokyklinio ugdymo įstaigas pageidauja lankyti 547 vaikai, rugpjūtį – 391.

Birželį visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos dirbs įprastai, liepą–rugpjūtį – pagal nustatytą grafiką.

Liepą vaikus pasirengusios priimti šios švietimo įstaigos: lopšelis-darželis „Žilvitis“, Salantų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrius „Rasa“, Vydmantų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrius „Pasagėlė“, Simono Daukanto progimnazija, Darbėnų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrius – darželių.


Vaikystėje mėgusi skaičiuoti, vėliau norėjusi tapti pardavėja, galiausiai susižavėjusi kosmetologija, kretingiškė 22-jų Dominyka Anužytė mintis nukreipė į biomedicinos srities studijas. Merginą sužavėjo žmonės, kurie padeda kitiems, ir tai tapo jos didžiausiu prioritetu.


Kretingiškė Pranciškonų gimnazijos dešimtokė Guoda Mėčiūtė jau antrus metus dalyvauja Jaunųjų filologų konkurse, taip pat domisi biologija, gamta ir mėgsta kurti įvairius rankdarbius. Šiemet G. Mėčiūtė Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse vertimų sekcijoje iš prancūzų kalbos, taip pat Lietuvos mokinių biologijos olimpiadoje pelnė pagyrimo raštus, o Lietuvos mokinių technologijų olimpiadoje – I laipsnio diplomą ir aukso medalį.


Psichologė Vika Gridiajeva: „Prieš egzaminą patiriamą stresą reikia įdarbinti savo naudai.“

Netrukus prasidėsianti valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesija abiturientams kelia daug jaudulio. Baimė suklysti, netinkami įpročiai besirengiant egzaminams ir kylantis stresas egzamine – apie šiuos abiturientams kylančius iššūkius ir kaip juos prisijaukinti mintimis pasidalino Kretingos rajono švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva.

Anot jos, stresas yra normali organizmo reakcija, kurią sukelia ne situacijos, šiuo atveju, egzaminai, o mintys, požiūris ir asociacijos. Abituriento streso lygį lemia keletas veiksnių. Pirmiausia, kiek pats abiturientas yra atsparus stresui – ar iki VBE jis gebėjo susidoroti su įtampa: „Dalis žmonių nepakelia įtampos ir rodo tai savo elgesiu – nusikramto nagus, nebemiega, valgo per daug arba nebevalgo visai ar net suserga.“

Supanti aplinka lemia motyvaciją

Taip pat svarbu, ką abiturientas galvoja apie save. „Jeigu jis arba ji nepasitiki savimi, mano, kad daug dalykų nesiseka ir egzaminai nebus išimtis, jiems pernelyg nesiruošiama, o ir pats egzaminas kels įtampą – nes iš anksto bus suvokiamas kaip kažkas, į ką einu pralaimėti. Jei asmuo vertina save gerai, žino, jog daug metų rašė kontrolinius, kurie sekėsi ir buvo įdėta daug pastangų – stresas nebus toks baisus“, – apibūdino psichologė.


Vasara – ilgiausias atostogų laikotarpis moksleiviams ir studentams. Šiuo laiku yra tinkamiausias metas užsidirbti pinigų. Žinoma, darbo paieškų procesas ne visada vystosi palankiai. Keletas moksleivių pasidalino savo nuomone, mintimis apie uždarbiavimą vasarą.


Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vienuoliktokas Tomas Perkumas gegužės mėnesį vykusiame konkurse „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę?“ respublikiniame etape pelnė kariuomenės vado atminimo monetą.


Kretingiškė Kristina Burškytė, šiuo metu baigianti Muzikos pedadogikos ir gretutines psichologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete, teigia, kad dalyvavimas „Jaunųjų žurnalistų akademijoje“ skatino keisti požiūrį į ją supančią aplinką ir ugdė kritiškumą.

