|
|
|
(1552) 2021-05-07Kaip susipriešinusi rajono valdžia dirbs toliau?
Kretingos rajono savivaldybėje darbą gožia žvangantys karo kirviai, iškasti praėjusių metų pabaigoje, kai Kretingos rajono savivaldybės taryboje įvyko demokratinis politinių jėgų persiskirstymas, susidarė nauja valdančioji koalicija be mero Antano Kalniaus, kuris liko su opozicija. Nauji valdantieji balsų dauguma šių metų vasarį panaikino 2 iš 3-jų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes ir jų funkcijas pavedė Savivaldybės administracijai. Vykdydamas šį tarybos sprendimą A. Kalnius atleido savo padėjėją, vieną sekretorę, pasiliko patarėją Albertą Barauską. Vėliau šį tarybos sprendimą apskundė administraciniam teismui, kad sprendimą teismas panaikintų, ir, kol bus priimtas galutinis sprendimas, taikytų laikinas priemones – paliktų 2 panaikintas pareigybes, užtikrintų joms finansavimą. Bylą nagrinėjantys Administracinio teismo Klaipėdos rūmai A. Kalniaus prašymą dėl laikinųjų priemonių patenkino, tačiau atsakovu šioje byloje tapusi taryba teismo nutartį dėl laikinųjų priemonių taikymo apskundė. Į bylinėjimąsi dėl 2 etatų panaikinimo įtraukta tarybos valdančioji dauguma žengė kitą žingsnį – paskutiniame – kovo mėnesio posėdyje panaikino visas 3 politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybes, kurias taryba buvo nustačiusi 2019 metais po savivaldos rinkimų ir administracijai pavedė atlikti visų šių pareigybių funkcijas, kol bus nustatytas naujas mero ir tarybos aptarnavimo modelis. A. Kalnius su opozicija atsikirto valdantiesiems – tarybai pateikė sprendimo projektą panaikinti vicemero etatą, kad vicemeras dirbtų be algos, visuomeniniais pagrindais. Vicemeras Dangiras Samalius yra valdančiosios daugumos narys. Turima balsų persvara tarybos valdantieji lėmė, kad A. Kalniaus dėl vicemero pateiktas sprendimo projektas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę. Po posėdžio, šios savaitės pradžioje meras A. Kalnius savo potvarkiu atėmė net 9 iš 10-ies vicemero jau ne vieną ankstesnę kadenciją kuruotas Savivaldybės veiklos sritis, iš jų ir švietimo, kultūros, sporto, sveikatos, socialinių reikalų, ir nauju potvarkiu koordinuoti nustatė vienintelę žemės ūkio sritį. Šį trečiadienį meras A. Kalnius kreipėsi į prokuratūrą dėl galimai suklastotų valdančiosios daugumos politikų parašų po sprendimo projektu dėl visų 3 politinio (asmeninio) pasitikėjimo etatų panaikinimo, nors šį sprendimo projektą pasirašiusieji tarybos nariai balandžio 29 d. įvykusiame tarybos posėdyje, kuris buvo transliuojamas ir visuomenei, savo parašus patvirtino dar kartą. Ketvirtadienio rytą Kretingoje keliose miesto judriausiose vietose buvo iškabintas plakatas su Savivaldybės valdančiosios daugumos narių nuotraukomis su tekstu, žeminančių šių žmonių orumą, kenkiančių jų politinei reputacijai. Šį ketvirtadienį meras A. Kalnius kvietė tarybos narius susirinkti gyvai Motiejaus Valančiaus bibliotekoje ir tartis dėl bendradarbiavimo galimybių. Po A. Kalniaus kreipimosi į prokuratūrą, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Kretingoje iškabintų plakatų valdantieji susitikimo atsisakė, nurodę, kad susitiks kitą savaitę, kai toje pačioje bibliotekoje taryba svarstys atnaujinto Kretingos miesto ir rajono Bendrojo plano projektą. „Pajūrio naujienos“ klausimą „Kaip susipriešinusi rajono valdžia dirbs toliau?“ merui Antanui Kalniui ir Savivaldybės administracijos direktoriui Egidijui Viskontui, kurį į šias pareigas delegavo dabartiniai valdantieji, uždavė ir su jais kalbėjosi šį antradienį.
Ar reikia Kretingoje Vakcinacijos centro?
Į mokyklas sugrįžta abiturientai ir dalis pradinukų
Kaip informavo Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė, nuo pirmadienio, tai yra gegužės 10 dienos, į rajono mokyklas sugrįžta abiturientai ir dalis pradinukų. „Kadangi pagal sergamumo koronavirusu statistiką iš saugios zonos „išėjome“, Operacijų vadovo sprendimu, norintys į mokyklas sugrįžti pradinių klasių mokiniai, penktų–aštuntų, devintų–dešimtų klasių mokiniai privalės testuotis. Šis reikalavimas netaikomas tik abiturientams, nors dėl saugumo ir COVID-19 ligos stabdymo jiems testuotis rekomenduojama“, – A. Burbienė akcentavo, kad iki šiol rajono mokyklose pradinių klasių mokiniams testuotis nereikėjo. Iš esmės, mūsų rajono mokyklose bus mokoma mišriuoju būdu: tie mokiniai, kurių tėvai sutiko, kad jų vaikai testuotųsi, mokysis kontaktiniu būdu, tų, kurie buvo prieš testavimąsi, – per nuotolį. „Vis dar sulaukiame negatyvaus požiūrio į testavimąsi, nors mokiniai bus testuojami greitaisiais antigenų testais, kurie – neskausmingi, lengvai ir greitai atliekami. Jų pirkti nereikės – testais mokyklas aprūpins Vyriausybė“, – paaiškino A. Burbienė. Jos pastebėjimu, Švietimo skyrius, mokyklų administracijos sulaukė kai kurių mokinių tėvų neigiamos reakcijos ir į mišrųjį mokymą, neva kam to reikia.
