|
(1546) 2021-04-16Abipus geležinkelio stoties – 2 km ilgio sienelė
Šalia geležinkelio, Palangos gatvės kvartale, įsikūrę žmonės pagaliau galės ramiau miegoti: jau šio mėnesio pabaigoje bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ pradės garso izoliavimo sienelės statybą. Sienelė bus 2 km ilgio ir tęsis palei geležinkelį nuo stoties į abi puses – Bajorų ir viaduko viršum kelio į Palangą link. Statybos darbai vyks per visą vasarą ir turėtų būti baigti šiemet spalį. Apsauginio skydo aukštis – per 5 m „Prie stoties Bajorų link bus įrengta ilgesnė sienelės dalis, o nuo stoties viaduko link – gerokai trumpesnė, tik palei prie pat geležinkelio stovinčius gyvenamuosius namus. Darbai vyks bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ priklausančioje apsauginėje zonoje, o ten, kur reikės patekti į privačias valdas, yra gauti gyventojų sutikimai“, – apie mūsų mieste startuojantį „Lietuvos geležinkelių“ projektą pasakojo prieš savaitę bendrame pasitarime dalyvavusi Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė. Standartinės triukšmą sugeriančios sienelės aukštis, priklausomai nuo reljefo, bus nuo 3,5 iki 5,5 m. Darbus vykdys bendrovė „Geležinkelių tiesimo centras“. Bendra projekto vertė – 3,2 mln. Eur. Tačiau Kretingos rajono savivaldybė taip pat turės prisidėti savo biudžeto lėšomis, jos dalis – 7 proc., arba 189 tūkst. Eur. Dėl triukšmą mažinančių sienelių, V. Turauskaitės žodžiais, Savivaldybė su bendrove „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė partnerystės sutartį dar 2018-aisiais, kai bendrovė ėmėsi įgyvendinti galingą europinį projektą. Tuo pat metu buvo iškelta ir perėjos per geležinkelį Palangos gatvėje problema. Tačiau, patikino V. Turauskaitė, tai – du skirtingi projektai, ir pastarąjį įgyvendins pati Kretingos rajono savivaldybė.
Kas geriausiai skatintų rūšiuoti šiukšles?
Kūrybinėse dirbtuvėse aptarė Kretingos rajono viziją
Šią savaitę Kretingos rajono 2021–2030 m. strateginį plėtros planą rengiančios bendrovės „Smart Continent LT“ atstovai kartu su Kretingos rajono savivaldybės vadovais, skyrių vedėjais, specialistais, verslininkais vadinamosiose kūrybinėse dirbtuvėse aptarė Kretingos rajono viziją iki 2030 m., sutarė dėl rajono strateginių plėtros sričių ir kalbėjosi apie galimus rajono tikslus ir uždavinius. Strateginį plėtros planą rengianti bendrovė, remdamasi demografijos, švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, žemės ūkio, ekonomikos, investicijų, turizmo, kultūros, jaunimo politikos, sporto, viešojo saugumo, gamtos aplinkos, infrastruktūros veiksniais, 2014–2020 m. duomenimis, palygindama Kretingos rajoną su Jonavos, Klaipėdos, Šilutės, Plungės rajonų ir Lietuvos duomenimis, atliko rajono stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių (SSGG) analizę. Ji parodė, kad esame stiprūs tokiais aspektais: didelė ekonomiškai užimtų gyventojų dalis; sparčiai besivystantis turizmo sektorius; augantis susidomėjimas Kretingos rajono kultūros paveldu; didelis gyventojų susidomėjimas sportine veikla; didelis mokinių įsitraukimas į neformaliojo švietimo veiklas; maža dalis mokinių, besimokančių jungtinėse klasėse; Savivaldybės socialinių paslaugų įmonės nuolat dalyvauja projektinėje veikloje ir ieško finansavimo; švarus oras ir neužteršta aplinka; saugumas. Pagal SSGG analizę, Kretingos rajono silpnybės būtų tokios: sparčiai mažėja nuolatinių gyventojų; lyginant su nacionaliniu vidurkiu, vidutinis neto darbo užmokestis per mėnesį yra mažesnis daugiau negu penktadaliu; bendras materialinių investicijų lygis yra santykinai mažas; pagal gyvulininkystės produkcijos rodmenis Kretingos rajono savivaldybė yra mažai produktyvi; jaučiamas poreikis socialiniam būstui; mažas gydytojų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų; trūksta kultūrinės ir pramogų veiklos jaunimui; santykinai nedidelis dviračių takų ilgis.
