|
|
|
(1548) 2021-04-23Fabriko teritorijoje veikiantys verslininkai: mūsų kiemas – ne guminis
Bajoruose, buvusio Kretingos vilnos audinių fabriko „Laisvė“ teritorijoje, vos prieš savaitę pradėjusi veikti prekės ženklo MERE parduotuvė smalsius pirkėjus traukia kaip magnetas, o tuo pačiu kiemu besidalijantys kiti 5–6 verslininkai skaudina galvas, kaip jiems suvaldyti plūstančius automobilių srautus. Transportui – keblu, pėstiesiems – nesaugu „Parduotuvė darbą pradėjo nepasiruošusi priimti klientų, mašinų parkavimo vietos nepažymėtos, žmonės jas statosi netvarkingai, kur papuola“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė su vyru Mariumi didmenine lininių audinių prekyba užsiimanti bendrovės „Limageda“ atstovė Indra Užkurėlė. Anot jos, naujosios parduotuvės patalpų savininkai prašo tolerancijos ir kantrybės, bet juk viskam yra ribos. „Į mūsų įmonę prekių, kurios keliauja ir į Europos, ir į Azijos šalis, tai pasikrauti, tai iškrauti kasdien atvažiuoja sunkiasvorės mašinos, kartais – po keliskart. Kai įvažiavimai užstatyti lengvaisiais automobiliais – vargas joms iki rampos nusigauti. Be to, kaip saugiai apsisukti, juolab kad kiemu pirmyn atgal šmirinėja dar ir pėstieji? O kai nuo prie pat parduotuvės esančio kalniuko žmonės, pagavę pagreitį, leidžiasi su prekių pilnais vežimais, ir gresia kūlversčiu nusiversti, – gyvas cirkas“, – situaciją apibūdino pašnekovė. Palangos gatvės gyventoją Vidą Alonderienę ant to kalniuko parduotuvės prieigose kaip tik ir sutikome sustojusią atsikvėpti. „Tik nemanykit, kad tame pilname vežime – vien tik mano prekės. Užtat ir laukiu mašinos, kol kaip nors pro kitas išlaviruos ir privažiuos arčiau pasiimti“, – juokėsi moteris.
Ar žinote, kokios yra mero galios?
Vilniaus gatvės renovacija užsitęs
Nors prieš porą mėnesių Kretingos rajono savivaldybės administracija tikino, kad rangovas „Šilutės automobilių keliai“ Vilniaus gatvės renovacijos darbus pagal jau ir taip pernai pratęstą sutartį privalo užbaigti šį birželį, akivaizdu, kad nespės. „Vilniaus gatvė – gera mokykla visiems: ir statybininkams, ir archeologams“, – neslėpė Vilniaus gatvės projektą įgyvendinančios statybos įmonės darbų vadovas Julius Lekstys. Jo žodžiais, opiausia ir sudėtingiausia projekto vieta – miesto centras, kur darbai užsivėlino dėl ligšiol tebesitęsiančių archeologų tyrimų. „Esu suinteresuotas darbus pabaigti kuo greičiau, tačiau ne nuo manęs tai priklauso, ir nenoriu skleisti dezinformacijos“, – kalbėjo J. Lekstys, paklaustas, kada visgi pagal dabartinius tempus ketinama galutinai užbaigti gatvės renovaciją. Jis neslėpė, kad renovacijos darbai turėjo būti baigti jau pernai rugpjūčio 24-ąją, tačiau dėl papildomų archeologų tyrimų, nenumatytų, tačiau privalomų pagal įstatymą, ir statybos darbai užsivėlino. Archeologiniams tyrimams Vilniaus gatvėje vadovaujantis mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ archeologas Jurgis Sadauskas tikino, kad šį pavasarį anksti atnaujinę pernai vykdytus darbus: „Orai dabar geri, ir pastarosiomis savaitėmis darbai vyksta sparčiai – gegužę iš Kretingos jau ketiname išsikraustyti. Neužilgo pradėsime tyrimus ties Šventąja, Monciškėse – ten 600 ha plote fiksuojamas akmens amžiaus palikimas, ir kasinėsime aplink Raudonės pilį Jurbarko rajone.“
Vaizdingoje vietovėje šalia Minijos ir Mišupės santakos plyti vienas seniausių Kūlupėnų seniūnijos kaimų – Prystovai, kuriuos su likusiu pasauliu ir seniūnijos centru jungia Prancūzkelis. Trys pavadinimo versijos Prystovai – trečias pagal teritorijos plotą Kūlupėnų seniūnijos kaimas, apimantis 553 ha žemės. Iš šiaurės jį juosia geležinkelis, rytuose – Kretingos ir Plungės rajonų administracinė riba, palei pietinį kraštą vingiuoja Minija, o vakaruose kaimas susisiekia su Sauseriais. Vaizdingos Minijos ir Mišupės pakrantės nuo seno traukė žmones. Pasakojama, kad upių santakoje senovėje stovėjusi pilis, kurią nuplovė Minija. Šiandien buvusį piliakalnį primena Pile, Pilimi, Pilale, Dyburio pilale vadinamos aukštumos pakraštyje esanti atodanga. Šalia Dyburio pilalės esančioje smėlingoje Rūsių kalvelėje kasant duobes bulvėms saugoti buvo aptikta stambių kaulų ir senienų, iš kurių vienas sidabrinis žiedas savo skersmeniu prilygęs dvikinkio vežimo rato stebulei. Nuo to laiko imta pasakoti, kad čia palaidoti Prystovuose gyvenę milžinai. Vis tik, radiniai leidžia manyti, kad čia buvęs VIII–XIII a. kuršių kapinynas, o tas nepaprastas žiedas buvo ne kas kitas, kaip priešistorinis kaklo papuošalas – antkaklė. Galbūt su kuršių tikėjimu susijęs ir masyvus akmuo su dubeniu, šiuo metu supleišėjęs gulintis prie Mišupės, netoli tilto. Prystovų kaimas susiformavo XVI a. Kartenos dvarui priklausančioje žemėje. Manoma, kad jo vardas susijęs su pristovo – dvaro pareigūno – pavadinimu. Tais laikais pristovais vadinti iš pasiturinčių valstiečių arba smulkių bajorų skiriami pareigūnai, administravę dalį dvaro valdų, varę valstiečius atlikti prievolių, jiems atstovavę ir gynę jų reikalus dvare ir teisme. Galbūt kažkuris Kartenos dvaro pristovas tapo vienu pirmųjų šio kaimo naujakurių; arba visa nausėdija su žeme ir žemdirbiais buvusi tarnybos laikotarpiui atiduota pristovui, atlyginant jam už darbą. Pasak kitos versijos, seniau per kaimą ėjęs svarbus kelias, prie kurio stovėję keliauninkams apsistoti skirti užvažiuojamieji namai. Prie tos stoties išaugęs kaimas ir buvęs pavadintas Prystovais, t. y. vieta, kurioje „pristojama“ poilsiui. Patys prystoviškiai aiškina, kad čia esanti „pristauni“ – graži, nuostabi vieta, dėl to ji taip ir pavadinta.
Botanikos sodas įprasmina Jurgio Pabrėžos darbus
Klaipėdos universiteto (KU) Botanikos sode yra suformuoti 5 skyriai: dendrologinis, dekoratyvinių želdinių, rytietiškų sodų, Lietuvos floros ir vaistinių-prieskoninių augalų. Pastarąjį, šiemet minint kraštiečio mokslininko botaniko vienuolio pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 250-ąsias gimimo metines, sumanyta pertvarkyti į etnofarmacinę kolekciją, kuri savo forma primena baltiškąjį gyvybės medį. J. A. Pabrėžos paveldui pažinti KU Botanikos sodo vadovė profesorė Asta Klimienė pasakojo, kad anksčiau jų sode auginta vaistinių-prieskoninių augalų kolekcija pertvarkyta pagal baltiškąjį modelį, sukuriant atskiras zonas. Joje atsirado ir etnofarmacinių, arba liaudyje naudojamų kaip vaistinių, augalų zona, kurioje jau pasodintas valerijonas, vingiorykštė, šalpusnis, dilgėlė, bitkrėslė ir kt. Tokius augalus gydymo tikslais vartojo liaudies mediciną gerai išmanantis botanikas J. A. Pabrėža. „Iš viso etnofarmacinei kolekcijai atrinkome 19 nuo seno mūsų krašte augančių gydomųjų augalų. Jie susodinti grupėmis į apskritimo, gyvačiukės, saulutės formomis kuriamą gyvybės medį, o suformuoti takai primena medžio kamieną“, – apie baltiškojo paveldo, kurį puikiai išmanė ir gydydamas žmones naudojo J. Pabrėža, edukacinę kolekciją pasakojo A. Klimienė. Spartus vaistinių augalų plitimas mūsų krašte sietinas su krikščionybės plėtra – atsirado vienuolynai, buvo pradėta auginti iš kitų kraštų atsivežtus augalus, vartoti juos gydymo tikslais.
Patikslintos pasėlių deklaravimo taisyklės
Žemės ūkio ministerija, atsižvelgusi į žemdirbių prašymus ir pasikonsultavusi su mokslininkais, patikslino Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles. Visi pareiškėjai jau žino, kad šiemet laukuose nebus galima palikti smulkintos ir tolygiai paskleistos žolės. Išimtis taikoma tik sodų ir uogynų tarpueiliams, kuriuose yra pieva. Patikslinus taisykles numatyta dar viena galimybė – palaukėse, kurios siekiant ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių atitikties yra deklaruojamos kaip pievos (kodas GPŽ), žolę bus galima nupjauti, išvežti, sudėti į kūgius arba smulkinti ir tolygiai paskleisti. Pareiškėjai, kurių deklaruojami plotai ar jų dalys patenka į paukščių apsaugai svarbias teritorijas, paraiškoje turės patvirtinti žinantys apie tai. Taikantieji laukuose bearimines žemės dirbimo technologijas (seklųjį žemės dirbimą arba tiesioginės sėjos būdą), deklaruodami pasėlius paraiškoje turės pateikti apie tai informaciją. Jei pareiškėjas Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymu per nurodytą terminą nepatikslins paraiškos duomenų (pvz., neteisingai pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos duomenų ar paveldėtojas nepraneš apie valdos perėmimą), agentūra tik praėjus trejiems metams anuliuos apskaičiuotą paramą. Anksčiau taisyklėse buvo nurodytas vienerių metų terminas. Ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos sėklininkystės asociacija, parengė ir 2021 m. Augalų veislių klasifikatorių. Į jį įrašytos beveik visos šiuo metu Lietuvoje auginamos teisiškai saugomos augalų veislės. Iki šiol sąraše buvo apie 10 tūkst. veislių, dabar jis žemdirbių patogumui sutrumpėjo iki 900. Pasėlių deklaravimas vyks iki birželio 7 d. Paraiškas bus galima teikti ir pavėluotai: nuo birželio 8 d. iki liepos 2 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc.
Pagal Žemės ūkio ministerijos informaciją
Investuoti – vadinasi, įdarbinti laisvus pinigus
Kas tai yra investicijos, į ką reikėtų investuoti, kodėl verta tai daryti, „Pajūrio naujienos“ kalbėjosi su Klaipėdos valstybinės kolegijos Finansų ir apskaitos katedros lektore Aurelija Zoniene. – Kaip apibūdintumėte investavimą ir į ką gali investuoti paprastas, vidutines pajamas gaunantis žmogus? – Bendrąja prasme investavimas suprantamas kaip laisvų pinigų įdarbinimas. Šiais laikais investavimo alternatyvų yra įvairių. Galima investuoti į nekilnojamąjį turtą, tauriuosius metalus, vertybinius popierius, kriptovaliutas, pensijų fondus, gyvybės draudimą, paskolas sutelktinio finansavimo platformose ar tarpusavio skolinimo platformose ir pan. Pradėti investuoti galima net neišėjus iš namų, pasitelkiant skaitmenines priemones. Investavimas yra neatsiejamas nuo finansinio raštingumo. Jeigu asmuo nėra profesionalus investuotojas ir mano, kad jam trūksta tam tikrų investavimo žinių, jis gali kreiptis į investicines paslaugas teikiančias įmones, kurios už tam tikrą mokestį padės įdarbinti jo sukauptas lėšas. Pagal Lietuvos banką, 2020 metai išsiskyrė įspūdingu indėlių augimu bankuose. Praėjusiais metais indėliai bankuose išaugo 6,9 mlrd. Eur, arba 27,6 proc., ir metų pabaigoje sudarė 31,9 mlrd. Eur. Toks indėlių prieaugis buvo rekordinis – didžiausias per visą stebėjimų laikotarpį. 2020 m. augo visų rūšių indėliai, o namų ūkių – 3 mlrd. Eur (20,2 proc.). Tai rodo, kad namų ūkiai gaunamas pajamas buvo linkę kaupti ateičiai. Kaupimas minimas neatsitiktinai – investuoti rekomenduojama pradėti tik tuomet, kai namų ūkiui pavyksta sukaupti bent 3-6 mėnesių išlaidų dydžio rezervą, o investuojamą pinigų sumą nebūtų skaudu prarasti.
Kas laukia Kretingos vandens bokšto
Bendrovė „Kretingos vandenys“ socialiniuose tinkluose pasidalino informacija, kad prie įvažiavimo į miestą nuo Šiaulių pusės kylančio galingo vandens bokšto būklė yra avarinė. Jo teritorija aptverta „Stop“ juosta, kuri vietomis nudraskyta, ir aplinkiniai žmonės pastebėjo, kad pro ją landžioja paaugliai. Visa tai kelia nerimą gretimų Melioratorių gatvės daugiabučių gyventojams, ir jie norėtų žinoti, koks gi šio galiūno likimas: ką su juo ketinama daryti – griauti ar renovuoti. Prisiminė seną nelaimę „Ar ilgai čia laukti bėdos, juolab kad tas bokštas jau paženklintas nelaime ir žmogaus mirtimi, – kalbėjo į redakciją paskambinęs kretingiškis Juozas. – Gerai atsimenu, kaip griuvo nebaigtas statyti pirmasis bokštas: bėgom žiūrėti, nors saugumiečiai vaikė ir neleido prieiti artyn. To bokšto statyboj dirbo mano geras pažįstamas. Valdžia darbus tuomet prastai kontroliavo, medžiagas masiškai vogdavo, cementas buvo prastos kokybės. Statė vyrų brigada, ne paslaptis, vyrai ir darbo metu – taip tuomet buvo priimta – stikliuką pakilnodavo. Dar dirbo vienas atsiųstas kareivis. Jis ir buvo užsiropštęs į bokštą, kai šis griuvo neatlaikęs pusiausvyros, nes betonuota masė suvirto į šoną“. Kretingiškio žiniomis, kareivis žuvo, kiti brigados vyrai, tuomet buvę bokšto papėdėje, išsigelbėjo. Vėliau, 1985-aisiais, griuvusio bokšto vietoje pastatytas dabartinis, tačiau gerokai žemesnis – pastarojo aukštis 49,5 m. Panašus tuo metu buvo pastatytas ir Šventojoje. Aptvėrė statybine tvora Bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas Tomas Jurgutis nedvejodamas patikino, kad Kretingos vandens bokštas nebenaudojamas nuo 2004-ųjų, savo laiką atgyvenęs, o jo būklė – avarinė. Sovietmečiu statyto vandens bokšto tikslas – sukaupti į rezervuarą 600 kub. m vandens ir tiekti jį Kretingos miesto gyventojams. Bokštas nustojo funkcionuoti nuo to laiko, kai mieste buvo įrengti vandens gerinimo įrenginiai ir pastatyti antžeminiai rezervuarai. „Bokštą būtina griauti, nes, ekspertų vertinimu, per kone keturis dešimtmečius įskilęs ir rezervuaro kupolas, ir pamatas, o ir pats statinys pamažu svyra. Laiptus stipriai yra pažeidusi korozija, ir be papildomų apsaugos priemonių pavojinga patekti į statinio vidų. Dėl to šiandien tenka bokštą aptverti, kad į teritoriją nepatektų smalsuoliai“, – kalbėjo T. Jurgutis. Jis neslėpė, kad šį pavasarį dėl intensyvių statybų nebuvo lengva išsinuomoti statybinę tvorelę, todėl laikinai ir tekę pasinaudoti „Stop“ juosta. Tačiau užvakar apsauginė tvora buvo atgabenta ir sumontuota, kad po pavojingą zoną nevaikščiotų pašaliniai asmenys.
Dažnai keliame klausimą: esame jūrinė valstybė ar tik valstybė prie jūros? Į šį klausimą padeda atsakyti ir žvilgsnis į eilinių jūrininkų bei jūrinio sektoriaus specialistų rengimą Lietuvos profesinio mokymo įstaigose. Ilgai buvo ieškoma sprendimų, kaip sustiprinti šią sritį. Todėl rugsėjo 1 d. Klaipėdos laivininkų ir viešosios įstaigos (VšĮ) Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos pagrindu buvo įsteigtas Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras (JSDRC). Centras ir toliau rengs eilinės sudėties jūrininkus: jūreivius, laivo virėjus, motoristus, laivo elektrikus bei inžinerinės pramonės specialistus: laivų korpusų surinkėjus, suvirintojus, elektrikus, santechnikus bei ventiliacijos, oro kondicionavimo sistemų gamintojus-montuotojus. Sujungus dvi mokyklas, taip pat – ir jų praktinio mokymo bazes, pedagoginių darbuotojų, administracijos potencialą bus galima rengti itin aukštos kvalifikacijos, darbo rinkos poreikius atitinkančius specialistus. Šiuo metu JSDRC iš Europos Sąjungos (ES) lėšų yra įrengtas inžinerinės pramonės sektorinis praktinio mokymo centras su šiuolaikiška suvirinimo (TIG, MAG, MIG ir suvirinimo robotas) ir metalo apdirbimo, tekinimo bei frezavimo staklėmis, taip pat europietiška santechnikos mokymo įranga. Profesijos mokytojai yra apmokyti dirbti su šiomis naujovėmis, tad ir verslo įmonės taip pat naudojasi šio centro paslaugomis. Inžinerinis praktinio mokymo centras vykdo praktinius užsiėmimus ir kitų mokymo įstaigų mokiniams pasirinkus inžinerinius modulius, skatina dirbančių skirtingose mokymo įstaigose bendradarbiavimą, patirties sklaidą, bendrų mokymų vykdymą, sudaro galimybę rengti darbo rinkai reikalingas mokymo programas. Rengiant eilinės sudėties jūrininkus, mokiniai turi galimybę praktinį mokymą atlikti tai pat už ES lėšas įrengtame laivo denio mechanizmų poligone, kuriame formuojami realūs praktiniai įgūdžiai dirbant su gelbėjimo valties, inkaro nuleidimo-pakėlimo, užbortinio trapo ir krovos įranga.
Palangą garsina Jurginės
Balandžio 23–25 dienomis Palangoje organizuojama 30-oji tradicinė pavasario ir žalumos šventė „Jurgi, paimk raktus!“ jau pretenduoja patekti į Lietuvos nematerialaus paveldo sąvadą ir įgyti nacionalinės vertybės statusą. Atspindi miesto savitumą Džiugia žinia su „Pajūrio naujienomis“ pasidalijusi Palangos folkloro klubo „Mėguva“ vadovė bei kurorto Kultūros ir jaunimo centro etnologė Zita Baniulaitytė teigė, jog šios jubiliejinės Jurginės skirtos Palangai, šiemet mininčiai perdavimo Lietuvai 100-metį. Ta proga organizatoriai planavo didžiulį festivalį, kuriame dalyvautų ir užsienio kolektyvai, tačiau dėl karantino nebebus galima jų pasikviesti net iš Lietuvos. Kadangi Jurginės yra ne folkloro, o kalendorinė šventė, įprastos jos dalys, anot pašnekovės, bus keičiamos menais, galimybe kuo daugiau pabūti gryname ore, daugiau susipažinti su pavasarėjančia Palanga, pastebėti kurorto grožį būtent šiuo metų laiku. Visi Lietuvos Jurgiai ir Jurgitos penktadienį nuotoliniu būdu bus pasveikinti nuo vieno svarbiausių ir lankomiausių Palangos, o ir Lietuvos istorinių objektų legendomis apipinto Birutės kalno – šventvietės, siejamos su ugnį kūrenusios vaidilutės, kunigaikščio Kęstučio žmonos ir Vytauto motinos Birutės vardu. Kasinėdami šį kalną archeologai yra aptikę XIV a. pabaigoje XV a. pradžioje ten buvus 11-os stulpų dangaus šviesulių stebyklą. Nuo seniausių laikų iki Birutės kalno eidavo bažnytinės procesijos. Čia vykdavo atlaidai, pamaldos, susirinkdavo daugybė žmonių, jų atkakdavo ir iš Latvijos. Kadangi Jurginės skelbia ganiavos pradžią, kai kurie gyventojai atvesdavo savo arklius ar žirgus, mat tikėjo, kad gyvuliai tuomet bus sveiki, niekas nepavogs. O kas seniau laikė gerą arklį, tas, anot etnologės, iš to verslo gana neprastai gyveno – poilsiautojus vežiojo ir iki Liepojos. „Tradicija draugauti su žirgais ir dabar tebegyvuoja, aplink Palangą yra žirgynų ir daug žirgų, vietiniams gyventojams ir poilsiautojams siūlomos pramogos“, – pastebėjo Z. Baniulaitytė. Bet, jos žodžiais, Šv. Jurgis dar yra ir žvejų globėjas – reguliuoja vėjus, o juk tai žvejams labai svarbu. Jurgines kurorte pašnekovė neatsitiktinai pavadino Palangos savitumą išryškinančiu renginiu. Įtaria padegimą
Užvakar apie 18.30 val. Žeimių kaime žmonės išvydo aprūkusią gyvenamojo namo sieną. Įtariama, kad pastatas buvo padegtas. Nuostolis tikslinamas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 22 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką) ir 187 str. 2 d. (dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo).
„P. n.“ informacija
Pavogė variklius
Antradienį apie 17 val. Jūros g. Palangoje pastebėta, kad išimti 3 poilsio namelių langų stiklai ir patekta į vidų. Iš šaldytuvų pavogti varikliai. Žala tikslinama. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.
„P. n.“ informacija
Balandžio 20 d. „Kretingos“ komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, išvykoje 68:83 (17:20; 22:27; 16:11; 13:25) pralaimėjo prieš Kėdainių „SC-Ateitį“ ir leido išlyginti ketvirtfinalio serijos rezultatą 1:1. „Kretingos“ komanda priekyje buvo vienintelį kartą, po D. Matučio tritaškio (2 min. 3:2), o likusį laiką buvo besivejančių vaidmenyje. Po pirmo kėlinio komandas skyrė 3 taškai (17:20), o iki didžiosios pertraukos varžovai įgijo ir 8 taškų persvarą – 39:47. Po didžiosios pertraukos kėdainiškiams pavyko dar labiau nutolti (22 min. 39:53), kėlinio pabaigoje po R. Šimkevičiaus taiklaus tritaškio rezultatas tapo lygus – 55:55. Įpusėjus lemiamam kėliniui Kėdainių komandai pavyko susikrauti dviženklę persvarą, o „Kretingos“ bandymai gelbėtis buvo nesėkmingi. Šį susitikimą „Kretinga“ dažnai, bet nesėkmingai atakavo iš toli (9 iš 34, 26 proc.), prastai metė baudos metimus (11 iš 21, 52 proc.) ir padarė daugiau klaidų už varžovus (20 prieš 13). Antrosiose Regionų krepšinio lygos ketvirtfinalio rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Vytautas Šarakauskas (5/7 dvitaškiai, 4/5 baudos, 11 atk. kamuolių, 29 naud. balai) – 20, Domininkas Matutis – 12, Justas Grikštas (2 blokai) – 9, Rokas Šimkevičius – 7, Rytis Zabita (10 atk. kamuolių) – 6, Tadas Maželis – 5, Kornelijus Stonkus ir Edgaras Danys – po 3, Dovydas Diemontas – 2, Karolis Opulskis – 1, Tadas Budrys. Komandos vyriausiojo trenerio Arimanto Mikaločiaus komentaras apie antrąsias rungtynes: „Labai blogos rungtynės, daug klaidų, leidome varžovams dominuoti po mūsų krepšiu. Trečiojo kėlinio pabaigoje jau buvome šiek tiek perėmę iniciatyvą, bet tada varžovai atrado kitų žaidėjų, kurie ištempė komandą lemiamais momentais. Kitas rungtynes namuose turime pradėti kita energija, nusiteikimu ir iškart kovoti dėl kiekvieno kamuolio.“ Trečiosios rungtynės įvyko vakar vakarą, balandžio 22 d. 20 val., Kretingoje.
Tomas KUBILIUS
Palangoje, priešais Jūratės skverą, kurį vasarą puošia grojantis fontanas, šalia Savivaldybės administracijos pastato vietoj Vytauto g. 110 esančio yrančio statinio ruošiamasi įkurti naują jaunimui skirtą erdvę su Jaunimo užimtumo ir savanorystės centru. Jaunimo poreikiams pritaikytam moderniam Jaunimo užimtumo ir savanorystės centrui statyti bei Jūratės ir Vytauto gatvių sankirtoje esančiai teritorijai sutvarkyti statybos leidimas jau gautas, darbus tikimasi pradėti dar šiemet. Pagal jaunimo erdvei skirto pastato Palangoje projekto idėjos konkurse atrinktus pasiūlymus Vytauto g. 110 turėtų iškilti vieno aukšto pastatas. Pirmame jo aukšte projektuotojai siūlė įkurdinti administracinės bei nuomai skirtas patalpas, tarp kurių būtų ir kavinė. Nuliniame aukšte suprojektuotos techninės patalpos ir salė, kurios lubos bus dvigubo aukščio. Vienu metu centre bus galima naudotis keliomis atskiromis darbui ar kitoms veikloms skirtomis patalpomis – manoma, kad čia galėtų rinktis jaunimo nevyriausybinės organizacijos, rengti konferencijas ar seminarus, organizuoti darbą drauge, beje, ne tik patalpose: įvairiai veiklai yra suplanuotos erdvės lauke. Tarp pasiūlytų sprendinių yra ir lauko galerija, amfiteatras, kuriuose, manoma, galėtų vykti filmų peržiūros po atviru dangumi, sporto dienos renginiai, jogos užsiėmimai, koncertai ar kita. Pačiame centre, kuriame bus organizuojamas kurorto jaunimo užimtumas, savanorystė, planuojama vykdyti projektinę veiklą įtraukiant ir kitas bendruomenės grupes. Projekto idėjos konkursui buvo pateiktas ir šalia pastato atsirasiančio skvero sutvarkymo bei apželdinimo projektas, už pastato numatyta 12 parkavimo vietų automobiliams. Pasak Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus, Jaunimo užimtumo ir savanorystės centro, kuriame jaunimas turės puikias sąlygas burtis ir realizuoti savo sumanymus bei idėjas, statybą tikimasi pradėti dar šiais metais.
„P. n.“ informacija
COVID-19 STATISTIKA
|
|