Apdovanoti gabiausi ir talentingiausi
Vakar Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos kieme mero Antano Kalniaus padėkos raštais ir medaliais už akademiniais ir meniniais pasiekimais Kretingos rajono savivaldybės vardo Lietuvoje bei už jos ribų garsinimą buvo apdovanoti 22 gabūs ir talentingi moksleiviai – olimpiadų nugalėtojai, respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatai, prizinių vietų ir aukso medalių laimėtojai. Tarp apdovanotųjų 6 Pranciškonų gimnazijos atstovai. Tai – respublikiniame biologijos olimpiados etape III vietą užėmusi II Ga klasės moksleivė Martyna Lipskytė (mokytoja Lina Jucytė); fizikos olimpiados respublikiniame etape III laipsnio diplomą pelnęs III Gc klasės moksleivis Gabrielius Rimkus (mokytoja Irena Černeckienė); už pasiekimus Lietuvos jaunųjų filologų konkurso respublikiniuose etapuose I ir II laipsnio diplomus pelnęs, lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje, kurioje dalyvavo Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniai, III vietą, taip pat III vietą filosofijos olimpiados respublikiniame etape užėmęs IV Ge klasės moksleivis Linas Daugėla (mokytoja Daiva Ataitė); biologijos olimpiadoje II, Lietuvos geomokslų olimpiadoje I vietos, taip pat geografijos konkurso „Pažink Lietuvą ir pasaulį“ I laipsnio diplomo laimėtojas IV Gc klasės mokinys Edgaras Zaboras (mokytojai Lina Jucytė ir Vilius Adomaitis); geografijos konkurse „Pažink Lietuvą ir pasaulį“ III laipsnio diplomu apdovanotas I Gd klasės mokinys Tomas Valiūnas bei tame pačiame konkurse III laipsnio diplomą pelnęs III Gc klasės mokinys Jurgis Adomaitis (mokytojas Vilius Adomaitis). Iš Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos apdovanota nacionaliniame konkurse „Mano žodynas“ II vietos laimėtoja III a klasės moksleivė Vita Mickutė (mokytoja Irutė Lapinskienė).
Kaip prižiūrėti dantis, kad jie būtų ne tik gražūs, bet ir sveiki, o dėl dantų skausmo ir kitų problemų nereikėtų skubėti pas gydytoją odontologą, patarė Klaipėdos valstybinės kolegijos Burnos priežiūros katedros lektorė Lijana Dvarionaitė. – Kiek kartų per dieną reikėtų valyti dantis? – Dantis reikia valytis du kartus per dieną, rytą ir vakare. Dantų valymasis turi trukti ne trumpiau kaip 2 minutes. Dienos metu, po pietų ar po užkandžiavimo rekomenduojama burną skalauti vandeniu. – Kokius dantų šepetėlius, dantų pastą reikėtų rinktis? Į ką reikėtų atsižvelgti, renkantis dantų priežiūros priemones? – Dantų šepetėlį reiktų rinktis minkštą, jis turi atitikti asmens amžių. Vaikiškas dantų šepetėlis turi būti maža galvute ir patogia rankenėle vaikui suimti ir ypač minkštas. Suaugusiesiems dantų šepetėlis – didesne galvute, šereliai minkšti, pailginti ar įprasto ilgio. Dantų pastą renkamės pagal burnos sveikatos būklę ir atkreipiame dėmesį į veikliąją medžiagą joje. Jeigu yra diagnozuotas dantenų uždegimas – dantenos kraujuoja, jos paburkusios, raudonos ir skausmingos, dantų pasta turėtų būti nuo dantenų kraujavimo. Tokioje pastoje turėtų būti veikliųjų medžiagų, kaip chlorheksidinas ar augaliniai ekstraktai ir esenciniai aliejai, kurie skatina dantenų gijimą. Žinoma, visų pirma reiktų pasikonsultuoti su burnos higienistu, atlikti profesionalią burnos higieną, nes tik tada dantų pasta nuo uždegimo gali būti veiksminga. Esant jautriems dantims, rinkitės dantų pastą, į kurios sudėtį įeina kalcio nitratai, kalio chloridai ir fluoridai. Kad išvengtumėt dantų ėduonies, pastoje turėtų būti natrio fluoridų, MPF, aminofluoridų. Balinančių pastų nerekomenduojama naudoti profilaktiškai. Prieš tai reiktų pasikonsultuoti su burnos priežiūros specialistu. Dažniausiai jos naudojamos po dantų balinimo, kaip dantų baltumą palaikanti priemonė. – Jeigu vandenyje per daug fluoro, ar tiesa, kad suaugusiesiems vis tiek reikia rinktis dantų pastą su fluoru, o saugoti tik vaikų dantis?
