Pajūrio naujienos
Help
2021 Birželis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną21°C debesuotumas 1 %
Naktį7°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Ar vėl pabranginus alkoholį ir rūkalus sumažės jų vartojimas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1553) 2021-05-11

J. Basanavičiaus gatvė Kretingoje – viena tų, kurioje seni neefektyvūs natrio šviestuvai bus pakeisti į LED šviestuvus.

Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė ir rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais ir kretingiškiais pasidalino gera žinia: sulaukus lėšų iš Europos Sąjungos fondų, atsirado galimybė Kretingos mieste modernizuoti apšvietimą. Jeigu viskas seksis sklandžiai, iki 2023 metų Kretingoje bus modernizuoti 1 tūkst. 254 neefektyvių šviestuvų, 19 valdymo spintų. Bendra vykdomų projektų vertė – 1 mln. 403, 83 tūkst. eurų.

„Modernizavus apšvietimą numatytuose gatvių ruožuose, bus sutaupoma daugiau negu 40 proc. energijos sąnaudų“, – pasidžiaugė G. Liobikienė, kuri kartu su V. Turauskaite dar praėjusių metų pavasarį ir inicijavo projektą „Kretingos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas“. „Mūsų laukė ilgas ir sunkus darbas parengti projektą. Tačiau jau gegužę Kretingos rajono taryba pritarė projekto veiklų vykdymui“, – Kretingos miesto seniūnė akcentavo, kad projektas įgyvendinamas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonės „Gatvių apšvietimo modernizavimas“.

Svarbiausia, kad pirmasis esamo apšvietimo modernizavimo etapas jau pamažu įsibėgėja, ir per šį etapą 40 proc. viso miesto apšvietimo bus pakeista nauju, tai yra taupančiu energiją. Projektas bus įgyvendintas per 2021–2022 metus.

G. Liobikienė tvirtino, kad jau pasirašyta projekto finansavimo sutartis, įvykdyti 6 iš 7-ių viešieji pirkimai, o rangovai artimiausiu metu pradės Panevėžio gatvės apšvietimo atnaujinimo darbus – šioje gatvėje bus įrengtas visiškai naujas apšvietimas. Pasirašyta sutartis ir valdymo spintoms pakeisti – 19 spintų bus naujos ir modernios.

Be šių, laukia dar daug naujų darbų: iš projektinių lėšų Dvaro ir Grafų Tiškevičių gatvėse naujais bus pakeisti 14 senų apšvietimo stulpų, iš rajono biudžeto lėšų – įrengtas naujas apšvietimas.


Nors šiemet Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso respublikinis etapas įvyko per „Zoom“ platformą, konkurse dalyvavę jaunieji filologai turėjo galimybę pabendrauti su rašytojais, literatūros kritikais, vertėjais, tautosakos žinovais, kalbininkais, vertinusiais mokinių darbus.

Pranciškonų gimnazijos abiturientas Linas Daugėla, kurį konkursui parengė mokytoja Daiva Ataitė, tapo dviejų konkurso sekcijų laureatu: publicistikos ir esė sekcijoje ketvirtokas gimnazistas pelnė I laipsnio diplomą ir aukso medalį, poezijos sekcijoje – II laipsnio diplomą ir sidabro medalį.

Pagyrimo raštus vertimų (iš prancūzų kalbos) sekcijoje pelnė antrokės gimnazistės Guoda Mėčiutė ir Kamilė Venckutė – merginas konkursui parengė mokytojos Alma Razmienė ir Daiva Ataitė. Toje pačioje sekcijoje, tik vertimų iš vokiečių kalbos, Pagyrimo rašto nusipelnė Erika Lėkytė – antrokę gimnazistę konkursui parengė mokytojos Giedrė Arlauskienė ir Rasa Žygaitienė.

