|
|
|
(1510) 2020-11-27Šiąnakt apie 1 val. 10 min. automobiliu Kretingos miesto Birutės gatve pro šalį važiuojantys žmonės ant Akmenos upės tilto pastebėjo turėklus pavojingai perlipusį vyrą ir paskambino Bendruoju pagalbos centro telefonu 112. Gavusios pranešimą, nedelsiant sureagavo visos specialiosios tarnybos – policija, greitoji medicinos pagalba, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Po kelių minučių iš nesaugios aplinkos vyras buvo patrauktas ir perduotas medikams. Pasak Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vadovo pareigas einančio Tomo Mikelkevičiaus, į pavojingą situaciją buvo patekęs 2001 m. gimęs kretingiškis. Jam nustatytas lengvas girtumas.
„P. n.“ informacija
Buitinės šiukšlės nuklojo Kretingą
Sulaukę, kada mieste pradės funkcionuoti naujai įrengti požeminiai konteineriai, žmonės nusivylė – Kretinga jau seniai bebuvo tiek prišiukšlinta. Gyventojai nepratę jais naudotis, todėl maišus krauna šalia konteinerių: pasklidusios šiukšlės nukloja grindinius, vėjas jas išnešioja po miestą. Užkimšo konteinerių angas Iš viso Kretingos mieste jau įrengta 16 požeminių aikštelių, kuriose sumontuoti 73 konteineriai: iš jų 19 skirti mišrioms, 48 – plastikui, popieriui ir stiklui, 6 – žaliosioms atliekoms. Esant didžiausią netvarką kretingiškiai stebi konteinerių aikštelėje ties daugiabučiais ir buvusia gaisrine Kęstučio gatvėje, taip pat – Žaliojoje gatvėje. Ant grindinio mėtosi iš maišų pasklidę rūbai, vėjo išnešioti plastiko ir popieriaus gabalai, varnų ištampytos maisto atliekos, – tokios nuotraukos pasklido viešojoje erdvėje, žmonės jų atsiuntė ir į redakciją. Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadovas Rimantas Žiaušys prisipažino nesitikėjęs tokio vaizdo mieste, tikino, kad sykiu su Kretingos rajono meru Antanu Kalniumi šios savaitės pradžioje apvažiavę aikšteles ir ketina dėl netvarkos kreiptis į miestiečius. „Požeminiai konteineriai buvo pradėti eksploatuoti rugsėjo vidury, tačiau šalia dar buvo palikti didieji antžeminiai, kol žmonės pripras prie naujovės, nes į požeminius konteinerius atliekas tenka mesti pro tam skirtas angas. Tačiau suėjo terminas senuosius konteinerius išvežti, tuomet ir pasimatė, kiek mūsų žmonės yra sąmoningi, kiek jiems rūpi švara ir tvarka mieste. Naujųjų konteinerių angos buvo užkimštos, nors konteineriai – pustuščiai“, – kalbėjo R. Žiaušys. Mišrių atliekų, popieriaus ir plastiko konteinerių talpa – po 5 kub. m, stiklo konteineriai talpina po 3 kub. m atliekų. Atliekas būtina rūšiuoti Paklaustas, tai gal naujųjų konteinerių angos nepatogios ar nepritaikytos mesti standartinius buitinių atliekų maišus, R. Žiaušys atsakė: „Angos yra skirtingos kiekvienai atliekų rūšiai, tarkim, stiklo – mažesnės, kad žmonės nemestų langų stiklų, o tik panaudotą tarą, mišrioms ir plastikui – didesnės. Ne nuo standartinių atliekų maišų užsikimšo angos, o nuo kartono dėžių, putplasčio gabalų ir pernelyg didelių užstrigusių maišų.“ Komunalinio ūkio vadovo žodžiais, Kretingoje sumontuoti požeminiai konteineriai pagaminti Danijoje ir pritaikyti buitiniams vartotojams: į mišrių atliekų konteinerius galima mesti standartinio dydžio – 20–30 l – šiukšlių maišus. Didesnės angos specialiai nenumatytos, kad žmonės tikslingai rūšiuotų, nesugalvotų mesti senų baldų ar kitokių masyvių atliekų. „Kartono dėžes reikia išardyti arba suspausti ir tuomet kišti į angą. Šiukšles nebūtina išmesti surištas maišuose, galima išrūšiuoti atsinešus prie konteinerių“, – tvirtino R. Žiaušys. Jis tikino, kad jau pasitaikė atvejų, kai kretingiškiai skambino tiesiai nuo konteinerių piktindamiesi, kad atliekos netelpa pro angas. Specialiai atvykdavęs įmonės darbuotojas paaiškindavo žmonėms, kaip tvarkingai sudėti atliekas.
Ar verta statyti Kalėdų eglę Vilniaus gatvės „apkasuose“?
