|
|
|
(1512) 2020-12-04Šeimos svajonė: kad vaikas girdėtų
Kad be abiejų ausų gimusio, klausos negalią turinčio 14-mečio Gvido Mikalauskio iš Kūlupėnų istorija sudomino ir televizijos projekto „Išsipildymo akcija“ rengėjus, vaikino mama Kristina Mizaraitė pavadino stebuklu. „Neįsivaizduojat, kokia tai laimė“, – atsiradus vilčiai, jog už paaukotas lėšas – o reikia iš viso 11-os tūkstančių eurų – pavyks implantuoti naujovišką magnetinį prietaisą, emocijų neslėpė ji. Gimė be abiejų ausų Apsigimimas, kai kūdikiui vietoj ausų susiformavusios tik jų užuomazgos, kaip išsiaiškino pašnekovė, – labai retas. Dėl ko taip atsitiko šioje šeimoje, svarstė ir medikai, kai kurie išdrįso net pasiteirauti: galbūt pačių tėvų elgesys kaltas – gal gėrė, rūkė, vartojo narkotikus? „Bet mūsų šeima visada buvo ir yra tvarkinga, atsakinga. Tai galėtų paliudyti pažįstantys aplinkiniai žmonės, kaimynai, apie mus juk žino ir tame pat Kūlupėnų kaime gyvenantis buvęs rajono meras Juozas Mažeika“, – atviravo K. Mizaraitė. Vyriausiai dukrai Austėjai dabar jau 17-a, o kai gimė brolis, tebuvo treji su puse. Natūralu, kad mergaitę jau auginanti šeima, ypač tėvas Aleksandras Mikalauskis, antro vaiko laukė sūnaus. „Pamenu, gulėjau palatos lovoje, verkiau ir nežinojau, kokiais žodžiais vyrui reikės tą baisią tiesą atskleisti: mūsų taip lauktas berniukas – be ausų!“ – prisiminimais dalijosi Kristina. Lyg to būtų maža, paaiškėjo, jog dar ir naujagimio širdutė nesveika, su dešinio skilvelio pertvaros defektu – dviem skylutėmis, per kurias prabėga daugiau kraujo, ir vaikui gresia uždusti. „Kelias paras bijojau bluostą sudėti, nemiegojau, stebėjau, klausiausi mažylio kvėpavimo, vis paliesdavau jo rankytes, tikrindavau, ar dar šiltos“, – pasakojo už sūnaus būklę nuo pat pirmosios jo gyvenimo akimirkos kovojusi K. Mizaraitė. Po kurio laiko iš gimdymo namų Klaipėdoje juos perkėlė į vaikų ligoninę, paskui – į Santaros klinikas Vilniuje. Į namus moteris su kūdikiu grįžo tik po mėnesio. Aleksandras, tada dar kartą įsitikino moteris, – supratingas vyras ir tėvas, už kurio ji jautusis, o ir dabar tebesijaučia kaip už mūro. Visus sunkumus, negandas, suglaudę pečius, jie įveikia abu, vienas kitam niekada nepriekaištavo ir niekuo nekaltino, tik stengėsi ir dabar stengiasi, kuo galėdami, padėti sūnui. Šiandien pora džiaugiasi jau ir trečiąja savo atžala, kuriai Kristina neatsitiktinai parinko biblinį ramybę simbolizuojantį Nojaus vardą. „Nojaus gimimas prieš penkerius metus buvo tarsi mano jausmų išsilaisvinimas, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo kūlupėniškė. – Iki tol slėgė mintis, ar begalėsiu susilaukti daugiau vaikų? O jeigu vėl gims nesveikas? Ar nepasmerks giminė, draugai, kaimas?“ Ryžtis gimdyti trečią kartą moterį padrąsino jųdviejų su vyru atlikti genetinių tyrimų palankūs atsakymai ir geros prognozės. Kita svarbi žinia – ateityje: Gvidui suaugus, jo vaikai taip pat gimtų neturėdami klausos apsigimimo.