– Fluorozė pažeidžia tiek pieninius, tiek nuolatinius dantis. Dažniausiai fluoras pažeidžia 1–4 metų vaikų dantis. Dantys fluoro nebėra pažeidžiami aštuntaisiais gyvenimo metais, kai baigiasi nuolatinių dantų vystymasis ir mineralizacija. Tad suaugęs žmogus turi naudoti dantų pastą su fluoru. Moksliniai tyrimai įrodo fluoro naudą ir apsaugą nuo ėduonies. Nereiktų bijoti fluoro dantų pastoje, nes jo suvartojamas kiekis valantis dantis negali sukelti dantų fluorozės. Svarbu pažiūrėti, ir koks fluoro kiekis yra dantų pastoje (ppm vienetai ar procentine išraiška). Vaikams iki 3 metų amžiaus rekomenduojama vartoti dantų pastą, turinčią 250–500 ppm fluoridų, paaugliams ir suaugusiems – 1000–1100 ppm. Jeigu ėduonis aktyvus ar dažnai pasireiškia dantų jautrumas, galima vartoti dantų pastą, turinčią daug fluoro – 1450 ppm. Geriausia dėl fluoro kiekio pastoje pasitarti su savo burnos priežiūros specialistu.
Kaip šiuolaikinis žmogus turėtų suvokti toleranciją
Kaip šiuolaikinis žmogus turėtų suvokti toleranciją, kiek esame tolerantiški, ar yra riba tarp tolerancijos ir kantrybės, kokios šiandien yra jautriausios visuomenės grupės, kurioms reikėtų visuomenės padidintos tolerancijos, kaip žmogus savyje turėtų ugdyti tolerancijos jausmą? „Pajūrio naujienos“ šiais ir kitais klausimais tolerancijos tema kalbėjosi su Kretingos rajono švietimo centro psichologe Vika Gridiajeva. Anot jos, įvairūs žodynai siūlo skirtingus tolerancijos apibrėžimus, dažnai šia tema nesutaria ir mokslo pasaulis. „Tačiau visi sutinka, kad kalbame apie pakantumą kitokiam negu tu, jo teisės į kitoniškumą pripažinimą“, – paaiškino psichologė, akcentuodama, kad dalis mokslo pasaulio toleranciją laiko tapačiu dalyku priėmimui ir supratimui, netgi skirsto ją į tikrąją toleranciją ir netikrąją. Tarkim, Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidė, kad 80 proc. mūsų tautiečių laiko save labai tolerantiškais. Bet iš tiesų, daugelio žmonių tolerancija vadinasi „viskas man tinka, kol su manimi tai nesusiję“ arba „viskas gerai, kol nematau.“ „Turėtume nesuplakti tam tikrų sąvokų į vieną: tolerancijos, visapusiško priėmimo ir supratimo. Pavyzdžiui, galiu būti tolerantiškas žmogus, bet tuo pačiu tam tikrų dalykų nepriimu ir gal net nesuprantu. Toleruoti – tai iš esmės sakyti , kad „aš galiu gyventi su X“, nesvarbu kas tai bebūtų: rasė, politinės pažiūros, elgesys, o gal – kultūra ar orientacija. Visapusiškai priimti – tai deklaruoti „X yra gerai“. Sakykime, kai jaunuolis ateina pas tėvus ir atskleidžia, kad yra homoseksualus, dažniausiai jis nori ne tik tėvų tolerancijos, bet ir priėmimo. Nes greičiausiai jam neužtektų, kad tėvai tiesiog pasakytų „tu turi teisę būti kuo nori, ir mes tai toleruosime“. Greičiausiai jaunam žmogui norėsis, kad tėvai priimtų ir jo esamą ar būsimą partnerį, pristatytų giminei ir džiaugtųsi jų laime“, – pavyzdžiais savo pastebėjimus grindė V. Gridiajeva. Supratimas – kai sakome „aš žinau, kodėl X yra X“. Ir savo gyvenime mes dažnai susiduriame su tuo, kad dažnai negalime priimti tam tikrų dalykų, nes tiesiog nesuprantame, kaip taip gali būti. „Pavyzdžiui, Pedagoginės psichologinės pagalbos skyrius daug jėgų ir laiko atiduoda švietimui. Vykstame į įstaigas, šviečiame tėvus, pedagogus, kaip autistiškas vaikas gali matyti pasaulį. Mokytojai turėjo galimybę užsidėti virtualios realybės akinius ir suprasti, kodėl kartais vaikas slepiasi spintelėje nuo ryškių vaizdų, kodėl dengiasi ausis, kai grupėje triukšmauja žaidžiantys vaikai... Tai – vien dėl sensorinio kitoniškumo. Svarbu suprasti, kad tam tikro reiškinio supratimas gali padėti artėti tolerancijos, o gal net ir priėmimo link“, – kalbėjo psichologė.
Įkurtuvės nusikels
Liepą buvo numatyta užbaigti Nasrėnų senelių globos namų rekonstrukciją ir įkurdinti juose bendruomeninius senjorų namus, tačiau dėl pandemijos darbai nusikels rudeniop. Rekonstruoti buvusius Nasrėnų senelių globos namus, priklausančius Rietavo parapijai, ir apgyvendinti juose senjorus, suteikiant ilgailaikės ir trumpalaikės globos paslaugas, sumanė Kūlupėnų bendruomenės centras „Kūlupėnai“ ir jo vadovė Jūratė Mačernienė. Gavus projektinių lėšų – 95 tūkst. Eur – pagal Kaimo plėtros programą, ir 25-eriems metams sudarius panaudos sutartį su Telšių vyskupija, statinio remonto darbai pajudėjo pernai liepą ir per metus turėjo būti užbaigti. „Atlikti kapitalinio remonto darbai, įrengtas keltuvas, pakeistos lauko durys ir šildymo sistema. Užsakyti baldai, roletai langams. Dar neatlikti elektros instaliacijos ir santechnikos darbai. Nevyko taip sklandžiai, kaip tikėjomės, užtruko rangovų paieškos, derinimas, o ir taupome tikslines lėšas. Remonto eigą apsunkino ir pandemija – sunku rasti meistrus, nupirkti medžiagas, užsakyti įrangą, be to, išlindo visiškai nenumatytų darbų“, – kalbėjo J. Mačernienė. Nasrėnų bendruomeniniuose namuose bus įrengtos patalpos 17 asmenų, arba iš viso 9 kambariai su sanitariniais mazgais: 2 – vienviečiai, 6 – dviviečiai, 1 – trivietis ir 2 bendro naudojimo erdvės. „Manome, kad prižiūrėti senjorus reikės 8 darbuotojų. Stengsimės, kad dirbtų mūsų bendruomenės žmonės, kai kurios darbuotojos pageidauja grįžti į ankstesnes darbo vietas“, – patikino J. Mačernienė. Būsimos ilgalaikės ir trumpalaikės globos paslaugos senyvo amžiaus žmonėms bus derinamos su Savivaldybe, – pirmiausia bus siekiama paslaugas suteikti Kretingos rajono žmonėms.
„P. n.“ informacija
Vakcinacijos centro Kretingoje kol kas nesteigs
Prieš prasidedant masinei vakcinacijai šalyje, savivaldybėse buvo pradėta steigti specialius vakcinacijos centrus. Tačiau Kretingoje tokio centro steigti kol kas nesiruošiama, didėjantis skiepijimo krūvis paliekamas privatiems ir viešiesiems (PSPC) medicinos centrams. Įstaigos įstengia pačios Dar praėjusią savaitę Kretingos rajono vadovai nežinojo, ar Vakcinacijos centras savivaldybėje privalomas. Šį antradienį Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, susisiekęs su Vyriausybės atstovais, išsiaiškino, kad toks centras yra tik rekomendacinio pobūdžio. „Apvažiavome vietas, kuriose galima būtų steigti Vakcinacijos centrą, bet tinkamos neradome. Nenorime, kad eilėse laukiantys žmonės rizikuotų užsikrėsti. Atmetėme Kretingos rajono kultūros centro variantą, nes nėra patogaus išėjimo. Todėl šiuo metu skiepijama sveikatos įstaigose“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas. Jis taip pat mano, kad netrukus medikų darbą gerokai turėtų palengvinti diegiama vieninga registracijos sistema. „Kalbėjomės su medikų bendruomenės atstovais, ar jie pajėgūs patys vakcinuoti žmones savo įstaigose. Atsakė, kad kol kas – taip, tačiau ateityje viskas priklausys nuo gaunamos vakcinos kiekių, darbo krūvių ir finansinės paskatos medikams“, – patvirtino A. Kalnius. Įdarbins koordinatorių Pasak E. Viskonto, šiandien situacija yra tokia, kad Sveikatos apsaugos ministerija nuleidžia nurodymus, o visą skiepijimo procesą privalo administruoti ir finansuoti pačios savivaldybės: „Turime ieškoti lėšų medikams, pasirūpinti mokinių testavimu. Prisideda dar viena problema – didelio kiekio medicinos atliekų utilizavimas. Visa tai užkrauta ant savivaldybių pečių, kai biudžetai jau patvirtinti.“ Pirmiausia Savivaldybė turi rasti ir patvirtinti Covid-19 situaciją koordinuojantį asmenį, dabar gi pagrindinė našta tenka Savivaldybės gydytojai Zitai Abelkienei ir Kretingos PSPC vadovui Arnui Juškiui, kuris atsakingas ir už Mobiliojo punkto veiklą. „Gal kažkam atrodys, kad Savivaldybė įdarbins dar vieną biudžetininką, tačiau ateina raštai iš ministerijos, reikia juos susisteminti, atsakyti ir vykdyti nurodymus. Būtina, kad komanda dirbtų vienoje vietoje“, – kalbėjo meras. Paklaustas, kiek visas skiepijimo procesas kainuos mūsų Savivaldybei, E. Viskontas atsakė, kad dar neskaičiavę, kol galutinai reikalų neišsiaiškinę su Sveikatos apsaugos ministerija.
Gegužė: kas pirmieji eilėje į žoliautojų krepšį
Gegužė, birželis – mėnesiai, darbingi žolininkams. Iš vaistingųjų augalų vienas pirmųjų eilėje į krepšelį – šalpusnis. Tačiau šiemet vėluoja pavasaris, tad vėluoja žydėti ir jis. Obelų žiedai – ne vien dėl grožio Ankstyvojo šalpusnio ir žiedai, ir lapai vartojami esant įvairioms negandoms. Arbata, paruošiama vieną šaukštą smulkintų lapų su žiedais užplikius dviem stiklinėmis verdančio vandens ir palaikius, kol pritrauks, bei po pusę stiklinės geriama triskart per dieną, puikiai išvalys kvėpavimo takus, pagelbės labai kosint, sergant lėtiniu bronchitu, laringitu, tracheitu. Švieži lapai gali būti dedami ant skaudamų ar patinusių vietų, liaudies medicinoje jais gydoma net rožė. Kaip sakė kretingiškė žolininkė Katerina Labanauskienė, gegužės pradžioje kasamos ir kiaulpienių šaknys. Jose gausu kalcio, kalio, geležies, fosforo, vario, seleno, magnio, cinko, vitaminų A, B, C ir E, karoteno, organinių rūgščių, baltymų. Kiaulpienių šaknys skatina tulžies sulčių ir šlapimo išsiskyrimą, padeda gydyti uždegimines ligas, mažina karščiavimą, skausmus ir spazmus. Iš kiaulpienių šaknų gaminami nuovirai, ištraukos, spiritiniai antpilai, be to, džiovintos ir sumaltos jos yra puikus kavos pakaitalas. Gegužę renkami baltos ir rausvos spalvos visų vaisingų medžių žiedai. Obelų žiedų arbata – taip pat vaistas nuo peršalimo: mažina temperatūrą, skatina atsikosėjimą. Daug gydomųjų savybių turi garšva. Svarbu nepraleisti progos: šio augalo derlius turi būti nuimtas iki žydėjimo. Garšvos padeda atsikratyti inkstų, virškinamojo trakto ir šlapimo pūslės patologijų, taip pat rekomenduojamos sergant epidermio, sąnarių ir kvėpavimo sistemos ligomis, mažina kraujo spaudimą. Nevėlu prisitaupyti ir varnalėšų šaknų, kurios kasamos pirmųjų augimo metų rudenį arba antrųjų metų pavasarį – iki gegužės pabaigos, kad visų savo naudingųjų savybių augalas nebūtų atidavęs žiedams bei sėkloms. Peršalus šaknys veikia kaip karštį mažinantis vaistas, taip pat padeda sutrikus žarnyno veiklai, sergant skrandžio ligomis, diabetu, o nuoviro kompresai malšina odos uždegimus, stiprina plaukus. Nuovirui ruošti du šaukšteliai susmulkintų šaknų užpilami stikline verdančio vandens, tuomet uždengtas indas įstatomas į didesnį indą su vandeniu ir kaitinama apie 45 minutes. Perkošiama ir geriama po šaukštą 3–4 kartus per dieną prieš valgį. Paragaukim „Pavasarinio glotnučio“ Gysločio lapus derėtų rinkti nuo gegužės iki rugpjūčio, kai augalas žydi. „Jei sukaupsite atsargų gegužę, gyslotis tiks vėžiui, virškinamojo trakto, burnos ertmės ir epidermio patologijoms gydyti“, – patarimu pasidalijo K. Labanauskienė. Gyslotis taip pat padeda peršalus: du šaukštus lapų užplikome dviem stiklinėmis vandens, palaikome15 min. ir nukošime. Geriame su medumi po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną. Gudobelė daugeliui pažįstama kaip vaistas žmonėms, turintiems širdies problemų. Augalas veikia raminamai, yra naudingas esant širdies permušimams, skausmams širdies plote, varginant migrenai, galvos skausmams, padidėjus kraujo spaudimui. Vieną valgomąjį šaukštą gudobelės žiedų su lapais užpylus stikline karšto vandens, galima ruošti antpilus. Palaikius 15 minučių, skystį rekomenduojama gerti triskart per dieną. Gegužę ir birželį žydi miško žemuogės. Tuo metu surinktų šio augalo lapų arbata naudinga stiprinant organizmą – šaukštą susmulkintų lapų reikia užpilti stikline verdančio vandens, uždengus palikti 45 min., kol pritrauks, nukošus gerti po stiklinę iš ryto ir vakare. Tuopų pumpurai irgi skinami žydėjimo pradžioje. Džiovintų pumpurų ištraukomis ir tepalais gydomos žaizdos, nudegimai, podagra, hemorojus, reumatas. Vandens ir druskos apykaitą, širdies veiklą gerina asiūklis. Šis augalas skinamas pavasario pabaigoje ir vasarą, džiovinamas pavėsyje. Nuoviras padeda esant egzemai, slenkant plaukams. Kiti naudingi pavasariniai augalai – alyvų žiedai, dilgėlės, bruknių ir meškauogių lapai. Alyvų žiedai užpilami alkoholiu, sandariai uždaromi ir mėnesiui paliekami vėsioje vietoje pastovėti. Antpilas naudojamas kompresams ir įtrynimams sergant sąnarių ligomis, podagra, atsiradus kulnų ataugoms. Dilgėlės padeda, jei nekreša kraujas: šaukštą džiovintų dilgėlių lapų užpilame 0,25 l verdančio vandens, palaikome 10 min., vartojame 3 kartus per dieną po 10 ml. Bruknių lapais gydomas šlapimo takų ir pūslės uždegimas, podagra, cukraligė, gastritas, reumatas, hipertenzija. O meškauogių lapų arbata naudinga turintiems šlapimo pūslės problemų, bet jos negalima gerti sergant kepenų ciroze, ūminiu inkstų ir šlapimtakių uždegimu, taip pat nėščioms moterims. K. Labanauskienė pasidalino ir savo sukurtu organizmą stiprinančio gėrimo receptu, kurį pavadino „Pavasariniu glotnučiu“: kokteiline arba virtuviniu kombainu suplakime vieną bananą, po saują beržų pumpurų ir pienių žiedų, truputį garšvos lapelių, 200 ml vandens ir topinambo sirupo.
Amerikiečio nuotraukose – indėnų kultūros atspindžiai
Vakar, gegužės 6-ąją, Kretingos Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka po ilgo karantino tarytum atgijo: JAV ambasados atstovai atvežė po Lietuvą keliaujančią amerikiečių fotografijos pionieriaus, etnologo Edvardo Šerifo Kurčio (Edward Sheriff Curtis) parodą „Šešėlių gaudytojas“. Joje įamžintas 30 metų trukęs fotomenininko E. Š. Kurčio darbas ir pastangos, siekiant įamžinti išnykstantį Šiaurės Amerikos indėnų kultūros paveldą – papročius, tradicijas, apeigas, drabužius. Ši paroda, vaizduojanti turtingą pirmųjų Šiaurės Amerikos gyventojų pasaulį, jų būtį ir buitį, pirmąkart Lietuvoje buvo pristatyta 2018-aisiais Plungės bienalėje, ir nuo to laiko jau aplankė 19 šalies miestų. Po atlaisvinto karantino ji pirmiausia pasiekė Kretingą, ir mūsų mieste bus eksponuojama ligi gegužės 31 dienos. Parodoje – tik mažytė dalis, 17 didelių fotografijų, iš keliatūkstantinio E. Š. Kurčio fotografijos palikimo. Pasak šios parodos kuratoriaus ir koordinatoriaus Dariaus Vaičekausko, šis unikalus meninis projektas keliauja po Lietuvą JAV ambasados ir jos kultūros atašė Keitlyn Netleton (Caitlin Nettleton) pastangomis. „Lietuvai labai svarbu pamatyti nykstančių Šiaurės Amerikos tautų savastį – papročius, aprangą, jos raštus ir motyvus, kurie dažnai – universalūs, artimi daugumai pasaulio tautų, tarp jų – ir lietuviams. Mus, lietuvius, nuo seno masino, viliojo ir traukė paslaptinga indėnų kultūra, jų istorija. Vyresnės kartos žmonės užaugo su filmais apie indėnus, Karlo Majaus knygomis, „indėniškais“ vaikystės žaidimais“, – kalbėjo D. Vaičekauskas, akcentuodamas parodos svarbą. Jo žodžiais, fotografijų autorius – unikali asmenybė: kūrėjas, tyrinėtojas, gyvenęs XIXa. pabaigoje iki XX a. vidurio, ir netgi 30 gyvenimo metų keliavęs po Šiaurės Ameriką, tam paaukojęs ne tik savo, bet ir visos šeimos gyvenimą – gyvenęs vietinėse bendruomenėse ir susipažinęs su daugiau kaip 100 skirtingų tautų bei genčių.
Negrąžina paspirtukų
Kopų g. Palangoje gegužės 2 d. pavakare vyras išsinuomojo tris elektrinius paspirtukus XIAOMI MI ir nustatytu laiku jų negrąžino. Policijos komisariatui apie incidentą ir savininkui padarytą 927 eurų žalą pranešta gegužės 4 d. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
„P. n.“ informacija
Atsitrenkė į stovinčią mašiną
Trečiadienį apie 13 val. Palangoje, Paukščių tak., automobilis „Ford“, kurį vairavo 1979 m. gimęs vyras, pirminiais duomenimis, atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Toyota“. Į ligoninę nuvežtas automobilio „Ford“ vairuotojas ir trys 2004 m. gimusios keleivės. Aplinkybės tikslinamos.
„P. n.“ informacija
Kaune įvyko antrasis Nacionalinės badmintono lygos etapas, kur dėl stipriausiojo vardo tarpusavyje varžosi šeši šalies badmintono klubai. Klubų čempionate dalyvauja Kretingos badmintono komanda „Smešas“. Jai atstovauja 12 žaidėjų, tarp jų – pajėgiausi Kretingos rajono badmintonininkai, Lietuvos jaunių ir suaugusių asmeninių badmintono čempionatų prizininkai ir nugalėtojai: Edgaras Slušnys, Giedrius Dima, Vaida Slušnienė, Mamertas Noreika, Tomas Petrošius, Šarūnas Stumbra, Simas Skurdauskas, Matas Mackevičius, Erika Žiaušytė. Komandą taip pat papildė keletas pajėgių sportininkių iš Kauno (Monika Plytnikaitė, Giedrė Dapkuvienė) ir Klaipėdos (Sandra Čečkauskienė). Po dviejų etapų „Smešo“ komanda užima III vietą bendroje turnyro lentelėje. „Savo sąskaitoje turime dvi pergales prieš Tauragės „Volaną“ (6:1) ir Vilniaus „Makabi-Virus“ (5:2) komandas ir du pralaimėjimus prieš favoritėmis laikomas Kęstučio Navicko badmintono akademijos (1:6) ir Klaipėdos Viesulo sporto centro (0:7) komandas. Liko dar vienas susitikimas prieš „Betono zonos“ komandą. Esame patenkinti komandos žaidėjų rezultatais, pasiekėme užsibrėžtą tikslą. Toliau treniruojamės ir laukiame atkrintamųjų“, – kalbėjo komandos vadovai ir treneriai Vaida ir Edgaras Slušniai. Nacionalinės badmintono lygos rezultatus galima sekti oficialiame Lietuvos badmintono federacijos tinklapyje: http://badminton.lt/index.php?m=10&tid=1398 . Susitikimai transliuojami ir įrašai saugomi Lietuvos badmintono federacijos Youtube kanale.
