Pajūrio naujienos
Help
2021 Birželis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną21°C debesuotumas 1 %
Naktį7°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Ar vėl pabranginus alkoholį ir rūkalus sumažės jų vartojimas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1556) 2021-05-21

Kretingoje steigia Vakcinacijos centrą

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Pirmas puslapis
Vakcinacijos centras, steigiamas rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje, turėtų būti atidarytas jau birželio pradžioje. Už jo veiklą atsakingas Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centras rengimo darbus pradės artimiausiu metu.

Kretingoje, Ekstremalių situacijų komisijos sprendimu, steigiamas Vakcinacijos centras – Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) rūpesčiu jis iki birželio mėnesio pradžios turėtų būti atidarytas rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos konferencijų salėje. Vakcinavimo centro koordinatore paskirta Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro slaugytoja Raimonda Gerdauskienė.

„Po diskusijų su medikų bendruomene matome poreikį šiam centrui atsirasti Kretingoje, nes tai palengvins ne tik medikų darbą, bet ir gyventojams bus patogiau skiepytis erdvioje, šviesioje ir gerai vėdinamoje viešosios bibliotekos konferencijų salėje“, – įsitikinęs Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas.

Jo pavaduotoja Violeta Turauskaitė paaiškino, kad Kartenos ir Salantų pirminių sveikatos priežiūros centrų pacientai galės skiepytis savo asmens sveikatos priežiūros įstaigose registruodamiesi per vieningą elektroninę registravimo sistemą, taip pat, kol bus įrengtas vakcinavimo centras, kretingiškiai bus skiepijami asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose yra prisirašę. Įsteigus Vakcinacijos centrą, rajono gyventojai skiepui registruotis turėtų per vieningą registravimosi sistemą.

Savivaldybės gydytojos Zitos Abelkienės pastebėjimu, tai, kad Vakcinacijos centrui parinkta viešoji biblioteka, lėmė keletas aplinkybių. „Pirmas aukštas, nėra laiptų, šalia patalpų – sanitariniai mazgai, o svarbiausia – vakcinacija neparalyžiuos bibliotekos darbo“, – vardino Savivaldybės gydytoja.

Šios savaitės duomenimis, Kretingos rajone iš viso paskiepyta 10 tūkst. 269, arba 27,5 proc., rajono gyventojų, iš kurių – 5 tūkst. 529, arba 14,8 proc., paskiepyti antrąja vakcinos doze.

Sveikatos apsaugos ministerija birželio mėnesį Kretingos rajonui žada skirti 19 tūkst. vakcinos dozių, skirtų ir pirmajai, ir antrajai vakcinacijai.

Saugotis – privalu

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vedėjos Dalios Jociuvienės teigimu, situacija rajone dėl koronaviruso gerėja, tačiau esama ir liūdnos tendencijos – pasiskiepijusieji ar persirgusieji nebesilaiko saugumo reikalavimų: nenešioja kaukių, respiratorių, nevengia būriuotis, nesilaiko higienos reikalavimų.

„Ypač tai pastebime įmonėse, organizacijose. Žmonės galvoja, kad persirgę ar pasiskiepiję jie nebesusirgs, netaps viruso nešiotojais. Taip nėra: yra atvejų, kai, persirgę praėjusių metų lapkritį-gruodį, susirgo dar kartą šiais metais. Ir tai – ne vienas, ne du atvejai“, – kalbėjo ji, akcentuodama, kad saugos priemonės yra privalomos visiems – ir nesirgusiems, ir persirgusiems, ir pasiskiepijusiems.

Apžvelgdama susirgimų tendencijas, D. Jociuvienė pastebėjo, kad pastaruoju metu dažniausi susirgimo atvejai yra šeiminiai – žmonės užsikrečia šeimoje, antra tendencija – kad žmonės nežino, kur užsikrėtė.


Rima BARTAŠIENĖ:

– Nors aš esu už tradicinę šeimą, tačiau „Šeimos gynimo maršu“ per daug nesidomėjau, kokiais atstumais kas Vingio parke stovėjo, per televiziją nemačiau. Renginys, kiek žinau, vyko lauke, todėl, manau, tokio labai jau didelio pavojaus užsikrėsti koronavirusu nebuvo. Dalyviai patys turėjo įsivertinti situaciją, o rezultatą netrukus pamatysim

Kazys ŠPUČYS:

– Žinoma, ir „Šeimos gynimo maršo“ dalyviams neturėjo būti taikoma išimtis – šalyje yra paskelbtas karantinas, ir tos pačios taisyklės galioja visiems. Bet jau buvo, kaip buvo, ką dabar padarysi? O gal viskas – į gera? Gal sergamumas nepašoks į aukštybes, ir kaip tik bus įrodyta, kad kaukės renginiuose, vykstančiuose lauke, nereikalingos?