Kretingos rajone šiemet startavęs Gyventojų iniciatyvų projektas įvertintas ir Europoje – jis pateko į tarptautinio Politikos inovacijų konkurso finalą. Viena iš 10 geriausiai šiais metais įvertintų iniciatyvų demokratijos kategorijoje tapęs dalyvaujamojo biudžeto principu įgyvendinamas projektas pakvietė žmones pačius siūlyti savo idėjas, balsuoti ir nuspręsti, kurias jų įgyvendins ir finansuos Kretingos rajono savivaldybė. Konkursą organizuojantis Politikos inovacijų institutas skelbia, kad šioje kategorijoje buvo įvertinta politinė veikla, skatinanti gyventojus įsitraukti į nuomonės formavimo ir sprendimų priėmimo procesus. „Jau pirmaisiais metais sulaukėme nemenko rajono žmonių susidomėjimo ir įsitraukimo – ir balsavo, ir siūlė savo idėjas, ir su užsidegimu agitavo gyventojus palaikyti jų iniciatyvas. Rajono gyventojai bendruomeniški, aktyvūs, bet matome, kad Gyventojų iniciatyvos dar labiau paskatino juos ne nuošaly stebėti, bet pačius imtis sprendimų dėl savo aplinkos“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė. 2020-ųjų pradžioje Gyventojų iniciatyvų projektui buvo pateiktos 47 iniciatyvos, kaip panaudoti dalį Savivaldybės biudžeto lėšų. Jau pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais už pačių gyventojų pasiūlytas iniciatyvas balsavo apie 7,7 proc. balsavimo teisę turėjusių Kretingos rajono gyventojų. Šiemet Politikos inovacijų konkursui iš viso buvo pateikta beveik 400 projektų ar iniciatyvų, jas vertino daugiau nei 1 tūkst. vertinimo komisijos narių iš 47 šalių. Nugalėtojai kiekvienoje iš 9 konkurso kategorijų paaiškės gruodžio 3 dieną. Kretingos rajono Gyventojų iniciatyvų pristatymas konkurso finale: --- https://innovationinpolitics.eu/en/best-practice/residents- initiatives-in-kretinga-district/.
Rajono Savivaldybės informacija
Patvirtino daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo programą
Kretingos rajono savivaldybės taryba šį ketvirtadienį patvirtino Daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo (DGNTT) programą. Apie 13 tūkst. – maždaug pusė rajonų gyventojų, – gyvena daugiabučiuose namuose, kurių daugumos kiemai rimtesnio remonto nėra matę jau tris dešimtmečius. Neįsiteisinę sklypų paramos negaus DGNTT programos vienas svarbių tikslų – skatinti teisę į Savivaldybės administracijos iniciatyva suformuotus žemės sklypus daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti. Neįsiteisinus žemės sklypo, nebus galimybės pretenduoti į DGNTT programos lėšas. Savivaldybė programos projektams suteiks tik dalinį finansavimą. Kiek kasmet lėšų šiai programai bus skiriama Savivaldybės biudžete, priklausys nuo planuojamų tų metų biudžeto įplaukų, kitų aplinkybių. Tą spręs ir kasmet biudžetą tvirtinantys Savivaldybės tarybos politikai. Lėšos bus ribotos, todėl programoje numatyti kriterijai Savivaldybės paramai gauti. Pagal vieną svarbiausių kriterijų – kuo daugiau lėšų teritorijos sutvarkymo projektui įgyvendinti surinks patys gyventojai, tuo didesnė bus tikimybė gauti dalinį Savivaldybės finansavimą. Pagal programą, Savivaldybė suformuos žemės sklypus prie daugiabučių, parengs jų teritorijų tvarkymo projektinius pasiūlymus su preliminaria sąmata. Daugiabučių namų bendrijos ar jungtinės veiklos sutartimi, kitaip namo gyventojų įgaliotas asmuo, turintis teisę teikti turto administravimo paslaugas, inicijuos gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo darbų techninį projektų rengimą, gaus tam gyventojų pritarimą. Gavusi gyventojų įgaliojimą, Savivaldybės administracija vykdys viešuosius pirkimus rangovams, statybos darbų prižiūrėtojui parinkti. Sutartį su parinktu rangovu pasirašys gyventojų įgaliotinis. Projektai bus įvairaus sudėtingumo – vienur remontuos, rekonstruos esamus teritorijų infrastruktūros elementus, kaip antai – lietaus, nuotekų, apšvietimo tinklus, įvažiuojamuosius kelius, dangas, aikšteles automobiliams, sportui, vaikams žaisti, pėsčiųjų takus, želdinius ir pan., kitur – įrengs, suprojektuotus naujus.
Sūdėnai. Gilią senovę menantis kaimas.
Netoli Laukžemės, pasienyje su Latvija, driekiasi Sūdėnų kaimo žemės. Jose rastas gludintas akmens kirvukas siaurėjančia pentimi, taip pat Šventosios slėnyje aptiktos ugniaviečių liekanos bei žmonių nuskeltos titnago skeltės liudija, kad šioje vaizdingoje vietovėje žmonės ėmė kurtis jau gilioje senovėje, dar neolito pabaigoje ar žalvario amžiuje. Vakarų baltų palikti pėdsakai Daugiau žinių turime apie ankstyvajame ir senajame geležies amžiuose čia gyvenusią vakarų baltų bendruomenę, kurią mena pilkapynas ir kapinynai, išlikę Šventosios slėnio kalvelėse. Pilkapyną sudaro 5 skirtingo dydžio – nuo 4,2 iki 9 m skersmens – pilkapiai, supilti III–I a. pr. Kristų. Juose rasti 26 sudegintų mirusiųjų kapai, kuriuose smulkiai sutrupinti kauliukai buvę užkasti duobutėse arba supilti į nedideles lipdyto molio urnas. Dalis urnų stovėjo ant plokščių akmenų ir buvo uždengtos akmens plokštėmis. Kai kuriuos kapus supo nedideli akmenų vainikėliai. Pilkapyną apleidus, I a. po Kr. didžiojo pilkapio sampile dar buvusi palaidota nesudeginta moteris, prie kurios rasta gintaro ir mėlyno stiklo karolių. Kiti mirusieji nuo I a. laidoti 360 m į pietvakarius nuo pilkapyno, arčiau Šventosios esančiame Vaidavingyje. Čia rasta I–IV a. Vakarų Lietuvos pajūrio kapinynams būdingų akmenų vainikų, 2 suardyti degintiniai kapai ir geležinis įmovinis ietigalis. Apie V a. šis kapinynas taip pat buvo apleistas, o mirusiuosius gentainiai vėl ėmėsi laidoti ankstesnėje vietoje, aplink pilkapyną. Tyrimų metu čia aptikti 23 kapai su akmenų vainikais, datuojami V a.–VI a. pirmąja puse. Mirusieji laidoti nesudeginti, skobtiniuose karstuose, su negausiomis įkapėmis: gintaro karoliais, žalvarinėmis apyrankėmis, smeigtukais, segėmis, smiltainio verpstukais, miniatiūriniais lipdyto molio puodeliais ir kt. Įdomu tai, kad dalis kapų buvę pažymėti: ties 9 kapais virš žemės kyšojo akmenys, kurių dalis stovėjo ant grindinėlių, o prie vieno kapo buvęs pastatytas medinis stulpas, apjuostas 8 mažų akmenų vainikėliu. Vėliau, VIII–XIII a. čia gyvenusių kuršių pėdsakų reikėtų ieškoti Degsnės miško pietiniame pakraštyje esančioje Maro kapelių kalvelėje. Kasant iš jos smėlį, buvo randama įvairių žalvarinių kryžminių smeigtukų ir kitų papuošalų, geležinių ietigalių bei kirvių.
