„Pagal nustatytą tvarką tyrimą atliko kito rajono pareigūnas. Platesnės informacijos kol kas nesame gavę“, – šįryt paprašytas pakomentuoti pirmadienį vakare buvusio Kūlupėnų linų fabriko teritorijoje kilusį gaisrą, „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

Kad atvira liepsna siautėja vagonėlyje ir rūksta dūmai, ugniagesiams buvo pranešta vakar apie 17.30 val. Į įvykio vietą kaimo vietovėje, kaip paprastai, išsiųstos trys gaisrinės mašinos. Šiuokart ant kojų sukelti buvo Kretingos, Salantų ir Darbėnų ugniagesiai. Pirmieji atvykę kretingiškiai pamatė, kad gaisras nėra didelis, jis lokalizuotas, ir pajėgų užgesinti užteks, tad salantiškius bei darbėniškius atšaukė dar iki jiems pasirodant Kūlupėnuose.

Kaip teigė E. Bertašius, gesinimo darbai truko maždaug 20 minučių. Pirminiais duomenimis, nelaimė kilo nuo elektrinės krosnelės. Išdegė vagonėlio vidus, apdegė jame buvę daiktai. Žmonės nenukentėjo.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (3)

Savaitgalį Kretingos šunų augintojai savo augintinius suvedė prie trečiojo tvenkinio, kur žiemą jiems yra galimybė išsilakstyti. Tačiau vasarą tai keltų didelių problemų ilsėtis prie vandens pamėgusiems poilsiautojams.

Stiprėjanti ir gausėjanti „Kretingos šunų mylėtojų“ bendrija su didele viltimi laukia šį mėnesį įvyksiančio Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžio, kuriame bus svarstomas ir tvirtinamas rajono biudžetas. „Mes labai tikimės, kad mūsų poreikiams bus skirti tie 11 tūkst. eurų, apie kuriuos yra kalbama svarstant biudžeto projektą“, – kalbėjo viena šios bendrijos narių Kristina Ančerevičienė.

Kartu su bendraminčiais ji surinko 205 šunų augintojų parašus ir juos įteikė Kretingos rajono merui Antanui Kalniui. Esminis šunis auginančių kretingiškių prašymas – kad būtų skirta lėšų segmentine tvora aptverti šunų išvedžiojimo aikštelę Savanorių gatvėje, netoli LIDL‘o parduotuvės. Ta vieta gyvūnų mėgėjus tenkina, jie ypatingų reikalavimų nekelia.

„Visi suprantame esamą situaciją ir jokios prabangos nereikalaujame – tiesiog norime aptvertos aikštelės, šiukšliadėžių, jeigu pakaktų lėšų – vieno kito suoliuko“, – K. Ančerevičienė įsitikinusi, kad kretingiškius be reikalo papiktino „Pajūrio naujienų“ atlikta apklausa dėl 30 tūkst. Eur galinčios kainuoti šunų išvedžiojimo aikštelės – apie tokią aikštelę, aptardami šunų augintojų poreikius, rajono politikai tik pasvarstė ir konkrečių sprendimų dar nepriėmė.

Pritardamas Kristinai kretingiškis Irmantas Valužis laikėsi tokios pozicijos, kad 205 parašai – tai 1 proc. Kretingos miesto gyventojų, kurių, kaip mokesčių mokėtojų, poreikiai taip pat turi būti tenkinami. „Mūsų mokesčiai patenka į rajono biudžetą, vadinasi, ir dėmesio mums turi būti parodyta“, – neabejojo vyras.

Jo pastebėjimu, aptverta šunų išvedžiojimo aikštelė išspręstų didelę visuomenės problemą – labai daug žmonių bijo palaidų šunų, o to, kad augintiniai ištrūksta iš rankų, irgi niekaip neišvengsi.

„Aptverta aikštelė – saugesni žmonės, saugesni ir mūsų augintiniai. Yra tokių veislių šunų, kurie iš prigimties yra sargūs, atsargiai žiūri į žmones, jautriai reaguoja į aplinkos dirgiklius. Kad to išvengtų, sąmoningi šunų augintojai ir pageidauja susitikimų, susiėjimų, kad jų augintiniai taptų socializuoti“, – paaiškino I. Valužis, akcentuodamas, kad ir gyvūnų augintojams norisi susitikti, pabendrauti, pasidalinti patirtimi.

