Pirmoji Kretingos rajono ligoninėje pasaulį sausio 2-osios naktį, 3 val. 6 min., išvydo 30-metės kretingiškės Ž. Rinienės dukrytė, kurią tėvai ketina pavadinti Kamile. Mažylė gimė 2 kg 930 g svorio, jos ūgis – 52 cm. „Dukrytė, nors atrodo smulkutė, bet gimė pati didžiausia iš kitų mano vaikų“, – atviravo moteris.
Namuose mažosios Kamilės, be tėčio, kuris dėl karantino negalėjo jos, ateinančios į gyvenimą, pasitikti ligoninėje, dar laukia du vyresnėliai broliai – 11-metis Mantas ir 10-metis Erikas – bei 9-metė sesė Ugnė.
27-erių Aušros ir jos vyro Arūno Balandžių iš Laukžemės mažylė gimė sausio 3-osios rytą. Mergaitė sveria 3 kg 820 g, jos ūgis – 53 cm. Tėvai dukrą žada pavadinti Milana. Mažylės namie laukia trys broliai: 6-metis Nojus, 5-metis Deimantas ir 3-metis Elijus.
Lauktas meilės vaisius
„Labai džiugu, kad mūsų mažylė yra pirmasis šių metų Kretingos rajono kūdikis. Ji yra mudviejų su Povilu lauktas vaikas, ne pavasarinio karantino pasekmė, o – sąmoningas pasirinkimas. Su pirmųjų trijų vaikų tėvu kartu nebegyvename, todėl su sužadėtiniu norėjome bendro kūdikio. Nuo pusės nėštumo žinojome, kad susilauksime dukters, kad turės sesę labai džiaugėsi mažoji Ugnė“, – pasakojo Živilė.
Moteris atviravo pagimdžiusi gana greitai ir nesunkiai, tačiau juokėsi, kad buvę baugiau negu gimdant pirmą kartą: „Tuomet nežinai, kas laukia, o dabar... Nei kas pabūti šalia, nei palaikyti negalėjo. Bet viskas praėjo laimingai. Naktį greitoji atvežė po pirmos, o trečią jau pagimdžiau. Po gimdymo teko laukti izoliacinėje palatoje, kol ateis koronos testo atsakymas, džiaugiuosi – esu sveika“, – „Pajūrio naujienoms“ telefonu pasakojo laiminga motina.
- Audronė PUIŠIENĖ
- Aktualijos
| |
Penkioms daugiabučių namų savininkų bendrijoms vadovaujantis Albertas Butenis pripažino: „Dirbau daug sektorių ir visada dariau ir tebedarau tai, kas malonu širdžiai. Dirbti bendrijų pirmininku – daug atsakomybės, bet kiekviena darbo diena – be monotonijos.“
|
Penkioms daugiabučių namų savininkų bendrijoms „Kretingos aguona“, „Jaunystė“, „Žiedas“, „Svajonė“ ir „Mėlynoji banga“ – šie namai yra vienas šalia kito, Savanorių-Topolių mikrorajono kvartale – vadovaujantis kretingiškis Albertas Butenis pripažino, kad šis darbas yra nemenkas iššūkis ir dėl bendrijos pirmininkui keliamų reikalavimų, ir dėl atsakomybės. „Bet kai pamatai galutinį rezultatą, abejonių, ar einama tinkama linkme, nelieka“, – teigė A. Butenis, pasidalinęs savo, kaip bendrijų pirmininko, darbo patirtimi.
Pats A. Butenis gyvena daugiabutyje, kurio gyventojai yra įkūrę bendriją „Jaunystė“. Kai šio daugiabučio pirmininkė išsikėlė kitur, iš esmės nebuvo, kam imtis tos veiklos. „Iš pradžių nė negalvojau to daryti, tačiau apsiėmiau – iš tiesų turėjau didelį namo gyventojų palaikymą“, – kaip tapo bendrijos pirmininku prisiminė A. Butenis. Jis pripažino, kad būti bendrijos pirmininku dažniausiai niekas nenori: pirma, – aukšti reikalavimai, antra, – nedidelis atlyginimas. „Ir buhalterį sunku prisišnekinti – dažnas jų tiesiai šviesiai pasako, kad daugiabučio namo bendrija – tai tas pats, kaip turėti 30 direktorių ant savo galvos“, – vaizdžiai situaciją apibūdino penkių bendrijų pirmininkas, akcentuodamas, kad bendrijos vadovas turi labai daug ką išmanyti, todėl reikia finansinių, teisinių žinių, organizacinių gebėjimų.
Norėtų kompleksinio požiūrio
A. Butenis pasidžiaugė Kretingos rajono savivaldybės iniciatyva sutvarkyti daugiabučių kiemus. „Dar nesant sprendimo, su mūsų namo, kuriame gyvenu, gyventojais nusprendėme, kad toje programoje, prisidėdami savų lėšų, būtinai dalyvausime, žinoma, žiūrėdami į finansus. Tarsi numatydami į priekį, jau esame protokolu patvirtinę, ką darysime ir ko mes norime, – A. Butenis neabejojo, kad, jeigu įmanoma gauti paramos, ja ir reikia pasinaudoti. – Tikrai sveikinu tą programą, bet labai norėtųsi, kad kiemai būtų tvarkomi ne pavieniui – kad susitelktų ne tik skirtingų bendrijų gyventojai, bet kalbėtis sėstų ir už miesto tvarkymą atsakingi specialistai, nes būtina aptarti, kur bus apšvietimas, kur – keliukai, kur sodinsime augalus ar perkelsime medžius, kur reikėtų suoliukų, ir apskritai – kaip išvengti kaimynystėje esančių namų susipriešinimo dėl numatomų užtvarų, žaliųjų zonų ir panašiai.“
Pašnekovas teigė, jog ypač svarbu – sutelkti bendrijų žmones, kad šie prisidėtų prie aplinkos gerinimo. „Surengus talką 30 butų gyventojai per dvi valandas gali padaryti vos ne savaitės darbą. Ir pigiau, ir požiūris keičiasi – laiptinės nebe tokios nuspjaudytos, ir šiukšlės ne vietoje nebenukrenta. Viename namų buvo laiptinė, kurioje gyvena ne ypač tvarkingos šeimos. Iškėlėme klausimą – norite gražiai gyventi? Samdome valytoją, kas, žinoma, kainuos, ir toliau spardote sienas, ar prižiūrite vaikus, kad to nedarytų? Situacija pasikeitė“, – pavyzdį, kad nuolatinė komunikacija su gyventojais duoda pozityvų rezultatą, pateikė A. Butenis.
- Vitalija VITKAUSKIENĖ
- Savivaldybėje
Naujųjų išvakarėse Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius liko be valdančiosios daugumos taryboje. Savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos branduolį (5 ir 5) su „Kretingos kraštu“ sudarę konservatoriai-krikščionys demokratai gruodžio 29 d. neeiliniame tarybos posėdyje paskelbė apie jungtuves su socialdemokratais (5), kurie po 2019 m. kovą įvykusių Savivaldybės tarybos rinkimų buvo nublokšti į opoziciją. Prie naujos valdančiųjų koalicijos prisijungė liberalsąjūdiečiai Romualdas Jablonskis, Marius Meškauskas ir Konstantinas Skierus, į tarybą išrinktas nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos.
Gruodžio 29 d. nuotoliniu būdu įvykusiame posėdyje konservatoriaus-krikščionio demokrato Dovydo Bajoro paskelbta nauja valdančioji koalicija turėjo 13 narių. Šį pirmadienį koalicijos atstovai – vicemeras, konservatorius-krikščionis demokratas Dangiras Samalius, socialdemokratas Steponas Baltuonis ir Romualdas Jablonskis – merui A. Kalniui įteikė pareiškimą apie tarybos naujos valdančiosios koalicijos sudarymą su jos narių parašais. Paskutinis koaliciją papildė nuo partijos Tvarka ir teisingumas į Savivaldybės tarybą išrinktas, iki šiol priklausęs opozicijai Rimantas Macius. Kretingos rajono savivaldybės taryba turi 25 narius, iš jų 14 dirbs naujoje valdančiojoje koalicijoje. Kadencijos pusiaukelėje iširusi valdančioji koalicija turėjo 18 narių.
Ketverių metų kadencijai gyventojų išrenkama Savivaldybės taryba sprendimus priima balsų dauguma. Mero balsas būna lemiamas, kai tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai. Kol merą rinkdavo taryba, valdančiosios daugumos netekęs meras prarasdavo ir mero postą. Taip 2009 metų pradžioje nutiko tuometiniam merui socialdemokratui Valerijonui Kubiliui. A. Kalnius meru išrinktas tiesiogiai. Už visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ į Kretingos rajono savivaldybės merus iškeltą kandidatą A. Kalnių balsavo 6 tūkst. 444 rinkėjai. A. Kalniui pralaimėjęs socialdemokratas Virginijus Domarkas surinko 5 tūkst. 293 rinkėjų balsus.
Rinkėjų tiesiogiai išrinkto A. Kalniaus paprasta balsų dauguma taryba pašalinti iš mero posto negali. A. Kalnius toliau vadovaus tarybos posėdžiams būdamas tarybos opozicijoje.
| |
Gruodį Savivaldybės administracija baigė įgyvendinti pirmą 2020-aisiais metais pačių rajono gyventojų pasiūlytą ir išrinktą iniciatyvą – nenaudojamoje teritorijoje prie Vydmantų gimnazijos iškilo nauja aktyvaus laisvalaikio ir poilsio zona.
|
Iškart po Naujų metų Kretingos rajono savivaldybė jau antrus metus kvies rajono gyventojus siūlyti savo idėjas ir balsuojant nuspręsti, kokių iniciatyvų reikia gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti bei kurti. Gruodį Savivaldybės administracija baigė įgyvendinti pirmą 2020-aisiais metais pačių rajono gyventojų pasiūlytą ir išrinktą iniciatyvą – nenaudojamoje teritorijoje prie Vydmantų gimnazijos iškilo nauja aktyvaus laisvalaikio ir poilsio zona.
Buvo sutvarkyta šiai aikštelei skirta teritorija ir jos aplinka, įrengti aikštelės pagrindai ir danga, įsigyti ir sumontuoti aštuoni treniruokliai, šachmatų stalas, suoliukai, šiukšliadėžės. Šios idėjos, pavadintos „Judėk daugiau – gyvenk smagiau“ ir laimėjusios gyventojų palankumą mažos apimties Kretingos rajono projektų kategorijoje, įgyvendinimas iš viso kainavo 19 tūkst. 994 eurus.
„Džiaugiuosi, kad idėja pavyko, padariau gerą darbą dėl gyventojų, dalis finansavimo teko ir Vydmantams. Kartu su Vydmantų seniūnija tarėmės dėl įrangos aikštelei, kad kuo daugiau treniruoklių, įrenginių būtų galima pastatyti. Nauja laisvalaikio aikštelė jau atvira visiems, manau, kad pavasarį ji bus pilna, rinksis jaunimas, – sakė iniciatyvos autorius vydmantiškis Marius Šileika. – Gyventojų iniciatyvų projekte dalyvausiantiems gyventojams palinkėčiau galvoti ir siūlyti idėjas, kurios būtų skirtos gerokai platesniam ratui rajono gyventojų – taip sulauksite daugiau palaikymo iš viso rajono.“
Dar trys pirmuosiuose Gyventojų iniciatyvų rinkimuose daugiausiai gyventojų balsų sulaukusios idėjos šiuo metu projektuojamos ir bus įgyvendintos kitąmet. Didieji projektai, kaip numatyta Gyventojų iniciatyvų tvarkos apraše, įgyvendinami per dvejus metus, mažieji – per vienerius.
| |
Kamilė Einikytė, Marijono Daujoto progimnazijos mokinė, iš smalsumo parsinešusi spalvingą vikšrą sulaukė kalėdinio stebuklo, išsiskleidusio machaono sparnais.
|
„Tai buvo pačios geriausios Kalėdos mano gyvenime“, – prisipažino 10 metų Kamilė Einikytė, gyvenanti Padvarių kaime: Kalėdų rytą šventinį stebuklą padovanojo sparnus išskleidęs machaonas, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas drugelis.
Drugelį mergaitė išaugino iš vikšro, kurį rugpjūčio pabaigoje rado krapų lysvėje. „Pamačiau – toks ryškus, žalias, su juodais dryžiais. Ranka neėmiau, gražiai nukėliau šakaliuku. Parsinešusi namo, įkurdinau stiklainyje ir ieškojau informacijos, kas tai galėtų būti“, – pasakojo Kamilė.
Informacijos ji ieškojo internete lietuvių kalba – anglų, sakė, dar nemoka, o italų kalbą, kuria kalbėjo iki šešerių gyvendama Italijoje, jau primiršo. Mergaitei pavyko sužinoti, kad tai – drugelio machaono vikšras, kuris mėgsta graužti krapų viršūnėles.
„Vikšras – tikrai ėdrus, vis nešdavau jam krapų skėčių“, – Kamilė sakė stebėjusi ir maitinusi vikšrą, kol šis virto lėliuke.
Ji apgailestavo, kad jai nepavyko „pagauti“ to momento, kai drugys veržėsi iš lėliukės apnaro, ir apskritai nesitikėjo, kad drugys išsiris žiemą.
Didžiąją dienos dalį drugys ilsisi, aktyvus būna rytą. Tupia jis ant ryškios gėlės, straubliuku liečiasi prie jam padėtų apelsino skiltelių.
„Namuose lyg tyčia neturėjome jokios žydinčios gėlės, tad ją pasiskolinome iš kaimynės Onutės Stončienės. Ji ir buvo iniciatorė, kad apie drugio padovanotą džiaugsmą pasidalintume su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais“, – sakė Kamilės ir 5-mečio Nojaus mama Regina Benetytė. Ji neslėpė, kad duktė – laba smalsi, domisi įvairiais gamtos reiškiniais: vasarą augino pelę, išgelbėtą iš vandens pilno baseino, globojo driežą, kol abu gyvūnus paleido laisvėn. Kamilei gerai sekasi lietuvių kalba, matematika, ji lanko karatė treniruotes, groja fleita.
Mergaitė žino, kad drugiu ji džiaugsis visą mėnesį, po to drugio gyvenimas baigsis. „Galbūt įsirėminsiu ir pasiliksiu kaip prisiminimą“, – sakė ji.
Plačiau papasakoti apie drugį machaoną „Pajūrio naujienos“ paprašė Lietuvos zoologijos sodo Pašarų skyriaus vyresniosios entomologės Kristinos Guzaitienės.
Ji paaiškino, kad machaonas priklauso sklandūnų šeimai, Lietuvoje aptinkamos trys šios šeimos rūšys. Machaonas įtrauktas į Lietuvos raudonosios knygos 4 (I) kategoriją, kuriai priklauso neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas.
- Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
- Vakarų Lietuva
| |
Kunigas pranciškonas Astijus Kungys paaiškino Trijų Karalių šventės kilmę, susiedamas šiuos Biblijos personažus su istorine tikrove.
|
Mini tik evangelistas Matas
Brolio Astijaus žodžiais, liaudyje vadinamos Trijų Karalių, arba Trijų Išminčių, šventės oficialus pavadinimas yra Viešpaties Apreiškimo šventė, arba Epifanija. Kuo Bažnyčiai svarbūs šie Biblijos personažai, kaip juos aiškina teologai ir istorikai?
„Trijų Karalių šventės pagrindas yra Evangelija pagal Matą, kai išminčiai ateina į Judėją, paskui į Jeruzalę ir Betliejų. Jų užduotį aiškiai nusako evangelistas Matas: „Mes matėme užtekant Jo žvaigždę ir atvykome Jo pagarbinti“, – sakė išminčiai ir, parpuolę ant kelių, pagarbino gimusį Jėzų. Po to įteikė jam dovanų – aukso, smilkalų ir miros. Auksas – karališkumo, smilkalai – dieviškumo simboliai, o mira – kvapnusis aliejus, kuriuo tepdavo mirusiuosius, yra žemiškumo simbolis. Išminčiai atpažino Jėzuje pasaulio valdovą“, – Evangeliją priminė brolis Astijus.
Tačiau šį įvykį aprašo tik evangelistas Matas, kuris nemini, nei kiek buvo karalių, nei jų vardų. Laikui bėgant, ši istorija buvo apipinta legendomis, o Bažnyčia laikosi teologijos tėvų įžvalgų.
Pirmąkart sąvoką, kad išminčiai buvo trys, III a. iškėlė teologas Origenas: jis sprendė pagal tai, kad buvo atgabentos 3 dovanos. O išminčių vardai atsirado dar vėliau – tik VI a. Įsigalėjo mintis, kad Merkelis į Betliejų atkeliavo iš Europos, Kasparas – iš Azijos ir Baltazaras – iš Afrikos.
Pranašo Danieliaus istorinis vaidmuo
„Tačiau tiesa yra gerokai įdomesnė: Šv. Rašto graikiškajame vertime Kasparas, Merkelis ir Baltazaras vadinami magais, o išminčiais ir karaliais jie tapo vėliau – nuo VI a., nes Europoje magų samprata turi tarsi šarlatanizmo atspalvį“, – įvadą į intriguojantį istorinį pasakojimą pradėjo kunigas pranciškonas.
Jo žodžiais, 628 m. pr. Kr. Babilone atsirado įžymus pranašas filosofas Zaratrustra, kurio mokymas Persų–medų kultūroje tapo religija. Zaratrustra kalbėjo apie pasaulio kūrėją Dievą ir apie tai, kad laikų pabaigoje viešpataus atsiųstasis ir jo viešpatavimui nebus galo. „Šis pranašų luomas, panašiai, kaip Izraelyje kunigų giminė – levitai, ir buvo vadinami magais. Tai – elitas, dvasininkijos luomas, vienijęs matematikus, astronomus, medikus, architektus, jie buvo įvaldę ir gamtos pažinimo mokslus. Jie karūnuodavo Babilono, vėliau Persijos karalius, patepdavo juos, patvirtindami karališkumą“, – kalbėjo A. Kungys.
Kai 580 m. pr. Kr. Babilonas nukariavo Judėją ir ištrėmė žydus į savo karalystę, joje iškilo įžymi asmenybė – pranašas Danielius. Tai – viena ryškiausių asmenybių žmonijos istorijoje. Babilono karalius Nabukadnezaras, kuriam šis iššaiškino sapną, žydą Danielių paskelbė magų valdytoju, nes suprato jo galią esant iš Dievo.
„Tremtinys pranašas Danielius net 60 metų vadovavo Persų–medų imperijai, buvo magų vyresnysis. Jis pergyveno iš viso 4 karalius: jo valdymą pratęsė Nabukadnezaro sūnus Belšazaras, po jo – karalius Darijus. O ketvirtasis karalius Kiras pasirašė garsųjį „Kiro ediktą“, kuris leido žydams iš Babilono nelaisvės sugrįžti į Judėją. Ir dar davė pinigų, kad žydai atstatytų Jeruzalėje būtent Danieliaus Dievo šventyklą. Taigi čia ir persipina persų bei žydų tradicijos ir pranašystė apie vieno ateisiančio Dievo, vieno karaliaus – Jėzaus viešpatavimą“, – aiškino brolis Astijus.
- Audronė GRIEŽIENĖ
- Keliuose
| |
Judėjimo apribojimai tarp savivaldybių pratęsti iki sausio 31 d.
|
Naujųjų metų sutiktuvių savaitgalį Kretingos policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius apibūdino kaip palyginti ramų, nors pareigūnai dirbo išsijuosę: gauta beveik 100 įvairaus pobūdžio pranešimų, užregistruota keletas ikiteisminių tyrimų.
Baudos už „balių“ pirtelėje ir ne tik
Į įvairias smulkias konfliktines situacijas patekusiųjų – gerokai daugiau, bet dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti du iškvietimai, taip pat du (vienas Kretingos mieste, kitas rajone) – mirties priežasčiai nustatyti. Vienas pranešimas gautas dėl iš namų išėjusios ir laiku negrįžtančios nepilnametės. Nedelsiant buvo paskelbta jos paieška, informacija šiuo metu tikslinama.
Nors, laikantis karantino reikalavimų, gyventojams buvo nurodyta nesibūriuoti miestų aikštėse ir skveruose prie žibančių eglių ir šventes praleisti namuose su savo šeimomis, ne visi kretingiškiai šį egzaminą išlaikė. Pasak T. Mikelkevičiaus, iš gyventojų gavus pranešimą, vienoje rajone esančių pirtelių Naujųjų metų vakarėlį surengė 7-ių jaunų žmonių kompanija. Jau išsiųsti kvietimai jaunimui atvykti į komisariatą, laukia baudos mažiausiai po 250 eurų. Savininkams taip pat teks aiškintis, kaip, ką ir kodėl į pirtį įsileido.
Taip pat pagal gyventojų pranešimą Naujųjų metų sutikimo vakarą apie 21 val. pareigūnai pasibeldė į duris – pažeidimo protokolai įteikti trims tuose pačiuose namuose Kretingos mieste prie šventinio stalo sėdėjusiems ne vieno šeimos ūkio asmenims, kurie gimę 1985, 1988 ir 1982 metais. Į draudimą būriuotis ranka numota ir Darbėnuose – čia sekmadienį apie pusę pirmos automobilių stovėjimo aikštelėje šventė keturiese. Šių jaunų žmonių atžvilgiu irgi pradėtos administracinio nusižengimo teisenos.
Darbėnuose sulaikyta ir pora neblaivių vairuotojų. Sausio 1 d. apie 3 val. klaipėdietis įpūtė 1,32 prom., o tą pačią dieną prieš pat 24 val. miestelio centre sustabdytas palangiškis – 0,81 prom. Abiem gresia atsakomybė ne tik dėl vairavimo neblaiviems, bet ir kad įvažiavo į svetimas savivaldybes. Palangiškis pareigūnams aiškinosi į Kretingos rajoną parvežęs draugus.
Pasak Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko, patruliuojantys pareigūnai Kretingos miesto Rotušės aikštėje sausio 3-iosios naktį pastebėjo laiką kartu leidžiančius du vaikinus ir merginą. Paaiškėjo, kad jie – ne iš vienos šeimos. Už karantino sąlygų pažeidimą šie asmenys taip pat turės susimokėti baudas.
Daugiau pranešimų apie būriavimąsi ir incidentus prie eglės Kretingos miesto centre, Rotušės a., neužfiksuota.
| |
Julijos Lūžaitės ir Liudviko Eglinskio vestuvių dalyviai. 1939 m. vasario 19 d.
|
Kartenos seniūnijos rytiniame pakraštyje, abipus Karkluojės upelio ir kelio Gaudučiai–Kuliai, plyti Kupšių kaimo žemės. Tai – nedidelis, kelių šimtmečių istoriją skaičiuojantis Kartenos valsčiaus ir parapijos kaimas, išaugęs miškingoje Kartenos (Sendvario) dvaro žemėje.
Pirmieji naujakuriai Karkluojės pakrantėse ėmė kurtis XVII a. pabaigoje arba XVIII a. pirmoje pusėje, Kartenos dvarininkams ėmus eksportui ir vidaus rinkai kirsti netoli Alanto ir Karkluojės upių santakos augusį dvaro mišką, vadintą Girale. Iš dvaro išsinuomotus ir plėšiniais paverstus miško sklypus dar ilgai kaimo žemdirbiai vadino Giralėmis arba Pagiraliais. Atsiradus kaimui, mišką imta vadinti Kupšine.
Rašytiniuose šaltiniuose Kupšių (lenk. Kupsze) kaimas sutinkamas nuo XIX amžiaus. Neabejotina, kad jo pavadinimas kilo iš pirmojo naujakurio Kupšio pavardės. Ši pavardė kildintina iš žemaičių žodžio „kupčius“ – pirklys. Tai sufleruoja, kad pirmasis naujakurys galėjo būti ne žemdirbys, o pirklys, išsipirkęs iš dvaro teisę išsikirsti ir išvežti pardavimui dalį miško.
Kaimas kūrėsi prie Karkluojės, atokiau į rytus nuo jos santakos su Alantu. Abipus upelio XIX a. pirmoje pusėje stovėjo 6, o XIX a. viduryje – 5 baudžiauninkų sodybos. Keturios sodybos telkėsi ties dešiniajame krante buvusia kryžkele, o pora vienkiemių stovėjo atokiau į rytus, abipus upelio.
Už išsinuomotą žemę žemdirbiai ėjo lažą grafų Pliaterių Kartenos dvare – Sendvaryje. Žemdirbių ir jų šeimų narių dvasiniais reikalais rūpinosi Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios dvasininkai. Mirusius artimuosius laidojo Kartenos parapijos kapinėse. Tik prieš save ranką pakėlusius kaimynus, nekrikštytais mirusius kūdikius ir užkrečiamųjų ligų epidemijų aukas be kunigo palaidodavo šalia esančiuose Gaudučių kapeliuose.
Panaikinus baudžiavą, žemdirbiams leista išsipirkti dirbtą žemę. Iš viso kaime buvo išmatuoti 36 žemės rėžiai, už kuriuos išperkamuosius mokesčius grafams Pliateriams 1870 m. mokėjo 28 valstiečiai. Iki Pirmojo pasaulinio karo didesnių pokyčių kaime neįvyko. Tarp 1895 m. ir 1915 m. jame stovėjo 7 sodybos, kuriose 1902 m. gyveno 61 valstietis. XX a. pradžioje stambiausi ūkininkai buvo Pranciškus Jedenkus, Antanas Domarkas ir Antanas Lūža, ūkį perdavęs sūnui Juozapui.
- Audronė PUIŠIENĖ
- Būkem žemaitē
| |
Medgraužys Vėlockis Adolpis ėš Galalė sogalvuojė pasidalintė prėsėmėnėmas aple dėivadėrbi Paulauski Jūzapa.
|
| |
1932 m. daryta puotigrapėjė ėš knyga „Religinė liaudies skulptūra Lietuvoje XIX a.–XX a. pr.“
|
Adolpis ėš Galalė, savė vadėnontis medgraužiu, groudiou baigontis ė 2020-ysims spronkont nu mūsa, somėslėjė parokoutė api tuoki dėivadėrbi Paulauski Jūzapa, katram tas metas sukaka 160 metu nu gėmėma, vo nu mėrėma – 75 meta.
„Gyvena ons pri pat Grūšlauke, pakasėnie ont Salontu. Aš anuo gyva nebiprisėmenu. Ka mama lioub nusivestė pas Paulauskė muotrėškas, meistros mostas dėrba sava dėrbtovelie“, – pradiėjė pasakuotė Adolpis, gyvenės kaimynūs so meistro.
Ons pasakuojė tuoliau: „Jūzaps – plate žėnuoms dėivadėrbis. Pridruožės vežėma švėntuju, liob vežtė 10 km i Salontu torgo pardoutė. Ėš sava kūrybas gyvena. Ėšleda sūno i konėgus, bet šės, baigės seminarėjė, apsėgalvuojė, dėrba muokėtuoju, apsėžanėjė, gera druožėniejė, dalyvava paruoduos. Bovom sosėpažėnė, ėšsėrokavė, gyvena Tauragie. Ėlga omžiaus solaukė, bova parašės prisėmėnėmus ėš gyvenima Grūšlaukie.
Dar toriejė dvė dokteris. Vėina bova tuoki pruotinga, gera kriaučka. Aš jau bovau pradiejės po bėški medi graužtė. Vėina karta, ėš ožpečė ėštraukosi ablio, mon padavė. Paklausiau, kėik kainou, saka – nieka, paduovanuojė. Vo tas ablioks figūrėnis, riemelems a kitims darbeliams ėšablioutė. Tebtoriu – kartas panauduojo. Meistros bova ė gabos stalios.
Ontra Jūzapa doktie ūkėninkava ė augėna tris dokteris – meistra anūkės. Vėina anūkė gyvena Grūšlaukie.
Dėivadėrbis bova gera žėnoms, matiau Telšiu moziejaus fondūs anuo šventulelius. Dėrba kuoplyčelės, kryžius, kuoplytštolpius, druožė smolkesnius religėnius ė kituokius darbelius. Atvažiavės sūnos so kompanėjė, jau po mėrtėis, matiau, ka nešė ėš kamarelės druožėnius, statė į saulė, portigrapava. Bova ėšdruožta būrys mozėkontu, svete rokava, kap tus mozėkontus ivardintė – sotarė, ka bus „Pintoviu mozėkonta“. Smoikėninks bova pametės smėčio, ta i ronka idavė kap tik tuoki šiauda. Mon, vaikūzou, dėdele tas isėmėnė. Vertėnont ėš šiu dėinu laika – mozėkonta buvo nuostabi druožėne, nuors nedėdėlė, gal 25–35 cm aukštė, vėsė jodesie.