Ar turėsime Kretingoje žydinčių sakurų slėnį?
Nors įdėta nemažai pastangų ir lėšų, Akmenos upės slėnis Vilniaus gatvėje, anapus lurdo, taip ir netapo kretingiškių ir miesto svečių poilsio ar ramių pramogų, grožėjimosi gamta vieta. „O be reikalo, – įsitikinęs kretingiškis Pranas Liaučius, pats mėgstantis dažnai vaikščioti būtent čia. – Šis slėnis turi kažkokios traukos, kuri galbūt siejasi su ramybe, su natūraliai susiformavusiu landšaftu.“ P. Liaučius, Statybininkų gatvės seniūnaitis, sakė negalįs būti abejingas aplinkai ir mano, kad gražiai, tvarkingai gyventi Kretingoje nori ne jis vienas. „Anądien nebeapsikenčiau – dvi valandas slėnyje kuopiau šakų, lapų sąnašas iš Pastauninko upelio, surinkau išmėtytas trinkeles. Sakau statybininkams, ko jūs per tvorą tų plytelių primėtote. Šie tvirtino, kad tai prošal einančių vaikų darbas. Surinkau, „suštabeliavau“, sakau, pasiimkite. Tai pažiūrėjo į mane kaip į keistuolį...“, – P. Liaučius sakė, kad pasiilgstąs bendrų miestelėnų talkų – per jas galima daug nuveikti, tvarkant viešąsias miesto erdves. P. Liaučiaus pastebėjimu, Akmenos slėnis galėtų virsti sakurų parku – šie, pavasarį anksti pražystantys medžiai, yra dekoratyvūs, ir, kai niekas aplink dar nežydi, džiugina akį ir po žiemos pavargusią sielą. „Manau, kad tam nereikėtų daug lėšų – svarbu būtų sutelkti žmones, miestelėnus, kurie galbūt panorėtų savo miestui padovanoti po medelį, gal ir aplink Kretingą esantys medelynai paaukotų vieną kitą sodmenį, – pasvarstė kretingiškis. – Bet gal reikėtų apskritai atsiklausti žmonių nuomonės? Nebūtinai sodinti sakuras. Juk čia galėtų žydėti ir kitokie dekoratyvūs žydintys medžiai – alyvos, jazminai, o gal ir – mūsų soduose įprastos vyšnios...“ Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad Akmenos upės slėnis yra didelis seniūnijos rūpestis: „Ne per seniausiai gvildenome slėnio viziją – ką norėtume jame matyt, kaip jis turėtų atrodyti, kad žmonių norai nesusikirstų su mūsų ketinimais. Su Pranu, su kitais iniciatyviais miesto gyventojais tikrai padiskutuosime, ką seniūnija ir žmonės galėtų kartu nuveikti.“
Pirmasis rajone afrikinio kiaulių maro atvejis
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai Darbėnų seniūnijos Žalimų miške sumedžiotam šernui nustatė afrikinį kiaulių marą (AKM). Taikomi antros zonos apribojimai Laikinai Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vedėjo pareigas einančio Viliaus Stančiko teigimu, mūsų rajone tai pirmas toks atvejis. Ši liga šernams perduodama tiesioginio kontakto su apsikrėtusiais gyvūnais metu per ekskretus, sekretus ar kraują. Nuo AKM patvirtinimo momento visas Kretingos rajonas yra įtrauktas į II zoną, t. y. užkrėstą teritoriją. Iki šiol II zonoje buvo tik atskiros seniūnijos – Kartenos, Imbarės, Kūlupėnų, kadangi jos ribojasi su šalia esančiais rajonais, kuriuose AKM nustatytas anksčiau. II zonoje taikomi apribojimai kiaulių judėjimui iš laikymo vietų. Laikymo vieta turi atitikti visus biologinio saugumo reikalavimus, atliekama nuolatinė oficiali veterinarinė priežiūra. Pasak V. Stančiko, svarbu, kad užkrėstoje teritorijoje laikantieji kiaules ne vėliau kaip prieš 3 dienas apie skerdimą savo reikmėms informuotų įgaliotąjį veterinarijos gydytoją, kuris po skerdimo turi kiaulę apžiūrėti, įvertinti patologinius anatominius pakitimus ir, esant gyvūnų užkrečiamosios ligos įtarimui, paimtų mėginius tyrimams dėl AKM. „Afrikinis kiaulių maras – didelė problema, kadangi nėra nei vaistų, nei vakcinos, o virusas pavojingas tiek šernams, tiek kiaulėms. Mirtingumas nuo šios ligos siekia 95–99 procentus“, – akcentavo KVMVT vedėjas.
Į šešis rajono tvenkinius paleido žuvis plėšrūnes
Trečiadienį į 6 Kretingos rajono vandens telkinius paleista 1 tūkst. 100 šiųmečių ežerinių lydekų, kurių bendras svoris sudaro 110 kg. Saugo, kad vanduo neuždumblėtų Ankstesniais metais į tvenkinius būdavo paleidžiama ir kitokių žuvų – sidabrinių karosų, plačiakakčių, lynų, baltųjų amūrų. Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė už ekologiją atsakinga rajono Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo specialistė Lina Rimkuvienė, vien lydekomis apsiribota laikantis rekomendacijos: šiuo metu daugelyje ištirtų tvenkinių dominuoja smulkiosios karpinės žuvys, o plėšriųjų – per mažai. „Tokiais atvejais vanduo darosi nebe skaidrus, uždumblėja, nustoja vystytis povandeninė augmenija“, – paaiškino specialistė. Jos žodžiais, povandeninės augmenijos bendrijos yra svarbios mikrobestuburių, taip pat ir daugelio ežerinių žuvų rūšių buveinės bei nerštavietės. Plėšriosios žuvys, kaip lydeka, kontroliuojančios smulkiųjų karpinių žuvų gausą, neigiamus procesus slopina natūraliai. Lydekas Kretingos rajono savivaldybė pirko iš viešųjų pirkimų konkursą laimėjusios Vilniaus rajono bendrovės „Akvilegija“. Priskaičiavus transportavimo išlaidas, šiai įmonei buvo sumokėta 2 tūkst. 900 eurų. Įžuvinimo darbe, be L. Rimkuvienės, dalyvavo Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos specialistas Edmundas Mikaločius, taip pat lydekas atgabenęs bendrovės „Akvilegija“ atstovas Kęstutis Skridelskis. Pagal praėjusiais metais atliktus ichtiofaunos (žuvų) išteklių tyrimus ir paruoštą ilgalaikį žuvų įveisimo planą, taip pat atsižvelgus į tvenkinių plotus, daugiausia ežerinių lydekų – 400 – atiteko Rūdaičių tvenkiniui. Į Kretingos dvaro parko III tvenkinį buvo paleista 250, į II tvenkinį – 200, į Šukės tvenkinį – 100, į Kretingos dvaro I tvenkinį – 80 ir į Kretingos vienuolyno (Pastauninko) tvenkinį – 70 šiųmečių lydekų.
Mėguvos gatvėje – automobilių stovėjimo aikštelės
Mėguvos gatvėje bus naujai įrengtos arba praplėstos automobilių stovėjimo aikštelės – prie mokyklos-darželio „Žibutė“ ir Kretingos meno mokyklos. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo ir rajono Saugaus eismo komisijos vadovo Povilo Černeckio žodžiais, automobilių parkavimas Mėguvos gatvėje – įsisenėjusi problema. „Tėvai atveža mažamečius vaikus į mokyklą-darželį, automobilius stato siauroje Mėguvos gatvėje, nes daugiau nėra kur. Darbuotojai mašinas taip pat parkuoja gatvėje, užkimšdami ją ir sukeldami nepatogumų kitiems vairuotojams. Saugaus eismo komisija nuolat gauna aplinkinių daugiabučių namų gyventojų skundų dėl automobiliais užkimštos gatvės, kurioje ypač pavojinga žiemą, nes gatvė nelygi, jos pakalnėje ir įkalnėje pašalus labai slidu“, – apie būtinybę įrengti automobilių stovėjimo aikšteles kalbėjo P. Černeckis. Jo žodžiais, prie Meno mokyklos automobilių parkavimo aikštelė taip pat – ankšta, nesužymėtos parkavimo vietos, tačiau tetelpa apie 10 automobilių. Jose parkuojasi į darbus atvykę mokytojai, o į užsiėmimus vaikus atvežančių ar pasiimančių vaikų tėvams nėra kur saugiai sustoti – net ir esant laisvų vietų, į aikštelę įvažiuoti draudžia ženklas. Todėl, atsižvelgiant į gyventojų prašymus, Kretingos rajono savivaldybė šiemet parengė aikštelių Mėguvos gatvėje įrengimo ir aikštelės prie Meno mokyklos rekonstrukcijos projektus. Darbams atlikti jau parinktas ir rangovas – Plungės bendrovė „VVarff“.
Buvusi „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narė Nijolė Bertašiūtė šiuo metu yra politikos mokslų ketvirto kurso studentė Vytauto Didžiojo universitete Kaune, tačiau pašnekovė iki šiol puikiai prisimena veiklą „Kuprinėje“. „Redakcijoje ir jaunimo priede praleistas laikas – neįkainojamas. Visa tai buvo puikus pradžios taškas man, siejančiai savo ateitį su rašymu, ir suteikta nepaprasta galimybė sukaupti žinių apie komunikaciją bei rašymo subtilybes“, – prisiminimais dalijosi buvusi kuprinietė. Mėgo rašyti Jaunųjų žurnalistų akademijos veikloje mergina pradėjo dalyvauti prieš šešerius metus, kai dar mokėsi Vydmantų gimnazijoje. Šį sprendimą lėmė pašnekovės noras kurti daugiau nei vien mokyklos laikraštyje. Ji norėjo išbandyti savo aistrą rašymui aukštesniu lygiu. Trejus metus N. Bertašiūtė aktyviai kūrė priede, o čia, anot jos, pažino žurnalistikos grožį ir susidūrė su pirmaisiais iššūkiais. „Dar ir dabar prisimenu man vieno asmens pasakytus žodžius, kad tikras žurnalistas turi būti toks, kuris įlips pro langą, jei jam neatidarys durų, tačiau, manau, kad tai yra netiesa, kadangi tikram žurnalistui visada bus atvertos durys, nes pašnekovas supras būtinybę su juo tartis“, – teigė studentė. Pasak buvusios Jaunųjų žurnalistų akademijos narės, laikas, praleistas „Kuprinėje“, suteikė naudingos informacijos gramatikos, teksto struktūros atžvilgiu. Be to, tokiais pačiais principais, kaip ir pradėjus rašyti straipsnius, mergina vadovaujasi ir dabar. Ji teigė, kad svarbiausią naujieną reikia paminėti dar pačioje straipsnio pradžioje, o tekstą kurti geriau trumpesnį ir aiškesnį, tačiau jame turi išlikti būtini faktai ir reikiama informacija. Kraštietė akcentavo, kad bendradarbiavimas „Kuprinėje“ išugdė visada „įjungti“ naujienų lokatorius, laiku pristatyti darbus ir darbuotis net ekstremaliomis sąlygomis. Anot N. Bertašiūtės, kiekvienas jaunimo priede nuveiktas darbas, sutiktas žmogus yra įsimintinas. Ji tikino, kad apie pašnekovus ir interviu kontekstą galėtų kalbėti net dabar, praėjus nemažai laiko. „Kai rašai straipsnį, kiekvienas pašnekovas turi tapti tavo pasauliu – taip tavo rašomas kūrinys tampa svarbus ir tau, ir skaitytojui“, – tvirtino buvusi kuprinietė.
Kretingiškė Gintarė Pociūtė teigia, kad, supratus, jog pasirinktos studijos neteikia džiaugsmo, reikėtų nebijoti pokyčių ir išdrįsti keisti savo gyvenimo būdą. Mergina keturis kartus buvo pirmakursė, o šiuo metu ji antrus metus studijuoja muzikos pedagogiką Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir džiaugiasi savo pasirinkimu. Mergina prisiminė, kad, besimokydama Pranciškonų gimnazijoje, ji neturėjo konkrečios vizijos, ką norėtų veikti baigusi mokyklą: „Žinojau, kad tai bus sritis, susijusi su muzika, ji visada buvo mano mintyse.“ Muzika pašnekovę lydi nuo mažens – ji yra baigusi Kretingos meno mokyklą, fortetpijono klasę pas Ritą Pukelytę-Retkienę, dalyvavo bažnyčios choro veikloje ir tapo grupės „Absurdas“ nare. Sustiprino pasitikėjimą savimi Mokykloje kelių vyresnių bičiulių – Monikos Jonauskaitės, Sandros Leliugaitės, Barboros Šiaulytės ir Karolio Marcevičiaus – G. Pociūtė buvo pakviesta grupėje „Absurdas“ groti klavišiniais. Pašnekovė prisiminė, kad grupė perdainuodavo ir kitų atlikėjų kūrinius, ir kūrė savo dainas, kelerius metus „Absurdas“ aktyviai dalyvavo įvairiuose Kretingos miesto ir rajono renginiuose, koncertuose. Mergina neslėpė, kad mokykloje jai teko patirti ir patyčių, o muzikos grupė ją sustiprino. „Ši patirtis – nuostabi. Visa grupė buvome neformalai, netradiciniai atlikėjai, dėl to sulaukdavome daug pagyrimų. Grodama grupėje pasikeičiau ir aš pati – pradėjau labiau pasitikėti savo jėgomis, pakilo mano savivertė. Ilgainiui sulaukiau daugybės komplimentų dėl to, ką darau“, – tikino kretingiškė.
Kurti dažnai įkvepia jausmai, neretai – ir slogūs. Tuomet kūryba tampa tarsi išsikalbėjimo forma. Aštuoniolikmetei palangiškei Miglei Sokolovaitei poezija jau tapo svarbia gyvenimo dalimi, skatinančia atskleisti jausmus. Neseniai įvykusiame konkurse „Moksleivių poezijos ruduo Palangoje“ mergina pelnė II vietą. Jaunoji kūrėja rašyti pradėjo aštuntoje klasėje. „Pavargusi nuo griežta struktūra nuobodžiomis temomis mokykloje rašomų rašinių, atradau, kad tekstu galima atskleisti daug emocijų“, – tikino pašnekovė. Mergina teigė, kad tuomet ji dažnai patirdavo nesusipratimų, išgyvendavo skausmą, jai atrodė, kad „gyvenimo tėkmė neteisinga, skaudi“, todėl įprato „išsikalbėti popieriaus lapui“. Dienoraščio Miglė nerašė, nes kasdieniai išgyvenimai neatrodė svarbūs, o eilėraščiai tapo jos sielos išsikalbėjimo forma. „Taip gimė mano pirmieji eilėraščiai, viena kita trumputė novelė“, – prisiminė mergina. Pašnekovei pradėjus lankyti Palangos senąją gimnaziją, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Galinauskienė paragino ją dalyvauti poezijos šventėje, tad Miglė pradėjo kurti daugiau eilėraščių, kad jų užtektų konkursui. „Galbūt mokytoja mane paskatino kurti ir dėl to, kad mano sesuo Ieva taip pat rašo eilėraščius“, – mąstė mergina. M. Sokolovaitę kurti dažniausiai įkvepia koks nors netikėtai užplūstantis jausmas, kurį sunku apibūdinti žodžiais, bet nesinori užmiršti. „Būna, stoviu tarpdury pamiršusi, ko atėjau į kambarį, ir staiga toks déj? vu, tarsi kažkada jau užuodžiau būtent tą kvapą, kažkada jau jaučiau būtent tokią šilumą. Arba prieš užmiegant, antrą valandą nakties, galvoje kuriasi kokia istorija“, – atviravo mergina. Miglė pripažino, kad kartais jos eilėraščiai gimsta ir spaudžiant terminams. Kartais nusprendus dalyvauti kokiame nors konkurse, tenka paskubomis kurti. Moksleivė aprašo daiktus, užrašo kiekvieną keistesnę mintį. „Tokiu būdu stebuklingai per vieną vakarą sukuriu kokius septynis eilėraščius. Taip jau yra su poezija – kuo keistesnė mintis, tuo geriau ir meniškiau daugeliui atrodo“, – dalijosi jaunoji kūrėja.
Ką veikti per karantiną?
Šiomis dienomis gyvenimas žmonėms nėra lengvas – vyraujant globalinei pandemijai, namie stinga veiklos. Uždarytos beveik visos pramogų vietos, maitinimo įstaigose maistas gaminamas tik išsinešti. Kadangi žmonės karantino metu daug laiko praleidžia namuose ir turi daugiau laiko apmąstymams, po pirmojo karantino padaugėjo vizitų pas psichologą ar psichiatrą. Siekiant išvengti gerokai padidėjusio tokių vizitų skaičiaus, pateikiu veiklų namuose per karantiną pasiūlymą. Namie veiklų spektras platus: lieka laiko iš pagrindų susitvarkyti namus, galbūt perstumdyti baldus ar atlikti renovaciją. Besitvarkant svarbu atsirinkti reikalingus daiktus, o nebereikalingus – išmesti ar atiduoti labdarai. Šis laikotarpis labai naudingas mokslams. Prieš tai buvo populiaru pasiteisinti dėl nepadarytų namų darbų ar neperskaitytų knygų, kad stigo laiko. Dabar jo yra į valias. Atlikite visus nepadarytus darbus, susijusius su mokslais, arba skaitykite knygas. Kada, jei ne dabar, pasisemsite senovės išminties ar perskaitysite knygas, kurias jums rekomenduoja draugai? Tiems, kurie niekaip nerasdavo laiko išmokti užsienio kalbos – metas suklusti. Dabar yra tinkamiausias laikas mokytis ir siekti savo svajonių. Per pirmąjį karantiną žmonės skundėsi negalintys susitikti su draugais. Tam yra alternatyva – žmonėms reikia bendravimo, todėl siūlau laiką praleisti plepant internetu ar net žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Tai yra puiki galimybė išbandyti kažką naujo, jei anksčiau žaidimai neatrodė labai įdomūs. Jeigu prieš karantiną nebuvo laisvo laiko apsilankyti sporto klube, dabar yra tinkamas metas sportuoti. Internete galima rasti gausybę pratimų. Visi norime puikaus kūno, tad kodėl jo nepradėjus tobulinti dabar? Pusmečio pakaks pasiekti norimų rezultatų.
Būti jaunas, sveikas, energingas ir žvalus norėtų kiekvienas moksleivis, deja, daugelis jaunuolių koncentruojasi į savo problemas ir tai, kas jiems nesiseka – nerimas, depresija, nepabaigtos užduotys ar netikri draugai, yra dažnesni minčių palydovai. Viena klastingiausių paauglius aplankančių ligų – depresija kartais pernelyg nuvertinama aplinkinių dėl žinių stokos. Jų manymu, tokie žmonės yra pesimistai, negalintys sudėtingose situacijose įžvelgti šviesiosios pusės. Paaugliai, pripažinę šią ligą, dažnai būna apkaltinti simuliacija, vaidyba. Tai – viena priežasčių, kodėl daugelis bijo imtis konkrečių veiksmų, pajautę neigiamas emocijas.Vis dėlto, jei žmogus jaučia būtinybę „vaidinti“, kad serga, jam taip pat reikalinga pagalba. Keletas moksleivių sutiko anonimiškai pasidalinti savo asmenine patirtimi, susijusia su neigiamais jausmais ir depresija. Vienas jų teigė, kad mokykloje jis dažnai pastebintis neigiamas emocijas išgyvenančius jaunuolius, dažnai jas ir pats patiria. Kito respondento teigimu, tokius jaunuolius sunku pastebėti, nes kai kurie moksleiviai labiau bendrauja su artimiausiais draugais. Vis dėlto jaunuoliai depresijos sąvoką teigė suvokiantys ir ja nemanipuliuoja: „Nenoriu juokauti su liga ir nemanau, kad frazė „šią savaitę man buvo depresija“ turėtų būti taip lengvabūdiškai ištariama.“ Tokiai nuomonei prieštaravo antrasis respondentas, tvirtindamas, kad ši frazė tinkama apibūdinti ypač liūdną nuotaiką. Paklausti, kokie galėtų būti patarimai depresiją patiriantiems bendraamžiams, moksleiviai pasiūlė susirasti žmogų, kuriuo būtų galima pasitikėti ir pasikalbėti, išvardinti bent 5 gerus dalykus apie save ar savo gyvenimą, ieškoti naujų pomėgių, dalyvauti daugiau veiklų, kurios padėtų nukreipti dėmesį nuo negatyvių minčių, o jas pakeistų linksmesnė kasdienybė.
Rudens įkvėpta kūryba
„Pajūrio naujienų“ jaunieji žurnalistai nenustoja kurti ir karantino metu. Nors susitikimai realybėje šiuo metu negalimi, moksleiviai virtualaus pokalbio metu pasidalino savo mintimis ir idėjomis, kas juos įkvepia šiuo lietingu ir kupinu pilkumos metų laiku. Lango išmintis
Lukrecija GABRĖNAITĖKiekvieną kartą, pažiūrėjus pro langą, matau pilką dangų, kaimynų stogus, kaminus ir langus, trečdalį šiltnamio, garažą ir daugybę žalios spalvos. Ir kiekvieną dieną tas pats, mat oras čia keičiasi ne itin dažnai. Nors visai neseniai pastebėjau, kad dvi dienas dangus būna apsiniaukęs, o trečiąją – išlenda ir saulė. Man visada labiau patiko trečioji diena, nes gelsvas kambarys yra daug mielesnis negu melsvas. Deja, kai šviečia saulė, jaučiu nostalgiją toms dienoms, kai jos nebuvo. Žinot, ką man labiausiai primena niūrus oras? Kalėdas! Jos niekada nebūna šviesios, šiltos ir baltos. Per jas lyja ir pučia vėjas. Jau seniai susitaikiau su faktu, kad nematysiu baltų Kalėdų. Visų pirma dėlto, kad čia Lietuva, pats pavadinimas reiškia – ten, kur daug lyja. Visų antra – klimato kaita. Liūdna, žinau, bet pernai buvo vos kelios dienos su sniegu ant žemės, ir kiekvienais metai tas skaičius mažės ir galiausiai jo nebeliks. Man nepatinka žiūrėti pro langą, nes viskas, ką matau, yra niūrus oras, bet jis priverčia mane susimąstyti apie vieną linksmiausių švenčių ir apie vieną didžiausių pasaulio problemų, tad gal nėra jis toks blogas? --- Nemokėti
Linas DAUGĖLAKažkodėl eidamas tuo pačiu taku nori sutikti kažką nepažįstama. Nori sutikti Jobą, Abraomą, bet giliai žinai, kad pabijosi juos užkalbinti, tik akimis nuseksi nueinančius siluetus dulksnojančiam lietaus molberte. Šiandien apgriuvęs namo kampas mokosi šypsotis. Kaip žmogus po ligos ar avarijos bepradedąs vaikščioti. Spinduliai bando atrakinti jo šypseną. Toli nuaidi traukinys, signalizuoja. „Matyt skruzdėles baido nuo bėgių“, – sumurma praeivis. Šypsena ima blukti. Lyg daug kartų girdėtos traukinio aimanos ar tas pats kelias, kurio taip gera nemokėti atmintinai. --- Lapkričio popietė
Vita MICKUTĖLietaus lašai barbena į palangę ir lenktyniauja, kuris greičiau nusileis šaltu lango stiklu. Netrukus viskas aprimsta. Lašeliai pakimba ant lango. Vėjas nustoja pūsti pasakas ilgas. O aš sėdžiu ir stebiu pasaulį pro uždarą langą. Lapkričio popietės vaizdai prigulė ant popieriaus lapelio ir dalinuosi jais su Tavimi. Kokia Tavo lapkričio popietė? ---
Rudens kryžkelė
Viltė KNIEŽAITĖŠaltis ir purvas – šiuo metu tai asocijuojasi man su rudeniu. Jeigu būčiau rašiusi savo mintis prieš keletą savaičių, būčiau buvusi banali ir naivi. Auksaspalviai lapai, gamtos gražumas, atgaivinantis lietus. Taip, tai yra gražu, ruduo yra gražus, bet tai tik jo išorė. Rudens vidus yra toks pat nešvarus, kaip ir visų žmonių. Visų, nes kiekvienas žmogus turi savo purvo viduje, bet ruduo jo žmogui atneša daugiausiai. Laikui bėgant ir dienoms trumpėjant, susimąstai, kas esi tu, ko tu iš tikro nori ir ko gyvenimas nori iš tavęs. Tikėtina, kad prieini kryžkelę ir ten sustoji, nebežinai, kur eiti, tik stovi ir nori šaukti. Šauki ir lieji savo emocijas tol, kol nieko nebelieka, o tada atsigręži atgal, apsižvalgai ir nueini ten, kur tave siunčia pats likimas. Argi nejuokinga? Kokie mes pažeidžiami. Bevaliai ir beviltiški. Bet toks žmogus ir iš jo geriausia nieko nesitikėti.
Gruodžio 4-ąją Kretingos dvaro rūmų istorinė veranda taps balta pasaka. Lankytojai pro įstiklintus verandos langus galės išvysti baltai pasipuošusią eglę, žibintų jūrą, įvairius karpinius, kurie puoš langus, o Salomėjos Nėries kūrinio „Senelės pasaka“ personažai nukels į pasakų karalystę. Reginys užburs ir didelius, ir mažus – kalėdinė muzika ir įspūdingas apšvietimas sukurs nepakartojamą atmosferą. Dėl karantino parodą įstiklintoje verandoje lankytojai galės apžiūrėti tik iš lauko nuo 17 iki 21 valandos. Paroda bus eksponuojama iki Trijų karalių šventės. Taip pat gruodžio 4–5 dienomis kretingiškiai turės išskirtinę galimybę pamatyti, kaip, naudojant modernią lazerių techniką, ant istorinių miesto pastatų atgyja Kalėdų pasaka, sukurta net iš 150 rajono švietimo įstaigų bendruomenių piešinių. Kalėdų pasakos ekranais taps Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios bokšto ir vienuolyno pastato sienos. Pasakai sukurti skirti švietimo įstaigų bendruomenių piešiniai atspindės šias temas: „Žiema Kretingoje“, „Adventas – laukimo metas“, „Kalėdų magija“, „Mano kalėdinė svajonė“ ir kt. Siekiant išvengti susibūrimų, meninė instaliacija bus rodoma du vakarus nuo 17–22 val., Kalėdų pasaką bus galima stebėti iš skirtingų miesto centro vietų. Gruodžio 4 dieną nušvis ir pagrindinė Kretingos miesto eglė, kuri šiais metais bus dedikuota vaikų norams. Vaikai namie parašytus laiškus Kalėdų seniui galės įmesti į interaktyvų Kalėdų senelio paštą, kuris veiks iki Naujųjų metų. Kad norai išsipildytų, įmetus laišką, sužibs net 600 žaliaskarės lempučių, kviečiančių patikėti Kalėdų stebuklu. Šiemet kalėdinę nuotaiką Kretingoje taip pat kurs šviečiantys tradiciniai LED papuošimai gatvėse ir net kelios dešimtys išskirtinių kalėdinių dekoracijų – šviečiančių bumbulų – skirtingose miesto vietose.
