|
(1511) 2020-12-01Šaulio reputacijai koją pakišo suklastotos teisės
Buvęs Kretingos šaulių 305-osios kuopos vadas Gintautas Pogoželskas, Savivaldybės viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriui talkindavęs per šventes bei kasdienybėje užtikrinant tvarką rajone, o vairuotojus bausdavęs už tam tikrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš nemalonios situacijos dabar kapstosi pats: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose viešame posėdyje šiomis dienomis išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje šaulys kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos BK 300 straipsnio 2 dalyje, tai yra už naudojimąsi suklastotu dokumentu. Ylos maiše nepaslėpsi BK 300 str. 2 dalyje parašyta, kad: „Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo“, gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Teismo sprendimą, kuris įsigalios po 20 dienų ir kurį dar galima skųsti apeliacine tvarka, tiek G. Pogoželskas, tiek jo gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis „Pajūrio naujienoms“ pakomentuoti atsisakė. Tačiau, redakcijos žiniomis, nuo baudžiamosios atsakomybės vyras yra atleistas pagal laidavimą be užstato, o byla nutraukta, mat už suklydusį ir į teisminius procesus įsivėlusį šaulį sutiko laiduoti nuo 2003-iųjų jį pažįstantis draugas. Teigiama, kad abu vyrai priklauso Šaulių sąjungai, kartu dalyvauja įvairiose veiklose, be to, bendrauja ir neformalioje aplinkoje. Laiduotojo asmenybė teismui padarė gerą įspūdį, laidavimo terminas nustatytas vieneriems metams. Jeigu per tą laiką G. Pogoželskas padarytų baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimą dėl šio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teismas galėtų panaikinti, ir tada kaltinamajam tektų atsakyti už visas padarytas veikas. „Neprieštaravau, kad teismo sprendimas būtų būtent toks, koks paskelbtas“, – posėdžiui pasibaigus, „Pajūrio naujienoms“ teigė prokurorė Rita Raulynaitienė. Anot jos, sąlygas, kada teisiamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, numato įstatymas. G. Pogoželskas jas atitiko: nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, niekam nepadarė žalos. Atsižvelgta ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes: už visuomeninę veiklą tiek kaip Šaulių sąjungos narys, tiek kaip policijos rėmėjas ne kartą yra apdovanotas garbės raštais ir medaliais. „Akivaizdu, kad Gintautas Pogoželskas yra aktyvus žmogus, tiesiog šįkart pasielgė labai neapgalvotai: naudotis suklastotu vairuotojo pažymėjimu nėra tas pats, kaip, pavyzdžiui, suvalgyti iš kaimyno sodo nukniauktą obuolį. Teisės naudojamos kasdien, yla iš maišo vėliau ar anksčiau vis tiek turėjo išlįsti“, – neabejojo prokurorė. Yla išlindo tuomet, kai, gavę iškvietimą dėl nesaugaus vairavimo, kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ties Sausinės kaimu Kauno rajone, praėjusių metų gruodžio 26-osios rytą G. Pogoželską sustabdė policijos pareigūnai. Vairuotojas, nors ir blaivus, tačiau jo pateiktos teisės pareigūnams sukėlė įtarimą. Dokumentas – senesnio pavyzdžio ir gerokai pablukęs, vandens ženklų nesimatė. Patikrinus policijos registre, duomenų apie tai, kad sustabdyto piliečio vardu būtų išduotas vairuotojo pažymėjimas, nerasta, o iš 2020 m. kovo 31 d. šeimos klinikos rašto matyti, jog nuo 2011 metų G. Pogoželskui nebuvo atliktas ir medicininis patikrinimas, privalomas norint gauti teises.
