Pirmadienio vakare gausios Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos plušėjo Salantuose – bandė sustabdyti į Salanto upę betekantį, kaip spėjama, dyzeliną.

Akivaizdu, kad teršalai atiteka drenažo vamzdynais, tačiau vis dar nepavyksta nustatyti, iš kur. Rajono meras Antanas Kalnius pagalbos kreipėsi ir į vietinius gyventojus, kurie galbūt žino, kur yra paslėptos dyzelino talpyklos.

Kad teršalai nesklistų, sumontuotos boninės užtvaros.

Šįryt 8 val. teršalų likvidavimo darbai atnaujinti.

Tačiau pastangos apčiuopti taršos šaltinį vis dar – bevaisės. 16.30 val. į nuotolinį posėdį pakartotinai susirinkusios rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos sprendimu, Salantų miesto seniūnijoje paskelbta ekstremali situacija. Administracijos direktoriaus Egidijaus Viskonto įsakymu, tolesnius veiksmus koordinuoti paskirta jo pavaduotoja Violeta Turauskaitė.

Iki 15 valandos į pavojingas atliekas tvarkančią Klaipėdos įmonę utilizuoti išvežtas 41 kubas vandens su teršalais. Šiame kiekyje vidutiniškai turėtų būti 2 kubai grynai naftos produktų. Rytoj iš ryto į Salantus iš Vilniaus atvykę geologai po žeme skenuos, ieškos, tikrins, kur link toliau eina vamzdis, pro kurį bėga teršalai.

Kovo 3 d. taršos šaltinio paieškos tęsėsi. Geologai šioje situacijoje pasirodė bejėgiai: atvažiavo, pabandė, apsisuko ir išvažiavo. Anot visą dieną Salantuose praleidusios Ekstremalių situacijų valdymo centro vadovės Violetos Turauskaitės, geologų aparatūrai netiko esamas gruntas, o į žemę galėjo matyti ne 2 metrus, kaip tikėjosi, bet 1,2 metro.

Toliau kasimo darbus atliko bendrovės „Kretingos vandenys“ darbininkai.

„Vis dėlto šviesą tunelio gale jau matom, taršos vamzdis užaklintas, teršalų pro jį atiteka gerokai mažiau, nors naftos produktų smarvė ir tebesilaiko“, – vakare „Pajūrio naujienoms“ teigė Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Ričardas Kašėta.

Jis atviravo nesutinkantis su kai kurių kolegų nuomone, jog teršėjas jau gali būti užčiuoptas.

Paieškos gelbėtojus nuvedė iki Žemaičių gatvėje esančios sodybos ūkinio pastato, kuriame, užgriozdintos metalo laužu bei kitomis atliekomis, laikomos senos dyzelino talpyklos.

„Išsiaiškinom, kad dabar jau miręs 93-jų žmogelis visą amžių šlamštą rinko ir ten kaupė, tas tiesa. Ketvirtadienį pastatą iškraustysim ir įsitikinsim, bet aš nemanau, kad čia ir bus pagrindinis taršos šaltinis“, – sakė R. Kašėta.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (14)

Kartenoje kaimynystė yra saugi, vienas kitam nelaimėje padedame, todėl kiekvieną blogų kėslų turintį atvykėlį mes ir toliau pasitiksime jiems netikėtai“,– teigė į prabangų 55 tūkst. eurų vertės šiuo metu Norvegijoje esančio draugo automobilį nusitaikiusio asmens sulaikymą suorganizavęs Arūnas Smilingis.

Vagis svetimame mieste, svetimų žmonių kieme nešvaraus darbo ėmėsi antradienį nedaug likus iki 24 valandos. Tai fiksavo vaizdo stebėjimo kameros. Supratęs, kad yra filmuojamas, nusikaltėlis dingo, bet po kokių 20 minučių grįžęs kamerą nudaužė lazda. Apie tai, kad kažkas įtartino vyksta kieme, Norvegijoje esančiam vyrui pranešė Kartenoje gyvenanti jo draugė.

„Tuoj pat sulaukiau ir aš skambučio iš Norvegijos, draugas, prašė padėti, todėl nedelsdamas ėmiau telkti gimines, kaimynus. Šokome į mašinas ir prie namo, kurio kieme įvyko incidentas, atsidūrėm per tris minutes, peržiūrėjom filmuotą medžiagą. Nusikaltėlio paieškose iš viso dalyvavome septyniese“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo A. Smilingis.

Pasidairę po apylinkes ir užvažiavę ant kalno, visai netikėtoje vietoje, karteniškiai išvydo automobilį su vokiškais numeriais. Mašinoje žmonių nebuvo, tačiau per langą matėsi daug įvairių nusikaltimams dažnai naudojamų įrankių, pirštinių. Bendruoju pagalbos telefonu vyrai iškvietė policijos pareigūnų ekipažą.

Užblokavus rastą mašiną, anot pašnekovo, vagies paieška buvo tęsiama važiuojant Budrių, Kalniškių pusės link.

„Bet vienam kaimynui netikėtai šovė mintis vėl sugrįžti ant kalno. Nustebome: nors automobilis ir užblokuotas, bet jo ten nebebuvo! Bekelės džipais šiek tiek pasivažinėję, mes jį atradome užklimpusį arimuose“, – pasakojo A. Smilingis. Sulaikytas ir į areštinę uždarytas 1975 m. gimęs vyras, karteniškių žiniomis, – kretingiškis. Policijos komisariate pradėtas vagystės tyrimas.

• Rašyti komentarą (6)

Brolio pranciškono Pauliaus Vaineikio palaikymo akcija įvyko prie naujojo Kretingos simbolio – šviečiančio kryžiaus.

Viešojoje erdvėje plačiai nuskambėjusi brolio pranciškono Pauliaus Vaineikio „istorija“ sekmadienio popietę persikėlė prie naujojo Kretingos simbolio – šviečiančio kryžiaus, kur per 100 tikinčiųjų malda ir giesmėmis susirinko palaikyti brolį Paulių. Pats jis šiame sambūryje nedalyvavo.

Nesiskaldyti, o išlaikyti ramybę, harmoniją, darną, nešiotis Dievą savo širdyse palinkėjęs brolis Benediktas Jurčys pasigedo daugiau brolių pranciškonų, o viena sambūrio iniciatorių teisininkė Raimonda Šideikienė pripažino, kad jai, kaip parapijietei, svarbu buvo žinoti, kokią nuomonę turi kretingiškiai ir kaip jie reaguoja į šios dienos įvykius.

Išsakė savo nuomonę ne tik dėl peticijos

Praėjusios savaitės pradžioje socialiniuose tinkluose Pranciškonų gimnazijos kapelionas brolis Paulius paskelbė tekstą, kuriuo gimnazijos bendruomenę pakvietė pritarti peticijai dėl Stambulo konvencijos ir pasisakyti prieš tam tikrus įstatymus: „Mieli gimnazijos mokytojai, vaikų tėveliai, moksleiviai, mūsų bendruomenės nariai, Seime ruošiami trys priešingi Dievo tvarkai ir sveikam protui nesuvokiami įstatymo projektai, nukreipti prieš Šeimą ir krikščioniškas vertybes: „Stambulo konvencijos ratifikavimas“; „Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos keitimas“; „Lyčiai neutralios partnerystės įstatymas“. Priėmus šiuos įstatymus iškils grėsmė mūsų kaip katalikiškos Gimnazijos egzistavimui, tikėjimo ir sąžinės laisvei! Kviečiame Gimnazijos bendruomenės narius ir jų draugus pasirašyti po šiomis peticijomis. Taip pat skambinti Seimo nariams, jiems asmeniškai rašyti laiškus, siųsti žinutes su prašymu nepritarti šių įstatymų atsiradimui mūsų Tautoje! Br. Paulius D. Vaineikis OFM, Pranciškonų gimnazijos kapelionas.“