„Jaunųjų filologų konkurso finalinis etapas – tai geriausių Lietuvos jaunųjų kūrėjų šventė, ir vien būti pakviestam į baigiamąjį konkurso etapą yra laimėjimas“, – apibendrindama mokinių pasiekimus kalbėjo mokytoja D. Ataitė, akcentuodama, kad konkurso dalyviams sudaroma galimybė pabendrauti su bendraminčiais, jų darbus įvairiose konkurso sekcijose vertina savo srities profesionalai – rašytojai, literatūros kritikai, vertėjai, kalbininkai, žurnalistai. Finaliniame konkurso etape detaliai aptariami mokinių darbai, išklausoma jaunųjų kūrėjų nuomonė, pateikiama jiems naudingų patarimų. „Šiais mokslo metais konkursas vyko nuotoliniu būdu, tad pritrūko gyvo bendravimo, bet konkurso dalyviai džiaugėsi sudaryta galimybe bent tokiu būdu dalyvauti konkurso finaliniame etape, trukusiame kelias dienas. Tikimės, kad kitais mokslo metais konkursas vyks jau įprastu būdu“, – vylėsi mokytoja.

Iš viso 53-iojo Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso vertinimo komisija respublikos etapui atrinko 100 mokinių kūrybinių ir tiriamųjų darbų, kurie buvo aptarti ir įvertinti septyniose sekcijose: prozos, poezijos, literatūros kritikos, publicistikos ir eseistikos, kalbos, tautosakos ir literatūrinių vertimų. Tarp jų – ir du Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinių darbai.

Trečiokė gimnazistė Vita Mickutė kalbos sekcijoje pateikė darbą „Jurgio Pabrėžos laiško kunigui Motiejui Valančiui žodynas“, jos bendraamžė Karolina Miežetytė publicistikos ir eseistikos sekcijoje pristatė darbą ,,Susitikimai su Jurgiu Pabrėža“, už kurį apdovanota Pagyrimo raštu. Gimnazistes konkursui parengusi mokytoja Irutė Lapinskienė pasidžiaugė, kad, vertinimo komisijos narės, žurnalistės Audronės Daugnorienės teigimu, K. Miežetytės darbas bus publikuotas kultūrinio gyvenimo žurnale jaunimui „Pašvaistė“ ir žurnale „Naujoji Romuva“.

„P. n.“ informacija


Lietuvos socialdemokratų partijos Kretingos skyriaus pirmininkas Tomas Abelkis

„Socialdemokratai Kretingoje turi potencialo“, – užtikrino praėjusią savaitę Lietuvos socialdemokratų partijos Kretingos skyriaus pirmininku išrinktas Tomas Abelkis. Naujasis skyriaus vadovas pasidžiaugė per rinkimus galėjęs pabendrauti su dauguma skyriaus narių – su vienais telefonu, su kitais gyvai – ir išgirsti jų mintis dėl tolesnės skyriaus veiklos, Kretingos ir rajono perspektyvų, šiandieną žmonėms akis badančių problemų.

„Skyriaus nariai atsakingai rinko skyriaus vadovybę. Skyrių vienija mintis, kad turime augti ne kiekybe, o kokybe., t. y. stiprinant skyrių nesivaikyti potencialių naujų narių dėl skaičiaus, į partiją ir skyrių nepriimti atsitiktinių pakeleivių“, – kalbėjo T. Abelkis, akcentavęs, kad socialdemokratai skatins rajono jaunus žmones dalyvauti politikoje, Savivaldybės valdyme, sprendžiant vietos bendruomenių reikalus.

„Nesame beviltiškai senstantis ir nykstantis rajonas. Kretingoje, rajono miesteliuose, kaimuose kuriasi, gyvena ir dirba daug jaunų šeimų, tačiau jauni dirbantys, savo gyvenimą, lizdą lipdantys žmonės dažnai politikai yra abejingi. Juos turime paskatinti, motyvuoti keisti ne vien savo kiemą, bet ir visą kraštą“, – kalbėjo T. Abelkis.