Buvusi „Pajūrio naujienų“ Jaunųjų žurnalistų akademijos narė Kristina Burškytė savo kasdienybės neįsivaizduoja be pedagogikos. Kretingiškė šiuo metu baigia muzikos pedagogikos ir psichologijos gretutines studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir tikina, kad pasitelkus muziką galima efektyviau mokyti ir kitų disciplinų, o įgytos žinios „Jaunųjų žurnalistų akademijoje“ keičia ir jos pasaulėžiūrą.

Mergina prisiminė, kad „Kuprinėje“ pradėjo rašyti 2013-aisiais: „Su bendraklase pagalvojome, kad reikėtų pasinaudoti šia galimybe, kad vėliau nesigailėtume nenuėjusios. Buvome tuo metu labai iniciatyvios – ir Marijono Daujoto mokykloje priklausėme mokinių tarybai, ir renginius organizuodavome, ir mokyklos parduotuvėlėje dirbome. Veiklų buvo daug, bet manėme, kad pravers ir dar viena.“

Ugdė kritiškumą

Pašnekovei atminty išliko atliktas socialinis eksperimentas, kai kartu su vienos Kretingos rajono mokyklų jaunaisiais žurnalistais kupriniečiai klausė vyresnių žmonių, ar šie jiems nupirktų alkoholio. Anot kretingiškės, tokie eksperimentai ir diskusijos apie žmonių reakcijas ir straipsnių rašymą išmokė stebėti aplinką ir matyti, kas vyksta artimoje aplinkoje – mokykloje, būreliuose, tarp draugų, ir gvildenti įsišaknijusias problemas.


Rimto išbandymo HEGELMANN LFF (Lietuvos futbolo federacijos) taurės I etape susilaukė Gvido Juškos treniruojama Kretingos „Minijos“ komanda, jau pirmą etapą namų stadione susigrūmusi su „Optibet“ A lygoje rungtyniaujančia Alytaus „Dainavos“ komanda. Rungtynes po atkaklios ir 11 m baudinių serijos pareikalavusios kovos 5:6 (1:1) šventė Dzūkijos sostinės atstovai.


Kretingos krepšinio klubo komanda „Kretinga“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, kitą sezoną debiutuos Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) – tai paaiškėjo po gegužės 25 d. Kaune įvykusio lygos posėdžio, kuriame ir buvo sprendžiamas „Kretingos“ komandos likimas. Mūsiškiai į aukštesnę lygą pateko sportiniu principu, nes šį sezoną Regionų krepšinio lygoje iškovojo I v., bet, neturint standartų atitinkančios arenos, tam turėjo pritarti likusios lygos komandos. Buvo sprendžiama: arba žaisti visas rungtynes Palangoje, arba išvykose. Buvo nuspręsta, kad kitą sezoną mūsų komanda visas rungtynes žais išvykose – Palangos galimybė buvo atmesta. Šį sezoną su tokia pat išimtimi žaidė kita lygos debiutantė Vilkaviškio „Perlo“ komanda. Vis dėlto NKL „Kretingos“ komandai davė terminą iki kitų metų liepos 1 d. užbaigti savo arenos statybas, o to neįvykdžius, licencija nebūtų pratęsta.

Kitą sezoną NKL varžysis 14 komandų, o kretingiškiai pakeis NKL paskutinę vietą užėmusius ir sportiniu principu iškritusius Šilalės „Lūšies“ krepšininkus, o praėjusių metų čempionai Jonavos „Cbet“ keliasi į „BETsafe LKL“ pirmenybes.

Tomas KUBILIUS Krepšinio klubas „Kretinga“


Ramunė Poškutė (kairėje), su Kauno „Acme-Žalgiriu“ tapusi Lietuvos moterų rankinio lygos III v. laimėtoja, prisipažino, kad pergales visada lydi stiprios emocijos, kurių sportininkės neskuba parodyti, bet išgyvena giliai savyje.