Meras ir vicemeras paskiepyti „AstraZeneca“
Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ir jo pavaduotojas Dangiras Samalius balandžio 6 d. buvo paskiepyti nuo COVID-19 „AstraZeneca“ vakcinos pirmąja doze: meras – Kretingos šeimos medicinos centre, vicemeras – Kretingos pirminiame sveikatos priežiūros centre (PSPC). Tačiau dalis sulaukusių savo skiepo jo nenori, ypač vengia skiepytis „AstraZeneca“ dėl skelbiant apie šią vakciną sukeltų abejonių jos patikimumu. Kovo mėnesį „AstraZenecos“ vakcinos gamintojas pakeitė jos pavadinimą į „VaxZevria“. Siekiant užtikrinti sklandų vakcinacijos procesą Lietuvoje, rodant pavyzdį visuomenei, „AstraZeneca“ vakcina buvo skiepijami Seimo, Vyriausybės nariai, vėliau ir miestų, rajonų savivaldybių lyderiai. „Turime skiepytis, kad iš pandemijos gniaužtų išlaisvintume verslą, galėtume aplankyti tėvus, vėl, kaip anksčiau, laisvai bendrauti vieni su kitais“, – kalbėjo A. Kalnius, pasidžiaugęs, kad rajone gyventojų skiepijimas vyksta gana sklandžiai. „Tik medikai jau pavargo ne nuo skiepijimo, o nuo skambinėjimo kviečiant skiepytis“, – teigė meras. Rajono vadovas užsiminė, kad svarstoma galimybė skiepyti gyventojus pagal gyvą eilę, atidaryti skiepijimo centrą Kretingos kultūros centro rūmuose, jei vakcinų gautų didesnius kiekius ir vakcinaciją vykdantiems pirminės sveikatos priežiūros centrams krūvis būtų per didelis. Savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas, jo pavaduotoja Violeta Turauskaitė dar nesiskiepijo. Paklaustas kodėl, E. Viskontas sakė: „Laukiu, kol bus laisvų skiepų – neatvyks skiepytis kas nors iš užsiregistravusiųjų ir mane pakvies. Nors atvirai tariant, nesmagu pasiskiepyti pirmiau už prekybos centro kasininką. Taip ir matau prieš akis tuos kasose ištisas dienas su veido kaukėmis dirbančius žmones.“ --- Savivaldybės vyriausiosios gydytojo Zitos Abelkienės duomenimis, įvertinus šią savaitę gautas vakcinas, kurios visos bus panaudotos, rajone pirmą skiepo dozę bus gavę 7279 gyventojai, iš jų 5219 – „Pfizer“, 1860 – „Moderna“ ir 1860 – „AstraZeneca“ vakcinas. Paskiepyta beveik 13 proc. rajono gyventojų. Bendras paskiepytų rajono žmonių skaičius šiek tiek didesnis (siekia apie 17 proc.), kadangi dalis skiepus gavo ir gauna kitose savivaldybėse pagal darbovietes, kaip sunkūs ligoniai, gydomi kitose savivaldybėse esančiose gydymo įstaigose.
„P. n.“ informacija
Meras tarybą padavė į teismą
Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius šių metų vasario mėnesį kreipėsi į Klaipėdos regiono apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus prašydamas, kad teismas panaikintų jo vadovaujamos Savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 29 d. priimtą sprendimą sumažinti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių nuo 3 iki 1. Ieškinyje teismui A. Kalnius dar prašė priteisti jam iš atsakovo – Kretingos rajono savivaldybės tarybos – patirtas bylinėjimosi išlaidas. „Pajūrio naujienoms“ meras patvirtino sumokėjęs 600 eurų advokatui už ieškinio teismui parašymą ir per 30 eurų žyminį mokestį. Skunde teismui buvo prašoma taikyti reikalavimo atšaukti jau minėtą tarybos sprendimą užtikrinimo priemonę, t. y. neatleisti tų 2-jų darbuotojų, kol teismas šioje byloje priims galutinį sprendimą. Teismo Klaipėdos rūmai vasario 24 d. nutartimi A. Kalniaus skundą priimti atsisakė. Šią nutartį A. Kalnius apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris skundą grąžino Klaipėdos regiono apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo. „Buvo pažeistos mano, kaip mero, teisės, nes teikti sprendimo projektą dėl politinio (asmeninio) pareigybių skaičiaus tarybai pagal Vietos savivaldos įstatymą gali tik meras, tai jo prerogatyva“, – aiškino A. Kalnius. Politinio asmeninio pasitikėjimo pareigybių sumažinimą inicijavo šių metų pradžioje susidariusi nauja Savivaldybės tarybos dauguma. Po įvykusio politinių jėgų taryboje persiskirstymo, meras A. Kalnius liko tarybos mažumoje. „Nuo 2015 metų Savivaldybių merai yra renkami tiesiogiai, tačiau kiek mes – merai – galių turime, jei tarybos yra aukščiau už merą?“ – retoriškai klausė A. Kalnius, akcentavęs, kad toks jo ieškinys teismui Lietuvoje yra pirmas, kad teikdamas ieškinį ir turėjo svarbiausią tikslą išaiškinti teisėtas mero galias.
Savivaldybė gavo 645,3 tūkst. eurų kompensaciją
Vyriausybė kompensavo savivaldybėms dėl COVID-19 pandemijos 2020 metais negautas prognozuojamas pajamas – 674,8 tūkst. eurų negavusiai Kretingos rajono savivaldybei skyrė 645,3 tūkst. eurų. Kompensacijoms Vyriausybė išdalino 55 mln. 537,8 tūkst. eurų. Iš 60-ies šalies savivaldybių kompensacijas gavo 20-imt, tarp jų ir Kretingos rajono savivaldybė. Kompensacijų negavo tos savivaldybės, kurios 2020 m. iš Vyriausybės buvo gavę trumpalaikes paskolas ir iki metų pabaigos jų negrąžino. Paskolas Vyriausybė joms padengė iš kompensacijoms skirtų pinigų. Kretingos rajono savivaldybė taip pat buvo gavusi 1 mln. eurų valstybės trumpalaikę paskolą darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, tačiau paskolą tais pačiais 2020 metais grąžino. Skiriant kompensaciją iš negautų prognozuotų pajamų sumos buvo išminusuotos Savivaldybės tarybos juridiniams ir fiziniams asmenims 2020 m. suteiktos nekilnojamojo turto, žemės nuomos ir žemės mokesčių lengvatos. Kretingos rajono savivaldybės tarybos politikai jau svarsto, kam panaudos gautą 645,3 tūkst. kompensaciją, galutinį sprendimą dėl šių pinigų paskirstymo taryba turėtų priimti balandžio 29 d. tarybos posėdyje. Didžiausią lėšų dalį – 176,5 tūkst. eurų – siūloma skirti projektui „Miesto ir rajono gyvenviečių gatvių apšvietimo sistemų modernizavimas ir plėtra“ vykdyti. Direktoriaus rezervą numatoma papildyti 111,9 tūkst. eurų ir šiais pinigais atsiskaityti už ekstremalios situacijos (kai į Salanto upę tekėjo naftos produktai) Salantų mieste padarinių šalinimą.
Aptarė viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektų įgyvendinimo galimybes Kretingos rajone
Trečiadienį Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas, jo pavaduotoja Violeta Turauskaitė, vicemeras Dangiras Samalius ir administracijos specialistai kartu su Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertėmis Neringa Pažūsiene ir Loreta Juškaite-Pečul aptarė viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektų įgyvendinimą Kretingos rajone. Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertės pasidalino viešosios ir privačios partnerystės įgyvendinimo savivaldybėje galimybėmis ir gerąja praktika. Savivaldybės administracijos vadovai domėjosi, kaip būtų galima pritraukti finansavimą lopšelio-darželio „Žilvitis“, „Eglutė“ ir Vydmantų lopšelio-darželio „Pasagėlė“ rekonstrukcijai ir aplinkos sutvarkymui. Taip pat buvo kalbėta apie privačių lėšų pritraukimą sporto, socialinės infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimui.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Savivaldybei siūlo paženklinti tiltus
Visuomeninis pilietinis judėjimas „Kretingos Aikštė“ šiemet iškėlė iniciatyvą, kad reikėtų prisiminti, kaip nuo seno kretingiškių buvo vadinami tiltai per Akmeną, vingiuojančią miesto ribose. Jis ėmėsi iniciatyvos apklausti gyventojus, išklausyti jų nuomonių ir apibendrintą pavadinimų siūlymą vakar įteikė Kretingos rajono savivaldybei. Nuo Bajorų ligi didžiųjų miesto kapinių Akmenos upę kerta devyni tiltai. „Prie tiltų, išskyrus „Gelžinį/Geležinkelio“, būtų galima padaryti menines lenteles, kurios atspindėtų tilto pavadinimą ar net visus buvusius pavadinimus. Jos taptų mažais dekoratyviniais miesto akcentais, džiuginančiais žmones, einančius per tiltą“, – rašoma rašte. Iniciatoriai taip pat siūlo sukurti pažintinį taką, vedantį palei tuos tiltus, apie 9 km iš vieno miesto galo iki kito. Takas galėtų vadintis „Kretingos tiltai per Akmeną“. Jie yra parengę galimą šio maršruto variantą ir sudarę žemėlapį. „Kretingos Aikštės“ iniciatoriai siūlo tokius tiltų pavadinimus: 1) Bajorų/Kurmio; 2) Fabriko/Laisvės; 3) Beždžionių; 4) Žydų (salos) brasta/Žydų/Izraelitų; 5) Pelėdos/Užtvankos/Birutės; 6) Žuvinės/Bažnyčios/Pranciškonų/Banko; 7) Užkulos/Žemaitijos; 8) Dvaro/Darbėnų; 9) Gelžinis/Geležinkelio.
„P.n.“ informacija
Kretingos miesto mokyklos-darželio „Žibutė“ teritorijoje, šalia įrengto daržo ir šiltnamio, 400 kv. m žemės plote sodinamas vaismedžių sodas. Čia jau auga obelys, kriaušės, slyvos, trešnės, serbentai, agrastai, sausmedžiai ir vadinamieji lietuviški kiviai, arba aktinidijos. Edukacinės erdvės „Sodas/daržas“ idėją ir svajonę direktorė Snieguolė Bružė atsinešė dar 2018-aisiais ateidama vadovauti „Žibutei“. Jau po metų buvo įrengtos pakeltos lysvės, pastatytas kūrybišką vaikų pažintį su daržovėmis skatinančiame Lietuvos ikimokyklinių įstaigų konkurse „Sodinčius“ laimėtas šiltnamis, kurį ugdymo įstaigos bendruomenė pavadino „Žibutės“ rojumi“. Ketvirtos klasės mokiniai ir jų tėvai atsisveikinimo su mokykla šventėje praėjusiais metais pasodino ir pirmąjį vaiskrūmį – serbentą. Šiais metais sodo idėja puoselėjama toliau, ja pasidalinta su „Žibutės“ iniciatyvių tėvų grupe – vadovės Kristinos Lileikienės suburta bendruomenė surinko lėšų sodinukams ir kitoms sodui įrengti reikalingoms priemonėms įsigyti, rado rėmėjų – D. ir S. Bučmių, Petravičių medelynai padovanojo vaismedžių ir vaiskrūmių, talkino juos ir sodinant. Be to, penkias obelis ir tris kriaušes mokyklai dovanojo bei pasodino vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos vykdytojai. Šie augalai užauginti „Babtų medelyne“. Sodo įrengimo akcijoje aktyviai dalyvauja visa mokyklos-darželio bendruomenė. Trečiadienio vakare sodas praturtėjo 7-iomis obelimis, kriauše, trešne, slyva, penkiais serbentų ir vienu agrastų krūmais, dviem sausmedžiais ir dviem aktinidijomis. Vakar iš ryto – dar penkiomis obelimis ir trimis kriaušėmis, gautomis iš vaisių vartojimo skatinimo programos. „Planuojame puoselėti tradiciją kiekvienų metų pavasarį IV klasės ir priešmokyklinio ugdymo grupių ugdytinių išleistuvių proga pasodinti po vaismedį ar vaiskrūmį“, – teigė S. Bružė. Jos žodžiais, „Žibutės“ rojaus“ sodas – puiki edukacinė erdvė, kurioje ugdytiniai galės susipažinti su Lietuvoje auginamais vaismedžiais ir vaiskrūmiais, juos stebėti, prižiūrėti, laistyti, purenti žemę, o pedagogai – organizuoti netradicines pamokas. Šiemet planuojama išplėsti ir daržo zoną, auginti netradicines daržoves, sodo/daržo zonoje suorganizuoti parodą „Daržo sargas“ (kaliausė), kurioje dalyvaus visa mokyklos bendruomenė.
„P. n.“ informacija
Operacijų vadovui atnaujinus skiepijimo prioritetų sąrašą, didelės įstaigos, įmonės ar organizacijos, kuriose dirba ne mažiau kaip 100 darbuotojų, gali vakcinuotis nuo COVID-19 viruso. Vadovai turi sudaryti norinčių skiepytis sąrašą ir patvirtintą vadovo parašu siųsti el. paštu info@kretingospspc.lt. Sąrašuose turi būti nurodoma: skiepijamo asmens vardas, pavardė, telefono numeris, darbuotojo pareigybė, pageidaujama vakcinos rūšis, prioritetas. Norime priminti, kad rinktis vakciną gali kiekvienas asmuo, tačiau pageidaujantis kitos vakcinos rūšies nei „Vaxzevria“, turės laukti eilės, kol bus paskiepyti visi norintys iš aukščiau esančių prioritetų.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Pavogė rankinę su pinigais ir dokumentais
Vanagupės g. Palangoje iš aikštelėje stovėjusio automobilio „Kia Sportage“ bagažinės pavogta vyriška rankinė, kurioje buvo 2 tūkst. 500 eurų, įmonės dokumentai, spaudas ir USB atmintinė. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
„Apšvarino“ garažą
Darbėnuose įsibrovus į po gyvenamuoju namu esantį garažą pavogti trys aliuminio metalo katilai, rankinis grąžtas ir apie 100 m elektros kabelio. Savininkui padaryta 200 eurų žala. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Koronaviruso pandemija gerokai pakoregavo Kretingos rajono sporto tradicijas – Naujųjų metų išvakarėse įprastai įvykdavusi geriausių rajono sportininkų apdovanojimo šventė buvo nukelta į šiuos metus. Tačiau šventė vis dėlto neįvyko – dėl tebesitęsiančio karantino ribojimų rajono meras Antanas Kalnius geriausius 2020-ųjų metų atskirų šakų sportininkus ir sporto visuomenininkus apdovanojo kiekvieną atskirai, nuvykdamas į jų treniruočių sales ar aikštes. Geriausi 2020 m. Kretingos rajono atskirų sporto šakų sportininkai ir sporto aktyvistai Boksininkė Gabrielė STONKUTĖ – olimpinės rinktinės narė, Lietuvos moterų bokso čempionė 85 kg svorio kategorijoje. Treneris Tomas Balsys.
„P. n.“ informacijaĮ bažnyčią sugrįžo šventojo Pranciškaus paveikslas
Trečiadienį Kretingos katalikų parapijos klebonas Juozapas Marija Žukauskas, talkinant zakristijonui Antanui Puškoriui, į bažnyčią įnešė po 4-erių restauravimo metų pargabentą Šventojo Pranciškaus paveikslą. Įmontuoti paveikslą į altorių kitą savaitę atvyks Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerijos restauratorė Lina Katinaitė su savo komanda, kuri suteikė paveikslui naują gyvenimą. Dauguma parapijiečių galbūt nė nepastebėjo, kad kairėje bažnyčios navoje, prie įėjimo į Kankinių koplyčią, įrengtame Šv.Pranciškaus altoriuje trūksta šio šventojo paveikslo. Mat, kaip paaiškino brolis Juozapas, vietoj originalaus paveikslo laikinai, kad altorius nebūtų tuščias, į jį buvo įmontuota išdidinta šio paveikslo nuotrauka. Paveikslo įmontavimas – gana sudėtingas procesas, todėl Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerijos restauratoriai visus darbus ligi galo atliks patys. Lina Katinaitė – restauratorė, kuri jau ir anksčiau „iščiupinėjo“ Kretingos bažnyčią – jai buvo patikėta atkurti Švč. Mergelės Marijos altorių ir paveikslą, taip pat greta jo stovinčią Kristaus skulptūrą „Ecce Homo“. „Pajūrio naujienos“ restauratorių grupės vadovės L. Katinaitės pasiteiravo, kokia buvo Šv. Pranciškaus paveikslo būklė iki jį atkuriant ir kokių netikėtumų iškilo darbinio proceso eigoje. „Paveikslas gana masyvus – 2,08 m aukščio ir 1,11 m pločio. Ir drobė, ir jos metaliniai aptaisai sunykę, nebuvo atlankų. Aptaisai buvo pritvirtinti tiesiai prie paveikslo, tad jo kraštai tarsi sušaudyti skylutėmis. Keitėme porėmį ir drobės pagrindą. Darbas sudėtingas, dabar aptaisai pritvirtinti ne prie paveikslo, o ant faneros, kad kuo mažau pažeistų drobę“, – kalbėjo L. Katinaitė.
Palikimas po žiemos Erškėtyne: nereikalingi paveikslai ir šiukšlės
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius kartu su patarėju Albertu Barausku, Turizmo informacijos centro, Kultūros ir sporto skyriaus atstovėmis Rita Beržanskiene bei Asta Pociene, taip pat Darbėnų seniūnu Alvydu Poškiu antradienį pabuvojo Erškėtyno šventvietėje. Paveikslams – ne vieta? Artėjant turizmo sezonui, atsakingų Savivaldybės darbuotojų delegacija norėjo savo akimis pamatyti, kaip po žiemos atrodo vietinių ir rajono svečių pamėgta sakralinė vieta, juolab kad iš gyventojų buvo gauta nusiskundimų. „Kretinga neformaliai vadinama mažuoju Vatikanu, o Erškėtynas – mažuoju Kryžių kalnu“, – juokavo meras. Ko jau ko, bet įvairaus dydžio bei grožio, matyt nuo artimųjų kapų nuimtų, čia suvežtų ir susmaigstytų kryžių tikrai netrūksta. Tačiau įvairaus formato šventųjų paveikslų taip pat – kur pažvelgsi. Ne visiems tikintiesiems tai patinka. „Nesuprantu, kaip galima namuose nereikalingus daiktus atvežti ir taip netvarkingai palikti?“ – stebėjosi kaip tik tą dieną gėles prie skulptūros sodinančiai klaipėdietei seseriai Zitai talkinantis kretingiškis Petras Lygnugaris. Religingoje šeimoje užaugę jiedu ir taip į Erškėtyną pasimelsti atvyksta gana dažnai, mat būtent Zitos iniciatyva, koplyčios dešinėje pusėje, arčiau stebuklingojo šaltinėlio, prieš maždaug 17-a metų meistrų pastatyta tikinčiuosius pasitinkanti didinga Švč. Mergelės Marijos skulptūra. „Kaip sako, duotas – duotam. Jei iš širdies tiki, myli gamtą, myli Mergelę Mariją, tai ir tau ateina malonės“, – atviravo pašnekovas, Erškėtyną lankantis „nuo pat Brežnevo laikų“, kai galėdavo tik pėsčiomis slaptais miško takais atkakti. Pasak Petro, tiek buvęs Kretingos parapijos klebonas Antanas Blužas, tiek dabartinis Juozapas Marija Žukauskas tikinčiuosius ne kartą yra paraginę nereikalingus šventuosius raštus, knygas, pasenusius paveikslus gavėnios pradžioje atnešti į bažnyčią. Kas dar vertinga, kunigai atsirenka, kas ne – sudegina, o Pelenų dieną tais pelenais pabarsto tikinčiųjų galvas primindami, kad žmonės iš dulkių gimę, dulkėmis ir pavirs. Siekdami, kad senjorai kuo greičiau sugrįžtų į įprastą gyvenimą, kai kurie šalies muziejai pasirengę pakviesti pasiskiepijusius senjorus juose apsilankyti nemokamai. Balandžio 14–gegužės 1 dienomis nuo COVID-19 viruso pasiskiepiję Skuodo, Mažeikių, Kretingos, Plungės rajonų senjorai dovanų gaus kvietimą nemokamai apsilankyti Respublikiniame Vaclovo Into akmenų muziejuje, pasiskiepiję Kauno miesto ir rajono senjorai – Lietuvos zoologijos sode arba Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, Klaipėdos ir Šilutės rajonų – Ventės rago ornitologinėje stotyje. „Neabejojame, kad skiepijimasis yra svarbus procesas visuomenės saugumui užtikrinti. Norime paraginti senjorus tai padaryti ir greičiau grįžti į įprastą gyvenimą be suvaržymų. Manome, kad pasiskiepijusiems, savo fizine sveikata pasirūpinusiems senjorams ne mažiau svarbu pagerinti ir emocinę sveikatą“, – apie pasiūlymo teikiamą naudą kalbėjo visų trijų įstaigų direktoriai. Kvietimus, kur nori nemokamai apsilankyti, pasiskiepiję senjorai galės išsirinkti pirmojo skiepo metu skiepijimosi įstaigose. Kvietimai senjorams bus išdalinti iki gegužės 1 dienos.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Betoninė vaza – miesto parko mohikanė
Einant senuoju miesto parku iš Savanorių gatvės sovietų karių kapinių link, šalia tako išlikusi masyvi, nuo laiko ar vandalų rankų į šoną pasvirusi betoninė vaza. Pastatyta daugiau kaip prieš 50 metų, ji puošė toje vietoje buvusią vasaros estradą. Parkas nesyk tvarkytas, o ir šiandien laukia renovacijos. Įdomu, koks gi likimas laukia ir šios vazos – sovietinės mažosios architektūros palikimo? Parko kaimynystėje gyvenantis ilgametis Kretingos rajono politikas Valerijonas Kubilius prisipažino kone kasdien, eidamas pasivaikščioti, praeinąs pro tą vazą: „Pasižiūriu – matosi, kad užsilikusi iš sovietmečio – matyt, iš gero betono buvo išlieta, kad ligšiol tebestovi. Nusistebiu, bet jos atsiradimo nežinau, nes tuomet dar Kretingoje negyvenau. O kai 1978-aisiais atsikraustėme, ji jau stovėjo.“ V. Kubilius sakė žinąs, kad priešais jų daugiabutį, vos už keliolikos metrų, buvusi ir vasaros estrada, kur savaitgaliais vykdavę garsieji Kretingos jaunimo šokių vakarai. Bet gyventojams keliantis į naujus daugiabučius, ji jau buvo išgriauta, ir vasaros vakarais toli sklindančio gyvos muzikos garso ir triukšmo jiems nebeteko girdėti. Netoliese gyvenusi Danutė R. prisiminė, kaip apie 1970–1975-uosius metus savaitgaliais, o ypač, kai vykdavo motobolo rungtynės, miesto stadionas ir parkas sutraukdavo žmones ne tik iš mūsų miesto, bet ir gretimų vietovių. Po rungtynių žmonės nesiskirstydavo ligi vėlumos: būriais nusėsdavo parką, vaišindavosi savais lauknešėliais, traukdavo dainas. Neretai įkaušusiųjų lėbavimai baigdavosi naktiniais aplinkinius šiurpindavusiais pasistūgavimais.
Senoji Kretingos geležinkelio stotis (KGS) per savo neilgą istoriją (1925–1941) regėjo daug žinomų ir paprastų Lietuvos žmonių: prezidentų, ministrų, politinių ir karinių veikėjų, kultūrininkų ir menininkų, piligrimų ir turistų, atvykstančiųjų į garsiuosius Kretingos Šv. Antano atlaidus, prie Baltijos jūros poilsiauti, tarnybiniais ar asmeniniais reikalais. Pirmąjį geležinkelį Kretingoje 1915 m. nutiesė I pasaulinio karo metu Lietuvą okupavę vokiečiai, 1892 m. nutiestą Klaipėdos–Bajorų geležinkelio ruožą pratęsę iki Priekulės miestelio Latvijoje. Naujasis geležinkelis sujungė Vokietijos Karaliaučiaus–Klaipėdos ir Rusijos Liepojos–Romnų geležinkelius. Šį geležinkelį vokiečiai naudojo savo kariniams ir ekonominiams tikslams. Juo buvo į Rytų frontą vežama kariuomenė, šaudmenys, ginklai ir amunicija, kai iš okupuotų kraštų į Vokietiją keliavo mediena, žaliavos, prisiplėštas turtas, karo belaisviai ir priverstiniams darbams vežami okupuotų kraštų žmonės. Atkūrus Lietuvos valstybę pirmasis lietuviškas traukinys į Kretingą iš Kauno atvyko 1920 m. vasario 3 d. 17 val. 30 min. Jį vietos geležinkelininkai, vadovaujami pirmojo stoties viršininko Dominyko Litvino, pasitiko su duona ir druska. KGS iki 1923 m. buvo paskutinė pasienio su Klaipėdos kraštu stotis. Į ją 1923 m. sausio mėnesį per Latvijos teritoriją atvyko Klaipėdos išvaduotojai, o vėliau, gerėjant Lietuvos ekonominei padėčiai, ji kasmet sulaukdavo vis daugiau prie Baltijos jūros, į Palangą, atvykstančių poilsiautojų. Po Klaipėdos krašto atgavimo 1923 m. sausio mėnesį per Kretingą einantis geležinkelis tapo svarbia susisiekimo arterija, kuria naudojosi ne tik gyventojai, bet ir į Klaipėdos uostą ir iš jo gabenantieji pramonės ir žemės ūkio produkciją, žaliavas ir pan. Kadangi geležinkelis tarp Klaipėdos ir Kauno ėjo per Latvijos teritoriją ir Mažeikius, 1924 m. nuspręsta, nutiesus trūkstamą Kužių (Šiaulių)–Telšių–Kretingos liniją, apie 60 km sutrumpinti atstumą tarp Kauno ir Klaipėdos, taip gaunant svarią ekonominę naudą, pagerinant susisiekimą tarp pajūrio ir likusios Lietuvos, nes dėl didesnio atstumo iki Klaipėdos dalis Lietuvos eksporto buvo išvežama per Liepojos ir Karaliaučiaus uostus. Tarpukariu Lietuvos geležinkelio valdyba rūpinosi ne tik naujų geležinkelio linijų tiesimo darbais, bet ir naujų geležinkelio stočių statyba, kas reprezentavo naujai atsikūrusios valstybės gyvenimą ir jos ekonominę pažangą.
Į 1600 m. prasidėjusį Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karą dėl ginčytinų Livonijos žemių aktyviai įsijungė ir Kretingos dvarininkas – Žemaičių seniūnas, Lietuvos lauko etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, netrukus tapęs jungtinių lietuvių ir lenkų karinių pajėgų vadu ir Livonijos valdytoju. Konfederacinę Livonijos valstybę XIII a. įkūrė vokiečių riteriai ir dvasininkai, kryžiaus žygių metu užkariavę šalia Lietuvos buvusias kuršių, žemgalių, sėlių, latgalių, lyvių ir estų žemes. Prasidėjus protestantiškajai reformacijai, šioje šalyje kilo susiskaldymas, į kurį įsikišo ir užsienio jėgos: Lietuvos ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos, Švedijos ir Danijos karalystės. Taip 1558 m. prasidėjo Livonijos karas, pasibaigęs Livonijos konfederacijos žlugimu. Karo nugalėtojams pasidalinus Livoniją, didžiausią jos dalį 1561 m. gavo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Šioje teritorijoje buvo įkurtos Dauguvos upės atskirtos dvi vasalinės kunigaikštystės: kairiajame krante – Kuršo, o dešiniajame – Livonijos, arba Uždauguvio. Pagrindinį vaidmenį užkariaujant Livoniją suvaidino Lietuvos stalininkas Jonas Chodkevičius (Jono Karolio tėvas), kurį didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas buvo paskyręs vyriausiuoju kariuomenės vadu Livonijoje. Įkūrus 1566 m. Livonijos kunigaikštystę, jos herbu tapo vienas iš grafų Chodkevičių giminės herbo ženklų – grifas su kalaviju, o Jonas Chodkevičius buvo paskirtas Livonijos valdytoju.
Trijų seserų gyvenimo kelionė išvien su grafais
Trijų kone Kretingos legendomis tapusių seserų Irenos, Elžbietos ir Stefanijos Suchanekaičių, pagal tautybę – čekių, gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su grafo Juozapo Tiškevičiaus dvaro gyvenimu: kur keliaudavo dvaras, ten apsistodavo ir jų šeima. Didžiąją dalį gyvenimo jos visos trys, beje, niekada netekėjusios, kartu nugyveno dvaro ūkvedžio name. Iš Čekijos – į Kretingą Visos trys seserys Suchanekaitės prieš Pirmąjį pasaulinį karą gimė Kretingos dvare, iš čia ir iškeliavo amžinybėn. Apie seniesiems Padvarių gyventojams įsiminusias seseris, kurių gyvenimas daugeliui atrodė paslaptingas, „Pajūrio naujienoms“ papasakojo jų tolimas giminaitis pagal tėvo liniją kretingiškis Vytautas Ruzgaila. O vienas itin įspūdingas eksponatas, saugomas Kretingos muziejuje – senovinės žnyplės plaukams garbiniuoti – pasakoja apie seserų buitį ir poreikį gražintis. Seserų tėvas Vladislovas Suchanekas buvo nagingas dvaro stalius, Čekijoje vedęs jų motiną Juzefą, ir su ja atvykęs grafų pakviestas. Manoma, kad jo tėvas buvęs muzikantu ir grojęs grafų orkestre. Juzefa dirbo grafų virtuvėje. Visos trys jų dukterys gimė Kretingoje, tačiau mokėsi Lenkijoje. Apie tai liudija dokumentai, kuriuos išsaugojo V. Ruzgaila: tai – Irenos ir Elžbietos gimimo vietą, užimtumą bei pilietybę patvirtinantys liudijimai, išduoti Čekijos valstybinėje institucijoje. „Įdomi detalė: Irenos 1938-aisiais išduotame liudijime įrašyta, kad ji gimė 1911 m. Kretingoje Lietuvoje, tačiau 1936 m. Elžbietai išduotame įrašyta, kad ji gimė 1913 m. Kretingoje Lenkijoje“, – rodydamas raštus, kuriuose nurodytos skirtingos valstybės, stebėjosi V. Ruzgaila. Jis taip pat išsaugojo ir I. Suchanekaitei 1938-aisiais išduotą Čekijos pilietės pasą, kuris galiojo iki 1943 m. Šis išsilaikė tokios geros kokybės tarsi būtų visai naujas.
|