Tam, kad ant Žemaitės alėjos ir Rožyno gatvės kampo gyvenantys žmonės pasiektų savo namus, jie priversti apvažiuoti visą kvartalą arba trumpinti kelią per „Maximos“ kiemą, laviruojant tarp automobilių spūsties.

Gausiai apgyvendinto Parko, Rožyno, Dvaro gatvių kvartalo gyventojai ne per seniausiai tapo kelio ženklinimo įkaitais: tam, kad Žemaitės alėja nuo miesto galėtų patekti į savo namus pasukę į Rožyno gatvę, jie priversti apvažiuoti aplinkui Tvenkinio gatve arba rizikuodami kirsti prekybos centro „Maxima“ teritoriją.

Tvenkinio gatvė – nepritaikyta ir nesaugi

Naujasis kelio ženklinimas, kuriuo iš Žemaitės alėjos nuo miesto pusės buvo uždrausta sukti į Rožyno gatvę, įrengtas prieš mėnesį, ir jau stipriai papiktino kvartalo gyventojus.

Žemaitės alėja yra dalis regioninio kelio A11 Palanga–Šiauliai, kuris priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD). „Direkcijos „šulai“ sėdi Vilniuje ir projektuoja, kaip jiems patogiau. Jie žiūri į Palangą vykstančių poilsiautojų interesų, kad tranzitu būtų kuo patogiau vykt, ir Kretingos žmonių poreikių nepaiso“, – piktinosi šio kvartalo gyventojas Petras J.

„Tam, kad patekčiau į savo namus Parko gatvėje, esu priverstas be reikalo apvažiuoti visą kilometrą. Tai dar nebūtų didžiausia bėda, bet esmė yra ta, kad Tvenkinio gatvė, kuria dabar nukreiptas eismas, nėra pritaikyta didesniems transporto krūviams: ji siaura, plotis – vos 6 m, kai Rožyno gatvė tiesi ir gerokai platesnė – iki 9 m. Tvenkinio gatvėje nėra pėsčiųjų zonos, ir ji tampa tiesiog nesaugi“, – kalbėjo Kretingos rajono politikas ir Saugaus eismo komisijos narys Konstantinas Skierus.

• Rašyti komentarą (28)
• Plačiau ...

Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba paskelbė prevencinio pobūdžio konkursą „Ar žinai, kad...“, skirtą Tarptautinei vaikų gynimo dienai paminėti.

Konkursu siekiama skatinti vaikų domėjimąsi valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos profesine ir savanorių ugniagesių gelbėtojų veikla, saugios gyvensenos ir aplinkos kūrimo įgūdžių formavimu, tarpusavio pagalba, taip pat – akcentuoti gaisrinės saugos žinių svarbą kasdienėje veikloje.

Už konkurso organizavimą Kretingos rajone atsakinga Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, pasiteirauti galima tel. 8 622 50886 paskambinus specialistei Sandrai Vasiliauskaitei.

Konkurse gali dalyvauti ikimokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo lavinimo mokyklos (išskyrus suaugusiųjų mokyklas), profesinio mokymo įstaigos, neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, pavieniai I–XII klasių mokiniai, būreliai, klubai, klasės, šeimos. Dalyviai bus suskirstyti į 4 amžiaus grupes: ikimokyklinio amžiaus, I–IV kl., V–VIII kl., IX–XII kl.

Savo darbams, tai yra JPG formatu piešiniams, fotografijoms ir plakatams, iki minutės trukmės filmuotai medžiagai galima pasirinkti vieną šių temų: „Gaisrinė sauga tavo aplinkoje“, „Saugus elgesys kilus gaisrui“, „Kodėl kyla gaisrai ir kaip jų išvengti?“, „Žmonių sveikatai ir gyvybei pavojingi gamtos reiškiniai“, „Saugus elgesys prie vandens telkinių“, „Šeimos pasirengimo nelaimei planas“, „Evakuacija“, „Saugus elgesys gamtoje ir tykantys pavojai“, „Ugniagesio gelbėtojo profesija tavo akimis“.

Iki gegužės 20 d. vienas autorius konkursui el. paštu klaipeda.pgv@vpgt.lt arba „facebook“ paskyroje https://www.facebook.com/KlaipėdosPGV/ gali pateikti ne daugiau kaip 4 skirtinga technika/forma sukurtus darbus. Siunčiant nurodyti kontaktinį tel., kuriuo būtų galima susisiekti su autoriumi arba jo atstovu.

Darbus vertins Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos sudaryta komisija. Laimėtojai bus paskelbti birželio 1 d. įstaigos „facebook“ paskyroje.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Šeštadienį apie 21.30 val. Palangoje, J. Simpsono g., pastebėta, kad apvogtas automobilis „Chrusler Pacifica“. Savininkui padaryta 4 tūkst. 800 eurų žala.

Sulaikytas ir į areštinę uždarytas 32-jų vyras. Dėl vagystės pradėtas tyrimas.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Įsibrauti į prabangų svetimą automobilį Kartenoje bandžiusiam vyrui išmuš atpildo valanda: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyba teismui jau perdavė surinktą medžiagą apie pasikėsinimą įvykdyti vagystę.

Įtariamasis pareigūnams atskleidė, kad ketino pavogti automobilio „BMW X5 f15“ vairą, nes už jį esą juodojoje rinkoje galima gauti apie 1 tūkst. 500 eurų. Vairą parduoti vyras planavo uostamiesčio turguje. Kaltę įtariamasis pripažino visiškai, už sudaužytą vaizdo stebėjimo kamerą nukentėjusiesiems atlygino žalą – 100 eurų.

Incidentas įvyko kovo 2 d. apie prieš vidurnaktį. Kartenos miestelyje gyvenanti moteris per namų vaizdo stebėjimo kamerą išvydo nepažįstamąjį, ketinantį įsibrauti į kieme stovėjusį 55 tūkst. eurų vertės automobilį „BMW X5 f15“. Supratęs, kad yra stebimas, įsibrovėlis pasišalino, bet po maždaug pusvalandžio grįžo, nudaužė vaizdo stebėjimo kamerą ir išmetė ją į netoli esantį Alantos upelį. Moteris paskambino užsienyje esančiam draugui, šis kreipėsi į netoli gyvenantį pažįstamą, kuris netruko sutelkti didesnį būrelį kaimynų. Vietinių gyventojų pastangomis, nuošalioje vietoje paliktas galimai įtariamojo automobilis BMW buvo surastas, o apie pasikėsinimą įsibrauti į svetimą mašiną pranešta policijai. Atvykus pareigūnams, bendromis pastangomis buvo sulaikytas automobiliu per dirvas sprukti bandęs 1975 m. gimęs asmuo.

Pradžioje jam buvo skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, vėliau ji pakeista nurodymu reguliariai registruotis policijos įstaigoje. Už pasikėsinimą įvykdyti vagystę įsibraunant gresia bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 6-erių metų.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (4)

Karantino iššūkiai pakoregavo ir kretingiškio Eriko Jurgučio vadovaujamo Plungės apylinkės teismo darbą, tačiau veiklos nesustabdė: posėdžiai buvo organizuojami nuotoliniu būdu, nesant galimybės to užtikrinti, posėdžių salėse buvo rengiami būtini ir neatidėliotini posėdžiai. Lankytojai teisme tiesiogiai nebuvo aptarnaujami, konsultacijos buvo teikiamos telefonu arba elektroniniu paštu.

Tiek civilinių, tiek baudžiamųjų bylų – po mažiau

Praėjusiais metais Plungės apylinkės teisme gauta 4 tūkst. 119 civilinių bylų, iš viso išnagrinėtos 4 tūkst.108-ios. Lyginant su 2019 m., gautų ir išnagrinėtų civilinių bylų skaičius sumažėjo. Praėjusių metų pabaigoje nebaigtos nagrinėti liko 462 civilinės bylos. Lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, nebaigtų nagrinėti civilinių bylų skaičius šiek tiek išaugo.

Visuose Plungės apylinkės teismo rūmuose gauta civilinių bylų: Plungės rūmuose – 1 tūkst. 542, Kretingos rūmuose – 1 tūkst. 247, Palangos rūmuose – 802 ir Skuodo rūmuose – 527 civilinės bylos. Daugiausiai išnagrinėta bylų dėl teismo įsakymo išdavimo – 1 tūkst. 691, o 1 tūkst. 73 civilinės bylos išnagrinėtos ginčo teisenos tvarka. Ypatingosios teisenos tvarka išnagrinėta 580 bylų, dokumentinio proceso tvarka –119 bylų. Taip pat 2020 metais 284 civilinės bylos buvo nutrauktos, o 100 bylų nutraukta, patvirtinus taikos sutartį.

Vienos civilinės bylos nagrinėjimas Plungės apylinkės teisme 2020 metais truko vidutiniškai 1,29 mėnesio, ilgiausiai – iki 6 mėnesių. Lyginant su 2019 metais, vidutinė vienos civilinės bylos nagrinėjimo trukmė sutrumpėjo 0,14 mėnesio. Vidutinė bylos nagrinėjimo trukmė atskiruose rūmuose 2020 metais buvo: Plungės rūmuose – 0,93 mėn., Kretingos rūmuose – 1,24 mėn., Palangos rūmuose – 2,12 mėn., Skuodo rūmuose – 1,23 mėn. 2020 metais iš viso apskųsta 115 iš esmės išnagrinėtų civilinių bylų. Iš jų 20 sprendimų pakeista, o 15 panaikinta. Bendras Plungės apylinkės teismo 2020 metų civilinių bylų nagrinėjimo stabilumas siekė 99,61 proc., kai 2019 metais – 99,74 proc.

Pernai gauta 614 baudžiamųjų bylų. Ataskaitiniais metais buvo išnagrinėtos 582 bylos, iš kurių daugiausiai – 537 – išnagrinėtos per trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį. Lyginant su 2019 metais gautomis baudžiamosiomis bylomis, 2020 metais gautų skaičius sumažėjo.

Per 2020 metus teismas gavo ir išnagrinėjo 397 teikimus ir prašymus baudžiamųjų bylų vykdymo procese.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose gauta 271 baudžiamoji byla, Kretingos rūmuose – 143, Palangos rūmuose – 130, o Skuodo rūmuose – 70. Iš jų 229-ios išnagrinėtos priimant nuosprendį, 327-ios baigtos baudžiamuoju įsakymu, o 6 nutrauktos. Per metus išnagrinėta10 baudžiamųjų bylų, kuriose spręstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo, pratęsimo klausimas. Vienos baudžiamosios bylos nagrinėjimas Plungės apylinkės teisme 2020 metais vidutiniškai truko 1,94 mėnesio, t. y. nagrinėjimo trukmė pailgėjo 0,39 mėnesio (2019 m. – 1,55 mėn.).

Per visus 2020 metus buvo apskųsta 60 iš esmės išnagrinėtų baudžiamųjų bylų, iš kurių 14 nuosprendžių pakeisti, o 3 panaikinti. Bendras Plungės apylinkės teismo 2020 metų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo stabilumas siekė 98,72 proc. (2019 metais – 97,41proc.).

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Dar vienerias rungtynes Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygoje sužaidė Kretingos „Minijos“ komanda, kuriai šį kartą išvykoje 1:3 teko pripažinti Mažeikių „Atmosferos“ pranašumą.

Jau pačioje susitikimo pradžioje, 3-ią minutę, Kretingos „Minijos“ puolėjas Hamed Sako iššoko vienas prieš varžovų vartininką, bet kamuolys praskriejo šalia kairiojo virpsto. 23 min. varžovų vartams iš baudos aikštelės prieigų grasino ir Laurynas Bauža, bet jam taip pat nepavyko pataikyti į vartus. Einant 27 min. savo pirmą pavojingą momentą susikūrė ir aikštės šeimininkai – po legionieriaus iš Latvijos A. Jaudzems greitos kontratakos, krito pirmasis įvartis 0:1. 33-ią min. H. Sako buvo taranuotas varžovų gynėjo baudos aikštelėje, bet teisėjas pražangos neįžvelgė ir nesiryžo skirti 11 m baudinio. Besibaigiant I kėliniui „Minijos“ komandai vis dėlto pavyko išlyginti rezultatą – per teisėjo pridėtą laiką po kampinio pasižymėjo „Minijos“ gynėjas Deividas Šiuša – 1:1. 60 min. puikiu smūgiu varžovams persvarą grąžino legionierius iš Armėnijos K. Khatuev'as – 1:2. „Minijos“ komanda metėsi į priekį ir buvo apgulusi varžovų vartus, bet po keleto iš eilės kampinių įvarčio pasiekti nepavyko. 86-ą min. dar kartą vienas prieš vartus iššokęs A. Jaudzems pelnė antrąjį savo įvartį ir varžovai tapo nebepavejami – 1:3. Per likusias minute rezultatas nebepakito.

Kretingos „Minija“: vartininkas Eimantas Brezgys, kapitonas Ainis Vilavičius (46 min. Gustas Gumbaravičius), Ričardas Šveikauskas, Germanas Vaniuchinas, Deividas Šiuša, Simonas Juška, Neilas Urba, Valdas Jašmontas (81 min. Aidas Pipiras), Laurynas Bauža, Shogo Osawa (81 min. Mantas Elzbergas), Hamed Sako (71 min. Dominykas Jakočiūnas).

Kretingos „Minijos“ vyriausiojo trenerio Gvido Juškos komentaras: „Kovėsi dvi apylygės komandos, manyčiau, varžovams šiandien nusišypsojo ir sėkmė. Pirmoje rungtynių pusėje daugiau žaidėme su kamuoliu, kūrėme progas, bet reikėjo jas išnaudoti. Trečią minutę mūsiškiam žaidėjui išėjus vienam prieš vartininką – proga neišnaudota. 11 metrų baudinys, mano akimis, tikrai turėjo būti paskirtas. Susinervinome, neišnaudojome savo galimybių, padarėme klaidų gynyboje. Komanda turi noro žaisti, rodo charakterį, tad laikui einant bus ir pergalių.“

Sužaidus trečio turo rungtynes Kretingos „Minija“ su 3 taškais turnyro lentelėje rikiuojasi IX vietoje.

Kitas rungtynes Kretingos „Minija“ žais namuose, dirbtinės dangos stadione, balandžio 17 d. 14 val. su Kauno „Žalgirio B“ komanda.

Tomas KUBILIUS

• Rašyti komentarą (1)

Gyventojų tiesiogiai išrinktiems seniūnaičiams su jų veikla patirtoms išlaidoms kompensuoti bus skiriama iki 50 eurų kas mėnesį – taip nusprendė Palangos miesto savivaldybės taryba. Tiesa, šios kompensacijos bus mokamos tik po 2023 m. įvyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų išrinktiems seniūnaičiams.

Kreipėsi dar pernai

Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatyme numatyta, kad seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba.

Palangos miesto savivaldybės teritorijoje yra Palangos, Kunigiškių, Nemirsetos, Vilimiškės, Virbališkės ir Medvalakio bei Šventosios, Monciškių ir Būtingės – pastarosios trys priklauso Šventosios seniūnijai – seniūnaitijos. Dar praėjusių metų pradžioje seniūnaičių sueigos pirmininkas Palangos seniūnaitis Arūnas Grigalauskas raštu kreipėsi į merą Šarūną Vaitkų ir Savivaldybės administracijos direktorę Akvilę Kilijonienę visų seniūnaičių vardu prašydamas skirti 50 eurų per mėnesį jų patiriamoms išlaidoms padengti, tačiau atsakymo negavo.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Vienas Kretingos pranciškonų vienuolynui priklausiusių pastatų – namas Akmenės g. Nr. 29. Nesyk keitęs paskirtį, dabar jis priklauso verslininkams, kurie ėmėsi jį renovuoti.

Su senais pastatais mieste susigyvenama taip, kad jie tampa įprastais kasdienybės reiškiniais, dažnai nė nesusimąstant apie jų praeitį – kas juos statė ir kam jie tarnavo. Vienas tokių įdomių, beje, kažkiek ir paslaptingų, statinių kone pačiame Kretingos miesto centre – prieš 200 metų pastatytas, gebenėmis apaugęs namas Akmenės g. Nr. 29, už buvusio banko, priešais vadinamąjį žuvinės tiltą.

„Man jis atrodo tarsi būtų nuleistas tiesiai iš kokio detektyvinio filmo. Kai rengiau ekskursiją „Dingusi Kretinga“, sužinojau, kad šis, XIX amžiaus pirmoje pusėje statytas, namas buvo pranciškonų vienuolyno skalbykla“, – tvirtino Kretingos gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė.

Ji pasakojo, kad pasitelkusi įvairius informacijos šaltinius, senųjų kretingiškių liudijimus bei Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko žinias, sužinojusi istorinių užuominų, kad tame mūriniame pastate XIX amžiuje galėjo veikti vienuolyno vyno darykla, kitaip dar bravoru vadinama. Nes ir dabartinė Akmenės gatvė turėjo pirmykštį pavadinimą Bravoro gatvė. Skalbyklą vienuoliai ten įrengė gerokai vėliau.

Tarpukariu – 1935 metais – tėvo Augustino Dirvelės rūpesčiu, buvusiame skalbyklos pastate apsigyveno pranciškonės pasaulietės – Šv. Agnietės kongregacijos vienuolės. Seserys padėdavo slaugyti senelius, ligonius, tikybos dalykų mokė Kretingos vaikus. Viena jų pareigų buvo talkinti Pranciškonų gimnazijos, tuomet vadintos Šv. Antano kolegija, valgykloje ir bendrabutyje.

„Beje, šios šešios seserys vėliau atsiskyrė nuo savo kongregacijos ir įkūrė savąją. Taip gimė kongregacija, kurios vienuolyną šiandien žino kone visi kretingiškiai – tai Nepaliaujamos Dievo Motinos pagalbos seserų pranciškonių namai. Vienuolynas stovi Pušyno–Maironio gatvių kampe“, – patikino D. Jomantaitė-Jonaitienė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Muokytuojė Jadvyga Miežetienė

Žemaitėjės žemės vaka raša sava kalba

„Žemaitėjės žemė monėm augėn“, – tuokio pavadėnėmu išlesta dar vėina, jau ketvėrtuoji, Kretinguos Jorgi Pabriežas universitetėnės gimnazėjės muokytuojės Jadvygas Miežetienės sotelktū muoksleiviu žemaitėškas kūrybas knyga.

Pandemėjė „siūla“ nenotraukė

Muokytuojė sakė, ka pavadėnėma ėlga galvuotė nereikiejė: mes vėsė esam Žemaitėjės žemės vaka, vėsė sauguom, kū paveldiejė ėš sava tievū, seneliu, pruoseneliu. Je kas paklausto, kas yr ož auksa brongiau, torbūt ne vėins atsakyto: gimtuoji kalba. O žemaičiou gimtuoji jog ė yr žemaičiu kalba, tik gaila, ka jaunuoji karta muokykluo tarp savės maža žemaitėška ruokoujės – kėts nenuor, kėts – nejauke jautas priš bėndraomžios. Gimnazijės Žemaičiu kalbuos būreliou vaduovaujontės muokytuojės tėkslus yr muokinios padrousint ne tik kalbietė žemaitėška, bet ėr rašytė, kortė, dalyvautė kasmetiniūs konkursūs „Koram žemaitėška“.

Juoki paslaptės, ka kalbininka nesotar: vėinims žemaičiu yr kalba, kitims – tarmie. Kap bebūto, muokytuojė saka pastebiejosi, ka prigimtėnė kalba labiause yr ėšlaikė vaka, katrėi gyven kaima aplinkuo, kor dar ta šneka tebier gyva tarp šeimuos nariū, artėmūju, kaimynu.

Konkursė „Koram žemaitėška“ dalyvau, sava kūrinios pateik ne tik Kretinguos miesta, bet ė Kartenuos, Kūlupienu, Darbienu gimnazėjės, kėtū rajuona muokyklu, tep pat kaimynini Plungės rajuona muoksleive.

„Šes metas mums visims bova sunkiau, spaudė pandemėjė, ta dėdėliū pasirinkėmu netoriejuom. Bet nenuoriejuom nutrauktė „siūla“, katras jau daug metu yr vejams i vėina graži kamuolioka. Diel tuo sogalvuojuom konkursa organizoutė nuotuolėnio būdu“, – pasakuojė J. Miežetienė. Ana pasėdžiaugė ė viel solaukosi nuostabe gražiū kūrineliu – eilieraščiu, pasaku, nuoveliu, sakmiū, pasakuojėmu.

• Rašyti komentarą (6)
• Plačiau ...

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius kartu su Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapija balandžio 15 d. rengia nuotolinę mokslinę-praktinę konferenciją, kuri skirta Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metams paminėti. Konferenciją moderuos Nerijus Čapas, Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino nacionalinis viceministras.

Po sveikinimo žodžių, kurie skambės konferencijos pradžioje, 13 val., apie Šv. Pranciškaus Asyžiečio dvasingumą tėvo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos pamoksluose pasirengęs kalbėti brolis Algirdas Malakauskis.

Bibliotekininkė Nijolė Raudytė aptars Jurgio Pabrėžos neformaliosios lituanistinės mokyklos Kretingos bernardinų vienuolyne XIX a. ištakas ir reikšmę, apie Jurgį Ambraziejų Pabrėžą, kaip žemaičių bendrinės rašomosios kalbos kūrėją, kalbės Šiaulių universiteto prof. dr. Juozas Pabrėža. Kokie Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos pamokslų edukaciniai aspektai, mintimis pasidalins Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys.

Kitoje konferencijos dalyje brolis Juozapas Marija Žukauskas pristatys vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos asmenybę, etnofarmacinio paveldo augalus Klaipėdos universiteto botanikos sode pristatys šio universiteto prof. dr. Asta Klimienė. Kokie J. A. Pabrėžos sielos ir kūno gydymo bruožai, aptars brolis Benediktas Jurčys ir Klaipėdos universiteto doc. dr. Rita Jankauskienė, apie J. A. Pabrėžos žemaičių bendrinės kalbos idėją kalbės Lietuvos istorijos instituto prof. dr. Giedrius Subačius.

Konferencijos tikslas – pristatyti visuomenei vieną iškiliausių XIX a. Žemaitijos asmenybių Jurgį Ambraziejų Pabrėžą, paskatinti domėtis šios iškilios asmenybės nuveiktais darbais, jų reikšme Kretingos kraštui, Žemaitijai ir Lietuvai.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Nuo penktadienio, balandžio 9-osios, greta Palangos oro uosto keleivių terminalo pradėtos teikti mokamos COVID-19 testavimo paslaugos, kurios bus teikiamos derinant jas prie skrydžių grafiko, taip pat ir savaitgaliais. Anksčiau tokios paslaugos jau pradėtos teikti Vilniaus ir Kauno oro uostuose.

Keliautojams paslaugas teikia konkursą laimėjusi medicinos laboratorinių tyrimų bendrovė „Rezus.lt“, testavimo pažymos išduodamos ne tik lietuvių, bet ir kitomis užsienio kalbomis.

„Jau galime drąsiai sakyti, kad žmonės mūsų paslaugomis pasitiki ir vertina patogumą, grįžta pas mus testuotis ne tik prieš išvykdami, bet ir parvykę iš užsienio šalių. Iki šiol mūsų klientams negalėjome pasiūlyti savo paslaugų Klaipėdos regione, todėl pradėjus veiklą Palangos oro uoste – suteiksime galimybę pasitikrinti dėl COVID-19 ne tik visiems keliaujantiems, bet ir aplink gyvenantiems ar dirbantiems“, – tvirtino „Rezus.lt“ direktorė, diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos prezidentė Daiva Kazlauskienė.

Keliaujantiems primenama, kad norint atlikti testą būtent oro uoste reikėtų dar prieš atvykstant arba išvykstant lėktuvu atlikti registraciją svetainėje www.rezus.lt, būti prie testavimo punkto likus bent 5 minutėms iki paskirto vizito laiko, paruošti asmens dokumentą. Dera įsiminti, kad taikant papildomų dokumentų ir sveikatos pažymų patikros tvarkas prieš skrydį, procesai oro uostuose gali trukti ilgau nei prieš pandemiją. Rekomenduojama į oro uostą atvykti likus daugiau nei 2 valandoms iki skrydžio.

Taip pat visiems keleiviams rekomenduojama pasidomėti naujausiais šalių reikalavimais atvykstantiems. Patariama patikrinti oficialių kitos šalies institucijų informacijos šaltinius, jei yra poreikis – pasikalbėti su oro bendrovės, iš kurios pirktas bilietas, atstovais.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (2)

COVID-19 STATISTIKA

• Svarbi informacija

• Rašyti komentarą (3)