„Kretingos šunų mylėtojų“ bendrijos nariai pritaria, kad segmentine tvora ir būtų aptverta jau dabar šunims išvedžioti skirta teritorija Savanorių gatvėje: iki čia su savo augintiniais ateina žmonės ir iš miesto centro, ir naujojo mikrorajono, kitų kvartalų.

• Rašyti komentarą (49)
• Plačiau ...

Kretingos miesto Rotušės aikštės ir prieigų rekonstrukcijos projektui parengti numatyta 40 tūkst. Eur. Kol kas tokia suma figūruoja tik Savivaldybės Strateginiame veiklos plane, bet politikai svarsto, ar įrašyti ją į 2021-ųjų metų rajono biudžeto eilutę.

Logiška pirmiau pabaigti Vilniaus gatvę

Diskusijų dėl to kilo rajono tarybos komitetuose, tarp jų – ir Švietimo komitete. Šio komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas iš pradžių ragino neskubėti projektuoti, kol kas susilaikyti. Jo įsitikinimu, ir taip pusė Savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus stalčiaus prikrauta gerokai seniau parengtų projektų, kurie čia dūla, tad ar verta imtis dar vieno?

„Turime parengtus Kretingos miesto Trumposios, Vlado Nagevičiaus gatvių rekonstrukcijos projektus. Nugulę jie sensta, praeis dar kiek laiko, – reikės koreguoti, daryti iš naujo. Ar bus logiška į stalčių 5-eriems metams pasidėti ir Rotušės aikštės projektą, juolab kad dar esam nebaigę Vilniaus gatvės rekonstrukcijos“, – klausė pirmininkas.

Jo pavaduotojas Vaidas Kuprelis buvo linkęs šiai nuomonei pritarti – teigė, kad bet kokiu atveju Rotušės a. rekonstrukcijos ir prieigų sutvarkymo projektą reikės derinti prie šiuo metu išraustos rekonstruojamos Vilniaus gatvės projekto.

Anot V. Domarko, Kretingos rajono savivaldybėje projektas seka projektą, o reikia visus juos derinti, analizuoti, po to gali paaiškėti, kad per mažai skirta dėmesio, gerai nebuvo įsigilinta. Projektuotojai turį savo tikslus ir įkainius, neretai pasitaiko, kad Savivaldybė galiausiai gaunanti ne tai, ko nuo pradžių tikėjosi. Pirmininkas pasiūlė Rotušės a. projektui numatytos sumos į biudžetą dar neįtraukti ir apie šiųmetį finansavimą net negalvoti. Bet tam paprieštaravo komiteto narė Dalia Martišauskienė.

„Aš nesutinku. Vilniaus gatvė, taip pat ir Rotušės aikštė vis dėlto yra Kretingos miesto širdis, tai yra mūsų miesto įvaizdis, todėl rekonstrukcijos projektas turi būti prioritetinis“, – neabejojo ji.

• Rašyti komentarą (14)
• Plačiau ...

Penktadienį posėdžiauti susirinkę rajono Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto nariai taip ir nesulaukė tarpinstitucinės komisijos pirmininkės, kad ji išsamiau paaiškintų komisijos, tyrusios galimą buvusios Savivaldybės administracijos direktorės tarnybinį nusižengimą, išvadą, taip pat – kad atsakytų į kai kuriuos klausimus, į kuriuos išvadoje atsakymų nepateikta.

Kretingos rajono savivaldybės taryba posėdyje nepatvirtino komisijos išvados – tarybos nariai pritarė kolegos Dovydo Bajoro pasiūlymui pareikalauti komisijos, kad ši savo išvadą papildytų, atsakydama į tam tikrus klausimus, ko ir pasigedo tarybos narys.

Nežiūrint to, Kontrolės komitetas, vadovaujamas Jolitos Vaickienės, savo darbotvarkėje taip pat numatė aptarti ir komisijos išvadą, ir teismo nutartį, ir pagaliau nuspręsti, ką daryti toliau. Komisijos išvada Kontrolės komiteto narių, kaip ir kitų, netenkino, kadangi nebuvo atsakyta į esminį klausimą – ar Savivaldybės administracija galėjo vykdyti rangos sutartį su sporto kompleksą statančia bendrove „LitCon“, jeigu ši nepateikė darbų vykdymo garanto. „Gal komisija, turėdama teismo nutartį, pakeis savo išvadą?“ – retoriškai klausė Kontrolės komiteto pirmininkė.

D. Bajoro pastebėjimu, jeigu komisija užtęs pildyti savo išvadas, gali būti, kad, praėjus terminui, nebebus, ko bausti.

Kontrolės komiteto nariams dar kartą aptarus teismo nutartį – teismas nepatenkino rajono Savivaldybės ieškinio, kad garantą sumokėtų draudimo bendrovė, o rajono Savivaldybės specialistams pateikus informaciją, kad Savivaldybė įstatymų numatyta tvarka kreipėsi į apeliacinį teismą, Kontrolės komitetas nutarė palaukti apeliacinio teismo išvadų, kad galėtų priimti sprendimą, ką daryti toliau, siekiant išsiaiškinti, ar, administruojant rangos darbų sutartį, nebuvo padaryta žala Savivaldybei ir rajonui.

Kontrolės komiteto pirmininkė taip pat išreiškė norą susipažinti su visa medžiaga, kuri yra susijusi su sutarties administravimu, pradedant nuo konkurso paskelbimo: „Kuo giliau eisime į sutartinius santykius, tuo dar daugiau turėsime klausimų. Peržiūrėsiu viso bylinėjimosi istoriją ir visą medžiagą – gal čia tikrai jau Baudžiamojo kodekso reikalas, kaip tai tarybos posėdyje minėjo kolega Dovydas Bajoras.“

Todėl, J. Vaickienės pastebėjimu, būtų galima kreiptis į prokuratūrą, kuri ir turėtų išsiaiškinti, padaryti ar ne pažeidimai. „Svariau būtų, jeigu į prokuratūrą kreiptųsi rajono meras“, – teigė J. Vaickienė, kurios įsitikinimu, taip būtų galima užbaigti politikavimą dėl sporto komplekso statybos ir rangos darbų sutarties vykdymo.

Kontrolės komiteto posėdyje dalyvavęs rajono meras Antanas Kalnius patvirtino: „Jeigu Kontrolės komitetas mane įpareigos, kreipsiuosi, jeigu ne – nesikreipsiu.“

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (15)

Gydytojai: (iš kairės) Mindaugas Bakša, Vytautas Mažutavičius, Žydrūnas Vitkauskas

Naujus metus medicinos centras „Northway“ Kretingoje pasitinka ne tik su gausesne gydytojų ortopedų traumatologų komanda, bet ir su atnaujinta chirurgijos centro ortopedine įranga. Šiame centre dirbančius gydytojus pakalbinome apie dažniausius kelio sąnario pažeidimus ir traumas bei jų gydymui taikomas inovatyvias tausojančias kelio sąnario operacijas.

Dažniausiai pasitaikančios kelio patologijos yra kelio menisko plyšimai ir raiščių traumos. Medicinos centro „Northway“ Kretingoje gydytojai teigė, kad kelio srityje pajutus skausmą, sąnario nestabilumą, tinimą ir kitus panašius simptomus, svarbiausia nedelsti ir laiku kreiptis į ortopedą traumatologą.

Tokie simptomai kaip skausmas, dažnas maudimas keliuose, tinimas pakinklio srityje ar net paraudimas, išduoda, kad vertėtų kreiptis į gydytojus. „Pavyzdžiui, negydant plyšusio menisko, mechaniškai traumuojamos kelio kremzlės. Dėl to ilgainiui pradeda dilti ir pats sąnarys. Dažnai jaučiant anksčiau minėtus simptomus ir ilgai nesikreipiant į medikus, kelio sąnarį gali tekti netgi protezuoti“, – sakė Kretingos medicinos centro „Northway“ ortopedas traumatologas Vytautas Mažutavičius.

Ortopedas traumatologas Žydrūnas Vitkauskas akcentavo, kad didžioji dalis operacijų atliekamos būtent dėl menisko patologijų.

„Pažeista menisko dalis yra pašalinama arba susiuvama. Susiuvant meniską yra atstatoma natūrali žmogaus anatomija. Tačiau susiuvimas įmanomas ne visais atvejais. Mūsų klinikoje atliekamos abiejų rūšių operacijos“, – teigė gydytojas. Kitos pagrindinės kelių problemos yra priekinio kelio sąnario kryžminių ir šoninių raiščių bei kremzlės pažeidimai.