Imunitetas – tai organizmo gebėjimas neutralizuoti ir iš organizmo pašalinti svetimomis identifikuotas medžiagas, vadinamas antigenais, susiformuojantis dviem būdais. Organizmo apsauga atsiranda natūraliai persirgus kokia nors infekcija arba yra dirbtinai sukuriama vakcinacijos būdu. Skiepijimas – vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje ir vienas svarbiausių žmonijos išradimų, apsaugantis žmonių gyvybes ir likviduojantis ligas. Nepaisant to, visuomenėje į vakcinaciją vis dar žiūrima dviprasmiškai. Saugiausi preparatai naudojami medicinoje Vakcina – tai vaistinis imuninis preparatas, kurio sudėtyje yra susilpninti gyvi ar negyvi tokie mikroorganizmai kaip bakterijos ir virusai ar jų dalys. Vakcinacija mokslininkų pripažįstama kaip veiksmingiausia priemonė mažinant sergamumą, kovojant su užkrečiamosiomis ligomis, jų komplikacijomis ir mirtimis, kurią įskiepijus žmogaus organizme susidaro apsauginiai imuniniai mechanizmai ir imuninė atmintis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė akcentuoja, kad galima naudoti tik saugias, kokybiškas ir tarptautinius standartus atitinkančias vakcinas, laikomas saugiausiais preparatais medicinoje. „Kadangi vakcina yra vaistinis preparatas, tad, kaip ir vartojant bet kokius vaistus, pasiskiepijus gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos ir šalutinis poveikis, bet tai nėra pavojinga gyvybei. Nepageidaujama reakcija į skiepus yra normalus organizmo atsakas į vakcinose esančius antigenus ir rodo, jog vakcina yra veiksminga ir formuojasi imunitetas. Dažniausiai pasireiškiančios reakcijos po vakcinos skiepijimo yra skausmas, paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje, gali pasireikšti ir karščiavimas. Pastebėjus bet kokią reakciją į skiepus, reikėtų nedelsiant informuoti gydytoją.“
Palangoje prieš Antano Mončio namus-muziejų esančiai erdvei suteiktas pavadinimas: Palangos miesto savivaldybės taryba pritarė pasiūlymui skverą pavadinti mūsų kraštiečio skulptoriaus Antano Mončio vardu. Prašymą suteikti skverui didžiąją gyvenimo dalį Prancūzijoje gyvenusio ir kūrusio, iš Kretingos rajono kilusio, didelę dalį savo kūrybos palikimo padovanojusio gimtajai Lietuvai skulptoriaus Antano Mončio vardą pateikė Antano Mončio namai-muziejus. Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė namų-muziejus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė, mintis pavadinti skulptoriaus vardu prieš muziejų esančią erdvę su želdiniais ir pėsčiųjų takeliais kirbėjusi jau seniai. O kadangi kitąmet, 2021-ųjų birželio 8 dieną bus minimos Antano Mončio šimtosios gimimo metinės, nuspręsta šitaip įamžinti ir įprasminti jo atminimą. „Esame dėkingi, kad Palangos miesto taryba pritarė šiam sprendimui, – sakė A. Mončio dukterėčia L. B. Turauskaitė. – Žinoma, norėtųsi, kad skverui būtų ne tik vardas suteiktas, bet ir sutvarkyta pati erdvė. Tikimės, kad ateityje tai bus įmanoma padaryti.“ Antanas Mončys (1921–1993) gimė Mončių kaime, mokėsi Kretingos Pranciškonų gimnazijoje, 1942–1943 m. studijavo architektūrą Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Didžiąją savo gyvenimo dalį jam teko gyventi ne Lietuvoje. Pasirinkęs menininko kelią, A. Mončys savo kūrybos ir kūrybinės veiklos pėdsakus paliko Prancūzijoje, Vokietijoje, JAV, Kanadoje, Italijoje, Monake ir kitose valstybėse. 1989 metais lankydamasis Lietuvoje nusprendė didelę savo kūrybos dalį padovanoti gimtajai šaliai ir išreiškė pageidavimą, kad jo kūriniai visuomenei būtų rodomi Palangoje. Po dešimties metų, 1999-aisiais, Palangoje duris atvėrė Antano Mončio namai-muziejus. Per savo kūrybinės veiklos metus A. Mončys surengė daugybę personalinių parodų. Jo kūryba eksponuota ir kartu su visame pasaulyje garsių menininkų, pavyzdžiui, Pablo Pikaso (Pablo Picasso), Henrio Muro (Henry Moore) kūriniais. Skulptoriui teko dirbti kartu su Marku Šagalu (Marc Chagal), broliais Marteliais (Jan et Jo?l Martel). Įkūrus Antano Mončio namus-muziejų Palangoje, menininko kūrybos parodos buvo surengtos Nacionaliniame dailės, Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vytauto Kasiulio ir kituose Lietuvos muziejuose ir galerijose, taip pat Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Paryžiaus Pompidou centre (Prancūzija). Skulptorius Antanas Mončys amžino poilsio atgulė Grūšlaukės kapinėse.
