|
|
|
(1521) 2021-01-12Eismo nelaimė pirmadienį apie 13 val. įvyko ties sankryža į Darbėnus. Pirminiais duomenimis, iš šalutinio kelio išvažiavęs BMW automobilis, vairuojamas 1951 m. gimusio vyro, susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu savivarčiu. BMW vairuotojas buvo perduotas medikams. Antradienį iš gydymo įstaigos gautas pranešimas, jog žmogus ligoninėje mirė. Eismo įvykio aplinkybės tiriamos.
„P. n.“ informacijaŽūčių ant geležinkelio statistiką papildė dar viena
Kretingą vėl sukrėtė tragedija – geležinkelio ruože, netoli pervažos Kretinga–Darbėnai, krovininis traukinys mirtinai traumavo ant bėgių gulėjusį 14-metį. Jo gedi ne tik šeima, artimieji, pažįstami, bet ir mokyklos, kurioje vaikinas mokėsi, bendruomenė, prisimenanti jį kaip gerą, problemų nekėlusį ugdytinį. Spėlionių – daug, tikroji priežastis dar – neaiški Ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti tebevyksta. „Tai yra pakankamai jautri tema, juolab kad žuvusysis – nepilnametis. Kol kas nenorime nieko komentuoti, gerbiame šeimos privatumą“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos rajono policijos komisariato vadovas Arūnas Pužauskas. Rajono Savivaldybėje buvo surengtas nuotolinis posėdis, kuriame įvairių rajono institucijų atstovai tarėsi, kuo gali padėti baisaus įvykio prislėgtai šeimai. „Nei policijai, nei Vaiko teisių apsaugos skyriui, nei kitoms institucijoms ši šeima nebuvo žinoma. Pasiūlėm psichologinę pagalbą, seniūnija suteiks finansinę paramą. Mokykloje, kurioje mokėsi žuvęs vaikinas, buvo surengtos klasės valandėlės, nes didžiulę traumą patyrė tiek moksleiviai, su kuriais 14-metis artimai bendravo, tiek mokytojai“, – pakomentavo rajono Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo vyriausioji specialistė Lina Bruzdeilynienė. Apskriejus žiniai apie vaikino žūtį, įvairios teorijos pasipylė socialiniuose tinkluose: vieni svarstė, kad greičiausiai tai – savižudybė dėl patyčių, kiti – kad nepilnametis galėjo būti įtrauktas į tarp jaunimo plintančius protu sunkiai suvokiamus internetinius žaidimus, treti – kad tai paprasčiausiai nelaimingas atsitikimas, o gal – adrenalino troškulys? Kaip „Pajūrio naujienoms“ teigė Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Sonata Vizgaudienė, ne paslaptis, kad ne tik Kretingoje, bet ir kitose vietovėse, kuriose driekiasi geležinkeliai, bėgiai ir tiltai, jaunimą kaip magnetas traukia dėl pramogos: jie čia mėgsta fotografuotis, o nuotraukas skelbti socialiniuose tinkluose, tuo didžiuotis. „Su pastaruoju skaudžiu įvykiu, kai traukinys traumavo kretingiškį, to negalima sieti, nes juk nežinom tikrosios įvykio priežasties. Tačiau yra jaunų žmonių, trokštančių adrenalino, linkusių pasitikrinti savo ribas: kiek gali pavojingai pastovėti ar pasėdėti ant tilto krašto, ką jaučia stovėdami, sėdėdami ar gulėdami ant bėgių artėjant traukiniui. Nauji pojūčiai – įdomūs, jei vienas draugas pabandė, kodėl kitas – negali? Bet vienas, patyręs šoką, staiga strykteli ir pabėga, o kitą, persigandusį, tas šokas sukausto taip, kad šis nebeįstengia pakilti. Žmonių reakcijos yra neprognozuojamos“, – sakė psichologė. Jos nuomone, tėvai apie tai turėtų žinoti, pasišnekėti su paaugliais.
Valdančiosios koalicijos pranešimas
Gruodžio 17 dienos Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje Jolanta Girdvainė pranešė apie savo atsistatydinimą iš užimamų administracijos direktoriaus pareigų. Po kurio laiko meras, bendraudamas su tarybos nariais, pradėjo klausinėti, ką siūlysime į administracijos direktoriaus pareigas. Supratę, kad A. Kalnius neturi kandidatų ir neieško, kas galėtų eiti šias svarbias pareigas, ėmėmės iniciatyvos. Pranešame, kad buvo svarstomos užimti administracijos direktoriaus pareigas net šešios kandidatūros, o ne penkios, kaip anksčiau viešai pranešė žiniasklaida. Pirmiausia ši pozicija buvo siūloma rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Povilui Černeckiui. Pastarajam keletą kartų atsisakius, sutarėme drauge ieškoti kito kandidato į administracijos direktoriaus pareigas. Vieniems atsisakius siūlomų pareigų, su kitais buvo organizuojamos nuotolinės kandidatų ir tarybos narių diskusijos, kurių metu kandidatai turėjo prisistatyti, atsakyti į tarybos narių klausimus. Renkantis kandidatą į administracijos direktoriaus pareigybę su visais kalbėta apie konkrečius darbus, kurie jų laukia iškart po to, kai tik kandidatas pradėtų eiti pareigas, bei apie rajono viziją ir trūkstamas investicijas. Geriausiai pasirodė teisininko išsilavinimą turintis ir žemės ūkio viceministru dirbęs Egidijus Viskontas. Esame įsitikinę, kad šis žmogus dabar yra tinkamiausias eiti administracijos direktoriaus pareigas, nes turi reikiamos profesinės patirties administruojant Europos Sąjungos paramą ir kompetencijų siekiant pritraukti įvairių fondų ir programų lėšas. Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir Savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, meras, būdamas atsakingas už savo ir Savivaldybės veiklą, suderinęs su tarybos dauguma, potvarkiu teiks administracijos direktoriaus kandidatūrą. Kretingos r. savivaldybė netrukus turės naują administracijos direktorių.
Kretingos rajono savivaldybės tarybos valdančioji koalicija
Mokyklų reitingai: galimybė pasitikrinti
Viešosios įstaigos „Žurnalistinių tyrimų ir konsultacijų grupė“ gruodį paskelbė naujus mokyklų reitingus. Džiugu, kad juose matome ir mūsų rajono mokyklas. Tarp gimnazijų, kurios geriausiai išmoko užsienio kalbų – anglų, rusų, vokiečių, prancūzų, iš mūsų rajono nepateko nė viena gimnazija. Tarp gimnazijų, geriausiai išmokančių matematikos, 45–46 poziciją kartu su Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija užima Pranciškonų gimnazija, į šį sąrašą pateko ir mūsų kaimynė – Palangos senoji gimnazija, užėmusi 49-ą poziciją. Gimnazijų, geriausiai išmokančių informacinių technologijų, sąrašą papuošė Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija – jai atiteko 42–44 pozicija (kartu su Kauno jėzuitų ir Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijomis), šio sąrašo pirmajame dešimtuke – Palangos senoji gimnazija, 9–10 pozicija besidalinanti su Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija. Palangos senoji gimnazija atsidūrė ir tarp geriausiai fizikos išmokančių gimnazijų – 36–37 pozicija ji dalinasi su Šiaulių Didždvario gimnazija. Pranciškonų gimnazija gana aukštą – 6-ą – poziciją užima sąraše gimnazijų, geriausiai išmokančių chemijos, tokią pat poziciją ji užima ir tarp gimnazijų, geriausiai išmokančių geografijos. Tarp 50 gimnazijų, geriausiai išmokančių istorijos, – Darbėnų gimnazija, kuri 47-a pozicija dalinasi su 20 šalies mokyklų. Tarp gimnazijų, geriausiai išmokančių biologijos, 37-ą poziciją užima Salantų gimnazija.
Dingo ir daiktai, ir maisto produktai
Sekmadienį apie 18 val. J. Basanavičiaus g. Kretingoje pastebėta, kad iš gyvenamojo namo kieme esančio sandėliuko pavogti įvairūs buities daiktai ir šaldyti maisto produktai. Padaryta 1 tūkst. 598 eurų žala. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Regionų krepšinio lygos (RKL) A divizione sėkmingai žengia „Kretingos“ krepšininkai, kurie iškovojo jau šešias pergales iš eilės ir su vienu pralaimėjimu per vienuolika turų išlieka II turnyro lentelės vietoje, nuo pirmaujančios Vilniaus ,,Rivilės" (12 pergalių, 3 pralaimėjimai) atsilikdami ketveriomis sužaistomis rungtynėmis. Sausio 8 d. „Kretingos“ komanda išvykoje 80:67 (22:10; 25:17; 21:5; 21:17; 12:23) nugalėjo RKL autsaiderį Kauno „LSU-Atletą“ (7 pralaimėjimai). Šiose rungtynėse varžovai aktyviau priešinosi tik pirmą kėlinį, įpusėjus kėliniui rezultatas dar buvo 13:10, bet likusias 4 minutes „Kretingos“ komanda nepraleido nė taško ir įgijo dviženklį pranašumą (22:10). Antrą kėlinį ir toliau rungtynių kontrolę turėjo „Kretinga“, sugebėjusi padidinti savo persvarą iki 20 taškų (20 min. 47:27). Besibaigiant trečiam kėliniui kretingiškiai po Tado Maželio tritaškio įgijo ir rekordinę 28 taškų persvarą (29 min. 64:36). Paskutinį kėlinį, anot trenerio Arimanto Mikaločiaus, aikštėje daugiau laiko gavo pasireikšti mažiau rungtyniaujantys komandos nariai, nes šeštadieniui reikėjo pataupyti pagrindinius žaidėjus, tad varžovams pavyko šiek tiek priartėti. Šiose rungtynėse „Kretingai“ atstovavo: Justas Grikštas (6/8 dvitaškiai) – 15, Rokas Šimkevičius – 14, Tadas Maželis (9 atk. kamuoliai) – 13, Rytis Zabita (10 atk. kamuolių, 17 naud. balų) – 11, Edgaras Danys (9 rez. perdavimai, 5 per. kamuoliai) – 6, Tadas Budrys (8 atk. kamuoliai) ir Dovydas Diemontas – po 5, Karolis Opulskis (10 atk. kamuolių) ir Ignas Andriuškevičius – po 4, Domininkas Matutis – 3, Ugnius Kvietkauskas.
Savo pasirodymą NKL-VIKINGLOTTO (Nacionalinė krepšinio lyga) tęsia Vytauto Buzo treniruojami Palangos „Kuršių“ krepšininkai. Sužaidę 13 rungtynių ir per jas pasiekę 6 pergales, palangiškiai tarp 15 komandų turnyro lentelėje užima IX vietą. Vis dėl to Palangos „Kuršių“ komanda dėl COVID-19 pandemijos yra sužaidę gerokai mažiau rungtynių negu dauguma lygos komandų – kai kurie varžovai jau sužaidė po dvidešimt varžybų. Palangos „Kuršių“ komanda įkurta 2018 m. vietoj prastus rezultatus demonstravusios „Palanga“, o jos įkūrėjas ir prezidentas – šiame kurortiniame mieste gimęs, ilgametis Lietuvos nacionalinės krepšinio rinktinės narys Renaldas Seibutis. Ši komanda jau pirmą savo sezoną nustebino daugelį ir pasiekė NKL (antra pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lyga) finalo ketvertą, bet jame pralaimėjo abejas rungtynes ir medalių iškovoti nepavyko. Šioje komandoje nuo pat jos įkūrimo rungtyniavo ir kapitonu buvo 34-erių metų kretingiškis Aidas Viskontas, kuris, tik įpusėjus šiam sezonui, nutarė pristabdyti savo karjerą. Jis šiame sezone pelnė po 10 taškų, atlikdavo po beveik 7 rez. perdaimus (V vieta lygoje) ir rinkdavo po 14 naudingumo balų. Taip pat komandoje žaidžia ir jauniausias lygos žaidėjas 15-metis Justas Žiubrys iš Kretingos, trenerio asistentu dirba dar vienas kretingiškis 23 m. Henrikas Lubinas, sporto direktoriumi vydmantiškis Eimantas Stonkus. Pastarąsias trejas rungtynes Palangos „Kuršiai“ sužaidė namuose, bet pavyko iškovoti tik vieną pergalę. Sausio 3 d. palangiškiai namuose 91:82 (20:19, 17:21, 20:21, 34:21) palaužė Mažeikių „Erelius“ (5 pergalės, 16 pralaimėjimų). Pirmoje rungtynių pusėje nė vienai komandai nepavyko įgyti ryškesnės persvaros ir po dviejų kėlinių priekyje buvo svečiai (20 min. 37:40). Įpusėjus trečiam kėliniui mažeikiškiai įgijo ir 12 taškų persvarą (25 min. 46:58), bet prieš paskutinį kėlinį komandas skyrė tik 4 taškai (30 min. 57:61). Paskutinį kėlinį palangiškiai pelnė net 34 taškus ir užtikrintai užbaigė rungtynes iškovodami pirmąją šiais metais pergalę.
Pranciškonai kuria Jurgio Pabrėžos sensorinį sodą
LR Seimui 2021-uosius paskelbus atmintinais Jurgio Pabrėžos – kraštiečio, mokslininko botaniko, švietėjo kunigo pranciškono, ilgus metus gyvenusio ir kūrusio Kretingos pranciškonų vienuolyne ir šalia jo užveisusio didžiulį sodą, – metais, Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno bendruomenė sumanė šalia vienuolyno ir Onkologijos centro įkurti Jurgio Pabrėžos vardo sensorinį sodą. Apie tai, kaip buvo sumanyta įkurti šį sodą, kam jis bus skirtas ir kokio poveikio tikimasi, mintimis su „Pajūrio naujienomis“ pasidalino Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis ir Šv.Pranciškaus Vilties miesto steigėjas Benediktas Sigitas Jurčys, ergoterapeutė dr. Giedrė Kavaliauskienė ir sodininkystės bei dekoratyvinio apželdinimo specialistė Roma Urbonienė, konsultavusi rengiant projektą. – Kaip broliams pranciškonams gimė mintis įkurti sensorinį sodą? Brolis Benediktas: – Devynerius metus teko gyventi Kretingos vienuolyne ir mokytis Dievo bei artimo meilės, nuoširdžios pagarbos iš kretingiškių, prisidėjusių prie grafo Jono Karolio Chodkevičiaus įkurto miesto katalikiško dvasingumo puoselėjimo. Ryškiausias jų – tėvas Jurgis Ambraziejus Pabrėža, kuris, tiesa, dar nėra giriamas giesmėse, bet tai ne už kalnų. Prieš 250 m. gimęs Lietuvos šviesuolis, kurį, karštai tikime, kaip ir pats tėvas Ambraziejus pageidavo, maloningai priglaudė Dievas savo mielaširdystės soste. Tuos devynerius metus mane stebino kretingiškiai, kurie kasdien prie Jurgio Pabrėžos koplytėlės kažko melsdavo, o jų suneštos žvakės ant kapo net per lietų ir vėtras neužgesdavo. Reikėjo devynerių metų, kad suprasčiau, kokiu būdu Dievo meilė surenka žmonių širdis, kad jos nugalėtų baimes, atsivertų tiesai, gyvenimui pandemijos sumaištyje. Šiandien, apžvelgiant didelę ir plačią paties tėvo J. A. Pabrėžos širdį ir jo skleistą tobulybės pažangą, ir visuomenei minint jubiliejinius metus, mes, Klaipėdos broliai pranciškonai, nusprendėme pagerbti ir pavadinti fitoterapijos sensorinį sodą jo vardu. – Kurioje vietoje sodas bus kuriamas, ar šalia jau augančių rožių bei Vilties miestą puošiančių levandų ir integruosis į jų plotus? Kokią teritoriją užims sensorinis sodas, kokius augalus jame numatyta pasodinti? Brolis Benediktas: – Sensorinis sodas užims 0,32 ha. Jis papildys ir pratęs klaipėdiečius ir miesto svečius džiuginančius Vilties sodus – jau ne pirmus metus broliai pranciškonai puoselėja vaistažolių plotą, rožyną, sakurų alėją, levandų erdvę.
Modernizuojamas Kūlupėnų seniūnijos administracinis pastatas: šiltinama išorė, bus sutvarkytas stogas ir pamatai. Kaip informavo Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Violeta Turauskaitė, Kūlupėnų seniūnijos pastato modernizavimo darbų planuojama vertė 211,9 tūkst. Eur, iš jų 143,11 tūkst. Eur bus finansuojama iš AB „Šiaulių bankas“ teikiamų lengvatinių paskolų Savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimui (atnaujinimui), siekiant skatinti energijos vartojimo efektyvumo didinimą. Likusi suma bus finansuojama iš Savivaldybės biudžeto lėšų. Darbus pagal pasirašytą rangos darbų sutartį įsipareigojo atlikti ūkio subjektų grupė bendrovė „Rangova“ ir bendrovė „Jubis“, techninę priežiūrą vykdo įmonė „Projektai ir Co“, projekto vykdymo priežiūrą atlieka bendrovė „Statinių projektavimo biuras“. Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė sakė, kad bus pakeista ir vidaus elektros instaliacija – prie jos nė karto nebuvo prisiliesta nuo įrengimo dienos. Kadangi keičiant elektros instaliaciją pastato viduje vis tiek teks praardyti sienas, tuo pačiu bus atliktas ir kosmetinis vidaus patalpų remontas, įrengta ekonomiškesnė šildymo sistema oras–oras. Seniūnės teigimu, viduje remontas buvo darytas maždaug prieš 10 metų, bet per pastato išorės siūles iš lauko skverbėsi vanduo, nuolat drėko. Pirmame aukšte paštui nuomojama zona dėl sugadintos elektros instaliacijos kartą buvo net užsidegusi. „Tą dieną kaip tik minėjome Sausio 13-ąją. Pasklidus degėsių kvapui, iš pradžių manėme, jog tai – nuo uždegtų žvakučių“, – prisiminė R. Lubienė. Administracinio pastato antrajame aukšte pagražės 9 kabinetai, apačioje – pašto ir bendruomenės patalpos. Iki remonto pirmame aukšte veikė du tualetai, o dabar liks vienas, kuris bus pritaikytas neįgaliesiems. Seniūnė atviravo dėl būtinybės pastatą remontuoti Kretingos rajono savivaldybės duris varsčiusi nuo pat savo darbo pradžios šiose pareigose 2011-aisiais, tačiau sprendimai taip ilgai užsitęsė dėl biurokratinių dalykų. Startą remontui davė dar ankstesnė rajono valdžia, kuomet Savivaldybės administracijos direktoriumi dirbo Virginijus Domarkas. Remonto darbai, prasidėję praėjusių metų spalį, turėtų būti baigti šį pavasarį, apie kovą.
„P. n.“ informacija
„Siekiame išlaikyti netikėtumo faktorių – keliautojus tikriname pasirinktu laiku ir iš anksto neskelbiamose vietose“, – kaip šį mėnesį kontroliuoja gyventojų judėjimą tarp savivaldybių, atskleidė Kretingos policijos komisariato Veiklos skyriaus vadovas Tomas Mikelkevičius. Sausio 8 d. rajone buvo sustabdyta 300 automobilių, nustatyti 3 judėjimo, neturint teisinio pagrindo, pažeidimai. Sausio 9 d. patikrinta 500 automobilių – pradėtos 6 administracinės teisenos; sausio 10 d. patikrinta 750 transporto priemonių, 4 ekipažai pasiųsti atgal. Savaitgalį, esant gražiam žiemiškam orui, kai šeimos su vaikais traukė papramogauti gamtoje, pareigūnai stebėjo ir viešąsias erdves – parkus, skverus. T. Mikelkevičius pasidžiaugė, kad karantino tvarkos buvo laikomasi, visi dėvėjo kaukes. Vis dėlto 10 administracinės teisės pažeidimo protokolų savaitgalio dienomis surašyta ne tik dėl nelegalaus judėjimo, bet ir dėl būriavimosi – buvo gautas pranešimas, kad viename būste girtauja daugiau negu vieno šeimos ūkio asmenys. Veiklos skyriaus viršininkas patikino, kad ir šią savaitę pareigūnai dirbs netikėtose vietose bei netikėtu laiku, o savaitgalį pajėgas vėl stiprins.
„P. n.“ informacija.
Kretingos muziejus, siekiant paminėti lemtingų mūsų tautai ir svarbių pasauliui Sausio 13-osios įvykių 30-metį, ragina kretingiškius atsiųsti nuotraukų, kuriose užfiksuotos tų dienų akimirkos, pasidalinti savo prisiminimais ar pamąstymais. Šio projekto iniciatorė muziejininkė Jolanta Klietkutė patikino, kad buvo sumanyta iš atsiųstų nuotraukų ir atsiminimų surengti virtualią parodą, tačiau kol kas žmonės į šį kvietimą reagavo vangiai. „Tikiuosi, dar atsilieps. Vienas kretingiškis fotografavo Sausio 13-osios aukų laidotuves, ketinu vykti pas jį. Na, žinot, žemaičiai...“, – prisimindama lėtą žemaičių būdą, viltingai kalbėjo J. Klietkutė. Muziejininkė darsyk ragina kretingiškius atsiliepti, dalintis tų dienų prisiminimais, o parodą, jos žodžiais, galima bus surengti ir vėliau. Surinktą medžiagą muziejininkai saugotų fonduose, nes dabar šios temos eksponatų nedaug – vos kelios nuotraukos, kuriose užfiksuoti šauliai, ginantys Parlamento rūmus, ir kretingiškiai mitinge, laikantys plakatą su užrašu „Kretinga“.
„P. n.“ informacija
Trisdešimtasis laisvės vėjas Kretingoje
Nepaisant gyvą žmonių bendravimą kaustančio karantino, Kretingos rajono kultūros centro kolektyvas sausio 13 dieną, trečiadienį, pakvies kretingiškius virtualiais renginiais prisiminti lemtingus istorinius Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje prieš 30 metų. Kultūros centro feisbuko paskyroje bus pristatyti filmuoti siužetai: 30 min. trukmės dokumentinis filmas „1991–2021. Laisvės galia“, skirtas prisiminti sovietinės agresijos akimirkas, ir meninė programa „Trisdešimtas laisvės vėjas Kretingoje“. Įvykių dalyvių prisiminimai Šias virtualias programas koordinavusi Kretingos rajono kultūros centro renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė pasakojo, kad filme „1991–2021. Laisvės galia“ pristatomi kretingiškiai, išgyvenę anų dienų įvykius, pateikti jų prisiminimai, įspūdžiai ir patirtys. Ji pakalbino Sausio 13-osios atminimo medaliu apdovanotą Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinės narį Stasį Srėbalių, itin gyvais prisiminimais pasidalijo aktyvi tuometinio Sąjūdžio Kretingos skyriaus tarybos narė pedagogė Aldona Kruševičiūtė. Taip pat kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, prisiminęs, kaip jis, dar jaunuolis, su bendraamžiais vyko prie televizijos bokšto į Girulius. Intarpuose skamba pačios A. Zulumskytės skaitoma poezija ir Kretingos rajono kultūros centro meno vadovų atliekama muzika. Autentiškų įvykių fotografijų paroda Sausio 13-osios jubiliejaus proga Kultūros centro dailininkė Jūratė Jonauskienė taip pat parengė virtualią Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario vilniečio Vytauto Daraškevičiaus istorinių nuotraukų parodą „Laisvės sargyboje: 1991 metų sausio 13-oji“. „Vytautas Daraškevičius – profesionalus menininkas, kelių fotoalbumų autorius. Kai praėjusių rugpjūtį Kretingoje buvome surengę JAV gyvenančio išeivio Gedimino Karoso surinktų vyčių parodą, buvo atvykęs ir V. Daraškevičius. Buvome sutarę surengti gyvą parodą, atspindinčią Sausio 13-ąją prieš 30 metų, – jis pats dalyvavo tų dienų įvykiuose ir juos fiksavo, – kalbėjo J. Jonauskienė. – Tačiau prasidėjo karantinas, ir gruodį sutarėme, kad jis atsiųs nuotraukas ir mes parengsime jo virtualią parodą.“ Ji taip pat paminėjo, kad dėl karantino Lietuvoje užsilaikė ir pats vyčių kolekcininkas G. Karosas, o jo paroda – apie 30 vyčių – liko Kretingos kultūros centre. Ją tikimasi pakartoti artėjančios Vasario 16-osios proga.
COVID-19 STATISTIKA
|
|