Rajono Savivaldybės informacija
Kretingos ligoninei trūksta personalo ir deguonies
Šią savaitę net dukart į posėdį susirinkusi Ekstremalių situacijų komisija (ESK) aptarė situaciją Kretingos ligoninėje ir Padvarių socialinės globos namuose. Jeigu pastarojoje įstaigoje situacija yra pakankamai stabili, tai Kretingos ligoninė šiandien turi problemų ir dėl personalo trūkumo, ir dėl painiavos, kaip, gausėjant kovidinių ligonių, gydyti vadinamuosius švarius ligonius. „Nacionalinis visuomenės sveikatos centras mūsų ligoninėje, Chirurgijos, terapiniame ir slaugos skyriuje, skelbia COVID-19 židinį. Kur guldysime ne koronavirusu susirgusius ligonius, nežinome“, – teigė Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus. Tai, kad nėra kaip gydyti ne kovidinių ligonių, prakalbo ir ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė, kuri iškėlė ligoninės išgyvenamumo klausimą: gerokai mažiau suteikiant įprastų paslaugų, mažėja ir ligoninės pajamos, o išlaidos, susijusios su koronaviruso gydymu, yra milžiniškos. Deja, ESK, vadovaujama Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės, padėti negalėjo, tačiau pasiūlė ligoninės vadovams surašyti raštą, kad bendromis ligoninės ir Savivaldybės jėgomis problemą būtų galima išsiaiškinti Sveikatos apsaugos ministerijos lygiu. Dar viena nemaloni naujiena – kad Klaipėdos ligoninės grąžina Kretingos greitosios medicinos pagalbos medikų atvežtus pacientus. „Grąžina mums žmones su pasenusia etikete „pagal gyvenamąją vietą“, neva, yra ligoninių vyriausiųjų gydytojų nurodymai nieko nepriimti. Tai – nehumaniška“, – kokios problemos iškyla dėl ne COVID-19 sergančių pacientų, išsakė A. Šalavėjus.
Pirmadienio pavakarę Kretingoje, J. Jablonskio g., susidūrė trys automobiliai ir dviratininkas. Eismo įvykio metu dviratininkas, gimęs 1947 m., žuvo. Klaipėdos apskrities VPK duomenimis, dviračiu važiavusį žmogų partrenkė ir mirtinai sužalojo automobilis „VW Touran“, kurį vairavo girtas (nustatytos 2,33 prom.) vyras, gimęs 1959 m. Po to automobilis „VW Touran“ išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Fiat Ducato“, vairuojamu 1970 m. gimusio asmens, bei atsitrenkė į iš paskos „Fiat Ducato“ važiavusį automobilį „Mazda 3“. Pastarąją mašiną vairavo 1999 m. gimusi moteris. „VW Touran“ automobilio vairuotojas uždarytas į areštinę. Vyksta ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 6 d.
„P. n.“ informacija
Tvenkinyje rado skenduolę
Praėjusį šeštadienį tvenkinyje netoli Kretingos rajono kultūros centro apie 8.30 val. rasta nuskendusi 1942 m. gimusi moteris. Jos kūną vandenyje atsitiktinai pastebėjo pasivaikščioti išėję praeiviai. Gavę pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro, skenduolę ištraukė Kretingos priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai-gelbėtojai. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
„P. n.“ informacija
Daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto tvirtinimas susidūrė su kliūtimis iš Lenkijos ir Vengrijos, kurių vyriausybės prieštarauja ES investicijų susiejimui su teisės viršenybe. Tačiau europarlamentarai įsitikinę, kad teisės viršenybės sąlyga – itin svarbi. Šie metai Europos Sąjungai svarbūs ne tik tuo, kad tvirtinamas ateinančių septynerių metų biudžetas. Kartu su juo buvo pateiktas ir ES atsigavimo fondo pasiūlymas, kuris prie biudžeto prideda dar 750 milijardų eurų, skirtų padėti Europos šalims atsigauti po COVID-19 pandemijos. Kaip pastebėjo europarlamentaras Andrius Kubilius, abu šie paketai kartu sudaro apie du trilijonus eurų, o tai padidina ES perskirstomų pinigų dali iki maždaug dviejų procentų visų ES šalių bendro vidaus produkto kartu sudėjus. Tarsi ir kuklus skaičius, tačiau kone dvigubas šuolis lyginant su ankstesnėmis sumomis. Atsigavimo fondas, dar kitaip vadinamas ES Naujosios kartos fondu, ne tik padės įveikti pandemijos metu patirtus ribojimus ir ekonomikos lėtėjimą. Jis orientuotas į visų ES šalių ūkio nukreipimą naujomis, pažangesnėmis vėžėmis. Tai ir skaitmeninimas, ir perėjimas prie žalesnių technologijų, ir didesnio socialinio saugumo bei bendrumo puoselėjimas. Pastarosiomis dienomis ši optimistinė perspektyva šiek tiek apsiblausė, kadangi viso paketo tvirtinimas susidūrė su kliūtimis. Dvi šalys – Vengrija ir Lenkija – ėmė grasinti blokuoti tiek biudžeto, tiek atsigavimo fondo lėšų tvirtinimą, prieštaraudamos siekiui jas susieti su teisės viršenybės principo laikymusi. Prie jų šiek tiek aptakiai prisijungė ir Slovėnija, kuri 2021 m. antroje pusėje pirmininkaus ES Tarybai.
|
|