Livija GRAJAUSKIENĖ
„Senelės pasaka“ – karpiniais ir skulptūromis
Trečiadienio vakarą baltais karpiniais ant langų ir lengvomis popieriaus skulptūromis nušvito Kretingos Tiškevičių dvaro veranda, – muziejininkų iniciatyva čia vizualiai perteikta garsioji Salomėjos Nėries „Senelės pasaka“. Kretingiškiai ja, įgarsinta, galės pasigrožėti iš lauko vakarais, 16–21 val., ligi pat Trijų Karalių. Baltais karpiniais langus išpuošė ilgametės patirties šioje kūrybinėje srityje turinti menininkė Skaistė Kulberkienė, popieriaus skulptūras sukūrė Kretingos muziejaus etnografė Nijolė Kalvienė, apšvietimu ir meniniu apipavidalinimu pasirūpino muziejaus dailininkė Inga Idaitė, įgarsinimu – muziejaus inžinierius Rokas Venckus. Šio neįtikėtino grožio karpinių ir popieriaus plastikos projekto generatorė Etnografijos skyriaus vedėja Nijolė Vasiliauskienė pasakojo: „Kadangi šiemet dėl koronaviruso nebegali vykti tradicinis Kretingos dvaro festivalis „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“, vis vien labai norėjosi kretingiškiams padovanoti kažką gražaus. Mintis gimė spontaniškai, su N. Kalviene įsišnekėjus, kad kuria iš popieriaus ir yra surengusi ne vieną karpinių parodą. Norėjosi kažkokio ypatingo reginio liaudiška tema, kas visiems būtų žinoma. O kas gali geriau atspindėti vaikystę, laukiamus stebuklus, jei ne pasaka? Nusprendėme, kad karpiniais ir popieriaus skulptūromis išreikšti kalėdinę laukimo dvasią labiausiai tiks „Senelės pasaka“.
Besibaigiant 2020-iesiems ne tik Briuselyje, bet ir Lietuvoje padaugėjo optimizmo: Europos Sąjungos iš esmės suderintas 750 milijardų eurų dydžio ekonomikos atsigavimo fondas netrukus turėtų pradėti veikti. Vis dėlto pinigai nebus dalinami lengva ranka – šalys ir jų regionai turės pasirengti esminėms reformoms. Jau per pirmąją koronaviruso bangą pavasarį Europos lyderiai iškart ėmėsi veikti, kad Bendrija atlaikytų viruso sukeltus išbandymus ir kaip įmanoma greičiau atsitiestų. Antroji pandemijos banga nesumažino ryžto laikytis užsibrėžtų permainų linijos ir siekti ilgalaikių tikslų. Atsigavimo fondas, pavadintas „Naujosios kartos ES“, ir plataus užmojo ateinančių septynerių metų biudžetas rodo, kad Europa yra pasiryžusi keisti savo ekonomikos pobūdį ir raidos kryptį: padaryti ją konkurencingesnę, pažangesnę ir draugiškesnę žmonėms bei aplinkai. Europos Parlamento narys Juozas Olekas, priklausantis Socialistų ir demokratų aljansui, pastebi, kad pirmą kartą ES naudos ne tik savo biudžeto lėšas, bet ir skolinsis jų iš tarptautinių rinkų. „Be to, kitaip nei praėjusių krizių metu, pinigai šalims bus suteikiami ne tik paskolų, bet ir subsidijų forma“, – pažymi europarlamentaras. Lietuvos ekonomikos gaivinimui ir reformoms iš ES atsigavimo fondo numatyta apie 5,4 mlrd. eurų: 2,4 mlrd. eurų subsidijų ir dar 3 mlrd. eurų lengvatinių paskolų. Skaičiuojama, kad 2021–2027 m. laikotarpiu kartu su ES biudžeto lėšomis Lietuva gali tikėtis investuoti apie 14 mlrd. eurų – maždaug po 2 mlrd. eurų kasmet. Svarbu tai, kad ES investicijos skiriamos ne tik kamšyti skyles biudžete, bet pirmiausia – keisti pačios ekonomikos pobūdį ir raidos kryptį, padaryti ją konkurencingesnę, pažangesnę ir draugiškesnę žmonėms bei aplinkai. 37 proc. ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui numatytų ES lėšų turės būti skirta aplinkosaugos ir klimato tikslams įgyvendinti, 20 proc. – skaitmeninimui. „Tai, neabejoju, iš esmės pakeis ateities kartų gyvenimą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas ir moksliniams tyrimams, siekiant mūsų veikiančią pramonę paversti ekologiškesne“, – sako J. Olekas.
