|
|
|
(1527) 2021-02-02Padvarių socialinės globos namų kolektyvas: „Šitą karą mes laimėsime“
Karu su koronavirusu pačia tikrąja šio žodžio prasme dabartinę situaciją Padvarių socialinės globos namuose pavadino direktorė Rima Narmontienė ir darbuotojų kolektyvas – vakarykščiais duomenimis, įstaigoje koronavirusu serga 20 darbuotojų ir 48 gyventojai, iš jų 15 gydomi Kretingos rajono ligoninėje. Tikisi, kad krizė traukiasi Jeigu per pirmąją koronaviruso bangą pavasarį Padvarių socialinės globos namai atsilaikė, tai antroji banga jiems smogė visu stiprumu šį sausį – įstaiga tapo vienu smarkiausiai įsiplieskusių židinių visoje šalyje. Tačiau didžiausią krizę, užklupusią užpraėjusią ir praėjusią savaites, tikisi R. Narmontienė, jie jau įveikė: sirgo net 27 darbuotojai, tačiau penktadienį pasveikę į darbą jau grįžo 7. „Dar niekad negyvenome taip, kaip tas savaites, kupinas sumaišties, nerimo, įtampos. Išmokome gyventi tik šia diena, nes nežinojome, kas mūsų laukia rytoj“, – netramdydama ašarų kalbėjo R. Narmontienė. Iš 6 įstaigos skyrių, kuriuose šiuo metu gyvena 223 gyventojai, ligos neapimti likę tik 2 skyriai. Dviejuose skyriuose, kaip sakė R. Narmontienė, kovidas jau „išsikvėpė“ – žmonės pasveikę. Tačiau ligos židinių dar yra II korpuso (arčiau kelio) pirmame ir antrame aukštuose, – pastarajame susirgo 10 gyventojų, tad jie buvo iškelti į atskirą ligoniams pritaikytą pastatą – Užimtumo centrą, kad apsaugotų sveikuosius gyventojus. Užimtumo centre suformuota atskira darbuotojų komanda, besirūpinanti ligoniais. Užklupęs virusas persipynė R. Narmontienė pasakojo, kad pirmasis koronaviruso atvejis jų įstaigoje buvo aptiktas pernai spalio 29 d. – užkratą iš išorės atnešė darbuotojai, sirgę besimptome forma. „Mūsų gyventojams nuo pavasario neleidžiama niekur išvykti. Nors nuo kovo mėnesio darbuotojams buvo privalomos II lygio apsaugos priemonės – medicinos kaukė arba specialus virusus sulaikantis respiratorius FFP2 ir vienkartinės medicinos pirštinės, manome, kad virusias pateko per apsaugos priemones. Po to jau viskas persipynė, ir virusas nebeskyrė, kur gyventojas, o kur darbuotojas“, – kalbėjo vadovė. Įsiplieskiant židiniui, buvo gautas Operacijų valdymo centro sprendimas, kad gyventojus, sergančius lengva forma, reikia gydyti pačioje įstaigoje, neperkrauti Kretingos ligoninės – į ją gabenti tik sunkiai sergančiuosius. Vadovaujantis tuo pačiu sprendimu, Kretingos PSPC gydytoja Vaiva Barysienė buvo įpareigota kasdien vizituoti ligonius ir stebėti jų sveikatos būklę. Ir gydytojams, ir įstaigos darbuotojams nuolat privaloma dėvėti vadinamąjį kosmonauto kostiumą, arba IV lygio apsaugos priemones – respiratorių FFP2 arba FFP3, veido skydus ir vienkartinius: medicinos pirštines, kombinezonus arba neperšlampamus chalatus ir kepurę.
Pavasarį Šventosios uosto teritorijoje turėtų prasidėti projekto „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios valstybiniame jūrų uoste“ įgyvendinimo darbai, kuriems Palangos miesto savivaldybė yra numačiusi 3,77 mln. eurų: šiuo metu vyksta konkursas statybos rangovui parinkti. Darbai prasidės pavasarį Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovas Arūnas Pranckevičius „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad konkurso nugalėtojai turėtų paaiškėti vasario pabaigoje. O jeigu visos viešųjų pirkimų procedūros praeis sklandžiai, žemės darbai Šventosios uosto teritorijoje turėtų prasidėti, kai tik orai leis – tikimasi, jau kovo mėnesį. Visą projektą, kuriam skirta 1,7 mln. eurų paramos iš ES žuvininkystės fondo, privalu baigti iki 2022-ųjų birželio 30 dienos. Šiais metais turi būti atlikta darbų už 1,8 mln. eurų. Įgyvendinus projektą, Šventosios žvejų uostelyje iškils 905 kv. m valčių priedanga-angaras su 2 tūkst. 237 kv. m aikštele. Angare bus žvejybos inventoriaus ir gaudyklių sandėliai, pagalbinės patalpos, tualetai ir dušinės. Čia bus ir valčių nuleidimo į vandenį slipas, prie kurio numatyta 1 tūkst. 256 kv. m aikštelė, valčių nuleidimo įrenginys – gervė, bus įrengtos 32 ir 70 metrų ilgio krantinės, sutvarkytas į uostelį vedančios apie 115 metrų ilgio gatvės ruožas. Beje, dalis finansavimo gatvėms tvarkyti bus gauta iš 2021 ir 2022 m. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Taip pat numatyta 9 tūkst. 917 kv. m 46 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, bus nutiesta 370 m ilgio Prieplaukos gatvė, įrengti elektros, ryšių, vandentiekio, kanalizacijos, lietaus nuotekų tinklai.
Nors karantino apribojimai šalyje privertė grožio salonus laikinai užverti klientams duris, gatvėje vis dėlto galima sutikti praeivių gražia šukuosena ar tvarkingu manikiūru. Negana to, socialiniuose tinkluose vis dažniau pasitaiko žmonių, kurie įsidrąsina viešai ieškoti specialistų, pasiryžusių slapta priimti klientus. Savo ruožtu, nepaisydami rizikos, kai kurie meistrai norintiems pasigražinti grožio procedūras atlieka namuose. Didžiausi iššūkiai – finansiniai Kretingoje penkerius metus veikiančios grožio studijos „Charitė“ savininkė 33-jų Toma Šakinienė neslėpė, kad per karantiną grožio industrijoje dirbantiems specialistams sudėtingiausia išsilaikyti finansiškai. „Dabar daugelis mūsų ne tik kad negauname jokių pajamų, bet dar ir krentame į duobę: vieniems reikia mokėti paskolas, kitiems – nuomą už patalpas“,– apie kylančius sunkumus pasakojo septynerius metus grožio industrijoje besisukanti pašnekovė. Šiuo metu ne tik Kretingoje, bet ir Klaipėdoje dirbanti moteris apmaudavo, kad susitarti su patalpas nuomojančiais asmenimis dėl nuomos kainos sumažinimo buvo paprasčiau per pirmąjį karantiną. „Nors Kretingoje turime savo patalpas, Klaipėdoje jas tenka nuomotis. Ir, jei pirmojo karantino metu patalpų savininkai buvo supratingi bei perpus sumažino nuomos kainą, tai šį karantiną jie net nesileido į kalbas – moku visą nuomos kainą“, – asmenine patirtimi dalijosi T. Šakinienė, per karantiną vedanti nuotolinius mokymus apie blakstienų, antakių procedūrų atlikimo subtilybes. Ji tvirtino, kad pati šiuo sudėtingu laikotarpiu iš savo darbuotojų už nuomą pinigų neima: „Puikiai suprantu, jog, neturint santaupų, išgyventi iš vos 257 eurų subsidijos labai sudėtinga.“
Kretingos rajono savivaldybei per geležinkelio bėgius ties Palangos gatve nutarus statyti požeminę pėsčiųjų perėją, jau šio mėnesio pabaigoje arba kovo pradžioje bus skelbiamas viešas sprendinių aptarimas, o po to bus rengiamas techninis projektas. Savivaldybės užsakymu, bendrovė „TEC Infrastructure“ iš viso buvo parengusi 4 šio projekto variantus: įrengti pėsčiųjų viaduką su laiptais ir keltuvais; pėsčiųjų viaduką su laiptais ir pandusais; požeminę pėsčiųjų perėją su laiptais ir keltuvu; požeminę perėją su laiptais ir pandusu. Kaip sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis, pasirenkant tinkamiausią, buvo atsižvelgiama ne tik į patogumą, kainą, bet ir į projekto įgyvendinimo galimybes. Požeminė perėja bus 4,5 m ploto 3 m aukščio, pritaikyta neįgaliesiems, tėvams su mažais vaikais, dviratininkams. Įskaičiuojant apšvietimo, kitos infrastuktūros prieigose sutvarkymą, ji bus gerokai brangesnė negu viadukas: vietoj 1,2 mln. eurų, projektuotojų skaičiavimu, kainuos preliminariai apie 2,5 mln. eurų. Praėjusiais metais buvo svarstoma lėšų perėjos statybai gauti iš Kelių priežiūros ir plėtros fondo rezervo, taip pat buvo tikimasi, kad dalį prisidės ir bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. „Šiuo metu aišku tik, kad didžioji dalis investuojamų lėšų bus ne rajono Savivaldybės, o valstybės lėšos“, – teigė P. Černeckis. Aplink geležinkelį gyvenančių kretingiškių taip laukiamos palei bėgius eisiančios traukinių garsus slopinančios sienelės – atskiras akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ projektas. Jo viešinimas įvyko pernai, esant tinkamoms oro sąlygoms, įrengimo darbai turėtų būti pradėti ir pabaigti šiemet.
„P. n.“ informacija
Komisijos išvadų nepatvirtino
Penktadienį posėdžiavusi rajono Savivaldybės taryba nepatvirtino sprendimo „Dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriuo rajono mero Antano Kalniaus sudaryta tarpinstitucinė komisija informavo, kad dabar jau buvusi Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė nepadarė tarnybinio nusižengimo, administruojant 2015 08 27 statybos darbų sutartį Nr. S1-765 su UAB „LitCon“. Rajono tarybos narių diskusijose paaiškėjo, kad komisija neatsakė į kai kuriuos rajono tarybos nariams rūpimus klausimus, taigi komisijos išvada – neišsami. „Taip ir nesužinojome, ar patirti nuostoliai dėl netinkamo darbų atlikimo buvo išskaičiuoti iš rangovo, ar išsireikalauta delspinigių, be to, daug ką gali pakeisti ir teismo sprendimas, kurį visi gavome. Turime sužinoti, kad bendrovė „LitCon“ išvengė didelės turtinės vertės prievolės, tad gal čia esama sukčiavimo apraiškų“, – grąžinti komisijai dar papildomai ištirti situaciją kvietė rajono tarybos narys Dovydas Bajoras. Tarpinį sprendimo variantą – kad komisijos išvada prieš ją patvirtinant būtų perduota dar apsvarstyti Kontrolės komitetui, kurio iniciatyva ir buvo pradėtas tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo – pasiūlė Jolita Vaickienė. „Man būtų įdomu iš komisijos pirmininkės išgirsti, kaip traktuojamas Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymas dėl sutarties vykdymo, nes, kai nėra garanto, negalioja ir sutartis. Mūsų, Kontrolės komiteto, posėdyje galėtų dalyvauti ir kiti tarybos nariai. Taip sudarytume galimybę komisijai papildyti neišsamią išvadą, – kalbėjo Kontrolės komiteto pirmininkė J. Vaickienė, atkreipusi rajono tarybos narių dėmesį į teismo pateiktą nutartį, kuri kelia įvairių minčių. – Tikiuosi, pastebėjote, kad 2015 m. pasirašyta sutartis buvo negaliojanti, nebuvo vykdomi sutartiniai įsipareigojimai, nebuvo užtikrintas garantas, kad gavome tik darbų neatlikimo draudimą, kas yra visai kitas reikalavimas, o 2018 m. draudimas – išvis negaliojantis. Kontrolės komitetas pradėjo svarstyti tik tai, kas susiję su šios kadencijos direktore, ir mes neturime galios spręsti, kas buvo anksčiau, bet atėjo teismo sprendimas, kurį gal kas nors išaiškins? Jeigu negausime išvadų ir paaiškinimų, kodėl 2015 m. sutartis yra neteisėta, gal dabartinis direktorius priims savo sprendimus, kodėl administracija elgėsi neteisėtai.“
Sumažino pareigybių skaičių
Kretingos rajono savivaldybės taryba, 13-ai jos narių balsuojant už ir 10-ai pasisakius prieš, nutarė sumažinti Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių. Sprendimo projekto autorius rajono Savivaldybės tarybos narys Konstantinas Skierus motyvavo, kad politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų funkcijos dubliuojasi, kad vietos žiniasklaidoje jis pasigedo viešinimo specialistų pavardžių, kad per daug – net ir nereikšmingi darbai – yra viešinamasi uostamiesčio spaudoje. „Antra priežastis, kodėl rengiau šį sprendimo projektą, – kad jūs, mere, turite du patarėjus, bet jie tarybos nariams nebuvo pristatyti, šiai dienai neužtenka vienos rankos pirštų, kad suskaičiuotume, kurie tų patarėjų nepažįsta“, – teigė K. Skierus, trečia priežastimi įvardinęs ekonominę naudą: atlyginimai – nemaži, o tas, kas dirba daugiausiai, gauna gerokai mažiau: tarkim, tarybos sekretorės alga – 800 Eur į rankas, kai kiti du patarėjai gauna 1,2 tūkst. Eur ir 1,5 tūkst. Eur. „Kai buvo parengtas šio sprendimo projektas, buvau puolamas: man buvo pasiūlyta pasitikrinti sveikatą, ar nesu apsiuostęs narkotinių medžiagų, ar esu blaivus, ar kitaip nesveikas, kad man blogai baigsis. Vis dėlto laikausi nuomonės, kad etatus reikia peržiūrėti, kad reikia optimizuoti ūkį, ir, jeigu patarėjai deramai neatlieka savo darbo, gal jie nereikalingi? Trys etatai per metus rajono biudžetui kainuoja 58,5 tūkst. Eur“, – motyvus, kodėl reikia mažinti etatus, dėstė K. Skierus. „Jeigu mes vadovautumėmės logika, kad specialistų funkcijos dubliuojasi, tai ir Savivaldybėje galbūt tereikėtų 10 specialistų. O jeigu įvertintumėme, koks yra kiekvieno rajono tarybos nario indėlis, tai gal mažinkimės iki 5-ių? Aš sąžiningai rengiuosi rajono tarybos posėdžiams, ir, sumažinus etatus, nebebus, kas pateiktų informaciją. Gal šiuo sprendimu norima pažaboti aktyvesnius rajono tarybos narius? Ir, jeigu kyla klausimų, kodėl mūsų nereklamuoja, tada jūs, tarybos nariai, paklauskite savo laiptinės kaimynų, ar jie jus pažįsta – jeigu nevykdote savo veiklos, tai jokie „piarščikai“ jums nepadės. Pirma pasižiūrėkite į save, o tada kalbėkite apie padėjėjų darbą“, – pasvarstė tarybos narė J. Vaickienė, klausdama, ar, sumažinus etatus, bus kam aptarnauti rajono tarybos narius. Rajono tarybos narys Vytautas Ročys įsitikinęs: „Bus graudu stebėti, kai po naujų savivaldos rinkimų, išrinkus galbūt naują merą, naują daugumą, reikės sugrįžti prie to paties sprendimo. Palieku spręsti jūsų sąžinei. Man užkliuvo vieno buvusio tarybos nario pasakymas, kad „man vienodai šviečia – esu užsiauginęs storą politiko odą, ir, kaip dauguma pasako, taip ir balsuoju“. Ar mūsų rajonui reikia tokių politikų, kurie siekia ne Kretingos rajono gerovės, ne rūpintis rajono gyventojais, o parodyti savo galią ir įtaką, patenkinti asmenines ambicijas? Tokie sprendimai, kaip šis, menkina rajono Savivaldybės, kaip valstybinės institucijos, įvaizdį. Manau, kad Kretingos rajono gyventojai nusipelnė sąžiningesnės ir teisingesnės politikos.“
Miego higiena – kas tai?
Miegas – vienas svarbiausių dalykų, padedančių atsistatyti ir atgauti jėgas po dienos darbų. Miego metu mūsų kūnas atsigauna, pailsi. Būtent dėl to sveikas miegas gali padėti pagerinti ne tik kasdienę mūsų savijautą, bet ir darbo rezultatus. Siekiant kokybiško miego, jo higiena yra vienas iš pagrindinių aspektų, kuris padeda išsimiegoti tinkamai. Todėl aptarkime, kas yra miego higiena, kodėl ji iš tiesų svarbi, kokie faktai tai paremia ir kaip ją palaikyti. Kodėl miego higiena iš tiesų svarbi ir kaip atpažinti, kad ją reikia gerinti? Moksliškai įrodyta, kad miego higiena yra labai svarbi ne tik fizinei, bet ir emocinei mūsų sveikatai. Tinkama ji gali ypač pagerinti mūsų produktyvumą, nuotaiką ir gyvenimo kokybę. Mokslininkai taip pat nustatė, kad gerų įpročių formavimas yra itin naudingas žmonėms ir išsivysčius juos tinkamus, jų nebejaučiame ir priimame kaip įprastus. Būtent todėl labai svarbu kuo greičiau pritaikyti sveikus miego įpročius, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę. Yra išskiriami keli pagrindiniai ženklai, reiškiantys, kad miego higiena yra tobulintina: • sunku užmigti; • kenčiama nuo trukdžių naktimis, dažnai prabundama, • jaučiamas mieguistumas dienos metu, • nėra motyvacijos dirbti, mokytis, arba ji itin žema; Taip pat, dar vienas ypač svarbus simptomas, rodantis prastą miego higieną, yra nepastovus miego režimas. Pastebėjus šiuos simptomus, galima pradėti tobulinti savo miego higieną ir žengti geresnio rytojaus link.
Žinias pasitikrinti kviečia „Temidė“
Tęsiama tradicija: moksleiviai ir šiemet kviečiami dalyvauti Lietuvos policijos departamento organizuojamame teisinių žinių konkurse „Temidė“. Komandą turi sudaryti 5 ne jaunesni kaip 14-os metų nariai. Norintieji dalyvauti į Kretingos policijos komisariato bendruomenės pareigūnę Gitaną Macienę prašomi iki kovo pradžios kreiptis el. p. gitana.maciene@policija.lt arba tel. 8 700 64225. Kol karantinas, pirmasis ir antrasis etapai planuojami virtualioje erdvėje, todėl, kaip sakė G. Macienė, bus dar labiau intriguojantys, komandų lauks iššūkiai ir staigmenos. Pirmajame etape, vyksiančiame iki kovo 16 d., bus žaidžiamas „Protų mūšis“, antrajame etape – „Pabėgimo kambarys“.
„P. n.“ informacijaPavogė brangų automobilį
Sekmadienį apie 13.30 val. Rubulių kaime Kretingos r. pastebėta, kad, išdaužus terasos durų stiklą, buvo įsibrauta į gyvenamąjį namą. Dingo 240 eurų, dviejų automobilių dokumentai bei užvedimo rakteliai, o iš kiemo pavogtas automobilis BMW X6, apgadinti kiemo vartai. Žala – 35 tūkst. 540 eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Sugriežtinta kontrolė – nė motais: įkliuvo ir du girti
Savaitgalį Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai įprastai budėjo transporto tikrinimo postuose, vykdė saviizoliacijoje esančių arba lengva COVID-19 sergančių asmenų kontrolę, iš viso reagavo į pusšimtį įvairių pranešimų, tarp kurių – apie smurtą artimoje aplinkoje bei Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Kaip sakė komisariato Veiklos skyriaus vadovas Tomas Mikelkevičius, penktadienį 4-iuose postuose buvo patikrinta 1 tūkst. automobilių, 22 į Kretingos rajono savivaldybę neįleisti nesant tam teisinio pagrindo – kaip dažniausiai pasitaiko, Palangos bei Klaipėdos rajono gyventojai norėjo patekti į Kretingoje esančius prekybos centrus, todėl ir buvo geranoriškai paraginti grįžti atgal. Šeštadienį pasirinktinai taip pat 4-iuose postuose patikrinta 370 automobilių, neįleisti 7. Buvo nustatyti 3 Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai. Sekmadienį dviejuose kontrolės postuose sustabdyta 100 automobilių, teisę įvažiuoti turėjo visi. Nustatyti 2 KET pažeidimai, vienu atveju vairuotojas, gimęs 1961 metais, Padvariuose įkliuvo vartojęs alkoholio – jam nustatytas lengvas girtumas. Pradėtos trys administracinės teisenos Imbarės seniūnijoje automobiliu važiavusiai trijų asmenų kompanijai. Vairuotojas, gimęs 1998 metais, į alkoholio tikrintuvą įpūtė daugiau kaip vieną promilę. Jam ne tik kaip keleiviams teks susimokėti 250 eurų baudą už karantino taisyklių pažeidimą, bet dar atsakyti ir už vairavimą neblaiviam. Vienam rajono gyventojui administracinė teisena pradėta dėl melagingo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje.
„P. n.“ informacija
NKL rungtyniaujantys Palangos „Kuršiai“ sausio 26 d. svečiuose 87:75 (12:16; 32:16; 18:21; 25:22) pranoko Šilutės „Šilutę“ (13 pergalių, 11 pralaimėjimų). Po I kėlinio priekyje dar buvo „Šilutės“ komanda, bet antrajame spurtą surengę Palangos „Kuršiai“ nutolo nuo varžovų – 44:28. Po ilgosios pertraukos aikštės šeimininkams pavyko priartėti, bet pergalę vis dėlto iškovojo pajūrio ekipa. Palangos „Kuršiai“: Mantvydas Žukauskas (4/4 dvitaškiai, 4/9 tritaškiai) – 26, Robertas Keliačius (5/7 dvitaškiai, 3/4 tritaškiai) – 22, Laurynas Mikalauskas (8 atk. kamuoliai) – 11, Chase‘as Harleri's (7 rez. perd.) – 10. Sausio 28 d. „Kuršiai“ namuose 67:80 (16:8; 17:23; 21:24; 13:25) buvo priversti pripažinti praėjusių metų čempionės Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ (17 pergalių, 6 pralaimėjimai) pranašumą – šią komandą treniruoja kretingiškis Povilas Šakinis. „Kuršiai“ per I kėlinį leido varžovams pelnyti tik 4 taškus, patys pelnė jų dvigubai daugiau ir nutolo 16:8, bet II kėlinį svečiams pavyko priartėti ir prieš pertrauką komandas skyrė tik du taškai – 33:31. Trečią kėlinį už ginčus su teisėjais buvo pašalintas šeimininkų vyriausiasis treneris Vytautas Buzas, bet nepaisant to prasidėjus IV kėliniui rezultatas dar buvo lygus – 57:57. Vis dėlto „Sūduva-Mantinga“ spurtavo 18:5 ir susikrovė dviženklę persvarą – 62:75, kurią išsaugojo iki susitikimo pabaigos. Palangos „Kuršiai“: Chase‘as Harler'is (7/10 dvitaškiai) – 20, Laurynas Mikalauskas (5/8 dvitaškiai, 8 atk. kamuoliai) – 12, Robertas Keliačius (5/6 dvitaškiai) – 11, Justas Žiubrys – 3. Sausio 30 d. palangiškiai išvykoje 72:82 (18:20; 13:29; 20:21; 21:12) pralaimėjo ir prieš Molėtų „Ežerūną-Atletą“ (8 pergalės, 15 pralaimėjimų). Lemiamas rungtynių lūžis įvyko II kėlinį, po kurio komandas skyrė jau 18 taškų – 31:49. Šeimininkai išlaikė persvarą iki pat rungtynių pabaigos, ir „Kuršiams“ pavyko ją tik šiek tiek aptirpdyti. Palangos „Kuršiai“: Chase'as Harler'is (8/11 dvitaškiai, 3/6 tritaškiai, 4 per. kamuoliai, 28 naud. balai) – 29, Laurynas Lučinskas (8/9 baudos, 7 atk. kamuoliai) –12, Ginas Mulevičius (5 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai) – 11, Mantvydas Žukauskas – 9. Nors Palangos „Kuršiai“ ir pralaimėjo pastarąsias dvejas rungtynes, bet su 11 pergalių ir 10 pralaimėjimų išliko VIII turnyrinės lentelės vietoje.
Tomas KUBILIUS
Su rimtais iššūkiais savaitgalį susidūrė „Kretingos“ krepšinio komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus: penktadienį ji išvykoje žaidė labai svarbias rungtynes su Regionų krepšinio lygos (RKL) A diviziono lyderiais, o šeštadienį namie priėmė tris iš eilės pergales iškovojusius Akmenės rajono „Patriots-Cemento“ krepšininkus. „Kretingos“ komanda, iškovojusi 12 pergalių ir patyrusi 3 pralaimėjimus, išlieka trečia turnyro lentelėje. Sausio 29 d. „Kretingos“ komanda išvykoje po dramatiškos kovos 69:72 (21:17; 16:17; 13:18; 19:20) pralaimėjo lygos lyderei Vilniaus „Rivilei“ (15 pergalių, 3 pralaimėjimai). Kaip ir priklauso, lyderių dvikovoje visas rungtynes vyko permaininga kova, po I kėlinio priekyje buvo „Kretingos“ komanda, antrą kėlinį Justo Grikšto dvitaškis leido įgyti ir 7 taškų persvarą (19 min. 34:27), o po dviejų kėlinių komandas skyrė 3 taškai – 37:34. Įpusėjus III kėliniui jau šeimininkė Vilniaus „Rivilė“ įgijo 7 taškų persvarą (24 min. 39:46), po šio ketvirčio vilniečiai pirmavo 50:52. Lemiamą kėlinį, likus 41 sekundei, kretingiškiai dar pirmavo 69:68 ir turėjo kamuolį savo rankose, bet J. Grikštui nepavyko pataikyti iš po krepšio. Likus 16 sekundžių varžovų gynėjas stojo prie baudų metimo linijos, bet pataikė tik pirmą baudos metimą, išlyginusį rezultatą, antrą prametė, tačiau šeimininkai atkovojo kamuolį puolant ir, aidint sirenai, tritaškiu išplėšė pergalę. „Kretingos“ komandos trenerio ir žaidėjų nuomone, lemiamą epizodą suklydo rungtynių sekretoriatas, blogai nustatęs atakos laiką, – „Kretingai“ turėjo likti dvi sekundės lemiamai atakai. „Kretingos“ komandai dėl asmeninių priežasčių nepadėjo aukštaūgis Vytautas Šarakauskas, mūsiškiai prieš varžovus triuškinamai pralaimėjo ir kovą dėl atkovotų kamuolių (33 prieš 51).
Atsiminimuose – susitikimai su prieškario jūrininkais
Iš Salantų krašto kilusią, šaknis uostamiestyje įleidusią 73-jų žurnalistę Adelę Žičkuvienę savitai paviliojo jūra: rengdama publikacijas leidiniams „Lietuvos žvejys“, „Klaipėdos“ priedui „Mūsų jūra“, ji tapo tarsi metraštininke. Visam gyvenimui jai įstrigo susitikimai su prieškario jūrininkais, buriuotojais, išblaškytais po pasaulį, tačiau meilės Baltijai ir Klaipėdai po ilgo laiko parvestais į gimtinę. Tie susitikimai, virtę apybraižomis, nugulė į A. Žičkuvienės knygą „Jūra ir likimai“. Užkopė ligi NASO mokslininkų „Jie patys, gyvenantys Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Kanadoje, Šveicarijoje, mane susirado. Iš pradžių galvojau: kaip aš, nemokėdama anglų kalbos, galėsiu bendrauti su tokiomis garsenybėmis, bet jie kuo puikiausiai kalbėjo savo tėvų kalba. Toks buvo Kanadoje įsikūręs Bronys Stundžia – visuomenės veikėjas, nusipelnęs Lietuvos buriuotojas ir Lietuvos buriuotojų sąjungos garbės narys, iš kurio daug sužinojau apie prieškario Klaipėdos buriuotojų bendruomenę. Jis mėgdavo buriuoti su savo bičiuliu poetu Saliu Šemeriu“, – į prisiminimus paniro A. Žičkuvienė. O susitikimas su garsiu Šilutės apylinkėse, Vainute, gimusiu, po karo Jungtinių Amerikos Valstijų NASO sistemoje dirbusiu mokslininku okeanografu, Neapolio, kur jaunystėje mokėsi, universiteto jūrinių mokslų daktaru Povilu Almiu Mažeika, tapo abipuse ilgalaike bendryste. „1939-ųjų lapkritį jis plaukė grūdus gabenusiu laivu „Kaunas“, kurį torpedavo vokiečių povandeninis laivas. Tuo metu P. A. Mažeika budėjo vairinėje. Kai laivas pradėjo skęsti, jūreiviai šoko į vandenį – įgulą išgelbėjo olandų žvejų laivas“, – kalbėjo knygos autorė. Iššūkis – kremuoti palaikus A. Žičkuvienės žodžiais, šis žmogus mokslo aukštumų siekė emigracijoje. Prieškariu studijavęs Italijoje, mokslus baigė JAV ir tapo garsiu okeanografu: dalyvavo 7-ose okeanografinėse ekspedicijose, parašė daugybę straipsnių. Buvo Lietuvos jūrininkų išeivijos draugijos vicepirmininkas, vėliau – pirmininkas. Jį domino Baltijos jūra, tyrinėjo jos sroves ir parašė vadovėlį „Baltijos jūros hidrodinamika“, šią knygą išleido Lietuvoje. „Nujausdamas artėjant savo gyvenimo pabaigą, P. A. Mažeika prašė manęs pasirūpinti, kad jo palaikus kremuotų ir palaidotų jūroje. Man tai buvo didžiulis iššūkis: 2004-ieji metai, oficialaus kremavimo dar nebuvo. Mano duktė Jurgita tuomet mokėsi IV kurse Kauno medicinos universitete, kur buvo senas krematoriumas. Sakau, vaikeli, gal galima kaip nors jį užkurti. Ji suderino su instituto rektoriumi, šis davė leidimą. Turbūt tai buvo paskutinis kartas, kai tas krematoriumas veikė. Vėliau atvyko velionio artimieji, ir su „Šakių“ mokomuoju laivu išplaukėme kremuotus palaikus nuleisti į jūrą“, – kalbėjo A. Žičkuvienė. Bandė įkurti „atsarginę“ Lietuvą Iš P. A. Mažeikos A. Žičkuvienė sužinojo apie tautiečių bandymą įkurti Lietuvos koloniją Britų Hondūre: „Jie trise su keliautoju, geografu, visuomenės veikėju Kaziu Pakštu, kurį delegavo į Britų Hondūrą, ir matematiku Ignu Salduku po karo pradėjo rūpintis lietuvių tautos išlikimu pasaulyje, tačiau ilgainiui suprato, kad tai nėra taip paprasta įgyvendinti. Apie tai rašė Amerikos laikraštis „Draugas“. Buvo labai įdomu išgirsti šią „atsarginės“ Lietuvos istoriją iš pirmų lūpų. Apie viltį, kuri spurdėjo šių trijų lietuvių širdyse“, – patikino pašnekovė. Jai teko patirti ir laiko išbandžiusios dviejų klaipėdiečių draugystės pavyzdį: Italijoje jūreivystės mokslus baigęs Narcizas Prielaida, dirbęs Lietuvos ambasadoriumi Šveicarijoje, atkūrus nepriklausomybę, pasisiūlė talkinti Lietuvai. „Labai įstrigo ir N. Prielaidos susitikimas po 57-erių metų su jo vaikystės draugu Zenonu Šidlausku, kuris buvo ištremtas į Sibirą. Susitiko pamėgtoje vaikystės vietoje – ant molo, kur baltasis švyturys. Kaip du berniukai, kažkada svajoję tapti jūrininkais“, – akcentavo A. Žičkuvienė.
Šiandien itin populiarus skandinaviškas stilius ne vienam tampa įkvėpimu įrengiant savo namus. Nieko nuostabaus, mat šių šalių žmonės žinomi dėl išskirtinio braižo kuriant ne tik namų interjerą, bet ir pojūtį. Kadangi jis neatsiejamas nuo natūralios šviesos ir jaukių detalių – užuolaidos čia atlieka svarbų vaidmenį. Į ką atkreipti dėmesį jas renkantis? Filosofija Reikėtų pradėti nuo pačios filosofijos. Ne be reikalo ieškodami įkvėpimo pavyzdžiuose ir straipsniuose susiduriame su žodžių junginiu „skandinaviškas minimalizmas“. Visos interjero detalės, baldai, medžiagos kuria bendrą harmoningą, nebūtinai idealių formų visumą. Nėra „rėkiančių” detalių ar ryškių baldų, todėl ir užuolaidų funkcija čia ne akcentas, o jaukumo įspūdžio kūrimas. Stilius Skandinavai dažnai giriami dėl skoningo paprastumo. Nesuklyskite, namams skiriamas ypatingas dėmesys, bet, kuriant interjerą, prabangos jausmą teikia kokybė, o ne tviskantys sietynai ir marmuras. Todėl rinkdamiesi audinį tai turėkite omenyje. Visi sunkūs, įmantriais raštais ir blizgučiais išmarginti gaminiai nėra tinkami, lygiai taip pat, kaip ir prabangus jų pateikimas – tankios klostės, surišimo kaspinai, klasikos raižiniais padabinti karnizai.
Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pasidalijo 2020 metais kilusių gaisrų statistika. *Lietuvoje per 2020 metus kilo 8 tūkst. 846 gaisrai, iš jų 107 – Kretingos rajone. Palyginimui – vidutiniškai per metus Kretingos rajone kyla 124 gaisrai, 2019 metais – 128 gaisrai. *Gyvenamuosiuose pastatuose kilo 46 gaisrai (2019 m. – 43), atviroje teritorijoje (degė miško paklotė, žolė, nuo laužų) – 23 (2019 m. – 43), transporto priemonėse – 11 (2019 m. – 12). *63 proc. būstų, kuriuose kilo gaisras, turėjo įsirengę dūmų jutiklius. *Gaisre žuvo 1 žmogus (2019 m. – irgi 1), gaisro metu 3 žmonės buvo sužeisti (2019 m. sužeistų nebuvo). *Kasmet didžiausias gaisrų skaičius fiksuojamas pavasarį. Per kovą, balandį, gegužę kilo 38 gaisrai. Vasarą – 24 gaisrai, rudenį – 16, žiemą – 29. *Panašiai tiek gaisrų kyla darbo valandomis (nuo 8 iki 18 val. – 53 gaisrai) ir poilsio valandomis ( nuo 18 val. iki 8 val., taip pat savaitgaliais – 54 gaisrai). *Kretingos rajone daugiausiai gaisrų kilo tarp 12–13 val. – 12 gaisrų. Nuo 7 val. iki 12 val. – vidutiniškai 4 gaisrai, o nuo 13 val. iki 22 val. – vidutiniškai 7 gaisrai. *4–5 val., 6–7 val., 23–24 val. – šie trys laiko intervalai, per kuriuos pernai negauta nė vieno pranešimo apie gaisrą Kretingos rajone. *Trys mėnesio dienos, per kurias nekilo gaisrų – 15, 28, 30 d. Daugiausiai gaisrų kilo 11-ą mėnesio dieną – 9, 26 d. – 7, o 6, 10, 12, 20, 22 dienomis – po 6 gaisrus. *Darbėnų seniūnijoje kilo 18 gaisrų, daugiausiai – po 3 – Darbėnuose, Pasertupyje, Nausėduose. *Imbarės seniūnijoje kilo 4 gaisrai: Juodupėnuose – 2, Erlėnuose, Laiviuose – po 1. *Kartenos seniūnijoje kilo 6 gaisrai: Kartenoje ir Abakuose – po 2, Dauginčiuose ir Žadeikiuose – po 1. *Kretingos seniūnijoje kilo 13 gaisrų, daugiausiai – 4 – Padvariuose, Tūbausiuose, Kurmaičiuose – po 2. *Kretingos mieste kilo 39 gaisrai. *Kūlupėnų seniūnijoje, Kūlupėnuose, kilo 5 gaisrai. *Salantų mieste – 5 gaisrai. *Vydmantų seniūnijoje – 6 gaisrai: Vydmantuose – 4, Kiauleikiuose, Parąžėje – po 1. *Žalgirio seniūnijoje – 11 gaisrų, daugiausiai – 3 – Baubliuose, Raguviškiuose, Rubuliuose – po 2. *Dūmtraukyje suodžiai degė 21-ame pastate (2019 m. – 37), nuo elektros instaliacijos gedimo kilo 14 gaisrų (2019 m. – 12), žmonės galimai neatsargiai elgdamiesi su ugnimi sukėlė 47 gaisrus.
„P. n.“ informacija
Dėl suodžių dūmtraukiuose supleška namai
Kalbėti apie dūmtraukiuose pamirštus suodžius niekada nebus per daug: kaip sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė, kasmet daugiau kaip 30 proc. individualių namų nukenčia būtent nuo gaisrų, kuriuos sukelia netvarkingos krosnys, dūmtraukiai ar jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai. Pareigūnės duomenimis, vien per šių metų sausį Kretingos rajone kilo 14 gaisrų, 9 jų – būtent dėl nevalytų ar blogai išvalytų dūmtakių. Nesaugu, o dar gresia ir baudos Kaip teigė S. Vasiliauskaitė, prasidėjus šildymo sezonui ugniagesiams beveik kiekvieną parą tenka budėti šalia pastatų ir laukti, kol dūmtraukiuose išdegs suodžiai (kreozotas). Kreozotas – tai lipnus rudas skystis, degimo metu susidarantis dėl nekokybiškų malkų, blogos kamino traukos ar neteisingai eksploatuojamo šildymo katilo. Pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Pavyzdžiui, jei dūmtraukis gerai išvalytas spalį, sausio mėnesį tai būtina pakartoti. Dūmtraukiai, anot pareigūnės, privalo būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai. Už priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimus arba jų nevykdymą gresia bauda nuo 10 iki 100 eurų. Užterštas kaminas nesugeba pašalinti degimo metu išsiskyrusių degimo produktų, kurie slopina degimo procesą – malkos tuomet pradeda smilkti. Mažėja katilo temperatūra, ir, jei pasiekiama žemesnė negu 55–59 laipsnių, ant katilo sienelių susidaro kondensatas, dar sparčiau limpa suodžiai ir teršalai, kaminas teršiasi. Malkos smilksta, bet nešildo. Po ilgesnio laiko katilo sienelės pasidengia kreozoto sluoksniu, kuris labai paspartina metalo senėjimą. „Pablogėjus kamino traukai, besikūrenantieji dažnai atidaro oro sklendę, taip padidindami oro kiekį į katilą. Katile pakyla temperatūra, ir kaminas gali užsidegti: pasigirsta nemalonus ūžesys, veržiasi kibirkštys ar net įsiplieskusi liepsna“, – sakė specialistė. Temperatūra galinti pakilti iki 900–1000 laipsnių. Tokiu atveju, jei dar dūmtraukis ar krosnių sienelės liečiasi prie degių sienų ar lubų, – gaisras namuose neišvengiamas. Būtina žinoti, kad namo perdangoje nuo vidinės kamino sienelės iki degiųjų konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 38 cm nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų – ne mažesnis kaip 13 cm nedegantis intarpas.
Istorinė nuotrauka sukėlė prisiminimus apie sūnų
„Tai – tas pats, kaip iš naujo atverti užgijusią žaizdą“, – prisipažino Kretingsodyje gyvenanti 80-metė Stanislava Anužienė, pamačiusi Sausio 13-osios išvakarėse išspausdintą istorinę nuotrauką, kurioje ji tarp kitų šalies Parlamentą 1991-aisiais gynusių vyrų atpažino savo sūnų Arvydą. Gimęs 1964-aisiais šalies Parlamento gynėjas Lietuvos laisve ir nepriklausomybe pasidžiaugė neilgai – sunki liga jį paguldė 1997-ųjų gruodį: vienas pirmųjų nepriklausomos Lietuvos pasieniečių mirė eidamas 34-uosius metus. „Arvydas buvo labai geras vaikas – švelnus man. Jau būdamas vyras grįžęs namo padėdavo galvą ant kelių ir prašydavo, kad kartu pažiūrėtume vaikams skirtą vakaro laidą. Labai daug skaitė, domėjosi istorija“, – prisiminimais dalijosi S. Anužienė, be Arvydo, dar užauginusi dukterį šiuo metu Vilniuje gyvenančią Aliną ir sūnų Antaną, kuris jau 10 metų, kaip įsikūręs Airijoje. Anksti – būdamas 16-os – Arvydas, kaip sakė jo motina, išėjo iš namų: mokėsi laivų remontininko profesijos, po to įstojo į Talino aukštąją karo mokyklą. Prasidėjus Lietuvos atgimimui, vienas pirmųjų stojo į nepriklausomybės gynėjų gretas, visas jėgas skyrė Palangos pasienio užkardai, o 1992 m. tapo jos vadu. Už nepriekaištingą tarnybą buvo apdovanotas „Sausio 13-osios atminimo“ ir „Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių“ medaliais – jie yra saugomi Karo muziejuje Kaune.
COVID-19 STATISTIKA
|
|
