|
|
|
(1542) 2021-03-30Sporto komplekso statybą „HSC Baltic“ užbaigti turėtų per dvejus metus
Daugiau negu dvigubai – nuo 900 tūkst. eurų iki 2 mln. 177 tūkst. eurų – pabrangusius Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekso su uždaru baseinu statybos baigiamuosius darbus padaryti įsipareigojo uždaroji akcinė bendrovė „HSC Baltic“, laimėjusi šių rangos darbų pirkimą ir praėjusį penktadienį, kovo 26 d., su Kretingos rajono savivaldybe pasirašiusi sutartį. Rangovas statybą užbaigti turėtų 2023 m. pradžioje. Juostelę kirpti norėtų anksčiau „Manau, kad įkurtuvių juostelę kirpsime 24-iems mėnesiams dar nepraėjus“, – po rangos darbų sutarties pasirašymo viltingai kalbėjo bendrovės „HSC Baltic“ vadovas Rimvydas Beržonskis. 2 mln. 177 tūkst. eurų vertės Kretingos sporto ir sveikatingumo centro statybos darbų sutartį Kretingos bibliotekos skaityklos salėje pasirašė R. Beržonskis ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas, dalyvaujant vicemerui Dangirui Samaliui, administracijos direktoriaus pavaduotojai Violetai Turauskaitei. „Bibliotekos statyba Kretingoje irgi strigo, tačiau šiandieną miesto centre biblioteka yra ir reprezentacinis objektas. Sporto, laisvalaikio centro statybos pabaigtuvių nekantriai laukia sporto bendruomenė“, – teigė E. Viskontas. R. Beržonskis žadėjo darbus komplekse pradėti šių metų liepos pradžioje, kadangi iki to „HSC Baltic“ turės inventorizuoti tai, ką šioje statybvietėje atliko ir paliko ankstesnis rangovas UAB „LitCon“, pasirengti likusių statybos darbų projektą, susitvarkyti statybos dokumentus. „Inventorizuosime atliktus darbus, pasitikrinsime inžinerines sistemas: ką galime užbaigti, išsaugoti, ką reikia keisti. Objektas gražus tokiam miesteliui“, – sakė R. Beržonskis. Statyboje dirbs ir subrangovai, taip pat ir vietinės įmonės, kurių R. Beržonskis įvardinti nenorėjo. Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekso statybą 2015 m. gruodį pradėjusi UAB „LitCon“ 2020 metų pradžioje ją pametė. Abejoti „HSC Baltic“ patikimumu R. Beržonskis neleido, akcentavęs įmonės patirtį, pelnytus įvertinimus: „HSC Baltic“ renovavo Lietuvos ambasados rūmus Romoje, rūmų renovacija tuomet rūpinosi ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „HSC Baltic“ už savo veiklą valstybės statybų sektoriuje yra pelniusi Lietuvos pramonininkų konfederacijos 3 aukso medalius ir vieną sidabro, įmonė turi sporto objektų statybos patirties – šių metų balandį Vilniuje planuoja užbaigti trijų krepšinio salių statybą.
Senasis bendrabutis laukia baigties
Kretingos muziejaus teritorijoje 1967 metais pastatytas baltų silikatinių plytų bendrabutis, patekęs Į Savivaldybės pastatų panaudojimo optimizavimo planą, tebelaukia, kada bus pradėtas griauti. Tokią Vilniaus g. 18 esančio pastato su nusidėvėjusiais elektros, vandentiekio, nuotekų bei kitais inžineriniais tinklais baigtį rajono Savivaldybės administracija yra numačiusi šiemet, reikalai pamažu juda. Išsikrausto paskutinė gyventoja Nustekentame pastate dar neseniai veikė kelios įstaigos: Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos rajono konsultavimo biuras, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras, Kretingos maisto ir veterinarijos tarnyba. Kuris laikas, kai jos išsikrausčiusios kitais adresais. Sunkiau buvo susitarti su čia esančiuose socialiniuose būstuose gyvenančiais žmonėmis. Iš viso Savivaldybė šiame bendrabutyje turi 11 socialinių būstų, bet praėjusiais metais juose bebuvo užsilikusios 4 šeimos, kurios pačios turėjo susiieškoti, kur gyvens toliau. „Beveik visos šeimos jau išsikraustė, vienai sutrukdė svarbios asmeninės priežastys. Patalpas ji paliks artimiausiomis dienomis“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė. Kadangi sovietmetį pastatytame bendrabutyje yra ir du apie 95 kv. m užimantys privatūs butai, Savivaldybės administracijai tenka derėtis su savininkais, kad, turto vertintojui įvertinus, leistų šiuos butus išpirkti. Tačiau tai padaryti sekasi sunkiai – vieno buto savininkas, su kuriuo buvo deramasi dar pernai, diktuoja savo kainą, o kita atsisako pateikti bet kokį siūlymą, motyvuodama, jog dabar – karantinas. Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė akcentavo, kad vis tiek šių butų nebus galima parduoti didesne negu rinkos, tai yra turto vertintojo nustatyta kaina.
Baublių mokykla struktūrinių pokyčių išvengė
Kretingos rajono tarybai svarstant Kretingos rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2024 metų bendrąjį planą, 16-ai narių balsavus „už“, Baublių mokykla-daugiafunkcis centras išvengė plane numatytų struktūrinių pokyčių ir netapo Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro skyriumi. Balsuoti, kad Baublių mokykla išliktų tokia, kokia yra, rajono tarybos Socialdemokratų frakcijos vardu pasiūlė tarybos senbuvis Valerijonas Kubilius. Tokį kolegų sprendimą visuomeniniam rinkimų komitetui „Kretingos kraštas“ atstovaujantys Darius Petreikis ir Vilius Adomaitis pavadino diskriminacija Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro, geranoriškai sutikusio būti prijungtam prie Darbėnų gimnazijos ir tapusiam jos skyriumi, atžvilgiu. „Iš viso nebalsavau už Valerijono Kubiliaus pasiūlymą, nes tai diskriminuoja vieną mokyklą. Mano požiūriu, tarybos nariai pasielgė neatsakingai ir niekšiškai“, – kalbėjo V. Adomaitis, o jo kolega „kraštietis“ Simas Končius išsakė apmaudą: „Kur sveiko proto balsas? Jeigu tinklo pertvarka eina į pabaigą, jeigu jau prijungėme Rūdaičius, sujungėme darželius, dabar darome tokią išimtį?“ Rajono tarybos narė Dalia Martišauskienė, kuriai, dirbant rajono Švietimo skyriaus vedėja, ir teko pradėti rajono mokyklų tinklo pertvarką, buvo įsitikinusi: mokykla gali egzistuoti tol, kol joje yra mokinių. „Su skaudama širdimi pratempėme Grūšlaukės mokyklą dar vienerius metus, – kalbėjo tarybos narė. – Mes nežinome Baublių mokyklą lankančių tėvų sprendimo, kuris turėtų išaiškėti tik rugpjūčio pabaigoje. Mokykla neuždaroma, ir, atsiradus vaikų, mokinių, reikiamas klases vėl galima atidaryti.“ Politikai, balsavę už tai, kad Baublių mokykla-daugiafunkcis centras netaptų Jokūbavo mokyklos skyriumi, neišgirdo ir rajono Švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės pastabos, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija netoleruos jungtinių klasių – pagal ministerijos nuostatą, jungtinių V–VIII klasių mokyklose turi išvis nelikti. „Savivaldybės, kurios neoptimizuos mokyklų tinklo, neteks ir valstybės dotacijų – papildomų lėšų ugdymo kokybei gerinti, kas yra numatoma kaip naujovė“, – tvirtino A. Burbienė. --- Grūšlaukės mokykloje-daugiafunkciame centre šiuo metu mokosi 39 vaikai, mokslo metų pradžioje mokytis V–VIII klasėse neatėjo nė vienas vaikas. Baublių mokykloje-daugiafunkciame centre iš viso mokosi 55 vaikai, iš kurių bendrojo ugdymo klasėse – 34 mokiniai, ir visos klasės yra jungtinės, o V–VI kl. – nepilna: joje mokosi 3 penktokai ir 2 šeštokai.
Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) yra vienintelė gydymo įstaiga Vakarų Lietuvoje, teikianti aukšto lygio kvalifikuotą akušerinę pagalbą gimdyvėms ir naujagimiams. Įstaiga aprūpinta modernia diagnostine ir gydomąja įranga, dirba aukštos kvalifikacijos patyrę gydytojai akušeriai ginekologai, gydytojai neonatologai, akušerės, kitas personalas. Pasak Akušerijos klinikos vadovo prof. dr. Lino Rovo, sukaupusio ilgametę tarptautinio eksperto patirtį, akušerijoje vyksta džiuginanti mokslo pažanga, leidžianti išvengti interpretacijų gimdymo metu. – Neseniai pradėjote eiti KUL Akušerijos klinikos vadovo pareigas. Kaip pristatytumėte savo klinikinę, mokslinę veiklą? – Domiuosi mokslo naujovėmis, naujų tyrimo ir gydymo metodų pritaikymu praktikoje, nuolat keliu kvalifikaciją. Nuolat mokausi. Nes tik mokslu grįsta medicina leidžia siekti geriausių rezultatų. Dar 2005 metais apgyniau medicinos daktaro disertaciją Švedijoje, Lundo mieste. Baigiau praktinius-teorinius mokymus Kanadoje, Danijoje, Švedijoje, Anglijoje, Airijoje. Vedžiau kursus, mokymus Lietuvoje, Norvegijoje, Kazachstane. Dariau pranešimus įvairiose pasaulio šalyse. Esu licencijuotas ultragarso specialistas. Stažavausi Švedijos, Airijos, Norvegijos, Danijos, Kanados ligoninėse. Airijoje ir Norvegijoje ėjau specialisto konsultanto pareigas. Džiaugiuosi, kad sukauptą patirtį galiu pritaikyti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kurioje taikomi šiuolaikiniai pažangiausi nėščiųjų ir gimdyvių priežiūros, ligų diagnostikos ir gydymo metodai, naujausi vaisiaus būklės tyrimo būdai, atliekamos visos chirurginės intervencijos ir akušerinės operacijos. Drąsiai galiu sakyti, kad KUL saugu ir komfortiška gimdyti, be to, užtikrinamos integruotos sveikatos priežiūros paslaugos ne tik nėščiosioms ir gimdyvėms, bet ir naujagimiams. KUL Gimdymo skyriuje per metus vidutiniškai pasaulį išvysta apie 3 tūkst. mažylių. Džiaugiuosi, kad sukauptą patirtį galiu pritaikyti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
Neretai žmonės gal ir norėtų pradėti tapyti, tačiau jiems neužtenka drąsos, pasitikėjimo savo jėgomis: mano, kad, norint žengti pirmus žingsnius tapybos link, reikia turėti ne tik įgūdžių, bet ir profesionalių priemonių, kurios yra brangios ir reikalauja didelių investicijų. Ar tai tiesa ir ar visi norintys gali pradėti tapyti, kalbamės su Lietuvos dailininkų sąjungos nariu dailininku tapytoju Simu Žaltausku. Nuo sporto iki tapybos Jaunystėje intensyviai sportavęs ir žaidęs rankinį Klaipėdos komandoje „Dragūnas“ S. Žaltauskas kartą apsilankė tapytojo grafiko Algimanto Švėgždos parodoje ir suprato, kad nori keisti savo gyvenimą ir pasirinkti ne sportą, o tapybą. „Labai gerai prisimenu, kaip pamatyta tapybos kūrinių ekspozicija-paroda mane taip sužavėjo, kad supratau – noriu užsiimti šia veikla. Taigi norėdamas tobulėti ir ugdyti savo gebėjimus įstojau į Vilniaus dailės akademiją“, – savo tapybos kelio pradžią prisimena menininkas. 2008 metais baigęs studijas menininkas įsidarbino Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, kuriame dirba ir šiandien. O nuo 2010 metų jis dar dėsto tapybą ir piešimą Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete. „Noriu su studentais dalintis patirtimi, perduoti jiems savo filosofiją, žinias, kurias man suteikė garbūs profesoriai: Algimantas Jonas Kuras, Kostas Dereškevičius, Arvydas Šaltenis. Pastarajam aš dėkingas už tai, kad man įskiepijo tapybos matymą čia ir dabar, išmokė, kad viską reikia fiksuoti iškart: savo emocijas, nuojautas, išgyvenimus. Nes tuo metu viskas yra tikra, natūralu ir nesuvaidinta. Tad tą patį aš stengiuosi perduoti ir savo studentams. Stengiuosi jiems akcentuoti, kad kurdami paveikslus jie ne imituotų, o tapytų tai, kas tikra ir natūralu“, – apie savo mokymosi ir dėstymo patirtį akademijoje pasakojo S. Žaltauskas.
Pagyvenusiai palangiškei – bėdos dėl promilių
Kovo 25 d. apie 23.10 val. Palangoje, mašinų stovėjimo aikštelėje Medvalakio g., automobilio „Nissan Note“ vairuotojai, gimusiai 1958 m., nustatytas 2,38 prom. neblaivumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 1 d.
„P. n.“ informacija
Pavogė paspirtukus
Verbų sekmadienį apie 9.20 val. Palangoje, Saulėlydžio g., pastebėta, kad iš sandėliuko rūsyje pavogti du paspirtukai, vienas jų – elektrinis. Žala tikslinama. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Kovo 26 d. „Kretingos“ komanda, žaidžianti Regionų krepšinio lygos A divizione ir treniruojama Arimanto Mikaločiaus, išvykoje 96:76 (22:19; 25:25; 27:16; 22:16) nugalėjo Klaipėdos LCC tarptautinio universiteto (7 pergalės, 21 pralaimėjimas) komandą. Pirmą kėlinį varžovai pirmavo 6 taškais (7 min. 11:17), bet kretingiškiai kėlinį užbaigė spurtu 11:2 ir turėjo 3 taškų persvarą – 22:19. Antras kėlinys vyko rezultatyviai, bet jis baigėsi lygiosiomis ir įtakos rezultatui neturėjo – komandas skyrė tie patys 3 taškai – 47:44. Po pertraukos „Kretingos“ komanda pradėjo geriau žaisti gynyboje ir netrukus susikrovė dviženklę persvarą, o paskutinį kėlinį komandas skyrė ir 20 taškų. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Vytautas Šarakauskas (2/2 dvitaškiai, 3/4 tritaškiai, 3/3 baudos, 8 atk. kamuoliai, 3 per. kamuoliai, 28 naud. balai) – 16, Rytis Zabita (7/7 dvitaškiai, 18 naud. balų) – 14, Justas Grikštas (5/5 dvitaškiai, 16 naud. balų) – 12, Kornelijus Stonkus (5/7 dvitaškiai, 5 rez. perdavmai) – 11, Domininkas Matutis (7 rez. perdavimai, 18 naud. balų) ir Rokas Šimkevičius (2/4 tritaškiai, 6 atk. kamuoliai) – po 10, Tadas Budrys (3/4 dvitaškiai, 3/3 baudos) – 9, Tadas Maželis – 7, Rokas Tiškus – 4, Ugnius Kvietkauskas – 3, Dovydas Diemontas. Kovo 27 d. „Kretingos“ komanda namuose 96:100 (31:20; 27:29; 12:28; 26:23) turėjo pripažinti Kauno rajono „Omegos“ (14 pergalių, 14 pralaimėjimų) pranašumą. Prieš šias rungtynes, kretingiškiai jau žinojo, kad Vilniaus „Rivilė“ laimėjo paskutiniąsias savo rungtynes ir užsitikrino pirmąją turnyro lentelės vietą. Todėl poilsis buvo suteiktas Vytautui Šarakauskui, taip pat traumuotiems Karoliui Opulskiui ir Edgarui Daniui, tad daugiau minučių aikštėje gavo jaunesni komandos krepšininkai. Rungtynes kretingiškiai pradėjo atsipalaidavę, ir po K. Stonkaus dvitaškio pirmo kėlinio pabaigoje susikrovė dviženklę persvarą (10 min. 31:20). Antrą kėlinį po T. Maželio prasiveržimo komandas skyrė ir 16 taškų (16 min. 50:34), bet iki pertraukos varžovai skirtumą sumažino iki 58:49. Pirmoje pusėje kretingiškiai puikiai atakavo iš trijų taškų zonos, tikslą pasiekė 11 iš 20 tolimų metimų (55 proc.). Trečią kėlinį kauniečiai pradėjo 0:9 ir pavijo „Kretingos“ komandą (23 min. 60:58). Šeimininkai per visą trečią kėlinį surinko tik 12 taškų, o tuo pasinaudoję varžovai atsidūrė priekyje – 70:77. Ketvirtą kėlinį varžovai pirmavo 13 taškų (33 min. 70:83), bet „Kretingos“ komanda kovojo iki pabaigos, ir po D. Matučio sumestų trijų baudų, likus žaisti 16 sekundžių, komandas skyrė tik 2 taškai – 96:98. Varžovai kitoje aikštės pusėje irgi neklydo nuo baudų metimo linijos, o D. Matučio tritaškis tikslo nepasiekė, ir teko pripažinti varžovų pranašumą.
Pernai kovą siautusi stipri audra „Laura“ nuo kopagūbrio į paplūdimį nuvertė 1921-aisiais pastatytą apie 3 metrų aukščio mūrinį obeliską, ženklinusį prieš šimtą metų nustatytą Lietuvos valstybės sieną su Latvija. Rengiantis minėti Palangos grąžinimo Lietuvai 100 metų jubiliejų, kovo 1-ąją „Pasieniečių klubo“ entuziastai, gavę paveldosaugininkų leidimą, talkinant Pajūrio regioninio parko specialistams, iš smėlio iškasė į tris dalis suskilusį istorinį valstybės sienos ženklą, kurį artimiausiu metu ketina restauruoti. Pajūryje siautusios vėtros jau seniai grasino kažkada kopų viduryje Būtingės paplūdimyje stovėjusį valstybės sienos ribą žymintį stulpą nuplauti į paplūdimį. 1921 m. pastatytas demarkacinis valstybės sienos stulpas buvo vienintelis toks išlikęs savo vietoje Vakarų Lietuvoje. Latvijos pusėje stovėjusį obeliską jūra pasiglemžė 2005-aisiais. 2006 m. Lietuvos Valstybės sienos ženklas buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas, istorinio ženklo išsaugojimu rūpinosi ir pasieniečiai, rengdavę talkas ir vis supildavę jūros nuplaunamą kopą, ir Palangos miesto savivaldybė, 2011-aisiais skyrusi lėšų obeliskui restauruoti. „Tačiau kovoti su stichija šioje paplūdimio vietoje sunku: yra buvę, kad per audras jūra paplaudavo kopagūbrį tiek, kad vanduo prasiverždavo Būtingės terminalo link. Tad pernai įvyko tai, kas neišvengiama: ir istorinis obeliskas, ir valstybinę sieną žymintis pasieniečių stulpas nuvirto į paplūdimį. Norėdami to išvengti, mes rašėme įvairius raštus dėl obelisko perkėlimo 30–50 metrų toliau nuo jūros, tačiau šiuos klausimus reikia derinti ne vien su mūsų pasieniečiais, bet ir su Latvija, o tai gali užtrukti ne vienerius metus“, – sakė L. Kavaliauskas.
Šiųmetinėms Velykoms – dekoruoti laikrodžiai
Kraštietis menininkas Vytautas Kusas prieš kiekvienas Velykas sukuria staigmenų, kuriomis nustebina lankytojus, užsukusius į jo studiją-galeriją Palangoje. Savo kūrybinėmis naujovėmis menininkas kasmet pasidalija ir su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais. Jau prie įėjimo į jo studiją pasitinka velykinis medis su tūkstančiu vėjyje linguojančių kiaušinių, o viduje tarp daugybės per pastarąjį dešimtmetį dekoruotų kiaušinių – šiųmetinėms Velykoms iš stručių kiaušinių sukurti laikrodžiai ir grafinai, taip pat – šviečianti dekoratyvinė lempa iš šimtų vištos kiaušinių. „Tą lempą galvojau įkelti į kiaušiniais išpuoštą liepą, bet pritrūkau laiko – reikėjo laidus išvedžioti, pajungti, kad apšviestų, – apie nebaigtą realizuoti sumanymą prasitarė kūrėjas. – Velykinei kūrybai skyriau tik kovą, ligi tol buvau užsiėmęs kitais darbais.“ V. Kusas dar tapo, kuria miniatiūrinius daiktus, rašo eiles, kolekcionuoja.
|
|