Neilgai trukus šio „posto“ viešosios įstaigos Pranciškonų gimnazija „Facebook‘o“ profilyje neliko – gimnazijos vadovybė pranešė: „Šiandien (vasario 22 d. – aut. past.) gimnazijos Facebook puslapyje pasidalinome kapeliono br. Pauliaus D. Vaineikio OFM nuomone apie rengiamus įstatymų projektus. Manome, jog politinio turinio diskusijoms gimnazijos bendruomenės paskyra nėra tinkama vieta, todėl minėtą publikaciją ištrynėme.“

„Tai nebuvo vienašališkas mano, kaip gimnazijos vadovo, sprendimas, – „Pajūrio naujienoms“ patvirtino Pranciškonų gimnazijos direktorius brolis Alvydas Virbalis. – Tai padarėme kartu pasitarę su broliu Pauliumi. To priežastys – dvi: pirma, – dėl komentarų, dalis kurių buvo argumentuotų, dalis – išsiskyrė patyčiomis arba inicijavo bendruomenės susiskaldymą. Antra, pamatėme, kad nei aš pats, nei brolis Paulius, o ir apskritai gimnazija neturi tiek pajėgų, kad būtų atsakyta ir atrašyta kiekvienam komentuotojui.“

• Rašyti komentarą (36)
• Plačiau ...

Kovo-1-ąją minima Tarptautinė civilinės saugos diena. Ta proga Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pasirūpino pasidalinti informacija, kas, įvykus ekstremaliai situacijai, turėtų būti išvykimo krepšyje, arba išgyvenimo kuprinėje.

Svarbu, kad joje būtų: įrankiai maistui, higienos, asmens apsaugos, apšvietimo ir elektros energijos priemonės, drabužiai ir avalynė, miegmaišis ar antklodė. Būtini ir grynieji pinigai, radijo imtuvas, kiti patys svarbiausi daiktai, kurie padėtų savarankiškai išgyventi pirmąsias tris paras – 72 valandas.

Būtinai reikėtų pasirūpinti ir negendančiais maisto produktais bei vandens atsargomis (vienai parai žmogui reikia 2–4 l vandens). Būtina įsidėti vaistų, kuriuos žmogus vartoja ir kurių prireiktų susirgus, taip pat – svarbiausius dokumentus, jų kopijas, artimųjų nuotraukas, jeigu prireiktų jų ieškoti. Nereikėtų pamiršti ir rašiklio, užrašų knygelės, kurioje būtų svarbūs adresai ir telefonų numeriai. Visa tai geriausia sudėti į plastikines įmautes ar specialius vokus.

Tinkamai sukomplektuotas išvykimo krepšys ekstremaliosios situacijos atveju sumažins stresą ir padės pasirūpinti savimi bei kitais.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Kretingos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Maldyvuose mįslingomis aplinkybėmis dingusios 33-jų Giedrės Vaškytės paieškos kol kas vaisių nedavė.

„Tarptautinė paieška paskelbta, ryšys su tolimųjų Maldyvų, Kanados ar Jungtinių Arabų Emyratų, kur pastaruoju metu gyveno Kanados pilietybę turinti G. Vaškytė, policijos institucijomis yra palaikomas raštu, elektroniniais paštais. Giminaičiai tikisi, ir kai tik mes turėsime teisingą, patvirtintą informaciją, mes jiems pranešime“, – taip „Pajūrio naujienoms“ pirmadienio rytą pakomentavo komisariato vadovas Arūnas Pužauskas.

Aštuntą mėnesį besilaukianti lietuvė, kilusi iš Kretingos rajono, yra ištekėjusi už, kaip teigiama viešojoje erdvėje, prieštaringai vertinamo svetimšalio verslininko. Tačiau dingusiosios šeima neigia, kad Giedrė galėjusi tiesiog pabėgti nuo jo – su vyru ji jautėsi laiminga, buvo linksma, kartu keliavo po pasaulį.

Prieš nelaimę pora atostogavo prabangiame Maldyvų kurorte. Vasario 13 dieną, apie 19 val. vietos pareigūnams buvo pranešta, kad G. Vaškytė išėjo pasimaudyti ir dingo. Lietuvės ieškojo Maldyvų kariškiai, policija ir viešbučio personalas, teritorija buvo žvalgoma iš oro. Neradus žmonos kūno, vyras svarstė, kad galbūt ją galėjo pagrobti – už naudingą informaciją jis pažadėjo 100 tūkst. JAV dolerių atlygį.

Tačiau vietos pareigūnai vis dėlto linkę manyti, kad moteris greičiausiai nuskendusi ir nunešta vandenyno srovių.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Policija dar sprendžia, kaip vertinti per karantiną įvykusios akcijos dalyvių, sekmadienį Kretingoje susirinkusių prie šviečiančio kryžiaus išreikšti palaikymą už pasisakymus viešojoje erdvėje iš Pranciškonų gimnazijos atleistam kapelionui Pauliui Vaineikiui, veiksmus.

„Matysim, pakalbėsim su socialiniuose tinkluose pasiskelbusiais organizatoriais. Aišku tiek, kad leidimo surengti šią akciją nesikreipė niekas“, – „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo Kretingos policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.

Dėl padaugėjusių pranešimų apie kaimynų vaidus, pykčio, kad trukdo miegoti už sienos per garsiai leidžiama muzika, dėl smurto artimoje aplinkoje bei pavojingo važinėjimosi rajono keliuose komisariato Veiklos skyriaus vadovas Tomas Mikelkevičius iš dalies kaltino ir mėnulio pilnatį.

„Tokia mūsų, policijos darbuotojų, patirtis. Sakom, gerai dar, kad ši pilnatis nesutapo su socialinių išmokų gavimo diena – pranešimais būtume užversti“, – juokavo jis.

Kaip įprasta karantino metu, nuo penktadienio pareigūnai budėjo automobilių kontrolės postuose pasirinktuose keliuose. Šiuokart per 3 valandas buvo patikrinta 150 mašinų, nustatyti 3 Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai. Šeštadienį patikrinta 890 automobilių, 17-ai, nepasiekus kelionės tikslo, teko grįžti atgal, bet protokolų vairuotojams nesurašyta. Sekmadienį patikrinta daugiau kaip 150 mašinų, į Kretingą neįleistos 3.

Per savaitgalį nei saviizoliacijos, nei buvimo viešosiose erdvėse, nei kitų karantino pažeidimų nenustatyta.

Pasak T. Mikelkevičiaus, pastaruoju metu nėra nė dienos, kad gyventojai į komisariatą nesikreiptų su pranešimais dėl sukčiavimo atvejų ir patirtos žalos. „Žmonės turėtų vadovautis principu: devynis kartus pamatuok, dešimtą kartą pjauk. Sūris nemokamai gali būti tik pelėkautuose“, – kalbėjo pareigūnas.

Jis įspėjo neapsigauti internetu iš nežinomų puslapių ar per programėles perkant arba parduodant įvairius daiktus. „Pardavėjai“, o ir „pirkėjai“ – gana išradingi: žmogui jie gali atsiųsti ekrane nufotografuotą neva įrodymą, kad pinigai banke pervesti, bet iš tikrųjų pirkimo funkcija gali būti sąmoningai nepabaigta.

„Sukčiai niekada neprašo didelių sumų, jie prašo maždaug iki 100 ar 150 eurų, žinodami, kad tai yra riba, kai už nusikaltimus dar netaikoma baudžiamoji atsakomybė. Tačiau vis vien pinigai yra pinigai, ir daugeliui ne tokie ir maži“, – sakė T. Mikelkevičius.

• Rašyti komentarą (7)

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vadovai, nuotoliniu būdu dalyvaujant Lietuvos policijos generaliniam komisarui Renatui Požėlai, Lietuvos policijos profesinės sąjungos, socialinių partnerių ir apskrities savivaldybių atstovams, pristatė metinius veiklos rezultatus.

Vienas sudėtingiausių tyrimų – UAB „Grigeo Klaipėda“

Klaipėdos apskrities VPK viršininko pavaduotojas Raimondas Vaitkevičius akcentavo, kad nusikalstamų veikų skaičius mažėja – per 2020 m. visoje apskrityje užregistruotos 4 tūkst. 588 nusikalstamos veikos, tai yra 739 mažiau nei 2019 m., kai buvo registruotos 5 tūkst. 327 nusikalstamos veikos, ir tai yra mažiausias nusikalstamų veikų skaičius per pastaruosius penkerius metus. Ypač mažėjo vagysčių, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir sukčiavimo atvejų. Išaugo transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, atvejų – 2020 m. registruotos 486, 2019 m. – 396 tokios nusikalstamos veikos. Sunkių ir itin sunkių nusikaltimų užfiksuota daugiau – 221, kai 2019 m. buvo 196. Tačiau žmogžudysčių pernai įvykdyta keturiomis mažiau – devynios, o 2019 m. buvo 13. Daugiau nei perpus sumažėjo stambių sukčiavimo atvejų – nuo 73 registruotų 2019 m. iki 33 įvykdytų 2020 m. Per pastaruosius penkerius metus stebima tendencija, kad sunkių ir itin sunkių nusikaltimų Klaipėdos apskrityje mažėja.

Tirti nusikalstamas veikas pareigūnams taip pat sekėsi geriausiai per pastaruosius 5 metus. Pavyzdžiui, 2020 m. viešosios tvarkos pažeidimų ištirta beveik 94 procentai, sukčiavimų – beveik 81 procentas, nužudymų – beveik 56 procentai.

Vienas sudėtingiausių ikiteisminių tyrimų buvo dėl aplinkos taršos nevalytomis nuotekomis. Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai jį pradėjo sausį, įtarus, kad AB „Grigeo Klaipėda“ nuo 2012 m., o galbūt ir anksčiau, nevalytas gamybines nuotekas iš rezervuarų leidžia į Kuršių marias. Įtariama, kad per parą galėjo būti išleidžiama iki 3 tūkst. kub. m teršalų. Pareigūnai tris mėnesius atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus, kurių metu nustatė teršalų išleidimo vietą, nelegalų vamzdyną ir teršalų išleidimo mechanizmą. Su Aplinkos apsaugos agentūros specialistais iš Vilniaus 2 mėnesius naktimis ėmė nuotekų mėginius. Surinkus reikiamus įrodymus, buvo atliktos kratos, atkastas nelegalus vamzdis, nustatyta, kad aplinkai padaryta itin didelė žala.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Vasario 28 d. Vytauto Buzo treniruojami Palangos „Kuršiai“ namuose 76:67 (26:19; 12:15; 17:11; 21:22) pranoko Klaipėdos „Neptūną-Akvaservis“ ir serijoje iki dviejų pergalių išsiveržė į priekį 1-0. Klampiose rungtynėse „Kuršiai“ lemiamą spurtą surengė ketvirtojo kėlinio viduryje. Chase‘as Harler'is smeigė tritaškį, pridėjo dvitaškį, Mantvydas Žukauskas pelnė taškus iš po krepšio, dar vieną dvitaškį realizavo Laurynas Lučinskas, o „Kuršiai“ laimėjo rungtynių dalį 11:1 ir susikrovė 14 taškų persvarą – 72:58.

Palangos „Kuršiai“: Chase‘as Harler'is (4/6 dvitaškiai, 5/6 tritaškiai, 32 naud. balai) – 25, Mantvydas Žukauskas (6/10 dvitaškiai) – 16, Laurynas Lučinskas (3/4 dvitaškiai) – 10.

Serijos antrosios rungtynės Klaipėdoje vyks trečiadienį.

Tomas KUBILIUS

• Rašyti komentarą (0)

„Kretingos“ ir „Raseinių“ dvikova baigėsi kretingiškių pergale.

Kretingos „Kretinga“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus sužaidė dar dvejas sėkmingas rungtynes Regionų krepšinio lygos (RKL) A divizione. Po pergalių prieš dvi pajėgias komandas mūsiškiai su 17 pergalių ir 5 pralaimėjimais pakilo į II vietą turnyro lentelėje.

Vasario 26 d. „Kretingos“ komanda namuose 89:66 (22:19; 22:23; 25:16; 20:8) nesunkiai nugalėjo turnyrinės lentelės kaimynus Raseinių „Raseinius“ ir juos aplenkė (16 pergalių, 7 pralaimėjimai). Pirmoje rungtynių pusėje vyko atkakli kova ir komandas skyrė tik du taškai (20 min. 44:42), bet po pertraukos „Kretinga“ suaktyvino gynybą ir, besibaigiant rungtynėms, netgi įgijo triuškinamą 29 taškų persvarą (38 min. 89:60) ir iškovojo svarbią dėl padėties turnyrinėje lentelėje pergalę, jau septintą iš eilės namų aikštėje.

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Domininkas Matutis (5/6 tritaškiai) – 19, Vytautas Šarakauskas (5/7 dvitaškiai, 2/3 tritaškiai, 23 naud. balai) – 17, Rokas Šimkevičius (6/9 dvitaškiai, 7 rez. perdavimai, 4 per. kamuoliai, 18 naud. balų) – 15, Edgaras Danys, Justas Grikštas (8 atk. kamuoliai) ir Tadas Maželis – po 7, Tadas Budrys (3/4 dvitaškiai) – 6, Rytis Zabita (10 naud. balų) ir Karolis Opulskis – po 4, Kornelijus Stonkus (1/2 tritaškiai, 5 rez. perdavimai) – 3.

Vasario 27 d. „Kretingos“ komanda išvykoje 92:83 (19:19; 25:24; 25:22; 23:18) nugalėjo Kauno rajono „Omegą“ (11 pergalių, 9 pralaimėjimai). Rungtynės prasidėjo apylygiai, bet, įpusėjus antram kėliniui, „Kretinga“ po K. Opulskio dvitaškio sugebėjo įgyti 13 taškų pranašumą (14 min. 34:21), kurį iki pertraukos šeimininkai sumažino iki minimalaus – 44:43. Po pertraukos ir toliau vyko lygi kova, komandos keitėsi sėkmingomis atakomis ir nė vienai komandai nepavyko susikrauti didesnės persvaros. Likus žaisti 2 min., kretingiškiai po T. Maželio baudos metimų susikrovė 16 taškų persvarą (38 min. 91:75), ir rungtynių nugalėtojas abejonių nebekėlė. „Kretinga“: Tadas Maželis (5/6 dvitaškiai, 2/2 tritaškiai, 27 naud. balai) ir Rytis Zabita (11 atk. kamuolių, 10 išprov. pražangų, 33 naud. balai) – po 21, Justas Grikštas (7 atk. kamuoliai) – 17, Rokas Šimkevičius (4/4 baudos, 8 rez. perdavimai) – 13, Domininkas Matutis – 12, Tadas Budrys (7 atk. kamuoliai) – 5, Karolis Opulskis – 4, Kornelijus Stonkus – 2, Edgaras Danys

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Buvusį Kretingos dvaro kluoną įsigiję naujieji šeimininkai ketina jį atkurti autentiškai.

Padvariškiai, prie įvažiavimo į gyvenvietę išvydę plėšiamą senojo dvaro kluono stogą ir valomą teritoriją, džiaugėsi, kad atgis dar vienas istorinės dvarvietės statinys, pagražės jų gyvenamoji aplinka. Tačiau žmonėms smalsu, ką ten žadama įrengti ir kokia yra kitų dvaro paveldo statinių perspektyva.

Pastatą atkurs autentiškai

Kretingos seniūnijos seniūnės Sigitos Riepšaitės žiniomis, pastatą nupirko bendrovė „Plungės darna“, įsikūrusi buvusiame Lietuvos banko pastate, Vilniaus g. 1. „Naujieji savininkai pradėjo pastatą renovuoti, ir tuo labai džiaugiamės, nes neprižiūrimas statinys griuvo. Šis pastatas yra kultūros paveldo teritorijoje, todėl jo renovacijos eiga turės būti derinama su paveldosaugos specialistais. Ką šeimininkas jame ketina įrengti ir kokią veiklą vykdyti, kol kas mums neatskleidė“, – kalbėjo seniūnė.

„Pajūrio naujienos“ susisiekė su renovuojamo statinio savininku Dariumi Lauraičiu, bet jis taip pat dar nebuvo linkęs atskleisti planų, tačiau apie juos, sakė, mielai kalbėsiąs už poros mėnesių.

„Viskas priklausys, kokius sprendimus dėl pastato, atlikę tyrimus, priims Projektavimo ir restauravimo instituto specialistai. Kai turėsime projektą – dokumentus rengia architektė restauratorė Gražina Kirdeikienė, tuomet atvirai atskleisime planus. Tačiau jau galiu patikinti – pastatą atkursime autentiškai, ir jis tikrai papuoš gyvenvietę“, – sakė D. Lauraitis.

Dvarui priklausė per 20 statinių

Gyvenvietės prieigose, šalia renovuojamo kluono, vis dar riogso tvarto griuvėsiai, priklausantys Kretingos muziejui. „Iš paveldosaugos programos tvarkome aplinką, renkame šiukšles. Patikėkit, jų ten – krūvos, nes tą vietą pamėgę išgėrinėtojai. Netoliese esantis dar kitas dvaro pastatas yra išnuomotas ir įrengtos automobilių remonto dirbtuvės“, – kalbėjo S. Riepšaitė.

Iš viso Kretingos dvare stovėjo per 20 statinių, daugiausia – ūkinės paskirties. Vieni jų nunykę, kiti privatizuoti, treti – prikelti naujam gyvenimui.

Kretingos muziejaus vadovės Vidos Kanapkienės žodžiais, muziejaus apskaitoje yra 11 pastatų, iš jų renovuoti: dvaro rūmai ir oranžerija, ratinė, vandens malūnas, ūkvedžio namas ir šiltnamiai – dabartinis amatų centras.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, nuo vasario 19-osios iki kovo 1 dienos rajone kilo vienas gaisras: Pasertupio k., Granito g., gyvenamojo namo dūmtraukyje buvo užsidegę suodžiai.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Šeštadienį apie 18.40 val. Kretingoje, Klaipėdos g. esančios degalinės teritorijoje, 1987 m. gimęs vyras, vairuodamas automobilį „Chrystler Voyager“, atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį „Toyota Avensis". „Chrystler Voyager“ vairuotojui nustatytas 1,91 prom. neblaivumas.

Per eismo įvykį žmonės nenukentėjo, aplinkybės tiriamos.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Ištyrę apie 300 kv. m plotą ties Turizmo informacijos centru, archeologai jame aptiko senosios vienuolyno tvoros ir grindinio likučius.

Vilniaus gatvę tiriančios mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ archeologai, per žiemą nutraukę darbus, juos vėl atnaujino gerokai prieš savaitę. Intensyviausi darbai vyksta ties Turizmo informacijos centru, kur bus įrengta žiedinė sankryža, – ten archeologai atkasė senosios vienuolyno tvoros ir grindinio dalis.

Akmenys – pagal dydį

Bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ tyrimo darbams Vilniaus gatvėje vadovaujantis archeologas Jurgis Sadauskas sakė, kad ties Vilniaus ir J. K. Chodkevičiaus gatvių susikirtimu atidengta ir ištirta apie 300 kv. m ploto. Jame ir aptikti vienuolyno tvoros pamatai, tačiau, jo teigimu, jie vėlesni, negu vienuolyno ir bažnyčios komplekso statyba 1610–1617 m.,– vienuolynas savo žemes apsitvėrė XVIII a. pab.–XIX a. pradžioje.

„Įdomiausia, kad šioje vietoje išliko XIX a. įrengtos gatvės ir pėsčiųjų zonos – jos skirtinguose aukščiuose, be to, išklotos skirtingo dydžio akmenimis. Pėsčiųjų take pakloti stambesni rieduliai, negu tuometinėje gatvėje, o palei šoną – dar stambesni akmenys, tarsi dabartiniai bortai. Nors šįkart kažko labai stebinančio nebeaptikome, tačiau tai – vis dėlto vertybė, atskleidžianti urbanistinį centro vaizdą: grindinio dalis – pagal akmenų dydį – ir vienuolyno teritorijos ribas“, – kalbėjo J. Sadauskas.

Jo žodžiais, ištyrę ir užfiksavę, netrukus šį plotą jie užvers. Paklaustas, ar neketina šurfų – archeologinių duobių – fiksuoti 3 D technologijomis, J. Sadauskas atsakė: „Ne. Tam, kad objektas būtų skenuojamas, reikia, kad vienu metu būtų atidengti kuo didesni plotai. Ši zona – labai komplikuota, joje neleidžiama uždaryti eismo.“

• Rašyti komentarą (9)
• Plačiau ...

Kretingos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui suvedus praėjusių metų duomenis, paaiškėjo ne itin džiugi rajono statistika: 2020-aisiais įregistruoti 337 gimimai ir 547 mirtys. Taigi pernai Kretingos rajone mirtis kone dvigubai aplenkė naują gyvybę.

Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėjos Nijolės Katkuvienės pateiktais duomenimis, iš 337 rajono kūdikių 45 gimė užsienyje: Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Danijoje, Airijoje, Islandijoje, Italijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Ukrainoje, Rumunijoje.

Palyginti: užpernai Kretingos rajone gimė 388, 2018-aisiais – 386 kūdikiai.

Gimusių berniukų įregistruota šiek tiek daugiau negu mergaičių: berniukų – 170, mergaičių 167. Rajone gimė 5 poros dvynukų: po vieną mergaičių ir berniukų porą ir trys mišrios – po mergaitę ir berniuką.

Jauniausiai kretingiškei motinai – 17 metų, tėvui – 21 metų. Vyriausiai motinai – 45, tėvui – 54 metai. Santuokoje gimė 257 vaikai, nesantuokinėse šeimose – 71 vaikas. Įregistruoti 9 vaikai, kurių gimimo įrašuose nėra duomenų apie tėvą.

Populiariausi pernai kretingiškių suteikti vardai sūnums – Lukas, Rokas, Matas; dukterims – Emilija, Kamilė, Lėja.

Retesni vardai – Juna, Diara, Alicija, Ervinas, Emetas, Einoras.

Pernai Kretingos rajone susituokė 236 poros. Užsienyje santuoką įregistravo 6 rajono gyventojai, kurie tuokėsi su Latvijos, Graikijos, Slovėnijos, Ukrainos piliečiais.

Daugiausia santuokų 2020 metais buvo registruojamos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, kitos poros amžiną meilę prisiekė Kretingos muziejaus Baltojoje salėje ir Vyšnių dvare Kartenoje.

Santuoką nutraukė 108 poros. 22 rajono asmenys pakeitė vardą ir pavardę, iš jų 16 pakeitė pavardę, 6 – vardą.

Iš pernai Kretingos rajone įregistruotų 547 mirčių 15 rajono gyventojų mirė užsienyje – Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Danijoje, Rusijoje. Praėjusį lapkritį, per patį koronaviruso pandemijos piką, Kretingos rajone užfiksuotos 58 mirtys.

Statistikos departamento duomenimis, Kretingos rajone pastaruoju metu gyvena 37 tūkst. 316 gyventojų, iš jų mieste – 17 tūkst. 824, kaimuose – 19 tūkst. 492 gyventojai.

Kretinga, būdama vadinamojo auksinio trikampio Palanga–Klaipėda–Kretinga viena ašių, yra patraukli naujakuriams ir stabiliai išlaiko gyventojų skaičių. Palyginti: užpernai rajone buvo 37 tūkst. 575 gyventojų, 2018-aisiais – 37 tūkst. 945.

• Rašyti komentarą (0)

• Rašyti komentarą (0)