Atlikus kryžminio raiščio operaciją, turi praeiti nemažai laiko, kol raištis prisitaikys prie sąnario. „Todėl didelės įtakos gijimui turi ne tik mūsų, profesionalių ortopedų traumatologų, kelio sąnario atstatymas operacijos būdu, bet ir tinkama reabilitacija. Po operacijos itin svarbus paciento, gydytojo ir reabilitologo bendradarbiavimas“, – akcentavo ortopedas traumatologas Mindaugas Bakša. Gydytojo Ž. Vitkausko teigimu, labai svarbu, kad pacientas vykdytų gydytojo nurodymus, tausotų save ir per anksti nepradėtų užsiimti fizine veikla.

• Rašyti komentarą (15)
• Plačiau ...

Jei ne skaudi vairuotojo mirtimi pasibaigusi įskaitinė avarija kelyje Salantai–Plateliai–Alsėdžiai, Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vadovas Tomas Mikelkevičius praėjusį savaitgalį būtų pavadinęs gana ramiu, pradėti tik dar du ikiteisminiai tyrimai: vienas dėl vagystės, kitas – dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Policijos komisariato pareigūnų ekipažai toliau tęsė nuo gruodžio vidurio pradėtus darbus – postuose kontroliavo judėjimą tarp savivaldybių bei kaip laikomasi karantino ir saviizoliacijos sąlygų. Iš patikrintų 20 besiizoliuojančių asmenų taisyklių nepažeidė nė vienas. Postuose buvo sustabdyta 1 tūkst. automobilių, 7 teko atgręžti atgal, 2 vairuotojai, bandę gudrauti ir į Kretingos prekybos centrą arba į turgų prasmukti šalutiniais keliais, kur pareigūnų nesitikima, gavo kvietimus po karantino atvykti į komisariatą, kur bus nagrinėjamos jų administracinio nusižengimo bylos.

Nors oras lauke šaltas, besimėgaujančių žiemos malonumais, čiuožinėjančių nuo kalniukų netrūko, o karantino pažeidimų nenustatyta.

Užtat neleistinai besibūriuojančiųjų pasitaikė. Po 250 eurų 5-iems jaunuoliams kainuos šeštadienį paryčiais pasivažinėjimas automobiliu, kurį apie 3 val. Kretingoje sustabdė patruliavę pareigūnai.

Gauta pranešimų apie susibūrimus miesto gyvenamuosiuose namuose. Vienu adresu po vidurnakčio triukšmingai laiką leido 4 nepilnamečiai. Buvo iškviesti jų tėvai, bus sprendžiama dėl atsakomybės taikymo. Užfiksuoti dar 4 jauni ne vieno šeimos ūkio nariai, šventę kitu Kretingos miesto adresu. Pasibaigus karantinui, ir jie turės atvykti į komisariatą, taip pat bus priimti sprendimai dėl atsakomybės.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Vasario 2 d. Palangos „Kuršiai“ išvykoje 84:63 (29:17; 20:21; 15:12; 20:13) sutriuškino Mažeikių „Erelius“ (6 pergalės, 21 pralaimėjimas). Puikiai rungtynes pradėję Palangos krepšininkai, vedami L. Mikalausko, jau po pirmo kėlinio įgijo dviženklę persvarą, o ją didino su kiekvienu kėliniu, kol ši pasidarė triuškinanti.

„Kuršiai“: Laurynas Mikalauskas (17 atk. kamuolių, 5 rez. perdavimai, 42 naud. balai) – 23, Robertas Keliačius (9 atk. kamuoliai) – 13, Chase'as Harler'is – 11, Laurynas Lučinskas – 10.

Vasario 4 d. Palangos „Kuršiai“ išvykoje 71:92 (19:25; 17:13; 14:25; 21:29) neprilygo NKL-VIKINGLOTO lyderiams Jonavos „Cbet“ (19 pergalių, 2 pralaimėjimai) komandai. Po dviejų kėlinių Palangos „Kuršiai“ atsiliko tik dviem taškais (36:38), bet Jonavos „Cbet“ kur kas geriau sužaidė antrąją rungtynių pusę, kurią laimėjo 54:35 ir pasiekė įtikinamą pergalę.

Palangos „Kuršiai“: Chase'as Harler'is (4/9 tritaškiai) – 19, Laurynas Mikalauskas (6/12 dvitaškiai, 6 atk. kamuoliai) – 14, Ginas Mulevičius (4/5 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai, 3 per. kamuoliai) – 11, Mantvydas Žukauskas (2/3 tritaškiai) – 9.

Vasario 6 d. Palangos komanda namuose 82:71 (20:17; 20:15; 19:19; 23:20) nugalėjo turnyrinės lentelės kaimynus Vilkaviškio „Perlo“ (11 pergalių, 13 pralaimėjimų) krepšininkus. Rungtynes geriau pradėjo šeimininkai, kurie antrojo kėlinio viduryje spurtavo 11:3 ir po Chase'o Harler'io dvitaškio įgijo dviženklį pranašumą (32:22). Prieš ilgąją pertrauką svečiai buvo sumažinę skirtumą iki 5 taškų (37:32), bet Palangos „Kuršiai“ trečią kėlinį įgijo rekordinę 15 taškų persvarą (47:32). Per likusį laiką varžovams pavyko sumažinti atsilikimą iki 6 taškų, bet „Kuršiai“ apgynė namų sienas ir iškovojo svarbią pergalę, nes pralaimėjimo atveju galėjo su varžovais apsikeisti vietomis ir nukristi į devintą turnyro lentelės vietą, o dabar prieš artimiausius varžovus įgijo dviejų pergalių pranašumą.

Palangos „Kuršiai“: Laurynas Mikalauskas (11/18 dvitaškiai, 10 atk. kamuolių, 28 naud. balai) – 23, Chase'as Harler'is – 16, Taurantas Tamošiūnas (4/5 tritaškiai) – 14, Mantvydas Staniulis (10 rez. perdavimų) – 3.

Tomas KUBILIUS

• Rašyti komentarą (0)

„Kretingos“ komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, sužaidė dar dvejas Regionų krepšinio lygos (RKL) A diviziono rungtynes ir, nors šį savaitgalį buvo patirtas trečias pralaimėjimas, pavyko pagerinti turnyrinę poziciją ir pakilti į antrą vietą.

Vasario 5 d. Kretingos komanda namuose 86:79 (25:18; 18:22; 24:23; 19:16) palaužė Ukmergės „Olimpo“ (6 pergalės, 13 pralaimėjimų) pasipriešinimą. Rungtynes geriau pradėjo kretingiškiai, po Tado Budrio dvitaškio pavyko susikrauti 10 taškų persvarą (9 min. 25:15). Įpusėjus II kėliniui varžovai pavijo šeimininkus ir trumpam netgi išsiveržė į priekį (14 min. 27:29), o prieš pertrauką komandas skyrė 3 taškai (20 min. 43:40). Trečią kėlinį švieslentėje net šešis kartus degė lygus rezultatas, dar 3 kartus Ukmergės komandai pavyko persverti rezultatą savo naudai. Paskutinį kėlinį ir toliau vyko apylygė kova, likus žaisti 3,5 min. priekyje dar buvo varžovai (37 min. 76:77), bet per likusį laiką taškus rinko tik „Kretingos“ komanda, pasiekusi dar vieną pergalę.

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Tadas Maželis (6/6 dvitaškiai, 3/4 baudos) ir Vytautas Šarakauskas (5/8 dvitaškiai, 5/7 baudos, 9 atk. kamuoliai, 26 naud. balai) – po 15, Edgaras Danys (3/5 dvitaškiai) ir Justas Grikštas – po 12, Rokas Šimkevičius (6 atk. kamuoliai, 7 rez. perdavimai) – 9, Tadas Budrys (4/4 dvitaškiai) ir Karolis Opulskis – po 8, Kornelijus Stonkus (8 rez. perdavimai, 15 naud. balų) – 5, Rytis Zabita (8 atk. kamuoliai) – 2, Domininkas Matutis.

Vasario 6 d. „Kretingos“ komanda išvykoje po dviejų pratęsimų 106:109 (9:26; 24:28; 28:16; 25:16; 12:12; 8:11) pralaimėjo Biržų „Biržams“ (13 pergalių, 6 pralaimėjimai). Rungtynes varžovai pradėjo aukšta sparta, o „Kretingos“ komandai sunkiai sekėsi rinkti taškus, dėl to šeimininkai jau po pirmo kėlinio turėjo 17 taškų persvarą. Antrą kėlinį „Kretingos“ komanda rodė atsigavimo ženklus, bet varžovams pavyko dar šie tiek padidinti persvarą –33:54. Kaip po varžybų kalbėjo treneris A. Mikaločius, komanda pirmą rungtynių pusę nežaidė blogai, tiesiog fatališkai nesisekė pataikyti, o varžovams viskas sekėsi.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Vasario 5-ąją įprastai švenčiama šv. Agota – lietuvių mylima šventoji, kaip tikima, sauganti nuo gaisrų, žaibų ir kitokių stichinių nelaimų. Ji – ir moterų, išgyvenusių smurtą, patyčias, taip pat – sergančių krūties vėžiu, globėja.

Todėl šią dieną įprastai kepama ir dalijama šv. Agotos duona, dažniausia – mažyčiai jos kepalėliai, simbolizuojantys prieš sudeginant ant laužo nupjautas šios kankinės krūtis.

Kasmet šios palaimintos duonos kretingiškiai galėdavo įsigyti nuo pat ryto, dalijant ją parduotuvėje „Klaipėdos duona“ – tuo pasirūpindavo pati bendrovė. Tačiau šiemet dėl pandemijos to atsisakyta, ir mažyčiais gabalėliais suraikytos šv. Agotos duonelės, po rytmetinių šv. Mišių didžiulėje pintinėje, padėtoje prie šv. Antano altoriaus Kretingos katalikų bažnyčioje, tikintieji galėjo ateiti pasiimti per visą dieną.

Broliai pranciškonai išvien su „Žolinčių akademijos“ vadove Danute Kunčiene šv. Agotos dienos išvakarėse kepė duoną Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Ryte palaimino ją ir padėjo bažnyčioje, kuri atvira lankytojams ligi vakaro.

Vydmantų parapiją savo pačios kepta šv. Agotos duonele aprūpino Rūdaičiuose gyvenanti šio kaimo bendruomenės pirmininkė, taip pat besirūpinanti Rūdaičių koplyčia – ji yra jos vadinamoji pročkelė.

Moteris sakė, kad iškepė per 300 mažų duonos kepalėlių. Dabar belaukia, kada, atlaisvėjus karantino sąlygoms, juos koplyčioje iškilmingai pašventins parapijos klebonas Karolis Petravičius, ir žmonės galės išsinešti namo. „Buvo kilusi mintis kepti jos vėliau, o paskui pagalvojau: juk šv. Agota yra tik tą dieną, rytoj jos nebus. Todėl ir ėmiausi mielo darbo. Jau ir anksčiau eidavau į Rūdaičių mokyklą, pasakodavau vaikams apie šv. Agotą, dalindavau duonelę. Palikdavau pilną krepšelį ir Kretingos bažnyčioje, pernai jos įdaviau ir Vydmantų klebonui“, – pasakojo G. Katkuvienė, patikinusi, kad dabar siuva drobinius maišelius kepalėliams.

Ji pasakojo nuo vaikystės – gimė augo Kveciuose – per šalčius ir pūgas Šv. Agotos dieną su mama eidavusios į Kretingos bažnyčią. Mama nešdavosi didelį kepalą duonos, palaimintą riekdavo ir išdalindavo namiškiams, kaimynams kaip apsaugą nuo ugnies ir nelaimių. „Ligi šiol laikau duonelę namie ant palangių, kasdien nešiojuosi rankinėje, vežiojamės automobilyje“, – tvirtino pašnekovė.

• Rašyti komentarą (0)

Smulkieji Kretingos verslininkai prie įėjimo į Savivaldybės pastatą padėjo laidotuvių vainikus ir uždegė žvakes, taip išreikšdami pasipiktinimą valdžios sprendimu neleisti jiems atnaujinti veiklos.

Praėjusio penktadienio vidurdienį, bendru visos Lietuvos smulkiųjų verslininkų susitarimu, prie Kretingos rajono savivaldybės pastato Savanorių gatvėje taip pat įvyko simbolinė akcija – žmonės dėjo laidotuvių vainikus ir uždegė žvakes.

Šia akcija buvo siekiama atkreipti Vyriausybės dėmesį į susiklosčiusią beviltišką smulkiojo verslo padėtį, užsitęsus karantinui. Jos sumanytojos – daugiausia grožio paslaugas teikiančių salonų atstovės ir smulkiųjų parduotuvių savininkės – tikino apie ją sužinojusios iš socialinių tinklų, tarpusavyje susisiekusios ir atėjusios drauge išreikšti savo valią. Jas prie Savivaldybės pastato pasitiko Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Smulkusis verslas, tikino akcijos dalyvės, pavargo nuo valdžios pažadų, bet ir žmonių kantrybė turi ribas.

„Suprantame, kad ne Savivaldybė kalta dėl susiklosčiusios padėties, kada žlugdomas smulkusis verslas. Nenorime pyktis. Jus gerbiame, bet norime, kad valdžios žmonės mus išgirstų. Tie vainikai ir žvakės – tai žinutė aukščiausiai šalies valdžiai Vilniuje. Neketiname šiukšlinti teritorijos: pasibaigus akcijai, vainikus ir žvakes nurinksime“, – viena kitą palaikydamos kalbėjo kirpėja Asta Baltmiškienė ir visažistė Simona Žalinauskienė iš salono „Grožio taškas“, manikiūrininkė Aušra Drungilienė iš salono „Promenadas“, parduotuvės „Niraita“ savininkė Nijolė Latakienė, Ieva Mikaločienė iš „Gėlių krautuvėlės“, smulkiojo verslo atstovės Ramunė Juodė, Donata Maksvytytė ir kitos.

„Kiek galima tyčiotis iš smulkaus verslo: reikia mokėti mokesčius, nuomą, iš kažko gyventi. O tie 257 eurų per mėnesį – tai kaip elgetai numesta riekė prie sriubos“, – palygino verslininkė Jolanta, nepanorusi viešinti pavardės.

Moterys būriu išsakė savo pastebėjimus: „Ar geriau siųsti darbingus žmones į Užimtumo tarnybą, kaulyti valstybės pinigų, jei galime užsidirbti patys. Suprantame ribojimą, kai buvo didelis užsikrėtimų skaičius, bet gi dabar sergamumo rodikliai sumažėjo kelissyk. Dirba didieji prekybos rykliai „Maximos“, „Lidl“, veikia savitarnos kasos – kas užtikrina jų dezinfekciją, kai eina žmogus po žmogaus?

„Maximoje“ kojinių nusipirkti galima, o mažoje parduotuvėje neleidžiama. Pas mus žmonių antplūdžio nėra, tačiau esame maži, todėl mumis galima manipuliuoti. Visi čia, Kretingoje, esame „mažiukai“ – dirbame savo žmonėms ir čia sunešame savo pinigus. Šiandien ir yra ta diena, kai visi drauge galime tapti dideliais.“

Išklausęs akcijos dalyvių pasisakymų, meras A. Kalnius kalbėjo: „Kadangi pats atėjau iš smulkiojo verslo, labai gerai jus suprantu ir palaikau jūsų siekius. Gigantai dirba, o mažieji suvaržyti. Manau, kad jau tikrai atėjo laikas, kada jūs galite dirbti. Palaikau šią akciją: manau, kad žmonės daugiau netylės: šiandien atėjo tiek, kitądien ateis dvigubai daugiau.“

Meras dėkojo žmonėms už išreikštą pasitikėjimą, o verslininkai jam už tai, kad, nepaisant pietų pertraukos, parodė dėmesį – atėjo jų išklausyti.

---

Sveikatos apsaugos ministerijos penktadienio, vasario 5-osios, duomenimis, pagal sergamumą Kretingos rajonas tarp šalies savivaldybių yra 27-oje vietoje.

• Rašyti komentarą (16)

Sekmadienį apie 19.10 val. Kretingos r., kelyje Salantai–Plateliai–Alsėdžiai 1-ame kilometre, automobilis „Toyota RAV4“, vairuojamas 1956 m. gimusio vyro, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu žuvo vairuotojas bei sužaloti kartu važiavę 2010 m. ir 2015 m. gimę keleiviai. Jie paguldyti į ligoninę. Visi eismo įvykio dalyviai – Kretingos rajono gyventojai.

Pasak Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko Tomo Mikelkevičiaus, ši avarija rajone buvo pirmoji šiais metais, pasibaigusi žmogaus žūtimi. Eismo įvykio plačiau viršininkas nekomentavo, teigė, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 d.

„Vasario kelias yra ne vasaros kelias, o leistinas greitis yra ne visada saugus – šią geležinę taisyklę turėtų atsiminti kiekvienas vairuojantis žmogus, įvertinti sąlygas ir užsitikrinti, kad automobilį suvaldys“, – pridūrė pareigūnas. Jo žodžiais, kai mašina jau tampa nevaldoma ir kelyje pradeda „skrajoti“, jokie įgūdžiai ir patarimai nebegali padėti.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

• Rašyti komentarą (5)