Kretinga puošiasi Kalėdoms
Kretinga savaitgalį pradėjo puoštis Kalėdoms: įprastoje vietoje Rotušės aikštėje komunalininkai sumontavo karkasinę eglę ir papuošė ją bumbulais, naujos dekoracijos ant elektros stulpų užžiebtos renovuotoje Žemaitės alėjoje. „Nors ir vyksta renovacijos darbai Vilniaus gatvėje, Kalėdos Kretingos mieste vis vien bus, – juokaudama kalbėjo Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė. – Kalėdų eglė jau sumontuota, tačiau, saugant kretingiškių sveikatą, ji bus įžiebta be iškilmių šį penktadienį, gruodžio 4-ąją, 17 val. Tuo pat metu katalikų bažnyčios kiemelyje, Kretingos rajono kultūros centro iniciatyva, rengiama interaktyvi programa.“ Kretingos eglė šiemet taip pat bus interaktyvi: ji „pildys“ vaikų norus – kiekvienas galės parašyti Kalėdų seniui laišką, o, įmetus jį į pašto dėžę, eglutė sublyksės dar ryškiau. Bus įrengtos 2 masyvios dekoracijos ir vartai – įėjimas į Kalėdų miestelį. „Labai džiaugiamės, kad šiemet, puošiant miestą, savo iniciatyvomis prisideda daug žmonių. Su „Gėlių krautuvėlės“ floristėmis Rasa Mozūraityte ir Viktorija Dailydėniene jau nuo rudens aptarinėjame, kaip papuošti vartus. Nubraižiau jų schemą, o karkasą geranoriškai sutiko suvirinti „Kretingos komunalininko“ meistrai“, – pasakojo seniūnė. Puošiamas ir visas miestas: 4 žieduose – kelyje Palanga–Šiauliai, dviejuose Klaipėdos g. ir Melioratorių g. – bus įrengti šviečiantys burbulai. Girliandomis bus apšviesta Vytauto gatvė, joje seniūnija įrengs eglučių alėją. Naujos dekoracijos sumontuotos ant 60-ies stulpų Žemaitės alėjoje. „Anksčiau dekoracijas nuomodavome, tačiau 2 metų nuomos kaina tokia pat, kiek šiemet sumokėjome jas įsigydami – 12 tūkst. Eur. Kiekviena dekoracija kainavo po 200 Eur“, – teigė G. Liobikienė. Kalėdinės dekoracijos taip pat nušvies Kęstučio g. ir Rotušės aikštę. Iš viso kalėdinė Kretingos miesto puošyba kainuos apie 30 tūkst. Eur, iš jų 11 tūkst. Eur – kalėdinės eglės įrengimas.
Sklandžiam konkurso procesui atsirado kliūčių
Rajono Savivaldybės tarybos posėdyje buvo aptarta situacija dėl vykstančio konkurso parinkti rangovą sporto komplekso statybai užbaigti. Anot rajono Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo Povilo Černeckio, rangovas turėtų paaiškėti po gruodžio 11-osios, atplėšus antrojo konkurso pretendentų vokus su pasiūlymais. Tačiau matyti, kad sklandžiam konkurso procesui atsirado kliūčių. Kai bendrovė „LitCon“ neužbaigė darbų sporto komplekso statybvietėje, rajono Savivaldybė buvo priversta ieškoti naujo rangovo. Pirmasis konkursas sporto komplekso statybų rangovui parinkti buvo paskelbtas rugsėjo 23 d., jame dalyvavo trys bendrovės. Du pasiūlymus teko atmesti, nes galimi rangovai viršijo Savivaldybės nustatytą kainą. Trečiojo pasiūlyta kaina tiko, ir Viešųjų pirkimų komisija, išnagrinėjusi konkurso medžiagą, paprašė iki spalio 8 d. pateikti informaciją dėl turimos rangovo kvalifikacijos. „Paslaugos teikėjas – pretendentas laimėti konkursą – kelis kartus kreipėsi su prašymu atidėti terminus. Mums triskart atidėjus terminą, pretendentas spalio 14 d. dokumentus pateikė, bet ne visus. Komisija dar kartą pretendentui paaiškino, kokių dokumentų reikia, jų laukė iki spalio 26 d., tačiau bendrovė jokių papildomų dokumentų nepateikė. Todėl komisija priėmė sprendimą atmesti šio rangovo pasiūlymą, kaip neatitinkantį konkurso sąlygų“, – P. Černeckis paaiškino, kaip vyko pirmasis konkursas, ir patvirtino, kad operatyviai spalio 27 d. informacinėje sistemoje buvo paskelbta pirkimą baigus, lygiagrečiai rengiantis naujam konkursui, kurio sąlygos paskelbtos lapkričio 11 dieną. Kadangi pirmojo konkurso dalyvis nepateikė reikalingų dokumentų, Savivaldybė kreipėsi į draudimo kompaniją, tikėdamasi išsireikalauti iš galimo rangovo 100 tūkst. Eur pasiūlymo garanto. „Kol kreipėmės, iš galimo rangovo nesulaukėme jokių paklausimų ar pretenzijų. Kai tik išreiškėme norą, kad draudimo kompanija mums pervestų garanto pinigus, rangovas iškart pareiškė pretenziją dėl konkurso“, – P. Černeckis patvirtino, kad draudimo kompanija pervesti garanto pinigus atsisakė. Savivaldybė dėl to galėtų kreiptis į teismą, ir visiškai neaišku, kiek teisminiai ginčai užsitęstų. Yra ir kitas variantas – su bendrove sudaryti taikos sutartį. Galutinį sprendimą – kreiptis į teismą ar sudaryti taikos sutartį – turės priimti rajono Savivaldybės administracija. Jį norėtų žinoti ir rajono tarybos politikai, dalis kurių pritarė, kad reikia sudaryti taikos sutartį, nes priešingu – teismo – atveju Savivaldybė praras daug ir brangaus laiko, kurio taip reikia sporto kompleksui užbaigti.
Klaidingai manoma, kad sergant lytiškai plintančia liga visuomet turi jausti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimo jausmą ar nemalonų kvapą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pačios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir nepranykstančius sveikatos pakitimus. Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr. rezidentė-gydytoja akušerė ginekologė Patricija Kasilovska. Į ką atkreipti dėmesį? Kasdien pasaulyje diagnozuojama daugiau nei milijonas lytiniu keliu plintančių infekcinių susirgimų. Dažniausiai užsikrečiama nesaugaus lytinio kontakto metu, dažnai keičiant partnerius. Netinkamai gydomos arba visiškai nepastebimos ligos gali sukelti nevaisingumą, impotenciją, o nėštumo ir gimdymo metu gali užkrėsti dar negimusį kūdikį. Dažnas šlapinimasis, atsiradęs dirginimo ar deginimo jausmas, neįprastos išskyros iš lytinių organų, skausmas lytinių santykių metu, žaizdelės ar pūslelinės ant lytinių organų gleivinių signalizuoja apie infekcijos atsiradimą, todėl vertėtų sunerimti ir tinkamai išsitirti. Tokiais atvejais, jei pastebėjote bėrimą lyties organų srityje, jaučiate skausmą pilvo apačioje ar kapšelyje, padidėja kirkšnies limfmazgiai, iš lyties ir šlapinimosi organų itin pagausėja neįprastų išskyrų ar jaučiate kitus itin nemalonius simptomus, reikėtų suskubti ir nedelsiant kreiptis į specialistus. Dažniausios ligos Lietuvoje viena populiariausių lytiškai plintančių ligų yra chlamidiozė, sukeliama chlamidinės bakterijos. Užsikrėsti įmanoma visų rūšių – vaginalinių, analinių bei oralinių – lytinių santykių metu. Dauguma žmonių neturi jokių pastebimų simptomų, tačiau kai kuriems vėliau atsiranda skausmas pilvo apačioje, diskomfortas lytinio akto ar šlapinimosi metu, makšties išskyrų spalvos ir kvapo pasikeitimas, kraujavimas tarp menstruacijų, kraujavimas po lytinių santykių, gausesnis kraujavimas mėnesinių metu. Taip pat gali pasireikšti išangės skausmai ir išskyros, sąnarių uždegimai. „Negydoma chlamidiozė vyrams gali sukelti rimtą šlaplės, prostatos arba sėklidžių infekciją, o moterims – dubens uždegiminę ligą ar net nevaisingumą“, – atkreipia dėmesį gydytoja P. Kasilovska. Viena rimčiausių lytiškai plintančių ligų, galinčių turėti mirtinų padarinių, yra gonorėja. Anot P. Kasilovskos, dauguma vyrų ir moterų visiškai nieko nejaučia, tačiau kitus kankina dažnesnis šlapinimasis nei įprastai, niežėjimas aplink lytinius organus, gelsvų išskyrų pagausėjimas ir kiti simptomai, kaip ir užsikrėtus chlamidioze. Negydoma chlamidiozė ir gonorėja gali komplikuotis, pakenkti prostatai, sėklidės prielipui, sukelti moterų ir vyrų nevaisingumą, pasireikšti ektopiniu (už gimdos ribų) nėštumu ir kitais reprodukcinės sveikatos sutrikimais.
