|
|
|
(1515) 2020-12-15Avarijoje žuvo žmogus
Šiandien, apie 10 val., kelyje Kretinga–Jokūbavas automobilis „Audi A6“, važiuodamas nuo Kretingos Jokūbavo link, lenkė nenustatyto modelio automobilį ir trenkėsi į iš autobusų stotelės „Medelyno Raštinė 1“ išvažiuojantį bei apsisukantį automobilį „Audi TT“, vairuojamą 1949 m. gimusio vyro, kuris eismo įvykio metu žuvo. Nenustatyto modelio automobilio, kurį lenkė automobilis „Audi A6“, vairuotoją ar kitus pro šalį vykusius ir įvykį mačiusius asmenis Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo atsiliepti. Skambinti tel.: 8 700 61069 arba 8 700 60714. „P. n.“ informacijaEtikos sargai pagrūmojo politikui
Pagarba žmogui ir valstybei – tokiais elgesio principais viešajame gyvenime privalo vadovautis politikai. Įsitikinęs, kad šias nuostatas pažeidė Savivaldybės tarybos narys Konstantinas Skierus, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius jį apskundė tarybos Etikos komisijai. Nutarė tyrimo nepradėti Mero teigimu, spalio 29 d. ir lapkričio 26 d. vykusių Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžių metu K. Skierus jį apkaltino gąsdinimu, nors esą neįvardijo nei kada, nei kokiu būdu, nei kas buvo gąsdinamas. Etikos komisija turėjo įvertinti ir atsakyti į klausimą, ar K. Skierus nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų pagarbos žmogui ir valstybei, taip pat padorumo bei pavyzdingumo principų, tokią žinią paskleisdamas tarybos nariams, o, kadangi posėdžiai transliuojami internetu, – ir visuomenei. Penktadienį į nuotolinį posėdį susirinkę Valerijono Kubiliaus vadovaujami Etikos komisijos nariai pirmiausia sprendė, ar pradėti tyrimą, ar užtenka, anot komisijos pirmininko pavaduotojo Antano Puodžio, „atskaityti K. Skierui moralą“ bei patarti, kad šis daugiau nesisvaidytų žodžiais, nes ateityje „gali paslysti ant banano žievės“. „Ar yra čia išvis, ką tirti? Kur ta parodyta nepagarba? Aš jos nematau. Ar išplūdo ką Skierus? Problema penkių centų neverta – tik kažkokie smėlio dėžės lygio žaidimai, daugiau nieko“, – savo nuomonę išdėstė komisijos narė Vitalija Valančiutė. „Kokį sprendimą priimsit, toks bus gerai, tinka abu variantai: tirsit ar netirsit, pripažinsit ar nepripažinsit Skierų neetišku. Neturiu daug laiko žaidimams, kas yra gražus, o kas – ne, manęs laukia kiti užsiėmimai“, – paskubomis pareiškė A. Kalnius, kurį komisija pasikvietė išklausyti ir „gyvai“.
Kretingos katalikų bažnyčioje – koronaviruso židinys
Susirgus 4 broliams pranciškonams ir dviem bažnyčios darbuotojams bei vieno jų šeimos nariui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kretingos skyriaus vedėjos Dalios Jociuvienės teigimu, Kretingos katalikų bažnyčioje paskelbtas koronaviruso židinys. Po šios žinios bažnyčia buvo išvalyta, dezinfekuota: šiuo metu joje vyksta infrastruktūros gerinimo darbai, tačiau, laikantis visų saugumo reikalavimų, pavojaus čia dirbantiems darbininkams nėra. Nustačius naują koronaviruso židinį, D. Jociuvienė teigė, kad tie, kurie turėjo kontaktą su užsikrėtusiaisiais, turėtų stebėti savo sveikatą ir po 5–7 dienų užsiregistruoti atlikti tyrimą. „Dalis užsikrėtusiųjų teikė bažnytines paslaugas, aukojo mišias. Tai kelia didelį nerimą, bet, tikėkimės, protrūkio nebus“, – kalbėjo NVSC Kretingos skyriaus vadovė. Reaguodami į situaciją, broliai pranciškonai viešai paskelbė, kad koronavirusas nustatytas broliams Rolandui, Bernardui, Pauliui ir Alvydui, taip pat bažnyčios raštinės darbuotojams. Tai leis žmonėms lengviau susigaudyti, su kuo ir kada jie galėjo turėti konktaktų. Židiniai – ir dviejose ligoninėse D. Jociuvienė per penktadienį įvykusį rajono Ekstremalių situacijų komisijos posėdį kalbėjo apie tai, kad žmonės apskritai turėtų būti atidesni ir pagaliau susivokti, kad už savo sveikatą jie atsako patys ir kad nė vienas nesame garantuoti, kad sirgsime būtent lengva ar besimptome forma. „Miršta ir jauni, ir seni. Jeigu žmonės nesupras, nesisaugos, situacija dėl koronaviruso užsitęs“, – tvirtino ji. Be Kretingos katalikų bažnyčios, rajone yra dar du koronaviruso židiniai: vienas, kaip ir iki šiol buvęs, besitęsiantis nuo lapkričio 10 dienos, – Kretingos ligoninėje, naujas – Kartenos slaugos ligoninėje. Kaip teigė Kartenos PSPC ir slaugos ligoninės vadovas Normantas Žeimys, praėjusią savaitę iš 23 slaugomų pacientų koronavirusu sirgo 15, taip pat – 2 darbuotojai. „Darome prielaidas, kad užsikrečiama dėl sunkių ligonių transportavimo pirmyn atgal į uostamiesčio ligonines ir iš jų“, – kas galėjo turėti įtakos, kad Kartena vėl tapo koronaviruso židiniu, pasvarstė N. Žeimys. Jis patvirtino, kad jo vadovaujama sveikatos priežiūros įstaiga laikosi visų saugumo reikalavimų, asmens apsaugos priemonių yra užtektinai. Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojo Aleksandro Šalavėjaus žodžiais, praėjusio penktadienio duomenimis, iš 31 paciento 24 – kovidiniai, 2 jų – reanimacijoje, mirė 1938 m. gimęs vyras. Gimdymo skyrius – vis dar švarus, penktadienį skyriuje buvo 5 gimdyvės, iki praėjusios savaitės Kretingos ligoninėje gimė 251 kūdikis. Tarp pacientų – ir 1 chirurginis ligonis bei vienas, kuriam teikiama paliatyvi pagalba. Praėjusią savaitę dar sirgo 40 darbuotojų, testuoti 54 darbuotojai. Nedidelis lokalus židinys įsidegė pačioje ligoninėje – serga 4 laboratorijos darbuotojai. Kadangi Kretingos ligoninėje nebeatliekamos operacijos, kovidiniams ligoniams pakanka to deguonies, kurio pagamina ligoninės turimas generatorius. Deguonis, praėjusios savaitės duomenimis, tiekiamas 14-ai pacientų. Iš viso Kretingos ligoninėje kovidiniams ligoniams paruoštos 35 lovos. „Jos ne visos užimtos, ir tai yra šios dienos gera žinia“, – teigė A. Šalavėjus.
Padvarių socialinės globos namuose koronaviruso židinys buvo lokalizuotas, koronavirusu sirgo 29 gyventojai, 11 pasveiko, 4 – sunkesnės būklės. „Liūdna, tačiau anapilin iškeliavo keturi mūsų gyventojai, – konstatavo šių namų direktorė Rima Narmontienė. – Situacija yra valdoma, didelį dėmesį skiriant prevencijai: valdome globotinių srautus, maistas tiekiamas tik į kambarius. Esame budėjimo ir didžiausio atsargumo režime.“ Šiuo metu rajone, kaip teigė rajono Savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė, problemų dėl koronaviruso neturi tik Salantų ligoninė.
Reikalavimo neliks
Įsigaliojus griežtesniems karantino reikalavimams, dalis jų taikoma ir prekybos centrams. Vienas nurodymų – šalia parduotuvių esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse transporto priemonės gali užimti ne daugiau, kaip 20 proc. vietų, neįskaičiuojant tų, kurios skirtos darbuotojams ir neįgaliesiems. Bet tai, kad vien „Stop“ juosta aptvertos teritorijos, kuriose mašinas parkuoti laikinai draudžiama, daugelio gyventojų nuomone, – ne išeitis norint sumažinti pirkėjų srautus. Tokia situacija nepraslydo ir pro kretingiškio verslininko Edmundo Bružio akis. „Važiuodamas Žemaitės alėja, pro prekybos centrą „Maxima“, atkreipiau dėmesį, kad atitvėrimas, kai viena automobilių parkavimo aikštelės pusė tuščia, o kitoje, nepaisant atstumų, galima sakyti, – mašina prilipusi prie mašinos, problemos nesprendžia“, – sakė E. Bružys. Prekybos tinklo „Maxima LT“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė paaiškino, kad reikalavimo prie prekybos centrų esančiose aikštelėse tarp automobilių reguliuoti tarpus niekada nebuvo, svarbiausia – užtikrinti, kad transporto priemonės užimtų ne daugiau, kaip 20 proc. aikštelės. Tačiau, redakcijos žiniomis, ir šios tvarkos nuo šio trečiadienio ketinama atsisakyti. Spaudos konferencijoje sekmadienį tai patvirtino Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„P. n.“ informacija
Klaipėdos miesto autobusuose – „zuikiai“ ne savo noru
Karantino metu pasikeitus keleivių vežimo tvarkai, Klaipėdos miesto viešajame transporte vairuotojai nebeparduoda bilietų. To nežinantys kretingiškiai tarsi patenka į spąstus: įlipę stotelėje ir autobusui pradėjus važiuoti tuoj pat išlipti galimybės nebeturi, o tuo metu gali patikrinti ir sulaikyti kontrolieriai. Vairuotojai bilietų nebeparduoda „Gauname labai daug tokio pobūdžio skundų, ypač iš nepilnamečių tėvų. Ne visi vaikai išmaniuosiuose telefonuose turi mobiliąsias programėles, per kurias galėtų įsigyti kelionės bilietą, kai kurie internetu naudojasi tik būdami namie, pavyzdžiui, prisijungę prie Wi-Fi“, – sakė Kretingos rajono Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo specialistė Lina Bruzdeilynienė. Jos žodžiais, važiavimas be bilieto traktuojamas kaip administracinis pažeidimas. Kadangi už nepilnamečius „zuikius“ atsako tėvai, pagal įstatymus įsijungia Vaiko teisių apsaugos mechanizmas: yra tikrinamos sąlygos, dėl kokių priežasčių vaikas bilieto nepirko ir kodėl pateko kontrolierių akiratin. „Taip užsisuka tas nemalonus ratas, bet mes pagal įstatymus privalom reaguoti, o tėvai dėl to pyksta“, – sakė L. Bruzdeilynienė. Anot jos, pasitaiko, kad be bilieto tenka keliauti ir į Klaipėdos gydymo įstaigas ar kitais reikalais į uostamiestį retai važiuojantiems vyresnio amžiaus žmonėms, negebantiems naudotis mobiliuoju telefonu, neturintiems informacijos, kaip kitaip Klaipėdoje galima nusipirkti viešojo transporto bilietą. „Tai yra ne mūsų rajono transportas, ir ne mūsų rajonas nustato taisykles. Dabar – Kalėdų laikotarpis, bet, žmonėms nežinant ar nepaisant tų taisyklių, švenčių laukimo džiaugsmas gali ir apkarsti“, – perspėjo Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo specialistė, pasidalinusi žinia, kad informacija apie karantino metu Klaipėdos viešajame transporte galiojančią keleivių vežimo tvarką ir pakeitimus skelbiama VšĮ „Klaipėdos keleivinistransportas“ svetainėje, skiltyje „Naujienos“,adresu: https://www.klaipedatransport.lt, taip pat VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ feisbuko puslapyje.
Jauniesiems Salantų akordeonistams – laureatų diplomai
Salantų mano mokyklos akordeonistų tercetui šie mokslo metai buvo dosnūs apdovanojimų: jaunieji muzikantai pelnė laurus tarptautiniame Vaclovo Furmanavičiaus muzikos, meno mokyklų ir konservatorijų akordeonistų konkurse-festivalyje bei respublikiniame akordeono instrumentinės muzikos ansamblių ir orkestrų konkurse „Plungė 2020“. Ketvirtus metus kartu grojantys Salantų meno mokyklos auklėtiniai Dovydas Būtė, Karolis Bacys ir Matas Kuzminskas nuo antrųjų muzikavimo ansamblyje metų nuolat dalyvauja įvairiuose konkursuose, dažnai iš jų grįžta vežini laureatų diplomais. Ne išimtis ir šie metai: nors, kaip sakė vaikinų mokytoja Sigutė Kryžauskienė, nuotoliniu būdu mokytis groti neįprasta ir nelabai patogu, jaunieji akoredeonistai bemuzikuodami kartais taip užsimiršta, kad „perlipa“ pamokai skirtos akademinės valandos ribas. „Dovydas jau baigė meno mokyklą, tačiau pasirinko išplėstinę programą ir toliau groja ansamblyje, orkestre ir tercete, – apie savo ugdytinius pasakojo akordeono mokytoja S. Kryžauskienė. – Karoliui šie mokslo metai – jau paskutiniai, o Matas yra šeštokas. Jie skirtingo amžiaus ir skirtingų charakterių, bet puikiai susigroję, galima sakyti, kad šis trio – ne tik darnus kolektyvas, bet tiesiog darni šeima“. Kad Salantų meno mokyklos akordeonistų tercetas išties darnus ir gabus kolektyvas, įrodo ir jų pasiekimai konkursuose. Nuo 2016 m. Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykloje organizuojamame tarptautiniame muzikos ir meno mokyklų jaunųjų akordeonistų konkurse-festivalyje, skirtame Vaclovui Furmanavičiui atminti, salantiškiai įvertinti III vietos laureato diplomu.
Salantus papuošė senienomis ir devynragiu
Prieš įsigalint griežtoms karantino priemonėms, salantiškiai, pasitelkę aktyvius bendruomenės žmones bei profesionalius menininkus, suskubo papuošti savąjį miestą. Kaip niekur kitur Kretingos rajone, čia išmoningai panaudotos senienos ir sukurtas ne bet koks, o mitologinis elnias su devyniais gaidžiais ant ragų. Šios iniciatyvos sumanytojas – Salantų kultūros centro renginių organizatorius Aurimas Rapalis – pasakojo, kad idėja puošybai panaudoti senienas kilusi spontaniškai. „Jai pritarė senienų kolekcininkas salantiškis Sigitas Vyšniauskas: pats atvežė senovinį moskvičių, parūpino dviratį ir roges. Papuošėm, dekoravom, kaip išmanėme – patupdydami senį besmegenį, nykštukų, apjuosėm švytinčiom girliandom ir pastatėme miesto centre“, – kalbėjo A. Rapalis. O Salantų kultūros centro prieigas papuošė originali meninė instaliacija lietuvių liaudies pasakos apie elnią devynragį motyvais, panaudojant savojo krašto simbolį – gaidį. Šis kūrinys į Salantus atkeliavo bendradarbiaujant su jauna menininkų šeima Kristina ir Povilu Šoriais iš Utenos rajono.
Nors ir karantinas, tačiau Kretingos rajono kaimų kultūros židiniai – jų bibliotekos – išmoningai puošiasi Kalėdoms: Kurmaičių filialo languose sušvito Grūšlaukės filialo bibliotekininkės Birutės Markaitienės karpiniai, o Erlėnų biblioteką papuošė kraštietės lėlių kūrėjos Lauros Paulauskienės rankdarbiai. Karpiniuose – išdalintas laikas Jau daugel metų karpinius kurianti B. Markaitienė sakė, kad kasmet savo darbų tematiką ji derina pagal valstybės paskelbtus proginius metus. „Šie metai buvo paskelbti Tautodailės metais, todėl kapiniuose stengiausi atkartoti liaudiškus motyvus, audinių raštų fragmentus, o ir patys karpiniai – spalvingi, tarsi atkeliavę iš močiučių skrynių“, – kalbėjo rankdarbių kūrėja. B. Markaitienės paroda, kurioje – dešimt iš masyvių popieriaus lakštų iškarpytų puošmenų įvairiomis temomis, pavadinta „Išdalintas laikas“. Pasak jų autorės, toks pavadinimas kilęs dėl to, kad būtent šiuos karpinius ji sumaniusi per pavasario karantiną, kada laikas buvęs kupinas nerimo, vilties laukimo. Dabar gi darbai eksponuojami per kitą, dar sudėtingesnę pandemiją, todėl meistrės kūrybinis laikas tarsi gabalais išdalintas. Pati B. Markaitienė savo karpinių nevadina profesionaliais darbais, sakė tiesiog daranti tai, kas jai patinka. Tačiau juos vertinantys žiūrovai įžvelgia gilias idėjas, įdomias temas ir kruopštų jų atlikimą. Bibliotekininkė savo kūryba, pristatydama ją parodose, jau nesyk džiugino ne tik Grūšlaukės kaimo, bet ir kitus Salantų krašto bei Kretingos rajono žmones.
„Apšvarino“ sandėliuką
Sekmadienį apie 10 valandą Laivių kaime iš neužrakinto sandėliuko pavogta įvairių daiktų: pilnas buitinis dujų balionas, 4 lengvojo lydinio ratlankiai su padangomis, benzininė žoliapjovė, metalinės kopėčios, plastikinių vamzdžių. Padaryta 1 tūkst. 80 eurų žala. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Po priverstinės trijų savaičių pertraukos „Kretingos“ krepšinio klubo vyrų komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, grįžo į aikštę ir iš karto turėjo du rimtus iššūkius – susitiko su varžovais, kurie kelia aukščiausius tikslus. Kretingiškiai net ir po tokios ilgos pertraukos sugebėjo iškovoti dvi pergales ir yra vienintelė lygos komanda, turinti vieną pralaimėjimą, septynias pergales ir kol kas išlieka III turnyrinės lentelės pozicijoje, bet varžovai yra sužaidę 5 rungtynėmis daugiau. Gruodžio 11 d. „Kretingos“ komanda namuose 76:58 (22:20; 18:19; 17:9; 19:10) nugalėjo pirmoje turnyrinės lentelės vietoje esančius Vilniaus „Rivilės“ (9 pergalės, 3 pralaimėjimai) krepšininkus. Rungtynes spurtu 0:8 pradėjo svečiai iš sostinės, bet „Kretingos“ krepšininkai nepasimetė ir iki kėlinio pabaigos netgi išsiveržė į priekį – 22:20. Iki ilgosios pertraukos ir toliau vyko atkakli kova, o ilsėtis komandos išėjo šeimininkams turint 1 taško persvarą – 40:39. Po didžiosios pertraukos „Kretingos“ komanda puikiai žaidė gynyboje, per du kėlinius praleido tik 19 taškų ir rungtynių baigtis tapo aiški. Šiose rungtynėse „Kretingai“ atstovavo: Domininkas Matutis (6/6 baudos, 5 rez. perdavimai, 3 per. kamuoliai, 6 išprov. pražangos, 25 naud. balai) – 16, Edgaras Danys (4/7 dvitaškiai, 16 naud. balų) – 14, Tadas Budrys (5/8 dvitaškiai, 6 atk. kamuoliai) – 10, Tadas Maželis, Rytis Zabita (11 atk. kamuolių) ir Rokas Šimkevičius – po 9, Karolis Opulskis – 5, Justas Grikštas (3 per. kamuoliai) – 4, Ignas Andriuškevičius, Dovydas Diemontas ir Ugnius Kvietkauskas. Gruodžio 12 d. „Kretingos“ komanda išvykoje 105:98 (32:25; 25:32; 26:20; 22:21) palaužė Kauno VDU (6 pergalės, 5 pralaimėjimai) komandos pasipriešinimą. Rungtynes vėl sėkmingiau pradėjo VDU studentai, kurie, įpusėjus pirmam kėliniui, pirmavo 9 taškais (12:21), bet tada keturių minučių žaidimą kretingiškiai laimėjo 20:4 ir atsidūrė priekyje (10 min. 32:25). Antrą kėlinį šeimininkai vėl išsiveržė į priekį (17 min. 44:49), bet iki kėlinio pabaigos kretingiškiai išlygino rezultatą – 57:57. Trečią kėlinį sėkmingiau sužaidė Arimanto Mikaločiaus treniruojami „Kretingos“ krepšininkai, įgiję 6 taškų persvarą (30 min. 83:77). Paskutinį kėlinį, likus žaisti 3 min., Kauno VDU po taiklių baudų metimų priekyje buvo paskutinį kartą (37 min. 94:95). Per likusį laiką „Kretingos“ komanda pademonstravo puikią gynybą praleidusi tik 3 taškus, o patys pelnė jų 11 ir išsirašė dar vieną svarbią turnyrinei lentelei pergalę. Šiame susitikime virė aistros, ir teisėjai išdalijo net 6 technines pražangas, 4 šeimininkams ir 2 – Kretingos krepšininkams. „Kretinga“: Justas Grikštas (6/9 dvitaškiai, 4 rez. perdavimai, 3 per. kamuoliai, 33 naud. balai) – 28, Rytis Zabita (12/15 dvitaškiai, 17 atk. kamuolių, 4 rez. perdavimai, 46 naud. balai) – 27, Rokas Šimkevičius (11 rez. perdavimų) – 15, Domininkas Matutis (8/8 baudos, 5 išprov. pražangos) – 14, Edgaras Danys ir Tadas Maželis (5 rez. perdavimai) – po 9, Tadas Budrys – 4, Karolis Opulskis. Vyr. trenerio Arimanto Mikaločiaus komentaras: „Prieš rungtynes tikrai jautėsi jaudulys, nes nežaidėme tris savaites. Intensyviai ruošėmės, rengėme daugiau treniruočių, nes žinojome, kad laukia stiprūs varžovai. Džiaugiuosi, kad pavyko iškovoti dvi pergales, bet dar liko daug stiprių varžovų. Dirbame ir esame pasirengę kovoti dėl kiekvienos pergalės.“ Artimiausias rungtynes „Kretingos“ komanda žais gruodžio 18 d. namuose su Kėdainių „SC-Ateitis“ (6 pergalės, 5 pralaimėjimai), o gruodžio 19 d. išvykoje turėtų sužaisti su Kauno „LSU-Atletu“ (5 pralaimėjimai).
Tomas KUBILIUS
Krepšinio klubas „Kretinga“
„Terekui“ pandeminiai metai buvo sėkmingi
Universalias plastiko (PET) taros pūtimo mašinas „Flex Blow“ Kretingoje kurianti ir gaminanti įmonė „Terekas“ 2020 metais pagamino ir eksportavo 20 mašinų, ne mažiau kaip 2019-aisiais. Šiemet veikti pradėjo naujas įmonės cechas, kuriamos apsauginių skafandrų gamybos ir „Flex Blow“ mašinų elektros energijos taupymo technologijos. Savaitgaliais dirba robotai Rugsėjį „Terekas“ baigė 3,2 tūkst. kv. m cecho statybą ir gamybinis įmonės plotas Kretingoje padidėjo daugiau negu dvigubai. Naujas cechas dirba dar ne visu pajėgimu – trūksta dalies įrenginių, kuriuos dėl COVID-19 pandemijos pristatyti vėluoja tiekėjai iš Suomijos, Vokietijos. 2021 metais, paleidus cechą visu pajėgumu, planuojama „Flex Blow“ mašinų gamybą padidinti iki 30-ies. Dalis naujo cecho linijų yra robotizuotos. „Ateityje gamybos robotizaciją didinsime“, – tvirtino bendrovės „Terekas“ įkūrėjas, generalinis direktorius Juozas Maksvytis. Jau dabar šeštadieniais, sekmadieniais naujame ceche dirba robotizuotos linijos, gaminančios serijinę produkciją. Darbo dienomis ceche triūsia daugiau žmonių, nes gaminamos vienetinės detalės. Pandemija davė naudos J. Maksvytis prisipažino, kad pandemijos pradžioje „Tereko“ komanda nerimavo, ar nemažės jų gaminamos technologinės įrangos poreikis, tačiau plastiko taros prireikė įvairiems dezinfekciniams skysčiams, skystam muilui, kitoms apsaugos nuo koronaviruso priemonėms. „Mes dėl pandemijos nepatyrėme tokių suvaržymų, kaip viešbučių, turizmo, maitinimo paslaugų, kiti verslai, atvirkščiai – priėmėme naujų darbuotojų, nereikėjo darbuotojų išleisti nemokamų atostogų“, – teigė J. Maksvytis. COVID-19 pakoregavo tik įmonės darbo režimą: kad išskaidytų darbuotojus, buvo sudaryta daugiau pamainų, nuo pat pandemijos pradžios iki šiolei atvykusiems į darbą, prie įėjimo matuojama temperatūra.
„Yra ir teigiama pandemijos pusė“, – tarė J. Maksvytis, o paprašytas įvardyti pandemijos pliusus, pirmiausia pasidžiaugė nuotoliniu darbu. Iki pandemijos įmonės pardavimų skyriaus specialistai (skyriuje dirba 11 žmonių) kiekvieną mėnesį turėdavo nuo 30 iki 50 skrydžių po visą pasaulį. „Turėjome skraidyti ir įrodinėti, kad mūsų kuriamos ir gaminamos PET taros pūtimo technologijos yra pranašesnės už kitų gamintojų“, – kalbėjo J. Maksvytis, akcentavęs, kad įmonei darbuotojų kelionės kainuodavo konkrečią pinigų sumą, tačiau didesnę žalą visi tie skrydžiai darydavo gamtai. „Dabar beskraido serviso darbuotojai instaliuoti naujai įsigytą mūsų įrangą ar aptarnauti turimą“, – sakė įmonės vadovas. Nuotoliniu būdu įmonėje sėkmingai dirba ir konstruktoriai, kurie į biurą atvyksta, anot J. Maksvyčio, „kai nusibosta dirbti iš namų.“ „Terekas“ eksportuoja „Flex Blow“ mašinas į 27 valstybes. Šiemet per pandemiją pavyko atidaryti „Tereko“ filialą Suomijoje, netrukus turėtų pradėti veikti įmonės filialas JAV. „Praėję metai „Terekui“ buvo ganėtinai geri“, – pasidžiaugė J. Maksvytis.
Patekusios į Covid-19 pandemijos verpetus, nemažai įmonių patiria apyvartinių ir investicinių lėšų trūkumą. Tam, kad kasdieniai darbai būtų tęsiami, o ilgalaikiai plėtros projektai sėkmingai įgyvendinami, nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti nauja finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų. Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pakeitus finansinės priemonės „Alternatyva“ sąlygas. Priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. eurų iš valstybės biudžeto, o ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos. Paskolos – investicijoms ir apyvartinėms lėšoms „Nors daugelis įmonių verslo plėtrą ir kasdienes išlaidas įprastai finansuoja nuosavomis lėšomis, tačiau dėl Covid-19 pandemijos ne vienas verslas išgyvena šių lėšų trūkumą. Dar lapkričio mėnesį kas ketvirta šalies įmonė buvo susidūrusi su veiklos apribojimais, o griežtinant karantino sąlygas tokių verslininkų, tikėtina, daugės. Todėl verslo finansavimo klausimas iškyla visu aštrumu, o atnaujinta INVEGOS priemonė bent daliai įmonių gali padėti sprendžiant šį klausimą“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė. Pasak jos, šis instrumentas, įtraukus valstybės pagalbą, išplečia skolinimosi galimybes verslui ir paneigia mitą, kad skolintis ne iš bankų, o iš alternatyvių finansuotojų yra brangu. Papildžius jau pusmetį INVEGOS siūlomą „Alternatyvos“ priemonę valstybės pagalba, tvariai veikiantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai iš ne bankinio sektoriaus subjektų gali gauti finansavimą investicijoms ir apyvartinėms lėšoms dar palankesnėmis sąlygomis negu anksčiau. „Alternatyvos“ su valstybės pagalba maksimalus paskolos terminas padidintas nuo 24 iki 60 mėnesių, o maksimali palūkanų norma negali viršyti 7 procentų. Verslai, kurie negali pasinaudoti „Alternatyva“ su valstybės pagalba, gali ir toliau naudotis paskolomis „Alternatyva“ rinkos sąlygomis. Jau pasinaudojo per 500 įmonių Nuo balandžio iki spalio pabaigos šiuo INVEGOS finansiniu instrumentu jau pasinaudojo 513 įmonių, kurioms skirta 20 mln. eurų paskolų. Atnaujinus priemonę, didžiausia iš „Alternatyvos“ lėšų finansuojamos paskolos dalis padidinta nuo 200 tūkst. iki 500 tūkst. eurų. Norint pasiskolinti reikia kreiptis į finansų įstaigą, pasirašiusią bendradarbiavimo sutartį su INVEGA – gruodžio pradžioje tokias paskolas teikė šešios ne bankinių paslaugų įmonės, jų sąrašas plečiamas.
|
|
