|
|
|
(1535) 2021-03-05Sulaikė rajono Savivaldybės tarybos narį Virginijų Domarką
Kovo 3 d. šalį apskriejo žinia, kad dėl galimos korupcijos sveikatos apsaugos viešuosiuose pirkimuose Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sulaikė skirtingų 20 gydymo įstaigų vadovus ir medicinos įranga prekiaujančios bendrovės „Limeta“ vadovą, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narį Virginijų Domarką. Sulaikytas buvo ir įmonės „Limeta NT“ vadovas, šių abiejų įmonių akcininkas Kęstutis Kutkauskas. Ketvirtadienio popietę buvo skelbiama, kad įtariami 35 asmenys. Sustabdė narystę partijoje Ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį organizuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas. Šaltinių teigimu, V. Domarkas trečiadienio vakarą buvo paleistas. „Pajūrio naujienoms“ susisiekti su V. Domarku nepavyko, jo mobilusis telefonas trečiadienį ir vakar buvo išjungtas. Jam artimi šaltiniai patikino, kad susiklosčiusią situaciją jis komentuos viešai, kai turės daugiau aiškumo. Vakar V. Domarkas sustabdė savo narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje. Iki tol jis buvo partijos tarybos narys, Kretingos skyriaus pirmininkas. Savivaldybės taryboje politikas vadovauja Švietimo komitetui. Kaip Darbo partijos narį 2004 m. kretingiškiai V. Domarką buvo išrinkę į Seimą. Seimo 2004–2008 metų kadencijoje jam buvo patikėtos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pareigos. Prieš tampant Seimo nariu V. Domarkas 4 metus ėjo Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigas, nuo 2012-ųjų 6 metus vadovavo Kretingos rajono savivaldybės administracijai. Sukaupęs ilgametę politinę patirtį V. Domarkas nebuvo naujokas ir privačiame versle, tai pačiai „Limetai“ vadovavo 2008–2012 metais, ir vadovauti sugrįžo po jam nesėkmingų 2018 m. Kretingos rajono savivaldybės mero rinkimų, kuriuos pralaimėjo dabartiniam merui Antanui Kalniui. Pirko ligoninė ir Savivaldybė Bendrovė „Limeta“ medicininę įrangą, priemones tiekė ir Kretingos rajono savivaldybei pavaldžiai VŠĮ Kretingos ligoninė. Brangiausias pirkinys – pernai už beveik 288 tūkst. eurų įsigytas stacionarus rentgeno diagnostikos aparatas. „Limeta“ rentgeno aparatą atvežė pavėluotai. A. Kalniaus pastebėjimu, iš tos pačios „Limetos“ siuntos prekes dėl koronaviruso pandemijos sukeltų trukdžių pavėluotai gavo ir kitų šalies savivaldybių gydymo įstaigos. Kitas didesnės vertės pirkinys – diagnostiniai reagentai su analizatorių panauda ir technine priežiūra – beveik 45 tūkst. eurų. „Limeta“ Kretingos ligoninėje įrengė medicininio deguonies sistemą, ligoninei tai kainavo per 11 tūkst. eurų. Savivaldybė iš „Limetos“ tiesiogiai pirko du plaučių ventiliavimo aparatus, už juos sumokėjo 34 tūkst. eurų, po 17 tūkst. eurų už kiekvieną. „Tai buvo laikas, kai visi graibstė kovai su COVID-19 reikalingas priemones, ieškojo, kur ir ko griebtis“, – kalbėjo meras apie per pirmąją karantino bangą įsigytus aparatus.
Pasitraukė iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos
Sekmadienio vakarą Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Virginijus Domarkas savo „Facebook‘o“ paskyroje pranešė, kad traukiasi iš rajono tarybos. Savo pranešime V. Domarkas rašo: „Kovo 3-iosios įvykiai ir viešųjų informavimo priemonių antraštės nubloškė į gyvenimo nežinią ir įpareigojo priimti tam tikrus sprendimus. Šiomis dienomis negailima įtarimų, menamų kaltinimų ir interpretacijų, darius poveikį ar vykdžius papirkimo požymių turinčius veiksmus. Įtarimai skaudūs ir draskantys širdį. Visada buvau demokratiškas vadovas, įsiklausantis, ieškantis kompromisų, siekiantis komandinių sprendimų, siekiantis rezultatų. Toks ir likau. Niekada nėra kilę minčių kažkam daryti įtaką, paveikti, palaužti. Gyvenimas man suteikė neapsakomą džiaugsmą sutikti daug nuostabių žmonių, kuriems aš esu dėkingas už galimybę dirbti, kurti, svajoti, gyventi, tiesiog būti kartu! Nieko nekaltinu ir tikiu, kad teisinėje valstybėje tiesa anksčiau ar vėliau bus nustatyta, tik norėtųsi kuo greičiau. Noriu tikėti, kad šioje byloje bus pateikti visi surinkti duomenys. Ir nebus jokių bandymų šiuos duomenis kažkaip fragmentuoti ar falsifikuoti. Gerbdamas socialdemokratines vertybes, savo kolegas partiečius ir Kretingos rajono savivaldybės tarybą, laikydamasis vakarietiškų standartų, priėmiau sprendimą pasitraukti iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos. Pasitraukiu, vedinas moralinės pareigos, nepaisant, kad pastarųjų dienų įvykiai nėra susiję su manimi kaip Savivaldybės tarybos nariu ar ankstesnėmis Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigomis. Konkurenciniai procesai, vykstantys medicinos įrangos pardavimo ir aptarnavimo sektoriuje, iškreiptas viešųjų pirkimų sistemos modelis ir nekaltą verčia kaltu, nubloškiant į pilkąją paraštę, kurioje politikui būti nedera.“ V. Domarkas taip pat atsiprašė savo artimiausių bendražygių, kurie „šiandien priversti išgyventi dvejopas jausenas“ ir palinkėjo sėkmės Kretingos rajono savivaldybės valdančiajai daugumai, administracijos vadovams, taip pat dėkojo tiems, kurie jį palaiko šiuo sudėtingu jam gyvenimo momentu.
„P. n.“ informacijaKodėl tiek daug žmonių neigia skiepus?
Palangos biudžete – milijonu mažiau
Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2021 metų biudžetą, kurį sudaro 31 mln. 385,4 tūkst. Eur pajamų ir tiek pat asignavimų išlaidoms ir turtui įsigyti. Lyginant su praėjusiais metais, miesto ižde bus beveik milijonu mažiau: 2020-aisiais planuota surinkti 32 mln. 387,8 tūkst. eurų. Mažiau dotacijų, daugiau – kitų pajamų Pagal 2021 metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius Palangos miesto savivaldybės prognozuojamos pajamos – 15 mln. 957 tūkst. eurų, pernai prognozuota gauti 16 mln. 169 tūkst. eurų pajamų. Didžioji dalis pajamų (15 mln. 114 tūkst. eurų) turėtų įplaukti iš mokesčių: šiemet planuojama surinkti 12 mln. 766 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, 1,4 mln. nekilnojamojo turto, beveik milijoną – žemės mokesčių, 20 tūkst. eurų sudarytų pajamos iš paveldimo turto mokesčio, 28 tūkst. eurų – mokesčiai už aplinkos teršimą. Dotacijų Palangos miesto savivaldybei šiemet numatoma skirti 10 mln. 806,4 tūkst. eurų, 2020-aisiais ši suma siekė 11 mln. 793,5 tūkst. eurų. Kitų pajamų 2021-aisiais planuojama surinkti 5 mln. 232 tūkst. eurų (pernai – 4 mln. 425,3 tūkst. eurų), iš kurių į miesto piniginę turėtų įkristi 3 mln. 88 tūkst. eurų vietinių rinkliavų (pernai – 2 mln. 650 tūkst. eurų). Dar 233 tūkst. eurų ketinama gauti pardavus ilgalaikį materialųjį turtą – žemę (30 tūkst. eurų) ir pastatus bei statinius (203 tūkst. eurų). Numatytieji 2021 metų asignavimai investicijų projektams finansuoti iš ilgalaikių paskolų sudaro 1 mln. 250 tūkst. eurų. Iš 2020-ųjų Savivaldybės biudžete liko 2 mln. 178,1 tūkst. eurų.
Vakar vakare įvykusiame Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje konstatuota, kad Salantuose, sodybos, esančios Žemaitės g., ūkiniame pastate ir sklypo teritorijoje rasta neaiškios kilmės skystų cheminių medžiagų, kurios dėl netinkamo naudojimo ar saugojimo, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką, pateko į aplinką ir padarė didelę žalą gamtai. Kaip pranešė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 270 straipsnį. Aplinkiniai gyventojai perspėti negerti šachtinių šulinių vandens, kol jo neištirs Valstybinė Kretingos maisto ir veterinarijos tarnyba. Tyrimo išlaidas padengs rajono Savivaldybė. Savo ruožtu bendrovė „Kretingos vandenys“ tyrimus atliks ir Salantų vandenvietėje.
„P. n.“ informacija
Pateikė 24 idėjas
Jau antrus metus kretingiškiai gali būti savo rajono šeimininkai ir, dalyvaudami Gyventojų iniciatyvų projekte, paskirstyti dalį bendro rajono biudžeto. Šiemet kretingiškiai pateikė 24 projektų idėjų pasiūlymus gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti bei kurti. Kurias idėjas savivaldybė turėtų įgyvendinti, balsuodami nuspręs patys Kretingos rajono gyventojai. „Sutvarkyti ar įrengti poilsio, laisvalaikio ir pramogų zonas, parkus, gatvių apšvietimą, šaligatvius, tiltus, mažosios architektūros elementus, skulptūras ir įvairiausius objektus – tai tik dalis idėjų, kurias pasiūlė Kretingos rajono gyventojai šiais metais. Didžiausio žmonių palaikymo sulaukusios idėjos bus įgyvendintos – mažos apimties Kretingos miesto bei rajono projektai per vienerius metus, didelės apimties – per dvejus metus“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas. Rajono gyventojai iniciatyvas teikė trims kategorijoms. Mažos apimties iniciatyvų (iki 20 tūkst. eurų) Kretingos miesto seniūnijoje sulaukta 3, mažos apimties iniciatyvų Kretingos rajone – 11, o didelės apimties iniciatyvų (iki 120 tūkst. eurų) visame Kretingos rajone – 10. Savivaldybės administracijos specialistams įvertinus, ar pateiktos idėjos atitinka Gyventojų iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti, projektų idėjų atrankos ir finansavimo tvarkos reikalavimus, galutinį idėjų sąrašą patvirtins rajono mero Antano Kalniaus sudaryta darbo grupė. Tuomet gyventojai patys balsuodami nuspręs ir įvertins, kurių iniciatyvų labiausiai reikia Kretingos rajone. Savo valią galės išreikšti Kretingos rajone gyvenamąją vietą deklaravę, ne jaunesni nei 16-os metų gyventojai, nuo gegužės 1 d. iki birželio 1 d. Ant grindinio trykštantis fontanas Kretingoje, poilsio bei aktyvaus laisvalaikio zona Vydmantų gimnazijos teritorijoje, dviračių tako nuo Vydmantų iki Palangos apšvietimas ir Senosios Įpilties poilsiavietės erdvių sutvarkymas – šios pačių rajono gyventojų pasiūlytos idėjos tapo lyderėmis praėjusiais metais pirmą kartą Kretingos rajone vykusiuose Gyventojų iniciatyvų rinkimuose. Praėjusių ir šių metų iniciatyvoms įgyvendinti Kretingos rajono biudžete numatyta 180 tūkst. eurų.
Pagal Kretingos rajono savivaldybės informaciją
Socialiniai tinklai: patogi naudoti socialinė valiuta ir keli jos veidai
Kretingos rajono švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva pasidalino įžvalgomis apie šiandien mus visus užvaldžiusius socialinius tinklus. Kokios jų teigiamos ir neigiamos savybės, kodėl žmones taip traukia socialiniai tinklai, ką vartotojai mato, patiria be atvangos po juos naršydami, kodėl mes taip pavargstame nuo socialinių tinklų, nors tai ir nėra fizinis darbas – atsakydama į šiuos ir kitus klausimus specialistė akcentavo ir tai, kad nesinaudoti technologijomis XXI a. nėra ir negali būti siekiamybė. „Viduramžiai baigėsi, todėl ekranus šiandien mums reikia priimti jau kaip normą“, – kalbėjo ji. Naudojimasis internetu padidėjo 3 kartus „Mane žavi mintis, jog internetas buvo sukurtas tam, kad, prasidėjus atominiam karui, žmonės neprarastų ryšio. Taigi turime padėkoti, kad atsirado toks dalykas, kaip internetas, ir kad esant dabartinei padėčiai, kai negalime keliauti ir susitikti, mes turime galimybę susisiekti tinkle. Tačiau, jei anksčiau kompiuteriai ir internetas buvo technologijų mokslo tyrimo objektas, tai vis dažniau tampa psichologijos ir sociologijos mokslų objektu“, – akcentavo V. Gridiajeva, atkreipdama dėmesį, kad ekranų naudojimas palieka ryškius pėdsakus žmonių elgsenoje, mąstyme, gyvenimo būde, vaikų raidoje, sveikatoje ir kitose sferose, kurios reikalingos žmogui išlikti. Technologijų kūrėjai kasmet atlieka tyrimus, siekdami išsiaiškinti, kiek žmonių naudojasi internetu, ir ką jie ten veikia. Duomenys atskleidė, kad labiausiai žmonės naudoja įvairaus pobūdžio socialinius tinklus ir naujienų kanalus, taip pat prekybos tinklus. Su pirmojo karantino pradžia naudojimasis išmaniosiomis technologijomis išaugo 3 ir daugiau kartų. V. Gridiajeva pati atliko apklausą tarp pradinių klasių mokytojų, ir duomenys, anot jos, – liūdinantys: 80 proc. jų prie ekranų praleidžia 4–8 valandas per dieną vien pamokos turiniui sukurti ir išdėstyti, taip pat maždaug 2–3 valandas – asmeniniams poreikiams. Jaunimas nuo 12 iki 24 metų lenkia ir pedagogus: jie prie ekranų praleidžia 8–10 valandų. „Jeigu prieš 10 metų vaikai apie 3-uosius metus pirmą kartą buvo pasodinti prie ekranų – televizoriaus ar kompiuterių, tai šiai dienai auga vaikai, kurie, būdami 2 metų, jau puikiausiai valdo telefonus ir televizoriaus pultelius“, – pastebėjimu pasidalino psichologė. Neurologijos mokslas yra įrodęs, kad 2 valandos prie ekranų žmogaus smegenyse keičia pilkosios smegenų dalies sandarą. Ką tai reiškia? Empatijos stoką, bendravimo, atminties problemas, emocijų sutrikimus, ilgesnis ekranų vartojimas gali lemti ir psichikos sutrikimus. „Nors mūsų ligų klasifikacijoje nėra tokio dalyko, kaip priklausomybė nuo kompiuterio, telefono ar planšetės, bet gydytojai ir mokslininkai šią sąvoką jau vartoja“, – teigė V. Gridiajeva.
Asmeninis asistentas – neįgaliojo pagalbininkas ir draugas
Kretingos socialinių paslaugų centras, kaip teigė jo vadovė Danutė Skruibienė, jau vėl atgaivina per karantiną apribotas dienos socialinės globos ir slaugos paslaugas asmens namuose. Taip pat neįgaliesiems teikiamos naujos vis labiau populiarėjančios asmeninio asistento paslaugos. Į namus – ir kineziterapeutas „Paslaugų neberibojame, nes 82 mūsų centro darbuotojai yra paskiepyti, kiti persirgę kovidu. Buvo ir mirčių – anapilin iškeliavo keletas mūsų klientų, kiti kol kas dar baiminasi įsileisti mūsų darbuotojus į namus. Tačiau iš esmės įstaigos darbas jau grįžta į ankstesnes vėžes“, – kalbėjo D. Skruibienė. Ji priminė, kad klientams jų namuose teikiamos dienos paslaugos yra visuma socialinių paslaugų, kai asmeniui dienos metu suteikiama visokeriopa kompleksinė pagalba. Paslaugų trukmė priklauso nuo kliento sveikatos būklės ir fizinio savarankiškumo: nuo 2 iki 8 val. per dieną. Dienos socialinės globos paslaugas gali gauti tie Kretingos rajono gyventojai, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis. Pernai šios paslaugos buvo suteiktos 111 klientų. Šiuo metu socialinės globos ir slaugos paslaugos teikiamos 64 rajono gyventojams. Dienos socialinės globos paslaugų gavėjams dar gali būti teikiamos ir kineziterapeuto paslaugos. „Mūsų įstaigos kineziterapeutas vyksta į namus ir, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, gali padėti palengvinti judesius, sumažinti skausmą, padidinti judėjimo potencialą. Kineziterapeutas taip pat moko ir padeda atgauti dėl ligos ar traumos prarastas funkcijas“, – kineziterapeuto paslaugų svarbą akcentavo centro vadovė.
Atėjus pavasariui daugelis, norėdami padailinti kūno linijas, imasi aktyviai sportuoti, išbandyti naujas dietas. Kaip bebūtų, neretai šie gyvenimo būdo pokyčiai yra trumpalaikiai ir bematant daugelis grįžta prie senų įpročių. Tačiau tiems, kurie ryžtasi iš pagrindų pakeisti mitybą ir atsakingai sportuoti, tai tampa ne tik pomėgiu, bet ir gyvenimo būdu. Įvedus karantiną pasikeitė fizinis aktyvumas Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure dirbanti 24-erių vydmantiškė Urtė Vaškytė teigė, kad reguliariai sportuoja jau beveik dešimt metų. „Sportu pradėjau domėtis turbūt dar 2011–2012 metais, kuomet akivaizdžiai pradėjo augti svoris. Tuomet sportuodavau namuose pagal įvairias treniruotes, kurias rasdavau „YouTube“ socialiniame tinkle. Sporto klube sportuoju apie 4–5 metus, tačiau, dėl šalyje įvestų ribojimų, dabar tai neįmanoma“, – pasakojo pašnekovė. Mergina akcentavo, kad per karantiną jos fizinis aktyvumas labai pasikeitė: „Ankščiau 3–4 kartus per savaitę sportuodavau sporto klube, o dabar tenka tai daryti namuose su turimu inventoriumi. Man asmeniškai tai ne tas pats: esu pripratusi prie treniruoklių ir didesnių svorių, o tokio krūvio namuose atkartoti negaliu. Kaip bebūtų, dabar stengiuosi kiek įmanoma daugiau judėti laisvalaikiu, mėgstu daug ir ilgai vaikščioti.“ Sportuoti „mokėsi“ savarankiškai Šiuo metu Palangoje gyvenanti mergina neslėpė, kad anksčiau išbandė įvairias sporto rūšis, kol galiausiai atrado, jog jai labiausiai prie širdies – sportas su svoriais. „Kažkada bandžiau bėgioti, užsiimti vien kardiotreniruotėmis, bet tai – ne man. Nors treniruotės su svoriais tikrai vargina, bet emociškai po jų jaučiuosi pasikrovusi energijos. Be to, dirbant su svoriais, kitaip, negu užsiimant kardio treniruotėmis, auga raumenys, o ne tik deginami riebalai. Tai man tampa dar viena priežastimi „kilnoti geležį“, – juokavo Urtė. Beveik dešimtmetį savarankiškai sportuojanti vydmantiškė teigė, kad per visą šį laiką jai pasisekė išvengti rimtesnių traumų, tačiau išmokti taisyklingai atlikti pratimus prireikė laiko ir pastangų. „Sportuoti pradėjau Kretingoje esančiame sporto klube „Akmena“, kur dirba rūpestingi treneriai, visada paaiškinantys, kaip atlikti pratimą, jei tik ką nors darai ne taip. Nemažai išmokau ir iš trenerių, kuriuos seku socialiniuose tinkluose, o kultūristo Andriaus Pauliukevičiaus knygos man visada buvo kaip treniruočių vadovėlis“, – kalbėjo mergina. Motyvacijos semiasi iš vidaus „Galima sakyti, kad motyvacijos semiuosi pati iš savęs. Būna dienų, kai nesinori sportuoti, bet, pagalvojus apie tą gerą jausmą, kuris apima pasportavus, dvejonės dingsta. Man taip pat labai padeda socialiniai tinklai. Kadangi seku daugybę sveikatos specialistų, saviugdos mokytojų, jų pasidalintos mintys užkuria viduje varikliuką, motyvuoja ir verčia tobulėti“, – paklausta apie tai, iš kur semiasi motyvacijos sveikai gyventi, atviravo U. Vaškytė. Pašnekovės nuomone, sporte fiziniai ir moraliniai pokyčiai visada eina „koja kojon“: „Sportas mane išmokė nuoseklumo: supratau, kad, kaip ir sporto salėje, taip ir gyvenime, norint pasiekti rezultatų, reikia išties sunkiai ir nuoširdžiai dirbti bei mažiau dejuoti.“
Šiuolaikinis žmogus, stiprindamas savo fizinę ir dvasinę sveikatą, gerai žino, kad fizinis aktyvumas – vienas veiksnių, lemiantis gyvenimo kokybę. Tačiau kasdienė rutina, begalinis tempas dažnai prigesina motyvaciją, kurios labai norėtųsi savyje atrasti be žodžio „prisiversti“. Kaip įkvėpti save, nuo ko pradėti, kokio tikėtis rezultato, kas apskritai yra fizinis aktyvumas, mintimis pasidalino Klaipėdos valstybinės kolegijos Kineziterapijos ir grožio terapijos katedros lektorė Daiva Stančaitytė. „Mano nuomone, – teigė ji, – fizinis aktyvumas – tai gyvenimo būdas, kurį pasirenka pats žmogus.“ Kad atsirastų noras vis labiau ir labiau būti fiziškai aktyviam, labai palanku bendrauti su tais žmonėmis, kurie myli judesį ir yra kasdienoje fiziškai aktyvūs. Kad atsirastų motyvacija, svarbu leisti žmogui pajausti, ko iš tikro jis nori, – tai yra kiekvieno žmogaus laisvas pasirinkimas. „Turėtume ne teisti, ne smerkti, ne įkalbinėti, ne įrodinėti, ne spausti, o kantriai, geranoriškai, draugiškai būti šalia ir duoti laiko pasirinkti. Žmogui labiausiai atliepia viduje, padeda surasti įkvėpimo ir patikėti savimi, kai jis mato stiprius pavyzdžius – autoritetas daug veiksmingesnis savo darbais, o ne žodžiais“, – įsitikinusi lektorė. Ji papasakojo tokią pamokančią istoriją: „Atėjo motina su vaiku pas išminčių ir guodžiasi, kad jos vaikas valgo vien tik saldainius ir visiškai atsisako valgyti kitokį maistą. Moteris prašo jo, kad jis lieptų vaikui nevalgyti saldainių. Išminčius sako: „Gerai, bet ateikite pas mane po dviejų savaičių.“ Moteris su vaiku atėjo po dviejų savaičių, kaip ir buvo sakęs išminčius. Vyras meiliai kalbasi ir po kiek laiko sako vaikui: „Nevalgyk daugiau saldainių, tu turi klausyti motinos ir valgyti įvairų maistą.“ Moteris paklausė: „Kodėl jūs to nepasakėte iš karto?“ Išminčius atsakė: „Pirma aš pats turėjau nevalgyti saldainių bent dvi savaites, kad tai galėčiau pasakyti jūsų vaikui.“
Tarp statistikos – ir žinia apie būsimas įkurtuves
Vakar nuotoliniu būdu įvykusio Kretingos rajono policijos komisariato 2020-ųjų metų veiklos pristatymo metu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Alfonsas Motuzas, be kita ko, su kretingiškiais pareigūnais pasidalino gera žinia: gerės jų darbo sąlygos, nes ruošiamasi statyti naują komisariato pastatą. Projektas – pilotinis Ši žinia maloniai nuteikė ir posėdyje dalyvavusį rajono merą Antaną Kalnių. Jis pritarė, jog šiuo metu vienintelis šaunus dalykas pareigūnams esąs tai, kad dabartinis komisariatas įsikūręs miesto centre, o patalpos džiugesio neteikia. A. Motuzas atviravo ir pats nesitikėjęs, kad jiedu su Kretingos rajono policijos komisariato viršininku Arūnu Pužausku įkurtuvių juostelę perkirps greitesniu laiku, mat komisariatų patalpų sprendimai atidėti iki 2024-ųjų metų. Bet Kretingos projektas, kurį A. Motuzas yra aptaręs su generaliniu komisaru Renatu Požėla, įvardintas kaip pilotinis, ir aukštas pareigūnas jau ruošiasi atvykti į Kretingą statybos reikalus aptarti su rajono vadovais. Apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas pripažino, kad praėjusieji metai buvo išskirtiniai dėl COVID-19 situacijos, ypač – kovo pradžioje, paskelbus karantiną, visiems gyventi teko tarsi siurrealistiniame pasaulyje: nutarimai ir sprendimai keitėsi per dieną ir po kelis kartus, pareigūnai dirbo 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Buvo daug chaoso ir iššūkių, prisidėjo pareigų: tikrinti, kaip žmonės laikosi karantino sąlygų viešosiose erdvėse bei esantys saviizoliacijoje, po to – budėjimai automobilių kontrolės postuose. „Mums teko ta represinė funkcija“, – pripažino A. Motuzas. Jis akcentavo būtinybę policijai kuo glaudžiau bendradarbiauti su kaimo bendruomenėmis, rengti susitikimus su gyventojais seniūnijų centruose, lankyti rizikos šeimas. „Kada pareigūnų reikia, tada jie ir yra, kada nereikia – nėra“, – pajuokavo meras. Kilus problemoms, esą jam ne kartą ir vakarais po darbo yra tekę skambinti Arūnui Pužauskui – nėra buvę, kad nepadėtų, nepatartų. Kaip vieną skaudulių rajone meras įvardijo narkotikų problemą, bet išreiškė viltį, kad bendrom jėgom ji bus įveikta.
Naktinis detektyvas Kartenoje
„Kartenoje kaimynystė yra saugi, vienas kitam nelaimėje padedame, todėl kiekvieną blogų kėslų turintį atvykėlį mes ir toliau pasitiksime jam netikėtai“,– teigė į prabangų 55 tūkst. eurų vertės šiuo metu Norvegijoje esančio draugo automobilį „BMW X5“ nusitaikiusio asmens sulaikymą suorganizavęs Arūnas Smilingis. Vagis svetimame mieste, svetimų žmonių kieme nešvaraus darbo ėmėsi antradienį nedaug likus iki 24 valandos. Tai fiksavo vaizdo stebėjimo kameros. Supratęs, kad yra filmuojamas, nusikaltėlis dingo, bet po kokių 20 minučių grįžęs kamerą nudaužė lazda. Apie tai, kad kažkas įtartino vyksta kieme, Norvegijoje esančiam vyrui pranešė Kartenoje gyvenanti jo draugė. „Tuoj pat sulaukiau ir aš skambučio iš Norvegijos, draugas, prašė padėti, todėl nedelsdamas ėmiau telkti gimines, kaimynus. Šokome į mašinas ir prie namo, kurio kieme įvyko incidentas, atsidūrėm per tris minutes, peržiūrėjom filmuotą medžiagą. Nusikaltėlio paieškose iš viso dalyvavome septyniese“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo A. Smilingis. Pasidairę po apylinkes ir užvažiavę ant kalno, visai netikėtoje vietoje, karteniškiai išvydo automobilį su vokiškais numeriais. Mašinoje žmonių nebuvo, tačiau per langą matėsi daug įvairių nusikaltimams dažnai naudojamų įrankių, pirštinių. Bendruoju pagalbos telefonu vyrai iškvietė policijos pareigūnų ekipažą. Užblokavus rastą mašiną, anot pašnekovo, vagies paieška buvo tęsiama važiuojant Budrių, Kalniškių pusės link. „Bet vienam kaimynui netikėtai šovė mintis vėl sugrįžti ant kalno. Nustebome: nors automobilis ir užblokuotas, bet jo ten nebebuvo! Bekelės džipais šiek tiek pasivažinėję, mes jį atradome užklimpusį arimuose“, – pasakojo A. Smilingis. Sulaikytas ir į areštinę uždarytas 1975 m. gimęs vyras, karteniškių žiniomis, – kretingiškis. Policijos komisariate pradėtas vagystės tyrimas.
Kovo 3 d. Vytauto Buzo treniruojami Palangos „Kuršiai“ išvykoje 81:86 (21:23; 18:22; 20:15; 22:16) turėjo pripažinti Klaipėdos „Neptūno-Akvaservis“ pranašumą ir leido išlyginti NKL -VIKINGLOTTO aštuntfinalio serijos rezultatą 1:1. Tris kėlinius komandos žaidė taškas į tašką, prieš lemiamą ketvirtį minimalų pranašumą turėjo uostamiesčio komanda (60:59), likus žaisti pusę kėlinio, jiems pavyko susikrauti ir 10 taškų persvarą – 59:69, bet po Ch. Harlerio ir L. Mikalausko taiklių baudų ir M. Staniulio ir G. Mulevičiaus tritaškių komandas skyrė tik trys taškai (76:79). Rungtynių pabaigą sėkmingiau sužaidė sezono užbaigti nenorėję klaipėdiečiai ir tai yra vienintelė šio sezono aštuntfinalio serija, kurioje prireiks trečiųjų rungtynių. Palangos „Kuršiai“: Chase'as Harler'is (4/7 tritaškiai) – 26, Mantvydas Žukauskas (6 rez. perdavimai) – 20, Laurynas Mikalauskas (9 atk. kamuoliai) ir Taurantas Tamošiūnas – po 9. Lemiama aštuntfinalio dvikova turėtų įvykti kovo 6 d. Palangoje, o laimėjusios komandos ketvirtfinalyje laukia Šakių „Vyčio“ komandos barjeras.
Tomas KUBILIUS
„Tikrai nešaliname sveikų želdinių ir nesame suinteresuoti to daryti. Juolab kad žinome, jog kretingiškiai labai išgyvena dėl kiekvieno medžio“, – atsakydama į klausimą dėl nupjauto gluosnio ant Pastauninko tvenkinio kranto patikino Kretingos rajono savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pirmininkė Lina Rimkuvienė. Papuvęs ir pavojingai pasviręs „Ar reikėjo nupjauti šį sveiką ir gražų gluosnį svyruoklį, kuris niekam netrukdė pasviręs į tvenkinio pusę, o tik teikė grožį ir užuovėją žmonėms ir paukščiams?“ – tokį klausimą uždavė į redakciją parašiusi „Pajūrio naujienų“ skaitytoja, atsiuntusi ant kranto likusio stirksoti kelmo nuotrauką. „Žiūrint į kelmą, gal ir atrodo, kad medžio būta sveiko. Tačiau jį pašalinę komunalininkai sakė, jog jis buvo gerokai papuvęs. Be to, gluosnis buvo pasviręs didesniu nei 45 laipsnių kampu, beveik įvirtęs į vandenį. Apžiūrėjusi jį Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija priėmė sprendimą medį pašalinti, o ir metas tam buvo palankus – tvenkinys užšalęs“, – paaiškino komisijos narė, Kretingos miesto seniūnijos seniūno pavaduotoja Alma Patamsienė. Pasak jos, nors labai gaila pjauti medžius, kurie puošia kraštovaizdį, tai padaryti kartais tiesiog būtina. O ir gluosniai nėra ilgaamžiai. Be to, želdinių žinovai jau seniai sako, kad nemenka dalis prie tvenkinio bei Pastauninko parke augančių medžių – kirstini. „Tikrai nenorime drastiškai kirsti, ir tik tada, kai komisija mato, kad medis – visai prastos būklės, priimamas sprendimas jį šalinti“, – tvirtino A. Patamsienė.
Sūnų jubiliejams pasodino vardinius sodus
Kretingos rajone, Pryšmančiuose, prieš dešimtmetį įsikūrę šiauliečiai Genovaitė ir Antanas Žukauskai puoselėja savo sodybą, prie jos veisdami vardinius sodus: savo jaunėlio sūnaus karininko Justino 30-mečiui pasodino 30 obelų, o vyriausiojo sūnaus Juozapo kunigystės 20-mečio proga pasodino 20 vynuogių. Ir kasmet šie sodai pasipildo vis nauju augalu ar medžiu. Jūra viliojo abu sūnus „Viskas prasidėjo nuo sūnaus Justino: kai prieš 5-erius metus jis šventė 30-metį, negalėjome jo pasveikinti, nes buvo stažuotėje JAV. Abu su vyru Antanu sugalvojome jam dovaną – pasodinti obelaičių sodą, kad dovana džiugintų ilgai. Jo gimtadienis spalį – per patį obelų sodinimo metą, ir šiemet Justino sode jau veši 35 obelaitės“, – nuotaikingai pasakojo G. Žukauskienė. O sūnus Juozapas pernai rudenį šventė 20 metų, kai tapo, pasak motinos, Viešpaties vynuogyno darbininku – šiuo metu jis, pasirinkęs pranciškonišką vardą Marija, tarnauja Kretingos katalikų parapijos klebonu. „Nereikėjo nė galvoti, ką sodinti – pats sūnaus pasirinkimas pasiūlė mintį įveisti vynuogyną“, – atviravo pašnekovė. Išsirinkę patvarių, mūsų krašte gerai derančių veislių vynuogių, pasodino jas lauke, o nedidelę dalį lepesnių itališkų sodinukų – šiltnamyje. G. Žukauskienė prisiminė sūnų skirtingų kelių pasirinkimą: kadangi vyras Antanas sovietmečiu tarnavo jūreiviu, vaikystėje Juozapas mėgdavęs dėvėti jo jūreivišką kepurę ir, paklaustas, kuo norėtų būti, išdidžiai atšaudavęs – jūreiviu. Mokykloje sustiprintai mokęsis matematikos, gražiai piešęs, per Atgimimą susipažino su skautų judėjimu, tapo Viliaus Orvido bendražygiu ir įstojo mokytis teologijos filosofijos į Vytauto Didžiojo universitetą, pasirinko pranciškoniškosios tarnystės kelią. Visgi, tarnaudamas Kanadoje, Hamiltono parapijoje, mėgdavo buriuoti, plaukioti jachtomis. Tačiau jūreivystė stipriai paviliojo kitą iš G. ir A. Žukauskų sūnų – jaunėlį, nors šis mokėsi sustiprintos anglų kalbos, meno mokykloje – groti birbyne, laimėdavo įvairiuose konkursuose. Tad tėvams Justino sprendimas stoti į Lietuvos karo akademiją buvęs netikėtas.
Žygeiviai slidėmis įveikė 43 kilometrus
Kretingiškis verslininkas Matas Mizgiris, Nidoje įkūręs aktyvų poilsį gamtoje – žygius, buriavimą – propaguojančią įmonę „Irklakojis“, ir pats yra aktyvus žygeivis bei savitos sporto šakos – buriavimo ledrogėmis ir vėjaračiu – daugkartinis Lietuvos čempionas. Praėjusį savaitgalį M. Mizgiris su bendraminčiais surengė aukšto meistriškumo LR ledo jachtų varžybas ant Rėkivos ežero Šiaulių rajone. O, besibaigiant žiemai, su 15-mečiu sūnumi Vykintu per 2 dienas slidėmis įveikė 43 km atstumą iš Kretingos į Stalgėnus Plungės rajone. Buriuoja ant ratų arba pačiūžų Nors pavasarėjant sniegas sparčiai tirpsta, tačiau, pašnekovo žodžiais, ant Rėkivos ežero dar laikėsi 30–35 cm storio ledas. Karantinas pristabdė M. Mizgirio pamėgto sporto entuziastus – pernai lapkritį neįvyko įprastai Nidoje rengiamas nacionalinis vėjaračių čempionatas. Tačiau šįkart susibūrė keliasdešimt entuziastų – aukšto meistriškumo sporto varžybas lauke leidžiama rengti, – M. Mizgiris ir vėl tapo jų nugalėtoju. Buriavimas ledrogėmis ir vėjaračiu, pasak M. Mizgirio, yra panašūs: ledrogėmis buriuojama čiuožiant ant ledo, o vėjaračiu – važiuojant ratais ant kieto pagrindo, tam tinka aerodromai, didesnės aikštelės, pajūrio paplūdimiai. „Ledrogės ir vėjaratis yra vieno gamintojo monotipas: jo konstrukciją sudaro vertikali burė, vairuojama pusiau gulomis, kad būtų kuo mažiau vėjo pasipriešinimo, ir primontuojamos pačiūžos arba ratai. Priklausomai nuo burės dydžio – Lietuvoje įprastai burės ilgis siekia apie 180 cm – galima išvystyti greitį iki 70 km, o su didesne bure – ir iki 120 km. Varžybose laimi ne technika, o sportininko įgūdžiai, esmė yra finišuoti pirmam“, – kalbėjo daugkartinis šios sporto šakos Lietuvoje čempionas. Lietuvoje, patikino M. Mizgiris, šis sportas nėra naujovė: pirmasis ledo jachtų čempionatas ant Kuršių marių įvyko 1927-aisiais, ir sovietmečiu varžybos vykdavo Nidoje, ant Trakų, Šiaulių ežerų. Lietuviai jau dukart surengė pasaulio ęempionatus Nidoje ir Šiauliuose.
Nafta apkartę Salantai išgyvena realybės šou
„Pirmąkart per pietų pertrauką parduotuvėje – nė vieno žmogaus! Toks įspūdis, kad visi išgyvena realybės šou: žiūri į gausias gelbėtojų, žurnalistų ir filmuotojų pajėgas, rajono vadovus, kurie tiesiogiai jame dalyvauja – kilnoja kanalizacijos šulinių dangčius, vaikšto po kiemus“, – taip pastarųjų dienų, kai miesto tvenkinyje buvo aptikta naftos produktų teršalų, nuotaikas perteikė Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus. Taršos pliūpsnių buvo ir anksčiau Būtent M. Šečkus buvo vienas tų žmonių, kurie apie įvykusią nelaimę sužinojo pirmieji. „Mums į direkciją paskambino salantiškis ir pranešė, savo ruožtu mes nedelsiant skambinome į Kretingos aplinkos apsaugos agentūrą, po to mūsų darbuotojas pas vedėją Ričardą Kašėtą nuvažiavo pasišnekėti „gyvai“. Ir užsikūrė tai, kas šiuo metu mūsų mieste šurmuliuoja “, – pasakojo direktorius. Jis teigė nenutuokiąs, iš kur atiteka teršalai, tačiau pasidžiaugė bent tuo, kad tvenkinys apačioje tebebuvo užšalęs, ir, kaip spėjama, krosnių kurui skirti naftos produktai nepateko į Salanto upę. Atvykusios Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos taršos vietoje mikliai sumontavo boninius atitvarus, užpylė smėlio, saugodami, kad užterštas vanduo neprasiveržtų, pareigūnai budėjo naktimis. Nors M. Šečkus netvirtina, akcentavo, kad vadovaujasi tik prielaidomis, tačiau pusiau juokais, pusiau rimtai su kolegomis, sakė, pasišnekantys ir apie tai, kad tarp taršos kaltininkų galbūt yra ir aršiausių oponentų direkcijai įgyvendinant projektą, kurio metu dėl žuvų migracijos ruošiamasi griauti užtvanką – esą kas tik kokių vamzdžių nuotekoms į upes sovietmečiu neprivedžiojo. Direktorius prisiminė, kad ir ankstesniais metais, įgyvendinant Regioninio parko tvarkymo projektą, iš kažkur atitekėjęs pliūpsnis teršalų tvenkiniuose pražudė daugybę vandens lelijų. Jas teko atsodinti. „Teršalai Salantų vandenyse pasirodo kaskart“.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas patvirtino, kad Kretingos rajono savivaldybė kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ prašydama, kad draudimo įmonė Savivaldybei sumokėtų beveik 40 tūkst. eurų garantą už bendrovės „Indema“ pažeidimus vykdant Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priestato statybos rangos darbų sutartį. Pagal šią sutartį „Indema“ priestato statybą užbaigti turėjo iki 2020 m. gruodžio 12 d. Praėjusių metų spalio 12 d. Savivaldybėje įvyko pasitarimas, kuriame dalyvavo „Indemos“, priestato projektą rengusios bendrovės „Klaipėdos projektai“ atstovai, Savivaldybės meras Antanas Kalnius, vicemeras Dangiras Samalius, tuometinis administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis, Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė, jos pavaduotojas Andrius Kasputis. Pasitarime buvo sutarta priestato statybos terminą pratęsti iki 2021 m. kovo 1 d., nors sutartyje su „Indema“ tokia pratęsimo galimybė nenumatyta. Buvo sutarta „Indemai“ netaikyti ir delspinigių už laiku neatliktus darbus. Pasitarimo protokolą su priimtais sprendimais pasirašė A. Kasputis. Už sutarties nevykdymą rangovui buvo numatytos dvi sankcijos: delspinigiai ir garanto paėmimas. Pagal sutartį, vienu metu galima taikyti vieną iš sankcijų. „Pareikalavome garanto ir spręsime dėl tolimesnių veiksmų, kurie gali baigtis ir sutarties su „Indema“ nutraukimu“, – teigė E. Viskontas. Priestato statybos darbų kainą pagal po viešojo darbų pirkimo konkurso Savivaldybės su „Indema“ pasirašytą rangos darbų sutartį buvo 396 tūkst. Eur. Pernai įvertinus atsiradusius papildomus darbus, Savivaldybė statybos kainą padidino iki 406,6 tūkst. eurų. Administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė paaiškino, kad ši statyba pabrango ir dėl priestato projektuotojų klaidų. Priestato statybai naudojamos Savivaldybės biudžeto ir ES fondų lėšos. Už sutartyje nenumatyto statybos darbų termino pratęsimą iki š. m. kovo 1 d. ir Savivaldybei gresia bauda. Ji būtų maždaug 2 mėnesių (už šių metų sausį, vasarį) pagal sutartį su „Indema“ numatyto delspinigių dydžio – apie 6 tūkst. eurų. Dėl sankcijos Savivaldybei spręstų ES fondų lėšų panaudojimą kontroliuojanti Centrinė projektų valdymo agentūra. Agentūra sprendžia ir dėl projekto finansavimo termino pratęsimo. Savivaldybės su agentūra pasirašyta sutartis dėl „Ąžuoliuko“ priestato projekto finansavimo baigiasi šių metų birželio 30 d.
„P. n.“ informacija
Salantų seniūnija – renovacijos eilės gale
Vienas didžiausių pastatų Salantų miesto centre, kuriame glaudžiasi dvi seniūnijos, paštas ir biblioteka, statytas daugiau kaip prieš 60 metų ir nėsyk kapitaliai neremontuotas. Pamažėl griūvantis statinys, deja, atsidūrė pačiame Kretingos rajono savivaldybei priklausančių statinių renovacijos eilės gale. Kainuotų per 100 tūkst. Eur Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Violetos Turauskaitės žodžiais, Savivaldybė yra sudariusi renovuojamų administracinių pastatų eilę: dabar renovuojamas Kūlupėnų seniūnijos pastatas, šiemet turėtų prasidėti Darbėnų seniūnijos pastato atnaujinimas. Šiemet taip pat bus pradėtas Vilniaus g. Nr. 8, arba buvusios viešosios bibliotekos, pastato renovacijos projekto rengimas. Ir tik po šių darbų numatytas pastato Salantuose, kur po vienu stogu įkurdintos dvi – Salantų miesto ir Imbarės – seniūnijos, renovacija. Vadinasi, laukti reikės bent kelerius metus. Pastato Salantuose renovacijos darbai, specialistų skaičiavimu, kainuotų per 100 tūkst. Eur. Salantų miesto seniūno Kazimiero Galdiko teigimu, seniūnijos pastatas statytas 1959 m. Per tą laiką jo fasadas tik sykį perdažytas, prieš 8–9-erius metus buvo pakeistas sukiuręs stogas. „O patalpas viduje, kiek galėjome, tiek remontavome iš seniūnijos lėšų – padarėme vadinamąjį kosmetinį remontą. Tik biblioteka buvo sutvarkyta Savivaldybės rūpesčiu“, – kalbėjo seniūnas.
Ką tik pasibaigusi žiema ūkininkams, atrodo, buvo palanki. Žiemkenčiai peržiemojo puikiai, neiššalo ir jau pamažu tiesia galvas iš po sniego. Deja, yra buvę ir kitokių scenarijų. Pavyzdžiui, 2016-aisiais dažnas ūkininkas skaičiavo žiemos šalčių padarytus nuostolius. Nors šiųmečiai žiemkenčiai iš tiesų atrodo puikiai, džiaugtis kol kas – anksti. Šalnos augalų, galbūt, jau nebepražudys, tačiau būsimą derlių dar gali pasiglemžti sausra. Kol vieni ūkininkai tikisi išvengti gamtos stichijų žalos pasėliams, kiti, racionaliai įvertinę rizikas, pasėlius draudžia. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija – klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu, apsidraudusieji gali susigrąžinti net iki 70 proc. draudimo įmokos sumos. Kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos Paraiškas pagal veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu, ūkininkai paprastai kviečiami teikti du kartus per metus. Šiemet pirmasis paraiškų priėmimo etapas prasideda kovo 1-ąją ir tęsis iki birželio 30 dienos. Į paramą pasėlių ir augalų draudimo įmokoms kompensuoti gali pretenduoti ir paraiškas teikti visi žemės ūkio veiklos subjektai, apdraudę pasėlius ir (arba) augalus pasirinktoje draudimo kompanijoje. Parama skiriama remiantis „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ taisyklėmis. Nepaisant to, ar įvyko draudžiamasis įvykis, ar ne, pareiškėjui kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos sumos. Džiugu, kad ūkiai vis aktyviau naudojasi šia parama. Paraiškas paramai „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusiai su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu, jau pateikė net 1 tūkst. 28 pareiškėjai per 3 mln. Eur sumai, 2020 m. rudenį apdraudę 2021 m. derlių. 2020 m. derlių draudė 763 pareiškėjai, jų sąskaitas pasiekė net 2 mln. 402 tūkst. Eur. 2019 m. derlių draudė 602 ūkiai, jiems skirta 2,4 mln. Eur paramos.
Koks lietuviškas daržas be morkų! Reikėtų auginti bent dvi jų veisles: vieną ankstyvam, kitą – vėlyvesniam derliui gauti. ‚Jerada‘ – vienas ankstyviausių hibridų. Jo šakniavaisiai cilindriški, 18–21 cm ilgio, lygia odele, anksti įgauna spalvą. Ankstyva veislė ‚Tito‘ užauga per 95 dienas nuo sudygimo. Šakniavaisiai puikiai dera net sunkesniuose dirvožemiuose, tinkami plauti ir sandėliuoti. ‚Mercurio‘ – naujas vidutiniškai ankstyvas hibridas. Šakniavaisiai lygia odele, gali ilgai būti lauke, nelinkę trūkinėti, tinkami sandėliuoti. Hibridas ‚Morelia‘ vidutiniškai vėlyvas, labai atsparus grybinėms ligoms. Šakniavaisiai užauga per 115–120 dienų nuo sudygimo. Tinkami perdirbti ir ilgai sandėliuoti. Stambiausius šakniavaisius užaugina nauja hibridinė veislė ‚Patzi‘. Jie 24–26 cm ilgio, turtingi sausųjų medžiagų, cukraus ir karotino. Tinka ilgai sandėliuoti, sultims ir salotoms gaminti. Derlių imti galima po 120 dienų nuo sėklų sudygimo. Hibridas ‚Santorin‘ vidutiniškai vėlyvas, bet, pasėjus anksti, derlių imti galima jau vasarą. Jo šakniavaisiai tamsiai oranžiniai, lygia odele, tinkami plauti ir ilgai sandėliuoti. Hibridas ‚Crofton‘ savybėmis panašus į buvusį ‚Riga‘. Gerai dera ir sunkesniuose dirvožemiuose. Šakniavaisiai cilindriški, 100–200 g svorio, turtingi cukraus ir karotino. Tinka ilgai sandėliuoti. Daugiau apie morkų veisles skaitykite www.sekluva.lt . --- Sėklas didesnėmis pakuotėmis galite užsisakyti tel. (8 528) 27017 arba prekyba@sekluva.lt Daugiau informacijos apie kitas sėklas svetainėje www.sekluva.lt
UAB „Sėkluva“ informacija
Aplinkos ministerija pasidalino svarbia informacija, kad apie sužalotus, į gyvenvietes ar miestus užklydusius laukinius gyvūnus galima pranešti Gyvūnų globėjų asociacijai, medžioklės plotų naudotojams, skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui tel. (8 5) 273 2995. Transporto priemone partrenkus bet kokį laukinį gyvūną (nepriklausomai nuo jo dydžio ir nuo to, ar jis vis dar gyvas, ar ne), reikia informuoti Aplinkos apsaugos departamentą telefonu (8 5) 273 2995 arba skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Paskambinus svarbu kuo tiksliau nurodyti įvykio vietą ir apibūdinti gyvūno būklę. Įvertinęs gautą informaciją, Aplinkos apsaugos departamento specialistas sprendžia, kam perduoti pranešimą. Svarbu žinoti, kad vairuotojas negali pasiimti partrenkto laukinio gyvūno, kitaip gresia administracinė atsakomybė – įspėjimas arba 30–90 eurų bauda. Vis dėlto, jei partrenktas laukinis gyvūnas trukdo eismui, jį galima patraukti į šalikelę, kol atvyks specialistai.
Pagal Aplinkos ministerijos informaciją
|
|