„P. n.“ informacija
Kretingos vyrų krepšinio rinktinę „Kretinga“, šį sezoną triumfavusią Regionų krepšinio lygos (RKL) A divizione ir iškovojusią teisę kitą sezoną žaisti Nacionalinėje krepšinio lygoje, pasveikino Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, mero pavaduotojas Dangiras Samalius, Savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas, Savivaldybės tarybos nariai Marius Meškauskas ir Dovydas Bajoras. Dėkodami už pelnytą triumfą rajono vadovai akcentavo, kad iškovota pergalė yra istorinė, reprezentuojanti Kretingos rajoną. „Ši pergalė – išskirtinė, tokios Kretingoje nesame turėję. Bendra visų Savivaldybės vadovų ir tarybos užduotis – ieškoti galimybių padėti jums sėkmingai startuoti Nacionalinėje krepšinio lygoje ir variantų, kaip galbūt būtų galima paspartinti ir sporto komplekso statybas“, – sveikindamas komandą sakė rajono meras. „Dėkoju kiekvienam iš jūsų ir komandai, parodžiusiai darnos ir vieningumo pavyzdį. Šios pergalės viltingai laukė visa Kretinga. Linkiu ir toliau taip pat kryptingai dirbti ir siekti dar didesnių pergalių“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas. Teikdamas krepšinio komandai Kretingos rajono vėliavą rajono mero pavaduotojas Dangiras Samalius sakė, kad tiki, jog šis laimėjimas – tai tik pradžia gražių pergalių ir laimėjimų krepšinio aikštelėse. Pasak krepšinio rinktinės „Kretinga“ vyriausiojo trenerio Arimanto Mikaločiaus, varžybų metu sirgalių palaikymas buvo labai svarbus. Tad džiugu, kad palaikyti komandos ir stebėti rungtynes gyvai atvyko ir rajono tarybos nariai Marius Meškauskas ir Dovydas Bajoras. „Teko laimė ir garbė abi dienas stebėti įtemptas varžybas. Meras paminėjo, kad nuo mūsų priklauso jūsų tolimesnis kelias. Aš manau, kad labai daug priklauso nuo valdžios, ar tokie žaidėjai rinksis Kretingą, ar sirgaliai rinksis į areną ir ją užpildys. Jeigu valdžia skiria dėmesio ir pakankamai finansų, tai ir krepšininkai nori atstovauti komandai“, – sakė M. Meškauskas. „Ši pergalė rajonui visame šiame emociniame fone yra labai reikalinga. Stebėdamas čempionatą gyvai, įsitikinau, kad vienas lauke ne karys. Manau, kad reikia galvoti, kaip išlaikyti jus visus, jūsų komandos branduolį. Mes su Savivaldybės administracija turime padaryti savo darbus, kad būtų kur kokybiškai žaisti, o jūs – savo darbus“, – kalbėjo D. Bajoras. Už Regionų krepšinio lygos A divizione iškovotą čempionų titulą ir Kretingos rajono savivaldybės vardo garsinimą padėkos raštai įteikti vyriausiajam treneriui Arimantui Mikaločiui, žaidėjams: Karoliui Opulskiui, Rokui Tiškui, Domininkui Matučiui, Pijui Daukantui, Edgarui Daniui, Kornelijui Stonkui, Ignui Andriuškevičiui, Justui Grikštui, Tadui Budriui, Tadui Maželiui, Ryčiui Zabitai, Vytautui Šarakauskui, Dovydui Diemantui, Rokui Šimkevičiui, Ugniui Kvietkauskui, vadybininkui Valentinui Rumiancevui, atstovui spaudai Tomui Kubiliui, trenerio asistentams Gediminui Drungiui ir Andriui Baniui.
Pagal rajono Savivaldybės informaciją
Šv. Florijono dieną – puodelis kavos ir linkėjimai nedegti
Kretingos rajono ugniagesiai-gelbėtojai įsiliejo į gausų būrį Lietuvos ugniagesių-gelbėtojų, antradienį paminėjusių gaisrų sergėtojo Šv. Florijono dieną. Scenarijų perrašė koronavirusas Tiesa, šventė nebuvo tokia įspūdinga, kaip ankstesniais metais, kai, anot Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Eugenijaus Bertašiaus, pareigūnai susirinkdavo kuriame nors regiono mieste, surengdavo eisenas bei praeivių dėmesį kaustančius dydžiu ir ryškia raudona spalva išsiskiriančius gaisrinių mašinų paradus. Šv. Florijono dienos proga bažnyčiose būdavo aukojamos mišios, vėliau vykdavo iškilmingi geriausių pareigūnų ir darbuotojų apdovanojimai. „Šiemet su kolektyvu šventėm kukliai – išgėrėm po puodelį kavos, vieni kitiems pasilinkėjom kuo mažiau išbandymų sudėtingais gaisrais ir gelbėjimo darbais. Juk kokia nelaimė rajone benutiktų, į tai pirmoji visada reaguoja mūsų tarnyba“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė E. Bertašius. Nors, anot Eugenijaus, nusistovėjusį ugniagesių-gelbėtojų profesinės šventės scenarijų pakoregavo koronaviruso pandemija, tačiau tradiciniai akcentai išliko: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Vidaus tarnybos generolas Saulius Greičius „Zoom“ platformoje kolegas pasveikino nuotoliniu būdu, gyventojų gyvybes, turtą ir gamtą saugančius pareigūnus aplankė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ir jo patarėjas Albertas Barauskas. Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje meras ypač išskyrė iš Klaipėdos į Kretingą specialiai pakviestą Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyresnįjį specialistą Liną Pušinskį – už sumanumą, operatyvumą ir didžiausią pagalbą stabdant naftos teršalų plitimą Salanto upėje jį apdovanojo Savivaldybės padėkos raštu, palinkėjo tvirtybės, drąsos bei saugios tolesnės tarnybos.
Lietuvos socialdemokratų partijos Kretingos skyriaus nariai išsirinko skyriaus pirmininką Tomą Abelkį, kuris lig šiol laikinai ėjo skyriaus pirmininko pareigas, kai iš jų pasitraukė Virginijus Domarkas. Skyriaus nariai pirmininką rinko iš dviejų kandidatų. Balsavimo komisijos pirmininkas Steponas Baltuonis sakė, kad už T. Abelkį balsavo 57,2 proc., už jam pralaimėjusią Violetą Turauskaitę – 42,8 proc. rinkimuose dalyvavusių skyriaus narių. „Rinkimuose dalyvavo per 70 skyriaus narių, kvorumas buvo“, – S. Baltuonis patvirtino, kad pirmininko rinkimai buvo teisėti. Pagal nustatytą grafiką balsuoti žmonės atvykdavo į partijos skyriaus būstinę, ir savo balsavimo biuletenį palikdavo balsadėžėje stebint komisijai. S. Baltuonis patikino, kad buvo laikomasi visų reikalavimų nuo galimo koronaviruso užkrato apsisaugoti. Skyriaus nariai šiomis dienomis renka ir LSDP pirmininką. Į šį postą kandidatuoja Europos Parlamento nariai Juozas Olekas ir Vilija Blinkevičiūtė. Partijos pirmininko rinkimų rezultatai turėtų paaiškėti šį sekmadienį.
„P. n.“ informacija
Neišsakyti žodžiai kolegei ir draugei
Prigimtinio talento pedagogė ir kūrėja, ryžtingo charakterio ir stipri asmenybė, visada ištiesdavusi pagalbos ranką ten, kur to reikėdavo, atkakliai kovojusi su klastingos ligos demonu ir patikėjusi savuoju angelu sargu... Tokią prieš metus amžinybėn išėjusią mokytoją Astą Abramauskaitę-Gatelienę prisiminė jos kolegos Kretingos meno mokyklos direktorius Bernardas Anužis, muzikos mokytoja Milda Trušauskaitė, dailės mokytojos Rūta Šulskienė, Lina Nikartienė ir Daiva Galdikaitė. Versdami pažinties su A. Abramauskaite-Gateliene, darbo kartu istorijos puslapius, visi jie apgailestavo, kad kolegė išėjusi per anksti, nes dar labai daug ko liko nepadaryta, neįgyvendinti sumanymai, kurių Astos galvoje buvo nuolat ir daug. „Apie Astą išgirdau, kai ji pradėjo dirbti dabartinėje Pranciškonų gimnazijoje, – atsklido gandas, kad štai atėjo tokia mokytoja, ir dailė tapo pamoka: su dailės istorija, spalvų spektro pažinimu, kūrybinėmis užduotimis. Daug kam tai buvo netikėta, bet ryžtinga, jauna ir motyvuota mokytoja dailę, jeigu taip galima pasakyti, pastatė ant kojų kaip lygiavertę pamoką kitoms disciplinoms“, – kalbėjo B. Anužis, kurio kvietimu, keičiantis įvairioms aplinkybėms, A. Abramauskaitė-Gatelienė pradėjo dirbti Kretingos meno mokyklos Dailės skyriuje, kur, jos pačios kažkada pasakytais žodžiais, buvo daugiau erdvės kūrybai ir sumanymams. Mokytoja Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokinius ilgus metus mokė piešimo. „Tai – gana sausas mokslas, kurio mokiniai įprastai nemėgsta. Bet Asta visada laikėsi savo – tai privaloma ir reikalinga, tai – visa ko pagrindas“, – B. Anužis ir jam pritarusios buvusios kolegės teigė, kad Asta buvo talentinga pedagogė iš prigimties, o jeigu kildavo diskusijų dėl ko nors, visada turėdavo argumentų, kurie tą diskusiją paversdavo produktyviu pokalbiu. Ir dar – mokytoja visada dėdavusi pastangas, kad tik vaikams būtų geriau. Mokyklos vadovas atsiminė liūdną atsisveikinimo momentą 2020-ųjų sausį, kai A. Abramauskaitė-Gatelienė suprato dėl ligos nebegalėsianti dirbti. Ji vis atidėliojo išsivežti asmeninius daiktus – knygas, metodinę medžiagą. Taip ir neišsivežė... Tačiau, iki kol leido jėgos, su kolegėmis nesiliovė dalintis pedagoginėmis ir kūrybinėmis naujienomis.
COVID-19 STATISTIKA
|
|