Gegužės 4 d. Taikos g. Kretingoje pastebėta, kad iš namų dingo piniginė su asmens dokumentais ir 100 eurų. Kruopščiau apžiūrėjus, po poros dienų pasigesta dar ir dviejų auksinių žiedų, dviejų paauksuotų marškinių sąsagų ir paauksuoto kaklaraiščio laikiklio su grandinėle. Savininkui padaryta 300 eurų žala.

„P. n.“ informacija


Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) duomenimis, už policijos pareigūnų garbę ir orumą žeminančius pasisakymus internete kretingiškiui skirta 45 eurų bauda.

Į kelias grupes socialiniame tinkle 1986 m. gimęs vyras kovo mėnesį įkėlė nuotraukas su policijos automobiliais ir prie vieno jų stovinčiu uniformuotu pareigūnu bei paviešino nepagarbius, policijos garbę ir orumą žeminančius pasisakymus.

Už tokį nusižengimą numatoma bauda nuo 90 iki 140 eurų. Kaltę pripažinusiam kretingiškiui šį kartą skirta pusė minimalios baudos – 45 eurai.

Ginti kiekvieno sąžiningai savo funkcijas atliekančio policijos pareigūno garbę ir orumą, vykdyti policijos pareigūnų apsaugą nuo galimo neteisėto poveikio, yra vienas VPK Imuniteto padalinių prioritetinių tikslų, todėl į bet kokius nederamus veiksmus policijos sistemos darbuotojų atžvilgiu reaguojama principingai.

„P. n.“ informacija


Kretingos „Minija“, žaidžianti Lietuvos futbolo federacijos I lygoje ir treniruojama Gvido Juškos, gegužės 9 d. išvykoje 1:3 (0:0) pralaimėjo prieš Vilniaus „Žalgirį B“ (IV vieta, 15 taškų).

Pirmą kėlinį „Minija“ susikūrė du momentus pelnyti įvartį. Pirmuoju atveju po perdavimo iš krašto Ričardas Šveikauskas galva numetė kamuolį tolimojo virpsto link, bet Deividas Šiuša iš kelių metrų nesugebėjo perdavimo realizuoti. Antroje pirmojo kėlinio pusėje tas pats R. Šveikauskas vėl grasino varžovų vartams, bet išgelbėjo puikiai sužaidęs vartininkas. Pirmą kėlinį prie „Minijos“ vartų nebuvo sukurtas nė vienas pavojingas momentas. Visi svarbiausi rungtynių įvykiai vyko antrąjį kėlinį. 52-ą min. dėl antros geltonos kortelės aikštę turėjo palikti pagrindinis „Minijos“ gynybos ramstis Ričardas Šveikauskas. Kaip tą epizodą pakomentavo Kretingos komandos trenerio asistentas Martynas Viluckas, pražangą įžvelgti buvo sunku: „Varžovas Matas Vareika susimuliavo pražangą, pergudraudamas arbitrą, ir antros geltonos kortelės už tai R. Šveikauskas tikrai nenusipelnė.“

Aikštės svečiams teko persigrupuoti ir labiau rūpintis savo vartų saugumu. Vos už 8 minučių į svečių vartus krito ir pirmasis rungtynių įvartis, kurį pelnė gynėjas Danielius Žybartas, galva nukreipęs kamuolį į vartus, ir „Žalgiris B“ išsiveržė į priekį 1:0. Nors „Minijos“ komanda ir žaidė turėdama vienu žaidėju mažiau, tačiau 83-ią min. sužibo viltis pasiekti lygiąsias – legionierius iš Japonijos Shogo Osawa pelnė pirmą sezono įvartį ir išlygino rezultatą. Vis dėlto varžovai išnaudojo kiekybinį pranašumą ir rezultatyviausias lygos puolėjas Meinardas Mikulėnas 90-ą min. išvedė savo komandą į priekį. Per teisėjo pridėtą laiką kretingiškiai metėsi į ataką, siekdami išlyginti rezultatą, bet to padaryti nepavyko, o laisvomis erdvėmis pasinaudojęs M. Mikulėnas pelnė antrąjį savo įvartį ir padidino komandos persvarą 3:1.


