Pajūrio naujienos
Help
2021 Birželis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną31°C debesuotumas 13 %
Naktį19°C debesuotumas 13 %
Apklausa

Ar vėl pabranginus alkoholį ir rūkalus sumažės jų vartojimas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1554) 2021-05-14

Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje į Bendruoju planu aktyviai besidominčių politikų klausimus atsakė projekto vadovas Evaldas Ramanauskas (antras iš kairės) ir Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji architektė Reda Kasnauskė.

Prieš vakar neeiliniame tarybos posėdyje patvirtinant rajono Savivaldybės Bendrąjį planą (BP), politikų pageidavimu, šis savivaldai reikšmingas dokumentas dar kartą buvo išsamiai pristatytas Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje.

Rūpestis dėl svetimų jėgainių

Pagal projekto rengimo sutartį BP Savivaldybei kainavo 63 tūkst. 450 eurų, pinigai buvo mokami atskirai už kiekvieną etapą. Iki baigiamojo etapo nueitas ilgas trejų metų kelias. Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja vyriausioji architektė Reda Kasnauskė teigė, kad anksčiau sprendinių viešinimo metu neįtikėtinai daug dėmesio sulaukta iš visuomenės: gauta 130 gyventojų arba įmonių pasiūlymų, į didžiąją dalį jų atsižvelgta. Planas 4 kartus buvo derinamas iš viso su 30-čia institucijų. Šių metų balandžio 21 dieną gautas teigiamas patikrinimo aktas su išvada, kad dokumentą galima teikti svarstyti rajono tarybai.

Naujuoju planu keičiami Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano sprendiniai, kurie buvo patvirtinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu.

„Man teko dalyvauti, su dideliais vargais 2008 metais planą priėmėm, bet jis įgyvendinamas“, – prisiminė buvęs tuometinis Kretingos rajono meras Valerijonas Kubilius. Politikas naujojo BP sprendinius pristačiusio rengėjų atstovo projekto vadovo Evaldo Ramanausko pasiteiravo, kaip jiems pavyko klausimus suderinti su Salantų regioninio parko direkcijos pageidavimais, o išgirdęs, kad didelių problemų nebuvo, pasidalino pamąstymais apie vėjo jėgainių plėtrą. Jėgainės buvo numatytos šiaurinėje pusėje, bet vis tiek „prasiveržė“ Vydmantų link, į pietinę dalį. Didžiulis jėgainių parkas šiuo metu planuojamas Plungės rajone. „Ar mūsų rajonui tai jokios įtakos nedarys?“ – paklausė V. Kubilius. E. Ramanausko teigimu, kiekviena savivaldybė sprendinius nusimato savo ribose. O atsinaujinanti energetika yra skatinama, tie procesai turės „susigulėti“.

Tuomet rajono tarybos narys Konstantinas Skierus pasiūlė Plungės rajono savivaldybei nusiųsti raštą, investuotojus įspėjantį vėjo jėgainių nestatyti 2 km atstumu iki Kretingos rajono ribos. R. Kasnauskės žiniomis, vėjo jėgainių poveikio vertinimo procedūra Plungėje jau įvyko, bet visuomenė sprendinių dar nesvarstė. „Aš pasidomėsiu viskuo: kokie ten brėžiniai, atstumai, jėgainių galingumas“, – pažadėjo ji.

K. Skieraus žodžiais, sviestu košės nepagadinsi, tad ir raštą geriau išsiųsti, ir solidžiau atrodytų, jeigu jį pasirašytų pats meras Antanas Kalnius.


Jūratė KAZLAUSKIENĖ:

– Nei keliauju, nei tam ruošiuosi. Jei dabar ir laisvai būtų leidžiama skristi ar važiuoti į kokią nors svajonių šalį, vis tiek nenorėčiau, nes man nepatinka karantino ribojimai, kurie dažnai prasilenkia ir su logika. Tuomet nesi žmogus laisvas, jokio įdomumo. Palauksim geresnių laikų.

Irena STANKEVIČIENĖ:

– Visi mano vaikai – sūnus, dukra, anūkė su šeimomis – gyvena užsienyje, šiuo metu Danijoje. Seniai nesimatėme, noriu susitikti. Jeigu birželį jie negrįš, pati žadu ten keliauti. Anksčiau, būdavo, kasmet aplankydavau, po dvi savaites pabūdavau. Karantinas laisvėja, tikiuosi, naujų viruso bangų nebebus.

Vytautas KARALIUS:

– Dėl koronaviruso man – jokių problemų, nebijau, nes jau esu persirgęs. O dėl kelionių taip pat – jokių problemų. Kadangi dirbu tolimųjų reisų vairuotoju, tenka važiuoti į Prancūziją, Vokietiją, Olandiją. Tiek, kiek užsieniuose pabūnu, man užtenka, įspūdžių gaunu, o grįžus norisi namie pabūti.

Domantas BAGDONAS:

– Nebijočiau keliauti. Reikia pasisaugoti, ir tiek: kur nustatyta, būti su kauke, dažnai plauti, dezinfekuoti rankas. Pastebiu, kad dauguma žmonių taip elgiasi. Jeigu būtų galimybė, norėčiau nuskristi į Ispaniją. Bet taip bus nebent tada, kai grįšiu atitarnavęs kariuomenėje – dabar tam ruošiuosi.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingos Marijono Daujoto progimnazija kartu su Kretingos rajono švietimo centru šalies mokytojus pakvietė į nuotolinę metodinę-praktinę konferenciją „Inovatyvi mokykla – mokausi ir dalinuosi“. Joje dalyvavo beveik 150 klausytojų, be konferencijos svečių, pranešimus parengė 15 Marijono Daujoto progimnazijos mokytojų. Tarptautinį statusą šiam renginiui suteikė viešnia iš Suomijos Sanni Hakkarainen, kuri, apžvelgdama Suomijos patirtį, pasidalino įžvalgomis – technologijos padeda ar trukdo siekti geresnių mokymosi rezultatų.

Konferencijos dalyvius pasveikinę Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė, rajono švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė, Nacionalinės švietimo agentūros metodininkas Gražvydas Kazakevičius, rajono Švietimo centro metodininkė Eglė Survilaitė akcentavo dalinimosi gerąja patirtimi svarbą, norą ir kitiems papasakoti apie inovatyvios mokyklos kūrimą, skaitmeninių išteklių panaudojimą pamokose.

„Inovatyvi mokykla – tai ne tik naujos technologijos, bet ir gebėjimas jas pasitelkti per pamokas, gebėjimas būti šiuolaikišku mokytoju“, – R. Viskontienė pasidžiaugė tais pedagogais, kurie nuolat mokosi, yra iniciatyvūs ir dalinasi patirtimi su kolegomis. Anot mokyklos direktorės, inovatyvi mokykla – tai bendruomenė, kuri šiuolaikišku žvilgsniu žiūri į mokymosi procesą, kuria modernią darbo aplinką, o ši ir prasideda būtent nuo kūrybingų ir savo darbą mėgstančių mokytojų.

Rajono Švietimo skyriaus vedėja A. Burbienė akcentavo, kad, kuriant inovatyvią mokyklą, pedagogai visų pirma daug jėgų skyrė ugdymo turiniui kurti ir jo taikymui pamokose, o G. Kazakevičius priminė, kad Marijono Daujoto mokykla nuo seno buvo tarsi bandymų poligonas, kai kūrėsi pedagogų tobulinimosi centras, kai mokykla ryždavosi išbandyti naujas programas. „Ir dabar išeiti iš mokyklos rėmų su tam tikra patirtimi reikia drąsos, o Marijono Daujoto progimnazija jos turi“, – kalbėjo konferencijos svečias.


Galimybių pasą bus galima gauti apsilankius specialiai sukurtame interneto puslapyje ir atlikus vos du veiksmus – suvedus asmens autentifikavimo duomenis ir išsisaugojus gautą QR kodą telefone ar kompiuteryje, sakoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime spaudai.

Pasak ministerijos, šiuo metu baigiami techniniai galimybių paso sukūrimo darbai. Iki jo starto (gegužės 24 dienos) visuomenei bus pristatytos visos detalės, kaip konkrečiai šis sprendimas veiks.

Galimybių pasui kuriami du atskiri interneto puslapiai tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. Vienas jų – gyventojams, norintiems gauti galimybių pasą, o kitas – asmenims, kurie tikrins šio dokumento galiojimą ir originalumą. Abiejų tinklalapių adresai bus paskelbti iki galimybių paso starto.

Norint gauti galimybių pasą, interneto puslapyje reikės per elektroninius valdžios vartus suvesti asmens autentifikavimo duomenis ir išsisaugoti suteiktą QR kodą telefone ar kompiuteryje. Jokių papildomų išrašų įrodymų nereikės – šis kodas, kuris ir yra galimybių pasas, bus išmaniajame įrenginyje, jį taip pat bus galima išsisaugoti pdf formatu ar išsispausdinti.


Dr. Aušra Širvinskienė viliasi, jog vis daugiau žmonių nuspręs nebegyventi slegiami baimės, gėdos jausmų, susijusių su priklausomybe, o suskubs kreiptis pagalbos.

A. Skaraičio nuotr.

Šiandieninis pasaulis pilnas įvairiausių pagundų, kurių klastinga grėsmė dažnai nėra įvertinama iš anksto. Vienas iš pavyzdžių – psichoaktyvių medžiagų vartojimas, kuomet „nekaltas“ ir neapgalvotas veiksmas galiausiai priveda prie ilgalaikių ir sunkių sveikatos problemų.

Apie priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų ir jų žalą žmogaus organizmui pasakoja Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė.

Pagalba laiku – efektyvus gydymas

Dažnai asmenys nepajėgia patys įvertinti savo priklausomybės laipsnio ir grėsmės gerovei, todėl tokiose situacijose yra svarbi tinkama ir greita šeimos narių reakcija, skatinanti ieškoti išeities.

„Aplinkinių raginimas gydytis yra tikrai reikalingas pirmiesiems žingsniams žengti, kadangi pats asmuo paprastai priklausomybės faktą neigia. Artimieji dažniausiai pirmieji pastebi medžiagų vartojimo pasekmes, todėl neretai pacientai atvyksta palydimi artimųjų. Svarbiausia yra laiku kreiptis pagalbos – „neįsisenėjusios“ ligos gydymas yra daug efektyvesnis, o dažnai tai reiškia, kad ir sėkmingesnis. Tai būdinga visiems susirgimams, tarp jų ir priklausomybės ligoms“, – apie svarbą laiku kreiptis pagalbos pasakoja A. Širvinskienė.

Priklausomybė yra tokia pati liga kaip ir kitos

Šiandien vis dar populiaru ieškoti greito sprendimo, žmonės nėra linkę pripažinti sau ir kitiems, kad nuo priklausomybės, kaip ir nuo kitų lėtinių ligų, greitai nepasveikstama. Iš tikrųjų priklausomybė yra liga kaip ir kitos, jai taip pat sukurti pagrįsti gydymo būdai.

Priklausomybės sindromą reikėtų įtarti, kai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo asmuo pastebi neigiamų pokyčių santykiuose su aplinkiniais, jam darosi sunku užmegzti ryšį ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Jei psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dar nesukėlė priklausomybės, tačiau pakenkė sveikatai, ši būsena įvardijama kaip „žalingas vartojimas“.

A. Širvinskienė akcentuoja, jog tik gydytojas psichiatras gali įvertinti būklę ir pakonsultuoti žmogų dėl žalingo vartojimo ar priklausomybės, tačiau ne mažiau svarbi yra pirminė pagalba sveikatos priežiūros įstaigose, pacientų konsultavimas (trumposios konsultacijos) ir pirminės grandies gydytojų gebėjimas identifikuoti pacientus, kuriems reikia pagalbos, ir juos motyvuoti kreiptis pagalbos į gydytojus psichiatrus, kad liga būtų atpažinta ir pradėta gydyti anksčiau.


Salantiškės Urtės Martišiūtės darbas, vaizduojantis paukštį – taikos ir ramybės žemės planetoje simbolį – buvo išrinktas ant Japonijoje išleisto konkurso dalyvių katalogo viršelio.

Daugel metų Salantų meno mokyklos mokiniai, paskatinti dailės mokytojos metodininkės Ingridos Taujanskienės, dalyvauja tarptautiniuose piešinių konkursuose ir juose pelno laureatų diplomus bei medalius. Šį pavasarį, besibaigiant mokslo metams, salantiškiai vėl skaičiuoja naujas pergales.

Neseniai Salantus pasiekė siunta iš Japonijos, kur kasmetiniam tarptautiniam konkursui ekologine tema Salantų meno mokykla buvo išsiuntusi 5 mokinių darbus. Dvi mokinės – 11-metė Urtė Martišiūtė ir 15-metė Fausta Kelpšaitė šiame konkurse laimėjo aukso medalius. Siuntoje buvo įpakuoti diplomai abiem mergaitėm, visų konkurso dalyvių darbų katalogas ir asmeninės dovanos – akvarelės rinkiniai su 50 spalvų.

„Buvo labai smagu ant katalogo viršelio pamatyti Urtės darbą – spalvingą paukštį ryškiai mėlyname fone. Džiugu, kad jos paukštis neša Lietuvos vardą tarp kelių šimtų konkurso dalyvių iš viso pasaulio“, – kalbėjo I. Taujanskienė. Abi mokinės konkursuose dalyvauja antrus metus, šiemet jos baigė 2 dailės skyriaus klases.

Be konkurso Japonijoje, Salantų meno mokyklos dailės skyriaus mokinės kovą taip pat dalyvavo Japonijos bienalėje: Amanda Alminaitė ir Aurėja Domarkaitė buvo paskelbtos nugalėtojomis. „Konkurso rengėjai įprastai apie rezultatus paskelbia savo tinklalapyje, o apdovanojimus atsiunčia vėliau. Tačiau diplomai būna tokie meniški, taip estetiškai įrėminti, kad juos išsyk kaip puošmenas galima kabinti ant sienos“, – akcentavo dailės pedagogė.

Pergalingai salantiškiai sudalyvavo ir konkurse Baltarusijoje: komisija iš 6 atsiųstų darbų autorių svariai įvertino 4. Didžiausia sėkmė ir vėl šypsojosi U. Martišiūtei – ji laimėjo laureatės diplomą ir medalį, Gabrielė Drungilaitė – laureatės diplomą, o Urtės sesė Vakarė Martišiūtė ir Amanda Alminaitė – diplomus.

„Dabar jau kai kurių mano mokinių mintys ir rūpestis – nebe konkursai, o pasirengti baigiamųjų darbų gynimui. Šiemet meno mokyklą baigia 4 mano gabios mokinės: Vakarė Martišiūtė – ji rengia darbą mišria grafikos technika, Gabrielė Drungilaitė – keramikos darbą, Aistė Narvilaitė – gratažą. O Kristina Gervinskytė ėmėsi kurti labai sudėtingą darbą, susidedantį iš 2 dalių – piešinys sukarpomas ir supjaustomas, ir iš jo juostelių bus audžiamas kūrinys“, – kalbėjo pedagogė, džiaugdamasi, kad salantiškės drąsiai kuria, eksperimentuoja ir už tai jas lydi sėkmė bei tarptautinis pripažinimas.


Šį sekmadienį salantiškiai susitiks su filmo „Poetas“ kūrėjais: rašytoju režisieriumi bardu Vytautu V. Landsbergiu (kairėje) ir režisieriumi scenaristu Giedriumi Tamoševičiumi.

„Laikas su etno“, – taip vadinasi Salantų kultūros centro įgyvendinamas projektas, startuosiantis gegužę ir besitęsiantis visus šiuos metus. Už jo įgyvendinimą atsakingas Salantų kultūros centro renginių organizatorius Aurimas Rapalis teigė, kad jų siekis – etnokultūrą pateikti šiuolaikiškai ir į įvairias veiklas įtraukti kuo gausiau žmonių.

A. Rapalio žodžiais, vykdomų veiklų spektras bus labai platus: tai – renginiai šeimoms, vakaronės su dainomis ir šokiais, pažintys su tradiciniais amatais, teminiai vakarai, susitikimai su įdomiais žmonėmis, kalendorinių švenčių šventimas ir pan.

„Siūlomos skirtingos edukacinio bei pažintinio pobūdžio veiklos suteiks galimybę tam tikroms salantiškių grupėms ar šeimoms su vaikais turiningai praleisti laisvalaikį, skirti laiko sau, bet su ,,etno" – o tai reiškia, kad jie galės gyvai patirti, labiau pažinti mūsų tradicinės kultūros šaknis“, – projekto pobūdį ir siekius atskleidė A. Rapalis.

Šį sekmadienį, gegužės 16 dieną, 13 val. Salantų kultūros centre įvyks susitikimas su filmo „Poetas“ kūrėjais – rašytoju režisieriumi ir bardu Vytautu V. Landsbergiu bei režisieriumi scenaristu Giedriumi Tamoševičiumi. Tai – filmas apie sudėtingą pokarį ir partizanus, gvildenantis ir skaudžią išdavystės problemą. Tai – pirmasis Salantų kultūros centro pradėto įgyvendinti projekto „Laikas su etno“ renginys, skirtas paminėti Partizanų pagerbimo, Lietuvos kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną.



Medžio drožėjo Giedriaus Venckaus personalinėje parodoje – viskas apie žuvis.

Žuvies diena“ – taip pavadintą parodą Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengė medžio drožėjas Giedrius Venckus. Iš Salantų kilusio, šiuo metu Palangoje kuriančio tautodailininko išdrožtomis ar medyje išraižytomis žuvimis ir tais, kas jas gaudo bei laimikiu džiaugiasi, grožėtis galima visą gegužę.

Žemaitija garsi medį prašnekinti mokančiais meistrais. Tačiau ir kolegos drožėjai, ir menotyrininkai, ir parodų lankytojai – visi, kam teko matyti G. Venckaus kūrinius, pabrėžia: jo drožinių braižas – išskirtinis.

Didžioji dalis tautodailininko kūrinių – o būtent tokie šįkart eksponuojami Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos parodų salėje – akį traukia savo gyvumu, šmaikštumu, kartais – lengva ironija, kartais – sodriu humoru. G. Venckus moka įžvelgti ir kitiems parodyti pačios gamtos kuriamą meną – medžio žievės rieves, mato grožį ir perteikia jį per laiko paliktus pėdsakus net, regis, pačioj paprasčiausioj lentoj. Kuria jis ir Užgavėnių kaukės, ir itin plastiškus skulptūros darbus, ir žaislus, kokių niekas daugiau nedaro.

Šiai parodai G. Venckus, pats mėgstantis laisvalaikį leisti su meškere rankose, išdrožė gausybę pačių įvairiausių žuvų: nuo didžiulės ką tik sugautos ir dar nuo kabliuko nenukabintos plekšnės iki smulkių kilbukų, kurių kiekvienas – vis kitoks. Ir – su savo charakteriu. Yra čia ir neįtikėtino dydžio plūdė, ir žuvies formos krėslas, kuriame taip smagu žvejui pasėdėt. Ir – įspūdingi bareljefai, su tik G. Venckui būdinga maniera pasakojantys įvairiausius siužetus, kuriuos perskaitę parodos lankytojai nušvinta šypsena.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Linas Daugėla tikino, kad dar vaikystėje pajutęs, kad žodinė kūryba taps jo mėgstamiausiu gyvenimo „arkliuku“.

Kretingos pranciškonų gimnazijos abiturientas 19-metis Linas Daugėla, pasak jo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Daivos Ataitės, gimnaziją baigia su pergalės trenksmu – vaikino ilgametės kūrybinės pastangos Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse šiemet buvo įvertintos 2 medaliais:  aukso – publicistikos ir esė sekcijoje bei sidabro – poezijos sekcijoje. 

Kretingoje gimęs ir augęs L. Daugėla savo kūryba jau yra žinomas ir „Smilčių“ skaitytojams. Jis taip pat – ir jaunimui skirto mūsų laikraščio priedo „Kuprinė“ korespondentas, „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narys. Apie tokius žmones, kaip Linas, sakoma, kad jo pilna visur: jis dar dalyvauja respublikiniuose mokinių kūrybiniuose, filosofiniuose konkursuose, fotografuoja, o jo meninės nuotraukos stebina pagautų akimirkų gelme ir jautrumu.

Kretingiškiai jau kelerius metus mato Liną savanoriaujant parapijoje – jis patarnauja per šv. Mišias, talkina bažnyčios renginiuose.

Tačiau šįkart su mąsliu ir ramiai mintis dėstančiu L. Daugėla pokalbis – apie tai, kas jam yra literatūra, kaip į ją atėjo ir atsivėrė savo kūrybiniam polėkiui.

– Kas paskatino tave rašyti, gal giminėje yra kūrybingų žmonių? Kurgi toji pradžia?

– Kurti pradėjau seniai, o rimčiau – nuo penktos klasės, kai pradėjau lankyti Pranciškonų gimnaziją. Ligi tol parašinėdavau, labiau patikdavo vaizduoti gamtą. Prisimenu ir savo pirmąjį eilėraštį, šiandien jis, aišku, skamba naivokai. Bet tai, kad literatūra bus manoji sritis, didysis pomėgis, supratau gana anksti: jau penktoje klasėje dalyvavau respublikiniame mokinių epistolinio rašymo konkurse, šeštoje – patekau į 10-tuką, o septintoje laimėjau pirmąją vietą.


Dr. Gražina Pranauskienė kūrybinio įkvėpimo semiasi gamtoje, muzikoje. Nuotr. – kūrėja Melburno botanikos sode.

Mūsų kraštietė poezijos kūrėja dr. Gražina Pranauskienė, ilgus metus gyvenanti Australijoje, nenutraukė saitų su Lietuva, Kretinga ir su nekantrumu laukia, kada galės vėl čionai atvykti. Su „Smiltimis“ dr. G. Pranauskienė pasidalino mintimis apie kūrybą, poetinį žodį ir jo vietą šiandieniniame gyvenime.

– Papasakokite apie save – ką veikiate, kuo užsiimate, kokių pokyčių yra įvykę Jūsų gyvenime?

– Kai 1989 metais atvykau į Australiją, gyvenimą tarsi pradėjau iš naujo. Teko išmokti anglų kalbą, priprasti prie kultūrinių skirtumų, klimato, o 2012 m. pakeisti chorinio dirigavimo specialybę. Keturioliktus metus darbuojuosi Melburno universiteto vizualinių menų ir muzikos fakultete. Šeši milijonai Viktorijos valstijos gyventojų keturis mėnesius laikėsi griežtų COVID-19 karantino taisyklių, ir šiuo metu viruso plitimas sustabdytas. Antri metai dirbu namuose.

– Jūsų kūrybiniai darbai, pasiekimai. Ką esate parašiusi, ką sukūrusi, kur publikuojatės?

– Pradėjau rašyti nuo trylikos metų. Pamenu, per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą visada pasirinkdavau laisvą temą. 1979–1988 m., dirbama Gargždų kultūros namuose, aprašydavau renginius laikraštyje „Banga“ ir be galo didžiavausi, gaudama kokį rublį už straipsnį! Nuo pat atvykimo į Australiją savanoriškai rašau lietuvių laikraščiams „Mūsų pastogė“, „Tėviškės aidai“, pasaulio lietuvių ir Lietuvos spaudai.

Didžiausiu pasiekimu laikau galimybę studijuoti ir po Vilniaus konservatorijoje baigtos chorvedybos siekti garbės bakalauro, magistrantūros, doktorantūros diplomų, įsigyjant žurnalistikos, kultūrinių studijų ir kūrybinio rašymo specialybes.

Tėviškėje išleisti eilėraščių rinkiniai „Eukaliptų tyloj“ ir „Abu krantai“. Anglų kalba parašytas knygas „Lietuvybė anapus žemės: tautinė ir kultūrinė lietuvių priklausomybė Australijoje“ bei „Tarybinės pasakos“ „Australian Scholarly Publishing“ leidykla išleido nemokamai, rengimo spaudai išlaidas padengė Australijos lietuvių fondas.


Projekto „Balta drobulė“ sumanytoja Audronė Levickytė-Bumbulienė prie spalvingų klaipėdiečio tapytojo Ernesto Žvaigždino drobių.

Šviečianti Valdos Verikaitės stiklo kompozicija „Tame pačiame sapne“ traukia parodos lankytojus.

Palangos kurorto muziejuje eksponuojama jau ketvirtą kartą rengiama projekto „Balta drobulė“ paroda. Šiemet jos temą „Seserys“ savo kūriniuose atskleidžia 32 menininkai, o pati paroda skirta ypatingai progai – Palangos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui.

„Visada malonu matyti, kai sumanymai prigyja, kai jie pamažu perauga į tradiciją, – „Pajūrio naujienoms“ prisipažino projekto „Balta drobulė“ sumanytoja ir kuratorė Palangos kurorto muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Audronė Levickytė-Bumbulienė. – Šiais metais jau ketvirtąjį kartą rengiamoje parodoje dalyvauja 24 Lietuvos ir 8 Latvijos kūrėjai, atsiliepę į mūsų kvietimą ir sutikę interpretuoti temą „Seserys“.

Projekto sumanymas gimė 2017-aisiais, kai Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ dailininkai muziejuje buvo surengę savo parodą „Mostas mano miestui“. Tada, bekalbant su kūrėjais, ir nuskambėjo pasiūlymas kasmet, pavasariui įsibėgėjus, rengti parodas, kurias vienytų vienas pavadinimas, o temos būtų skirtingos.


Palangoje ir Klaipėdoje pastaruoju metu buvo gauta pranešimų apie žmogų, kuris išsinuomodavo elektrinius paspirtukus, dviračius, žaidimų konsoles ir sutartu laiku jų negrąžindavo.

Vyras įkliuvo gegužės 12 d. Klaipėdoje, kai jį daugiabučio kieme stovėjusio „VW Sharan“ salone sulaikė šio automobilio savininkas. Atvykę pareigūnai 1993 m. gimusį įtariamąjį uždarė į areštinę. Netrukus paaiškėjo, jog sulaikytasis yra pareigūnų įtariamas kaip galimai išsinuomodavęs minėtus daiktus ir jų negrąžindavęs. Šiuo metu vienas elektrinis paspirtukas jau rastas. Pareigūnai mano, jog šis vyras galėjo išsinuomoti ir negrąžinti daiktų ir kituose miestuose.

„P. n.“ informacija


Antradienį apie 14 val. Palangoje, J. Basanavičiaus g., prie jūros, dalinės apžiūros metu 1987 m. gimusio vyro rankinėje rasta augalinės kilmės galimai narkotinės medžiagos.

Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

„P. n.“ informacija


Pirmadienį apie 10.35 val. Palangoje, Vytauto g., automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėta, kad iš automobilio ,,Škoda" pavogtas kompiuteris ,,Lenovo", elektroninė cigaretė ,,IQOS" ir 50 eurų. Žala – per 1 tūkst. eurų.

Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

„P. n.“ informacija


Sužalojo peiliu

  • Teisėtvarka

Trečiadienį apie 19 val. Palangoje, Ligoninės g. esančiame name, 1974 m. gimusi moteris peiliu sužalojo 1979 m. gimusį vyrą. Jis paguldytas į ligoninę. Neblaivi (2,38 prom.) įtariamoji uždaryta į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

„P. n.“ informacija


Vienas skundas atmestas, kitas – priimtas

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Teisėtvarka

Klaipėdos apygardos prokuratūra, į kurią Kretingos rajono meras Antanas Kalnius kreipėsi dėl galimo dokumento klastojimo, ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė.

Prokuratūros įsikišimo prireikė po to, kai Kretingos rajono savivaldybės tarybos valdančioji dauguma, anksčiau panaikinusi 2 iš 3-jų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes, užsimojo ir prieš paskutinę – mero patarėjo pareigybę. Paaiškėjo, kad šio sprendimo originalo turinys nuo rajono tarybai svarstyti pateiktojo skiriasi, akyliems kolegoms iškart kilo įtarimų, jog parašai gali būti suklastoti, tai yra nukopijuoti ir perkelti iš originalaus dokumento.

Nepaisant to, kaip „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė spaudai Viktorija Raštutytė, Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras, išnagrinėjęs Kretingos rajono mero pareiškimą, pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 300 str. („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“) 1 d. atsisakė. Prokuratūros manymu, tarybos narių parengto projekto derinimo procedūros, kurių eigoje dokumentų sistemose buvo suformuoti ir paskelbti teksto požiūriu skirtingi to paties projekto variantai, atliktos netinkamai, tačiau atsakingų už tai asmenų atsakomybės klausimai, jei tam yra pagrindas, spręstini drausminėmis, o ne baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis.

Tiesa, A. Kalnius dar gali pasinaudoti teise šį prokuroro sprendimą apskųsti teismui. Kaip pasielgs, tariasi su teisininkais. Dėl to vakar įvykusio neeilinio rajono tarybos posėdžio metu tarybos narių paprašytas oficialų prokuratūros atsakymą išplatinti ir jiems, meras tai daryti atsisakė.

Tačiau šį pirmadienį merą bei jo aplinką pasiekė ir viena maloni žinia: Regionų apygardos administracinis teismas nutarė priimti patikslintą A. Kalniaus skundą, kuriame jis prašo panaikinti rajono tarybos sprendimus, susijusius su Savivaldybės politinio pasitikėjimo tarnautojų pareigybėmis bei užtikrinti laikinas priemones, leidžiančias išsaugoti pareigybes, tarp jų patarėjo A. Barausko, iki kol įsiteisins sprendimas šioje byloje. Nutartį dėl priemonių taikymo teismas pavedė vykdyti Kretingos rajono tarybai. Atsakovei išsiųstas ir patikslinto A. Kalniaus skundo nuorašas. Atsiliepimas bei visi įrodymai, susiję su ginču, teismui gali būti pateikti per 14 d. nuo skundo gavimo dienos.


Šalies vicečempionai Edgaras Slušnys (kairėje) ir Giedrius Dima

Gegužės 8–9 dienomis Druskininkuose 59-ąjį kartą surengtas RSL Lietuvos suaugusiųjų asmeninis badmintono čempionatas. Dėl 2021 metų vyrų ir moterų vienetų, vyrų ir moterų dvejetų bei mišrių dvejetų čempionų titulo varžėsi pajėgiausi šalies badmintonininkai, tarp jų – ir 7 Kretingos rajono badmintonininkai: Edgaras Slušnys, Vaida Slušnienė, Giedrius Dima, Mamertas Noreika, Šarūnas Stumbra, Simas Skurdauskas ir Matas Mackevičius.

Šiemet suaugusiųjų čempionatas buvo išskirtinis tuo,  kad dėl COVID-19 pandemijos ir karantino visi šalies klubai turėjo skirtingas galimybes treniruotis ir tobulėti. Lietuvos badmintono jaunimas sparčiai tobulėja, todėl šiemet vyko ryški kova tarp jaunystės ir patirties. Čempionate kretingiškiams pavyko pasiekti ne vieną svarbią pergalę ir užlipti ant nugalėtojų pakylos. Edgaras Slušnys, vienas geriausių Lietuvos badmintonininkų, patyrė tik vieną pralaimėjimą ir iškovojo III vietą bei apdovanotas bronzos medaliu vyrų vienetų kategorijoje. Pusfinalyje po įtemptos ir permainingos kovos, kuri truko 31 min., 1:2 (20:22 19:21) pralaimėta naujam 2021 metų čempionui kauniečiui Mark Šames. Susitikimą dėl III vietos Edgaras per 27 min. 2:0 (21:13 21:19) laimėjo prieš Klaipėdos atstovą Igną Rezniką. Nuo vaikystės kartu besitreniruojantys Edgaras Slušnys ir Giedrius Dima šiame čempionate iškovojo II vietą vyrų dvejetų kategorijoje.

Finalinis susitikimas 0:2 (16:21 10:21) pralaimėtas prieš profesionaliai besitreniruojančių ir iki 10 metų jaunesnių Jono Petkaus ir Danieliaus Beržanskio (Klaipėdos badmintono akademija) duetą.  Beje, Jonas Petkus savo badmintonininko karjerą pradėjo Kretingoje.


Mėlynosios vėliavos programos tarptautinė taryba nusprendė Palangos miesto savivaldybės Birutės parko paplūdimį ir 2021 m. vasaros sezonui apdovanoti Mėlynąja vėliava, liudijančia, kad paplūdimys atitinka aukščiausius aplinkosauginės kokybės reikalavimus. Šiame paplūdimio ruože Mėlynoji vėliava kiekvieną vasarą suplazda nuo 2004-ųjų metų.

Birutės paplūdimio ilgis – 500 metrų, jį kasdien kruopščiai prižiūri „Palangos botanikos parko“ darbuotojai. Mėlynosios vėliavos paplūdimiams keliami aukšti reikalavimai, vykdomi kontroliniai patikrinimai, kurių metu vertinama, ar paplūdimys vertas šio aplinkosauginės kokybės simbolio.

Mėlynoji vėliava suteikiama tik aukščiausius kokybės reikalavimus atitinkantiems paplūdimiams ir prieplaukoms. Apie Mėlynosios vėliavos programą labai gerai žino tiek turistai, tiek ir turizmo įmonės, o informacija apie paplūdimius skelbiama ir specialiuose kataloguose.  

Mėlynosios vėliavos programa pradėta įgyvendinti 1985 metais Prancūzijoje, o Lietuvoje – 2000 m.  Nuo pat šios programos pradžios kiekvienais metais ji sparčiai populiarėjo, nuolat augo joje dalyvaujančių šalių bei apdovanotųjų paplūdimių ir prieplaukų skaičius.

Mėlynosiomis vėliavomis šiemet įvertinti septyni šalies paplūdimiai: centriniai Nidos ir Juodkrantės, Palangos Birutės parko, Klaipėdos miesto savivaldybės I Smiltynės ir II Melnragės, pirmąkart Mėlynoji vėliava suplevėsuos Vilniaus miesto savivaldybės Žirmūnų ir Balsio (Žaliųjų ežerų) paplūdimiuose.

„P. n.“ informacija


Kurorto viešosiose erdvėse sužaliuos pusantro šimto naujų medžių.

Palangos miesto gatves ir skverus papuošė nauji želdiniai – besirengiant vasarai kurorto bendrojo naudojimo teritorijose pasodinta daugiau nei 150 įvairiausių medelių.

Miesto gatvėse pasodinti paprastieji ir rausvažiedžiai kaštonai, liepos, skroblai, parastieji klevai, šermukšniai. Nauji lapuočiai padabino Vytauto, Kretingos, Kęstučio, Vanagupės, S. Dariaus ir S. Girėno gatves bei Meilės alėją. Šalia Palangos kurorto muziejaus planuojama pasodinti apie pusšimtį pušelių.

Pasak Palangos miesto savivaldybės ekologės Redos Kairienės, sodinukų kamienų skersmuo – 28–30 centimetrų, medžių aukštis – daugiau kaip 3 metrai. Šalia Kurorto muziejaus sodinamų pušų aukštis sieks 1,5 metro.

„Želdiniams kurorte skiriamas didelis dėmesys, todėl Palangoje kasmet pasodinama vidutiniškai apie šimtą naujų medelių. Šiais metais šis skaičius gerokai didesnis – be jau artimiausiu metu miestą papuošiančių pusantro šimto lapuočių ir spygliuočių, rudenį planuojama pasodinti dar apie 50 naujų medžių“, – sakė R. Kairienė.

„P. n.“ informacija


Palangos prieigose – karo „mūšis“

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Naujienos
LDK Butigeidžio dragūnų bataliono vadas majoras Tomas Auželis (kairėje) tikino, kad „mūšis mieste“ sudėtingas jau vien dėl to, kad lokalizacija – ribota ir kariams tenka sukaupti visas žinias bei intuiciją.

„Dar yra žmonių, kurie mano, kad Lietuvos kariai apsiginklavę senais kalašnikovais. Todėl mes ir norime parodyti, kad esame aprūpinti modernia ginkluote“, – tvirtino kariai.

Gegužės 13 dieną nuo ankstyvo ryto buvusio Palangos policijos komisariato pastatuose ir miškingose prieigose Vytauto gatvės pradžioje, arčiau Nemirsetos, buvo apstu kariškių ir jų technikos, griaudėjo sprogimai, tratėjo kulkosvaidžiai. Čia buvo imituojamas mieste vykstantis mūšis.

Daugiau kaip savaitę, nuo gegužės 3-iosios, Darbėnų seniūnijos apylinkėse, Nemirsetoje ir Palangoje vyko Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio (LDK) Butigeidžio dragūnų bataliono karių vertinamosios lauko pratybos „Stiprus drakonas 2021“, o „mūšis mieste“ buvo baigiamasis šių pratybų etapas.

Pasak Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vado pulkininko Nerijaus Stankevičiaus, pagrindinis šių pratybų tikslas – įvertinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių parengtumą, daugelis „mūšyje“ dalyvavusių karių jau buvo praėję mokymus ir atitarnavę LDK Butigeidžio dragūnų batalione pusę metų.

Pratybose iš viso dalyvavo apie 500 karių, tarp jų ir – 56 iš Kretingos rajono, 9 jų – darbėniškiai. Paskutiniajame „mūšyje mieste“ kovėsi padalinys prieš padalinį – 30 prieš 30, arba 60 karių, kova vyko dėl 3 objektų.

N. Stankevičiaus žodžiais, „mūšio mieste“ legenda tokia: priešo pajėgos puola iš Klaipėdos, ir jų tikslas – susijungti su atskubančiomis pajėgomis iš Latvijos. Besiginantieji privalo žūtbūt išsilaikyti apie dvi valandas ir sukliudyti priešui susijungti. Priešas juda pagrindino objekto – pastatų prie policijos komisariato – link, kur ir užverda pagrindinė kova.

Vieni puolė, kiti gynė savo pozicijas, buvo sužeistų ir nukautų – vaizdas atrodė lyg iš kino filmų ar dokumentinių kadrų, filmuotų Ukrainos mūšių lauke. Tačiau šaudoma buvo tuščiais šoviniais, dėl pastatų kaimynystės nebuvo naudojama dūmų užsklanda, o kuris karys sužeistas ar nukautas vertino „mūšyje“ dalyvavę ekspertai.

Pagal sumanytą scenarijų, pasisekti – ir užpulti, ir atsilaikyti – turėjo abiem pusėms.


Palangoje, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje esančiame remontuojamame viešbutyje „Prie parko“ trečiadienį po pietų kilo gaisras – užsidegė pastato stogas.

Ugnis malšino 5 autocisternos. Gaisrą lokalizuoti pavyko maždaug po 40 minučių. Nelaimės priežastys tiriamos.

Poilsiautojai viešbutyje šiuo metu dar negyvena, tad grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai nebuvo.

„P. n.“informacija


Ateinantį pirmadienį ir antradienį Baltų mitologijos parke skambės jauni balsai, poškės kirviai, dūgs pjūklai, pasklis apdirbamo medžio kvapas: čia, įgyvendinant viešosios įstaigos (VŠĮ) „Baltų lieptas“ projektą, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro ir Kretingos rajono mokyklų moksleiviai rinksis į improvizuotas kūrybines dirbtuves, kurių metu susipažins su staliaus-dailidės, medienos apdirbėjo-dailidės padėjėjo, baldžiaus profesijomis ir patys sukurs bei pastatys naują tiltelį.

Dviejų dienų jaunimo praktinės edukacijos užsiėmimus-kūrybines dirbtuves surengti sumanęs VšĮ „Baltų lieptas“ vadovas Julius Reinikis sakė, kad idėja kilo kilęs bežiūrint į baigiantį sunykti tiltelį. Per drenažo griovį nutiestas lieptas jungia dvi svarbias lankytojams vietas: parką ir kasos/informacijos namelį bei „Vadimo“ labirintą.

„Kretingos rajono savivaldybė buvo paskelbusi projektų, skirtų NVO skatinimui, atranką. Tad pagalvojau, kad būtų visapusiškai naudinga pakviesti moksleivius, kurie jau mokosi amatų, susijusių su medžio apdribimu, kad jie kartu su profesijos mokytoju besidomintiems rajono moksleiviams surengtų mokymus, o kartu ir pagamintų naują tiltą“, – pasakojo J. Reinikis, atrankai pateikęs projektą „VšĮ „Baltų lieptas“ materialinės bazės stiprinimas per jaunimo užimtumo veiklą Baltų mitologijos parke“, kuriam įgyvendinti Kretingos rajono savivaldybė skyrė 500 eurų (visa projekto vertė – 650 Eur).


„Pajūrio naujienų“ šių metų gegužės 11 d. haid parke savo nuomone ir patirtimi dėl vandentiekio bokštų Kretingoje pasidalijo buvęs Palangos teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos Kretingos cecho vadovas Alfonsas Grikšas. A. Grikšas publikacijoje teigė, kad Melioratorių g. vandens bokštą, kuris nugriuvo jo nepradėjus eksploatuoti, kaip Klaipėdos statybos subrangovas statė Kretingos tarpkolūkinė statybos organizacija (RSO).

Buvęs RSO vyriausiasis inžinierius Konstantinas Skierus šį teiginį paneigė tvirtindamas, kad nugriuvusį ir dabartinį vandentiekio bokštus statė Klaipėdos statybos tresto 4-oji valdyba. K. Skierus patikslino, kad esamas vandens bokštas yra UAB „Kretingos vandenys“ nuosavybė ir už bokšto būklę atsako ši įmonė.

„P. n.“ informacija


Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, Tarptautinės muziejų dienos išvakarėse pristačiusi muziejaus veiklas, sakė, kad visų muziejininkų pastangos skirtos tam, kad ši kultūros įstaiga taptų šiuolaikiška ir patraukli.

Tarptautinę muziejų dieną Kretingos muziejus pasitiko su gausybe idėjų ir projektų. Anot Kretingos muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės, būtent idėjos, projektai ir pagal juos gaunamos lėšos atveria galimybes muziejui tapti švietėjiška, nuolat atsinaujinančia ir visuomeniška kultūros įstaiga, į kurią vis norėtųsi sugrįžti tam lankytojui, kuris ieško išskirtinės erdvės ne tik joje pabūti, bet ir kuo daugiau sužinoti.

Plėtodama šią mintį, V. Kanapkienė atkreipė dėmesį, kad Tarptautinė muziejų taryba ir Lietuvos muziejų asociacija šiemet gegužės 18-ąją minimai Tarptautinei muziejų dienai skyrė temą „Muziejų ateitis: sugrįžti ir atsinaujinti“, kuri tarsi apibendrina muziejaus veiklos turinį, tikslus ir uždavinius.

„Žmogaus gyvenime svarbiausi atramos taškai – tai gimtinė, į kurią norisi visada sugrįžti, prisiliesti prie gimtinės slenksčio, durų staktos, pirmoji mokykla, sukelianti vaikystės ir jaunystės prisiminimus, bažnyčia su mūsų pirmąja Komunija ir joje tvyrančia tyla... Tokie pat svarbūs namai yra ir muziejus, kuriame saugoma krašto istorija, kurią galima vis iš naujo pažinti, prisiminti ir pamatyti praeities ženklus, juos susiejant su dvarų ar etnokultūra, mums brangiais žmonėmis, jų pasiekimais“, – V. Kanapkienė teigė su Tarptautine muziejų diena norinti pasveikinti ne tik savo vadovaujamos įstaigos darbuotojus, kolegas, bet ir pagalbininkus, rėmėjus, kurie prisideda prie muziejaus klestėjimo, taip pat – lankytojus, dėl kurių ir yra dirbama.

Muziejus auga ir transformuojasi

„Tačiau metai eina, ir visų mūsų namai ar gyvenimo stotelės keičiasi, veikiamos laiko, žmonių suvokimo, bendrų pasaulio ir visuomenės vystymosi tendencijų. Vadinasi, ir muziejus kinta, transformuojasi savo išore ir vidumi, tačiau pagrindinis dalykas – išsaugoti istoriją, kaip pamatinę tautos gyvavimo vertybę – išlieka. Istorijos neįmanoma nei keisti, nei parduoti, o jeigu kas nors istorinius faktus ir falsifikuoja, visada ateina laikas, kai tiesa suranda kelią į namus“, – kalbėjo V. Kanapkienė.

Nors Kretingos muziejaus, kaip ir visų šalies tokio pobūdžio įstaigų darbą, paralyžiavo koronaviruso pandemija, darbai nesustojo, o galimybė praėjusią vasarą susigrąžinti lankytojus mūsų muziejų vėl išvedė į lyderių gretas: pagal lankomumą – praėjusiais metais jame apsilankė 131 tūkst. lankytojų – Kretingos muziejus tarp rajonų užima pirmą vietą, tarp nacionalinių muziejų – penktą. V. Kanapkienė tikisi, kad ir ši vasara bus sėkminga, jeigu tik Vyriausybė pasiryš atidaryti sienas Baltijos šalių turistams – Kretingos muziejų ypač pamėgę latviai.

Kretingos muziejuje šiuo metu saugoma per 83 tūkst. eksponatų, iš jų 2 tūkst. 860 talpinama 4-iuose pastatuose. Tai – tik nedidelė dalis, todėl muziejaus darbuotojai kaskart eksponatus „išlaisvina“ iš saugyklų, tokiu būdu atnaujindami ekspozicijas.


  • Svarbi informacija


Kretingos geležinkelio stotis tarpukariu

Kol Kretingos rajono savivaldybės tarybos internetu transliuojami posėdžiai savo populiarumu tarp kretingiškių sparčiai vejasi pagrindinių šalies televizijos kanalų transliuojamas muilo operas, „Kretingos“ komandos krepšininkai driokstelėjo iš peties, laimėdami Regionų krepšinio lygos (RKL) čempionų titulus. Dešimtmetį trukęs atkaklus ir vaisingas trenerių ir krepšininkų darbas, žingsnis po žingsnio vedęs komandą tikslo link, apsivainikavo sėkme ir parodė, kad draugiškas ir susitelkęs kolektyvas gali daug pasiekti.

Kretingiškius pradžiuginęs jų komandos laimėjimas tapo netikėtu rajono valdžios skausmu ir rūpesčiu, ką daryti toliau. Jei būtų sekama rajono Savivaldybės tarybos pėdomis, kur dėl politinių ambicijų, praeityje pralaimėtų rajono mero ir Seimo nario rinkimų, asmeninių nuoskaudą ir dar nežinia ko konfliktuojantys politikai, kai visas pasaulis kovoja su COVID-19 pandemija, daro Kretingą pajuokos objektu, mūsų krepšininkai nebūtų sugebėję išsirinkti nė kapitono ir tebežaistų mėgėjų „sekmadienio“ lygoje. Bet jie jau – Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), iš kurios horizonte matoma ir Lietuvos krepšinio lyga (LKL).

NKL reikalavimas tiek komandų finansavimui, tiek krepšinio arenoms – gerokai didesni, kai Kretingos rajono valdžia eilinį kartą įstrigusi „amžinose“, šį sykį – Sporto ir sveikatingumo centro (SSC) statybose, nors jos galėjo būti baigtos jau iki 2022 m. pradžios. Deja, kretingiškiams dešimtmetį – 2008–2018 m. – stebėjusiems Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus bibliotekos statybos, lydimo rangovų kaitos, peripetijas, prognozuojama SSC statybos darbų pabaiga kėlė tik šypseną, nes rajono tarybos administracijos veiksmai, parenkant statybos rangovą, buvo tolokai nuo to, ko reikalauja šalies įstatymai, sveikas protas ir siekis racionaliai naudoti mokesčių mokėtojų pinigus.

Skaitytojams leidus, sugrįžkime į tolimus 1925-uosius, kai Kretingoje per keletą mėnesių buvo pastatyta naujoji geležinkelio stotis. 1925 m. vasario mėn. Lietuvos laikraščiuose buvo išspausdintas skelbimas apie Lietuvos geležinkelių tarnyboje 1925 m. kovo 6 d. įvyksiančias varžytines naujai geležinkelio stočiai pastatyti šiomis sąlygomis: 1. Minimali darbų vertė be medžiagų – 27.000 Lt; 2. Kokybiško ir savalaikio darbų atlikimo garantui pateikiamas užstatas 10 proc. nuo statybos darbų vertės grynaisiais pinigais arba Lietuvos banko garantija; 3. Darbai turi būti užbaigti iki š. m. birželio 15 d.; 4. Norintieji dalyvauti varžytinėse paduoda uždarytuose ir laiku užantspauduotuose vokuose pasiūlymus su užstatu nurodant statybos darbų kainas.

Viskas – genialu ir paprasta, tad kovo 6 d. atplėšus pateiktus vokus su pasiūlymais buvo išrinktas mažiausią kainą pasiūlęs statybos rangovas, kuris pradėjęs statybas balandžio mėnesį, nors ir kiek pavėlavęs, rugpjūčio mėnesį jas baigė ir netrukus kretingiškiai, miesto svečiai stoties bufete jau galėjo ragauti čia pateiktus valgius ir gėrimus. Ir tai įvyko palyginti neseniai atsikūrusioje dar ekonomiškai silpnoje valstybėje, kai Kretingos apskrityje, 1923 m. rugsėjo 17 d. surašymo duomenimis, 51,7 proc. gyventojų nemokėjo nei skaityti, nei rašyti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas