|
|
|
(1514) 2020-12-11Auginti žąsis – ir paprasta, ir įdomu
„Vaka vaka vaka vaka!..“ – žemaitiška greitakalbe pašaukė už Jokūbavo, Baukštininkų kaime, žąsis auginantis Kęstutis Paulauskas, ir jį bemat apspito koks 20 į pulką susitelkusių sniego baltumo gageklių: gal kopūstlapį ar kitą skanėstą iš šeimininko rankų papildomai gaus? Vadina vaikais „Bet nemanykit, kad jos visus žmones taip gražiai ir sutinka! Žąsys yra kaip šunys: savą pripažįsta, ant svetimo loja“, – juokėsi Kęstutis. Pasirodo, šie paukščiai nemėgsta ne tik svetimų, bet ir vaikų. Mažasis Paulauskų sūnus keturmetis Kristupas arba dukros jaunėlė Rugilė su vyresne sese Gabriele nė prie tvoros priartėti negali – tuoj piktai šnypščia, protestuoja, rodos, puls. O prieš porą metų ir pačias žąsis į teritoriją įsmukusi lapė užpuolė: vieną beveik mirtinai sudraskė, kitas tris sužalojo. „Pasimokiau tada: reikėjo užtaisyti skylę tvoroj, aš ją mačiau, bet palikau“, – prisipažino pašnekovas. Auginti žąsis, anot jo, – nėra sunku, o stebėti jų gyvenimą – įdomu: pagal žmogaus balsą iš tolo atskiria savo šeimininkus, be to, puikiausiai „susišneka“, garsais kaskart atsiliepia į dangumi praskrendančių gentainių arba gulbių klyksmus. Kasmet vasarą, tiksliau birželį, Kęstutis su žmona Asta važiuoja į Rietavą ir turguje nusiperka po kelias dešimtis trijų savaičių amžiaus jaukių žąsiukų, kuriuos meiliai vadina vaikais, nes jie ir tebėra dar vaikai. Brandą žąsys pasiekia sulaukusios 6 mėnesių, tuomet jų svoris būna ir 3, ir 4, ir 5, o kartais – ir 7 ar 8 kilogramai. Prieš vežant parduoti, namuose užverda nelengvas darbas: nukirsdintas žąsis peša visa šeima, kaip pašnekovas juokavo, – susitarę, kas paims už sparno, kas už kojos, o kas – už papilvės. Šiokiomis dienomis užtenka paruošti porą trejetą žąsų, tačiau prieš didžiąsias metų šventes – ir po dešimt iškart. Savo šventinio stalo A. ir K. Paulauskai be orkaitėje iškeptos sultingos žąsies taip pat neįsivaizduoja. Tik porą dienų prieš kepant būtinai palaiko marinate su kmynais, česnakais, pipirais ir kitais mėgstamais prieskoniais, po to į paukštį prikemša daug obuolių, abrikosų, dar prideda razinų ir dvi valandas čirškina.
Ar domitės naująja Vyriausybe?
Kalėdinės „dovanėlės“ – padidintų mokesčių už šiukšlių išvežimą Kretingos rajono buitinių atliekų turėtojai negaus. Savivaldybės meras Antanas Kalnius trečiadienį pareiškė, kad SĮ „Kretingos komunalininkas“ sprendimo projektą dėl buitinių atliekų tvarkymo jų turėtojams kainų perskaičiavimo išbrauks iš gruodžio 17 d. numatyto paskutinio šių metų Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės. Apie tai, kad šį projektą tarybai svarstyti ir tvirtinti teiks sausio mėnesį, meras pranešė prisijungęs prie nuotoliniu būdu vykusio tarybos Ekonominės plėtros ir ūko komiteto posėdžio jo pabaigoje. Prieš tai A. Kalnius dalyvavo nuotoliniame Klaipėdos regiono savivaldybių merų pasitarime su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovais. A. Kalniaus teigimu, merai pareikalavo, kad KRATC pagrįstų , kodėl didina 7 proc. vartų mokestį už į Dumpių sąvartyną Klaipėdos rajone atvežamas atliekas. SĮ „Kretingos komunalininkas“ atliekų tvarkymo kainų perskaičiavime buvo atsižvelgta ir į 7 proc. didėjantį vartų mokestį. Meras leido suprasti, kad 7 proc. vartų mokestį tikimasi sumažinti. Jeigu tai pavyktų, kažkiek mažėti turėtų ir naujos, perskaičiuotos kainos rajono atliekų turėtojams.
Aptarė pandemijos iššūkius rajono švietimo sistemai
Kretingos rajono savivaldybės tarybos Švietimo komitetas, vadovaujamas Dalios Martišauskienės, aptarė koronaviruso pandemijos iššūkius mūsų rajono švietimo sistemai: komiteto nariams buvo svarbu išgirsti, kaip rajono mokyklos pasirengusios dirbti nuotoliniu būdu, kaip organizuojama švietimo pagalba, kaip numatoma spręsti ikimokyklinio ugdymo prieinamumo problemą rajone. Kiekviena diena įneša nežinios Rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė Švietimo komiteto nariams patvirtino, kad visose mūsų rajono mokyklose V–XII klasių mokiniai mokosi nuotoliniu būdu, išskyrus Jurgio Pabrėžos universitetinę ir Darbėnų gimnazijas, kuriose organizuojamas mišrus mokymo būdas, parankus tiems mokiniams, kuriems sunkoka įsisavinti medžiagą nuotoliniu būdu. „Kaip bus toliau, nežinome, nes kiekviena diena yra naujas iššūkis“, – A. Burbienė nesiėmė spręsti, kokių netikėtumų dar gali pateikti pandemija. Šiomis dienomis izoliavęsi yra dvi grupės Simono Daukanto progimnazijos Rūdaičiu skyriaus mokinių, infekcijų plitimo stabdymo režimas paskelbtas Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykloje-daugiafunkciame centre, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinėje mokykloje trečiadienį baigėsi vienos I–IV klasių mokinių grupės izoliavimosi terminas. A.Burbienės teigimu, visos rajono mokyklos nuotoliniam mokymuisi pakankamai gerai pasirengusios, mokyklose „įdarbinti“ 600 planšetinių kompiuterių, kurios dar per pirmąją pandemijos bangą rajonui skyrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Mokymui yra parinkta vieninga platforma, kas suteikia galimybę mokytojams ir mokiniams dirbti lengviau ir patogiau. „Dirbant vieningoje platformoje mokytojai, mokiniai gali pagelbėti vieni kitiems, be to, – paprasčiau valdyti duomenų apsaugą“, – vieningos platformos pranašumus įvardino Švietimo skyriaus vedėja. Beje, kadangi ugdymo planuose yra įteisinta galimybė iki 30 proc. taikyti nuotolinį mokymą, rajono mokyklos tam bus visiškai pasirengusios. Gerą žodį rajono Švietimo skyriaus vedėja skyrė Rajono švietimo centrui, kurio informacinių technologijų specialistai padėjo išgyventi tą sunkųjį laiką, kai mokykloms reikėjo pereiti prie nuotolinio mokymo, kai buvo daug neaiškumų ir kliūčių. „Centro pagalbą pajautėme visi“, – tvirtino A. Burbienė. Pradinių klasių mokiniai, Vyriausybės sprendimu, atostogaus nuo gruodžio 14 d. iki sausio 3 d.
Rajono Savivaldybės tarybos Švietimo komitetas pritarė, kad kitų metų liepos 6 dieną Kretingoje būtų rengiama regiono Šokių diena, susijusi su karvedžio Kretingos įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus 400-sioms mirties metinėms skirtais renginiais visoje šalyje. „Šiuo metu, per pandemiją, šokių kolektyvų vadovai negali rengti repeticijų. Tačiau, praėjus karantinui, šokių kolektyvai pasirengę kad ir per trumpesnį laiką parengti šokių programas, kad būtų galima dalyvauti Šokių dienos renginiuose“, – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė. Švietimo komiteto pirmininkė Dalia Martišauskienė buvo tos nuomonės, kad Šokių dieną Kretingoje surengti reikėtų: „Jeigu renginys dėl suprantamų priežasčių ir nepasieks aukšto meninio lygio, jis būtinas mokinių bendrystei, socializacijai.“ Jai pritaręs rajono meras Antanas Kalnius tvirtino, kad regioninis Šokių dienos renginys, kuriame turėtų dalyvauti 1,2 tūkst. dalyvių, – gera reklama Kretingai. „O ir verslui tai leistų kažkiek atsigauti – vis dėlto šokėjus, jų vadovus reikėtų pavalgydinti, suteikti kitų paslaugų, – sakė rajono vadovas, pripažinęs, kad renginys pareikalaus ir biudžetinių lėšų. – Bet gal mums pavyks jų gauti iš Kultūros ministerijos.“
„P. n.“ informacija
Lietuvos Respublikos Seimui 2021-uosius paskelbus Jono Karolio Chodkevičiaus, taip pat – ir Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais, šalies Vyriausybė patvirtino programas šioms istorinėms asmenybėms paminėti. Renginiai neaplenks ir Kretingos rajono. J. K. Chodkevičiui atminti bus sukurtas medalis, atminimo lentos. Numatyta, kad Lietuvos nacionalinis dailės muziejus įrengs istorinę karo palapinę kaip specialų edukacinių renginių centrą Chodkevičių rūmų kieme Vilniuje. Vytauto Didžiojo karo muziejus parengs interaktyvią virtualią parodą apie J. K. Chodkevičių bei Lietuvos ir Lenkijos jungtinės kariuomenės pergalei prieš Osmanų imperijos kariuomenę ties Chotynu paminėti. Apie šią asmenybę ir jo gyvenimo laikmetį pasakos specialiai sukurtos laidos. Numatomi renginiai ir Kretingoje – mieste, kurio įkūrėju laikomas J. K. Chodkevičius: Kretingos dvaro parke numatoma organizuoti akmens skulptorių plenerą „Atminties ženklai Jonui Karoliui Chodkevičiui“, renginių ciklą, skirtą J. K. Chodkevičiaus 400-ųjų mirties metinių ir Kretingos miesto 768-ojo gimtadienio iškilmėms, taip pat – renginių ciklą „Mūšius apgiedu narius, lietuvių Gradyvo trofėjus“, skirtą J. K. Chodkevičiui atminti – jį Kretingos muziejus ir Kretingos rajono savivaldybė rengs kartu su Lietuvos kariuomene. Renginiais, skirtais Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai, siekiama paminėti šio mokslininko, botaniko, pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminų kūrėjo, bibliofilo, kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 250-ąsias gimimo metines ir pristatyti visuomenei jo palikimą, atskleisti nuopelnus Lietuvos mokslo raidai, švietimui ir dvasinės kultūros puoselėjimui. Plane numatytos Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos veiklai skirtos mokslinės konferencijos ir minėjimai, edukaciniai, kultūriniai ir pažintiniai renginiai, laidos ir publikacijos. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapija kartu su rajono Savivaldybe surengs mokslinę-praktinę konferenciją „Jurgis Ambraziejus Pabrėža – vienuolis, botanikas, gydytojas, žemaičių bendrinės kalbos kūrėjas“, Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos kurija ir Pranciškonų gimnazija organizuos renginių ciklą „Pabrėžos skaitymai“ Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno rožyne, vienuolyno kiemelyje Kretingoje ir Šv. Antano rūmuose, Kretingos rajono savivaldybės rūpesčiu rengiamas pokalbių ciklas, integruota popietė, taip pat – turistinis maršrutas „Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos keliais“ Kretingos mieste, rajoninė viktorina jaunimui. Numatyti šios asmenybės atminimo įamžinimo darbai: senosiose Kretingos kapinėse planuojama restauruoti Jurgio Pabrėžos antkapinę koplyčią, Kretingos vienuolyne, kuriame J. A. Pabrėža gyveno 1817–1849 m., įrengti informacinę-atminimo lentą ir skverą-sodą. Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos kurija parengs ir išleis leidinį „J. A. Pabrėžos asmeninė biblioteka: katalogas“ ir Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos pamokslų rinkinį.
„P. n.“ informacija
Mecosopranas Gabrielė Kupšytė teigė dar vaikystėje žinojusi, kad savo gyvenimą sies su muzika. Iš Kretingos rajono, Baublių kaimo, kilusi solistė muzikos pasaulį ėmė tyrinėti sulaukusi vos šešerių, šiandien ji – neseniai baigusi Karališkąją muzikos akademiją Londone, ir toliau siekia pažinti muzikos pasaulį Mascarade operos studijoje Florencijoje. „Aš visada žinojau, kad noriu tapti dainininke, tai tarsi buvo užkoduota mano genuose. Visi turime gebėjimų, labai svarbu juos atrasti ir lavinti, džiaugiuosi, kad mano tėvai man padėjo surasti mano talentą labai anksti“, – G. Kupšytė tvirtino, kad tėvai yra didžiausi jos gerbėjai. Vertingos patirtys skatino tobulėti Anot pašnekovės, ji Kretingos meno mokyklą pradėjo lankyti šešerių, ten prabėgo jos gražiausi vaikystės ir paauglystės metai: „Širdyje nešiojuosi labai daug nuostabių atsiminimų apie šią mokyklą, o dainuoti chore „Saulainė“, kuriame praleidau beveik dešimtmetį, mane išmokė disciplinos ir atsidavimo.“ Jos teigimu, pirmoji mokytoja Violeta Andruškevičienė, išskirtinio profesionalumo choro vadovė, ją išmokė pamilti dainavimą. „Išvykos į užsienį, choro skinami laurai būdavo patys saldžiausi. Puikiai pamenu užplūstantį vienybės jausmą stovint užkulisiuose su visu mergaičių choru prieš žengiant ant labai svarbaus konkurso scenos ir begalinį norą pasirodyti kuo geriau“, – prisiminė G. Kupšytė. Vėliau ketverius metus pašnekovė mokėsi Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje, kurioje ji pradėjo gilintis į operinio dainavimo subtilybes: „Galima sakyti, aš operos neieškojau, ji pati mane surado. Pirmoji operinio dainavimo mokytoja suteikė gerus techninius pamatus toliau vystytis mano balsui. Pirmaisiais dainininko metais labai svarbi gera pedagogo ausis ir priežiūra. Besimokydama čia supratau, kad operos solisto profesija yra labai sudėtinga ir reikalaujanti kantrybės, sunkaus darbo, atsidavimo ir nuolatinio mokymosi.“ Baigusi mokyklą, pašnekovė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) pradėjo mokytis klasikinio vokalo pas Sigutę Stonytę. „Labai norėjau studijuoti būtent pas ją. S. Stonytė – viena iškiliausių šalies solisčių, kelianti aukštus standartus ir sau, ir savo studentams. Didžiuojuosi buvusi jos studentė, S. Stonytė man yra didelis autoritetas. Ji išmokė interpretuoti skirtingą kompozitorių muziką, suprasti stiliaus ypatybes, visų svarbiausia – supratau, kaip valdyti savo instrumentą ir kokį repertuarą turėčiau dainuoti“, – tvirtino pašnekovė. Pasak jos, studijų LMTA metu įkvepianti patirtis buvo dirbti ir su Jurgiu Karnavičiumi, kuris akompanuodavo profesorės studentams. Studijos LMTA buvo orientuotos į vokalo technikos tobulinimą, muzikos teoriją, vaidybą, šokį. Studijuodama G. Kupšytė pradėjo bendradarbiauti su „Vilnius City Opera“, kuriai vadovauja Dalia Ibelhauptaitė. „Dainuoti ir girdėti Asmik Grigorian, Kosto Smorigino ir daugelio kitų įžymių solistų balsus man buvo neįkainojama patirtis. Atlikti vaidmenį yra nemažas iššūkis, reikalaujantis suformuoto balso, todėl džiaugiuosi, kad LMTA bakalauro studijos suteikė galimybę mokytis skirtingų stilių ir kompozitorių muzikos be reikalavimų dainuoti taip vadinamąsias pilnas roles. Studijuojant magistrantūroje, mano pirmas vaidmuo buvo Ciesca G.Puccini operoje „Gianni Schicchi“. Magistro studijas užbaigiau atlikdama Aličės vaidmenį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje G.Verdi operoje „Falstafas“ kartu su LMTA simfoniniu orkestru, kuriam dirigavo Martynas Staškus“, – prisiminė G. Kupšytė.
Kretingiškio drobės – lyg tragikomiško pasaulio veidrodžiai
Tragikomiški siužetai drobėse. Spalvingi ir kontrastingi. Keliantys šypseną, kartais – netgi šokiruojantys. Džiaugsmas ir liūdesys kartu, tarsi režisieriaus Frederiko Felinio filmuose. Toks yra šį gruodį 50-mečio slenkstį peržengusio, siurrealizmo stiliumi tapančio kretingiškio dailininko Andriaus Miežio kūrybinis braižas. Neužmiršti savyje vaiko A. Miežio drobėms neįmanoma likti abejingam – nei žvilgsniu, nei mintimis. „Visi mano personažai yra iš gyvenimo – tragiško ir komiško. O visa tai yra šalia ir balansuoja ant ribos, aš tik perfiltruoju situacijas per savo stilistiką ir pasaulėžiūrą. Aš ir pats sau toks – balansuojantis. Vienas architektas iš Londono pasakė: tavo darbai įdomūs tuo, kad nesuprasi, kokio amžiaus žmogus juos sukūrė. Aš kartais pagalvoju, ar būnant vaiku, man pačiam mano darbai patiktų? Jeigu taip – nuostabu. Jei tai, koks esu, ir tai, ką kuriu, vaiką „veža“ – nuostabu, vadinasi „neišpindėjau“, dirbtinai nevaidinu ir nekuriu iš savęs intelektualo. Niekuomet nereikia savyje užmiršti vaiko“, – apie savo pasaulėjautą ir jos atspindį kūryboje atvirai kalbėjo menininkas. A. Miežio darbai eksponuoti per 40-yje parodų įvairių pasaulio šalių – be Lietuvos, dar JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos, Suomijos, Danijos – galerijose. Kretingiškiui viena įsimintiniausių – prestižinėje Londono „D Contemporaly“ galerijoje surengta Lietuvos meno kūrėjų paroda, kuriai nemažai dėmesio skyrė ir BBC televizija. „Tai buvo bendra tapybos, dizaino, fotografijos, performanso paroda, kuriai savo darbus galėjo pristatyti visi šalies kūrėjai. Iš tūkstančio menininkų atrinko tik 10 – man buvo garbė tarp jų atstovauti savo šalies menui“, – džiūgavo prisiminęs A. Miežis. Visi menai giminingi Jo žodžiais, įprastai menininkai savo kūrybinės atspirties tašku laiko pirmąją parodą: tokią jis surengė 1992-aisiais Kaune, Architektų sąjungos „AL galerijoje“, kurios įkūrėjas Albertas Stankevičius A. Miežio darbų jau buvo užmatęs vienoje Palangos galerijų. Menininkas tuo metu Vilnių, kur gimė, augo, brendo, jau buvo iškeitęs į Kretingą. A. Miežį galima būtų vadinti universaliu menininku: pirmieji jo darbai – juodai balta grafika, tokios buvo ir pirmosios 7-ios parodos, tik vėliau pereita prie tapybos ant drobės. Trejus metus – 2003–2006-aisiais – jis taip pat kūrė elektroninę muziką, platino ją internete, išleido kompaktinę plokštelę „SHARO‘N‘STONE“. „Visi menai yra giminingi“, – akcentavo dailininkas, taip pat išbandęs skaitmeninę grafiką, – sukūręs ne vieną užsakytą darbą. Dar nuo mokyklos suolo jis puikiai valdo ir plunksną.
Gieda nuo vaikystės Giesmės Margaritą Lizdenytę lydėjo nuo pat vaikystės: jauniausia aštuonis vaikus auginusioje Lizdenių šeimoje mergaitė giedoti pradėjo nuo trejų metų. Dainos ir giesmės skambėdavo tiek namuose, tiek įvairiose bažnyčiose: net tarybiniais laikais giliai tikinti šeima melsdavosi, dalyvaudavo šv. Mišiose, tėvas ir broliai giedodavo chore. Vėliau šeimos galva, mokęsis groti vargonais dar prieš karą, iki 85-erių metų vargonavo Viekšniuose, Plungėje, Žemaičių Kalvarijoje – kartu su juo giedodavo ir Margarita. Mokyklos metais chore bei ansambliuose dainuodavusi mergina, įstojusi studijuoti į Šv. Antano kolegiją Kretingoje, pasijuto patekusi į tikrą dainavimo ir giedojimo oazę. „Žanrų pasirinkimas buvo itin platus: nuo choralų iki džiazo. Laisvalaikiu mėgome dainuoti liaudies dainas: jos – tikras lobynas, padedantis suprasti, kuo gyveno mūsų protėviai, padedantis suvokti Lietuvos etnografinių rajonų tarmių bei gyvenimo būdo ypatumus. Ilgose, širdį ir sielą suvirpinančiose dainose perteikiamas visas žmogaus gyvenimas, ir tu, jas dainuodamas, tą gyvenimą pats išjauti“, – kalbėjo M. Lizdenytė.
Širdį ir sielą pakylėja ir liaudiškos giesmės – pasak pašnekovės, liaudiškais motyvais perteikiamas Dievo žodis, lyg perpasakojamos psalmės, padeda žmogui geriau tą žodį suprasti, išjausti ir įsijausti: „Prieš keletą metų teko dalyvauti per „Marijos radiją“ transliuotame liudijimo vakare, kurio metu giedojau liaudiškas giesmes. Ir pajutau, kad reikia pabandyti pakeisti požiūrį į šias giesmes, parodyti, kaip giliai jose skambantys žodžiai – ar pačių giedotojų sudėti, ar, pavyzdžiui, Antano Vienažindžio arba švento Augustino parašyti, – susiję su bažnyčia, su tikėjimu“.
Rengdamasi išleisti kompaktinę plokštelę, M. Lizdenytė įrašė 23 giesmes. Į pačios giedotojos piešiniu iliustruotą albumą, kurio viršelį sumaketavo dizainerė Giedrė Gagilaitė, sudėtos 9 giesmės: „Alsuok many, Šventoji Dvasia“, „Dieve, gėrybių šaltini“, „Oi gražus, gražus tolimasis dongus“, „Dieve, myliu Tave“, „Viešpatie, Karaliau“, „Amžinasis Visagali“, „Marija, Motina brangi“, „Džiūgaukit, širdys“, „Žinom širdį tokią“.
„Albumo įrašams pasirinkau tas liaudiškas giesmes, kurios man pačiai labiausiai patinka. Tai nėra labai populiarios giesmės, yra ir itin retų, mažai kam žinomų. Rinkau atsižvelgdama ir į šių metų, šių dienų aktualijas, realijas, dėjau jas taip, kad būtų aiški seka. Pavadinimui pasirinkau giesmės „Žinom širdį tokią“ pirmuosius žodžius: „Žinom širdį tokią, širdį maloningą“ – jie neša viltį, džiaugsmą. Ir nukreipia mus į maldą“, – pasakojo albumo sumanytoja.
Kretingos policijos komisariato pareigūnai, gavę informacijos, socialiniuose tinkluose nuo rudens stebėjo grupę asmenų, galimai neteisėtai prekiavusių elektroninėmis cigaretėmis, taip pat vykdė priemonę galimiems prekybos alkoholiu pažeidimams nustatyti.
Kaip sakė Kretingos policijos komisariato Veiklos skyriaus vadovo pareigas einantis Tomas Mikelkevičius, dėl neteisėto vertimosi komercine veikla, akcizais apmokestinamų prekių realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką ir tabako gaminių nupirkimą ar kitokį perdavimą nepilnamečiams asmenims protokolai surašyti 7 Kretingos miesto ir rajono gyventojams.
T. Mikelkevičiaus, kuris yra ir rajono Savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos narys, teigimu, talkinant Švietimo skyriui, elektroniniame TAMO dienyne mokinių tėvams pateikta glausta, bet svarbi informacija, kaip atpažinti, ar vaikas naudoja elektronines cigaretes, kokia atsakomybė taikoma jas parduodantiems ir perkantiems.
Atliekant kontrolinius pirkimus, praėjusį savaitgalį buvo patikrinti 6 taksi paslaugas teikiantys asmenys, vienas jų neuniformuotiems pareigūnams pardavė stipriųjų alkoholinių gėrimų, be to, jų rasta ir automobilyje. Pradėta administracinė teisena pagal ANK 127 ir 209 straipsnius. Šiais metais tas pats taksistas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką jau buvo baustas. Alkoholis konfiskuotas, pažeidėjui gresia solidi bauda – nuo 1 tūkst. 400 iki 2 tūkst. 400 eurų.
„Šiais patikrinimais neapsiribosim, signalų turime ir daugiau. Tuo pačiu noriu pasiųsti žinutę prekybininkams, ypač smulkiesiems, veikiantiems kaimuose: alkoholio kontrolės įstatymo apribojimai galioja, laikas, kada draudžiama prekiauti, visiems puikiai žinomas, privaloma to paisyti“, – sakė T. Mikelkevičius.
O birželio mėnesį į nemalonę buvo patekusi 1959 m. gimusi Kretingos r. gyventoja, namuose asmeniui pardavusi skardinę alaus. Leidimo verstis tokia veikla moteris neturėjo. Pareigūnai jos namuose rado dar 19 įvairios talpos butelių stipriųjų alkoholinių gėrimų, 12 – vyno gėrimų ir sidro, daugiau kaip 50 skardinių alaus, pusę litro naminės degtinės ir 172 pakelius įvairių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis – bendra vertė siekia 600 eurų.
Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose, moteris pripažino padariusi pažeidimą, savo elgesio gailėjosi. Įsigaliojusiu teismo sprendimu jai skirta 2 tūkst. eurų bauda, o alkoholiniai gėrimai ir cigaretės konfiskuoti.
Merginų grupėje svorio kategorijoje iki 55 kg vicečempione tapo Kornelija Česnakaitė. Ši kovotoja pirmą kovą laimėjo prieš Valeriją Žukovą, o finale susitiko su Vėjūne Balkute, kuri buvo stipresnė už kretingiškę. Svorio kategorijoje iki 60 kg Lietuvos jaunučių čempione tapo Greta Intaitė, vicečempione – taip pat „Shodan“ mokyklos kovotoja Erika Petrikaitė. Erika pirmą kovą laimėjo prieš Justiną Vabalis, antrą – prieš Ulą Verikaitę. Greta pirmoje kovoje užtikrintai įveikė Sintiją Antanaitytę iš „Fudoshin“ klubo, pusfinalyje įveikė varžovę Kotryną Risto iš „Stoiko“ klubo, o finale susitiko su Erika Petrikaite. Finalinėje kovoje po pratęsimo techniškesnė buvo Greta Intaitė, jai teisėjai ir skyrė pergalę.
Svorio kategorijoje iki 60 kg III v. iškovojo Edvinas Čiunka. Edvinas pirmoje kovoje nugalėjo varžovą iš „Saulės ženklo“ klubo Darjušą Garliauską, o antrą kovą pralaimėjo prieš Nojų Daubarą, tačiau kovoje dėl III v. Edvinas užtikrintai įveikė Pavel Jakubovskij.
Nors ant prizininkų pakylos ir neužlipo, tačiau trenerių pagyrimo žodžių nusipelnė Vėjas Urbonavičius, Klaidas Andriukaitis, kuriam šios varžybos buvo pirmos.
Artėjančioms Kalėdoms Vydmantus papuošė originali prakartėlė: ją, įrengtą ant būsimos bažnyčios pamatų, gali pamatyti važiuojantieji prošal į Palangą, o tam, kad galėtų iš arčiau ja pasigrožėti, tereikia šiek tiek pasukti iš pagrindinio kelio. Vydmantų koplyčios altorių taip pat papuošė atkurta gausi senoviškų figūrų prakartėlė.
Sumanymas – ant bažnyčios pamatų
Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius pasakojo, kad kelerius metus, jų parapijos klebono Karolio Petravičiaus ir tikinčiųjų iniciatyva, viena prakartėlė būdavo įrengiama koplyčioje, o kita, gerokai masyvesnė, lauke, prie koplyčios.
„Šiemet jau pakloti naujosios Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčios pamatai, todėl tikinčiųjų bendruomenė nusprendė, kad ir prakartėlę reikia statyti naujoje vietoje. Ankstesnė prakartėlė būdavo suręsta iš faneros lakštų, o šiemet mūsų bendruomenės narys Radikas Šaimuchomedovas su sūnumis pasisiūlė pastatyti dailesnę ir tvirtesnę, sukaltą iš lentų“, – apie vydmantiškių sumanymą pasakojo S. Končius.
Tuomet reikėjo namelį užpildyti figūromis, ir klebonas sutarė su kraštiečiu skulptoriumi Virgilijumi Vaičiūnu, kad šis sukurs Marijos, Juozapo ir Kūdikėlio ėdžiose skulptūras.
„Klebonas sumanymą pirmiausia aptarė su mano žmona Rūta, kuri yra aktyvi parapijietė. Ko nepadarysi dėl žmonos? Su menininku gyventi nėra lengva, – juokaudamas atviravo V. Vaičiūnas. – Pradėjau nuo Marijos skulptūros – šios ir rąstas buvo lengvesnis, po to ėmiausi Juozapo. Tik Kūdikėlį baigiu šiomis dienomis. Kiti nekantrauja, klausinėja, kodėl jo vis dar nėra. O aš sakau: ko žmonės taip skuba, juk dar – ne Kalėdos, Kūdikėlis dar negimė.“
Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl koronaviruso įtakos sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų.
Naujoji subsidijų schema bus derinama su Europos Komisija. Pastarosios institucijos patvirtinimą tikimasi gauti per artimiausias savaites, tad įmonės paraiškas galės teikti po Naujųjų metų.
Subsidijos dydį lems sumokėti mokesčiai
Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorės Ritos Armonienės, subsidiją galės gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurių apyvarta šių metų kovo–spalio mėnesiais sumažėjo 30 proc. ar daugiau, palyginus su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu. Subsidijos dydis sieks 25 proc. nuo įmonės darbuotojams praėjusiais metais sumokėtos ar įskaitytos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumos.
„Pavyzdžiui, jei įmonė turi 3 darbuotojus, kuriems mokamas šalies vidutinio dydžio darbo užmokestis, 2019 metais nuo šių darbuotojų atlyginimų į biudžetą turėjo būti sumokėta apie 8 tūkst. eurų GPM. Tokiu atveju pagal naująją pagalbos verslui tvarką įmonė galės pretenduoti į maždaug 2 tūkst. eurų dydžio subsidiją. Atitinkamai, 30 žmonių už vidutinį šalies atlyginimą įdarbinusi įmonė gaus 10 kartų didesnę subsidiją“, – sakė Rita Armonienė.
Ar įmonė atitinka nustatytus 30 proc. ir didesnius apyvartos sumažėjimo rodiklius, bus nustatoma pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikiamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijas. Įmonėms, neįsiregistravusioms PVM mokėtojomis, šiuos duomenis reikės nurodyti paraiškoje.
Mažiausia subsidija sieks 500 eurų, o daugiausia vienai įmonei gali būti išmokėta 800 tūkst. eurų.
Minimalią subsidiją pagal šią tvarką gaus ir naujai įsteigtos įmonės, kurios pernai kovo–spalio mėnesiais pajamų išvis negavo, tačiau jų vykdoma veikla yra įtraukta į ūkinių veiklų, ribojamų dėl karantino paskelbimo, sąrašą. Tokioms įmonėms, pateikusioms paraišką, bus išmokėta 500 eurų subsidija.
Subsidijos paskirtis – apyvartinėms lėšoms
Subsidija vienai įmonei bus mokama tik vieną kartą, ji negali būti išmokėta vėliau negu 2021 m. birželio 30 dieną.
„Paraiškos bus teikiamos per elektroninę VMI sistemą, ir tikimės, kad pirmosios subsidijos įmones pasieks jau 2021 m. pradžioje. Iš viso šalies verslą pagal naująją pagalbos schemą turėtų pasiekti bendra 150 mln. eurų suma“, – sakė Rita Armonienė.
Subsidijos skiriamos įmonių likvidumui išsaugoti, todėl verslas ją galės naudoti tik apyvartinėms lėšoms – atsiskaitymams su darbuotojais, tiekėjais, patalpų nuomotojais ir pan. Dividendams, akcijų supirkimui, paskolų grąžinimui ar suteikimui ir kitiems panašiems tikslams gautų lėšų nebus galima naudoti.
Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorės Ritos Armonienės, į subsidijas galės pretenduoti ir tos įmonės, kurios jau yra išnaudojusios nustatytą maksimalią valstybės pagalbos de minimis 200 tūkst. eurų sumą.
Laukdami didžiausių metų švenčių – šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų – miestai ir miesteliai varžosi puošdami kalėdines egles. Darbėnai gi nusprendė ne tik tradiciškai papuošti žaliaskarę: šventinę nuotaiką čia kuria net 100 po miestelio centrą pabirusių ryškiaspalvių nykštukų.
„Mintis šiais gan nelinksmais metais šventes pasitikti pasipuošus ne taip, kaip įprasta, kilo seniūnijos darbuotojoms: prisiminusios, kiek gerų atsiliepimų sulaukė mūsų moliūgai-žibintai, jos sumanė pačios pasiūti žaislinių nykštukų ir jais padabinti miestelio centrą“, – paklaustas, kieno iniciatyva be tradicinių kalėdinių puošmenų atsirado praeinančių ir pravažiuojančių žmonių šypsenas ir susižavėjimą keliančios kompozicijos, sakė Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.
Seniūno pavaduotoja Bernadeta Litvinienė patikslino: idėja – seniūnijos specialistės Astos Kairienės.
„Turim jaunatvišką, turtingą sumanymų kolektyvą, tik spėk viską įgyvendinti, – šypsojosi B. Litvinienė, pridūrusi, kad nykštukus kompozicijai daugiau nei savaitę po darbų siuvo ji pati, A. Kairienė, Rima Ridikienė ir Renata Mačiulienė. – Iš pradžių ketinome pasiūti 12 nykštukų ir „apgyvendinti“ juos lauko vazose, kur šiltuoju metų laiku auginame gėles. Bet taip įsijautėme, kad žiūrim: jau 20 nykštukų, jau 30. Rezultatas: 100 didelių ir mažų, jaunų ir senų, barzdotų ir bebarzdžių, berniukų ir mergyčių, sėdinčių ir stovinčių įvairiausiais rūbeliais ir kepuraitėmis pasidabinusių nykštukų.“
Prie poromis pabirusių ir gausiu būriu alpinariume susirinkusių nykštukų kūrimo įvairiomis medžiagomis, reikalingomis žaislams pasiūti, prisidėjo darbėniškės Daiva Dudėnienė ir Silva Kliknienė – pasak B. Litvinienės, pačių siuvėjų iš namų atneštų senų kailinių, sijonų, megztinių, užuolaidų tikrai nebūtų pakakę. Į prašymą atvežti grūdų, mat nykštuko „kūnas“ – grūdų pripiltas maišelis, – atsiliepė po maišą, o kai kas ir ne po vieną atvežę ūkininkai Saulius Daugintis, Povilas Turauskis, Romas Jonušas, Sigitas Dima, Edvardas Moncevičius, Antanas Stonkus ir Vilma Daukšienė.
Kūrybingų moterų įkvėpti prie miestelio puošybos prisidėjo ir seniūnijos vyrai: ūkvedys Antanas Mockus su darbuotojais Alfonsu Malone ir Arvydu Jociu iš praėjusiais metais miestelį dabinusios šviečiančios arkos lankų sukūrė didelį kalėdinį žaislą – bumbulą, nušvitusį prie bažnyčios šventoriaus.
Atnaujinta ir kita miestelio puošyba: tradiciškai kasmet puošiama Turgaus aikštėje auganti eglė šiais metais padabinta baltų lempučių girliandomis ir naktį spalvotai nušvintančiais originaliais žaislais. Kaip sakė seniūnas A. Poškys, po 70 eurų kainavę žaislai nėra visiškai nauji, tik atnaujinti, mat visai naujus įpirkti būtų buvę per brangu. Atnaujintos ir kompozicijos prie gatvės apšvietimo stulpų Turgaus aikštėje – kiekviena jų kainavo 150 eurų.
2020 12 08 laikraštyje „Pajūrio naujienos“ išspausdintoje Konstantino Skieraus nuomonėje „Kalėdinė „dovanėlė“ buvo paskelbta klaidinanti informacija.
Atliekų tvarkymo veikla SĮ „Kretingos komunalininkas“ jau kelerius metus yra nuostolinga, rajono Savivaldybė surinktomis vietinės rinkliavos lėšomis nepadengia atliekų tvarkymo sąnaudų, o politikams vis atidėliojant vietinės rinkliavos dydžio kėlimą auga rajono Savivaldybės įsiskolinimas įmonei.
Atliekų tvarkymo sąnaudos didėja kasmet – dėl per kelerius metus rajone daugiau kaip 8 proc. išaugusių atliekų kiekių, būtino šiukšliavežių parko atnaujinimo, didėjančių atlyginimų darbininkams. Taip pat nuo 2021 m. sausio 1 d. Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras (KRATC) 22,4 proc. didina „vartų mokestį“. Todėl prognozuojama, kad kitais metais atliekų tvarkymo realios sąnaudos bus beveik 27 proc. didesnės už tas, pagal kurias patvirtinti šiuo metu rajone galiojantys vietinės rinkliavos įkainiai.
SĮ „Kretingos komunalininkas“ parengė naują vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką ir nuostatus bei pateikė juos svarstyti rajono Savivaldybės sudarytai specialiai darbo grupei, kurios narys buvo ir K. Skierus.
Laikraštyje išspausdintoje savo nuomonėje K. Skierus teigė, kad „jei vienas gyveni individualiame name, pagal šį projektą už šiukšlių konteinerio ištuštinimą „Kretingos komunalininkui“ mokėti turėtum 115 proc. daugiau negu dabar“. Šis teiginys neatitinka tikrovės. Pagal parengtą naują metodiką ir nuostatus, rinkliava vienišiems individualių valdų gyventojams brangtų 30 proc. (apie 0,73 Eur/mėn.), jei asmuo savo konteinerį išstumtų minimaliai, t. y. 17 kartų per metus. Jei asmuo prikauptų daugiau atliekų ir savo konteinerį išstumtų visus 26 kartus, tuomet mokestis didėtų 56 proc. (apie 1,35 Eur/mėn.).
Nebeištvėriau, kai sužinojau, kad praėjusią savaitę, trečiadienį, į Rotušės aikštėje išraustų senų pamatų duobes įkrito žmogus. Nukentėjusioji kretingiškė turėjo sąnarių implantus, ir po tokių „nusileidimų“ į akmenų pilnas duobes tikėtasi labai liūdnų pasekmių, tad Greitoji medicinos pagalba atlėkė net iš Klaipėdos. Įdomu, kaip į tą įvykį reagavo darbo saugos specialistai?
Po šio įvykio teko kalbėtis su archeologu (taip save prisistačiusiu). Jis patikino, kad visas objektas aptvertas. Specialiai iš naujo nuvykau pažiūrėti užtvarų. Deja, ne visur, deja, ne itin į akis krentančia, vėjo plaikstoma celofanine juosta. Ar į ją galima atsiremti, jei netikėtai žmogus prarastų pusiausvyrą? Aš dar stebiuosi, kad tai – tik pirmas kartas, kai įvyko nelaimingas atsitikimas. Bet gal tai tik pirmas užfiksuotas? Laimingas atsitiktinumas? Dabar laukime, kada į viduryje miesto be priežiūros paliktas duobes pradės „parkuotis“ automobiliai – juk niekas nepažadėjo, kad ir šiemet bus besniegė žiema.
Bet aš ne apie tai norėjau pareikšti savo nuomonę. Kaip paminėjau, nebeištvėriau po šio įvykio.
Ką mes šiandien turime Rotušės aikštėje? Amžių statybą? Kasinėjimų poligoną? Ar sunkiai įveikiamą kliūtį miesto centre, jau tapusia žmogaus gyvybei pavojinga zona?
Pritariu kretingiškio, gero mano pažįstamo, patyrusio statybininko, vykdžiusio statybinius projektus didmiesčių senamiesčių paveldo zonose, nuomonei, kad Kretingoje hiperbolizuojama paveldo situacija ir paveldosaugininkų standartai pačioje Kretingoje taikomi nevienodi. Kretingos dvaro teritorijoje, turinčioje kelių šimtmečių istoriją, griaunant saugotinus pastatus, vykdant statybos darbus (takai, pastatų infrastruktūros įrenginiai, keliai, fontanas ir kt.), nematyta preciziško paveldosaugininkų dėmesio. O štai miesto centre, kurio atkastų pamatų amžius yra šimtas, na, maksimaliai pusantro šimto metų, dirba vienas ar du žmonės, su „dantų šepetuku“ rinkdami „gausias“ muziejines vertybes. Suradę keletą šukių pasistengė surengti nemažą viešųjų ryšių akciją – štai, žiūrėkite, ką radome! Kokia didi jūsų praeitis! Reikia išplėsti paieškų poligoną!
|
|
