|
|
|
(1541) 2021-03-26Šiukšlyną pavadino visų kretingiškių problema
Prie buvusios radijo stoties Kluonalių gatvėje, šalia sodininkų bendrijos „Žemaitija“, akis bado suverstas nelegalus sąvartynas, kuris grasina dar viena ekologine nelaime rajone. Be to, prošal Ėgliškių ir Bajorų link veda valstybinis kelias, kurį, redakcijos žiniomis, ketinama pritaikyti turistiniam–piligriminiam Šv. Jokūbo kelio maršrutui. Radijo stoties teritorijoje aplink griūvantį buvusį administracinį pastatą mėtosi senos padangos, televizorių išnaros, automobilių detalės, cisternos ir plastiko talpos su skysčiais. Savivaldybės atstovai šį nelegalų sąvartyną pavadino visų kretingiškių problema, kuriai atsirasti sąlygas sudarė neprižiūrimo pastato savininkas. Atveža ir nuo Klaipėdos Su šunimi aplink radijo stoties teritoriją vaikščiojusi Vita N. pasakojo įdėmiai apžiūrėjusi suvežtas talpas: „Kai kuriose neabejotinai kliuksi „saliarka“, tepalai. Pilna atliekų iš servisų: buferio detalių, ardytų durelių plastiko, taip pat – statybininkų, remontuojančių butus, suvežto laužo. Žmonės ant viršaus dar užverčia ir buitinių atliekų. Netoli upelis, kuris įteka į Akmeną, – jei prakiurtų talpos ar kas nors tyčia jas pradaužtų, vėl užsiterštų aplinka, vėl – ekologinė nelaimė“, – samprotavo skaitytoja. Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė sakė dar kovo pradžioje dėl netvarkos informavusi Savivaldybės Statybų skyriaus ir aplinkosaugos specialistus: „Ten visada šiukšlynas, savininkui skiriamos baudos, nors ne jis pats suvertė tas šiukšles. Tačiau jam priklausančio pastato langai išdaužyti, prieglobstį ten atranda benamiai ir jų sugėrovai. O kai aplinka netvarkinga, žmonės ir toliau šiukšlina.“ „Išpilti, kad niekas nematytų, neįmanoma. Vaikščiojau aplinkui pastatą, žiūriu – benamis renka malkas. Klausiu, kas čia atveža šiukšles? Jis pasakė matęs sunkvežimį atvažiuojant ne nuo Kretingos, o nuo Klaipėdos pusės“, – kalbėjo Kretingos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Ričardas Kašėta.
Ar pasiilgote kavinių?
Kovo 30 dieną rajono Savivaldybės Saugaus eismo komisija turėtų nuspręsti, kokiomis gatvėmis bus organizuotas automobilių eismas, apvažiuojant rekonstruojamą Melioratorių–Vytauto gatvės sankryžą, kuri tam tikram laikui bus uždaryta dėl kelio sankasos aukštinimo darbų. Kretingiškių ir miesto svečių paprašysime kantrybės – sankryžą greičiausiai uždarysime po Velykų“, – situaciją komentavo rajono Savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas, kuris būsimus apribojimus statybvietėje su rangovo įmonės „Eurovia“ atstovais, projektuotojais šią savaitę aptarė kartu su savo pavaduotoja Violeta Turauskaite, rajono meru Antanu Kalniumi, Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigute Jazbutiene, Kretingos miesto seniūne Gintarė Liobikiene, kitais. Su rangovais buvo aptarta ir darbų vykdymo eiga, su projektuotojų atstovu – kaip „sujungti“ naujosios sankryžos ir senojo kelio Vytauto gatvėje asfaltą. Melioratorių ir Vytauto gatvių sankryžos, jos prieigų rekonstrukcijos darbai vyksta vienoje judriausių, su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 216 Gargždai–Kretinga besikertančioje gatvių sankirtoje, kur bus įrengta netaisyklingos aštuoniukės formos žiedinė sankryža. Projektuotojų skaičiavimu, šia sankryža per parą pravažiuoja beveik pusketvirto tūkstančio lengvųjų automobilių ir beveik 300 – sunkiojo transporto.
Kaltino merą susižėrus tarybos nuopelnus
Kretingos rajono savivaldybės taryboje įsivyravusi priešprieša tarp kadencijai įpusėjus sudarytos naujos socialdemokratų, konservatorių-krikščionių demokratų ir liberalsąjūdiečių valdančiosios daugumos ir mažumoje su meru Antanu Kalniumi, darbiečiais likusių „kraštiečių“ – neslopsta. Ketvirtadienį, svarstant A. Kalniaus pateiktą mero ir tarybos 2020 m. veiklos ataskaitą, valdantieji A. Kalnių kaltino, kad ataskaitą meras parengė dviese su savo patarėju, nebendradarbiavo su tarybos nariais, tarybos komitetų pirmininkais, nuskambėjo kaltinimas, kad A. Kalnius vienas susižėrė ir visos tarybos veiklos nuopelnus. „Ataskaitoje akcentuojamas vien mero darbas, tad ateityje taryba atskirai ataskaitą turėtų teikti, nors lig šiolei mero ir tarybos ataskaita buvo bendra“, – pirmas, A. Kalniui pristačius ataskaitą, sureagavo socialdemokratas Steponas Baltuonis. Konservatorius-krikščionis demokratas Vaidas Kuprelis tvirtino, kad įprastai tarybos ataskaitą ankstesni merai derindavo su komitetų pirmininkais, vicemeru, tačiau šįkart to nebuvo padaryta. „Pagal ataskaitą, mere, atrodo tarsi jūs būtumėte dirbęs vienas, be tarybos“, – tarė tarybos senbuvis socialdemokratas Valerijonas Kubilius. Jo bendrapartietei Augenijai Juknevičienei pro ausis nepraslydo trumpame ataskaitos pristatyme A. Kalniaus išsakyta mintis, kad jam per daugiau kaip 1,5 vadovavimo Savivaldybei metų nepavyko peržengti savęs ir pritarti neteisingiems, žalingiems tarybos narių pasiūlymams. A. Juknevičienė, jai pritaręs konservatorius-krikščionis demokratas Juozas Mažeika įžvelgė A. Kalniaus teiginyje tarybos nariams be faktų metamą neskaidrių, žalingų siekių šešėlį, pasitikėjimo taryba menkinimą. Už A. Kalnių mūru stojo jo kolegos iš visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“. „Niekas tarybos nariams nedraudžia pasirinkti savo atsiskaitymo formų ir patiems atsiskaityti rinkėjams. Sumažinote mero komandą, o ataskaita – didelis darbas“, – „kraštietė“ Vaida Jakumienė tai, kokiomis sąlygomis A. Kalnius buvo priverstas rengti ataskaitą, apibūdino kaip valdančiųjų pasityčiojimą iš A. Kalniaus. „Kraštietis“ Vilius Adomaitis tikino, kad analogiškoms ankstesnių merų ataskaitoms taryba pritardavo vienbalsiai. „Kas draudžia kiekvienam tarybos nariui savo darbus įtraukti į mero, tarybos ataskaitą?“ – klausė kitas „kraštietis“ Simas Končius, pagyręs A. Kalnių už gerą darbą ir ypač – už bendravimą su žmonėmis. „Žmonės grūdus nuo pelų atskirs“, – pasakė jis.
Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžio pradžioje tarybos nario priesaiką davė ir taryboje dirbti pradėjo socialdemokratas Tomas Abelkis. Priesaikos ceremonijai vadovavo iš Vilniaus atvykęs Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Valdemar Urban. Nors tarybos posėdis vyko nuotoliniu būdu ir T. Abelkio priesaiką tarybos nariai stebėjo savo kompiuterių ekranuose, meras Antanas Kalnius naująjį tarybos narį pasveikino gyvai, įteikdamas puokštę rožių. V. Urban paskelbė, kad VRK šių metų kovo 12 d. pripažino prieš terminą nutrūkusius tarybos nario socialdemokrato Virginijaus Domarko įgaliojimus. V. Domarkas nutraukti jo tarybos nario įgaliojimus VRK paprašė pats, kai, kaip bendrovės „Limeta“ direktorius, tapo įtariamuoju dėl galimos korupcijos medicinos įrangos viešuosiuose pirkimuose. Tomas Abelkis Lietuvos socialdemokratų 2018 m. rinkimų į Kretingos rajono savivaldybės tarybą sąraše buvo pirmas, negavęs tarybos nario mandato. T. Abelkiui 42 metai, su šeima – žmona Rasa ir dukra Juste gyvena Kretingoje, vadovauja uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos Lytagra“. T. Abelkis dalyvavo 2020 metais rinkimuose į Seimą Kuršo rinkimų apygardoje ir nedaug teatsiliko nuo į lemiamą antrąjį rinkimų turą su Antanu Vinkumi patekusio Juozo Mažeikos. Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariu T. Abelkis tapo pirmą kartą.
„P. n.“ informacija
Šiandien Šaučikiais vadinamos dvi viena šalia kitos Kretingos ir Skuodo savivaldybėse esančios gyvenvietės, kurios dar prieš 75-erius metus sudarė vieną kaimą. Vietovardis – pagal pirmąjį naujakurį Šaučikiai pirmąkart paminėti 1568 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto Plungės valdos žemėlapyje. Manoma, kad vietovardis kilo iš pirmojo naujakurio Šaučikio vardo. Po Valakų reformos kaimui priklausė apie 872 ha žemės, kuri ribojosi su Šaukliais, Nerėpais, Erlėnais, Juodupėnais ir Ermonaičiais (dab. Palšiai ir Šatraminiai), o šiaurės rytinis kampas – su Kulaliais. Kuriantis gatviniam kaimui, visos sodybos buvo statomos vakarinėje žemių dalyje, abipus apie 1,5 km ilgio gatvės, kuria ėjo senasis vieškelis iš Salantų į Mosėdį. Abipus sodybų plytėjo ariami laukai, o už jų, kaimo pakraščiuose, – bendrosios ganyklos, pievos ir miškai. 1646 m. kaimas priklausė Salantų dvarui, o jį padalinus 1675 m. atiteko Grūšlaukės dvarui. Nuo 1750 m. čia buvo 22–23 kiemai, kuriuose 1821 ir 1843 m. gyveno 177 katalikai, priklausantys Salantų parapijai. 1845 m. sudarytame sąraše išvardinti 92 vyrai ir 109 moterys – Alksnių, Anužių, Bagdonų, Bėrontų, Bružų, Dronsučių (Drąsučių), Einikių, Golauskių, Kniūkštų, Kubilių, Kvasų, Laukių, Leknių, Petrauskų, Petručių, Pilipavičių, Razmų, Stanių, Stonkų, Šorių, Vaicekauskų, Valančių, Vamrių, Vičių, Zaburų ir Žutų šeimynos. Jos dirbo iš dvaro išsinuomotą žemę, už kurią mokėjo činšą, o Pesčių palivarke ėjo lažą ir atliko kitas baudžiavines prievoles. Viso kaimo galvijų bandas piemenys ganė bendrosiose ganyklose ir miške, o po šienapjūtės atžėlus atolui – ir pievose. Kaimo miške žemdirbiai ruošė sau malkas ir medieną trobesiams remontuoti, o naujoms statyboms medienos pasigaminti gaudavo Salantų dvaro miško valdoje.
Velykos Darbėnuose – su ekologiniu užmoju
Nors pavasaris, lydimas dar ir pandemijos šleifo, šiemet vangiai keliauja per mūsų rajono miestelius, jų žmonės gyvena artėjančių Velykų nuotaikomis. Darbėnų miestelio aikštė, prie bažnyčios, jau papuošta žmogaus ūgį beveik triskart pranokstančiu šviečiančiu kiaušiniu, begales spalvingų kiaušinių atrideno darbštieji zuikiai ir Velykų bobutė. Karteniškiai kuria velykinę alėją, o kūlupėniškių Velykos atgis ant senųjų langų. Pasaką kuria bendruomenė Darbėnų seniūnijos seniūno pavaduotojos Bernadetos Litvinienės žodžiais, miestelio žmonės į puošybos darbus kibo gerokai prieš šventes, kad suspėtų pasipuošti artėjančiam Verbų sekmadieniui. O svarbiausia yra tai, kad darbėniškiai šiemet velykinį grožį susikūrė panaudodami medžiagas iš ankstesnių švenčių. „Esame taupūs ir išradingi: kiaušiniui panaudojome dar užpraėjusių Kalėdų arkos karkasą, pernai Kalėdoms iš jo buvome padarę burbulą. Puošdami burbulą, juokavome, kad jis tiks ir Velykoms. Ta mintis tiksėjo, kol prisiartino svarbiausia pavasario šventė – taip iš burbulo gimė kiaušinis. Dideliuose krepšiuose sudaiginome tuos pačius grūdus, kuriais buvome prikimšę kalėdinius nykštukus. Draugiškai kibome į darbą – ir štai: miestelis pavirto Velykų pasaka“, – kalbėjo B. Litvinienė. Jos žodžiais, seniūnijos ūkio dalies darbuotojai didžiajam kiaušiniui ne vien išlankstė karkasą, bet ir išpynė jį vytelėmis. Darželio auklėtojos su vaikais išpuošė pačių pagamintomis gėlėmis ir kaspinėliais, o seniūnijos darbuotojos vėlė kiaušinius, kuriuos sukabino ant šakų, siuvo zuikius ir tupdė juos į krepšius. Geba uždegti kitus „Didžiuosius, savo vyro Jono kažkada nupintus, krepšius mums paskolino Elena Ruzgailienė iš Joskaudų kaimo“, – geru žodžiu visus, prisidėjusius prie šventės kūrimo, minėjo B. Litvinienė. Aikštėje greta didžiojo kiaušinio dar puikuojasi mažesni, išpuošti verslininkų Onutės ir Rimanto Benečių, Linos Bumbulienės ir jos kolegių, Lazdininkų seniūnaitės Rimos Dobravolskienės, pedagogės Editos Gliožerienės ir jos vadovaujamų ikimokyklinukų, bibliotekininkių Danutės Paulikienės ir Jurgitos Anužienės. Paklausta, kas yra jų jau tradicinėmis tampančių miestelio Kalėdų ir Velykų švenčių puošybos iniciatoriai, B. Litvinienė nė nedvejojo: „Mūsų seniūnas Alvydas Poškys ir specialistė Asta Kairienė. Abu – jauni žmonės, jiedu ir yra tie amžinieji varikliai. Pilni idėjų ir labai lengvai sugebantys jomis uždegti kitus.“
Seniūnaičių sueigoje aptarta, kas svarbiausia
Kūlupėnuose įvyko išplėstinė seniūnaičių sueiga, kurioje balsavimo teisę turėjo I, II ir III Kūlupėnų bei Nasrėnų seniūnaitijų seniūnaičiai, taip pat kaimo bendruomenės centro „Kūlupėnai“ pirmininkė Jūratė Mačernienė. Kaip teigė J. Mačernienė, susirinkimas buvo dalykiškas, iškelta daug klausimų, be didelių ginčų vieningai priimta daug sprendimų. Kaip visada, jautrus klausimas kaime – gatvių taisymas, asfaltavimas. Anot bendruomenės pirmininkės, seniūnaičiai dar prieš prasidedant sueigai buvo apvažiavę seniūnijos teritoriją, savo akimis pamatę, įvertinę, kad iš anksto žinotų, apie kurias gatves konkrečiai kalbama, kurias pirmiausia reikėtų asfaltuoti, todėl išreiškė šeimininkišką požiūrį paskirstant 2021 metų LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšas. Vienbalsiai nutarta 6 tūkst. eurų skirti Liepų gatvės asfalto dangai atnaujinti; 10 tūkst. 230 eurų – Ateities gatvės asfalto dangai atnaujinti; 18 tūkst. eurų – vietinės reikšmės kelių ir gatvių su žvyro danga priežiūrai; 700 eurų – gatvių ženklinimui. Vienbalsiai buvo pritarta seniūnijos 2020 m. veiklos ataskaitai, aptarti ir kiti svarbūs klausimai, tarp kurių – šunų vedžiojimo ir laikymo tvarka, nes ne visi gyventojai to paiso: nesurenka gyvūnų ekskrementų, kai kurių šeimininkų keturkojai laksto palaidi.
„P. n.“ informacija
Žvainiškės šiltnamyje jau žalia
Nedideliame žvainiškės Daivos Stonkuvienės šiltnamyje prie namų visu ryškumu jau žaliuoja pirmosios salotos. Dabar – salotos, ateis eilė ir pomidorams Pati Daiva juokėsi – anoks čia stebuklas, juk beveik visi kaime gyvenantys žmonės šiltnamius turi ir, ko gero, kas netingėjo padirbėti, tas jau taip pat skanauja ankstyvųjų vitaminingų žalumyninių daržovių. Kaip bebūtų, ir pati pašnekovė pripažino: dažna šeimininkė turi savo patirčių, kuriomis retsykiais pravartu ir pasidalinti. D. Stonkuvienė į vazonėlius pasodintų salotų prisipirko praėjusį pavasarį. Lapus nupjaustė, o likusias šakneles susodino šiltnamyje. Augalai ūgtelėjo, laikui bėgant, pribarstė sėklų. Tada sudygusias jas žvainiškė sukaišiojo į žemę – per žiemą salotos išsilaikė kuo puikiausiai, o šiuo metu lapeliai jau užaugo iki 5–7 centimetrų. Tame pačiame polikarbonatiniame šiltnamyje, sudarančiame galimybes išlaikyti geriausią aplinkos temperatūrą ir jos drėgmę, po truputį jau stypsta pakankamai šiltą kovo 8 dieną Daivos pasėti ir plėvele užkloti špinatai, ridikėliai, netrukus čia bus „apgyvendintos“ paprikos, agurkai. Kitame, taip pat prie namų esančiame stikliniame, šiltnamyje bus pasodinti pomidorai. „Mažiau patenka saulės, iš patirties žinau, kad pomidorai ten auga geriau – vaisiai išsilaiko iki tol, kol pašąla,“ – sakė Daiva. Savo šiltnamio gėrybes ji kruopščiai ir ravėjusi, ir daug laisčiusi, kai pasnigo, prinešusi pakankamai sniego. Tręšusi tik organinėmis trąšomis – perpuvusiu mėšlu. „Bet šiemet pirmąkart išbandžiau ir granuliuotą vištų mėšlą – labai pasiteisino“, – teigė pašnekovė. D. Stonkuvienės šeima daržovių, o jų šiltnamiuose bei lauko darže užsiaugina, kokių tik yra, parduotuvėse, juolab ne sezono metu, beveik neperka, vitaminų semiasi iš savo pačių užsikonservuotų gėrybių.
Kas padeda pasiekti finansinę laisvę
Kaip reikėtų paskirstyti savo gaunamas pajamas, kaip turėtų būti paskirstomos išlaidos, kas galėtų motyvuoti taupyti ir apskritai kas tai yra finansinis raštingumas, „Pajūrio naujienų“ skaitytojams paaiškino Klaipėdos valstybinės kolegijos Verslo administravimo katedros lektorė Jolanta Kreišmonienė. „Kažkur perskaičiau tokią citatą: „Tam, kad numatytumėme žmogaus ateitį, pakanka pažiūrėti, kam jis dabar leidžia pinigus ir skiria laiką!“ – kad finansinio raštingumo įgūdžiai reikalingi nuo mažens, kasdien ir visą gyvenimą, neabejojo lektorė. Ji nepritarė požiūriui, kad galbūt dėl įvairių finansinių krizių apskritai neverta turėti atsargų: „Jei žmogus neturės santaupų, vadinamosios finansinės pagalvės, tai iš kokių pajamų jis gyvens, jei neteks darbo krizės metu? Iš tiesų, žmonės jau turėjo pasimokyti iš 2008 m. krizės – kad finansus reikia tvarkyti atsakingai ir kokios yra galimos pasekmės, to nepadarius. Bet kuriuo atveju, finansinių saugiklių įvairiomis formomis – pinigais, nekilnojamuoju turtu, žaliavomis – auksu, sidabru – turėti verta.“ Pagrindinės finansų valdymo taisyklės Finansiniu raštingumu suprantamas gebėjimas tinkamai valdyti savo asmeninius finansus, gebėjimas suprasti finansinę informaciją ir ja pasinaudoti, priimant teisingus finansinius sprendimus, pradedant kasdienėmis išlaidomis ir baigiant ilgalaikiu finansiniu planavimu. Gyvenant šiandieninėje vartotojiškoje visuomenėje, daugiausia laiko žmonės praleidžia uždirbdami pinigus ir juos išleisdami. O norint pasiekti finansinės laisvės arba kad gautų pajamų užtektų bent iki mėnesio pabaigos, iki kito atlyginimo, ir nereikėtų skolintis, būtina gebėti kontroliuoti uždirbamus ir išleidžiamus pinigus ir atsidėti jų ateičiai, t. y. taupyti. „Nesvarbu kokį būdą tvarkyti asmeninius finansus asmuo bepasirinktų, būtina laikytis pagrindinių taisyklių: išlaidos turi būti mažesnės už pajamas; kaupti santaupas įvairiems nenumatytiems atvejams; ruoštis iš anksto būsimoms didelėms išlaidoms; skolintis atsakingai“, – paaiškino J. Kreišmonienė.
Kretingiškių namai šimtmečiu atgal
Šią savaitę muziejininkių Nijolės Vasiliauskienės ir Nijolės Kalvienės iniciatyva Kretingos muziejaus Parodų salėje surengta paroda „Netolimos praeities (XX a. pirmos pusės) vaizdeliai“ pasakoja apie to meto kretingiškių buitį – namų apyvokos daiktus, darbo įrankius, interjero detales, iš kurių išnyra ir autentiški „perliukai“. Daiktai – iš miestelėnų buities Bendras salės vaizdas, vos įžengus, tarsi laiko mašina nukelia šimtmečiu atgal – į XX a. pirmos pusės miestelėno, mokytojo, tarnautojo ar pasiturinčio ūkininko namus. „Gyventojų buitis visais laikais priklausė nuo žmonių socialinės padėties, todėl juos supantys daiktai atskleidžia tam tikro socialinio sluoksnio būdingiausias stilistines savybes, suteikia žinių apie žmonių buitį, papročius ir tradicijas. Šioje parodoje nebandome parodyti vieną ar kitą statusą visuomenėje turinčio žmogaus buitį, bet atveriame duris į daugumos namų ūkius“, – kalbėjo muziejininkės. Prieškariu ir dar anksčiau kone kiekvienuose namuose būta nemažai skoningų ir vertingų interjero daiktų – laikrodžių, baldų, tekstilės dirbinių, kurie rodė šeimininko turtinę padėtį, skonį, grožio pajautimą. „Tuo laikmečiu baldus dažniausiai gamindavo koks nors nagingas meistras, o tekstilės gaminiais – siuviniais, audiniais, kitokiais rankdarbiais – namus puošė darbščiosios jų šeimininkės ir dukterys“, – priminė N. Kalvienė. Parodos eksponatai, tikino muziejininkės, vieniems primins jų vaikystės namuose matytus daiktus, kitiems – muziejuose ar pas pažįstamus, o kai kuriuos lankytojai neabejotinai išvys pirmąkart.
Buvęs Salantų gimnazijos mokinys kūlupėniškis Karolis Margis prieš metus „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ laidoje laimėjo daugiau nei 53 tūkst. eurų vertės prizą ir teisę mokytis vienoje geriausių pasaulio mokyklų UWC Mastrichte (angl. United World Colleges). Po pusmečio, praleisto Nyderlanduose, jaunuolis dalinasi savo pastebėjimais ir patirtimi. Paklaustas apie laimėjimą, Karolis Margis atviravo, kad neslėpė savo džiaugsmo: „Kai laimėjau, net pačiam buvo sunku tuo patikėti. Suvokimas, kad ką tik pasikeitė tavo gyvenimas, yra sunkiai nusakomas. Buvo be galo daug džiaugsmo ir kitokių emocijų.“ Laimėjimas moksleiviui buvo neeilinis, jis tapo vienu iš 3–5 mokinių, kuriems kasmet suteikiama galimybė ir stipendija mokytis viename iš 18 jungtinių pasaulio koledžų. Nyderlandai kur kas spalvingesni Lygindamas mokymąsi Nyderlanduose ir Lietuvoje, vaikinas teigė pastebintis ir panašumų, ir skirtumų: „Negaliu sakyti, kad mokymas apskritai yra kitoks negu Lietuvoje. Mokomės pagal tarptautinio bakalaureato programą, kuri egzistuoja ir Lietuvoje: pavyzdžiui, pagal šią programą yra mokoma Vilniaus licėjuje, keliose kitose šalies mokyklose.“ K. Margio teigimu, tarp ugdymo programų Lietuvoje ir UWC koledže galima pastebėti nemenkų skirtumų: „Mokomės tik 6 dalykus, kuriuos patys pasirenkame. Pagal programą privaloma skirti tam tikrą valandų skaičių per savaitę savanorystei bei kūrybingumo ir sporto užsiėmimams. Mokiniai yra skatinami siūlyti ir įgyvendinti iniciatyvas, kurias mokykla finansuoja – Lietuvoje tai gana retas dalykas. Čia vyksta gerokai daugiau renginių. Galimybė susikoncentruoti į mėgstamus dalykus padaro mokymąsi kur kas smagesnį, o bendros veiklos, užsiėmimai ir iniciatyvos padeda sukurti bendruomeniškumo jausmą tarp bendramokslių.“ Prakalbus apie Nyderlandų ir Lietuvos skirtumus, pašnekovas teigė, kad didelio kultūrinio šoko nepatyrė, kadangi ir Nyderlandai, ir Lietuva yra Europos Sąjungos valstybės. Pašnekovas akcentavo, kad jam patinka ten esantis brandumas ir liberalumas: „Štai, pavyzdžiui, tokie atvejai, kaip Kretingoje, kur gimnazijos kapelionas išvadino mažumas „iškrypėliais“ čia tiesiog neįsivaizduojami, nes žmonės, ypač mano dabartinės mokyklos bendruomenė, suvokia, kad XXI amžiuje nei homofobijai, nei rasizmui, nei antisemitizmui ar panašiems dalykams vietos paprasčiausiai neturėtų būti. Beje, ir tarp mano bendramokslių yra įvairių mokinių. Įdomus faktas – neseniai mokyklos atlikta apklausa parodė, kad per 20 procentų mokinių čia priklauso LGBT+ bendruomenei ir juos pažinus supranti, kad jie tokie patys žmonės kaip ir visi.“ Moksleivio manymu, Lietuvoje būtų naudinga mokinius labiau įtraukti į popamokines veiklas, skatinti juos mąstyti globaliai ir padėti jiems jaustis mokyklos dalimi. „Ne paslaptis, kad daugelyje mokyklų, ne tik Lietuvoje, o ir visame pasaulyje, yra daug mokinių, kurie eina į mokyklą labiau iš reikalo negu iš malonumo“, – svarstė kūlupėniškis. Jis taip pat palygino mokinių ir mokytojų santykius: ,,Pamenu, besimokant Salantų gimnazijoje mokiniai dažnai bijodavo klausti mokytojų, jeigu kas nors neaišku, kažkaip būdavo nejauku. Čia, koledže, mokytojai išlaiko glaudesnius santykius su mokiniais, į mokytojus yra priimta kreiptis vardu. Toks dalykas Lietuvoje sunkiai įsivaizduojamas.“
Buvęs „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narys Lukas Lukauskas teigė, kad įgyta patirtis rašant straipsnius ir kritinio mąstymo ugdymas jam ypač pravertė renkantis studijas. Vydmantiškis, šiuo metu Kauno technologijos universiteto (KTU) marketingo studijų trečiakursis, tikino, kad žurnalistinio darbo užkulisiai lėmė ir jo studijų pasirinkimą. Vaikino teigimu, siekis gerai mokytis jam kilo penktoje klasėje per lietuvių kalbos pamokas. „Gavau ketvertą už nosinių raidžių rašybos taisykles. Tuometinė mano lietuvių kalbos mokytoja Ieva Latakienė pasakė: neišmoksite taisyklių – negalėsite toliau siekti gerų rezultatų. Dar kartą atsiskaitęs už teorines žinias, gavau maksimalų įvertinimą. Vėliau šios mokytojos paskatintas dalyvavau skaitovų konkursuose, ir, nors juose nelaimėdavau, galėjau lavinti viešojo kalbėjimo įgūdžius“, – prisiminė pašnekovas. Vydmantiškis nutarė išbandyti jėgas ir Vydmantų gimnazijos leidžiamame laikraštyje „Sprigtas“. Parašęs kelis straipsnius ir sužinojęs, kad viena klasės draugių rašė „Kuprinėje“, 2015 metais L. Lukauskas pats nusprendė dalyvauti šioje jaunųjų žurnalistų akademijos veikloje. „Patariant ir padedant mentorei Viktorijai Vaškytei, lietuvių kalbos mokytojai Danutei Dunauskaitei sugalvojau savo straipsniui temą ir pradėjau kūrimo procesą. Pamačius savo pirmąjį straipsnį laikraštyje apėmė didžiulė euforija, bet tuo pačiu – ir savikritiškumo jausmas, kad buvo galima parašyti geriau“, – tvirtino vydmantiškis. Ilgainiui vaikinas įgavo vis daugiau drąsos, gebėjo raiškiau reikšti mintis ir rasti aktualių temų straipsniams. Jis prisiminė įkvėpimo temoms semdavęsis iš jį supusios aplinkos – L. Lukauskas lankė Kretingos meno mokyklą, prisidėdavo prie įvairių renginių organizavimo mokykloje, buvo išrinktas mokinių mokomosios bendrovės prezidentu. Visos šios veiklos skatino supratimą, ką vaikinas norėtų studijuoti baigęs mokyklą. Pradėjęs studijuoti marketingą KTU pašnekovas pastebėjo, kad mokykloje įgytos žinios padeda rašant rašto darbus, jas galima pritaikyti studijuojamoje srityje: „Esu išbandęs save rašant kūrybinius reklamos tekstus – juose svarbiausia skambiai ir paprastai perteikti produkto ar paslaugos esmę, skatinti vartotojus pirkti.“
Šių metų kovo 19 dieną įvyko septintasis globalinis klimato streikas „Daugiau jokių tuščių pažadų“, į kurį įsitraukė ir Lietuva. Tokia tema pasirinkta, nes apie klimato kaitą pradėta kalbėti jau nuo 1938 metų, tačiau visuomenė vis dėlto dažnai elgiasi taip, lyg šis reiškinys neegzistuotų, tarsi klimato kaitos problemos savaime išsispręs, lyg ir apsimetama, kad nežinoma, kaip ją sustabdyti. Dažnai žmonės susiduria su informacijos trūkumu ir nesupranta klimato kaitos svarbos. Nepaisant to, kad klimato krizė yra viena aktualiausių šiandienos problemų, tiek socialiniuose tinkluose, tiek žiniasklaidoje sunku rasti informacijos apie ją. Tad kas vyksta? Visoje Lietuvoje ir Europoje švedų moksleivės Gretos Thunberg įkvėpti jaunuoliai jungiasi į globalų „FridaysForFuture“ (FFF) – „Penktadieniai už ateitį“ – judėjimą. Lietuvoje šis judėjimas išplito gana sparčiai ir jau gyvuoja didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Kadangi pasaulis šiuo metu apimtas koronaviruso pandemijos, visi susitikimai yra virtualūs, tad kiekvienas mūsų gali prisijungti prie bet kurio miesto FFF’o arba įkurti grupę „Penktadieniai už ateitį“ savo mieste. „FridaysForFuture“ judėjime dažniausiai dalyvauja žmonės, supratę, kad individualių veiksmų, pavyzdžiui, rūšiuoti atliekas, – nepakanka, norint laiku suvaldyti klimato kaitą. FFF organizuoja taikius protestus, siekiančius pakeisti nusistovėjusias ir į klimato kaitos faktorių neatsižvelgiančias sistemas arba jų naujas alternatyvas. Be to, įsitraukus į šią veiklą, galima sužinoti ir apie kitus Lietuvoje vykstančius projektus, renginius ir protestus, siekiančius susidoroti su klimato krize. Streiko „Daugiau jokių tuščių pažadų“ tikslas buvo atkreipti visuomenės dėmesį į politikus, kurie ignoruoja ar net neigia šią problemą, į įmones ir fabrikus, kurie į atmosferą išleidžia begalinį anglies dvideginio kiekį. Įvykusio streiko proga vyko virtualios paskaitos, kurias vedė dr. Justas Kažys ir Kauno technologijų universiteto sociologė profesorė Audronė Telešienė. Taip pat „Kino Pavasaris“ kvietė žiūrovus pamatyti įkvepiantį ir klimato aktyvistams artimą filmą: „I am Greta“ – „Aš esu Greta“, po kurio vyko virtuali diskusija klimato kaitos tema. Jei ir norite tapti klimato aktyvistu arba sužinoti apie „FirdaysForFuture“ judėjimą daugiau, visą reikalingą informaciją rasite socialinėse mediose „Instagram“ ar „Facebook“, paskyrose : @FFFLietuva; @FFFVilnius; @FFFKaunas; @FFFKlaipėda; arba internete įrašę „penktadieniai už ateitį“.
Lukrecija GABRĖNAITĖ
„P. n." akademijos narė
Kuprinietis Pranciškonų gimnazijos abiturientas Linas Daugėla kovo mėnesį pelnė du bronzos medalius respublikinėse lietuvių ir filosofijos olimpiadose. Moksleivis teigė, kad šie laimėjimai paskatino supratimą, kokią studijų kryptį jis norėtų rinktis baigęs mokyklą. Vaikinas prisiminė, kad pirmojo filosofijos olimpiados turo metu jis turėjo atsakyti į įvairių filosofų darbų ištraukų pateiktus klausimus ir parašyti filosofinį esė – pašnekovas rėmėsi Imanuelio Kanto mintimi „Genialumas pats negali paaiškinti, kaip jis sukuria kūrinį.“ Filosofijos respublikinėje olimpiadoje L. Daugėla rinkosi iš penkių temų apie politiką, meną, istorinių įvykių sampratą. Abiturientas pasirinko temą apie meną: „Ši sritis man labai artima, turėjau svarių argumentų, buvo įdomu giliau šią temą panagrinėti.“ Abiturientas rėmėsi F. Nyčės, Vydūno, J. Gaarderio, K. G. Jungo, B. Paskalio filosofijomis. Filosofijos respublikinėje olimpiadoje dalyvavo apie 40 moksleivių. Pašnekovo teigimu, per tris valandas parašyti esė nebuvo sunku, nes tema buvo jam artima: „Sunkumo sąvoka yra subjektyvi, man buvo įdomu, todėl didelių sunkumų ir iššūkių nepatyriau.“ Vaikino esė buvo įvertinta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos III laipsnio diplomu ir bronzos medaliu. Nuotoliniu būdu įvyko ir respublikinis Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams etapas. Jame dalyvavo 121 mokinys iš Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų. Olimpiados metu I–II ir III–IV gimnazinių klasių mokiniams reikėjo atlikti įvairias užduotis iš literatūros ir lietuvių kalbos. Anot L. Daugėlos, šių metų olimpiados išskirtinumas – daugybė praktinių žinių, kuriomis siekta patikrinti, kaip olimpiados dalyviai geba pritaikyti žodžių darybos, morfologijos žinias, taip pat reikėjo parašyti kūrinio interpretaciją, tikrintas teksto suvokimas, buvo daugiau dėmesio skirta mąstymui ir samprotavimui, pritaikant literatūros ir kalbos žinias. Olimpiados uždarymo metu vertinimo komisijos pirmininkė prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė pasidžiaugė įvykusiu renginiu, skirtu ir Lietuvių kalbos dienoms šalyje, olimpiados dalyvių akademiniu lygiu, o Pranciškonų gimnazijos abiturientas III–IV gimnazinių klasių mokinių grupėje pelnė III vietą ir bronzos medalį. Kuprinietis atskleidė, kad pelnytos vietos suteiks papildomų balų renkantis studijas. „Abu pelnyti medaliai turi įtakos stojant – dalyvavimas olimpiadose paskatino supratimą, kad man artimiausia humanitarinių mokslų sritis, tačiau konkrečios studijų programos dar neišsirinkau“, – teigė pašnekovas.
„Kuprinės“ informacija
Dažnas abiturientas patiria, kad išsirinkti norimas studijas ar studijų kryptį – pakankamai sunku. Vieni neranda tinkamų ir patinkančių studijų, kiti negali apsispręsti, kurias studijas rinktis. Nepaisant dvejonių, kai kuriems pavyksta atrasti savąją sritį ir siekti užsibrėžtų tikslų. Mintimis apie patyrimus, ieškant tinkamiausios studijų programos, pasidalijo dvi Pranciškonų gimnazijos abiturientės. Svarbu – klausyti širdies Gabrielė Slivskytė ketina studijuoti teisę Vilniaus universitete. „Galbūt teisė gali pasirodyti nuobodi ir siaura studijų kryptis, tačiau įsigilinus požiūris pakinta – ji svarbi kone kiekviename gyvenimo žingsnyje: nuo verslo iki asmeninių interesų. Teisės studijas ketinu rinktis būtent dėl jų įvairiapusiškumo“, – dalijosi mergina. J. Gabrielę šiandien labiausiai traukia kriminologija – teisės kryptis, tirianti nusikalstamumą, jo priežastis, padarinius ir prevenciją. „Prisimenu, aštuntoje klasėje per technologijų pamoką turėjome pristatyti svajonių studijas. Tąkart su pasididžiavimu pristačiau teisę. Paradoksalu, tačiau nuo aštuntos klasės iki šiol, skaičiuojant paskutinius dvyliktos klasės mėnesius, mano nuomonė daug kartų keitėsi. Svajojau tapti gydytoja, psichologe, mokytoja, tačiau galiausiai vėl grįžau prie išsvajotosios teisės“, – atviravo pašnekovė. Moksleivės teigimu, didžiausia motyvacija rinktis teisės studijas – noras padėti užtikrinti teisingumą, išmokti naujų dalykų, aktualių dalyvaujant visuomeniniame, politiniame valstybės gyvenime. „Teisė suteikia daug galimybių tobulėti skirtingose kryptyse, pažinti ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių įstatymus, reglamentus ir nuostatas. Nors per kelerius metus mano pasirinkimas keitėsi, grįžau prie teisės studijų. Tikiu, kad šios studijos – teisingas sprendimas, leisiantis realizuoti save šiame daug pastangų reikalaujančiame kelyje“, – dalijosi mergina. Kadangi Lietuvoje per pastaruosius keletą dešimtmečių teisininkų buvo parengta gerokai daugiau negu iš tiesų reikia, pašnekovę neramina įsidarbinimo galimybė baigus studijas. „Vis dėlto, manau, kad perspektyvūs, motyvuoti, trokštantys dirbti ir tobulėti jaunuoliai visada reikalingi. Tikiuosi, jog būsimieji darbdaviai atsižvelgs į jaunimo norą siekti karjeros aukštumų“, – tikino abiturientė.
Paskelbtas karantinas sustabdė treniruotes, sporto klubų veiklą, o dalis žmonių prarado ir motyvaciją sportuoti. Vieni skundžiasi, kad namų aplinka nesuteikia noro treniruotis, kiti intensyvų sportą keičia pasivaikščiojimais lauke, o treti ir namuose nepraleidžia progos aktyviai leisti laiką bei skatina tai daryti kitus. Kretingoje dirbančios trenerės Ievos Januškienės teigimu, karantinas, darbas iš namų padarė įtaką visiems, tai pakeitė ir jos kasdienį gyvenimą. Sudėtinga motyvuoti save Sporto studijos „Step Up“ įkūrėja ir trenerė Ieva Januškienė teigė, kad anksčiau ji vesdavo po aštuonias treniruotes per savaitę, turėjo ir metinį sporto klubo abonementą, kadangi norėjo stipriau ir tikslingiau sportuoti. Sportas moteriai – atsipalaidavimo būdas, aktyvus poilsis ir gražios figūros receptas. Anksčiau, kai tik turėdavo laisvo laiko, moteris mėgdavo žaisti badmintoną. Pašnekovė atskleidė, kad ji labai norėtų grįžti į badmintono aikštelę. Dar iki gimstant vaikams sportu besidominti moteris kiekvieną savaitgalį praleisdavo badmintono varžybose ir savo amžiaus grupėje pasiekė neblogų rezultatų. I. Januškienė pridūrė, kad jos šeima – badmintono fanai: tėtis Arnoldas Slušnys – treneris, brolis Edgaras – buvęs Lietuvos rinktinės narys, kuris kartu su žmona yra badmintono treneriai, mama ir uošviai taip pat žavisi badmintonu. Ir su vyru ji susipažino badmintono aikštelėje. Deja, visiems per karantiną šio malonumo teko atsisakyti. „Namie man, kaip ir daugumai, sunku prisiversti sportuoti. Moterims visada yra veiklos namuose: pagaminti pietus, išplauti indus, pažaisti su vaikais. Čia sportas nebetenka to žavesio, tad ir motyvacija mažėja“, – atviravo pašnekovė. Sporto mėgėja džiaugiasi, kad per savaitę turi bent dvi nuotolines treniruotes, kurių metu ir pati sportuoja. Savaitgaliais ji aktyviai pasivaikšto gamtoje, stengiasi kuo daugiau judėti, bet tikino jaučianti sporto trūkumą, kadangi yra pripratusi prie didesnių fizinių krūvių. Pasiilgo įprasto darbo Šiuo metu I. Januškienė treniruotes veda socialinio tinklo „Facebook“ uždaroje grupėje. Nuotolines treniruotes pašnekovė organizavo ir per pirmąjį karantiną. Vos tik prasidėjus kitai viruso bangai, sportas vėl buvo perkeltas į virtualią erdvę. „Labai gaila, kad nematau sportuojančiųjų, negaliu jų pataisyti, jei daro pratimą netinkamai. Su moterimis bendraujame dėl atlikimo technikos, tačiau tai būna po treniruočių iškilę klausimai, tad dėl šios priežasties visą treniruotę pratimas galėjo būti atliktas ne taip, kaip reikėtų“, – kalbėjo trenerė. Prasidėjus karantinui, sumažėjo ir sportuojančiųjų. Tai, anot I. Januškienės, yra normalu. Vienos sportuojančios moterys trenerei parašė, kad tikrai neprisivers sportuoti nuotoliniu būdu, kitoms iškilo problemų dėl kompiuterio pasidalinimo su šeimos nariais. Buvo ir tokių, kurios nusprendė daugiau judėti lauke, pasivaikščioti, kai kurios išbando kitas treniruotes – jų šiuo metu internetinėje erdvėje yra didelis pasirinkimas. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad „Step Up“ sporto studijoje treniruotės dažnai vyksta su step platforma, o nuotoliniu būdu to daryti neįmanoma dėl būtino inventoriaus, nes, kad turėtum namuose, jį būtų per brangu įsigyti. Step treniruotės kombinuojamos su viso kūno stiprinimo treniruotėmis, arba kūno dizainu, rato, funkcine ar Tabata principo treniruote, kai pratimai atliekami intervalais, stengiantis atlikti kuo teisingiau ir kuo daugiau kartų vienos serijos metu. Nuotoliniu būdu trenerė veda tas pačias treniruotes, tačiau vietoj pagrindinės step dalies daromas paprastas klasikinis apšilimas, naudojami aerobikos žingsneliai, vėliau stiprinami viso kūno raumenys. Kad būtų įdomiau ir treniruotės nepabostų, moteris ieško buityje turimo inventoriaus, kurį būtų galima panaudoti – tai rankšluostis, vandens buteliukai, pagalvėlės, šluotos lazda ar 5 litrų vandens butelis.
Plungės apylinkės teismas paskelbė sprendimą byloje dėl buvusio teisėjo Petro Kontrimo ieškinio Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Daugiau nei dvidešimt metų teisėju dirbęs ir po konflikto su sutuoktine iš teisėjo pareigų atleistas pilietis prašė jo naudai priteisti 100 tūkst. Eur neturtinės žalos ir 2 tūkst. 200 Eur turtinės žalos. Teismas savo sprendimu visiškai tenkino turtinės žalos ieškinį, o neturtinės žalos ieškinį tenkino tik iš dalies – priteisė 5 tūkst. Eur. Po konflikto su sutuoktine – atleidimas iš pareigų 2016 m. lapkričio 27 d., po tuomet teisėjo pareigas ėjusio P. Kontrimo konflikto su sutuoktine, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjas pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kitą dieną ikiteisminį tyrimą teisėjo atžvilgiu pradėjo generalinis prokuroras. 2017 m. sausio 6 d. Teisėjų taryba patarė Lietuvos Respublikos prezidentei teisėją atleisti iš pareigų nustačiusi, kad teisėjas, būdamas neblaivus, inicijavo konfliktą su sutuoktine, nesugebėjo šio konflikto išspręsti taikiai ir mandagiai, todėl sutuoktinė paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Lietuvos Respublikos prezidentas 2017 m. sausio 6 d. dekretu teisėją atleido iš pareigų dėl to, kad poelgiu pažemino teisėjo vardą. 2017 m. spalio 10 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu buvęs teisėjas pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo savo sutuoktinei, P. Kontrimui paskirta laisvės apribojimo vieneriems metams bausmė, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi apeliacinius skundus patenkino tik iš dalies.
Sustabdė girtą ir be teisių
Užvakar prieš vidurnaktį Kretingoje, Klaipėdos g. ir Nidos g. sankryžoje, policijos pareigūnams įkliuvo girtas „Volvo S40“ vairuotojas –1981 m. gimusiam vyrui nustatytos 1,71 promilės. Maža to, jis neturi vairuotojo teisių.
„P. n.“ informacija
Radinys prie geležinkelio
Užvakar apie 10.30 val. ties Voveraičių kaimu Kretingos rajone, geležinkelio tarpstotėje, prie geležinkelio bėgių, aptiktas neįtikėtinas radinys –16 tūkst. 895 pakeliai cigarečių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 199 str. 3 d.
„P. n.“ informacija
Neužrakinta mašina sugundė ilgapirščius
Pirmadienį apie 12.30 val. pastebėta, kad statybos objekte Užpelkių kaime pavogtas automobilis „Mitsubishi Pajero Sport". Pirminiais duomenimis, mašina buvo palikta neužrakinta ir su rakteliais užvedimo spynelėje. Padaryta 3 tūkst. eurų žala. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Apie gyvenimo universitetus, už kuriuos diplomo niekas neduoda
Kretingiške senbuve save vadinanti Zita Macevičienė, šiomis dienomis paminėjusi savo asmeninį 80 metų jubiliejų, Kretingoje gimė, užaugo, čia užaugino dvi dukteris, dukart liko našlė ir, sakė, niekas jos iš Kretingos kitur ir nepaviliojo. Moters, dar vaiko, akyse Kretinga kilo iš pokario, iš vargo, kaip ir daugelis kretingiškių, kapstėsi šeima, o ir jai pačiai gyvenimas atseikėjo nemažai bėdų ir vargo. „Tačiau dabar mums, senjorams, gyvenimas tikrai šviesus – turime veiklos, kol nebuvo pandemijos, galėjome keliauti. Rieškučiomis galime semti tą gyvenimo džiaugsmą, kurį pasiimti dar leidžia metai“, – optimistiškai kalbėjo Z. Macevičienė, dalyvaujanti visuomeniniuose Kretingos gyvenimo įvykiuose. Ji yra ilgametė miesto Taikos–J. Jablonskio–Medžiotojų gatvių seniūnaitė, aktyviai dalyvauja Kretingos trečiojo amžiaus universiteto veikloje, dainuoja šios švietimo institucijos ansamblyje „Svajonių aidas“, kuriam vadovauja Aloyzas Žilys. Moteris kuria eiles ir jai smagu, kad ansamblio vadovas, matyt, įžvelgęs tose eilėse prasmę, mintį, rimą ir ritmą, sukūrė 4 dainas, kurias atlieka ansamblis. „Gyvenimas man davė sutikti labai daug gerų žmonių. Tai ir padėjo ištverti visus sunkumus, išmokė dalintis – iš mano namų nė vienas neišeis nepavalgydintas, kuo galiu, tuo padedu bėdos prispaustam“, – sakė moteris.
Palangoje – šimtmečio margučiai
Šimto metų jubiliejų, kai Palanga buvo grąžinta Lietuvai, minintis kurortas nuo šeštadienio pasipuoš dešimčia velykinių margučių. Tiesa, šiais metais jie neišsirikiuos Jono Basanavičiaus gatvėje, kaip jau buvo įprasta, o pabirs po įvairias Palangos erdves. Neįprasta šiemet ir margučių puošyba: jie bus padabinti vaikų piešiniais. Palangos ir Šventosios moksleiviai dalyvavo piešinių konkurse „Mano gražiausios pasakos ir legendos apie Palangą ir jūrą“. Komisija atrinko 10 darbų, kuriuos ant 2 metrų aukščio ir 1,4 metro skersmens margučių perpiešė palangiškis dailininkas Gintaras Lapas. Piešinių autoriai: Nikolė Jonauskaitė, Kasparas Jasas, Emilia Sebeckis, Viltė Rakauskaitė, Domantas Barkauskas, Amelija Burvytė, Vėjas Kiuberis ir Marius Diemintas. Ieškosiantiems šimtmečio margučių teks pasivaikščioti po visą Palangą: šv. Velykų simboliai pabirę ne tik kurorto centrinėje dalyje: Meilės alėjoje, J. Basanavičiaus, J. Simpsono, S. Dariaus ir S. Girėno, Jūratės, Žvejų, Kretingos gatvėse, – tačiau pasiekę ir atokesnius pakraščius: Medvalakio gatvę ir Naglio kalną. Palangos kultūros ir jaunimo centras (PKJC), pasirūpinęs projektu „Šimtmečio margučiai Palangoje“, siūlo nuo rytojaus, kovo 27-osios, iki balandžio 11 d. ne tik pasivaikščioti po kurortą ir, vadovaujantis Palangos erdvėse viešinama schema-žemėlapiu, paieškoti margučių, bet ir dalyvauti žaidime-konkurse. Įsijungus mobiliąją programėlę „Walk15“ ir pasirinkus „Šimtmečio margučių Palangoje“ maršrutą, bus galima rasti išsamią informaciją apie kiekvieną margutį. Eiti siūloma pagal programėlėje nurodytą eiliškumą, o šalia kiekvieno margučio reikės rasti kaspinėlį su užrašytu žodžiu. „Surašę visus žodžius, perskaitysite eilėraščio ištrauką. Parašius šio eilėraščio autorių ir nusifotografavus kartu su jums gražiausiu margučiu, nuotrauką reikėtų atsiųsti Palangos kultūros ir jaunimo centrui, o balandžio 11 d. bus paskelbtas konkurso laimėtojas“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė PKJC kultūrinės veiklos vadybininkė Ringailė Juozapavičiūtė, pridūrusi, kad nuotraukas reikia siųsti el. paštu komunikacija@pkjc.lt arba asmenine žinute į Facebook paskyrą www.facebook.com/palangoskjc.
„P. n.“ informacija
Kovo 30 dieną Palanga minės reikšmingą ir išskirtinę mūsų šalies istorijos datą: prieš 100 metų, 1921-aisiais, šis pajūrio miestas-kurortas, prijungus dalį Latvijai priklausiusio Baltijos pajūrio ruožo iki Būtingės, buvo grąžintas Lietuvai. Šiam įvykiui paminėti dar pernai buvo parengta Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečio minėjimo programa. Deja, pandemija programą gerokai pakoregavo: pagrindiniai šventiniai akcentai nuskelia į liepos mėnesį, kiti renginiai vyks visus metus. Puošiasi vėliavomis Šiomis dienomis Palanga dabinasi miesto vėliavomis ir rengiasi visus metus minėti ne tik kurortui, bet ir šaliai svarbią sukaktį – kovo 30 d. sukaks lygiai šimtas metų nuo dienos, kai Palanga, Tarptautinės arbitražo komisijos sprendimu, buvo grąžinta Lietuvai. Nepaisant to, kad dėl šalyje susiklosčiusios epidemiologinės situacijos į šventinius renginius kovo 30 d. nebus galimybės pakviesti visuomenę, paminėti šią visai Lietuvai svarbią datą Palangoje planuojama virtualiu būdu – kovo 30 d. Palangos miesto savivaldybės Facebook socialiniame tinkle bus rodomas specialiai šiai progai sukurtas filmas, Nepriklausomybės aikštę ir Birutės kalną padabins Palangos vėliavos. Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį pažyminčios specialiai šiai progai sukurtos vėliavos papuošė Kretingos, Vytauto ir J. Basanavičiaus gatves. Kurorto gyventojai taip pat kviečiami pažymėti šią visai šaliai svarbią sukaktį – iškelti Palangos miesto vėliavas prie savo namų, pastatų fasadus vėliavomis, plazdėsiančiomis visus metus, rengiasi papuošti ir miesto įstaigos, įmonės bei organizacijos.
COVID-19 STATISTIKA
|
|