Miegas – tai vienas iš svarbiausių dalykų, ko reikia žmogaus kūnui. Tai dažnai pasikartojanti ramybės būsena, kuriose metu kūnas atsistato, pailsi. Apie jo svarbą neverta ginčytis. Tačiau vis dažniau pasitaiko ir jo sutrikimų. Neretam, kuriam atrodo, kad pasireiškė miego sutrikimai kyla klausimų, kaip: „ar tai tikrai miego sutrikimas?“, „kaip to išvengti?“ ir panašių. Straipsnyje dalinamės profesionalų patarimais, kaip atpažinti miego sutrikimus ir kaip jų efektyviai išvengti gali padėti tikslingai parinkti minkšti baldai. Kokių jų yra ir kaip jie paveikia gyvenseną? Miego sutrikimai nemenkai gali paveikti gyvenimą, jo ritmą. Todėl labai svarbu laiku juos pastebėti ir imtis atitinkamų veiksmų. Specialistai įvardina ir apibūdina sutrikimų požymius: • mieguistumas. Tai ypač svarbus simptomas, be to jis yra dažniausias. Jei jaučiamasi pavargus, apima apatija, ar dažnai ima miegas, tai gali būti ženklas, kad miego ciklas yra sutrikęs. • Sumažėjęs darbingumas, produktyvumas. Natūraliai, jei prastai išsimiegama, ir jaučiamas mieguistumas, tai ir darbingumo lygis bus žemas. Tai taip pat gali byloti apie besivystantį ar jau išsivysčiusį miego sutrikimą. • Sutrikęs miego rėžimas. Jei dažnai jaučiama, kad išsiderino miego rėžimas, einama miegoti labai vėlai, arba miegama diena ir dirbama, būnama aktyviu naktį, tai dar vienas stiprus signalas apie miego sutrikimus. • Vaikščiojimas ir/ar kalbėjimas naktimis. Tai vėlgi reiškia, kad miegas nėra toks gilus, koks turėtų būti. Šio svarbaus požymio ignoruoti nevalia.
Bibliotekininkė kolekcionuoja vintažines knygas
Kretingiškė bibliotekininkė Birutė Naujokaitienė šiomis dienomis su džiugesiu išsipakavo iš Sietlo JAV atkeliavusį siuntinį, kuriame – jos išsvajota viena pirmųjų pasaulyje 1933-aisiais pop-up technologija – su iššokančiais paveikslėliais – išleista kolekcinė Volto Disnėjaus knyga „Minnie Mouse“ („Pelytė Minė“). Paveikslėliai įklijuoti rankomis Tai – septintasis ypatingos vintažinių su išsilankstančiais paveikslėliais B. Naujokaitienės privačios knygų kolekcijos eksponatas. „Paveikslėliai šioje knygoje iškirpti ir įklijuoti rankomis, ne taip, kaip šiandien knygų su iššokančiomis iliustracijomis leidyboje panaudojami lazeriai“, – apie knygos „Minnie Mouse“ išskirtinumą kalbėjo Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja dirbanti, taip pat parodas ir edukacinius renginius rengianti B. Naujokaitienė. Ji tikino, kad ir šiemet prieš Kalėdas svajojusi bibliotekoje surengti šių ypatingų knygų parodą, tačiau sumanymą dėl koronaviruso teks atidėti ligi pavasarį įvyksiančios Nacionalinės bibliotekų savaitės. Pasak B. Naujokaitienės, jai dar labai norėtųsi įsigyti kitą pagrindinio V. Disnėjaus herojaus „Mickey Mouse“ „Peliukas Mikis“) knygą, kuri išleista metais anksčiau už „Pelytę Mini“ – 1932-aisiais: „Kada nors įgyvendinsiu ir šią svajonę. Tokios knygos – brangios, o ir tarp kolekcininkų retai pasitaikančios.“
Gaidys – ir ant Salantų kalvos, ir herbe
Šalia Salantų miesto Kretingos rajone, Salanto slėnyje, stūksanti kalvelė, vertinga kaip archeologinė, istorinė, mitologinė, sakralinė vieta, nuo seno vadinama Gaidžio kalnu, arba Gaidžio kalva. Iš kur kilo šis pavadinimas, domėjosi etnologas, mitologas, profesorius dr. Rimantas Balsys, Salantų regioninio parko surengtoje konferencijoje perskaitęs pranešimą „Gaidys ant Salantų kalvos: tradicinis folkloras ir jo refleksijos“. Salantų regioniniame parke gausu piliakalnių, senovės gyvenviečių, pagonių šventviečių, kapinynų, apeiginių akmenų. Siekiant aktualizuoti šių objektų lankymą, pristatant jų pirminę paskirtį, prasmę ir reikšmę krašto istorijai buvo surengta nuotolinė konferencija „Senosios kuršių šventvietės“, į kurią parko direkcija pakvietė archeologiniais, mitologiniais ir istoriniais tyrinėjimais pagrįstus pranešimus skaityti įvairių sričių specialistus – kraštotyrininkus, istorikus, lingvistus. Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas R. Balsys parengė pranešimą, skirtą Gaidžio kalvai. Pasakojama, kad senovėje čia gyveno vaidilutės, auginusios žalčius Alkos kalno šventyklai. Kalbama ir tai, kad čia stovėjusi pirmoji Salantų bažnyčia. Jos vietoje 1937 m. pastatyta neogotikinė koplyčia, kurioje skulptorius Vilius Orvydas 1988 m. įrengė altorių su skulptūrine kompozicija „Ave Marija“. Konferencijos dalyviams profesorius R. Balsys priminė, kad ne tik Žemaitijoje, bet ir visuose Lietuvos regionuose užfiksuota itin daug padavimų apie ypatingus akmenis. Populiariausi siužetai – velnias, laumė arba ragana neša akmenį norėdami sudaužyti bažnyčią arba užtvenkti upę ar pastatyti tiltą. Tačiau jų kėslams sutrukdo gaidys: jam pragydus akmenį piktosios dvasios išmeta. Esama padavimų ir apie ant kalno, jo viduje arba po žeme giedančius gaidžius, tačiau jų užrašyta kur kas mažiau.
Ir šiandienos sąlygomis dalijosi sėkmės istorijomis
Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokytojos Živilė Sabaliauskaitė ir Lina Nikartienė savo kolegas dailės ir technologijų mokytojus pakvietė dalyvauti jau šeštą kartą surengtoje respublikinėje teorinėje-praktinėje konferencijoje „Kūrybinės pamokų interpretacijos“. Šiemet dėl suprantamų priežasčių konferencija įvyko nuotoliniu būdu, tačiau „išaugo savo marškinėlius“ – konferencijoje sudalyvavus viešniai iš Latvijos, renginys tapo tarptautiniu. „Kuo daugiau iššūkių – tuo geriau, tuo daugiau patirties ir pasitenkinimo, kai viskas baigiasi sėkmingai. Tai, kad konferenciją buvome priverstos rengti nuotoliniu būdu, tik dar labiau mus sutelkė, sustiprino renginio tikslą dalintis sėkmės istorijomis bet kokios sąlygomis ir bet kokia forma“, – teigė viena konferencijos sumanytojų Ž. Sabaliauskaitė, akcentavusi, kad renginio įvaizdį sustiprino entuziastinga Kretingos meno mokyklos komanda, moderatorės Raimondos Kučiauskienės indėlis ir įkvepianti originali kasmetinė Kretingos meno mokyklos direktoriaus Bernardo Anužio konferencijos atidarymo kalba. Renginyje dalyvavo 75-i dailės ir technologijų mokytojai iš įvairių šalies mokyklų, lektoriai parengė 10 pranešimų, kurių turinys buvo pats įvairiausias: nuo Kretingoje kuriančio dailininko Andriaus Miežio „išpažinties“ apie savo kūrybą iki įžvalgų apie dailės disciplinos ribų praplėtimą, suvokiant, kad viskas keičiasi ir kad nėra vienos nusistovėjusios dogmos. „Apskritai visas meninio ugdymo procesas – organiškas ir kintantis, nes didžioji dalis dailės ir technologijų mokytojų kuria kiekvieną dieną, skaito ir gilinasi į meno procesus ir po to šią savo asmeninę kūrybinę patirtį atsineša į klasę. Aš labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad dėl šio renginio ir mūsų įdėto darbo mes kiekvienais metais pažįstame vis daugiau nuostabių, talentingų, entuziastingų ir aktyvių mūsų kolegų, kurie noriai dirba, kuria įdomias pamokas, gerbia ir kelia aukštus lūkesčius kiekvienam savo mokiniui“, – akcentavo Ž. Sabaliauskaitė, ypač pasidžiaugusi konferencijos viešnia Ginte Žulyte, kino edukatore, antropologe, dokumentinio filmo „Sengirė“ scenarijaus autore, kuri dailės pamokų ribas išplečia savo projektais pakviesdama mokytojus „prisijaukinti“ įvairias medijas, skatindama vartoti, analizuoti kiną, reklamą ir kitokius judančius vaizdus. „Man patiko jos pastebėjimas, kad į kiekvieną žmogų ji žiūri kaip į kuriančią asmenybę ir atsisako nuostatos, kad „kaip mokiniams užteks“. Manau, toks tikėjimas tik sustiprina mūsų, dailės ir technologijų mokytojų darbą, nes niekada negali žinoti, kiek toli mokinį gali nuvesti geras žodis, palaikymas, pastiprinimas“, – patirtu įspūdžiu pasidalino Ž. Sabaliauskaitė. Jos kolegė L. Nikartienė akcentavo parengiamąjį konferencijos darbą: planuojant šį renginį, mokytojos išsiunčia labai daug asmeninių laiškų su motyvuojančiais kvietimais dalyvauti konferencijoje. „Per šešerius metus susikaupė gausybė kontaktų, ir jie kasmet pildosi. Rengimosi konferencijai „sistema“ – patikrinta laiko, ji gerai veikia, nes iš esmės visi pranešėjai mūsų konferencijoje sutiko dalyvauti be didelių abejonių. Kartais užtenka priminti mokytojui jo stipriąsias puses, įvykusius sėkmingus renginius ir jis mielai sutinka apie tai pakalbėti“, – kaip sekėsi suburti pranešėjus, mintimis pasidalino L. Nikartienė.
Piktina tamsoje plieskianti futbolo aikštė
Praėjusią savaitę į redakciją skambinę Savanorių gatvės daugiabučių gyventojai piktinosi, kad atnaujintoje futbolo aikštėje naktį plieskia galingi modernūs šviestuvai: kambariuose iš stadiono pusės – šviesu lyg dieną, ryški šviesa akina ir neleidžia užmigti. Šviestuvai – pagal reikalavimus „Naujoji futbolo aikštė ir turi šviesti. Tam ir atnaujinome dangą, kad joje nuolat vyktų veiksmas, kad žmonės, o ypač – Sporto mokyklos jaunimas, judėtų, grūdintųsi“, – kontrargumentų pažėrė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. Atnaujintoje kone 8 tūkst. kv. m ploto Kretingos dirbtinės dangos futbolo aikštėje buvo pastatyti 4 stulpai, ant jų įrengta po 6 lempas. „Šviestuvai įrengti pagal specialius standartus ir reikalavimus, kad tinkamai būtų apšviesta tokio dydžio aikštė“, – tvirtino meras. Treniruotės – pagal grafiką A. Kalniaus žodžiais, įrengiant dirbtinę dangą, buvo siekiama, kad kuo daugiau jaunųjų kretingiškių būtų užimti sportu, o ne vakarais šlaistytųsi gatvėmis. Tačiau meras apgailestavo, kad šiuo metu dėl pandemijos sportinė veikla yra stipriai ribojama, ir aikštėje negali vykti intensyvios treniruotės: „Su Sporto mokyklos treneriais kalbėta, kad sudarytų grafikus, ir veikla miesto stadione vakarais vyktų kiek galint ilgiau.“ „Gal kažkam ir atrodo, kad lempos plieskia be reikalo, tačiau iš tikrųjų joje treniruojasi vaikai. Treniruotėse negali būti daugiau kaip 5 vaikai, tačiau treneriai yra pasiskirstę aikštę zonomis“, – patikino meras. Kretingos sporto mokyklos direktoriaus Remigijaus Malakausko žodžiais, laikantis neformaliajam švietimui taikomų reikalavimų, treniruotės vyksta pagal griežtą tvarką kas valandą: 45 min. skiriama treniruotei, o 15 min. kamuolių ir kito inventoriaus dezinfekavimui. Persirengimo kambariais vaikai nesinaudoja, jie ateina jau pasirengę treniruotei. „Esant pandemijai, ne kiekviena vaikų grupė pilna tesusirenka, dėl to praeiviams kitąkart ir atrodo, kad aikštėje nieko nevyksta“, – sakė R. Malakauskas.
Darbėnų miestelyje, Skuodo gatvėje, triūsiantys kelininkai baigia pakloti naują šaligatvį. Ilgai laukę, kada saugiai galės pasiekti namus, gyventojai gūžčioja pečiais: naujasis šaligatvis iš vienos gatvės pusės „peršoko“ į kitą, tačiau pažymėtos pėsčiųjų perėjos čia nenumatyta. Ir apskritai norintys pereiti centrine Darbėnus kertančia ašimi esantį valstybinės reikšmės krašto kelią Kretinga–Skuodas darbėniškiai gali tai saugiai padaryti tik vienintelėje vietoje: miestelio centre. Šaligatvį teko perkelti Šiuo metu tvarkomas Skuodo gatvės ruožas – tiesiamas šaligatvis ir įrengiamas naujas apšvietimas – yra viena sudėtinių projekto „Darbėnų gyvenvietės kompleksinis atnaujinimas“ dalių. Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys, dar 2016-aisiais metais, sužinojus, kad iš ES fondų bus skirta lėšų miestelio infrastruktūrai atnaujinti, su bendruomene pradėta tartis, ko gyventojai norėtų. Tiesa, suderinti norus ir galimybes buvo ne taip paprasta: pasirodė, kad privalu ne tik „sutilpti“ į numatytas lėšas, bet ir darbus diferencijuoti – vienai kuriai sričiai, pavyzdžiui, šaligatvių tiesimui negalima skirti daugiau negu 50 proc. visų lėšų. Bedėliojant planus, kur labiausiai reikėtų šaligatvių, paaiškėjo, kad juos galima tiesti tik tokiose gatvėse, kuriose yra ne tik daug gyvenamųjų namų ar intensyvus eismas – pageidautina, kad jos vestų ir lankytinų objektų link. Tad sąraše liko pro kapines einanti Palangos gatvė ir eismo intensyvu pasižyminti Skuodo gatvė. Nauju Palangos gatvės šaligatviu darbėniškiai džiaugiasi jau beveik pusmetį, darbai Skuodo gatvėje prasidėjo gerokai vėliau. Nors projektas buvo rengtas dar 2018-aisiais, jį teko keisti. „Iš pradžių šaligatvis buvo suprojektuotas rytinėje gatvės pusėje, kaip seniau nuo miestelio centro iki sankryžos su Salantų ir Laisvės gatvėmis nutiestojo tąsa, numatant pėsčiųjų perėją per šią sankryžą. Be to, būtent toje pusėje įrengtas ir gatvės apšvietimas. Kai buvo projektuojamas naujasis šaligatvis, jo projektą derinome ne tik su Kelių direkcija, kuriai pavaldus krašto kelio Kretinga – Skuodas ruožas, bet ir su elektros tinklais: mums buvo žadėta, kad jie taip pat perplanuos savo tinklus ir nuties kabelius po žeme. Tačiau, pasikeitus ESO vadovybei, gavome raštą, kad Darbėnuose artimiausius 10 metų nieko nebeketinama daryti. O kadangi į projektą įėjo ir naujas gatvės apšvietimas, mums teko viską keisti: ir šaligatvį, ir naująjį apšvietimą planuoti vakarinėje Skuodo gatvės pusėje“, – pasakojo A. Poškys.
Interneto svetainė šiandien turi didžiulę įtaką verslo sėkmei. Hostingo paslauga yra viena iš pagrindinių investicijų siekiant sėkmingo tikslų įgyvendinimo. Jei elektroninėje erdvėje dar tik žengiate pirmuosius žingsnius, kviečiame sužinoti, kodėl taip svarbu pasirinkti gerą hostingą ir kokius privalumus jis suteikia. Didesnis svetainės greitis Greitai veikianti svetainė suteikia interneto naudotojui geresnę patirtį ir padeda formuoti palankią nuomonę apie jūsų prekių ženklą. Lėtai veikiantis tinklalapis dažniausiai atbaido lankytojus, todėl jame ilgai neužsibūnama. Dėl šios priežasties mažėja potencialių klientų skaičius ir didėja svetainės atmetimo rodikliai, kurie itin svarbūs ilgalaikėje perspektyvoje. Geras hostingas padeda išvengti tokių problemų, todėl išauga prekių ir paslaugų pardavimo tikimybė. Tai lemia ne tik didesnes įmonės pajamas, bet ir patrauklesnį jos įvaizdį. Mažesnė svetainės trikdžių tikimybė Dėl prastai veikiančio hostingo atsiranda įvairių svetainės trikdžių rizika. Tai reiškia, kad ji gali tapti nepasiekiama interneto naudotojui. Tokiu atveju prarandami svetainės lankytojai ir potencialūs klientai. Pasirinkus patikimą hostingo paslaugų teikėją, nereikia jaudintis dėl tokių nesklandumų, nes jūsų svetainė talpinama galingame ir prie greito interneto ryšio kanalo prijungtame serveryje.
Tai, jog Kalėdos jau visai čia pat, išduoda ne tik vis labiau vėstantys orai, bet ir mieste atsirandančios šventinės dekoracijos. Šaltuoju sezonu įprastai praleidžiama daugiau laiko namuose, todėl ir noro juos puošti būna daugiau. Kokios šventinio interjero tendencijos vyrauja šiemet ir kaip jas atskleisti savo namuose? Madingiausios spalvos Besidomintys interjero tendencijomis nenustebs, jog viena iš madingiausių šventinio interjero spalvų 2020-aisiais yra tamsiai mėlyna. Ji tinka tiek kambario sienoms, tiek baldams, tiek aksesuarams. Nepaisant to, kad yra tamsus, šis tonas leidžia sukurti itin šiltą ir jaukią atmosferą – tai dar viena priežastis, kodėl jis puikiai dera kalėdiniame interjere. Tobulu mėlynos spalvos akcentu gali būti minkšti svetainės baldai: sofos lovos, kampai, foteliai ar pufai. Jei norisi smulkesnių interjero detalių, galima rinktis dekoratyvines pagalvėles arba pledus. Kita spalva, kurią verta panaudoti šių metų šventiniame interjere, yra pilka. Spėjama, kad ji bus itin madinga ir 2021-aisiais. Atspalvių gausa leidžia rinktis iš daugybės skirtingų variantų: nuo itin švelnių iki pakankamai ryškių. Pilka spalva pasižymi universalumu ir subtilumu, todėl padeda sukurti laikui nepavaldų namų įvaizdį. Ji lengvai derinama įvairaus stiliaus interjeruose (klasikiniame, moderniame ar netgi eklektiškame), todėl pasirinkdami pilkų atspalvių baldus tikrai neprašausite pro šalį.
Artėjant naujiesiems metams daugelis iš mūsų pagalvoja ne tik apie įpročių ir gyvensenos pokyčius, tačiau ir apie namų interjero kaitą. Šie pasikeitimai į namus įneša naujų potyrių, teigiamos nuotaikos bei suteikia įkvėpimo. Jeigu nusprendėte, kad laikas atnaujinti namų interjerą – pateikiame jums keletą 2021 metų interjero tendencijų, kurios padės stilingai ir elegantiškai atgaivinti Jūsų asmeninę erdvę. Iš praeities į dabartį Kaip interjero dizaineriai pastebi, daugelis dizainų stilių bėgant laikui susilieja, vienas su kitu balansuoja ir kartu kuria vientisą, namų prabanga alsuojančią visumą. Ištaigingumą atsveria skandinaviškas minimalizmas, o sunkias klasikines detales, derindami su lengvos tekstūros šviesiais akcentais, atrandame jaukių ir stilingų namų įvaizdį. 2021-aisiais vyraujančių tendencijų apsuptyje būtent tas ir pastebima – prabangos prisilietimas, natūralumu alsuojančios detalės ir lengvumo bei eklektikos derinys. Šios tendencijos gali būti pritaikomos norint atnaujinti ir pakeisti nuolatinį namų interjerą ir įsileisti į savo erdvę naujovių bei harmonijos. Kone visuomet šias tendencijas seka ir baldų gamintojai, todėl originalius ir šiuolaikiškus akcentus reikėtų peržvelgti ten, kur parduodami baldai internetu ir įvairios interjero detalės.
|