Laikantis visų karantino sąlygomis aukštojo meistriškumo varžyboms taikomų reikalavimų, Kėdainių arenoje buvo surengtas Lietuvos jaunių karatė čempionatas, kuriame dalyvavo 40 jaunųjų karatekų iš įvairių šalies regionų. Kretingai šiame čempionate atstovavo 4 sportininkai, kuriems šios rungtynės jaunių grupėje buvo pirmosios, suteikusios geros patirties. Merginų jaunių amžiaus grupėje svorio kategorijoje per 65 kg III vietą iškovojo Fausta Šerpetytė. Vaikinų jaunių iki 65 kg svorio kategorijoje tokią pat poziciją užėmė Rokas Arlickas. Svorio kategorijoje nuo 75 iki 80 kg vicečempionu tapo Robertas Šlima. Robertas pirmoje kovoje įveikė varžovą iš „Okinavos“ klubo ir finale susitiko su Gabrieliumi Salyga, kuriam teisėjai ir skyrė pergalę. Šiame čempionate dalyvavo ir Ernesta Meškytė. Kadangi dėl pandemijos į varžybas neatvyko varžovės, Ernesta neturėjo galimybės kovoti. Visiems kovotojams šis čempionatas yra labai svarbus, nes, laimėjus prizinę vietą, atsiranda galimybė tapti Lietuvos rinktinės nariu ir atstovauti šaliai Europos čempionate.
„P. n.“ informacija
Neišvengė interesų konflikto
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) šią savaitę aiškinosi, ar Kretingos rajono savivaldybės meras valstybės politikas Antanas Kalnius nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Tyrimą VTEK atliko gauto pranešimo pagrindu. Esą meras sprendė su giminių valdoma bendrove susijusius klausimus: vizavo prašymą sumažinti žemės nuomos mokestį ir Savivaldybės administracijai nurodė parengti atitinkamą Savivaldybės tarybos sprendimo projektą. Taip pat teigiama, kad rugsėjį Savivaldybės tarybos posėdyje A. Kalnius nenusišalino ir balsavo svarstant klausimą dėl jo paties pareikšto nusišalinimo. VTEK nustatė, kad mūsų rajono meras A. Kalnius neišvengė interesų konflikto, kai Savivaldybės tarybos posėdyje balsavo dėl savo paties pareikšto nusišalinimo, ir vienbalsiai nusprendė, kad šiais veiksmais jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Pagal tyrimo duomenis, rugsėjį įvykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje A. Kalnius išreiškė norą nusišalinti. Esą dėl giminystės ryšių, susijusių su darbotvarkės klausimu, kuriuo siūlyta 25 procentais sumažinti žemės nuomos mokestį UAB „Svaitransa“ už 2020 m. mokestinį laikotarpį. Dėl savo pareikšto nusišalinimo meras paragino balsuoti tarybos narius ir balsavo pats. Tai patvirtina ir posėdžio vaizdo įrašas. VTEK nustatė, kad UAB „Svaitransa“ direktorė ir akcininkė yra A. Kalniaus artimo asmens krikšto mama. VPIDĮ prasme, krikšto tėvai nelaikytini artimais asmenimis, taip pat VTEK neturi duomenų apie kitus mero ir bendrovės vadovės tarpusavio ryšius, todėl ir nusišalinti šiuo atveju nebuvo pagrindo. Tačiau VTEK atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju nesvarbu, ar A. Kalnius nusišalino pagrįstai ar nepagrįstai. Svarbu tai, kad valstybės politikas dalyvavo sprendžiant dėl savo paties nusišalinimo ir pats balsavo, nors turėjo šiose procedūrose nedalyvauti. Nesant pakankamai duomenų, akivaizdžiai ir tiesiogiai patvirtinančių, kad UAB „Svaitransa“ yra susijusi su A. Kalniaus privačiais interesais, VTEK nutraukė tyrimą dėl aplinkybių, kai šių metų rugsėjį meras pasirašė potvarkį, kuriuo į Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukė klausimą dėl UAB „Svaitransa“ žemės nuomos mokesčio sumažinimo. Tyrimo duomenimis, bendrovės ir mero nesieja jokie ūkiniai, turtiniai ar finansiniai įsipareigojimai, valstybės politikas nėra jos akcininkas ar valdymo organo narys. Taip pat A. Kalniaus, kaip privataus asmens, su UAB „Svaitransa“ vadove ir akcininke nesieja jokie ūkiniai, turtiniai ar finansiniai įsipareigojimai. VTEK konstatavo, kad meras VPIDĮ nuostatų nepažeidė, kai, jam atostogaujant, mero pavaduotojas šios bendrovės prašymą nukreipė Savivaldybės administracijai vykdyti.
Pagal VTEK informaciją
Vandalai nuniokojo dvaro parką
Kretingos muziejaus darbuotojai, trečiadienio rytą rinkdamiesi į darbą, pamatė nulenktą Amatų kiemelio atitvarą, o dvaro parke suniokotus vardinius suolus: vienas jų nulaužtas ir dingęs, o kitas išterliotas raudonais dažais su užgauliu užrašu ir išpieštais vyriškais lyties organais. Muziejaus vaizdo kamera prie Ūkvedžio namo užfiksavo, kad trečiadienio paryčiais – 4.50 val. atitvarą niokojo jaunuolių trijulė. Jį pavyko sutaisyti paties muziejaus darbuotojams. Tačiau vienas suolelis dvaro parke buvo barbariškai niokotas ir dingęs. Kretingos muziejaus ūkvedys Kostas Razgaitis, aprodęs vandalų siautėjimo objektus, sakė, kad vardiniai suolai parke buvo įrengti už mecenatų lėšas. Kad stovėtų tvirtai, jie varžtais pritvirtinti prie grindinio. „Vienoj pusėj pavogto suolo varžtus pavyko atsukti, o kitoj pusėj – ne, tad suolo atramos tiesiog nulaužtos. Iš pradžių galvojome, kad nutempė ir kur nors numetė pakrūmėj – kam gi tokį parduos, bet apėjome parką ir niekur suolo neradome“, – pasakojo K. Razgaitis. Kretingos dvaro parkas, jo žodžiais, jau seniai taip nebuvo vandalų nuniokotas. „Didžiausia problema – nėra jokio apšvietimo. Norėtųsi parką apjuosti tvora palei Žemaitės alėją ir ligoninę. Aš dar iš savo vaikystės atsimenu istoriškai parką nuo ligoninės skiriančią tvorą“, – kalbėjo muziejaus ūkvedys. Jis patikino, kad bus rengiamas Kretingos dvaro parko tvarkybos projektas, tikintis lėšų iš ES fondų – tuo pačiu turėtų būti įrengtas ir apšvietimas, pastatyta tvora. Šiomis dienomis, kai muziejuje nėra lankytojų, jo darbuotojai kibo į parko tvarkymo darbus: grėbiami ir išvežami lapai. „Lėšų medžių ir želdinių priežiūrai muziejus kasmet tegauna apie 2 tūkst. eurų, tad turime verstis savo jėgomis ir iš savų lėšų“, – patikino muziejaus ūkvedys.
„P. n.“ informacija
Nerimauja dėl kaimynystėje besiveisiančių graužikų
Į redakciją kreipėsi karteniškė, besiskundžianti dėl kaimynystėje esančiame negyvenamame statinyje besiveisiančių graužikų. Moteris nerimauja, ar, jos žodžiais, katino dydžio po kiemą lakstančios žiurkės neišplatins užkrečiamų ligų. „Prie griuvenos, kuri, atrodo, nugrius nuo gero vėjo, vaizdo esam jau lyg ir pripratę. Nors tai nepuošia mūsų miestelio. Bet kai iš lūšnos išlenda ir per kiemą perbėga žiurkės, darosi nejauku. Jeigu šikšnosparniai ir audinės platina kovidą, iš kur gali žinoti, kad ir graužikai nėra pavojingi. Pagaliau, juk žiurkės gali išplatinti ir kitokias pavojingas ligas“, – kalbėjo pavardės nenorėjusi viešinti karteniškė. Ji norėtų žinoti, ką daryti tokiais atvejais, kai su kaimynais geranoriškai nepavyksta susišnekėti, o šalia jų namų besiveisiančios žiurkės kelia siaubą. Kartenos seniūnė Arūnė Putvinienė patikino, kad neva dėl graužikų antplūdžio jų miestelyje ligi šiol niekas iš vietinių gyventojų nesikreipė. Jai esąs žinomas kaimynų, kurių pavardės publikacijoje neminimos, konfliktas: praėjusią savaitę ji buvo nuvykusi redakcijai nurodytu adresu, susitiko su pašiūrės šeimininke. „Aiškinomės, kad negalima gyventi nehigieniškai, juolab jei dėl to skundžiasi kaimynai. Šalia gyvenamojo namo stovintis griūvantis statinys negali tapti graužikų veisykla: jeigu iš tiesų joje yra žiurkių, šeimininkė turėtų pasirūpinti jas išnaikinti. Tačiau savininkė sakė, kad ji negali nieko daryti su tuo griūvančiu statiniu, kol neišspręsti žemės nuosavybės reikalai, kuriuos aiškinasi teisme. Tačiau moteris nesutiko su teiginiu, kad toje pašiūrėje veisiasi graužikai“, – kalbėjo seniūnė. Jos žodžiais, seniūnija kištis į privačią nuosavybę negali, todėl negali reikalauti ir nugriauti tą lūšną. O padidintu nekilnojamojo turto mokesčiu už neprižiūrimus statinius pagal įstatymą yra apmokestinami privatūs įmonių, organizacijų statiniai, bet ne – gyvenamieji namai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vadovę pavaduojantis Darius Galdikas sakė: jei kaimynai pastebi netvarką higienos požiūriu, kaip minėtu – dėl graužikų, o patys šeimininkai nesiima iniciatyvos susitvarkyti, tuomet reikėtų raštu kreiptis į seniūniją arba Kretingos rajono savivaldybę. „Gavus raštišką nusiskundimą, Savivaldybės tarnybos turi teisę įeiti į privačią teritoriją apžiūrėti ir įvertinti situaciją. Tuomet arba patys šeimininkai įpareigojami išsikviesti specialią dezinfekavimo įmonę, arba tuo pasirūpina Savivaldybė, o po to pateikia sąskaitą šeimininkams“, – paaiškino D. Galdikas.
Baigiantis metams, laikraščio redakcija kviečia susitelkti skaitytojus, rajono bendruomenę, kad visi kartu išrinktume „Pajūrio naujienų“ Metų žmogų, taip išlaikydami dešimtmečius puoselėtą ir mūsų gilią bendrystę liudijančią tradiciją. Šie, 2020-ieji, metai mums visiems nepagailėjo iššūkių. Tačiau ir juos įveikdami, išgyvendami, pamatykime aplink save krislą gėrio, grožio, aplinkinių pasiaukojimo, gebėjimo ir sunkiausiais gyvenimo momentais būti naudingais visuomenei, užjausti, padėti kitiems ar tiesiog gerai ir su įkvėpimu dirbti savo mėgstamą darbą. Kaip visada, savo skaitytojams bandome „pasufleruoti“, kas galėtų būti išrinktas 2020-ųjų Metų žmogumi – kandidatų sąrašą parenkame pagal redakcijos kūrybinės grupės rašytas publikacijas, kurių herojais ir tapo mūsų siūlomi pretendentai į Metų žmogaus titulą. Tačiau ir pavieniai skaitytojai, ir darbo kolektyvai, ir bendruomenės, visuomeninės organizacijos gali siūlyti savo kandidatą, motyvuodami, kodėl jį būtų galima išrinkti Metų žmogumi. Siūlyti kandidatūras arba pasisakyti už redakcijos rekomenduojamus kandidatus galite telefonais: (8 445) 77993, (8 445) 52382 arba (8 445) 43728. Balsuoti už patinkantį kandidatą bus galima ir „Pajūrio naujienų“ internetinėje svetainėje www.pajurionaujienos.com . Jūsų balsų lauksime iki gruodžio 18 d. (imtinai).
„Pajūrio naujienų“ redakcija
|
|