Kretingos sporto mokyklos rankinio trenerio Algimanto Pranaičio auklėtinės 22-jų Ramunė Poškutė ir 17-metė Vilgita Idzelytė šį sezoną pelnė svarių apdovanojimų, kuriuos iškovojo gindamos šalies klubų garbę.

Džiaugėsi, galėjusi padėti Kauno „Žalgiriui“

Ramunė Poškutė šį sezoną dar suspėjo padėti Kauno „Acme-Žalgirio“ komandai, treniruojamai Antano Skarbaliaus.

Į Kauną kretingiškė grįžo iš Italijos, kur dėl koronaviruso pandemijos ir karantino suvaržymų rankininkė ilgiau užsibūti negalėjo. „Norėtųsi sugrįžti, nes manau, kad užsienio klubuose savo karjeros dar nebaigiau“, – R. Poškutė apgailestavo, kad Italijoje buvo atšauktos visos rungtynės ir ji negalėjo pasiekti sau iškeltų tikslų, nors savo pareigas komandoje žinojusi labai gerai.

Kad galėtų žaisti už „Acme-Žalgirį“, R. Poškutei reikėjo susitvarkyti tam tikrus formalumus, tai yra gauti Lietuvos rankinio federacijos leidimą.


Dalicija Preibytė saugo Kalnalio bažnyčios raktą, kaip savo motinos priesaką rūpintis šia bažnyčia.

Kalnalyje, greta bažnyčios tebestovinčiame senajame zakristijonų Preibių giminės name, kuris, manoma, yra vienmetis su 1883-aisiais statyta bažnyčia, nuo mažumės gyvena jos patarnautoja 85-erių Dalicija Preibytė, vietinių vadinama tiesiog pročkele. Guvi moteris sakė besidžiaugianti kiekvienu, kuris užsuka į jų kaimą – lipa į apžvalgos bokštą, keliauja į Imbarės piliakalnį ar domisi bažnyčia.

„Gyvenu be jokių vaistų ir jaučiuosi puikiai. Man geriausi vitaminai yra bažnyčia, kuriai tarnavo mano mamelė, tėvas, senelis ir prosenelis. Bet svarbiausia man yra žmonės: susitinkame, pasišnekame, įleidžiu į bažnytėlę. Ir diena praeina šviesiai“, – tvirtino savo giminės, o kartu ir Kalnalio bažnyčios istoriją nušvietusi šio kaimo senbuvė.

Tarnystę prisakė motina

„Žmonės važiuodami prošal pamato apžvalgos bokštą, bet kaip patekti – nežino. Pamatau pro langą, išeinu pasitikti, aprodau. Kiti mane gide pavadina, parašo gerų žodžių į feisbuką, – atviravo į savo namus pakvietusi moteris. Pro itin žemas duris įžengėme į dviejų galų senovinę trobą. – Šitą namą statė mano proseneliui zakristijonui, kai perstatė po gaisro nuniokotą bažnyčią. Vėliau tarnystę perėmė mano bočius Juozapas, o iš šio – tėvas Jonas. Kai bočius nebegalėjo tarnauti, jis liko gyventi šitame name, o greta pastatė špitolę ir į ją įkeldino 4 šeimas – zakristijono, varpininko, vargonininko ir pročkelės. Aš ir gimiau špitolėj.“


Automobiliams stovėti bus praplėsta dabartinė aikštelė prie Kretingos meno mokyklos.

Šį pavasarį buvo pradėti parkavimo aikštelių prie Kretingos meno mokyklos ir greta esančio mokyklos-darželio „Žibutė“ statybos darbai. Trečioji aikštelė šiuo metu įrengiama Salantų mieste, prie Pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC).

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Violetos Turauskaitės žodžiais, kretingiškiai, atvežantys vaikus į mokyklą-darželį „Žibutė“, taip pat – ir į meno mokyklą, nesyk kreipėsis į Savivaldybę dėl automobilių parkavimo problemų – trūko vietų darbuotojų automobiliams, nebūdavo, kur sustoti, kad saugiai išlaipintų vaikus.

