|
|
|
(1509) 2020-11-24
Vakar, lapkričio 23 d., apie 16 val. Kretingoje, J. Jablonskio g., susidūrė trys automobiliai ir dviratininkas. Eismo įvykio metu žuvo 1947 m. gimęs dviratininkas. Klaipėdos apskrities VPK duomenimis, avariją sukėlė 1959 m. gimęs vyras. Automobilį „VW Touran“ jis vairavo būdamas neblaivus – nustatytos 2,33 prom. Vairuotojas uždarytas į areštinę, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nelaimė Kretingoje užfiksuota ir praėjusį šeštadienį – tvenkinyje netoli rajono Kultūros centro apie 8.30 val. rasta nuskendusi 1942 m. gimusi moteris. Jos kūną vandenyje atsitiktinai pastebėjo pasivaikščioti išėję praeiviai. Gavę pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro, skenduolę ištraukė Kretingos priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai-gelbėtojai. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
„P. n.“ informacija
Kretingos rajono savivaldybė skubiai ieško medicinos personalo dirbti Kretingos ligoninėje. COVID-19 liga sergančius pacientus gydančioje Kretingos ligoninėje trūksta mažiausiai 4 slaugytojų ir 2 slaugytojų padėjėjų, šį darbą gali dirbti ir studentai. Su COVID-19 sergančiais pacientais dirbsiantiems Kretingos ligoninėje slaugytojams bus mokamas 1200 Eur (suma nurodyta su 100 proc. priedu), o slaugytojų padėjėjams – 940 Eur (suma nurodyta su 100 proc. priedu) atlyginimas per mėnesį atskaičius mokesčius. Personalas bus aprūpintas visomis apsaugos priemonėmis. Kontaktinis asmuo: Kretingos rajono savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė, tel. 8 612 48 810, el. p. zita.abelkiene@kretinga.lt.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Perdavė estrados legendos dovaną
Į Vydmantus ir Rūdaičius praėjusią savaitę atkeliavo netikėta dovana – į amžinybę pavasarį išėjusios legendinės estrados žvaigždės Nelės (Nelly) Paltinienės ir jos vyro Arvydo Paltino įrašų studijos „Napsound“ įrenginiai. Taip įvykdyta dainininkės valia – perduoti muzikinę aparatūrą ilgamečiui jos bičiuliui Vydmantų parapijos klebonui Karoliui Petravičiui. Atidavė savo mikrofonus Klebonas K. Petravičius pasakojo, kad jo draugystė su Nele ir Arvydu Paltinais truko du dešimtmečius, nuo to laiko, kai jis buvo dar klierikas: „Kai susipažinome, man tebuvo vos 18-ka, ir ši draugystė trunka jau pusę mano gyvenimo. Nelly man imponavo nuo vaikystės: tokia miela, apipinta legendomis, o iš tikrųjų – labai paprasta, likimo užgrūdinta moteris. Atvykę į Palangą atostogauti, Paltinai apsistodavo mano kolegos namuose, – taip ir susipažinau.“ Abipusė bendrystė taip išaugo ir sustiprėjo, kad buvę tokie artimi lyg šeimos nariai. Kai prieš 5-erius metus dainininkė susirgo, ji dovanojo K. Petravičiui du mikrofonus, vieną jų – savo asmeninį. „Nelly pasakė: tas mikrofonas man labai brangus – su juo apkeliavau visą pasaulį. Trokštu, kad dainuodamas ir tu patirtum tokią pat laimę, kokią patyriau aš. Sakiau: miela Nelly, jūs dar dainuosit. O ji šmaikščiai atskirto: jei reikės, Karoli, tu man jį paskolinsi“, – šiltais prisiminimais pasidalijo stipriu skaidriu balsu apdovanotas ir, kaip žmonės sako, dainomis Vydmantų bažnyčią statantis klebonas K. Petravičius. Jis išvien su Vydmantų kultūros skyriaus moterų ansambliu važinėja po Lietuvą, o už koncertus surinktas lėšas skiria Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčios statybai. Vargonai – taip pat dovanoti Klebono žodžiais, N. Paltinienė labai norėjo, kad ir jos įrašų studijos Vilniuje, kur išleista per 20 kompaktinių plokštelių, instrumentai netylėtų, o tarnautų kūrybos procese. „Ji prašė, kad pasiimčiau ir aparatūrą parsivežčiau į Vydmantus. Aparatūra brangi, geros kokybės, tačiau per laiką išsiderinusi. Dabar mūsų bažnyčios statybos tarybos pirmininkas auksinių rankų meistras Virginijus Japertas ją prikelia naujam gyvenimui“, – tikino pašnekovas. Nors aparatūra padovanota jam asmeniškai, tačiau K. Petravičius tikino, neišdrįstų jos pasilikti sau: „Per daug šventa – jais buvo kuriama Lietuvos estrada.“ Kurį laiką instrumentai tarnaus vydmantiškiams, o vėliau K. Petravičius juos ketina perduoti Lietuvos estrados muziejui. „Kai muziejininkai sužinojo, kad Paltinai mums perdavė, atakavo prašymais, bet mes išpildome Nelly troškimą“, – patikino jis. Didžioji dalis aparatūros pargabenta į Vydmantų kultūros skyrių, tik vargonai – į Rūdaičių koplyčią, kur, klebono žodžiais, jų labai reikėję. „Vydmantų koplyčioje groju taip pat man brangia dovana – vokiškais Nijolės Jautakienės, žinomos dainininkės Gintarės Jautakaitės motinos, vargonais. Kaune ji įkūrė sakraliosios muzikos mokyklą, bet, pasikeitus vadovams, vargonų nebereikėjo, ir ji padovanojo juos man“, – kalbėjo K. Petravičius.
Masažo nauda Apie masažų naudą žino daugelis, tačiau retas, kuris gali įvardyti konkretų masažo veikimo principą. Taigi, kokia masažo nauda mūsų kūnui, organizmui? • Gerina imunitetą. • Sumažina nugaros skausmą. • Naudingi nėščiosioms, palengvina gimdymą bei pogimdyvinį laikotarpį. • Stiprina raumenis. • Mažina nerimą, depresiją. • Padeda atsinaujinti odai. • Mažina patinimus po operacijų. • Padeda išvengti mėšlungio. • Skatina aminorūgščių gamybą. • Gerėja miegas. • Padaugėja energijos. • Atpalaiduoja, mažina nuovargį ir įtampą. Vandens masažas namuose Šis masažas atliekama vonioje. Jei neturite masažuojamojo vandens dušo antgalio – tiks ir paprastas, tereikia nustatyti stipresnę srovę. Masažą galima atlikti pasilepinus vonioje arba tiesiog prausiantis duše. Vonios vanduo turėtų būti kiek vėsesnis, o srovės spaudimas – maksimaliai stiprus. Pirmasis žingsnis – nukreipti srovę į probleminę vietą ir intensyviai vedžioti ją po kūną sukamaisiais judesiais. Pradėti vertėtų nuo klubų, šlaunų ir keliauti link pilvo, pečių. Tokią procedūrą reikėtų darytis apie 10 minučių. Na, o baigiama vėsiu dušu visam kūnui. Žnaibymas – masažas Tai labai aktyviai veikiantis masažo tipas. Jis padeda efektyviai kovoti su celiulitu, gerina kraujotaką, odos būklę. Jį galima atlikti tiek stovint, tiek gulint ar sėdint. Idealu, jei žnaibysitės po vandens procedūrų (dušo, vonios).
„Eglės sanatorija“ – veiklos nenutraukė Viena iš tokių – Eglės sanatorija. Druskininkai vis dar pilni miesto svečių, kurie poilsiauja būtent šioje sanatorijoje. Ji veiklos nenutraukia todėl, kad ji turi asmens sveikatos priežiūros įstaigos statusą. Tai reiškia, kad čia teikiamos būtent medicininės paslaugos, todėl paprastų poilsiautojų srautas bus mažinamas, o ligoniai – laukiami. Ir nors sanatorijoje SPA paslaugos pramoginiu tikslu kol kas, Vyriausybės nutarimu, neteikiamos, o maistas siūlomas tik išsinešimui, poilsiautojai susiranda ir kitų veiklų: vaikštinėja po parkus, pažindinasi su miestu iš paukščio skrydžio kartu su Druskininkų lynų keltuvu. Tebeveikia ir dviračių nuomos punktai, suvenyrų kioskeliai. Tad visi atvykstantys gali mėgautis miesto grožiu dviračio pagalba bei įsigyti smagių atsiminimų. „Snow arena“ kol kas priima tik profesionaliu sportininkus, tad lankytojams teks palaukti karantino pabaigos. Naujos taisyklės Visos veikiančios sanatorijos patvirtino bendrus darbo organizavimo principus, kurie padės saugiau teikti paslaugas, taip apsaugant tiek įstaigų darbuotojus, tiek svečius. Tarp tokių sprendimų – baseinų ir pirčių kompleksų uždarymas pramoginiais ar poilsio tikslais, taip pat poilsio programų atsisakymas. Pasimatymas kitaip Maistas šiuo metu visoje šalyje teikiamas tik išsinešimo principu, todėl romantiškai vakarieniauti, net atvykus į kurortą, reikėtų savo kambaryje. Vis dėlto tai tikrai netrukdo gražiai praleisti savaitgalį. Užsisakykite mėgstamo maisto, įsijunkite mylimą filmą, arba priešingai, vakarieniaukite gamtos apsuptyje ir garantuojame, jog tai pavirs į puikų bei nepamirštamą pasimatymą.
Siurrealizmo stiliumi tapantis kretingiškis menininkas Andrius Miežis socialiniuose tinkluose pasidalijo džiugia žinia: jo darbas, pavadintas „Alter ego meditacija grybų pievelėje“, neseniai papuošė jo gimtojo Vilniaus prieigas – Savanorių prospektą. „Pajūrio naujienoms“ dailininkas pasakojo, kad dar pavasarį, per pirmąją karantino bangą, Vilniaus miesto savivaldybė išvien su reklaminių stendų agentūra „JCDecaux Lietuva“ sumanė įgyvendinti menininkų kūrybą sunkmečiu propaguojantį projektą „Menas be stogo. Atrask menininkus ir galerijas“. Dalyvauti šiame projekte buvo pakviesti visos šalies menininkai: savo darbus pristatė apie 500 kūrėjų, tačiau iš jų buvo atrinkta 100 darbų. „Konkursui pristačiau būtent šį savo paveikslą, nes jis ryškus, traukiantis akį ir, manau, kaip tik tinkantis miesto erdvei. Ant stendų išdidintais paveikslais pavasarį vilniečiai pasipuošė sostinę. O šį rudenį jie nusprendė kai kuriuos kūrinius pateikti dar didesniu formatu – ant naktį apšviečiamų stendų. Maniškis kaip tik taip atrinktas papuošti Savanorių gatvę, – atsidūrė pačioje judriausioje arterijoje, jungiančioje Vilnių ir Kauną“, – kalbėjo A. Miežis, neslėpdamas džiaugsmo, kad jo darbas buvo atrinktas tarp 20 kitų šalies menininkų darbų. A. Miežis sakė, kad jis buvo pakviestas dalyvauti šį rudenį didžiausios šalies dailininkų sąjungos galerijos „Arka“ surengtoje respublikinėje tarpdisciplininėje parodoje „Baltojį buveinė. Trys dekados“, kurioje savo darbus – nuo video iki tekstilės, skulptūros ir tapybos – pristatė garsiausi Lietuvos menininkai. Tačiau dėl karantino nėra galimybės parodos durų atverti lankytojams, todėl medžiaga buvo nufilmuota ir kūrėjų darbai pateikti virtualiai.
„P. n.“ informacija
Klaipėdos apskrityje padažnėjus vagystėms iš kioskų, pareigūnai nustatė galimą įtariamąjį ir jį, lapkričio 17-osios rytą važiuojantį automobiliu, sulaikė. Niekur oficialiai nedirbantis, ankščiau neteistas Klaipėdos rajono gyventojas, gimęs 1998 m., įtariamas įvykdžius ar pasikėsinus įvykdyti keliolika vagysčių Klaipėdos ir Kretingos rajonuose, taip pat Rietave, Plungėje ir Skuode. Klaipėdos rajono pareigūnai įtaria, jog sulaikytasis asmuo, spalio 22 d. įsibrovęs į kioską Karklėje, galėjo pasisavinti keletą skardinių gaiviųjų gėrimų, saldumynų bei apie 18 Eur grynaisiais pinigais. Suskaičiavus įsilaužiant sugadinto inventoriaus vertę, žala siekia 330 Eur. Maždaug po savaitės, kaip manoma, tas pats asmuo išlaužė spyną ir įsibrovė į maisto kioską Gargžduose, išdraskė kasos aparatą – padaryta nuostolių už 475 Eur. Keletą tokio pobūdžio nusikalstamų veikų sulaikytasis galėjo įvykdyti ir Kretingos rajone: naktį į spalio 15 d., sugadinus judesio daviklį ir išlaužus duris, patekta į maisto kioską, pasisavintas kasos aparatas. Žala – 565 Eur. Turimais duomenimis, spalio 30-ąją pasikėsinta įsibrauti į parduotuvę Grūšlaukės k. – sugadinta skydinė ir bandyta išlaužti duris. Nors užmačia nepavyko, padaryta nuostolių už 300 Eur. Įtariama, kad asmuo galėjo veikti ne vienas.
„P. n.“ informacija
Dar vienerias rungtynes Regionų krepšinio lygos (RKL) A divizione sužaidė Arimanto Mikaločiaus treniruojami „Kretingos“ krepšininkai, kurie, nors ir vertėsi su aštuoniais žaidėjais, sugebėjo palaužti varžovų pasipriešinimą. „Kretingos“ komanda po savaitgalio rungtynių išlaikė ketvirtą turnyrinės lentelės poziciją. Lapkričio 21 d. „Kretingos“ komanda išvykoje 82:77 (25:19; 17:23; 21:17; 19:18) palaužė Prienų „CBET-KKSC“ (1 pergalė, 5 pralaimėjimai) komandos pasipriešinimą. Rungtynes sėkmingiau pradėjo kretingiškiai, po Domininko Matučio dvitaškio su pražanga jie įgijo 11 taškų persvarą (6 min. 20:9), bet iki kėlinio pabaigos šeimininkams pavyko šiek tiek priartėti (10 min. 25:19). Antrą kėlinį po kapitono D. Matučio tritaškio „Kretingos“ komanda įgijo 9 taškų persvarą (13 min. 33:24), besibaigiant kėliniui Prienų komanda perėmė iniciatyvą ir įgijo 5 taškų persvarą (19 min. 37:42). Per likusį laiką kretingiškiai nebeleido varžovams pelnyti taškų ir rezultatas tapo lygus – 42:42. Po pertraukos ir toliau vyko atkakli kova: nors „Kretingos“ komanda ir pirmavo, bet varžovai neleido įgyti saugesnės persvaros. „Kretingos“ pergalę nulėmė D. Matučio pabaigoje realizuoti baudų metimai.
Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Domininkas Matutis (6/10 dvitaškiai, 2/5 tritaškiai, 5 rez. perdavimai, 4 per. kamuoliai, 8 išprov. pražangos, 34 naud. balai) – 24, Rytis Zabita (8/12 dvitaškiai, 17 atk. kamuolių, 6 išprov. pražangos, 33 naud. balai) – 20, Justas Grikštas (6/7 dvitaškiai) – 18, Tadas Maželis (5 rez. perdavimai) – 11, Karolis Opulskis – 8, Rokas Šimkevičius (2 per. kamuoliai) – 1, Edgaras Danys ir Tadas Budrys.
Vyr. trenerio Arimanto Mikaločiaus komentaras: „Rungtynės nebuvo lengvos, nors jas pradėjome gan neblogai, bet antrą kėlinį nesugebėjome sustabdyti varžovų komandos lyderių, kurie puolime darė, ką norėjo. Taip pat mūsiškiams sunkiai sekėsi kovoti prieš zoninę gynybą, kol kas dar esame išsimušę iš ritmo po saviizoliacijos, bet, manau, jau kitose rungtynėse atrodysime solidžiau, ypač ginantis. Prienų komanda – rimtas varžovas kiekvienai komandai, tad išvykoje iškovojome svarbų tašką ir rengiamės būsimoms kovoms.“
Judrioje ir dėl apsunkinto matomumo gana pavojingoje Vytauto–Melioratorių gatvių sankryžoje pradėti renovacijos darbai – jos vietoje bus įrengta aštuoniukės formos žiedinė sankryža.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas, rajono Saugaus eismo komisijos vadovas Povilas Černeckis teigė, kad įgyvendinti šios sankryžos tvarkymo projektą buvo prioritetinis rajono kelių tvarkymo darbas. „Ši sankryža pavojinga ir itin nesaugi piko metu – sunku būdavo išsukti iš Vytauto į Melioratorių gatvę, matomumas dėl netaisyklingo išdėstymo joje buvo itin prastas“, – akcentavo jis.
Naujai įrengtoji žiedinė sankryža nebus tvarkingo žiedo formos, o labiau primins aštuonetą, nes, pasak P. Černeckio, tam trūksta valdiškos žemės.
Šios sankryžos renovacijos darbų vertė – per 1 mln. 251 tūkst. Eur. Darbus finansuos Lietuvos automobilių kelių direkcija – 683,6 tūkst. Eur – ir Kretingos rajono savivaldybė – 568,1 tūkst. Eur. Darbus atlieka konkursą laimėjusi įmonė „Eurovija“ iš Vilniaus.
Šiemet bus vykdomi tik Savivaldybės projekto dalies darbai – nuo Melioratorių gatvės Autobusų parko link, o Kelių direkcijos dalis – paties žiedo įrengimas – ateinantį pavasarį. „Darbai Melioratorių gatvėje šiemet nevyks, nes nenorime žiemai išardyti ir apsunkinti eismo“, – teigė P. Černeckis.
Jo žodžiais, nuo šiol bendri kelių tvarkymo projektai, skirtingai negu anksčiau, kai Kelių direkcija tvarkydavo važiuojamąją dalį, o Savivaldybė – prieigas, įgyvendinami pagal žemės sklypų priklausomybę: jei žemė įregistruota Kretingos rajono teritorijoje, tvarko Savivaldybė, jei žemė valstybinė – darbus atlieka Kelių direkcija.
Klaipėdos universitete baigusi socialinės geografijos magistrą, tuo pat metu Technologijų mokymo centre – lengvųjų rūbų siuvimo specialybę, 25-erių Greta Skripkauskaitė Vydmantuose atidarė savo siuvyklą. Šį žingsnį jaunoji verslininkė vadina vaikystės svajonės išsipildymu.
Siuva iš visokių audinių ir viską
Jaukias šviesias siuvyklos patalpas buvusiame ūkiniame pastate, jas rekonstravus, Gretai padėjo įsirengti tėvai, kurie ją visada skatino eiti tik pirmyn, siekti tikslų. Pagal „Savarankiško užimtumo rėmimo projektą“ Užimtumo tarnyba finansavo profesionalios lyginimo sistemos ir 5-ių siuvimo mašinų įsigijimą. Bet tai nereiškia, kad iškart čia dirbs 5-ios siuvėjos. Taip galėtų atsitikti nebent kada nors ateityje. Gretos teigimu, kiekviena mašina atlieka skirtingas funkcijas – viena yra skirta siūti drabužiams iš visų audinių, išskyrus odą, kita – aplikacijoms ir t. t. Iš audinių Greta išskyrė liną – visų pirma, kad jis yra natūralus, be to, siejasi su istorinėmis lietuviškomis tradicijomis.
Neatsitiktinai ir savo siuvyklai jaunoji verslininkė parinko pavadinimą „Mėletėlė“. Senovės lietuvių mitologijoje Mėletėlė yra dažų ir spalvų, o kai kurių kitų šaltinių duomenimis, – vien mėlynos spalvos deivė, kuriai buvo meldžiamasi norint išgauti šią prabangią spalvą vilnai dažyti. „Deivė Mėletėlė jungia vertybes, o mano vertybės taip pat remiasi į istorines mūsų šaknis, aš domiuosi istorija“, – sakė G. Skripkauskaitė.
Jos žodžiais, rūbai iš lino – nepakeičiami, nes jaukūs prie kūno. Tačiau verslininkė siuva ir iš medvilnės bei daugelio kitų populiarių audinių, pastaruoju metu jaukinasi puošnųjį tiulį, šilką. Atokiau kol kas laikosi tik nuo trikotažo, nors ir jam siūti mašina jau paruošta.
Klaipėdos technologijų mokymo centre Greta įgijo ir bazinių rūbų konstravimo žinių, mat modelius kurti – atskira specialybė, reikalaujanti papildomų studijų. Bet verslininkė geba individualiai pagal žmogaus kūno dydžius pritaikyti standartines rūbų iškarpas. „Kostiumėlius, švarkelius konstruoti sudėtingiau, tačiau šios praktikos jau įgijau „aprengdama“ savo šeimos narius, artimuosius ir, žinoma, nuo pat studijų pradžios – pati save“, – šypsojosi pašnekovė.
Spalvotų balionų puokštė siuvyklos „Mėletėlė“ prieigas Vydmantuose, Gintaro g. 12, papuošė praėjusį penktadienį. Čia buvo ruošiamasi įkurtuvių šventei – tiesa, kukliai, tik siaurame artimiausių šeimos narių ratelyje. Jei ne karantinas, Greta tikėjosi pasikviesti daug svečių – draugų, pažįstamų, iš kurių sulaukė palaikymo ir linkėjimų klestėti. Žinią apie siuvyklos atidarymą ypač maloniai sutiko Vydmantų bendruomenė, o socialiniuose tinkluose atsiliepė net ir nepažįstamos Kretingos rajone gyvenančios siuvėjos. Nors siuvimo verslui kaip reikiant pakenkė „greitoji mada“ – užplūdę pigesni, bet nekokybiški masinės gamybos drabužiai iš Rytų šalių, – tačiau jis pamažu atsigauna, vis daugiau atsiranda kitokį skonį išsiugdžiusių žmonių, norinčių atrodyti ir originaliau, ir įdomiau.
Šiuo savo viešu pasisakymu noriu paskatinti daugiabučių namų gyventojus dalyvauti sprendžiant jų gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo klausimus ir atverti akis kolegoms Savivaldybės taryboje, kad šį ketvirtadienį įvyksiančiame posėdyje nepritartų Daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo programai.
Esu darbo grupėje, kuri kartu su Savivaldybės administracijos specialistais turėjo parengti daugiabučių namų teritorijų tvarkymo programą, nuostatus. Grupė buvo susirinkusi šių metų sausio mėnesį, sutarėme, kad rengiant programą labai svarbi yra daugiabučiuose gyvenančių žmonių nuomonė, kad į ją būtina atsižvelgti. Vasario mėnesį sukvietė daugiabučių namų atstovus ir jiems pristatė daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo programos projektą. Susirinkimo dalyviai pareiškė pastabą kitą, tačiau esu įsitikinęs, kad daugelis programos projekto, parašyto painia biurokratine kalba, nesuprato. Tą programą pirmiausia reikėjo išversti į žmonių kalbą, kad ir gyventojams, ne vien Savivaldybės specialistams, būtų aišku.
Po vasarį įvykusio susitikimo su gyventojais buvo pertrauka, ramybė. Ir staiga lapkričio 11 d. Savivaldybės tarybos Ekonominės plėtros ir ūkio komitetas svarstyti gavo lapkričio 26 d. tarybos posėdžiui tvirtinti teikiamą Savivaldybės specialistų parengtą rajono daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo programą, kurioje neatsižvelgta nė į tas kelias vasarį per susitikimą išsakytas gyventojų mintis. Apie gyventojų įtraukimą į platesnę diskusiją per visą tą ramybės laikotarpį nebuvo girdėti. Drįstu tvirtinti, kad rengiant programą gyventojai buvo ignoruojami, nors daugelis į Savivaldybės tarybą patekusių politikų, tarp jų ir „kraštiečiai“, per rinkimus rinkėjams prisiekinėjo, kad sprendžiant savivaldos klausimus gyventojų nuomonė bus svarbiausia. Dabar patogu viską sukarti ant karantino, tačiau susisiekti su gyventojais buvo galima ir elektroniniais laiškais, kitomis šiuolaikinių ryšių priemonėmis. Deja, šis, su gyventojais susijęs liečiantis klausimas buvo sprendžiamas vien Savivaldybės kabinetuose, užuot jį kantriai derinus su bendruomene, kuriai priklauso apie pusė rajono gyventojų, gyvenančių apie 180 daugiabučių namų.
|
|