Vida NORVILIENĖ:

– Įstatymai lieka įstatymais, bet, mano asmenine nuomone, bent jau lauke vykstančiuose renginiuose, o kaip tik toks ir buvo „Šeimos gynimo maršas“, kaukių tai tikrai nereikia. Neseniai grįžau iš užsienio, tiksliau iš Hurgados, – ten apskritai niekas kaukių nedėvi, o vaikšto, kur nori, nes viruso taip, kaip pas mus Lietuvoje, nesureikšmina ir nebijo.

Augustė MIKUTAITĖ:

– Pirmiausia, aš nepritariau pačiai „Šeimos gynimo maršo“ idėjai, nes mano požiūris į šeimą yra kitoks. Kita vertus, kiekvienas žmogus demokratinėje valstybėje turime teisę diskutuoti, reikšti savo nuomonę. Tačiau įstatymų norim nenorim privalom laikytis visi. Atsakingos institucijos atsakys, ar buvo pažeisti karantino reikalavimai Vingio parke, ar ne.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingos rajono meras Antanas Kalnius

Kretingos rajono merui Antanui Kalniui – palankios žinios ir iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT): neskundžiamu sprendimu patvirtinta, kad, kol vyksta bylinėjimasis, jo komanda gali toliau dirbti tokios pat sudėties, kokia buvo nuo šios kadencijos pradžios.

Drastiškos permainos Savivaldybėje prasidėjo po to, kai praėjusių metų pabaigoje persigrupavo rajono tarybos politinės partijos, ir valdančioji dauguma kartu su A. Kalniumi priešakyje buvo nustumta į opoziciją. Sausio pabaigoje tarybos dauguma nusprendė, kad nuo kovo 1-osios mero politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičius turi būti sumažintas nuo 3 iki 1. Nesutikdamas A. Kalnius iš savo asmeninių lėšų pradėjo teisminius procesus, o tuomet tarybos dauguma trinktelėjo dar didesne jėga: balandžio pabaigoje užsimojo panaikinti ir paskutinę jo patarėjo pareigybę.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai sprendimo įsigaliojimą sustabdė pavėluotai, tai yra tada, kai du mero politinio pasitikėjimo darbuotojai iš pareigų jau buvo atleisti. Vicemeras Dangiras Samalius, rajono tarybos vardu daugumai nepalankų sprendimą pateikęs LVAT, bandė įrodyti, kad teisės aktai tarybai suteikia teisę nustatyti mero politinio pasitikėjimo komandos narių skaičių, be to, du darbuotojai jau atleisti, išmokėtos išeitinės išmokos bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, dalį funkcijų atlieka Savivaldybės administracijos tarnautojai. Tačiau skundą išnagrinėjusi LVAT kolegija nurodė, kad yra pakankamai argumentų, sudarančių pagrindą Kretingos rajono tarybos sprendimą laikyti neteisėtu. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju gali pasireikšti žala ir Savivaldybės veiklai, jeigu būtų nepakankamai vykdomos merui teisės aktų pavestos funkcijos. Neskundžiamoje nutartyje taip pat akcentuojama, kad meras įgyja teisę vėl priimti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus ir taip bent iš dalies kompensuoti Savivaldybei jau padarytą galimą žalą.

„Tikiuosi, kad taryba šį neskundžiamą teismo sprendimą vykdys ir pinigus pareigybėms grąžins į tas biudžeto eilutes, iš kurių paimta. Prieš dvi tris savaites kalbėjausi tiek su vienu, tiek su kitu atleistu darbuotoju. Tikiuosi, kad grįš, nes jie buvo kompetentingi“, – „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo A. Kalnius.


Tarptautinę muziejaus dieną muziejininkus, svečius pasveikino Kretingos meno mokyklos pedagogės (iš kairės) Dainora Pazdrazdienė ir Rita Pukelytė-Retkienė.

Mūsų kraštietį „Pajūrio naujienų“ bendraautorių Romualdą Beniušį Kretingos rajono mero Antano Kalniaus padėkos raštas ir dovana – suvenyras-knyga „Kretingos krašto praeities vaizdai“, skirti minint Pasaulinę kultūros dieną, „pasivijo“ kita proga – Tarptautinę muziejų dieną, kurią Kretingos muziejus pasitiko Antano Mončio darbų paroda „Meniniai pasisveikinimai“, poezija, muzika, projekto „Lietuvos muziejų fenomenai“ filmo „Kninga. – Tóręti sawiey Kozonius...“ premjera ir galimybe muziejaus ekspozicijas lankyti nemokamai.

Kraštiečiui Romualdui Beniušiui skirtą apdovanojimą atsiėmė jo klasės auklėtojas ilgametis pedagogas Algirdas Slušnys.

Minint Tarptautinę muziejų dieną, Kretingos muziejuje gyvai pabendravo, sveikinimo žodžius išsakė ne tik rajono meras, bet ir Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, jos pavaduotojas Julius Kanarskas, rajono Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė, kraštiečio A. Mončio – žemaičio, gyvenusio ir kūrusio Paryžiuje, tačiau amžino poilsio atgulusio Grūšlaukėje – darbų parodą pristatė jos kuratorė muziejininkė Danutė Šorienė, akcentuodama, kad A. Mončio darbų paroda veiks iki liepos 12 d. ir kad šio menininko darbai muziejuje Kretingoje eksponuojami pirmą kartą. „Tai – tarsi simbolinis kūrėjo sugrįžimas į gimtinę“, – iš Palangos Antano Mončio namų-muziejaus atkeliavusią išskirtinio menininko parodą apibūdino D. Šorienė.

---

Pasaulinės kultūros dienos proga už sąžiningą darbą ir aktyvų Kretingos rajono savivaldybės vardo garsinimą rajono meras apdovanojo 14 kultūros darbuotojų: be R. Beniušio, bibliotekininkes Brigitą Barkauskaitę, Pauliną Sutkutę, Ingą Mažeikienę, kultūros darbuotojus Kristiną Lauciutę-Dimienę, Kristiną Rimienę, Tadą Romeiką, Saulių Vaičiulį, Irmantą Norkų, Ritą Šukienę, Aurimą Rapalį, muziejininkę Jurgitą Tertelienę, Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadą pulkininką Nerijų Stankevičių, Pranciškonų gimnazijos gimnazistą Liną Daugėlą.

„P. n.“ informacija


Trečiadienį vakare Pastauninko parke Kretingoje 6–7 jaunuolių grupė užpuolė 13-os metų paauglį ir iš jo atėmė 150 eurų vertės kalnų dviratį.

Pradėtas vagystės tyrimas.

„P. n.“ informacija


Vykdydami izoliacijoje esančių asmenų, segančių COVID-19 liga, patikrinimą, gegužės 18 d. Kretingos policijos komisariato pareigūnai vietoje, kurioje turėjo izoliuotis, nerado 1982 m. gimusio vyro. Jis pokalbio telefonu metu patvirtino, jog yra išvykęs į Kretingos miestą, nors saviizoliacijos laikas, turimais duomenimis, dar nebuvo praėjęs.

Pradėtas tyrimas pagal LR BK 277 str.

„P. n.“ informacija


Vakar kelyje į Palangą, ties Kvecių kaimu, vienas į kitą stuktelėjo 4 lengvieji automobiliai: „Volkswagen“, „Opel“, „Nissan“ ir „Renault“.

Avarija įvyko ryte, prieš 8 val., kai, pirminiais duomenimis, leisdamasis nuo kalno, priekyje važiavęs vairuotojas savo mašiną pristabdė, o tuomet į jį ir vienas į kitą atsitrenkė kiti trys automobiliai, važiavę iš paskos. Kadangi eismo dalyviai dėl kaltės nesutarė, buvo iškviesti policijos pareigūnai.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo Kretingos policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius, visi eismo dalyviai buvo blaivūs, tačiau vienas savo automobilio nebuvo apdraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Eismo įvykio aplinkybės tiriamos.

„P. n.“ informacija


Kretingos ir „Shodan“ karatė kiokušin klubo garbę gynę karatekos (iš kairės) Rokas Arlickas, Greta Intaitė, Robertas Šlima, Kornelija Česnakaitė, Gabrielius Skėrys ir jų treneris Lukas Kubilius.

Kėdainiuose įvyko Lietuvos kiokušin karatė U-18, U-20 čempionatas, kuriame dalyvavo ir „Shodan“ klubo sportininkai, kurie iškovojo 3 medalius. Varžybose buvo atliekama kata ir kumitė rungtys.

Tarp vaikinų 70–75 kg svorio kategorijoje pusfinalyje Robertas Šlima laimėjo prieš Vytautą Fiodorovą iš klubo „Seipai“, o finale, užtikrintai įveikęs Dovydą Galyginą, tapo Lietuvos čempionu. Robertas užsitikrino vietas Lietuvos rinktinėje ir galimybę dalyvauti Europos čempionate, kuris lapkričio 13–14 dienomis rengiamas Oradea mieste Rumunijoje.

Kornelija Česnakaitė ketvirtfinalyje nugalėjo varžovę iš „Argus“ klubo, tačiau pusfinalyje jai teko pripažinti varžovės iš „Stoiko“ klubo pranašumą. Kornelija laimėjo bronzos medalį.

Kata jaunių rungtyje merginų kategorijoje Greta Intaitė ketvirtfinalyje laimėjo prieš Vėjūnę Balkutę iš klubo „Fudoshin“, pusfinalyje, efektingai atlikusi kata, įveikė šodanietę Mariją Sekundą, finale susitiko su praeitų metų rinktinės nare daugkartine čempione Neila Danilevičiūte ir, teisėjų sprendimu, 5:0 užtikrintai įveikusi varžovę, tapo Lietuvos jaunių kata čempione. Greta taip pat dalyvavo ir kumitė rungtyje: aštuntfinalyje nugalėjo Miglę Misiulytę, ketvirtfinalyje laimėjo prieš Agnę Laukaitę, tačiau pusfinalyje, teisėjų sprendimu, stipresnė buvo Neila Danilevičiūtė, tad Greta iškovojo bronzos medalį.

Visi pirmos vietos nugalėtojai užsitikrino vietas Lietuvos rinktinėje ir galimybę dalyvauti Europos čempionate Rumunijoje. Garbingai kovojo, tačiau prizininkais tapti nepavyko Rokui Arlickui ir Gabrieliui Skėriui.

„P. n.“ informacija


MAN markės autobusai bendrovei „Kretingos autobusų parkas“ – priimtiniausi.

Daugiau kaip pusė mėnesio, kai autobusai Kretingos mieste kursuoja nemokamai. Nors, kaip įprasta sakyti, viščiukai skaičiuojami rudenį, mero Antano Kalniaus sudaryta darbo grupė Kretingos rajono viešojo keleivinio transporto sistemos tobulinimo klausimams nagrinėti ties tuo nesustojo – ieško būdų nemokamus maršrutus padaryti ir kitomis kryptimis, taip pat svarsto ateityje įvesti elektroninius bilietus, diskutuoja, ar, atsižvelgus į Europos Sąjungos žaliojo kurso strategiją, dera pirkti elektra varomą autobusą.

araliauja žemagrindžiai MAN

Tai „Pajūrio naujienoms“ patvirtino šioje grupėje dirbantis rajono tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Dovydas Bajoras. Jo teigimu, kadangi už kiekvieną veltui važiuojantį keleivį Savivaldybė bendrovei „Kretingos autobusų parkas“ suteikia 100 proc. kompensacijas, automatiškai mažėja jai skiriamos dotacijos, kurios mokamos už nuostolius maršrutuose. Šių metų biudžete kompensacijoms ir dotacijoms buvo numatyta 924 tūkst. eurų ir dabar dar papildomai pridėti 28 tūkst. – nemokamam keleivių pervežimui mieste.

Kad mažiau iš biudžeto reikėtų atseikėti dotacijų, prieš kurį laiką dar buvusioji rajono valdžia svarstė galimybę „Kretingos autobusų parką“ net privatizuoti. Buvo politikų, manančių, kad privatininkas atsakingiau žvelgtų į darbą ir skaičiuotų išlaidas, labiau stengtųsi taupyti, siektų, kad rajono keliais važinėtų daugiau naujoviškų autobusų, o gyventojai būtų labiau patenkinti. Tačiau mintys apie galimą Savivaldybei priklausančios įmonės privatizavimą išgaravo, ir niekas tokių klausimų nebekelia.

Anot D. Bajoro, dabartinis direktorius Arvydas Dyburys bendrovę valdo efektyviai, transporto parkas atnaujinamas – tokie pat MAN markės autobusai, kokių turi Kretinga, važinėja po Klaipėdą, kitus miestus. Nuo 2017-ųjų Kretingos autobusų parkui vadovaujantis A. Dyburys išvardino, kad bendrovė eksploatuoja „Setra“, „Iveco“, „Mercedes“ autobusus, taip pat žemagrindžius MAN markės. Seniausias jų –1998-ųjų gamybos, o vidurkis yra 18-a metų.

Vien praėjusiais metais Kretingos autobusų parkas įsigijo 8-ias transporto priemones. Nenaujų autobusų vertės, pasak A. Dyburio, nėra itin didelės – vieno kaina iki 10 tūkst. eurų, kai visiškai naujas autobusas galėtų kainuoti apie 250 tūkst. eurų, o naujas mikroautobusas – nuo 60 tūkst. iki 80 tūkst. eurų. Technikos parką įmonė atnaujina, taip pat pastatus remontuoja iš savo vidinių resursų. Tik 2019-aisiais metais du „Iveco“ tipo autobusai buvo įsigyti lizingu. Jie kursuoja Klaipėdos kryptimi.

Kaip sakė A. Dyburys, siekiant mažinti eksploatavimo ir remonto kaštus, transporto priemonių tipus įmonėje stengiamasi suvienodinti. Priimtiniausi ir yra MAN tipo autobusai, kurie šiuo metu sudaro turimos technikos parko pagrindą.


Iki šiol mažos vertės (iki 22 eurų) iš trečiųjų šalių prekėms nebuvo taikomi papildomi mokesčiai. Įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) Tarybos priimtas taisykles, nuo liepos 1 d. ne ES šalyse įsigytos prekės turės būti deklaruotos muitinėje, už jas reikės sumokėti importo PVM bei kitus susijusius mokesčius.


Kauno aukštesniosios technikos mokyklos auklėtinis I. Jablonskis. 1936 m.

Gegužės 26 dieną sukanka 110 metų, kai gimė žymus Lietuvos pajūrio krašto tyrinėtojas, Lietuvos garbės kraštotyrininkas, Kretingos rajono garbės pilietis, inžinierius Ignas Jablonskis (1911–1991). Tai buvo universalus tyrinėtojas, besidomėjęs daugeliu paveldo sričių. Archeologijos puoselėtojas Didžiausią dėmesį Ignas Jablonskis skyrė archeologiniam paveldui. „Susidomėti archeologine savo gimtojo krašto senove paskatino mano tėvas, ėmęs pasakoti senų žmonių padavimus apie piliakalnį, apie protėvių kovas su kryžiuočiais, – prisiminė jis viename savo interviu. – Šešiolikos metų būdamas, ariamame lauke radau akmeninį kirvelį. Tai buvo konkretus susidūrimas su gilia praeitimi“.

Šiuos praeities paminklus jam tyrinėti padėjo inžinerinis išsilavinimas, įgytas Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. Pirmuosius archeologinių objektų tyrimus atliko 1938 m., atostogų metu apmatavęs šalia gimtinės esančius Puodkalių piliakalnį ir Tauzų akmenų krūsnis, o aprašymus ir planus išsiuntęs Vytauto Didžiojo kultūros muziejui.

1939 m. apsigyvenęs Kretingoje, I. Jablonskis darbo metu ir laisvalaikiu rinko duomenis apie plėšininėse žemėse aptinkamus archeologijos paminklus. Jo pranešimai paskatino Vytauto Didžiojo kultūros muziejų komandiruoti į apskritį savo darbuotoją Praną Baleniūną, kuris ėmėsi tyrinėti naujai aptiktus objektus.

Archeologija sudominti bandė ir šeimos narius. Ruošdamasis išvykai, anot sūnaus Vaidoto, „atsikeldavo anksti, nusiprausdavo, išeidavo į kiemą pasižiūrėti, koks bus oras, parėjęs paklausdavo, ar bus norinčių kartu važiuoti. Jei norinčių neatsirasdavo, vykdavo vienas“. Vyresniesiems sūnums užaugus, vėliau kasinėti dažniausiai važiuodavo su žmona Brone, dukromis Milda ir Žibute, sūnumi Aiškūnu. Platesnio masto tyrimams susitardavo su kolūkio vadovybe ar artimiausia mokykla, kad atsiųstų pagalbininkų. Tačiau lankantis jo kasinėjimuose man teko įsitikinti, kad dažniausiai dirbo vienas: pats kasdavo, fotografuodavo, braižydavo. Pasak sūnaus Vaidoto, po išvykų „tėvas užsidarydavo savo kambary ir visą dieną braižydavo brėžinius.“

Remdamasis savo tyrinėjimais ir rašytiniais šaltiniais, ant Ėgliškių (Andulių) piliakalnio jis 1972 m. lokalizavo XIII amžiaus Kretingos pilį. Žvalgydamas Tenžės pakrantes, ties Kvecių kaimu rado seniausią Kretingos rajone archeologijos dirbinį – strėlės antgalį, datuojamą mezolitu.

I. Jablonskis pirmasis iš Lietuvos archeologų susidomėjo akmenų krūsnimis ir pylimais bei gruntinėmis užtvankomis. Iš pradžių akmenų krūsnis jis laikė akmeniniais pilkapių sampilais, tačiau tyrinėdamas priėjo išvados, kad jos ženklina senovės žemdirbystės laukus.


Jūrų kapitonas Juozas Andžejauskas ir jo sūnus jūrų kadetas Vytautas. Nuotr. iš 1940 m. žurnalo „Mūsų jūra“ Nr. 2

Kai 1921 m. kovo 4 d. į Klaipėdos uostą įplaukė kapitono Juozo Andžejausko (1887–1938) vadovaujamas pirmasis laivas su Lietuvos vėliava – motorinis burlaivis „Jūratė“, kas šiandien laikoma mūsų šalies laivyno gimimo diena, jo sūnui Vytautui ėjo ketvirtieji gyvenimo metai. Jis gimė 1917 m. spalio 10 d. tada Rusijos imperijai priklausiusios Suomijos sostinėje Helsinkyje, tuo metu ten gyvenusių Anos ir Juozo Andžejauskų šeimoje. Jo tėvas buvo profesionalus jūrininkas-šturmanas, plaukiojęs įvairais carinės Rusijos laivais. XX a. pradžioje baigęs Rygos Magnushofo jūrininkų mokyklą ir ten įgijęs šturmano kvalifikaciją, savo tarnybą jūroje J. Andžejauskas pradėjo Rusijos karo laivyne, ją vėliau tęsė jos prekybiniuose laivuose. 1915 m. jis tapo transokeaninio garlaivio „Rossija“, kurio kapitonas buvo lietuvis Liudvikas Stulpinas (1871–1934), pirmuoju šturmanu. Atsikūrus Lietuvos valstybei, J. Andžejauskas su šeima 1919 m. grįžo į Lietuvą, įstojo savanoriu į kariuomenę, ten tarnavo karininku, kurių tuo metu labai trūko. Susikūrus Lietuvos laivynui, 1921 m. pradžioje jis, būdamas vyr. leitenantas, išėjo į atsargą, kad visas savo jėgas skirtų savo gyvenimo aistrai – jūreivystei. 1921 m. vasario 23 d. jis tapo pirmojo su Lietuvos vėliava plaukiojusio motorinio burlaivio „Jūratė“, registruoto Jurbarko upių uoste, nes Klaipėda tuo metu Lietuvai nepriklausė, kapitonu, o nuo 1924 m. pradėjo dirbti Klaipėdos uosto tarnyboje, kur ėjo įvairių jos laivų kapitono ir locmano pareigas, kol 1931 m. birželio 1 d. buvo paskirtas uosto ledlaužio „Perkūnas“ kapitonu. Be savo tiesioginių pareigų, jis užsiėmė ir aktyvia visuomenine veikla: buvo vienas pirmųjų Lietuvos jūrininkų sąjungos narių-steigėjų, atsargos karininkų ir savanorių kūrėjų sąjungų narys, priklausė ne vienai Klaipėdos lietuvių visuomeninei organizacijai. J. Andžejauskas savo patirtimi mielai dalijosi su jūrininko kelią pasirinkusiais jaunuoliais, juos visokeriopai rėmė, skatino mokytis buriavimo. Jo sūnus Vytautas nuo pat mažens sekė savo tėvo pėdomis, buriavimo pradmenis ir pagrindus įgijęs buriuodamas Kuršių mariose dar būdamas paaugliu ir besimokydamas lietuvių gimnazijoje Klaipėdoje, kuriai 1930 m. buvo suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Įgijęs patirties ir suvyriškėjęs, nuo 1935 m. vasaros V. Andžejauskas tapo nuolatiniu Vytauto Didžiojo gimnazijos lietuvių kalbos mokytojo, poeto Salio Šemerio (1898–1981) jūrinės jachtos „Tegu“ įgulos nariu, dažnai su juo ir kitais buriuotojais plaukiodavo Kuršių mariose, o 1937 m. dalyvavo ir jachtos „Tegu“ kelionėje Baltijos jūra į Gotlando salos sostinę Vizbį, Stokholmą, Helsinkį, Taliną, Rygą.


Išsaugojo Prezidento Aleksandro Stulginskio baldus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Jokūbaviškės Elvyros Šimkutės (nuotr.) giminaitei prezidento duktė Aldona perdavė saugoti baldus, kurie po restauravimo perduoti mokyklos kraštotyros muziejui.

Jokūbaviškių Elvyros Šimkutės ir Felicijos Stramilaitės – Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro kraštotyros muziejaus įkūrėjos – pastangomis buvo rasti, identifikuoti ir atkurti prezidento Aleksandro Stulginskio dvare prieškariu stovėję baldai – stalas, krėslas ir kėdė. Prezidento anūko Jono Lino Juozevičiaus rūpesčiu, Kaune šie baldai buvo restauruoti ir prieš pandemiją padovanoti mokyklos muziejui.

Atidavė saugoti tarnaitei

Prabangiu mėlynu gobelenu aptraukti, art deco stiliumi sukurti minimalistiniai baldai, jokūbaviškių manymu, galėjo puošti prezidento dvaro rūmų, stovėjusių dabartinio skvero, priešais skulptoriaus Motiejaus Narbuto iškaltą paminklą A. Stulginskiui, verandą arba darbo kambarį.

Šių baldų sugrįžimo istorija susijusi su dvare tarnavusiais žmonėmis, jų palikuonimis. „Mano tėvo Stasio Šimkaus teta Domicelė Gailiutė tarnavo pas Stulginskius. Prezidentas su žmona Ona buvo ištremti užėjus sovietams, o jų duktė Aldona tuomet mokėsi Kaune ir išvengė tremties. Ji grįžo į Jokūbavą ir čia kurį laiką gyveno, tvarkė tėvų ūkį. Bet čia jai buvo nesaugu, ir pasitraukdama ji paprašė Domicelės pasaugoti baldus, kol sugrįšią. Mūsų visa šeima gyveno viename name, ir iš vaikystės gerai prisimenu tuos badus stovėjus prigrūstame mažame Domicelės kambarėlyje, – ji laukė sugrįžtant Stulginskių“, – pasakojo 69-erių E. Šimkutė.

O kai suprato, kad šie nebegrįš, baldus iškėlė į kitus kambarius. „Krėsle, atsimenu, tėvas sėdėdavo, kėdė ir stalas – verandoj, mama apkraudavo jį pelargonijomis“, – prisiminė pašnekovė. Ji atviravo, kad vaikystėje nelabai tesupratusi, nei kas tas prezidentas – mokykloje nemokė, o ir žmonės nelabai atvirai tekalbėdavę. Antra vertus, vaikui nelabai tokie dalykai ir rūpėję.


Kūlupėnų seniūnijos administracinis pastatas po remonto sušvito.

„Remontas mums buvo reikalingas kaip oras“, – tvirtino Kūlupėnų ir Darbėnų seniūnai Rita Lubienė bei Alvydas Poškys. Kūlupėnuose, galima sakyti, jau kabinamas pabaigtuvių vainikas, o Darbėnuose po užsitęsusių derinimo procedūrų – viltingas startas.

lenksčius mynė daug kartų

Abu seniūnai pasakojo nebesuskaičiuojantys, kiek kartų dėl būtinybės remontuoti seniūnijų administracinius pastatus varstė Kretingos rajono savivaldybės duris: R. Lubienė – nuo 2011-ųjų, kai tik pradėjo dirbti šiose pareigose, A. Poškys – taip pat nuo savo darbo pradžios 2015-aisiais.

„Bet prieš mane Savivaldybei kokį 10-metį ramybės nedavė, kad remontas verkiant reikalingas vis priminė ir buvęs seniūnas Edvardas Stalmokas. O valdžia pirmenybę kaip atiduodavo, taip atiduodavo mokykloms, darželiams. Suprasdavom svarbą – ten ugdomi vaikai. Ir toliau laukdavom“, – pasakojo A. Poškys.

Tiesa, per daugybę metų pastate esantys tai vienas, tai kitas kabinetas vis būdavo pagražinami. Tačiau išorė, sena šildymo sistema – apgailėtini. „Būdavo, kai žiemą užkaitina radiatoriai, tuo momentu atrodo karšta, bet pro sienas ir langus ta šiluma bemat išgaruoja“, – kalbėjo seniūnas.

Po remonto pastate bus pakeista šildymo sistema, rekonstruota elektros instaliacija. Nors langai ir anksčiau buvo sudėti plastikiniai, bet – ploni, kiaurai praleisdavo šaltį, tad dabar bus pakeisti ir jie. Tik langus pakeisti bereikės tame pačiame seniūnijos administraciniame pastate įsikūrusio pašto patalpose, mat vidų ši įstaiga pernai yra susiremontavusi iš savo lėšų.

Kaip informavo Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Lukrecija Lengvinė, pagal parengtą patikslintą investicijų projektą rangos darbams atlikti Darbėnų seniūnijos pastatui reikėtų per 264 tūkst. 600 Eur. Tiksli rangos darbų kaina paaiškės įvykdžius pirkimus. Techninei ir projekto vykdymo priežiūroms apmokėti bus reikalingos Savivaldybės biudžeto lėšos. Šių metų biudžete šiam objektui finansuoti suplanuota 180 tūkst. 300 Eur paskola. Rangos darbams atlikti kreiptasi dėl paskolos 10-ies metų laikotarpiui su lengvatinėmis palūkanomis. Gegužės 13 d. buvo pateikta paraiška Šiaulių bankui paskolai pagal finansinę priemonę „Paskolos savivaldybių pastatų modernizavimui, finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo“ gauti. 


Praėjusių metų rudeninis miškasodis. Kadangi iki kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ kirtavietės Janionių kaime nebuvo galimybės privažiuoti, maždaug kilometrą sodmenis žmonės nešė maišuose.

Nuotrauka iš įmonės archyvo

Miškus atkurti norintys jų valdytojai iki birželio 30 d. teritoriniams Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniams paramos administravimo skyriams (NMA) gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miškų plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“. Šiam paraiškų priėmimo etapui numatyta suma – 646 tūkst. 153 Eur iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.

Finansuojamos veiklos ir kas gali kreiptis

Tarp finansuojamų veiklų – miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimas; miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimas ir gerinimas bei stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas. 9 tūkst. 616 Eur parama, atsodinant dvi (0,80 ir 2,70 ha) kirtavietes miško sklype, esančiame Janionių kaime, Panevėžio rajone, pagal projektą „Stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas“ jau pasinaudojo iš viso 591 ha miškų valdantis savininkų kooperatyvas „Aukštaitijos šilas“.

Kaip papasakojo šios įmonės direktorius Saulius Tirevičius, tuose plotuose anksčiau augusį nebrandų ąžuolyną kaip reikiant paveikė kenkėjai – medžiai džiūvo, krito jų lapai, luposi žievė. „Sužinoję, kad yra galimybė miškus atkurti pasinaudojus KPP parama, pabandėm. Kaip reikalaujama, pirmiausia užfiksavom stichinės nelaimės faktą, gavę Valstybinės miškų tarnybos leidimą, mišką išvalėm. Pats paramos gavimo procesas nebuvo sudėtingas“, – papasakojo S. Tirevičius.

Viena kirtavietė buvo atsodinta 2019 m. rudenį, kita – 2020 m. pavasarį. Tiesa, ten jau žaliuoja nebe ąžuolai, o liepos ir beržai, mat tose pačiose vietose pabijota vėl sodinti ąžuolus, kad ir jų neištiktų pirmtakų likimas.


Viešoji įstaiga „Tekmena“ gegužės 23 dieną, sekmadienį, kviečia dalyvauti visuotinėje talkoje ir pagražinti Akmenos upės pakrantes. Talkos pradžia – 12 val.

„Per Kretingos miestą teka daug menanti upė Akmena. Matė ji ne tik mūsų miesto raidą, bet ir ne vieną šalia jos numestą šiukšlę, kurios tikrai ten neturėtų būti. Tad sekmadienį renkamės padėti visų mūs upei apsivalyti ir tekėti laisviau“, – rašoma talkos rengėjų kvietime.

Talkos dalyviai kviečiami rinktis prie vadinamojo beždžionių tilto, kurio apytikslė vieta – Malūno g. 21 Kretingoje. Automobilius bus galima pasistatyti tolėliau esančioje aikštelėje.

Padirbėję ir pagražinę tilto aplinką, talkininkai leisis žemyn upe iki Ėgliškių tilto, o gal ir toliau.

Talkos organizatoriai laukia ir šeimų su vaikais, ir jaunimo, kuris ateityje nori džiaugtis švaria upe, ir senjorų, kuriems bus puiki proga pabūti gryname ore ir gamtoje. „Laukiame visų mylinčių gamtą, mūsų upę ir suprantančių, kad upę reikia saugoti šiandieną“, – tvirtino talkos rengėjai. Jiems surengti talką padės rėmėjai, kurie pasirūpins pirštinėmis šiukšlėms rinkti, šiukšlių maišais, bus kas ir pavaišins karšta sriuba. Šiukšles išveš „Kretingos komunalininkas“.

Išsamesnė informacija teikiama: el. p.: vsi.tekmena@gmail.com; tel. +370 607 79136; „Facebook‘e“ galima susisiekti su Giedriumi Petreikiu arba Simu Endriekumi.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas