|
|
|
(1550) 2021-04-30Kretingos ligoninėje – vėl kovido protrūkis
Sergamumas kovidu kyla visoje Lietuvoje, ne išimtis – ir Kretingos rajonas: vakarykščiais duomenimis, serga 102 asmenys. Nors prieš Velykas Kretingos ligoninės Vidaus ligų skyriaus medikai džiaugėsi, kad jų skyrius jau švarus, ir buvo atnaujintos paslaugos, dabar ligoninėje – vėl kovido protrūkis: užfiksuoti 42 šios ligos atvejai. Penkias dienas – situacija stabili Kretingos rajono ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo Aleksandro Šalavėjaus žodžiais, naujas susirgimas, Vidaus ligų skyriui vos atnaujinus darbą, buvo užfiksuotas balandžio 13-ąją. Šiuo metu Kretingos ligoninės Vidaus ligų skyriuje, kuris vėl perorientuotas į „kovidinį“, o įprastos paslaugos sustabdytos, gydomi 24 ligoniai. Sunkiai sergantys išgabenti į Klaipėdos universitetinę ligoninę, yra ir mirusių asmenų. „Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui pateikėme duomenis, priežastys bus išaiškintos, tačiau išvadų dar negavome“, – patikino A. Šalavėjus. Pasiteiravus, ar tarp susirgusiųjų fiksuotos naujos kovido atmainos, neslėpė: „Mūsų ligoninės laboratorija nėra tokio lygio, kad nustatytų atmainas, bet manau, kad jų bus.“ Kretingos rajono savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė, paklausta, kaip atsitiko, kad ligoninėje vėl atsirado židinys, atsakė: „Gydyti guldomi ligoniai yra testuojami, tam skirtos izoliacinės patalpos Vaikų ligų skyriuje. Paguldyti buvo su neigiamais testais, tačiau liga galėjo išlįsti ir vėliau, negu atliktas tyrimas, galėjo būti pereinamasis ligos periodas. Prievolės testuotis skiepytiems medikams nėra.“ A. Šalavėjus patikino, kad visi Vidaus ligų skyriaus, o ir dalis ligoninės medikų yra testuojami: „Medikai labai išgyvena dėl situacijos, tačiau jau kelios dienos susirgimai nebefiksuojami, ir tai mums yra vilties ženklas.“ Paskutinis kovido atvejis Kretingos ligoninėje buvo užfiksuotas balandžio 25-ąją.
Savivaldybės politikai užsižaidė procedūrose
Kretingos rajono savivaldybės taryba šį ketvirtadienį pasiekė savo, gal netgi ir kolegų šalies savivaldybėse posėdžiavimo rekordus: eilinio tarybos posėdžio darbotvarkei, kurioje buvo numatyta svarstyti 69 klausimus, po jų dar išklausyti įvairias informacijas, patvirtinti sugaišo 2 valandas (nuo 10 val. iki 12 val.), o vieną posėdžio klausimo nagrinėjimą pavertę varginančiu politiniu šou, užtruko daugiau kaip 2 valandas. Tiek laiko išeikvota ne rajono opioms finansinėms, ūkinėms, socialinėms, kitoms ne mažiau svarbioms problemos spręsti, o galynėjantis dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių išsaugojimo ir panaikinimo. Praėjusių metų pabaigoje, persigrupavus politinėms jėgoms, Savivaldybės taryboje iki tol tarybos valdančiajai daugumai priklausęs meras Antanas Kalnius liko mažumoje su politiniais bendražygiais iš visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“, Darbo partijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Nauja valdančioji dauguma, kuriai priklauso konservatoriai-krikščionys demokratai, socialdemokratai, liberalsąjūdiečiai, tarybos nariai Konstantinas Skierus ir Rimantas Macius vasarį įvykusiame tarybos posėdyje pakeitė 2019 m. balandį tarybos priimtą sprendimą, pagal kurį Savivaldybėje buvo įsteigtos 3 politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų pareigybės aptarnauti merą ir tarybą – 2 etatus panaikino, 1 paliko. Meras Antanas Kalnius, kaip teigiama, pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje, tokį tarybos sprendimą apskundė administraciniam teismui. Žemesnysis administracinis teismas Klaipėdoje A. Kalniaus skundo nagrinėti nepriėmė, tačiau A. Kalnius nepasidavė ir jo netenkinusią nutartį apskundė Aukščiausiajam teismui, kuris įpareigojo teismą Klaipėdoje mero A. Kalniaus skundą priimti ir nagrinėti. Skundą nagrinėjanti teisėja jau patenkino A. Kalniaus prašymą laikinai, iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas, sustabdyti vasario mėnesį tarybos priimto sprendimo vykdymą dėl 2 pareigybių panaikinimo. Vykdydamas tarybos sprendimą meras tuos 2 darbuotojus iš darbo jau atleido. A. Kalnius tvirtina, kad taryba negalėjo svarstyti etatų skaičiaus sumažinimo, nes sprendimo projektą pateikė eilinis tarybos narys, o ne meras, turintis teisę pagal Savivaldos įstatymą siūlyti tarybai tvirtinti politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybes, jų skaičių ar pareigybių sumažinimą.
Iš Kretingos kilęs Vilniaus universiteto lektorius, „Ignitis“ grupės ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius dalį savo laisvalaikio skiria tinklaraščiui „Knygos nugarėlė“. Pirmąsias recenzijas pradėjęs rašyti studijų metu, šiandien kretingiškis yra apžvelgęs daugiau negu šimtą skirtingų knygų, o šis pomėgis tapo ir jo šeimos gyvenimo dalimi. Pašnekovas prisiminė, kad pirma knygos recenzija buvo parašyta studijuojant žurnalistikos bakalaurą Vilniaus universitete. „Tai buvo akademinė recenzija apie komunikacijos teorijos vadovėlį „Kalbėjimas vėjams“, parašyta pagal tam tikrus kriterijus. Po to kurį laiką nenorėjau aprašyti jokių knygų“, – su šypsena kalbėjo A. Ketlerius. Tinklaraštis „Knygos nugarėlė“ gimė maždaug prieš šešerius metus, kai pašnekovo bendrakursis ir draugas Egidijus Jurgelionis pradėjo šį tinklaraštį ir pasiūlė prie jo prisidėti. Ilgą laiką šio tinklaraščio branduolys ir buvo šie du draugai, vėliau prie jų prisijungė ir pašnekovo žmona Aleksandra. Tuo metu A. Ketlerius rašė dar ir savo asmeninį tinklaraštį, kuriame pasidalino recenzija apie Boriso Nemcovo prisiminimų knygą „Maištininko išpažintis“, vėliau ši knygos rezencija tapo viena pirmųjų tinklaraščio „Knygos nugarėlė“ apžvalgų. Pašnekovas recenzavo šią knygą, nes tuo metu intensyviai domėjosi geopolitika ir Rusijos istorija. Šiandien „Knygos nugarėlė“ tinklaraščio rašymą perėmė pašnekovas su žmona, keletą knygų apžvalgų tėvai parašė kartu su penkiamete dukra – išleidžiama vis daugiau įdomių vaikiškų knygų, skirtų ikimokyklinio amžiaus vaikams, apie kurias turėtų sužinoti daugiau žmonių.
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos dešimtokė Karolina Mažrimaitė tapo „Baltic Sea States Subregional Co-operation“ (BSSSC) Youth Board – jaunimo tarybos – nare ir kartu su kitais Klaipėdos regiono savivaldybių moksleiviais ji atstovaus viso regiono jaunimui tarptautiniu lygiu. BSSSC bando suvienyti Baltijos šalių jaunimą bendradarbiauti ir siekti geresnės ateities. Diskusijų metu susirinkęs jaunimas kalba apie įvairias problemas, ieško sprendimų, linksmai praleidžia laiką. Organizacija skatina jaunimą mažinti gamtos teršimą, teikia informaciją apie tvarų gyvenimą, gina Baltijos jūros regiono interesus, glaudžiai bendradarbiauja su teritorinio bendradarbiavimo programomis Baltijos jūros regione. Dalyvauti atrankoje antrokę gimnazistę paskatino jos auklėtoja Dalia Zibalienė, kuri atsiuntė moksleivei nuorodą ir pasiūlė užsiregistruoti. Karolina ilgai svarstė dėl pasiūlymo, tačiau galiausiai nusprendė išbandyti savo jėgas. Mergina atviravo, kad iš pradžių nė nesitikėjo įveikti atranką, tačiau manė, kad blogiau yra kažko neišbandyti negu patirti nesėkmę. Anot pašnekovės, norint pretenduoti į „Youth Board“ narius, reikėjo užpildyti registracijos formą ir paraiškoje atsakyti į įvairius klausimus lietuvių ir anglų kalbomis, kurie buvo susiję su tvarumu, asmens noru pakeisti tam tikrus dalykus, kad ateitis būtų geresnė. Mokinė, užpildžiusi paraišką, visai apie ją pamiršo ir tik po kurio laiko elektroniniame pašte rado laišką apie sėkmingą atranką. Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos dešimtokė nekantriai laukia naujų darbų pradžios. Neseniai įvyko ir pirmasis nuotolinis susirinkimas, kuriame taryba susipažino. Anot pašnekovės, ji turi ir porą idėjų, kurias norėtų įgyvendinti, tačiau jų kol kas neatskleidė. K. Mažrimaitė atviravo, kad yra pakankamai aktyvi mokinė ir stengiasi dalyvauti įvairiuose gimnazijoje vykdomuose projektuose, tad šis pasiūlymas ir jo realizavimas yra dar viena galimybė įgyti naujos patirties, susipažinti su bendraminčiais ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Baltijos šalių.
Vita MICKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Šilta pavasario diena. Palangos pajūrys, ir du atsipalaidavę žmonės, grojantys keistu instrumentu. Toks vaizdas tikrai patraukia akį, šiuo atveju – ir ausį, bei sukelia norą pažinti šiuos žmones. Sužinoti, iš kur jie? Ką veikia Palangoje? Kas juos daro laimingus? Kas tas keistas, į būgnus panašus, instrumentas? Tą aš ir padariau. Agnė ir Justinas atvyko į Palangą iš Vilniaus paatostogauti tol, kol neprasidėjo sezonas, nes tuo laiku Palanga jiems nemiela. Man iškart parūpo sužinoti, kuo jie verčiasi, ir netrukus sužinojau, jog Agnė dirba anglų kalbos vertėja, o Justinas – filosofijos doktorantas Vilniaus universitete. Ir Agnė, ir Justinas yra ateistai, tik Justinas praktikuoja budizmą ir mėgsta medituoti. Agnė stengiasi gyventi be tikslo, nekeldama lūkesčių sau ir aplinkiniams, nes taip išvengia nusivylimo ar nerimo, jog nepadarė pakankamai. Justinas sutinka su tokia Agnės filosofija ir gyvenimas be tikslo jam skamba labai patraukliai, bet jis turi keletą profesinių ambicijų, tačiau jų neatskleidė. Į klausimą, ko jie tikisi iš aplinkinių, pašnekovai atsakė: „Stengėmės nekelti jokių reikalavimų aplinkiniams, bet visada malonu sulaukti atvirumo, skirtumų priėmimo, paprastumo ir autentiškumo. Žmonių skirtingumas yra tai, kas daro juos įdomius.“ Iš pat pradžių ši pora patraukė mano dėmesį dėl jų grojamo keisto instrumento, tad paklausiau, koks muzikos žanras yra jų mėgstamiausiais. Sužinojau, kad jie dažniausiai klausosi sunkesnės muzikos, tai yra metalo. Galiausiai pasidomėjau, kaip vadinamas šis instrumentas ir kokia jo istorija. Justinas paaiškino, kad tai yra džiambė (angl. k. „djembe“). ,,Aš jau vaikystėje išmokau groti būgnais, po to Agnė man padovanojo mažą džiambę ir man labai patiko jos garsas, tad po kiek laiko nusipirkau ir didesnę. Ja groti yra labai paprasta ir malonu. Ji turi raminamąjį poveikį“, – teigė keliautojas. Tokios akimirkos paskatina susimąstyti apie žmonių laimę ir kiek nedaug reikia, kad ją pasiektume. Man pakako šilto oro, raminančios džiambės muzikos ir naujos pažinties.
Lukrecija GABRĖNAITĖ
„P. n.“ akademijos narė
Makiažo vengė I. Aleksandraitė prisiminė, kad naudoti dekoratyvinę kosmetiką pradėjo vėliau negu jos bendraklasės, kurios vis skatindavo merginą pasipudruoti ar pasidažyti blakstienas. Palangiškė nebuvo makiažo mėgėja, tačiau eidama į šventes šiek tiek jo naudojo. „Šis kelias po makiažo pasaulį prasidėjo su papildomu bendraklasių postūmiu, tačiau šiek tiek rimtesnį ir sudėtingesnį makiažą ėmiau daryti pradėjusi mokytis gimnazijoje“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė. Pradžioje, kai pašnekovė dar neturėjo žinių, praktikos, tinkamų priemonių, kadangi pastarąsias skolindavosi iš mamos, dažytis jai ne itin sekėsi – mergina nežinojo, kurias vietas reikėtų paryškinti, kokias spalvas naudoti. Vis dėlto įdėjus darbo rezultatai pradėjo po truputį gerėti, pašnekovė suprato, kad jai tai patinka, tad pradėjo domėtis šia sritimi vis labiau. Baigusi mokyklą, I. Aleksandraitė pasirinko grožio terapijos studijas Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, tikėdamasi gauti daugiau informacijos apie makiažą, kad galėtų jį atlikti ir kitiems, tačiau studijose labiau buvo akcentuojamos veido procedūros. Sudomino nauja sfera Iš pradžių makiažu besidominti palangiškė dažydavosi žemės spalvomis, tačiau vėliau jos dėmesį patraukė ryškūs makiažai ir nauja sfera – specialieji efektai, kurie dažnai naudojami grimui filmuose, Helovyno makiažui. Ši sfera pašnekovei labai patiko, ji domėjosi darbu su gipsu, lateksu, kurie gali būti naudojami šio tipo makiažams kurti. I. Aleksandraitė kurį laiką svarstė, kad norėtų dirbti su tokio pobūdžio makiažu susijusį darbą ir grimuoti aktorius teatruose ar filmuojantis. Daugiausiai palangiškės laiko ir pastangų reikalauja specialiųjų efektų makiažai. Kai kada tokio tipo makiažas reikalauja net paros laiko, kadangi gipsas ar lateksas turi išdžiūti, kad gautųsi tam tikra forma. Ši sfera vis dar Indrės mėgstamiausia, po to seka ryškus makiažas, o galiausiai – žemės spalvų, tinkančių kasdienai. Ryškių spalvų makiažą pašnekovė mėgsta todėl, kad spalvos suteikia pozityvo. Taip pat ji pastebėjo, kad žemės spalvos dažnai naudojamos kitų žmonių makiažo darbuose, tad merginai visa tai atrodė šiek tiek nebeįdomu. Palangiškė teigė, kad madų nesivaiko ir daro tai, kas patinka, pavyzdžiui, vis dar teikia pirmenybę ryškesniems antakiams, nors šiuo metu užtektų juos sušukuoti, minimaliai paryškinti.
Pranciškonų gimnazijos dešimtokė Martyna Lipskytė domisi biologija, ypač – sveikatos mokslais. Ji taip pat tobulėja dalyvaudama įvairiose olimpiadose. Daugelio rajoninių olimpiadų laureatė kovą įvykusioje Lietuvos mokinių biologijos olimpiados respublikiniame etape pelnė III vietą. Moksleivę labiausiai domina sritys, susijusios su biologijos mokslu. „Biologijos sričių spektre man visada labiausiai patiko žmogaus anatomija, fiziologija ir sveikata“, – teigė M. Lipskytė, svarstanti su sveikatos mokslais sieti ir savo ateitį. Taip pat merginą domina chemija ir istorija. „Biologijos ir chemijos sistemingai mokausi ne tik pamokose, bet ir papildomai su mokytojais po pamokų. Istorija labiau domiuosi laisvalaikiu, mėgstu istorinės tematikos knygas, filmus“, – tvirtino pašnekovė. Merginą mokytis ir siekti užsibrėžtų tikslų skatina noras užtikrinti sau gerą ateitį, pasiekti puikių rezultatų ne tik dabar, bet ir baigus mokyklą. „Galbūt įtakos turi ir mano charakteris. Labai mėgstu iššūkius, todėl sunkiai nusėdžiu vietoje nieko nedarydama. Man būtina turėti tikslą, kurio galėčiau siekti. Esu labai užsispyrusi, todėl užsibrėžtam tikslui negailiu nei laiko, nei pastangų. Visos pastangos dažniausiai atsiperka, o tai ir motyvuoja labiausiai“, – tikino pašnekovė. Neseniai M. Lipskytė dalyvavo Lietuvos mokinių biologijos olimpiados respublikiniame etape ir pelnė III vietą. „Dalyvavimas olimpiadoje, be abejonės, suteikė puikios patirties, nes vyko visos Lietuvos mastu, tad galėjau palyginti savo gebėjimus su kitų šalies moksleivių. Tai man buvo pirmoji respublikinė biologijos olimpiada, nes praeitais metais ji taip ir neįvyko dėl pandemijos“, – dalijosi mergina, tikindama, kad ir šiemet spręsti olimpiados užduotis nuotoliniu būdu buvo iššūkis dėl kompiuterio ir interneto nesklandumų bei baimės, kad atsakymai gali neišsisaugoti.
Taip pat dešimtokė šiemet dalyvavo chemijos, istorijos, lietuvių bei rusų kalbos olimpiadose. Lietuvių kalbos ir istorijos olimpiadose rajoniniame etape ji užėmė I vietą, rusų kalbos – II, chemijos – III. „Man šie pasiekimai svarbūs, nes įrodžiau sau, kad viskas įmanoma, jei stengiesi ir daug dirbi. Be to, ruošdamasi konkursams sužinojau daug įdomių faktų apie visas šias sritis. Šiuos pasiekimus iš dalies lėmė ir karantinas – turėjau daugiau laisvo laiko, kurį galėjau skirti olimpiadoms pasirengti“, – dalijosi mergina. Taip pat M. Lipskytė yra baigusi Kretingos meno mokykloje fortepijono klasę, tačiau pastaruoju metu jokia popamokine veikla neužsiima, stengiasi daugiau laiko skirti olimpiadoms ir pasirengti PUPP (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo) egzaminams. „Mano nuomone, žmogui svarbu siekti tikslo, nes tada jis tobulėja kaip asmenybė. Tikslo siekimas gali padėti susidėlioti prioritetus, vertybes, suprasti, ko norime iš gyvenimo, kas mums jame svarbiausia arba kokiose srityse reikia tobulinti gebėjimus. O pasiektas tikslas visada motyvuoja siekti dar daugiau“, – mąstė M. Lipskytė.
Linas DAUGĖLA
„P. n.“ akademijos narys
Pranciškonų gimnazijos abiturientas Edgaras Zaboras Lietuvos geomokslų olimpiados respublikiniame etape laimėjo I vietą ir aukso medalį. Vaikinas itin domisi šia sritimi ir gilina žinias – aukso medalį šioje olimpiadoje moksleivis pelnė antrus metus iš eilės. Pasak E. Zaboro, pirmasis olimpiados turas buvo testas internetinėje platformoje su keliasdešimt klausimų iš įvairių Žemės mokslų sričių – geosferos, hidrosferos, biosferos, atmosferos. „Testas tikrai nebuvo sunkus, panašaus tipo buvo ir ankstesnių olimpiadų užduotys, kurias teko spręsti. Ankstesniais metais pirmas turas vykdavo Klaipėdoje, todėl tikrai būdavo įdomiau ir labiau skatino ruoštis gyvam renginiui“, – tvirtino abiturientas. Antrasis olimpiados turas taip pat vyko nuotoliniu būdu, tik šįkart dalyviai buvo stebimi per „Teams“ platformą. Antrąjį etapą sudarė keli skirtingi užduočių komplektai: testas su klausimais iš įvairių sričių, praktinės užduotys anglų kalba. „Teko dirbti su specialia programa, kurioje reikėjo analizuoti specifinių vietovių meteorologinius duomenis – kiek kritulių iškrito Vilniuje 1990 metų kovo 11 dieną, kokia buvo oro temperatūra, kai nuskendo „Titanikas“, ir panašiai. Tai – darbas su duomenų baze. Programa buvo gana paini, bet galiausiai pavyko išsiaiškinti veikimo principą“, – teigė Edgaras, akcentuodamas, kad taip pat teko atsakyti į teorinius klausimus anglų kalba apie anglies ciklus amžinojo įšalo zonoje, analizuoti Lenos upės duomenis. Kaip ir kasmet, su kitais dalyviais vaikinui teko parengti komandinį pristatymą. „Šiemet reikėjo parengti pristatymą apie globalius vandens išteklius, aptarti, kaip keičiasi kritulių režimas pasaulyje, kokiais inovatyviais būdais bandoma kovoti su gėlo vandens išteklių trūkumu. Sekėsi gana gerai, nes su komanda padirbėjome. Visas užduotys atlikau gana gerai, galbūt todėl toks ir rezultatas“, – mąstė abiturientas. Pasak E. Zaboro, atliekant užduotis nuotoliniu būdu iššūkių nekilo, tačiau gyvai vykstančios olimpiados atmosfera yra išskirtinė, ir jos atkartoti neįmanoma. „Visada smagu susitikti, pabendrauti su bendraminčiais. Taip pat laboratoriniai darbai su tikrais prietaisais yra kur kas įdomesni“, – tikino pašnekovas. Laimėto aukso medalio abiturientas itin nesureikšmina. „Parodžiau savo įdirbį šioje srityje ir kad praėjusių metų rezultatas – taip pat auksas – buvo pelnytas. Visada smagu, kai tavo žinios yra įvertinamos tikslingai. Man patinka ši mokslo sritis, laisvu laiku įdomu tyrinėti specifinius, visa apimančius procesus“, – dalijosi Edgaras. Abiturientas olimpiadai šiemet ruošėsi mažiau, nes dabar pagrindinis tikslas – gerai išlaikyti egzaminus, be to, karantino metu dėl didelio pamokų krūvio fiziškai trūksta laiko ruoštis papildomai. „Ko gero, svarbiausias dalykas tai, kad turiu sukaupęs gana didelę olimpiadų patirtį, moku suvaldyti stresą ir esu susipažinęs su klausimų tipais, padeda ir sukauptos žinios iš visų geografijos olimpiadų. Vis dėlto trūksta gyvų pasiruošimo pamokų ir su mokytojais“, – tvirtino pašnekovas.
„Akli“ siela – kretingiškis
Nesenai įvykusiuose skandalinguose M.A.M.A apdovanojimuose nuskambėjo ir grupės „Akli“ pavadinimas – jie buvo nominuoti metų roko grupės nominacijoje. Nors „Akli“ apdovanojimo ir nelaimėjo, grupė verta dėmesio dėl savo savitumo ir išskirtinumo, o grupės vokalistas ir įkūrėjas yra mūsų kraštietis kretingiškis Kristijonas Valančius. „Akli“ įkvėpė aplinka Grupė „Akli“, praėjusiais metais išleidusi savo debiutinį albumą „Taika“, greitai pasiekė klausytojų ausis. Joje groja trys vaikinai: Kristijonas Valančius – muzikos kūrėjas, prodiuseris, vokalistas ir groja gitara, Benas Kalinauskas groja bosine arba elektrine gitara, Jokūbas Andriulis – būgnais ir perkusija. Grupės vokalistas K. Valančius tvirtino, kad grupė susikūrė pakvietus ankstesnės grupės narius: „Ilgą laiką drauge turėjome kitą grupę – „Gizzah“. Laikui bėgant tos grupės kūryba pradėjo stagnuoti, panašiu metu aš įnikau į tamsesnę post punk muzikos žanro pusę. Mano kūryba pasuko būtent šia linkme, vienas pradėjau daryti įrašus, juos miksuoti. Taip gimė albumas „Taika“. Žinojau, kad albumo kūriniams atlikti gyvai reikės muzikantų, tad pasiūliau kolegoms iš „Gizzah“ dalyvauti šiame projekte. Taip gimė grupė „Akli“. Paklausus grupės pavadinimo istorijos reikšmės, pašnekovas atsakė: „Pavadinimas, kaip ir muzika, gimė iš aplinkos. Dažnai gyvenime sutinku žmonių, kurie įsispyrę laikosi savo požiūrio ir nesugeba į situaciją pažiūrėti iš kitos perspektyvos. Mano nuomone, tokie žmonės gali būt vadinami aklais.“ Jo teigimu, muziką ir albumą „Taika“ sukurti įkvėpė neigiamos emocijos. „Pyktis ir frustracija yra gera paskata kurti, kūryba padeda su šiais jausmais susitaikyti, išlieti juos ne tiesiogiai, o menine forma. Manau, kad kuriant reikia būti atviram, muzika mano kūryboje visada buvo savireflektyvi“, – savo kūrybos įkvėpimo šaltinį įvardijo vaikinas. Suvienijo roko muzika K. Valančius pasidalino savo įžvalgomis apie roko muzikos žanrą ir kodėl jis pasirinko būtent jį: „Rokas – labai plati sąvoka. Po ja slepiasi labai daug subtilių žanrų su savais niuansais. Man patinka šitos muzikos laisvė, jos galimybė per gyvus pasirodymus perteikt stiprias emocijas. Ši muzika gyva.“ Vaikinas neslėpė, kad grupę vienija noras groti sunkiai, agresyviai: „Visi grupės nariai klausosi įvairios muzikos, mus vienija tai, kad visi mėgstame groti sunkiai, agresyviai. Dabartinėje muzikoje radome nišą, kuri patinka visai grupei. Jei vardinčiau visus muzikos atlikėjus, kurie man padarė įtaką, tikriausiai trukčiau visą dieną, jų buvo labai daug. „Akli“ kūrybai daug įtakos turėjo grupės „The Cure“ albumai „Pornography“, „Faith“ ir „Disintegration“, grupės „Interpol“, „Failure“, „Soft Moon“, „Joy Division“, „Kino“, „Molchat Doma“. Rašydamas šį albumą pašnekovas į jį sudėjo visas savo negatyvias emocijas, ieškojo vidinės ramybės. „Todėl ir pavadinau jį „Taika“, nors tai yra visiška antitezė albume skambančiai muzikai. Čia slepiasi graži mintis, kad ir pyktyje galima rasti savo taiką“, – teigė dainų kūrėjas. K. Valančius atskleidė, kad dar besimokydamas Pranciškonų gimnazijoje žinojo, jog savo ateitį sies su muzika. „Pradėjau groti gitara ir rašyti dainas būdamas maždaug 15 metų, prieš tai baigiau Kretingos meno mokyklą. Gimnazijoje su draugais turėjome kelias grupes, dalyvaudavome gimnazijos talentų konkursuose. Būtent tuo metu ir atsirado noras muzika užsiimti rimčiau – baigęs mokyklą, Vytauto Didžiojo universitete studijavau muzikos produkciją“, – prisiminė muzikantas. Vaikinas taip pat pridėjo, kad be muzikos nežinotų, ką veikti gyvenime: „Paskutinius 6 metus nematau jokių kitų alternatyvų. Muzika yra mano gyvenimo centrinis taškas, aplink kurį sukasi visos kitos veiklos.“
Išsinuomojo dviratį ir dingo
Iš įmonei priklausančio nuomos punkto Vytauto gatvėje Palangoje vyras antradienį apie 12 val. išsinuomojo sportinį kalnų dviratį „ZX comp AC-38“ ir laiku jo negrąžino. Padaryta 262,19 euro žala. Policijos komisariate pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Automobilio įregistruoti nepavyko
Antradienį valstybinės įmonės „Regitra“ Kretingos grupėje 1982 m. gimęs vyras norėjo įregistruoti 2010 metų laidos automobilį „Audi A5“, bet paaiškėjo, kad toks automobilio registracijos liudijimas yra ieškomas Šengeno informacinėje sistemoje. Pradėtas tyrimas dėl galimai pagrobto dokumento arba pagrobto dokumento panaudojimo, tai yra pagal LR BK 302 straipsnį.
„P. n.“ informacija
Atnaujins progimnazijos aikštyną
Gerą žinią Kretingos rajono savivaldybė išgirdo iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), kuri pagal vykdomą Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programą per ketverius metus numatė renovuoti 31 sporto aikštyną šalyje, tarp jų – ir Kretingos Simono Daukanto progimnazijos stadioną. Programoje numatyta, jog ŠMSM vienam savivaldybės sporto aikštynui atnaujinti skirs ne daugiau kaip 232 tūkst. eurų, o savivaldybė prie projekto privalės prisidėti ne mažiau kaip 58 tūkst. eurų. Pretenduoti į šios programos lėšas galėjo savivaldybės, kuriose mokosi ne mažiau nei 3 tūkst. mokinių. Atrenkant atnaujinamus švietimo įstaigų aikštynus, pirmenybė teikta toms įstaigoms, kuriose mokosi ne mažiau negu 300 mokinių, ar sporto aikštynu naudojasi ne viena švietimo įstaiga ar bendruomenė. Simono Daukanto progimnazijos direktorės Sigitos Jonaitienės tvirtinimu, progimnazijoje mokosi 529 mokiniai, ir jų skaičius kasmet didėja: 2016 m. mokslo metus pradėjo 304, 2017 m. – 333, 2018 m. – 416, 2019 m. – 444 mokiniai. „Mokinių skaičiaus didėjimas buvo vienas kriterijų, kurį mūsų mokykla, dalyvaudama Sporto aikštynų atnaujinimo programoje, atitiko visiškai. Antra, – mūsų sporto sale, aikštynu naudojasi ne tik progimnazijos mokiniai, bet ir Dienos veiklos centro lankytojai, mikrorajono gyventojai, rajono sporto bendruomenė, čia sportuoti galime atsivežti ir Rūdaičių mokyklos ugdytinius, kurie prie savo mokymo įstaigos taip pat neturi sporto aikštyno“, – patikslino progimnazijos direktorė, kurios pastebėjimu, prieš rengiant paraišką, dar reikėjo pakeisti ir žemės sklypo, kuriame jau per 50 metų yra stadionas, paskirtį, taip pat – gauti rajono Savivaldybės sutikimą, kad, patekus į atnaujinamų aikštynų sąrašą, ji prisidės 20 proc. biudžeto lėšų, taip pat – parengs techninį projektą.
Socialinis būstas name tapo šašu kaimynams
Grupelė kretingiškių kyla prieš jų daugiabutyje rajono Savivaldybės nupirktame socialiniame būste apsigyvenusią šeimą. Žmonės širsta: iš pradžių įsikraustė moteris su trim vaikais, kuriems tas būstas priklauso, bet po to parsivedė dar ir triukšmingą sugyventinį, nuo kurio leksikos ausys raitosi. Šeima atsidūrė po didinamuoju stiklu „Ar, skiriant socialinius būstus aptariamos sąlygos, kas juose gali gyventi? Tas atėjūnas moterį su vaikais visaip terorizuoja, barniai, keiksmažodžiai girdisi ištisai“, – piktinosi ne tik nepageidaujamos kaimynystės besikratantys, bet ir nepilnamečius vaikus užjaučiantys gyventojai. Kad situacija – konfliktinė, nepaneigė nei buvusi ilgametė rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė, nei Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, kurioms, sulaukusioms begalės skambučių, teko šiame name pabuvoti ne kartą. Anot pašnekovių, ką ten dienos metu, tai yra darbo valandomis per daug ir suprasi? Kiek betikrintų, nieko įtartino nepamato. „Tas vyras, kaip pastebėjau, ir iš prigimties yra skardžiabalsis. Tu gali net nematyti, bet pažinodamas jau iš tolo kur nors parduotuvėje atskirsi, kad rėkauja būtent jis“, – atkreipė dėmesį G. Liobikienė. D. Blagnienės teigimu, neretai pasitaiko atvejų, kai kaimynai kažkodėl iš anksto būna nusistatę prieš jų name apsigyvenusius socialiai pažeidžiamus žmones. Ir kartais priežastys būna keistos: tai vakarais languose per ilgai šviesos plieskia, nors vaikai turėtų miegoti, tai naktimis burzgia įjungta skalbimo mašina, tai dar kas nepatinka. „Jeigu tokie dalykai vyktų kitame bute, manau, panašių reiškinių niekas akylai ir nestebėtų, ir per daug nesiklausytų“, – įsitikinusi D. Blagnienė. Jos žodžiais, socialinių būstų gyventojai taip pat turi teisę į visavertį gyvenimą – nėra įstatymo, draudžiančio ateiti svečiams. Bet šiuo konkrečiu atveju, juolab kad bute, kaip kaimynai aiškina, svetimas vyras gali psichologiškai traumuoti tris nepilnamečius, buvo kreiptasi socialinių darbuotojų pagalbos. Šeimą lankanti Kretingos socialinių paslaugų centro specialistė Jovita Viskontienė – nekalbi, esą tai, ką ji ten pastebinti, yra konfidencialu, o direktorė Danutė Skruibienė pridūrė tik tiek: jei jau socialiniai darbuotojai lankosi ir jei pradėta atvejo vadyba, vadinasi, – ne be reikalo.
Barzdžių kaimas gražėja bendruomenės narių pastangomis
„Tai, kokį kaimo grožį, aplinką susikursime, kokio požiūrio laikysimės, priklauso tik nuo mūsų pačių“, – artėjant pirmiesiems Barzdžių bendruomenės įsikūrimo metams teigė šios bendruomenės pirmininkė Daiva Jonauskienė. Viena jauniausių rajone bendruomenių jau spėjo nemažai nuveikti, pirmininkė džiaugėsi ir bendruomenės narių aktyvumu. „Mažo, tačiau labai draugiško kaimelio aplinka gražėja tik jos narių rūpesčiu. Apskritai bendruomenė negalėtų gyvuoti be žmonių, pašventusių save bendram tikslui, degančių noru daryti gerus darbus. O darbo išties buvo labai daug – reikėjo sutvarkyti aikštelę, kurioje dar šiais metais bus statomas namukas“, – kalbėjo D. Jonauskienė. Pasistatyti bendruomenės namus galimybę suteikė įgyvendintas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos projektas „Barzdžių kaimo jaunimo laisvalaikio erdvės kūrimas“. Pirmininkės pastebėjimu, tai leis bendrai veiklai, renginiams sutelkti tiek jaunimą, tiek visus kaimo gyventojus. Bendromis jėgomis būsimų bendruomenės namų vietoje barzdiškiai išlygino žemę, išliejo pamatus namelio statybai, pasėjo žolę. „Apėmė geras jausmas, žinant, kad čia stovės pirmieji bendruomenės namai, – neslėpė D. Jonauskienė. – Į darbus kibo visi, negailėdami savo laiko ir jėgų. Darbai užsitęsdavo iki vėlumos, bet po truputį ėjome į priekį. Džiaugiuosi kiekvienu, kurio širdis dosni gerumo, nes darbams atlikti reikėjo ir finansinės paramos. Prisidėjo visa bendruomenė, suprasdama, kad visa tai darome dėl savęs, dėl vaikų, anūkų.“ Barzdiškių Rasos ir Kazio Vyšniauskų šeima padovanojo medžiagų jaunimo aikštelei įrengti, tačiau, bendruomenės pirmininkės teigimu, norisi nudžiuginti ir mažuosius bendruomenės gyventojus, todėl Barzdžių kaimo bendruomenė rajono Gyventojų iniciatyvų projektui pateikė idėją „Jauki laisvalaikio zona visai šeimai“ gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti. „Labai tikimės, kad būsime palaikyti rajono gyventojų“, – vylėsi D. Jonauskienė ir vardino ateities planus: jeigu leis aplinkybės, planuojama vasaros šventė, skirta Barzdžių kaimo ir aplinkinių kaimų gyventojams, tikimasi, kad pajudės ir Barzdžių kaimo Kalno gatvės apšvietimo, asfaltavimo darbai. „Projektai parengti, bet darbai vis atidėliojami, kažkaip pritrūksta konkretumo. Atlikus numatytus darbus, Barzdžiai tikrai taptų svajonių kaimu, į kurį norėtų sugrįžti mūsų vaikai, jauni žmonės“, – D. Jonauskienė gerą žodį skyrė visiems, kurie prisideda, kad kaimas būtų gražus ir patogus gyventi.
„P. n.“ informacija
Jaunus darbininkus slėpė ir karstuose
Iš aplinkinių išsiskiriantis masyvus raudonų plytų namas Gėlių gatvėje primena apie prieškariu klestėjusį kretingiškių meistrų – siuvėjos Petronėlės ir baldžiaus Aleksandro Salių – verslą, taip pat – ir dramatišką šios šeimos likimą. „Pajūrio naujienose“ bandant nušviesti tarpukario Kretingos siuvėjų amatą ir jo atstoves, buvo paminėta, kad viena siuvyklų, kuri priklausė Petronėlei Salienei, veikė ir Vilniaus gatvės privačiame name netoli senųjų kapinių. Neilgai trukus atsiliepė Kaune gyvenanti P. Salienės duktė 83-jų Adelė Aleksejeva, kuri išsamiau papasakojo apie atskirus savo šeimos gyvenimo momentus. Siuvo turtingiems miestiečiams „Vilniaus gatvėje siuvyklėlė buvo nedidelė ir veikė neilgai, kol tėvas pastatė ir 1939-aisiais įrengė dirbtuves Gėlių gatvėje: pirmame aukšte jis įkurdino baldų cechą, o antrame – siuvyklą. Dalyje to pastato mes ir gyvenome. Šeimoje augome trys vaikai, tad mūsų vaikystė prabėgo ten pat, kur šalia kits kito dirbo ir abu tėvai“, – sklandžiai pasakojo garbaus amžiaus moteris. Jos motina P. Salienė buvo profesionali siuvėja: šio amato mokėsi 4-erius metus Klaipėdoje ir siuvo viršutinius vyriškus rūbus – kostiumus, paltus, kareiviškas eilutes. Siūti moteriškiems drabužiams buvo samdomos siuvėjos. „Iš mamos pasakojimų žinau, kad klientų ji turėjo tiek, kad visų neįstengė aptarnauti. Iš savęs ir siuvėjų mama reikalavo didelio meistriškumo. Jos siuvykloje drabužius siūdinosi garsūs Kretingos miesto žmonės, taip pat turtingi žydai. Nuolatinė mamos klientė buvo ir garsios dainininkės Elenos Saulevičiūtės motina“, – prisiminė pašnekovė.
Motinos dieną – pagerbta Prezidento
Jau kone 20 metų, per Motinos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanoja tas motinas, kurios pagimdė ir dorai užaugino 5 ir daugiau vaikų. Šiemet iš Kretingos rajono, Jokūbavo, tokiam apdovanojimui yra pristatyta 89-erių Ona Armalienė, užauginusi ir į gyvenimą išleidusi 8 vaikus – 5 dukteris ir 3 sūnus. Atsiminimuose – ir kaimo įžymybės Motinos dienos išvakarėse „Pajūrio naujienas“ O. Armalienė pasitiko puokšte geltonų narcizų, visa švytinti ir nuotaikinga, o mintis, datas ir prisiminimus bėrė tarsi iš rašto. Jos tėviškė – gretimas Šašaičių kaimas, kuriame 15 metų vėliau už Oną gimė ir žinoma Lietuvos dainininkė Regina Maciūtė. Moteris išsaugojo ir nuotrauką, kurioje abi įamžintos, nes meilę dainai įkvėpė vaizdingos Minijos apylinkės vaikystėje. Ilgus metus, ligi pat pandemijos, Ona giedojo Jokūbavo bažnyčios chore, o kartu su dukterimi Donata Šilgaliene, gyvenančia tame pačiame kaime, dainavo Jokūbavo moterų ansamblyje „Baltos ievos“. Moteris puikiai atsimena įvairius laikus, kuriuos per devynias dešimtis metų jai tekę patirti ir išgyventi. Jos tėvai Kristina ir Juozas Beniušiai turėję nedidelį ūkį, šeimoje augo 5 vaikai. Onai buvo vos 10 metų, kai neteko tėvo. Atsimena, kai vokiečiai užėmė Klaipėdą, mokykloje mokytojai buvo nuliūdę. Siena su Klaipėdos kraštu ėjo netoli jų kaimo. Atminty iškyla ir prisiminimai apie Jokūbave gyvenusį prezidentą Aleksandrą Stulginskį: „Niekuo neišsiskyrė iš kitų žmonių. Tik būdavo labai įdomu, kai bažnyčioje, vos kunigas pradėdavo pamokslą, jis su žmona ir dukra Aldona pakildavo iš pirmo suolo ir išeidavo. Mamai sakydavau: prezidentas išeina, kodėl mes dar negalime“, – juokėsi O. Armalienė.
COVID-19 STATISTIKA
|
|
