Pajūrio naujienos
Help
2024 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Komentarų topas

(1539) 2021-03-19

Sumažėjus darbuotojų, dabartinis 4 aukštų pastatas Vytauto gatvėje Kretingos policijos komisariatui tapo per didelis ir neekonomiškas.

Kretingos rajono policijos komisariato ataskaitinio susirinkimo metu lyg tarp kitko nuskambėjusi užuomina, kad greitu laiku Kretingoje planuojama statyti naują policijos komisariato pastatą, toli gražu nepasimiršo: su rajono meru Antanu Kalniumi realias galimybes šią savaitę aptarė Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato vadovas Alfonsas Motuzas ir Kretingos rajono policijos komisariato vadovas Arūnas Pužauskas.

Finansuos valstybė

„Šio mėnesio pabaigoje laukiame į Kretingą atvykstant policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, diskutuosime, paaiškės, ar bus skirtas ir koks bus skirtas finansavimas, kur naujam statiniui galėtume numatyti žemės sklypą“, – teigė A. Kalnius. Anot jo, keturi laisvi žemės sklypai yra Kretingos miesto Klaipėdos gatvėje, taip pat svarstoma, kad naujasis komisariatas galėtų atsirasti Kretingos technologijos ir verslo mokyklos teritorijoje.

Mero nuomone, atlaisvintos komisariato patalpos miesto centre galėtų pasitarnauti verslui.

Kitų pageidavimų ir įpareigojimų, išskyrus rasti iki 1 tūkst. 100 kv. m užimančiam moderniam pastatui sklypą, rajono Savivaldybei policijos generalinis komisaras neturi.

Kai kuriose Lietuvos vietovėse komisariatai statomi viešos ir privačios partnerystės būdu. Kaip „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, taip yra pastatyti ir eksploatuojami du pastatai Vilniuje, šiais metais bus baigtas ir priduotas eksploatacijai pastatas Kaune, 2022 metais – Panevėžyje. Šiuo metu PPP (Public Private Partnership) paslauga perkama pastatui projektuoti ir statyti Šiauliuose. O Kretingos policijos komisariatas, jeigu bus pritarta statybai, nebus statomas PPP būdu, visą projekto įgyvendinimą iš biudžeto finansuos valstybė.

Kaip teigė R. Matonis, kiekvienas projektas yra skirtingas, pritaikytas konkrečioms sąlygoms bei aplinkai. Tačiau, projektuojant pastato vidų, vadovaujamasi policijos generalinio komisaro patvirtintais tipiniais reikalavimais policijos komisariatų statiniams.

Sąnaudos sumažės, sąlygos pagerės

Naujajame Kretingos policijos komisariate bus įrengti darbo kabinetai, asmenų priėmimo ir apklausos bei laikino sulaikymo patalpos, sporto salė, persirengimo kambariai ir kt.

„Tikslūs skaičiavimai bus atlikti vėliau, pasirinkus šildymo būdą, bet tikimės, kad gerokai sumažės naujų patalpų išlaikymo sąnaudos, o darbuotojams bus sudarytos puikios darbo sąlygos“, – sakė R. Matonis.

Kiek užtruks statyba, priklausys nuo finansavimo, tačiau, anot departamento atstovo, patvirtinus projektą ir turint rangovą, statybos procesas vyktų maždaug dvejus metus.

Anot Kretingos policijos komisariato viršininko A. Pužausko, dabartinis Vytauto gatvėje esantis senas didžiulis buvęs „Akmenos“ įmonės pastatas, kuriame policija įsikūrė dar 2000-aisiais, tampa problema keliais aspektais: per didelis, per brangus išlaikyti, be to, reikalauja remonto ir investicijų.

Nuo 2016-ųjų vasaros, kai A. Pužauskas pradėjo dirbti Kretingoje, kone perpus sumažėjo darbuotojų skaičius – iš 95-ių liko 50 pareigūnų ir trys samdomi darbuotojai. Pasikeitė komisariato darbo organizavimo modelis, uždaryta areštinė, nebereikia pasivaikščiojimo kiemų, nebenaudojami daiktinių įrodymų sandėliai, o automobiliai, kurių komisariatas šiandien turi 10, į garažus nebetelpa.

Pastatas yra 4 aukštų, bet komisariatas užima mažąją dalį patalpų, didžiąją – kitos organizacijos: Mokesčių inspekcija, Probacijos tarnyba, Migracijos departamento skyrius, pirmame aukšte įsikūrusi vaizdo kamerų stebėjimo funkciją atliekanti įmonė, su kuria rajono Savivaldybė yra sudariusi sutartį.

Kaip sakė A. Pužauskas, policija yra aptarnaujanti tarnyba, kuri gali būti pasiekiama tiek naudojantis interneto svetaine epolicija.lt, tiek elektroniniu paštu, tiek paskambinus Bendrosios pagalbos telefonu 112, tad komisariatui būti miesto centre ir nebūtina.


Janė NARVILIENĖ:

– Politika apskritai man nėra svetima sritis, todėl jaudina šiandieninė situacija tiek šalies mastu, tiek Kretingoje. Ir seniau rajono taryboje būdavo skirtingų partijų atstovų, būdavo pozicija ir opozicija, tačiau visada būdavo įsiklausoma ir gerbiama kita nuomonė, jaunesni politikai remdavosi į autoritetus. Dabar to nebėra, trūksta ir paprasčiausio mandagumo.

Tadas ABELKIS:

– Manau, reikia daugiau diplomatijos. Pažiūrėkim iš šono: savivaldos rinkimus vieni laimėjo, kiti pralaimėjo. Susiformavo nauja koalicija. Bet koks politinis-diplomatinis mąstymas reikalauja matyti kelis žingsnius į priekį, nepamiršti, kas tavo partneriai. Keistai atrodo, kad per šiuos Seimo rinkimus įtakingi politikai agitavo ne už savo koalicijos kandidatą, o už kitos partijos atstovą.

Virgilijus KNIŠKA:

– Rinkimus į rajono Savivaldybės tarybą laimėjo Visuomeninis rinkimų komitetas „Kretingos kraštas“. Tokie komitetai nėra itin pripažįstami ir centrinėje valdžioje, populiaresnės tradicinės partijos. Mūsų politikai niekaip nesusitaiko, nenori vieni kitiems atiduoti valdžios, kerštauja. Man atrodo, kad pagrindinė nesutarimų priežastis ir yra kerštas. Nuo to rinkėjams tik blogiau.

Rimantas BENETIS:

– Sunku pasakyti, kuo politikai nepasidalina, kiekvienas „kaldrą“ tempia į savo pusę. Bet taip – ir šalies mastu. Vieni tautos išrinktieji nustumiami į opoziciją, kiti vėl netikėtai iš ten iškopia, žadėdami: „Mes padarysim!“, nors ne kartą jau yra buvę toje daugumoje ir nieko tokio nenuveikę. Kita vertus, pasiklausius kalbų, tiek vieni, tiek kiti rajonui nori gero.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ


Sprendimų, kaip racionaliau panaudoti Kretingos rajono savivaldybės turimas administracines patalpas, ieškanti darbo grupė šį pirmadienį sutarė dėl svarbiausio – parduoti Savivaldybei priklausančias apie 2 tūkst. kv. m patalpas prastos būklės pastate J. K. Chodkevičiaus g. 10 Kretingoje ir nevilkinant užbaigti pradėtą Savivaldybės administracijos padalinių perkraustymą.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Egidijaus Viskonto vadovaujama darbo grupė sudaryta iš administracijos specialistų, joje dalyvauja Savivaldybės tarybos nariai Dovydas Bajoras ir Konstantinas Skierus. K. Skierus įsitikinęs, kad patalpų J. K. Chodkevičiaus gatvėje pardavimo procesą pradėti reikia dar šiemet. „Įprasta, kad tokio turto iškart parduoti nepavyksta, tenka surengti ir kelis pakartotinius aukcionus, kol kaina nukrinta iki patrauklios pirkėjui“, – teigė K. Skierus. J. K. Chodkevičiaus gatvėje įsikūręs Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, čia yra ir Savivaldybės archyvas. Socialinės paramos skyrių planuojama perkelti į šiandieną nenaudojamas patalpas J. Pabrėžos g. 8 (priestatą bibliotekos link.) Šias patalpas reikia įrengti. K. Skierus pasiūlė ant plokščio priestato stogo pastatyti mansardinį aukštą ir jo patalpas pritaikyti archyvui. Taip archyvo patalpų problemą išsprendusi Palangos savivaldybė. Darbo grupės nariai pritarė D. Bajoro minčiai, kad prieš imantis mansardos statybos, per artimiausią savaitę dvi patalpų archyvui dar pasižvalgyti „Kretingos šilumos tinkluose“, kitose Savivaldybės įmonėse.

Darbo grupė sutarė J. K. Chodkevičiaus g. esantį Žemės ūkio skyrių, kitas tarnybas (išskyrus Socialinės paramos skyrių, kuris užima apie 200 kv. m ir archyvą) į kitas patalpas iškelti iki šių metų gegužės mėnesio. Socialinės paramos skyrius į patalpas J. Pabrėžos g. 8 persikraustyti turėtų vėliausiai 2022 metais.

Savivaldybės administracijos juristas Algis Gedvilas patarė Savivaldybės apie 2 tūkst. m patalpas J. K. Chodkevičiaus gatvėje parduoti visas iš karto, jų neskaidant dalimis, darbo grupės nariai irgi pritarė. Tam, kad pardavimo proceso nestabdytų Socialinės paramos skyriaus ir archyvo iškraustymo reikalai, buvo pasiūlyta patalpų pardavimo sąlygose numatyti jų iškraustymo terminą (iki 2022 07 01), t. y. pardavinėti patalpas su laikinai ten esančiais skyriumi ir archyvu.


Ar įmanoma išmokti gyventi be patyčių

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Švietimas
Dr. Kęstutis Trakšelys: „Akivaizdus visuomenės susipriešinimas nėra geras dalykas, nes skaldo visuomenę ir kai kuriuos jos narius dėl kitokios nuomonės priverčia jaustis blogai ir slogiai.“

Emocinės paramos tarnyba vaikams ir paaugliams „Vaikų linija“ kovą paskelbė sąmoningumo didinimo mėnesiu „Be patyčių“ ir pakvietė mokytis praleisti progą pasityčioti – kad į mokyklas sugrįžę vaikai ir paaugliai galėtų jaustis saugiai. „Tačiau šis pavadinimas nėra visiškai tikslus, nes visus 12-a metų mėnesių turėtume gyventi be patyčių“, – įsitikinęs Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys. Jo pastebėjimu, ir visuomenėje padaugėję patyčių atvejų. Tai, anot jo, greičiausiai lėmė karantinas ir žmonių nuovargis.

– Kaip turėtume suvokti patyčias: kada patyčia yra patyčia, o kada – draugiškas pasišaipymas ar humoras? – „Pajūrio naujienos“ paklausė dr. Kęstučio Trakšelio.

– Formaliai rastume daug patyčių apibrėžimų ir šios sąvokos interpretacijų. Tariant paprastai, patyčios – sąmoningas kito asmens pažeminimas, tai yra, kai kas nors sąmoningai nori įskaudinti kitą žmogų, siekdamas jį pažeminti kitų akivaizdoje, sumenkindamas kito asmens savigarbą. Dažnai yra sakoma „aš norėjau tik pajuokauti“, tačiau, kada norima pajuokauti ar draugiškai pašiepti, turi būti linksma abiem. Bet gali būti ir taip: kas juokinga man, kitam žmogui gali būti pakankamai skaudu. Žmonės skirtingai reaguoja į tas pačias frazes, mes negalime žinoti, kas kitam asmeniui jautru ir jį žeidžia. Todėl, kalbant su menkai pažįstamu žmogumi, dera kalbėti atsargiau, nepatartina juokauti ar ironiškai reikšti mintis. Kaip ilgus metus dėstantis bendravimo psichologiją, galėčiau patarti, kad viešumoje, auditorijoje, darbe ir kompanijose niekada nereikėtų kalbėti 5 temomis: apie politiką, religiją, etniškumą (rasę), seksizmą ir seksualinę orientaciją. Nes nežinome, kokių pažiūrų ir įsitikinimų žmonių yra tarp mūsų. Gebėjimas tinkamai bendrauti ir adekvačiai reikšti mintis yra ideali proga išvengti kito žmogaus pažeminimo arba sudaryti apie save visiškai netinkamą įvaizdį. Tačiau tai nereiškia, kad negalime būti kritikuojami. Dažnai būna, kad profesinėje sferoje žmogus negeba atskirti jo darbo kritikos ir priimti pastabas – jeigu išsakomos pastabos dėl darbo, vadinasi, jos pagrįstos ir argumentuotos. Reikia gebėti būti sąmoningu – juk niekas darbe nesako pastabų dėl ausų, plaukų spalvos ar kokių nors fiziologinių bruožų.


Svarūs perkusininkų laimėjimai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Švietimas
Lukas Kindurys – Utenoje įvykusio konkurso „Naujieji atradimai“ „Grand Prix“ laimėtojas ir Metų atradimo nominantas.

Kretingos meno mokyklos jaunieji perkusininkai, kuriuos groti mušamaisiais instrumentais moko mokytojas Viačeslavas Krasnopiorovas, karantino laiką išnaudojo dalyvaudami šalies ir tarptautiniuose konkursuose, kas ne tik sustiprino jų mokymosi motyvaciją ar vedė tobulumo link – anot mokytojo, ir jis pats, ir mokiniai ypač sustiprino informacinių technologijų kompetencijas. „Pamatėme, kad kompiuteris ar telefonas skirtas ne tik žaisti ar informacijos paieškai – supratome, kiek tai aktualu, norint dalyvauti per nuotolį rengiamuose konkursuose ar festivaliuose“, – sakė V. Krasnopiorovas.

Per karantiną 4-iuose konkursuose dalyvavę muzikantai grojo ir ansambliu, ir solo.

Vilniuje įvykusiame XX tarptautiniame konkurse-festivalyje „Muzika be sienų“ Kretingos meno mokyklos mušamųjų ansamblis tapo II vietos laureatu. Respublikiniame virtualiame jaunųjų atlikėjų konkurse „Naujieji atradimai 2021“, kuris buvo surengtas Utenoje ir kuriame dalyvavo 1 tūkst. 163 dalyviai iš Lietuvos meno ir muzikos mokyklų, solistų kategorijoje I v. užėmė Benas Bružas, II v. – Jokūbas Markauskas ir Tajus Smilingis, III v. – Gervydas Kulvietis ir Linas Rumbutis. „Tai buvo konkursas, kuriame iš daugiau kaip 1,5 tūkst. dalyvių buvo atrinkti 7 muzikantai, gavę Metų atradimo nominaciją ir „Grand prix“. Tarp jų – ir mūsų mokyklos mokinys Lukas Kindurys“, – auklėtinį pagyrė V. Krasnopiorovas.

Lukas, kuris šiemet baigs Kretingos meno mokyklą, grojo marimba ir 4 lazdelėmis virtuoziškai atliko techniškai sudėtingą šiam instrumentui parinktą XXI a. kūrinį. „Jį teko įrašyti ne vieną kartą, o ir konkurso reikalavimas buvo pateikti tris skirtingo charakterio kūrinius, įrašytus nepertraukiamai. Tad buvo ir taip: groji trečiąjį kūrinį, suklysti, ir vėl – viskas iš naujo“, – sunkumus įvardino mokytojas, kurio vadovaujamas mušamųjų instrumentų ansamblis tame pačiame konkurse užėmė I v.


Kretingos muziejaus muziejininkė Dalia Padriezienė pristatė restauruotą XIX a. dvarų kultūrai būdingą eksponatą – sieninį kilimą.

Po karantino šią savaitę duris atvėrė Kretingos muziejus, o muziejininkai lankytojams pateikė staigmeną: vienoje pirmųjų ekspozicijos salių – grafo Juozapo Tiškevičiaus bibliotekoje – pirmąkart ant sienos iškabintas iš Prano Gudyno restauravimo centro sugrįžęs žakardinis kilimas, jo autoriaus pavadintas „Šaunusis riteris Maksimiljanas grįžta iš Orley miesto“.

Kilimus dovanojo geradarė

Kretingos muziejaus direktorės pavaduotoja–vyriausioji fondų saugotoja Dalia Padriezienė pasakojo, kad tai – vienas iš dviejų 2016 m. klaipėdietės Tatjanos Bogdanovos muziejui, kurio puoselėjama dvaro kultūra ji liko sužavėta, padovanotų kilimų.

Šie žakardo technika nežinomų meistrų išausti puošnūs kilimai sudaro diptiką: vienas jų pasakoja, kaip riteris Maksimiljanas atvyksta į Orley miestą, o pastarasis, jau restauruotas, – kaip riteris grįžta iš šio miesto. Abiejų sieninių paveikslų-gobelenų apačioje išausti jų pavadinimai.

„Gobelenus atvežusi mecenatė pasakojo, kad juos dar sovietmečiu ji pirko Sankt Peterburge iš vertybių kolekcininko ir laikė savo namų rūsyje, kur per laiką jie dar labiau nukentėjo. Kilimai buvo stipriai sunykę: atrodė neišvaizdūs, nublukę, siūlai sutrūkinėję, ypač nukentėjęs – jau kabantis ekspozicijoje“, – pasakojo muziejininkė.

Kadangi panašių eksponatų Kretingos muziejus ligi tol neturėjo, todėl buvo nuspręsta kilimus restauruoti. 2017-aisiais eksponatai buvo išvežti į Vilnių, kur Lietuvos dailės akademijos profesorė Ieva Kuizinienė ir P. Gudyno restauravimo centro ekspertė Dalia Valujevičienė, apžiūrėjusios audinius, konstatavo, kad tai – nežinomų XIX a. Vakarų Europos dirbtuvių meistrų darbai.


Pirmadienį apie 11.15 val. Kretingoje, Šiaulių pl. ir Pasieniečių g. sankryžoje, policijos pareigūnai sustabdė automobilį „VW Touran“. Mašiną vairavusiam asmeniui, gimusiam 1971 m., nustatytas 1,72 prom. neblaivumas.

„P. n.“ informacija


Pavogė įrankius

  • Teisėtvarka

Vagys buvo įsisukę į statybvietę Zuikių take Palangoje: išnešė uždarajai akcinei bendrovei priklausančius elektrinį rankinį pjūklą „Makita“ ir elektrinį perforatorių „Boch". Kad dingo darbo įrankiai, pastebėta pirmadienį apie 8 val. Žala tikslinama.

Pradėtas vagystės tyrimas.

„P. n.“ informacija


Pirmadienį vakare, apie 20.50 val., Mokyklos g. Šventojoje sustabdžius automobilį BMW ir atlikus dalinę apžiūrą, 2000 m. gimusio keleivio kelnių kišenėje rastas popieriaus lankstinukas su žalsvos spalvos augalinės kilmės specifinį kvapą skleidžiančia, įtariama, narkotine medžiaga.

Tokios pat galimai narkotinės medžiagos folijos lankstinuke rasta ir automobilio salone, po sėdyne. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

„P. n.“ informacija


Užvakar Kretingos rajono policijos komisariate pradėtas tyrimas dėl svetimo turto pasisavinimo.

Kovo 12 d. viena akcinių bendrovių asmeniui, prisistačiusiam 1977 m. gimusiu Baltarusijos piliečiu, išnuomojo krovininį autobusiuką „Iveco Daily“. Transporto priemonė turėjo būti grąžinta po dviejų dienų, tačiau bendrovė jos neatgavo iki šiol.

„P. n.“ informacija


Kretingos futbolo komanda „Minija“, treniruojama Gvido Juškos, rytoj, kovo 20 dieną, rungtynėmis Kretingos miesto stadione startuoja Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygoje.

Rungtynės vyks dirbtinės dangos aikštėje, kurią minijiečiai turėjo progą išbandyti ir „prisijaukinti“ pradėję treniruotes dar vasario pradžioje.

„Minijos“ varžovas – po kelerių metų į LFF I lygą sugrįžęs Kazlų Rūdos „Šilas“.

Kad ir nekantriai futbolo aistruoliai laukė sezono starto, kol nebus naujų Vyriausybės nurodymų, dėl taikomų apribojimų rungtynės vyks be žiūrovų.

„Tačiau esame pasirengę rungtynes tiesiogiai transliuoti futbolo klubo „Minija“ feisbuko paskyroje“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė vyriausiojo trenerio asistentas Martynas Viluckas.

Dar vienerios rungtynės šį mėnesį „Minijos“ laukia išvykoje – kovo 27 d. Vilniuje, BFA arenoje, minijiečiai rungtyniaus prieš „Baltijos futbolo akademijos“ ekipą.

LFF vykdomasis komitetas šį sezoną patvirtino 14 komandų, kurios žais dviejų ratų sistema.

LFF I lygos dalyvės: be Kretingos „Minijos“, dar – „Jonava“; FA „Šiauliai“; Mažeikių „Atmosfera“; Vilniaus „Baltijos futbolo akademija“ (BFA); Kazlų Rūdos „Šilas“; Klaipėdos „Neptūnas“; Plungės „Babrungas“; Vilniaus „Žalgiris“ B; Kauno „Žalgiris“ B; „Panevėžys B“; Vilniaus „Riteriai B“; Gargždų „Banga B“; Marijampolės „Sūduva B“.

„P. n.“ informacija


Inkilai, kuriuos laiko moksleiviai, netrukus papuoš Pranciškonų gimnazijos ir vienuolyno prieigas.

Valstybinė miškų urėdija šią savaitę mini tradicija jau tapusią inkilų kėlimo šventę „Paukščiai grįžta namo“.

Iškabins 400 inkilų

Kaip sakė Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė, šiais metais šventė organizuojama atsižvelgiant į karantino ribojimus, todėl žmonės kviečiami inkilus kelti savarankiškai.

Užvakar į gamtos pamoką lauke miškininkus buvo pasikvietę Pranciškonų gimnazijos septintokai, pagaminę 12 namelių paukščiams. Mokyklos teritorijoje ir prie vienuolyno pirmiausia buvo patikrinti ir išvalyti senieji, kur reikėjo, nukabinti, pakeisti naujais. Likusius inkilus dėl karantino pamokoje dalyvavę tik klasės atstovai padovanojo miškininkams, paprašę iškabinti miškuose.

Kretingos padalinio darbuotojai šį pavasarį iš viso ketina iškelti daugiau kaip 400 inkilų, pradedant skirtais mažiausiems paukštukams – zylėms, musinukėms, baigiant dideliais iki pusės metro dydžio inkilais, skirtais pelėdiniams paukščiams. Taip pat bus išvalyti seni, dar tinkami naudoti inkilai. G. Banienės žodžiais, tai atlikti būtina, nes, apsigyvenę jiems skirtuose namuose, paukščiai ten prisineša šakelių, žolių.

Inkilams tinkamos lentos turi būti kuo natūralesnės, sausos ir neobliuotos. „O jei lentos obliuotos, svarbu pašiurkštinti vidinę prie landos esančią dalį, kad paukštukų jaunikliai turėtų kur įsikabinti, kai norės lįsti laukan“, – sakė specialistė.


Aiškėja, kada prasidės Šventosios jūrų uosto atstatymo darbų pirmasis etapas: antradienį, kovo 16 d., Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė ir UAB „Plungės lagūna“ vykdomasis direktorius Povilas Batavičius pasirašė žvejybos infrastruktūros sukūrimo rangos darbų sutartį. Planuojama, kad darbai uosto teritorijoje prasidės jau gegužę.

Šventosios jūrų uosto atstatymas svarbus ne tik kurorto gyventojams, vietos ir užsienio svečiams, bet ir turizmo verslo atstovams, buriavimo sporto entuziastams ir, žinoma, – priekrantės žvejams. Būtent nuo jiems skirtos infrastruktūros sukūrimo pradedami uosto atstatymo darbai. Kokia svarbi infrastruktūra turi atsirasti Šventosios uoste, buvo aptarta su žvejais – diskutuojant išgryninti svarbiausi priekrantės žvejų poreikiai.

Pasirašydami sutartį, rangovai įsipareigojo per pusantrų metų iki 2022 m. rugsėjo sutvarkyti ir pailginti krantinę, įrengti sklypą, padedantį žvejams lengviau nuleisti į vandenį savo valtis, taip pat – gervę, skirtą iškrauti sugautą laimikį, žvejybos įrangą, valtis. Ne mažiau svarbus darbas – pastato, skirto  žvejų valtims, žvejybos įrangai bei pagautam laimikiui laikyti, statyba.

Siekiant užtikrinti patogų privažiavimą, projekto įgyvendinimo metu bus rekonstruota ir į Šventosios uostą vedanti Prieplaukos gatvė. Taip pat bus įrengta priekrantės žvejams labai reikalinga automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje vienu metu galės stovėti apie 50 transporto priemonių. Joje žvejai galės patogiai ir saugiai laikyti ne tik savo automobilius, bet ir priekabas.

Įgyvendinus šį Šventosios jūrų uosto statybos etapą, bus ne tik įrengta visa žvejams reikalinga infrastruktūra, bet ir sutvarkyta bei apželdinta uosto teritorija.

„P. n.“ informacija


Siūlo Akmenos tiltams suteikti vardus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Naujienos
Visuomeninio judėjimo „Kretingos aikštė“ atstovai Jonas Drungilas (kairėje) ir Rimantas Radzevičius pasiūlė idėją pavadinti ir meniškai pažymėti per Kretingą vingiuojančios ir abu krantus jungiančios Akmenos tiltus.

Visuomeninio judėjimo „Kretingos aikštė“ atstovai ėmėsi iniciatyvos įvardinti per Kretingą tekančios Akmenos tiltus ir paragino visuomenę prisiminti senuosius, liaudyje įprastus jų pavadinimus, arba pasiūlyti visiškai naujus, atspindinčius dabartį.

Vienas šios idėjos iniciatorių Rimantas Radzevičius sakė suskaičiavęs, kad per Kretingą nuo Bajorų iki kaimo turizmo sodybos „Vienkiemis“ vingiuojančios Akmenos upės krantus jungia 9 tiltai.

„Labai ryškiai atpažinome savąjį miestą per tuos tiltus, plaukdami Akmena baidarėmis. Tie tiltai norom nenorom tapo mūsų palydovais. Taip ir gimė sumanymas juos įvardinti, išskirti ir kažkaip pažymėti. Tokia praktika gyvuoja kituose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Kretingiškiai taip pat turėtų, kur pasimatymus skirti, o ir pėstute smagu praeiti, nes pakrante juos visus galima pasiekti: 9 tiltai 9-iuose kilometruose“, – kalbėjo R. Radzevičius.

Šaknis Kretingoje nuo vaikystės įleidęs Jonas Drungilas prisiminė tuos 9 Akmenos krantus jungiančius tiltus, žmonių vadintus įvairiai: prie didžiųjų kapinių – Gelžinis, nes tarnauja geležinkeliui; prie muziejaus – Dvaro, o dar seniau – Darbėnų; Žuvinės – ties buvusia žuvies parduotuve ir banku; Pelėdos arba Birutės – ties Pelėdos kalnu Birutės gatvėje; Beždžionių – kabantis Bajoruose; Bajorų – Ėgliškių link; Fabriko – nuo buvusio „Laisvės“ fabriko palei radijo stotį vedantis į miestą ir pan.

Masyviausias pagrindinis tiltas, per kurį eina magistralė A11, vedanti Palangos link, gerokai prieš pusšimtį metų buvo pavadintas Užkulos tiltu.

„Iš vaikystės atsimenu, kad tikroji Akmenos vaga buvo ten, kur dabar liko tik „apendiksas“: statant tiltą, Akmenos vaga buvo susiaurinta ir ištiesinta, prakasant maudyklas, kuriose pliuškendavomės. Dabar jų nebelikę. Tą vietą žmonės praminė užkula, o tiltą – Užkulos“, – tilto pavadinimo prasmę aiškino J. Drungilas.


Šią savaitę įvykusiame Kretingos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje, be kitų klausimų, buvo aptartas ir lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priestato statybos sutarties administravimas, kuris vėlgi nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi. „Sutartis – pažeista, ir ją buvo būtina nutraukti laiku“, – teigė Kontrolės komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, ieškojusi atsakymų, kaip Savivaldybei išeiti iš aklavietės, kad neįvyktų toks pat scenarijus, kaip su bendrove „LitCon“, nebaigusia statyti taip kretingiškių laukiamą sporto kompleksą.

Posėdyje dalyvavęs rajono Savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas pripažino, kad situacija – tikrai sudėtinga: sutartis buvo pratęsta – protokolas pasirašytas praėjusių metų spalio 12 d., tačiau rangovo, kuris paprašė neskaičiuoti delspinigių, įsipareigojimas darbus užbaigti iki kovo 1 d. – neįvykdytas. Dabar aiškėja, kad darbus rangovas galėtų užbaigti iki birželio 1 d., Savivaldybė gi draudimo bendrovės prašo garanto, tačiau draudėjai turi teisę tai įvertinti per 30 dienų. „Situacija tokia, kad esame užsiprašę garanto ir laukiame atsakymo“, – apibendrino E. Viskontas.

J. Vaickienei suabejojus, ar tam, kad Savivaldybė gautų garantą, nereikėjo nutraukti sutarties, Savivaldybės teisininkė Virginija Šoblinskienė paaiškino, kad į šį klausimą gali atsakyti tik kontroliuojančios institucijos, o sutartyje esama punkto, pagal kurį galima taikyti garanto paėmimą nenutraukus sutarties. Ją papildęs administracijos direktorius teigė, kad Centrinė pirkimų agentūra (CPA) tokiems sandoriams taiko tipines sutartis, ir, jeigu rangovas nevykdo sutarties, tai yra laiku neatlieka darbų, galimos dvi sankcijos – delspinigiai arba garantas.

Tačiau Savivaldybė iki šiol neturi jokio išaiškinimo raštu. „Liksime kaip su „LitCon‘u“ – nei garanto, nei delspinigių, – prognozavo J. Vaickienė. – Mano supratimu, jeigu darbai nevykdomi – privaloma nutraukti sutartį.“

Darbai statant lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priestatą vyksta, o Savivaldybė, E. Viskonto teigimu, bando išsinagrinėti teisinius niuansus, kad neįkliūtų į pinkles. Paaiškėjo ir tai, kad klaidų padarė ir projektuotojai, dėl ko darbai užsitęsė, o Savivaldybė terminą buvo priversta pratęsti, praėjusių metų spalio 12 d. pasirašydama tai leidžiantį protokolą. Iš esmės šis pratęsimas yra neteisėtas, nes darbų atidėjimo nenumato darbų atlikimo sutartis, ir Savivaldybei gresia CPA sankcijos. E. Viskonto pastebėjimu, skaičiuoti delspinigius reikėjo laiku, o dabar, to nepadarius, Savivaldybei teks eiti teismo keliu.


Garsus menininkas Lietuvos rekordų nebesiekia

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Kasmet prieš Velykas menininkas Vytautas Kusas iš kiaušinių sukuria nuostabius dalykus, vis pranokdamas ankstesnius darbus. Tačiau tai, ką sumanęs šiai svarbiausiai pavasario šventei, neišdavė – kvietė atvykti pamatyti vėliau.

Palangoje gyvenantį, iš Žiogelių kaimo Kretingos rajone kilusį 72-erių menininką Vytautą Kusą žino visi, kas domisi kūryba, ir jau seniai jį vadina žmogumi-orkestru. Nes jis ne vien tapo paveikslus, kuria eiles, drožinėja, skutinėja, tekina, bet ir į gyvenimą paleidžia savo sukurtas miniatiūras – V. Kusas jau yra 8-ių Lietuvos rekordų autorius.

Į Lietuvos rekordus galėtų pretenduoti dar 3 naujausi jo kūriniai – verpimo ratelis, plaktukas ir inkilas, tačiau, kūrėjas tikino, daugiau rekordų nebesiekiąs – kuriąs vien savo malonumui.

Visos mintys – tik į darbą

„Tie rekordai, liaudiškai šnekant, jau „užkniso“ – kol juos įregistruoji, šūsnis visokiausių dokumentų turi surinkti, užpildyti ir dar – ne tą, ne taip užpildei. Aš geriau per tą laiką dar vieną kūrinį padarau ir esu ramus. Dirbu sau, kad per tą „koronę“ nuo bėgių nenušokčiau. Pačiam reikia užsiimti, nes, kai užims Tas, kuris aukštai viršuje, jau nebe laikas galvoti“, – tikino tiesaus ir šmaikštaus žodžio kišenėje neieškantis V. Kusas.

Paklaustas, kuo jį patraukė itin kruopštaus rankų darbo, įdėmaus žvilgsnio ir didžiulio susikaupimo reikalaujantis miniatiūrų kūrimas, atrėžė: „Viskas labai paprasta. Pamatai vienądien, kad pradeda rankos drebėti, o kruopšti kūryba – pats geriausias vaistas. Pradedi dirbti, ir visos mintys sueina tik į darbą.“

V. Kuso išmonei pakluso pats tikriausias verpimo ratelis – visas miniatiūrinis 10 cm mechanizmas atkartoja tokį pat, kokiais verpdavo mūsų prosenelės. Menininkas sakė visas detales keliasdešimt kartų sumažinęs ir tiksliai suderinęs jų proporcijas, ištekinęs iš beržo. O sujungus į vieną, ratelis sukasi ir kuo puikiausiai tiktų senoviniam lietuvių moterų amatui reprezentuoti.

Iš juodojo beržo – meistrystei gana sudėtingos medienos, nes ši esanti kieta ir turinti daug porų, meistras ištekino kelis vos 1 cm dydžio angeliukus, kuriuose galima įžvelgti net veido bruožus. O drožinėti, sakė, pabandęs prieš 55-erius, to jį išmokęs Vydmantų plytinėje tuomet dirbęs garsus meistras Adomas Kvasas.

Tačiau kūrėjo mintys nenustygo vietoje, ir jis sumanė iš tikro metalo ištekinti miniatiūrinius buities daiktus – vos 1 cm dydžio plaktuką ir inkilą. Nebūtų nuostabu, jei tame inkile dar sumanytų įkurdinti ir paukščių. Nes tokios patirties jau turįs nemažai, ypač – Velykų laikotarpiu kūrybiškai eksperimentuodamas su kiaušiniais ir per pastarąjį dešimtmetį pasiekęs neįtikėtinų meninių aukštumų.


Lietuvos kariuomenė 1921 m. kovo 31 d. įžengia į Palangą. Paulinos Mongirdaitės nuotr. iš Palangos kurorto muziejaus archyvo

Lankydamiesi ar poilsiaudami Palangoje gėrimės šiuo kasmet vis gražėjančiu pajūrio kurortu, jo gamtos ir jūros harmonija ir tik retas žinome, kad 1918–1921 metais šis pajūrio ruožas nuo Nemirsetos iki Šventosios Lietuvai nepriklausė, ir ji dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių priėjimo prie Baltijos jūros tuomet iš viso neturėjo.

1819 m. tenkinant Kuršo gubernijos dvarininkų norą turėti tiesioginį ryšį per sieną su Klaipėdos krašte įsitvirtinusia Prūsija, Rusijos caro Aleksandro I sprendimu Palangos valsčius buvo atskirtas nuo Vilniaus gubernijos ir priskirtas Kuršo gubernijai, kai Kuršo valdžia neprieštaravo Latgalos prijungimui prie Vitebsko gubernijos. Tuo metu atrodęs mažai reikšmingas carinės Rusijos teritorinis perskirstymas po 100 metų atsikūrusiai nepriklausomai Lietuvos valstybei virto rimtu diplomatiniu išbandymu, kurį gana sėkmingai pavyko įveikti. 1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomos valstybės atkūrimą, o Latvijai – apie jos valstybės įkūrimą, netrukus iškilo šių kaimyninių artimų baltų tautų bendros valstybinės sienos klausimas. 1918 m. vasario 16 d. paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės aktas nenumatė jos teritorijos ribų, nes tuo metu nebuvo aiškios lietuvininkų apgyvendinto Klaipėdos krašto perspektyvos, kai Latvija, 1918 m. lapkričio 18 d. paskelbusi savo nepriklausomos valstybės įkūrimą, iš karto deklaravo savo valstybės sieną su Lietuva, sutapusią su buvusios Kuršo gubernijos ribomis. Neatgavus Klaipėdos, pajūrio ruožas tarp Palangos ir Šventosios ateityje Lietuvai galėjo tapti svarbiu ir vieninteliu priėjimu prie Baltijos jūros, įkuriant čia šalies ekonomikai be galo svarbų prekybos ir žvejybos uostą prie Šventosios upės žiočių. Derybos dėl sienų su latviais prasidėjo išsakant abiejų šalių nuostatas dėl bendros sienos padėties. Kadangi Latvija laikėsi Kuršo gubernijos sienų neliečiamumo, o Lietuva rėmėsi istoriniais ir ekonominiais argumentais, Palangos pajūris tapo šių derybų kertiniu akmeniu, į kurį istoriškai pretendavo lietuviai, o pagal XIX a. pradžios teritorijų perdavimus – ir latviai. Lietuvos derybininkai siūlė latviams Alūkstos apylinkėse, teritorijoje tarp Zarasų ir Daugpilio, padaryti didesnes nuolaidas mainai į Palangos pajūrį. 1919 m. Latvija sutiko vakarinės sienos ribą su Lietuva vesti palei Šventosios upę iki jūros, bet Lietuvos toks siūlymas netenkino, nes tokiu atveju ir Šventoji, ir Būtingė priklausytų Latvijai, o Šventoji buvo vienintelė tinkama vieta pajūryje uostui įrengti.


Grafų Zubovų giminės didysis herbas. Než. dailininkas. XIX a.

Prieš 215 metų Kretinga atiteko Rusijos imperijos didikų Zubovų giminei, tuo metu viešpatavusiai šiaurės Lietuvoje ir Kuršo gubernijoje. Keturios grafų Zubovų kartos Kretingos dvarą valdė 68 metus, kol valda perėjo vėliau ją garsinusiems Tiškevičiams.

Rusijos didikai Zubovai savo protėviu laiko XIII a. gyvenusį Amragatą, kuris buvo Vladimiro kunigaikštystės baskakas – Aukso Ordos chano vietininkas. Manoma, kad tai buvęs Volgos bulgarų kunigaikštis, radęs prieglobstį Vladimire. Vienas iš septintos kartos jo palikuonių Nikita Širiajus turėjo Zubo pravardę, pagal kurią jo sūnūs gavo Zubovų pavardę. Maskvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ši giminė iškilo XVI a., kai jos atstovai pradėjo karjerą valstybinėje tarnyboje, o didžiausią politinę, karinę ir turtinę galią pasiekė XVIII a. pabaigoje.

Lietuvoje pirmasis valdų įsigijo labiausiai giminę išgarsinęs grafas ir Šventosios Romos imperijos šviesusis kunigaikštis Platonas Zubovas (1767–1822). Tai buvo imperatorės Jekaterinos II favoritas, sparčiai kopęs karinės ir valstybinės tarnybos laiptais. Dar 1793 m. imperatorė jam dovanojo Šiaulių ekonomiją, kurios savininku jis tapo tik po poros metų – 1795 m. rugpjūčio 18 d., prijungus Lietuvą prie Rusijos imperijos. Imperatorei mirus, P. Zubovas 1797 m. prarado turėtą įtaką ir buvo priverstas pasitraukti iš tarnybos.


Tai, kokių ir kiek baldų bus svetainėje, sprendžia namų šeimininkai ir pasirinkimai būna ypač įvairūs. Tačiau itin dažnai galima išvysti štai tokį pasirinkimą – vienas stambus, masyvus stalas, ant kurio tiekiamos vaišės svečiams (neretai tokį stalą galima transformuoti į dar didesnį baldą bei vienas žurnalinis staliukas, ant kurio dažniausiai galima išvysti puokštę gėlių ar mielą suvenyrą, rėmelius su nuotraukomis. Ir tai – iš tiesų puikus, praktiškas bei dekoratyvus sprendimas, tačiau taip pat nereikėtų pamiršti, kad egzistuoja ne viena priežastis, kodėl namų svetainėje turėtų atsirasti bent keli žurnaliniai staliukai. Taigi, pats metas su jomis susipažinti, o kol kas primename, kad net išrankiausi pirkėjai sau labiausiai tinkantį gaminį gali surasti užsukę į https://www.deinavosbaldai.lt/visi-baldai/zurnaliniai-staliukai.


Ilgos žiemos, karantino ir nuolatinio streso išvarginti žmonės žino, kad geriausias vaistas yra kokybiškas poilsis. Tačiau vasaros pramogoms dar per anksti, o kelionės vis dar nesaugios. Todėl siūlome leistis į literatūrinius nuotykius. Pasirinkę gerą knygą jūs atitrūksite nuo realybės ir nė nepastebėsite, kaip mintys nuskaidrės, o siela pailsės.

Ką skaityti? Interneto knygyne Patogupirkti.lt rasite įvairaus žanro literatūros, tačiau šį kartą rekomenduojame tikrą pabėgimą nuo kasdienybės – maginės fantastikos pasaulį. Ir jei vaikai bei jaunimas žavisi Hario Poterio nuotykiais, suaugusiuosius sužavės populiarios lenkų rašytojo Andrzej Sapkowski knygų serijos herojus raganius Geraltas.

Andrzej Sapkowski serija „Raganius“

„Raganiaus“ serija susideda iš septynių knygų:

  • „Paskutinis noras“;
  • „Likimo kalavijas“;
  • „Elfų kraujas“;
  • „Paniekos metas“;
  • „Krikštas ugnimi“;
  • „Kregždės bokštas“;
  • „Ežero valdovė“.

Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas