|
|
|
(1551) 2021-05-04„Kretinga“ – Regionų krepšinio lygos čempionė
Kretingos vyrų krepšinio rinktinė „Kretinga“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, šį sezoną triumfavo Regionų krepšinio lygos (RKL) A divizione – mūsų rajoną krepšinio aikštėje reprezentuojanti komanda tapo šios lygos nugalėtoja. Ką su ta pergale daryti? Istorinė pergalė – jos A. Mikaločiaus treniruojami krepšininkai siekė visą pastarąjį gerą dešimtmetį – komandai atvėrė kelią į Nacionalinę krepšinio lygą (NKL). Šiandien vakare, Kretingos sporto mokyklos salėje rajono merui Antanui Kalniui bei kitiems pasveikinus naujuosius rajono sporto metraštį įspūdinga pergale papildžiusius herojus, rytoj, trečiadienį, turėtų įvykti krepšinio klubo „Kretinga“ ir rajono vadovų, sporto specialistų susitikimas, arba pasitarimas, ką su ta pergale daryti – ar „Kretinga“ tikrai bus pajėgi rungtyniauti NKL. „Mums svarbu žinoti, ką darysime toliau, – „Pajūrio naujienoms“ teigė A. Mikaločius. – Visų pirma, tai pareikalaus didesnių finansų, antra, – būtina turėti lygos reikalavimus atitinkančią sporto salę. Todėl kaip niekad svarbi tampa mūsų visų taip laukiamo sporto komplekso statybos pabaiga.“ Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Egidijaus Viskonto teigimu, būsimo NKL sezono, prasidėsiančio po trijų mėnesių, pradžiai turėti sporto salę Kretingoje galimybių nėra. „Realijos tokios, kad sporto komplekso statybos darbų konkursą laimėjęs rangovas bendrovė „HSC Baltic“ darbus įsipareigojo atlikti per 24 mėnesius. Dedame visas pastangas, kad tai įvyktų kuo greičiau, tačiau viską stabdo baseino įrengimo darbai, nes salė iš esmės yra baigta. Ieškojome galimybių pastatą pradėti eksploatuoti dalimis, bet to padaryti nepavyks“, – kalbėjo administracijos direktorius. Jo pastebėjimu, yra savivaldybių, kurios ryžtasi leisti žaisti nebaigtuose tokios paskirties objektuose, bet tai, anot E. Viskonto, per daug rizikinga ir neatsakinga. Šiuo metu sporto komplekso rangovas rengia darbų projektą, Savivaldybei yra pateikęs darbų grafiką, tačiau jis Savivaldybės administracijos netenkino. „Išsakėme savo pastabas, rangovas į jas reagavo“, – E. Viskontas akcentavo, kad per šiuos metus rangovui reikia suspėti panaudoti per 1,5 mln. Eur, o darbai realiai turėtų prasidėti birželio pabaigoje–liepos pradžioje. Kalbėdamas dėl salės, Savivaldybės administracijos direktorius neneigė galimybės ateinantį sezoną žaisti kitų miestų sporto salėse, tai yra nuomotis, dar viena galimybė – žaidimą NKL atidėti metams, neprarandant teisės žaisti joje.
Nuo gegužės 1 dienos viešasis transportas Kretingos mieste bus nemokamas. Tikimasi, kad nemokamas keleivių vežimas skatins gyventojus rinktis viešojo transporto paslaugas, taip didinant socialinių paslaugų prieinamumą, mažinant transporto srautus bei oro užterštumą. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais galės nemokamai naudotis Kretingos rajono gyventojai ir svečiai. „Iki šiol didžiausią dalį viešojo transporto keleivių sudarydavo savo transporto neturintys ar mažiausiai uždirbantys gyventojai – mokiniai, senjorai, neįgalieji, kurie bilietus galėjo įsigyti pasinaudodami lengvatomis. Tikimės, kad priimtas sprendimas padės paskatinti daugiau gyventojų naudotis visuomeniniu transportu ir pagerins jų gyvenimo kokybę“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas. Pasak vieno projekto 100 proc. kompensuoti keliones miesto autobusais iniciatorių rajono Savivaldybės tarybos nario Dovydo Bajoro, įgyvendinus nemokamo keleivių vežimo paslaugą, mieste bus sumažintos automobilių spūstys, gyventojams taps gerokai patogiau sėsti į autobusą, nemokamai nuvažiuoti nuo taško A iki taško B, susitvarkyti reikalus ir dar tuo pačiu pasitikti, pavyzdžiui, iš mokyklos ar būrelių grįžtančius vaikus. Patogu bus ir atvykusiems iš kaimo, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, norintiems patekti atokiau stoties arba miesto centro – nuvažiuoti į kapines aplankyti palaidotų artimųjų, sutvarkyti kapus. Nemokama keleivių vežimo paslauga bus teikiama iki šių metų gruodžio 31-osios. Patirtas išlaidas Savivaldybė kompensuos iš rajono biudžeto. Patvirtinti šie vietinio miesto reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutai: Nr. Ž1 Autobusų parkas–Briedžio g., Nr. Ž1A Briedžio g.–Autobusų parkas, Nr. Ž2 Autobusų parkas–Briedžio g., Nr. Ž2A Briedžio g.–Autobusų parkas, Nr. Ž2-1 Autobusų parkas–Briedžio g.–Žuvies perdirbimo įmonė, Nr. Ž2-1A Žuvies perdirbimo įmonė–Briedžio g.–Autobusų parkas, Nr. Ž2-2 Autobusų parkas–Briedžio g.–Dienos veiklos centras, Nr. Ž2-2A Dienos veiklos centras–Briedžio g.–Autobusų parkas, Nr. Ž3 Autobusų parkas–S. Daukanto mokykla, Nr. Ž3A S. Daukanto mokykla–Autobusų parkas, Nr. Ž4 Autobusų parkas–Laidojimo namai „Rimtis“, Nr. Ž4A Laidojimo namai „Rimtis“–Autobusų parkas, Nr. Ž5 Autobusų parkas–SB ,,Žemaitija“–M. Daujoto mokykla–Autobusų parkas, Nr. 5A Autobusų parkas–M. Daujoto mokykla–SB ,,Žemaitija“–Autobusų parkas.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Startavo projekto „Kretingiškių iniciatyvos“ balsavimas – iki birželio 1 dienos galite atiduoti savo balsą už labiausiai patikusią miesto, rajono iniciatyvą. Kretingos rajono gyventojai jau antrą kartą gali balsuoti ir nuspręsti, kurias pačių rajono gyventojų pateiktas iniciatyvas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti, turėtų įgyvendinti Kretingos rajono savivaldybės administracija. „Tikimės, kad daugiausiai kretingiškių palaikymo sulaukusios iniciatyvos Savivaldybei ir gyventojams kartu bendradarbiaujant sukurs patrauklų miesto ir rajono įvaizdį bei patogesnę gyventojų kasdienybę“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė. Šiemet kretingiškiai pateikė 24 projektų idėjų pasiūlymus gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti bei kurti trijose kategorijose. Darbo grupė, sudaryta iš tarybos narių, administracijos specialistų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, vertino visas aprašytas iniciatyvas. Įvertinusi gautas paraiškas, viešai balsuoti darbo grupė teikia 18 iniciatyvų: mažos apimties kategorijoje (iki 20 tūkst. eurų) Kretingos miesto seniūnijoje – 1, mažos apimties kategorijoje Kretingos rajone – 7, o didelės apimties kategorijoje (iki 120 tūkst. eurų) visame Kretingos rajone – 10. Mažos apimties (iki 20 tūkst. eurų) kategorijoje Kretingos miesto seniūnijoje buvo pateikti trys gyventojų pasiūlymai. Du iš pateiktų pasiūlymų buvo perkelti į didelės apimties projektų kategoriją, kadangi jų sąmata, darbo grupės vertinimu, viršija 20 tūkst. Eur. Likus šioje kategorijoje tik vienai iniciatyvai, ji teikiama balsavimui, kadangi taip numatyta Gyventojų iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti, tvarkos apraše. „Labai džiaugiuosi, kad mūsų rajono gyventojai antrą kartą kviečiami spręsti, kaip panaudoti dalį savo pačių sumokėtų mokesčių. Pirmiausia ačiū tiems, kurie teikė idėjas – visos jos svarbios, nes už kiekvienos jų matau mūsų žmones, kuriems rūpi ir kurie nori prisidėti keičiant savo aplinką. Belieka patiems rajono gyventojams ir nuspręsti, kurios idėjos turėtų būti įgyvendintos“, – sakė Gyventojų iniciatyvų projekto iniciatorė, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė Vaida Jakumienė. Gyventojai siūlo įrengti parkus, sukurti naujas poilsio, laisvalaikio ir pramogų zonas, pėsčiųjų takus, gatvių ir sporto aikštynų apšvietimą, Kretingos istoriją simbolizuojančias skulptūras ir kitus objektus. Galutinį sprendimą, kurių idėjų labiausiai reikia Kretingos rajone, priims tik rajone gyvenamąją vietą deklaravę, ne jaunesni nei 16-os metų gyventojai. Balsavimui skirtas visas mėnuo – nuo gegužės 1 d. iki birželio 1 d. Balsuoti gyventojai gali internetu https://balsuok.kretinga.lt/ arba popierine kortele Kretingos rajono savivaldybėje. Dėl karantino apribojimų prieš atvykstant balsuoti būtina susisiekti tel. 8 620 25114. Didžiausio gyventojų palaikymo sulaukusias iniciatyvas įgyvendins Kretingos rajono savivaldybės administracija. Laimėjusių idėjų įgyvendinimas bus 100 proc. finansuojamas savivaldybės biudžeto lėšomis.
Viešai transliuos ir komitetų posėdžius
Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalios rajono Savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo numatyta viešai transliuoti ne tik tarybos, bet ir tarybos komitetų posėdžius. Tokio sprendimo tikslas – užtikrinti teisės aktų projektų svarstymo skaidrumą, atvirumą, padidinti visuomenės įsitraukimą į jų svarstymo procesą. Viešai transliuojami nebus tik uždari posėdžiai. Nors Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nesprendžia tarybos komitetų posėdžių transliacijos, posėdžių vaizdo ir garso įrašų viešo skelbimo klausimų, rajono Savivaldybės taryba gali priimti sprendimą dėl tarybos komitetų posėdžių transliacijos, posėdžių vaizdo ir garso įrašų viešo skelbimo. Lėšų – 2 tūkst. Eur – šiam sprendimui įgyvendinti bus skirta sumažinus mero fondą. Už sprendimo įvykdymą atsakinga rajono Savivaldybės administracija šiuos pinigus turėtų panaudoti, įsigydama būtinų techninių ir programinių priemonių posėdžių transliacijai įdiegti ir tobulinti. Savivaldybės tarybos ir komitetų posėdžiai transliuojami Savivaldybės interneto svetainėje www.kretinga.lt ir Savivaldybės „YouTube“ kanale https://www.youtube.com/c/Kretingosrajonosavivaldybe, ir viešai skelbiami ne trumpiau negu 4 metus.
„P. n.“ informacija
Meilė fizikai sugrąžino į mokyklą
Pastaruoju metu daugelis jaunų žmonių, sprendžiančių karjeros pasirinkimo klausimą, dažniausiai nė nesusimąsto apie pedagogo specialybę. Vis dėlto pasitaiko ir tokių žmonių kaip 25-erių vydmantiškė Virginija Japertaitė, kuri teigė, kad sprendimas tapti mokytoja jai atėjo savaime. Fizika domėjosi nuo mažens Trečius mokslo metus Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje fizikos mokytoja dirbanti V. Japertaitė neslėpė, kad šiuo dalyku domėjosi nuo mažens. „Pamenu, dar pradinės klasės kabinete turėjom storą vaikišką enciklopediją, kurią visada mėgau vartyti, tad vieno gimtadienio proga užsiprašiau jos dovanų. Toje enciklopedijoje buvo straipsnių įvairiomis temomis, o prie tų, kurios man labiausiai patiko, užsidėdavau skirtukus bei skaitydavau vėl ir vėl. Vėliau, jau gerokai paaugusi, atsiverčiau tą knygą ir pamačiau, kad visi mano skirtukai buvo prie fizikos temų“,– prisiminė Kauno technologijos universitete taikomosios fizikos studijas baigusi pašnekovė. Ji tęsė mintį: „Rinkdamasi studijų kryptį norėjau, kad ji būtų plačiai pritaikoma, o juk fizika – visur aplink mus. Jau stodama žinojau, kad turėsiu galimybę pasirinkti gretutinių studijų kryptį, tik vėliau galutinai nusprendžiau, jog tai bus pedagogika. Gal tokį pasirinkimą netiesiogiai paskatino tai, jog turėjau labai gerą fizikos mokytoją, o gal ir tai, kad mokykloje labai patiko padėti kitiems suprasti mokomas temas.“ Praktiką atliko Maskvoje V. Japertaitė dar būdama studentė pasinaudojo universiteto teikiamomis galimybėmis ir profesinę praktiką atliko lituanistinėje Maskvos Jurgio Baltrušaičio vidurinėje mokykloje. „Galimybė atlikti praktiką užsienyje pasitaikė netikėtai – Švietimo mainų paramos fondo kvietimas dalyvauti atrankoje dėl praktikos lituanistinėse mokyklose buvo viename iš KTU studijų centro naujienlaiškių. Per daug nelaukdama užpildžiau paraišką ir buvau pakviesta į Maskvą“,– aiškino dvidešimt penkerių vydmantiškė. Mokykloje jai teko atlikti pačias įvairiausias veiklas: vesti fizikos ir lietuvių kalbos pamokas, individualiai dirbti su mokiniais, rengti atsiskaitymus, metodinę medžiagą, dalyvauti ir prisidėti prie įvairių renginių rengimo. „Dirbau su įvairaus amžiaus mokiniais – nuo pradinukų antrokų iki vienuoliktokų. Džiaugiuosi, kad mano darbai toje mokykloje buvo teigiamai įvertinti ir pritaikyti mokymo procese net man išvykus. Būtų per mažai pasakyti, kad ši praktika buvo labai visapusiška ir įdomi – tai išskirtinė ir neįkainojama patirtis“, – tikino pašnekovė.
Kretingos bibliotekininkai atgaivino vaikystės pasakas
Šiemet balandžio 23–30 dienomis visoje Lietuvoje dėl pandemijos jau antrą kartą virtualiai buvo švenčiama Nacionalinė bibliotekų savaitė. Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkų bendruomenė savuosius renginius labiau skyrė jauniesiems kretingiškiams. Pasak Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Birutės Naujokaitienės, renginius jų bendruomenė paruošė iš anksto. „Pačią pirmąją dieną 10 val. tradiciškai transliavome atidarymą iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, o po to perėjome prie savo renginių: pateikėme įrašytą Kretingos meno mokyklos vaikinų – akordeonistų Roko Meškausko ir Edvino Navicko bei birbynininko Tomo Perkumo – koncertą“, – Nacionalinės bibliotekų savaitės pradžią pristatė B. Naujokaitienė. Balandžio 28-ąją buvo surengtas virtualus susitikimas su vaikų rašytoja Gaja Guna Ekle: bibliotekininkai pasirūpino, kad autorė susijungtų su keliomis Kretingos miesto mokyklos pradinukų klasėmis. Vaikai iš anksto buvo susipažinę su populiaria šios rašytojos knyga „Brolis, kurio nereikėjo“, uždavė klausimus, diskutavo, autorė taip pat papasakojo apie savo kūrybą. Bibliotekininkės Simonos Gagilaitės iniciatyva, balandžio 30-ąją vaikai bei jaunuoliai nuo 12 metų ir vyresni galėjo išbandyti savo kūrybines galimybes virtualiame rašymo užsiėmime, kurį vedė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos bibliotekininkė Malvina Zimblienė. Mokiniai per tam tikrą laiką buvo skatinami parašyti tekstą pačių pasirinkta laisva tema. „Po to skaitė darbus ir patys buvo nustebę, kaip rašymas išlaisvina jų vaizduotę“, – pastebėjo B. Naujokaitienė.
Kretingos sporto mokyklos ugdytinė rankinio trenerio Algimanto Pranaičio auklėtinė 17-metė Vilgita Idzelytė kartu su Kauno rajono sporto mokyklos komanda tapo Lietuvos jaunimo U-19 rankinio čempionato nugalėtoja. Ir pusfinalyje, ir finale žaidusi visą rungtynių laiką mergina pelnė po 4 įvarčius ir taip prisidėjo prie komandos, kuriai šiuo metu atstovauja, pergalės. „Įvarčių skaičius nėra toks svarbus: Vilgita žaidė kaip gynėja, ir nepraleisti varžovės, kad ši neįmuštų įvarčio, – komandai didelė parama“, – teigė Vilgitos treneris A. Pranaitis, stebėjęs visą savo auklėtinės, finale rungtyniavusios be keitimo, žaidimą. Pati rankininkė, prisimindama finalinį susitikimą, per kurį garliaviškės 24:21 nugalėjo savo amžinąsias varžoves – Vilniaus SM „Tauro“ komandos sportininkes, teigė, kad rungtynės buvusios labai įtemptos, suteikusios nepaprastai daug emocijų. „Niekur nedingo ir baimė prieš varžoves – praėjusiais metais mūsų komanda būtent joms ir pralaimėjo. Tačiau, net ir žinant, kad žaidžiame prieš praėjusių metų čempiones, moterų lygos super taurės nugalėtojas, mums užteko ryžto, kad jas nugalėtume“, – kalbėjo V. Idzelytė, akcentuodama, kad per finalinį susitikimą visos merginos atidavė maksimaliai jėgų ir kad kiekvienas įvartis buvo didelė šventė komandai. Tęsdamas auklėtinės mintį, A. Pranaitis patvirtino, kad Vilniaus komandoje – daug rinktinės narių, stiprių žaidėjų. „Vilniečių komanda labai intensyviai rengėsi ir šiam čempionatui, ir moterų lygai, patyrė didelį krūvį. Gal kažkiek ir perdegė“, – stiprių varžovių pralaimėjimo priežastis įžvelgė treneris. Kretingos sporto mokyklos ugdytinė rankinio trenerio Algimanto Pranaičio auklėtinė 17-metė Vilgita Idzelytė kartu su Kauno rajono sporto mokyklos komanda tapo Lietuvos jaunimo U-19 rankinio čempionato nugalėtoja. Ir pusfinalyje, ir finale žaidusi visą rungtynių laiką mergina pelnė po 4 įvarčius ir taip prisidėjo prie komandos, kuriai šiuo metu atstovauja, pergalės. „Įvarčių skaičius nėra toks svarbus: Vilgita žaidė kaip gynėja, ir nepraleisti varžovės, kad ši neįmuštų įvarčio, – komandai didelė parama“, – teigė Vilgitos treneris A. Pranaitis, stebėjęs visą savo auklėtinės, finale rungtyniavusios be keitimo, žaidimą. Pati rankininkė, prisimindama finalinį susitikimą, per kurį garliaviškės 24:21 nugalėjo savo amžinąsias varžoves – Vilniaus SM „Tauro“ komandos sportininkes, teigė, kad rungtynės buvusios labai įtemptos, suteikusios nepaprastai daug emocijų. „Niekur nedingo ir baimė prieš varžoves – praėjusiais metais mūsų komanda būtent joms ir pralaimėjo. Tačiau, net ir žinant, kad žaidžiame prieš praėjusių metų čempiones, moterų lygos super taurės nugalėtojas, mums užteko ryžto, kad jas nugalėtume“, – kalbėjo V. Idzelytė, akcentuodama, kad per finalinį susitikimą visos merginos atidavė maksimaliai jėgų ir kad kiekvienas įvartis buvo didelė šventė komandai. Tęsdamas auklėtinės mintį, A. Pranaitis patvirtino, kad Vilniaus komandoje – daug rinktinės narių, stiprių žaidėjų. „Vilniečių komanda labai intensyviai rengėsi ir šiam čempionatui, ir moterų lygai, patyrė didelį krūvį. Gal kažkiek ir perdegė“, – stiprių varžovių pralaimėjimo priežastis įžvelgė treneris.
Gegužės 2 d. Kretingos „Minija“ Kretingos centriniame stadione 1:1 (0:0) sužaidė VI turo rungtynes su Vilniaus „Riterių B“ komanda, treniruojama buvusio kretingiškių trenerio Valdo Trakio. „Varžovai šioms rungtynėms atsivežė pajėgią sudėtį – žaidė septyni pagrindinės A lygos komandos žaidėjai, tokie, kaip Lezama, Kodz, Mosenzovas, Virkšas ir kiti. Rungtynių pradžioje daugiausiai žaidėm antru numeriu, gynėmės ir bandėme kurti kontratakas. Varžovams neįprasta žaisti ant natūralios vejos, tai pasirinkome būtent tokį rungtynių planą“, – pristatydamas varžovų komandą kalbėjo Kretingos „Minijos“ vyriausiojo trenerio asistentas Martynas Viluckas. Įpusėjus pirmam kėliniui varžovai turėjo neblogą progą, bet po stipraus smūgio kamuolys sudrebino Eimanto Brezgio ginamų vartų virpstą. Besibaigiant kėliniui puikią progą turėjo „Minijos“ legionierius Shogo Osawa, įveikęs du varžovų gynėjus ir neleistinai sustabdytas baudos aikštelėje. 32-ą min. 11 m baudinio realizuoti stojęs Neilas Urba pirmą kartą per savo karjerą „Minijoje“ nesugebėjo jo realizuoti – vartininkas atspėjo kamuolio skriejimo kryptį ir jį atrėmė. Pirmasis kėlinys tuo ir baigėsi.
Šiuolaikinė ugdymo įstaiga – įtraukiojo ugdymo link
Pastaraisiais metais nemažai kalbama apie įtraukųjį ugdymą – vis dažniau jo idėjos aptariamos ne tik Lietuvos ir tarptautiniuose dokumentuose, mokslinėse publikacijose ar spaudoje, bet pamažu skinasi kelią ir į bendrojo ugdymo įstaigas. Kas tai yra įtraukusis ugdymas, mintimis pasidalino Klaipėdos valstybinės kolegijos Pedagogikos katedros lektorės Jūratė Klizaitė ir Aurelija Valaitienė. Anot jų, įtraukusis ugdymas siejamas su personalizuotu kiekvieno ugdytinio ugdymu, visų besimokančiųjų įsitraukimu į ugdymo procesą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir galimybes. „Jau esama gerųjų įtraukiojo ugdymo pavyzdžių, bet jų nėra tiek daug, kad būtų galima teigti, jog mūsų šalyje neegzistuoja įtraukiojo ugdymo problema“, – pastebėjo lektorės. Ugdymo dalyviai susiduria su nemenkais iššūkiais, kuriuos ne visada pavyksta įveikti. Šiuo ugdymu siekiama suteikti lygias ugdymosi galimybes visiems vaikams. Plėtojant įtraukiojo ugdymo idėją, kur svarbus mokymasis bendradarbiaujant, partnerystė, būtina yra padėti labiausiai pažeidžiamiems, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems ugdytiniams. Įtraukiojo ugdymo vyksmui svarbus tinkamas mokytojų pasirengimas ugdyti vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių. Svarbus ugdymo dalyvių poreikis – pažinti vaiką, jo galias ir sunkumus, o tai turėtų būti daugeliu atveju ir yra kiekvieno šeimos nario noras bei kiekvieno mokytojo pagalba jam atsiskleisti. Labai svarbus mokytojo požiūris, principai, kuriais vadovaudamasis jis organizuoja ugdymo procesą; gebėjimas įvardinti, kad vaikai yra skirtingi, bet tai nėra jų trūkumas; gebėjimas kurti įgalinančias aplinkas; parinkti alternatyvius ugdymo metodus, būdus ir tikslingai juos taikyti, pedagogines strategijas, kad kiekvienas ugdytinis galėtų dalyvauti į visą grupę ar klasę orientuotame ugdymo procese, o tai yra patirties ir pedagoginio meistriškumo reikalaujantis mokytojo bruožas. Įtraukiojo ugdymo sąlygomis ypač svarbi kokybiška pedagoginė sąveika ir pagarba grįsta aplinka tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigoje. Pedagogai ir tėvai yra dvi sąsajos, kurios atsakingos už vaiko auklėjimą ir paruošimą savarankiškam gyvenimui. Pagrindinis šeimos ir ugdymo įstaigų bendradarbiavimo pagrindas – vaikas, jo gerovė ir harmoninga raida. Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas, grįstas abipuse partneryste, yra ypač reikalingas ir reikšmingas vaikui su specialiaisiais ugdymosi poreikiais.
Nuo gegužės 15 dienos į Palangą automobiliais atvažiuojantys poilsiautojai vėl privalės mokėti vietinę rinkliavą už tam tikrose kurorto gatvėse ir aikštelėse paliekamus stovėti automobilius. Šios sezoninės iki rugsėjo 15-osios renkamos rinkliavos galiojimo zonos šiemet dar praplėstos, padidintas ir valandos įkainis vadinamojoje žaliojoje zonoje: čia už automobilio stovėjimą 1 val. reikės mokėti 2 eurus (buvo 1,7 euro), už pusvalandį – 1 eurą (buvo 0,9 euro). Mažiausia vietinė rinkliava už naudojimąsi Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti renkama vadinamoje geltonojoje zonoje: už vieno automobilio stovėjimą trisdešimt minučių imama 0,3 euro rinkliava, už vieną valandą – 0,6 euro. Ši zona liko nepakeista: į ją įeina Palangos miesto centrinės dalies teritorija nuo Žemynos ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių pietuose iki Bangų ir Druskininkų gatvių šiaurėje ir nuo Klaipėdos plento rytuose iki Vytauto gatvės vakaruose, Kontininkų gatvės ruožas nuo Paliepgirių kelio iki sklypo Kontininkų g. 9A, Vanagupės gatvės ruožas prie sklypų Vytauto g. 155 ir 157 bei nuo Ajerų g. iki Vytauto g. ir Užkanavės gatvės ruožas nuo Šarūno g. iki Užkanavės g. sankirtos su dviračių taku. Ketvirtadienį, balandžio 29 d., posėdžiavusi Palangos miesto savivaldybės taryba nusprendė išplėsti raudonosios zonos, kurioje už pusvalandį stovėjimo reikia sumokėti 0,6 euro, o už valandą – 1,2 euro, ribas. Iki šių metų raudonajai zonai priklausė: Palangos miesto centrinės dalies teritorija nuo S. Dariaus ir S. Girėno g. pietuose iki Kęstučio g. šiaurėje, nuo J. Basanavičiaus g. pietuose iki Žvejų g. šiaurėje ir nuo Vytauto g. rytuose iki Meilės ir Naglio alėjų vakaruose bei automobilių statymo vietos Jūratės g. vakariniame gale, Jūratės ir Vytauto gatvių sankirtoje. Toks pat tarifas galiojo Vasario 16-osios gatvės ruože nuo Vytauto g. iki J. Piktuižio g., Ronžės gatvės ruože nuo Vytauto g. iki Plytų g., L. Vaineikio gatvės ruože nuo Vytauto g. iki Plytų g., Medžiotojų gatvės ruože nuo Ronžės g. iki L. Vaineikio g., Vytauto gatvės ruože nuo S. Dariaus ir S. Girėno g. iki Aitvarų g. bei tarp Žvejų ir Šermukšnių gatvių ir Vytauto gatvės vakarinės dalies ruože nuo Žemynos gatvės, vedančios į vaikų reabilitacijos sanatoriją „Palangos gintaras“, iki įvažiavimo į Palangos Birutės parką. Nuo šių metų gegužės 15-osios į raudonąją zoną įeis Plytų g. ruožas nuo Vasario 16-osios g. iki Kretingos g., Maironio g. ruožas nuo Žvejų g. iki Gintaro g. vakaruose, Gintaro g. ruožas nuo Maironio g. iki Smilčių g.
COVID-19 STATISTIKA
|
|