Dar didesnė įsisenėjusi problema dėl parkavimo prie Salantų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC): buvusioje aikštelėje trūkstant vietų, žmonės statydavo automobilius siauroje S. Nėries gatvėje, kur matomumas – prastas, susidarydavo kamščiai, kildavo avarinių situacijų.

„Šios problemos nesyk buvo svarstytos Kretingos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos posėdžiuose, o pernai imtasi realių veiksmų: biudžete buvo numatyta lėšų parengti šių aikštelių projektus ir parinkti rangovus darbams atlikti. Šiemet prasidėjo realūs statybos darbai“, – kalbėjo V. Turauskaitė.


Birželio 13-ąją kartu su miesto globėjo šventojo Antano atlaidais Kretinga švęs savo 769-ąjį gimtadienį. Ir nors dėl tebesitęsiančio karantino suvaržymų pagrindinės šventės dienos išvakarėse negalės vykti didysis koncertas Vasaros estradoje bei teks atsisakyti tradicinės mugės, renginių ir reginių šiais metais bus daug ir įvairių.


Pirmieji šokėjai: galimybė dalyvauti „Ratilėlio“ veikloje jo nariams tarsi suteikė sparnus gyvenimui – išmokė svajoti, siekti tikslų, pažinti pasaulį.

Šiemet Kretingos meno mokyklos vaikų šokių studija „Ratilėlis“ švenčia 20-ąjį gimtadienį. Pagal žmogaus amžių – tai pats jaunystės įkarštis. Kaip kolektyvui, dvi dešimtys metų – rimtas pareiškimas. Šis jubiliejus neleidžia abejoti – „Ratilėlis“ nėra tik trumpas blykstelėjimas – tai yra įsitvirtinęs reiškinys, neatsiejamas nuo Kretingos. Tai – jaunatviško amžiaus ir polėkio, tačiau itin patyręs viso mūsų krašto ambasadorius, garsinantis ne tik Kretingos, bet visos Lietuvos vardą pasaulyje.

Per dvidešimt metų Kretingos meno mokyklą su „Ratilėliu“ baigė ne viena laida jaunųjų kretingiškių. Kaip sako kolektyvo vadovės Simona Kutkevičienė ir Asta Paulauskienė, „Ratilėlyje“ šoko ištisos giminių kartos – broliai ir seserys, pusbroliai ir pusseserės. Jei kas nesigiminiavo, vis tiek buvo kaip šeima – vaikus, jų tėvus, mokytojus siejo repeticijos, konkursai, šventės, kelionės ir išvykos. „Ratilėlio“ į gyvenimą palydėti kretingiškiai, pasak vadovių, neša kultūros, meilės tautiškumui, tolerancijos šviesą. Kyla klausimas: kokia šio fenomeno kilmė? Kodėl vaikai tada ir dabar rinkosi ir tebesirenka liaudies šokius?

Kolektyvas – kaip šeima

Į klausimą apie „Ratilėlio“ fenomeną labai paprastai ir nuoširdžiai atsakė pirmosios laidos „Ratilėlio“ šokėja Ugnė Jankauskienė. Pati dirbdama ugdymo srityje, moteris pastebėjo: „Yra daug gražių šiuolaikinių šokių. Tačiau liaudies šokiai sujungia itin stipriai. Liaudies šokiai suburia. Kai esi tokiame kolektyve, tu bendrauji, šypsaisi. Kai šoki liaudies šokius, trykšta natūralus entuziazmas, energija, nuoširdumas. Tai nėra tik taisyklingas suskaičiuotas žingsnių dėliojimas. „Ratilėlyje“ mes buvome kaip šeima. Kartu į mokyklą, kartu po pamokų į namus. Kartu kelionėse. Po „Ratilėlio“ išliko draugystės artumas. Ryšys toks stiprus, kad sutiktą žmogų iš kolektyvo visada norisi apkabinti.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas