|
|
|
(1540) 2021-03-23Po miestą keleivius autobusai vežios nemokamai?
Nuo balandžio 1-osios, jeigu pritars rajono Savivaldybės taryba, miesto vietinio reguliaraus susisiekimo autobusuose bendrovė „Kretingos autobusų parkas“ keleiviams taikys 100 proc. kelionės nuolaidą. Įžvelgė socialinę neteisybę „Esame pasirengę iki šių metų gruodžio 31-osios teikti nemokamo keleivių vežimo paslaugą. Patirtos išlaidos turės būti kompensuojamos iš rajono Savivaldybės biudžeto“, – sakė bendrovės vadovas Alvydas Dyburys. Jo teigimu, nemokamos kelionės gyventojus turėtų labiau paskatinti rinktis viešojo transporto paslaugas, o, sumažėjus privačių automobilių srautams miesto gatvėse, gerokai mažiau bus teršiamas oras, be to, tai padės spręsti socialines problemas mašinų neturintiems žmonėms. Karantino metu darbo dienomis po Kretingą kursuoja du MAN markės žemagrindžiai, tai yra neturintys laiptų, autobusai. Bilietus, kurių vieno visa kaina 50 ct, parduoda vairuotojai. Mokiniams, pateikusiems galiojantį mokinio pažymėjimą, taikoma 50 proc. nuolaida, arba jie gali 80 proc. pigiau nusipirkti nuolatinį bilietą. Per šių metų vasarį už vežimo paslaugą mieste surinkti 598 eurai, o lengvatų suteikta už 188 eurus. Vieno mėnesio Savivaldybės dotacijos, anot A. Dyburio, siekia 9 tūkst. eurų. Vienas projekto 100 proc. kompensuoti keliones miesto autobusais iniciatorių rajono Savivaldybės tarybos narys Dovydas Bajoras pirmiausia įžvelgė neteisybę: šiuo metu į ugdymo įstaigas miesto autobusais besivažinėjantys kretingiškiai vaikai bilietus turi pirkti kad ir su 50 proc. nuolaida, kai iš kitų rajono vietovių kasdien yra atvežami nemokamai. „Manau, kad visi mokiniai – tiek miesto, tiek kaimo – turėtų turėti vienodą teisę į mokyklas Kretingoje atvažiuoti nemokamai. Taip būtų atkurta socialinė lygybė“, – akcentavo D. Bajoras.
Kokios aplinkybės verčia padidinti vietinės rinkliavos mokestį
Šią savaitę rajono Savivaldybės tarybos nariai savo posėdyje turėtų priimti sprendimą dėl vietinės rinkliavos mokesčio padidinimo. Kokios priežastys lemia, kad tenka kelti kainą už buitinių atliekų surinkimą, paaiškino Savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Rimantas Žiaušys ir įmonės ekonomistė Eglė Alonderienė. Jų teigimu, vietinės rinkliavos mokestis nebuvo keliamas nuo 2014-ųjų. „Šiandienos realijos tokios, kad sprendimą didinti vietinės rinkliavos mokestį verčia kelios aplinkybės. Visų pirma, – dėl padidėjusio vadinamojo vartų mokesčio, kurį „Kretingos komunalininkas“ sumoka už į Dumpių sąvartyną atvežtas mišrias buitines atliekas, antra, – dėl numatomo darbuotojų užmokesčio didinimo, taip pat – dėl atliekų surinkimo infrastruktūros atnaujinimo“, – kalbėjo įmonės direktorius ir ekonomistė. Kiek daugiau mokėsime realiai Iki šiol 1 t komunalinių atliekų surinkimo ir sutvarkymo kaina – 92,26 Eur, siūloma nauja kaina – 105,47 Eur ( su PVM). Nuo vasario 1 d. beveik 8 Eur buvo padidintas vadinamasis vartų mokestis: vietoj 35,54 Eur už 1 t šiukšlių tenka mokėti 43,52 Eur. „Negalime neskatinti ir darbuotojų – praėjusiais metais neatskaičius mokesčių vidutinis įmonės darbuotojų darbo užmokestis buvo 1 tūkst. 20 Eur, o atliekas tvarkančiame skyriuje – tik 768 Eur“, – „Kretingos komunalininko“ direktoriaus pastebėjimu, dėl atliekų surinkimo infrastruktūros atnaujinimo ir numatomo darbuotojų darbo užmokesčio didinimo kainos už šiukšlių sutvarkymą didėjimas sudaro 5,23 Eur. Kiek realiai didėtų vietinės rinkliavos mokestis atskiroms gyventojų grupėms? Daugiabučių namų butuose, kuriuose gyvena 1 gyventojas, – 34,92 Eur per metus (dabar moka 29,04 Eur), numatomas padidėjimas – 0,49 Eur per mėnesį. Kai bute gyvena 2 gyventojai, jie mokės 69,84 Eur per metus (dabar 58,08 Eur), numatomas padidėjimas 1 gyventojui – irgi 0,49 Eur per mėnesį. Bute gyvenantys 3 gyventojai mokės 102,72 Eur per metus, kai dabar moka 87,12 Eur. Numatomas padidėjimas – 0,43 Eur 1 gyventojui per mėnesį. Bute gyvenantys 4 gyventojai, dabar mokantys 116,16 Eur per metus, mokės 129,96 Eur, ir numatomas padidėjimas 1 gyventojui yra 0,28 Eur per mėnesį. Daugiabučio bute gyvenantys 5 asmenys vietinės rinkliavos mokės 153,96 Eur/metus (dabar moka 145,20 Eur) – numatomas padidėjimas 1 gyventojui – 0,15 Eur.
Vytauto–Melioratorių gatvių žiede atnaujinti darbai
Pernai pradėtoje rekonstruoti Vytauto–Melioratorių gatvių sankryžoje, kur rengiamas modernus eismo žiedas, šį kovą atnaujinti statybos darbai: rangovai – vilniečių įmonė „Eurovija Lietuva“ – šiomis dienomis frezuoja senąją kelio dangą. Eismas žiedu – šią vasarą Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Violetos Turauskaitės žodžiais, Vytauto–Melioratorių gatvių žiedas yra tvarkomas išvien iš Savivaldybės ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) lėšų: Savivaldybė – jai priklausančioje teritorijoje, arba kelio prieigose, o LAKD – važiuojamojoje dalyje. Žiedo įrengimo darbų sąmata – per 1,3 mln. Eur, iš jų Kelių direkcijos dalis – 684 tūkst. Eur. Pirmiausia buvo pradėti darbai Savivaldybei priklausančioje zonoje, numatyta, kad jie kainuos 568 tūkst. Eur. „Tačiau mums darbai pabrango dar 53,6 tūkst. Eur, nes teko iškelti ESO ir dujotiekio tinklus. Norėjome, kad renovacija vyktų kuo sparčiau, tad Savivaldybės sąmata išaugo iki 621,6 tūkst. Eur“, – kalbėjo Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Sigutė Jazbutienė. Ji teigė, kad rangovai laikosi terminų, dirba tvarkingai – žiedo renovacija pagal sutartį turėtų būti užbaigta iki liepos vidurio. Papildomai dar 2 mėnesius trunka dokumentų tvarkymas, darbų pridavimas komisijai. „Dabar kretingiškių prašome kantrybės ir supratingumo, kad, kiek įmanoma, vengtų važiuoti šia sankryža, nes eismas apsunkina rangovams vykdyti darbus“, – kalbėjo S. Jazbutienė.
Raktas į sėkmę – sistemingas darbas
Kretingos meno mokyklos mokinys, mokytojo Laimono Staniaus auklėtinis 14 metų saksofonininkas Augustinas Paulauskas per karantiną dalyvavo keliuose šalies ir tarptautiniuose konkursuose, kuriuose jį lydėjo neabejotina sėkmė. Anot mokytojo, raktas į sėkmę – tai sistemingas nuolatinis darbas, kuo šis vaikinas ir išsiskiria iš kitų. Nors konkursai vyko per nuotolį, tai laimėjimų nesumenkina. „Visais atvejais reikia groti gerai ir tik gerai. Antra, – konkursams per nuotolį būtina pateikti kokybiškus įrašus, o tai irgi reikalauja nemažai pastangų. Būna, kad bandymas seka po bandymo, kol pasiekiama kokybės“, – teigė L. Stanius, akcentuodamas, kad prie Augustino laimėjimo svariai prisidėjo ir jo tėvai – palaikydami, skatindami, padėdami įrašyti kūrinius. Tarptautiniame konkurse „International Music Astana“ Kazachstane A. Paulauskas tapo II v. laureatu, jo koncertmeisterė – pedagogė Olga Vasiljeva. Antrą vietą jis užėmė ir II respublikiniame konkurse „Karališkasis barokas“, kuriame reikėjo atlikti baroko laikotarpio kūrinį. Be Augustino, šiame konkurse dalyvavo bei II v. užėmė ir kitas L. Staniaus auklėtinis 10 metų Julius Verba, kuriam akomponavo jo mama Edita Verbienė. Utenoje surengtame respublikiniame konkurse „Naujieji atradimai“, kuriame dalyvavo gerokai per 1,5 tūkst. jaunųjų atlikėjų įvairiais instrumentais, pučiamųjų grupėje A. Paulauskas pelnė III v.
Pavogė mašinos žibintus
Kretingoje, Tiekėjų g., nuo automobilio „Volvo XC 60“, stovėjusio vienai uždarajai akcinei bendrovei priklausančioje aptvertoje aikštelėje, pavogti priekiniai žibintai. Žala siekia 900 eurų. Apie vagystę Kretingos rajono policijos komisariatui pranešta vakar. Pradėtas tyrimas.
„P. n.“ informacija
Per nuotolį įvyko didžiausias karatė renginys – Pasaulio klubų taurės kata varžybos. Jose dalyvavo per 1 tūkst. sportininkų, arba 126 klubai iš 26 pasaulio šalių. „Shodan“ mokyklos vaikų komanda komandinėje įskaitoje užėmė III v., ir tai buvo geriausias Lietuvos klubų pasirodymas, nes kiti Lietuvos klubai liko už prizininkų pakylos. Šiose varžybose kovojo „Shodan“ mokyklos auklėtiniai, kurie sportuoja Kretingos mieste ir rajone. Techniškai kata rungtis atliko, 4 varžoves užtikrintai įveikė ir čempione tapo Kamilė Einikytė, aštuntfinalyje laimėjusi prieš švedę, ketvirtfinalyje įveikusi vengrę, pusfinalyje ir finale nugalėjusi Ukrainos atstoves. Rokas Pipiras šešioliktfinalyje laimėjo prieš ispaną, aštuntfinalyje nugalėjo ukrainietį, tačiau ketvirtfinalyje, teisėjų sprendimu, geriau pasirodė Lenkijos sportininkas. Rokas šiose varžybose tarp 26 dalyvių užėmė VII v. Matas Jonauskas pirmą kovą laimėjo prieš vengrą, šešioliktfinalyje – prieš ukrainietį, tačiau ketvirtfinalį pralaimėjo šveicarui ir tarp 60 dalyvių buvo 13-as. Kurmaitiškis Markas Budrys, aštuntfinalyje laimėjęs prieš Kazachstano atstovą, o ketvirtfinalį pralaimėjo ukrainiečiui, užėmė VI v. tarp 20 dalyvių. Kurmaitiškė Neda Galdikaitė aštuntfinalyje laimėjo prieš ukrainietę, bet ketvirtfinalį pralaimėjo prancūzei ir tarp 20 dalyvių buvo 7-a. Karolis Šlima šešioliktfinalyje laimėjo prieš lenką, aštuntfinalyje nugalėjo ukrainietį, tačiau ketvirtfinalį pralaimėjo Ukrainos sportininkui ir buvo 5-as tarp 23 kovotojų. Nojus Jurkaitis pirmą kovą laimėjo prieš rumuną, aštuntfinalyje nugalėjo ukrainietį, ketvirtfinalį pralaimėjo lenkui ir tarp 27 dalyvių buvo 6-as. Domantas Viskontas aštuntfinalyje laimėjo prieš latvį, ketvirtfinalį pralaimėjo vengrui ir užėmė VII v. Trenerių pagyrimo nusipelnę karatekos: Austėja Beniušytė, Viltė Drungilaitė, Kazimieras Samsonovas, Ula Gaubė, Erika Petrikaitė, Živilė Bružaitė, Kornelija Česnakaitė, Tadas Vainutis, Paulius Kaunas, Juozas Jonkus, Leonas Alčiauskas, Justas Jonušas, Greta Intaitė.
„P. n.“ informacija
Naująjį Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos sezoną pradėjo Gvido Juškos vadovaujami Kretingos FK „Minija“ futbolininkai, sezono atidarymo rungtynes žaidę namuose, dirbtinės dangos aikštėje. Nors po pirmo kėlinio futbolo gerbėjai ir galėjo džiaugtis palankiu rezultatu 1:0, vis dėlto antrą kėlinį dviem įvarčiais pasižymėjo varžovai – Kazlų Rūdos „Šilo“ futbolininkai, pergalingą įvartį pelnę pačioje susitikimo pabaigoje. Sezoną LFF I lygoje šiemet pradėjo 14 komandų. Į I lygą Kazlų Rūdos „Šilas“ sugrįžo po penkerių metų, 2016 m. jam buvo pavykę laimėti ir I lygą, tačiau dėl pritaikytų sankcijų komanda negalėjo startuoti A lygoje ir netgi buvo perkelta į II lygą, bet sportiniu principu ją laimėjo ir vėl sugrįžo (į I lygą). Komanda sudaryta iš patyrusių žaidėjų ir vietinio jaunimo, turi patyrusį trenerį Gediminą Jarmalavičių, dirbusį ne viename aukščiausios lygos klube. „Kalbant apie varžovų pagrindinius žaidėjus, tarp jų žaidžia ir buvęs Lietuvos rinktinės puolėjas 40-metis Ričardas Beniušis, o taip pat ir gynybos ramstis Andrius Račkus“, – varžovus pristatė Kretingos „Minijos“ trenerio asistentas Martynas Viluckas. Aktyviai žaisdama „Minija“ vertė varžovus gintis, o šie bandė ieškoti laimės kontratakose. Likus žaisti vos 10 minučių iki I kėlinio pabaigos, šeimininkų legionierius iš Italijos Hamed‘as Sako dešiniajame krašte atliko puikų reidą į baudos aikštelę. Varžovai jį neleistinai pargriovė, o teisėjas paskyrė 11 m baudinį. Baudinio realizuoti stojo kretingiškių saugas Neilas Urba, kuris pasiuntė kamuolį į dešinįjį vartų kampą, išvesdamas šeimininkus į priekį – 1:0. Šeimininkai I kėlinį galėjo padvigubinti savo persvarą, bet H. Sako, likęs vienas prieš varžovų vartininką, sudelsė atlikti smūgį, ir I kėlinys tuo ir baigėsi. Antrą kėlinį ir vėl aktyviau pradėjo Kretingos „Minija“, o varžovai ir toliau žaidė, laukdami savo šansų kontratakose ir standartinėse situacijose. Po 55-ą minutę pakelto kampinio „Šilo“ futbolininkai pasinaudojo sumaištimi baudos aikštelėje ir atstatė rungtynių pusiausvyrą – 1:1. Per paskutinį pusvalandį „Minijos“ komanda turėjo savo momentų, bet jais pasinaudoti nepavyko. Valdas Jašmontas iš kelių metrų pataikė tiesiai į varžovų vartininką, o po keitimo pasirodęs puolėjas Dominykas Jakočiūnas vietoj smūgio nusprendė apeiti varžovų vartininką, bet to padaryti nepavyko. Jau atrodė, kad rungtynės baigsis taikiai, bet kretingiškių legionierius iš Uzbekijos Solibek‘as Karimov‘as per teisėjo pridėtą laiką grubiai suklydo prarasdamas kamuolį savo baudos aikštelės prieigose, o tuo pasinaudojęs futbolo veteranas R. Beniušis pelnė savo komandai pergalingą įvartį.
Kretingos krepšinio klubo komanda „Kretinga“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, priartėjo prie Regionų krepšinio lygos (RKL) reguliariojo sezono pabaigos. Komandai po dar dviejų pasiektų pergalių namuose pavyko užsitikrinti II vietą. Artėjantį savaitgalį kretingiškiai reguliarųjį sezoną pabaigs, o Vilniaus „Rivilės“ kluptelėjimo atveju galima iškovoti ir pirmą vietą. Per 28-is turus „Kretingos“ krepšininkai yra pasiekę 22 pergales. Kovo 19 d. „Kretingos“ komanda namuose 117:102 (33:24; 31:33; 27:20; 26:25) nugalėjo Panevėžio „Bangenę-Aiverą“ (4 pergalės, 24 pralaimėjimai). Mūsiškiai puikiai pradėjo rungtynes ir po Roko Šimkevičiaus dvitaškio susikrovė 14 taškų persvarą (9 min. 33:19), bet Aukštaitijos sostinės komanda į tai atsakė 5 taškais iš eilės ir po I kėlinio komandas skyrė 9 taškai. Antrą kėlinį ir toliau abi komandos įsivėlė į žaidimą be gynybos ir keitėsi sėkmingomis atakomis. Svečiams iki pertraukos pavyko šiek tiek sumažinti „Kretingos“ komandos persvarą – 64:57. Pasibaigus pertraukai kretingiškiai po Edgaro Danio dvitaškio vėl susikrovė 14 taškų persvarą (24 min. 74:60), bet varžovams ją vėl pavyko sumažinti iki 5 taškų (28 min. 82:77). Tado Budrio tritaškis kėlinio pabaigoje vėl sugrąžino saugesnę 14 taškų persvarą – 91:77. Ketvirtą kėlinį varžovams pradėjo stigti jėgų, po Karolio Opulskio tritaškio skirtumas pasiekė ir 20 taškų ribą (31 min. 97:77), tad rungtynių nugalėtojas abejonių nebekėlė. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Domininkas Matutis (3/5 dvitaškiai, 4/7 tritaškiai, 6 atk. kamuoliai, 6 rez. perdavimai, 24 naud. balai) – 20, Justas Grikštas (5/7 baudos, 5 per. kamuoliai, 5 išprov. pražangos, 24 naud. balai) ir Rytis Zabita (10 atk. kamuolių, 26 naud. balai) – po 18, Edgaras Danys (4/6 dvitaškiai, 2/3 tritaškiai) ir Rokas Šimkevičius (2/3 tritaškiai, 4/5 baudos, 9 rez. perdavimai, 3 per. kamuoliai, 23 naud. balai) – po 14, Tadas Maželis (6/9 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai, 7 rez. perdavimai, 17 naud. balų) – 12, Karolis Opulskis (2/2 tritaškiai) – 11, Tadas Budrys (2/2 tritaškiai) – 8, Kornelijus Stonkus – 2.
Kretingos rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, nuo kovo 1 iki kovo 19 d. rajone kilo 8 gaisrai. Kovo 1 d. Salantuose, Žemdirbių g., ūkiniame pastate degė suodžiai. Kovo 5 d. taip pat Salantų mieste, J. Janonio g., – plastikiniai šiukšlių konteineriai. Vienas sudegė visiškai, kitas apdegė. Kovo 6 d. Darbėnuose, Laukžemės g., dėl ne pagal gaisrinius reikalavimus įrengto dūmtraukio, kai nebuvo išlaikyti saugūs priešgaisriniai atstumai nuo degių konstrukcijų, užsiliepsnojo gyvenamasis namas. Kovo 7 d. Kretingoje, Maironio g., gyvenamajame name degė suodžiai. Kovo 8 d. Kretingoje, Šventosios g., – namas, kuriame niekas negyveno. Spėjama, kad gaisrą galėjo sukelti benamiai. Kovo 11 d. Tūbausiuose, Užtvankos g., gyvenamajame name degė suodžiai. Kovo 11 d. Kurmaičiuose, Akmenos g. esančio gyvenamojo namo palėpėje, dėl galimai iš kamino nukritusios žiežirbos buvo užsidegęs čiužinys.
„P. n.“ informacija
Senjorų dienos centre – bendrystė ir veiklos
Dešimtmetį Kretingos socialinių paslaugų centre veikiančią senyvo amžiaus asmenų dienos globos tarnybą kretingiškiai vadina paprastai – senolių darželiu, mat jame rūpinamasi vienišų asmenų ar tų, kurių artimieji perdien užimti darbuose, priežiūra ir užimtumu dienos metu. Sportuoja, kuria rankdarbius Socialinių paslaugų centro direktorės Danutės Skruibienės žodžiais, šios tarnybos paslaugomis labai patenkinti ir patys senjorai – čia susirenka bendraamžiai, jiems smagu kartu leisti laiką, ir jų artimieji. „Ypač vienišiems žmonėms centras tampa tarsi antraisiais namais, kur jie gali tiesiogiai bendrauti tarpusavyje ir su darbuotojais. Mūsų centras gali priimti iki 25 senjorų, tačiau šiuo metu dėl kovido jį telanko 7–8 žmonės, nes privalome išlaikyti saugų atstumą. Daugumos asmenų amžius – nuo 70 iki 90 metų. Centrą jie gali lankyti 5 dienas per savaitę arba mažiau. Už paslaugas senjorai moka skirtingai, bet ne daugiau kaip 20 proc. nuo gaunamų pajamų“, – kalbėjo vadovė. Senjorų rytas prasideda nuo suneštinių pusryčių, darbuotojos paruošia arbatą, vaišina sausainiais. Žmonės apžvelgia spaudą, dalijasi politikos aktualijomis, mėgsta jas aptarti, diskutuoti, kartu žiūri televizorių. Po pusryčių vieni eina sportuoti, kiti užsiima rankdarbiais – karpo, klijuoja, lipdo, kuria iš siūlų, mezga. Kiekvienai šventei – neseniai Kovo 11-ąjai, dabar Velykoms – ruošia suvenyrus ir išpuošia centro patalpas. Vadovės žodžiais, šios veiklos nėra būtinos, jei žmogus tądien jų nenori ar neturi jėgų. Įrengti miegamieji, kur jis gali pailsėti. Taip pat įrengta virtuvėlė, higienos kambariai.
Nuo 2022-ųjų vasario Marijono Daujoto progimnazija, Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija ir Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka beveik visą joms reikalingą elektros energiją gaus iš saulės elektrinių. Preliminariai suskaičiuota, kad įstaigos sutaupys ne mažiau kaip 30 proc. išlaidų elektros energijai, ir Savivaldybės investicija atsipirks per 4–5 metus. Gavo 80 proc. subsidiją Praėjusiais metais trys Kretingos rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos – Marijono Daujoto progimnazija, Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija ir Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka – teikė paraiškas Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai paramai gauti pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo programą. Metų pabaigoje įstaigos gavo 80 proc. subsidiją pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose saulės elektrinėms įsigyti“. Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė, įgyvendinant šiuos projektus ant Marijono Daujoto progimnazijos ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos stogų šiais metais turi būti įrengtos atitinkamai 63,7 ir 62,9 kW galios saulės elektrinės, o Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka planuoja įsigyti 135 kW galios saulės elektrinę iš saulės parkų. „Saulės elektrinių galia parinkta įvertinus įstaigų elektros energijos suvartojimą 2019 metais ir stogų padėtį. Bibliotekai pasirinkta nutolusi saulės elektrinė iš saulės parkų atsižvelgiant į tai, kad ant pastato stogo netelpa tokios galios saulės elektrinė“, – paaiškino projektus kuravusi ir įstaigoms paraiškas parengti padėjusi V. Turauskaitė. Ji patikslino, kad saulės elektrinės turi būti įsigytos ir įstaigos turi tapti elektrą gaminančiais vartotojais iki 2022 m. vasario mėnesio.
Lengvas makiažo pagrindasBe abejo, jei nesate linkusi dažytis, makiažo pagrindo gali ir neprireikti kasdien. Kaip bebūtų, šią makiažo priemonę reiktų turėti tais atvejais, kai laukia prašmatni vakarienė ar tiesiog norite pasipuošti. Svarbiausia – rinkitės ne sunkų, o lengvos tekstūros makiažo pagrindą. Tam puikiai tinka BB bei CC kremai, kurie nedžiovina bei suteikia veido odai sveiką išvaizdą bei spindesį. Dengiant šį makiažo pagrindą plonu sluoksniu ant odos, lengvai sukursite natūralų įvaizdį, o taip pat, jeigu reikalingas stipresnis maskavimas, galima padengti veidą ir dar vienu papildomu sluoksniu. Nebijokite eksperimentuoti ir išbandyti skirtingas makiažo pagrindo dengimo technikas, kadangi kiekviena jų suteiks vis kitokį galutinį rezultatą.
Saulės elektrinės tampa vis aktualesnės – jas renkasi vis daugiau atsakingų gyventojų visame pasaulyje. Sparčiai augančiam populiarumui didelę įtaką daro šiuo metu tam suteikiama valstybės parama. Žmonės svarsto ne tik apie galimybes sutaupyti, būti energetiškai nepriklausomiems, bet ir nori padėti planetai, susiduriančiai su vis daugiau ekologinių iššūkių. Didžioji dalis mūsų energijos poreikių vis dar yra patenkinama iš naftos, dujų ir anglies, bet artimoje ateityje laukia neišvengiamas perėjimas prie kitų alternatyvų. Minėti šaltiniai yra riboti, apie jų daromą žalą gamtai yra vis daugiau kalbama, tad natūralu, kad daugiau gyventojų renkasi perėjimą prie atsinaujinančios saulės energijos. Tikėtina, kad saulės energijos plėtrą dar labiau skatina nuo šių metų įsigalioję nauji pastatų energinio naudingumo reikalavimai, kurie numato, kad didžioji dalis namui reikalingos energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tad ne tik renovuodami, atnaujindami, bet ir statydami individualius namus, daugiabučius, net ir sodo namus, vis daugiau savininkų galvoja apie galimybę įrengti saulės elektrines ant stogo ir saulės šviesą paversti į elektros energijos gamybą. Šiuo metu Lietuvoje individualių namų ar daugiabučių gyventojai gali pasinaudoti APVA parama saulės elektrinėms įrengti. Kiekvienas, planuojantis įsirengti saulės jėgainę, turi dideles galimybes ją gauti ir padengti apie 40 proc. visų saulės elektrinės įrengimo išlaidų. Atsiradusi parama ir finansavimo galimybės saulės elektrinių statybą paverčia patrauklia investicija. Žinant, kad elektros kaina ateityje kils, o vartojimas nemažės, daugelis šia galimybe nori pasinaudoti. Pagal ESO pateiktus duomenis, iki 2021 m. saulės elektrines, kurių įrengtoji galia yra 80 MW, Lietuvoje jau įsirengė 8 tūkst. 640 vartotojų.
Inicijuoja įteisinti istorinį herbą
Kretingiškis Stasys Šimkus kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorių Egidijų Viskontą su pasiūlymu įteisinti Kretingos rajono istorinį herbą – grifą, kuris yra Chodkevičių giminės herbo dalis. Seimas 2021-uosius yra paskelbęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žymaus karvedžio, Žemaitijos seniūno, Vilniaus vaivados, LDK didžiojo etmono, Kretingos miesto steigėjo, Bernardinų vienuolyno ir parapijos steigėjo, bažnyčios ir vienuolyno statytojo Jono Karolio Chodkevičiaus, kurio 400-ąsias mirties metines šiemet ir minime, metais. „Įteisindami istorinį rajono herbą, kurį puoštų Chodkevičių giminės herbo dalis – grifas, atiduotume istorinę ir deramą pagarbą Kretingos miesto įkūrėjui“, – neabejojo pasiūlymo autorius S. Šimkus. S. Šimkaus pastebėjimu, Kretingos rajono herbas turėtų sutelkti ir vienyti visus rajono žmones, neskirstant jų pagal tautybę, politines pažiūras, tikėjimą ir pan. „Jis turi būti mūsų vienybės, ryžto ir pasitikėjimo vienas kitu ženklas, – sakė jis. – Mes turime istorinę galimybę savo rajoną suvienyti po Chodkevičių giminės simboliu – grifu.“ Rajono Savivaldybės administracijos direktorius E. Viskontas pasidžiaugė, kad rajone esama iniciatyvių ir idėjų netrūkstančių žmonių. „Taip, Stasys Šimkus su manimi susisiekė, išdėstė savo idėją. Vienas pats jai pritarti negaliu – Stasio Šimkaus pasiūlymas perduotas Kultūros ir sporto skyriui, būtina dėl to pasitarti ir su istorikais“, – teigė administracijos direktorius. Tačiau jis pripažino, kad tolimesnė eiga gali būti gana ilgoka – herbo patvirtinimo procedūroms gali prireikti ir metų dvejų.
Dažnai labdaringose organizacijose dirbančiųjų veiklą matome kaip pagalbos teikimą tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Kaip bebūtų, yra žmonių, kuriems savanoriška veikla nėra vien pagalba kitiems, bet ir būdas geriau pažinti save bei tobulėti, todėl tai tampa jų gyvenimo dalimi. Su jaunųjų maltiečių organizacija susipažino Kartenoje Trisdešimtmečio Edvino Regelskio pažintis su savanoryste prasidėjo dar 2004 metais, kuomet jis ir atėjo į šiemet 25-ąjį gimtadienį švęsiančios Kartenos jaunųjų maltiečių organizacijos gretas. „Aštuntoje klasėje su šeima atsikraustėme gyventi į Karteną. Čia, naujoje mokykloje, didžioji dalis mano klasės draugų buvo jaunieji maltiečiai, tad galima tik įsivaizduoti, kokie buvo šansai, jog ir aš netapsiu vienas jų“,– prisiminimais dalinosi pašnekovas. „Pradėjus savanoriauti buvo nemažai tokių momentų, kuomet išvažiavimas į įvairius renginius, stovyklas ar jaunimo susitikimus labiausiai džiugindavo dėl to, kad praleisi vieną kitą pamoką“,– juokavo E. Regelskis. – Kaip bebūtų, laikui bėgant pamačiau, kad maltiečiai yra didelė, ilgą istorinę praeitį turinti tarptautinė organizacija, ir supratau, dėl ko iš tiesų noriu būti jos dalis.“ Vilniuje gyvenantis kraštietis teigė, kad karteniškių bendruomenė labai aktyvi, o daugelis miestelio gyventojų ir patys yra buvę maltiečiai, tad natūralu, jog ryšiai su čia veikiančia savanoriška jaunimo organizacija glaudūs. „Apskritai, prisiminus laikus, kai priklausiau Kartenos jauniesiems maltiečiams, smagiausia dėl to, kad jaunimas iš įvairiausių organizacijų visame rajone aktyviai bendravo ir bendradarbiavo tarpusavyje“, – džiaugėsi pašnekovas. Kartenos jaunieji maltiečiai savanoriaudavo tiek pačiame miestelyje, tiek rajone, būdavo, kad tam tikroms akcijoms vykdyti važiuodavo ir į Klaipėdą. Priklausydamas šiai organizacijai E. Regelskis sakė turėjęs progų pažinti pagrindines maltiečių veiklas, susijusias su pagalba pažedžiamiausiems – senjorams, vaikams ir neįgaliesiems.
COVID-19 STATISTIKA
|
|
Makiažo priemonių pirkimas gali būti labai sudėtinga užduotis kiekvienai moteriai. Šiuolaikinė grožio industrija siūlo itin didelę dekoratyvinės kosmetikos pasiūlą, tad nuspręsti ir išsirinkti, kuris iš tokios gausos produktų geriausiai tiktų jums bei būtų vertas pabandymo, tikrai gali užimti daug brangaus laiko. Kaip bebūtų, pergyventi nereikėtų, kadangi šiame straipsnyje pateiksime sąrašą pagrindinių makiažo priemonių, kurias kiekviena moteris turėtų turėti savo kosmetinėje. Tikimės, jog pateikta 