Skulptūrą siūloma gaminti iš rūdijančio plieno.

Palanga yra pasirengusi atiduoti pagarbą buvusiam Prezidentui, čia progimnaziją baigusiam ir būnant valstybės vadovu kasmet po mėnesį – pusantro atostogaudavusiam Antanui Smetonai. Jau numatyta ir vieta, kur galėtų iškilti paminklas, kurio, kaip teigiama, nebenori sostinė: skveras Birutės alėjoje šalia buvusios A. Smetonos vasaros rezidencijos – vilos „Baltoji“, esančios prie J. Basanavičiaus g. ir Birutės al. sankirtos.

Pasak Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus, 2021 metais pastatydami paminklą Prezidentui A. Smetonai palangiškiai ne tik pagerbtų buvusio Lietuvos valstybės vadovo atminimą – tai būtų dar vienas gražus akcentas minint Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį. Juolab kad A. Smetona kartu su Edinburgo profesoriumi J. Simpsonu dalyvavo Derybinės grupės dėl Palangos grąžinimo Lietuvai darbe ir įnešė svarų didelį indėlį priimant sprendimą, lėmusį, kad šiandien kurortas su pajūrio ruožu iki Būtingės priklauso Lietuvai.

Dėl paminklo perkėlimo iš Vilniaus, kur jam buvo numatyta vieta Gedimino pr., kitapus Vinco Kudirkos aikštės, į Palangą kultūros ministras Simonas Kairys neprieštarauja. Kaip tikino meras Š. Vaitkus, neprieštarauja ir paminklo autoriai: pernai Vyriausybės skelbtą meninės-architektūrinės idėjos konkursą laimėję Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė.

Iš 7 konkursui pateiktų projektų nugalėtoju buvo išrinkta knygos atvartą arba atvirlaiškį su šio tarpukario Prezidento portretu vaizduojanti skulptūra. Projekto autoriai sakė pasirinkę akcentuoti A. Smetonos ne politiko, o visuomenininko, kalbos normintojo, redaktoriaus, knygų ir vadovėlių leidėjo veiklą.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Kretingos rajono savivaldybės iniciatyva Pastauninko parke, netoli Kretingos miesto lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, pastatyta riedlenčių ir BMX dviračių aikštelė pramogoms nebetinka, dėl prastos būklės kelia pavojų.

Kaip sakė Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, apie 16 metų tarnavusį įrenginį nugriauti būtų ne išeitis, reikėtų remontuoti arba atstatyti iš naujo.

„Žiojėja 32 skylės, bet akivaizdu, kad jos atsirado ne vien tik dėl aikštelės išsidėvėjimo. Šonuose kaip reikiant išdaužyta akmenimis ar kuo kitu. Šia rampos dalimi nei paspirtukais, nei riedlentėmis niekas juk nesivažinėja“, – svarstė seniūnė.

Vakarais Pastauninko parke, kaip ir kitose jaunimo pamėgtose susibūrimo vietose Kretingoje, praėjusiais metais, seniūnės pakviesti kaskart apsilankydavo policijos pareigūnai, bet šie vizitai sudrausmindavo tik tam kartui. Piktavaliai iš peties yra „padirbėję“ ir Nidos stadione – čia neseniai teko atstatyti išspardytą pavėsinę. Viešosiose erdvėse siautėjančius jaunuolius ir paauglius, G. Liobikienės nuomone, sutramdytų nebent įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

Seniūnijai sunku atrasti įmonę, kuri pernai už 5 tūkst. eurų suremontuotą rampą vėl apsiimtų remontuoti. Blogiausiu atveju, kad įspėjimo nesivažinėti nepaisantys vaikai nesusilaužytų rankų ar kojų, skyles laikinai „užlopyti“ bus prašoma komunalininkų. Praėjusią savaitę apžiūrėti savo įrengtos rampos į Kretingą buvo atvykę bendrovės „SGC“ profesionalai. Jų manymu, būtina keisti viską iš pagrindų, reikalingas kapitalinis remontas. Tai kainuotų apie 30 tūkst. Eur. Su prašymu skirti tokią sumą G. Liobikienė vakar raštu ir kreipėsi į rajono Savivaldybę.

„P. n.“ informacija


Aptikta Klaipėdos muitinės plomba panardino į turtingą krašto istoriją.

Vilniaus gatvę tyrinėjantys archeologai tarp gausybės įvairių radinių aptiko ir 1926 m. Klaipėdos muitinės plombą. Nors, pasak Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko, tai nėra retas radinys, tačiau pats faktas verčia prisiminti ir dabartinio mūsų miesto ribose, Bajoruose, taip pat buvus muitinę. Nedaugelis šiandien bežino, kad patys Bajorai su išlikusiais raudonų plytų mūrinukais 700 metų su pertraukomis priklausė vokiečių kraštui, o tarpukariu buvo netgi tapę savitu miesteliu.

Muitinės pastatas išliko

Archeologo Jurgio Sadausko žodžiais, atrastoji švininė plomba puikiai išsilaikiusi, vienoje jos pusėje užrašyta „Klaipėdos muitinė“ ir pavaizduotas vytis, o kitoje įspausta data – 1926 metai. „Vytį visuomet labai smagu aptikti, o ypač – ant Klaipėdos muitinės antspaudo, prisimenant, kad šis kraštas buvo atplėštas nuo Lietuvos, ilgus metus priklausė vokiečiams ir lietuviai jį susigrąžino“, – kalbėjo archeologas.

J. Kanarskas sakė, kad tokios plombos buvo naudojamos iš užsienio gabenant prekes ir nuimamos jas išmuitinant. Pačiam istorikui tyrinėjant Kartenos piliakalnį taip pat pasitaikė rasti kelias panašias plombas.

Jo žodžiais, nors Bajorai 1926 m. priklausė Klaipėdos apskričiai, tačiau tuo metu išaugusiame miestelyje muitinės nebuvo, – ji veikė tik tuomet, kai kraštas priklausė Vokietijai.

„Bajoruose veikė 2 muitinės. Viena – Vokietijos, tačiau šis pastatas neišlikęs, vėliau vokiečiai ją perkėlė arčiau fabriko, kur buvo kalėjimas. Kita – Lietuvos, šios medinis pastatas Klaipėdos g. Nr. 109 išliko ligi mūsų dienų“, – kalbėjo J. Kanarskas.

Gausu vokiško paveldo

Bajorų apylinkes nuo 1253 m., sudeginęs Kretingos pilį, užvaldė Vokiečių ordinas, o po Melno sutarties 1422 m. per Bajorus buvo pravesta valstybinė siena, skyrusi Vokiečių ordiną ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Šiandieną šią istorinę vietą žymi paminklinis akmuo prie geležinkelio, netoli kyšančio istorinio raudonų plytų Bajorų vandens bokšto.

J. Kanarsko žiniomis, 1771 m. Kretingos grafystės inventoriuje Bajorų teritorija žymima kaip Prūsijos užgrobta Kretingos kaimo dalis. Per čia ėjo prekybos kelias, jungęs Žemaitiją su Klaipėdos uostu.

Tolimesnis Bajorų vystymasis susijęs su geležinkelio svarba: 1892 m. iš Klaipėdos iki Bajorų buvo nutiestas Tilžės–Klaipėdos geležinkelio ruožas ir pastatyta geležinkelio stotis, o traukiniams aptarnauti – vandens bokštas. Šie pagrindiniai Rytprūsių paveldo Kretingos rajone objektai sulaukė mūsų dienų, deja, jų būklė – gana prasta.


„Kretingos rajono archeologiniai tyrimai ir perspektyvos“ – taip pavadintą mokslinę konferenciją, skirtą Igno Jablonskio 110 gimimo metinėms, penktadienį, gegužės 14 d., Tarptautinės muziejų dienos proga rengia Kretingos muziejus. Konferencijoje išskiriamos dvi pagrindinės temos: Igno Jablonskio asmenybė ir veikla bei naujausi archeologiniai tyrimai Kretingos rajone.

Konferencijoje kalbės įvairių sričių atstovai, kurie pristatys Kretingos rajono ir miesto naujausių archeologinių tyrimų rezultatus, perspektyvas, apžvelgs I. Jablonskio indėlį archeologinėje ir kraštotyrinėje veikloje, jų pačių tyrimų areale. Renginį 10 val. pradės Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. I. Jablonskiui skirtus pranešimus skaitys Nijolė Raudytė iš Kretingos Apreiškimo vienuolyno bibliotekos, pristatysianti kraštotyrininko I. Jablonskio personalinę bibliografiją kaip mokslo ir kultūros istorijos šaltinį. Julius Kanarskas iš Kretingos muziejaus kalbės apie I. Jablonskį – Lietuvos pajūrio krašto kultūros paveldo tyrinėtoją, doc. dr. Algimantas Merkevičius ir Lijana Muradian iš Vilniaus universiteto pristatys pranešimą „Ignas Jablonskis – Vakarų Lietuvos ankstyvųjų pilkapynų tyrinėtojas“, doc. dr. Gintautas Zabiela iš Klaipėdos universiteto – „Ignas Jablonskis – Kretingos rajono piliakalnių tyrinėtojas“.

Archeologinius tyrimus pristatys Medeina Gailiūtė ir doc. dr. Algimantas Merkevičius iš Vilniaus universiteto, parengę pranešimą „Kluonalių senųjų laukų archeologiniai tyrinėjimai“. Klaipėdos universiteto mokslininkai doc. dr. Audronė Bliujienė skaitys pranešimą „Anduliai – šiuolaikinės archeologijos kontekste“, o dr. Tomas Rimkus – „Palangos ir Smeltės akmens amžiaus gyvenviečių chronologija bei kaulo/rago dirbinių technologija“. Archeologai Simonas Sprindys ir Jurgis Sadauskas iš MB Praeities tyrimų instituto apžvelgs Kretingos senąjį miestą 2020 m. archeologinių tyrimų duomenimis.


COVID-19 STATISTIKA

  • Svarbi informacija


Muziejuje pristatys žemaitišką paveldą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Paveldas

Šiemet Nasrėnuose buvo atnaujintas ąžuolų parkas, o vasarą palaipsniui bus pradėti atkurti Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės-muziejaus pastatai, pritaikant juos edukacijai ir turizmui.

Ąžuolynas, priglundantis prie rengiamų senjorų namų, sutvarkytas rajono Savivaldybės rūpesčiu: jau pakloti nauji takai, jie apšviesti, trinkelėmis išgrįsta aikštelė prie Motiejaus Valančiaus paminklo.

Neužilgo bus pradėta tvarkyti Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinė-muziejus, tam gavus paramos lėšų – 120 tūkst. Eur – iš Kaimo plėtros programos. Už šiuos pinigus pirmiausia bus sutvarkyti sodybos pastatai: viralinė, kiemo rūsys ir tvartas, įrengta pastogė poilsiui. Naujosios erdvės bus pritaikytos edukacijai, taip pat – priimti svečius, suteikiant galimybę paskanauti žemaitiškų valgių.

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės-muziejaus direktorė Violeta Čėsnienė sakė, kad šią gegužę dar tebevyksta projektavimo darbai, o realūs statybos darbai turėtų prasidėti vidurvasarį ir užbaigti iki kitos vasaros – per vienerius metus.

V. Čėsnienės žodžiais, būtent viralinė – dabartinis nedidelis pastatas einant daržinės link, bus renovuota taip, kad joje būtų galima priimti grupes iki 20 žmonių. Joje ir numatyta perteikti Žemaitijos regiono nacionalinio paveldo produktų gamybos procesą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas