|
|
|
(1504) 2020-11-06Aptiko kopose užpustytą pranciškonų altorių
Tris dešimtmečius Nidos kopose tūnojo iš akmens luitų sukrautas altorius, čia atgabentas pirmųjų iš pogrindžio išėjusių brolių pranciškonų. Akmenis altoriui dovanojo salantiškis kūrėjas, taip pat pranciškonas, Vilius Orvidas. Laiko ir stichijos užpustyto, žmonių užmarštin nuėjusio altoriaus detales neseniai, pagal vieno pranciškonų brolijos atkūrimo iniciatorių buvusio kunigo Edmundo Atkočiūno nuorodas, aptiko jo vadovaujama savanorių komanda. Altoriaus paieškų vaizdai guls į vilniečio režisieriaus Vytauto Gradecko kuriamą dokumentinę kino juostą „Nešėm, kol pavargom“, kurią žiūrovai turėtų išvysti kitą vasarą. Su „Pajūrio naujienomis“ filmo kūrėjas pasidalino ir jam žinoma altoriaus pastatymo, ir jo paieškų istorija. Akmenis nuritino į Baltąsias kopas Pastatyti lauko akmenų altorių Nidoje pagal pirmųjų krikščionių ir šventojo Pranciškaus pavyzdį sumanė pirmieji atsikūrusios Lietuvos pranciškonų brolijos broliai: be E. Atkočiūno, dar Astijus Kungys, Gediminas Numgaudis, Sigitas Jurčys, Egidijus Gricius, Alvydas Rakauskas, Artūras Paulauskas ir kt. Oficialiai iš pogrindžio jie išėjo 1989-ųjų lapkričio 19-ąją, išsireikalavę ir atgavę sovietų okupacijos metu prarastą Kretingos vienuolyną. Ligi tol pogrindyje veikusi Lietuvos pranciškonų ordino taryba buvo registruota Nidoje, kurios parapijos klebonu tarnavo E. Atkočiūnas. Kurdamas siužetą filmui, su broliais bendravęs režisierius V. Gradeckas pasakojo: „1989-ųjų vasarą, Baltijos kelio išvakarėse, broliai nuvyko pas V. Orvidą ir išklojo sumanymą. Šis iš skaldyklos parinko 4 masyvius tašyto akmens luitus ir pasakė: „Statykit altorių. Kur pastatysit, ten jis ir turės pasilikti“. Broliai E. Atkočiūnas ir A. Rakauskas parsigabeno tuos apdailintus luitus „devintuku“ žiguliu: pastatė altorių prie Saulės laikrodžio, broliai S. Jurčys su E. Atkočiūnu ten aukojo šv. Mišias. Po to nidiškiai išvyko į Baltijos kelią, o pranciškonai patraukė į dykumą – į Baltąsias kopas. Be vandens ir maisto jie ritino altoriaus akmenis, kol šie atsidūrė pasieny, vos 0,5 km nuo sienos su Rusija, dabartiniame Grobšto gamtiniame rezervate. Taip broliai iškeliavo ir į vidinę dykumą – su malda, pasninku ir atgaila. Beje, A. Rakauskas vos prieš 2 dienas buvo priėmęs laikinuosius įžadus.
Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė informavo, kad, atsižvelgus į sergamumą koronavirusu, rajono mokyklų vadovai, administracija turės teisę nuspręsti, kokį – nuotolinį ar mišrų – mokymo ir mokymosi būdą taikyti konkrečioje mokykloje. „Mokymo įstaigose sergamumas skirtingas, riziką įsivertinti gali tik pati mokykla. Todėl ir priimtas sprendimas, kad pačios mokyklos spręs, kokį mokymosi būdą rinktis, iki kol bus paskelbta karantino pabaiga“, – kalbėjo A. Burbienė. Pradinės, ikimokyklinio ugdymo klasės, lopšeliai-darželiai dirba, kaip ir numatyta Vyriausybės nutarimuose. „Nebent klasė ar darželio grupė būtų priverstinėje izoliacijoje“, – kodėl vienur ar kitur gali būti nutrauktas ugdymas, motyvavo Švietimo skyriaus vedėja.
„P. n.“ informacija
Situaciją komplikuoja dvejopi nurodymai ir visuomenės baimė
Šią savaitę rajono Savivaldybės administracija inicijavo jai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pasitarimą, kuriame buvo aptartos galimybės steigti taip vadinamąsias kovidines lovas Kretingos ligoninėje. Šį rūpestį lydi dar ir visuomenės baimė, dėl ko ligoninės Skubios pagalbos-priėmimo skyrius lūžta nuo sukarščiavusių pacientų, nors jiems ekstrinė pagalba ir nebūtina. Situaciją dėl kovidinių lovų atsiradimo Kretingos ligoninėje komplikuoja ne tik ligoninės patalpų išdėstymo specifika, bet ir dvejopi Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimai: Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos Ilonos Volskienės teigimu, dar neatšauktas sveikatos ministro nurodymas ligoninėje turėti „švarias“ lovas regiono gimdyvėms – mūsų ligoninė yra vienintelė, turinti Gimdymo skyrių, ir tuo pačiu būtina steigti kovidines lovas, kadangi Klaipėdos universitetinė ligoninė jau nebepriima dalies pacientų, atvežtų su koronaviruso susirgimu. Prašo visuomenės supratingumo Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė patvirtino, kad yra gautas sveikatos ministro nurodymas rengtis priimti sunkiai COVID-19 sergančius pacientus, kuriems reikalinga deguonies terapija. „Ištiko lengvas šokas, nes buvome įsitikinę, kad, ankstesniu nurodymu, Kretingos ligoninė išliks kaip rezervinė gimdyvėms, jeigu Klaipėdos gimdymo namai būtų užkrėsti koronavirusu“, – kalbėjo Savivaldybės vadovė, suabejojusi, ar Kretingai pavyks išvengti kitų regiono ligoninių lemties, kai iš esmės visose jose pasireiškė COVID-19 židiniai. Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos I. Volskienės teigimu, per buvusias poilsio dienas jau ir Kretingos ligoninėje buvo nustatyta 10 susirgimų koronavirusu, ir pacientai, neturint kitos išeities, buvo guldomi į paruoštas lovas izoliacijos palatose. „Iš tų 10 ligoninių du su kvėpavimo nepakankamumu buvo nugabenti į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kiti grąžinti atgal. Dalį jų išleidome gydytis namo, ambulatoriškai. Visų pacientų, sergančių pneumonija, į ligoninę nepaguldysime, ir tai – akivaizdu“, – I. Volskienė akcentavo, kad į pagalbą turi ateiti pirminės sveikatos priežiūros centrų gydytojai, jei norime, kad situacija būtų valdoma. Kad problema išsispręstų ir Kretingos ligoninė turėtų vadinamąsias kovidines lovas, ketinama uždaryti Vaikų ligų skyrių – būtų teikiama tik ambulatorinė paslauga, ir kurti padalinį, tai yra izoliacijos skyrių. Šiomis dienomis, anot ligoninės vadovės, teksią išspręsti ir deguonies tiekimo problemą, kadangi reikia ardyti lubas. „Vaikų skyriuje galime įrengti 8 lovas. Terapiniame skyriuje nėra galimybės to padaryti. Ligoninė – užkišta, chirurginiams pacientams belikę 10 lovų, saugome ir lovas gimdyvėms. Reikia kuo daugiau pacientų gydyti namuose, nes ruošiamos lovos problemos neišspręs“, – kalbėjo I. Volskienė, kurios pastebėjimu, negali visi karščiuojantieji suplaukti į ligoninę, jos Priėmimo skyrių. J. Girdvainė klausė, ar įmanoma sustabdyti šį srautą: „Gal šeimos gydytojai gali paaiškinti žmonėms, kad sukarščiavę jie nevažiuotų į ligoninę.“ Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys patvirtinto: „Taip, įmanoma, bet yra ir kita medalio pusė: žmonės arba patys nuvažiuoja į Priėmimo skyrių, arba čia juos atveža greitoji medicinos pagalba, o ir šeimos gydytojas pacientą gali nusiųsti į šį skyrių. Šiandienos iššūkis – kaip galėtume atlikti informacinį vaidmenį.“
Kretingoje, Grafų Tiškevičių gatvės Nr. 39-me sklype, statomas vienaukštis 246 kv. m ploto pastatas – grupinio gyvenimo namai (GGN), kuriuose kitąmet bus apgyvendinta 10 žmonių su lengva proto negalia. Taip bus žengtas pirmasis žingsnis Kretingos rajone, pertvarkant institucinės globos sistemą, – šie namai taps Padvarių socialinės globos namų padaliniu. Perspektyvoje – GGN plėtra Padvarių socialinės globos namų vadovė Rima Narmontienė pasakojo, kad grupinio gyvenimo namų užsakovė yra valstybė, skyrusi lėšų nupirkti 14 arų sklypą ir jame pastatyti namus, kuriuose bus įrengti 6 vienviečiai ir 2 dviviečiai kambariai su bendra virtuve, sanitariniais mazgais, ir poilsio patalpomis. Bendra projekto vertė – 300 tūkst. Eur. „Statybos darbai prasidėjo vasarą, viešųjų pirkimų konkursą laimėjo panašių objektų statybos patirties turinti bendrovė „Napsita“ iš Telšių. Tai bus tipiniai grupinio gyvenimo namai, įrengiami pagal ministerijos rekomendacijas: patalpos pritaikytos judėti vežimėliais, įrengtas pandusas. Kieme bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, rekreacinė zona, sklypas aptvertas tvora. Šiemet iki gruodžio pastatą ketiname pakišti po stogu, o kitą gruodį švęsti įkurtuves“, – kalbėjo R. Narmontienė. Šie namai statomi pagal valstybės įgyvendinamą neįgaliųjų patekimo į valstybinę globą prevenciją, siekiant kuo labiau integruoti neįgalius žmones į visuomenę. R. Narmontienės žodžiais, perspektyvoje nusimato GGN plėtra: „Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavome lėšų – 24 tūkst. Eur, kad iki naujų metų nupirktume sklypą Kretingos mieste dar vienų namų statybai.“
Mitybos klaida – paveldėti netinkami įpročiai
Iš Žibininkų kilusi, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje dirbanti visuomenės sveikatos priežiūros specialistė dietistė Aušra Šunokaitė su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalino patarimais apie pagrindines mitybos klaidas, kurias mes paveldime iš savo šeimų, ir atkartojame kasdien ruošdami maistą. – Kokias pagrindines klaidas virtuvėje žmonės daro nuo seno? Kokie ydingi įpročiai yra susiformavę ir perduodami iš kartos į kartą, ir ką mums skubiai reikėtų keisti savo lėkštėse? – Priminsiu jums vieną seną istoriją apie mergaitę ir žuvį. Mergaitės motina gamino žuvį pagal labai seną tradicinį receptą, kur žuviai reikia nupjauti galvą ir uodegą ir tik tada kepti. Mergaitė taip ir išmoko gaminti. Vienąkart ji pagalvojo: o kodėl reikia nupjauti galvą ir uodegą ir tik tada kepti? Mama paaiškino, kad tai tradicija, kurios laužyti nevalia, ir ėmė filosofuoti apie simbolinę nupjautos galvos ir uodegos prasmę. Močiutė, išmokiusi motiną gaminti, į simboliką nesigilino, bet taip pat akcentavo, kad tradicijų laužyti nevalia. Ir tiktai prosenelė, kuri išmokė šio recepto močiutę, papasakojo istoriją, kaip jie su proseneliu kadaise vargingai gyvenę, kokia maža buvusi jų krosnis, kur žuvis, nenupjovus galvos ir uodegos, paprasčiausiai netilpdavo. Taigi pagrindinė netinkamos mitybos klaida – paveldėti įpročiai. Esame įpratę maitintis taip, kaip maitinosi mūsų artimieji. Ydingus įpročius mums įskiepijo senoji karta, kurios atstovai buvo įtikėję bulvių ar kruopų nauda. Teigiantiems, kad „seneliai taip valgė ir ligų neturėjo”, reikėtų įvertinti ir tai, kad seneliai valgydavę kelis kartus per dieną, tačiau dirbdavę gerokai daugiau energijos reikalaujančių darbų negu šiandien. Kitas aspektas – maisto laikymas. Kokį maistą valgytume mes, jei neturėtume nei šaldytuvo, nei šaldiklio? Mitybos pagrindą sudarytų ilgą laiką negendančios krakmolingos kruopos ar bulvės. Tačiau tai nebūtinai yra sveikiausias pasirinkimas, kai šiandien turime gausą mitybine verte naudingesnių maisto produktų. Kasdienėje lėkštėje bulves ar kruopas turėtų pakeisti didesnis kiekis daržovių. Daug krakmolo turintis maistas neigiamai veikia mūsų žarnyno bakterijas ir mikroorganizmus. Šia tema pradėta domėtis visai neseniai, kai tyrimai parodė, kad nuo žarnyno veiklos priklauso 70–80 proc. mūsų organizmo imuniteto. Tad ypač šiuo metu, kai siaučia virusai, turėtume padėti žarnynui. Pats svarbiausias maistas – įvairios raugintos ar šviežios daržovės.
Teismo sprendimo nepakeitė
Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, paliko nepakeistą Plungės apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvusi sodininkų bendrijos valdybos pirmininkė privalės atlyginti keliolika tūkstančių eurų sodininkų bendrijai padarytą žalą. Civilinę bylą pirmąja instancija nagrinėjo šešiolikos metų teisėjo darbo patirtį turintis Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas. Minimali mėnesinė alga – už valandos darbą per savaitę Į Plungės apylinkės teismą su ieškiniu kreipėsi Kretingos rajono sodininkų bendrija „Rubuliai“, prašydama iš buvusios savo valdybos pirmininkės priteisti 14 tūkst. 266 Eur nuostoliams atlyginti. Ieškinyje nurodyta, kad valdybos pirmininkė sudarė dvi darbo sutartis su savo sūnumi, kuriam už vienos valandos per savaitę darbo trukmę buvo mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Pirmoji darbo sutartis galiojo beveik dvejus metus, antroji – kiek daugiau nei keturis mėnesius. Asmuo pagal abi darbo sutartis turėjo konsultuoti sodininkų bendrijos „Rubuliai“ valdybą ir valdybos pirmininkę, savo motiną. Remiantis teismui pateiktais duomenimis, būtent ji, pagal kasos pajamų orderius, grynaisiais pinigais paimdavo sūnui skirtą atlyginimą, dalis priskaičiuoto atlyginimo taip pat buvo pervesta į jos banko sąskaitą. Kelių mėnesių atlyginimas buvo pervestas ir į paties darbuotojo banko sąskaitą. Pateikė per 14 tūkst. Eur ieškinį Sodininkų bendrija iš buvusios valdybos pirmininkės taip pat prašė priteisti 500 Eur – ši suma iš bendrijos lėšų buvo sumokėta dviem advokatams už teisines paslaugas. Ieškovas nurodė, kad šias paslaugas valdybos pirmininkė pirko asmeninėms reikmėms. Iš atsakovės taip pat prašyta priteisti 472,84 Eur – ši suma išmokėta valdybos pirmininkei už degalų ir telefono ryšio išlaidas. Įskaitant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėtas socialinio draudimo bei gyventojų pajamų mokesčio įmokas už konsultanto įdarbinimą, iš viso sodininkų bendrija „Rubuliai“ iš buvusios bendrijos pirmininkės prašė priteisti 14 tūkst. 266 Eur turtinę žalą.
Tvarkoma Kretingos bažnyčia ir vienuolynas
Kretingos kultūros paveldo objektui – Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir Pranciškonų vienuolyno kompleksui – sutvarkyti iš valstybės biudžeto buvo skirta 0,5 mln. eurų. Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyriaus vedėjo Dariaus Martinkaus žodžiais, darbus inicijavo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos kurija išvien su Kretingos pranciškonų vienuolynu. Investicinis projektas „Kretingos Apreiškimo vienuolyno – kultūros paveldo objekto tolesnis pritaikymas sakralinių veiklų reikmėms“ buvo parengtas dar 2017-aisiais, pernai ir užpernai buvo įgyvendinti pirmojo etapo darbai – suremontuoti visi vienuolyno langai. Dabar, D. Martinkaus žodžiais, vyksta antrojo etapo darbai pagal priemonę „Sutvarkyti kultūros paveldo objektą Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią ir įsigyti įrangą“. Įgyvendinant šią priemonę, bus parengtas bažnyčios langų tvarkybos projektas, o realūs darbai turėtų prasidėti 2021 m. „Jau yra nupirkta bažnyčios suolų šildymo įranga. Toliau planuojama remontuoti vienuolyno pastato šildymo ir ventiliacijos sistemą, atnaujinti bažnyčios ir vienuolyno pastatų vidaus ir išorės apšvietimą, – seni šviestuvai bus pakeisti šiuolaikiniais LED šviestuvais, taip sumažinant elektros išlaidas“, – patikino D. Martinkus. Vykdant viešuosius pirkimus, buvo sutaupyta lėšų, už jas bus nupirkti vargonai. Taip pat bus pakeista vienuolyno pastato pirmojo aukšto grindų danga. Iš projekto lėšų dar bus atnaujinta bažnyčios vaizdo įranga, – šiuo metu vyksta jos viešasis pirkimas. Kol tebevyksta numatytų darbų ir įrangos viešieji pirkimai, D. Martinkus teigė, rangovo negalį įvardinti, tačiau planuojami darbai turi būti įvykdyti dar šiais metais.
„P. n“ informacija
Palangoje tvarkoma centrinė gatvė
Per Palangos miesto centrą besitęsianti Vytauto gatvė jau seniai prašėsi remonto – važiuojamosios dalies danga buvo nelygi, vietomis – sulopyta, sutvarkyti reikėjo ir kelio bortus. Tačiau jau netrukus šis vaizdas iš esmės pasikeis. Šiuo metu įsibėgėja Vytauto g. ruožo nuo Birutės parko iki Druskininkų g. remonto darbai: bus atnaujinta ne tik asfalto danga, bet ir kelio bortai, pakelti kanalizacijos šulinių dangčiai. Dviratininkams skirta dalis taps saugesnė ir patogesnė visiems eismo dalyviams – dviratėms transporto priemonėms numatyta juosta bus išryškinta kitokia, raudona, spalva, kad aiškiai išsiskirtų iš važiuojamosios dalies, skirtos automobiliams. Vytauto g. ruožo nuo Birutės parko iki Druskininkų g. remontą planuojama baigti iki lapkričio 30 d. Pavasarį, kai leis orai, bus atlikti gatvės ženklinimo darbai. Šiais metais centrinėje kurorto gatvėje atlikta ir daugiau darbų – buvo sutvarkytas įvažiavimas į miestą iš Šventosios pusės, atnaujintas gatvės ruožas nuo Klaipėdos plento iki sankryžos su S. Dariaus ir S. Girėno gatve. Vytauto g. ruože nuo Klaipėdos pl. iki Ligonines g. buvo atnaujinta asfalto danga, įrengti kelio ženklai, sutvarkyti kelkraščiai. O gatvės pradžioje – ruože nuo Klaipėdos pl. iki S. Dariaus ir S. Girėno g. – apsispręsta atnaujinti ne tik važiuojamąją dalį, bet ir šaligatvį, taip pat – gatvės apšvietimą. Dauguma šių darbų jau baigti, bereikia atlikti tik gatvės ženklinimo, kelkraščių sutvarkymo darbus, taip pat – įrengti šviestuvus. Viską užbaigti planuojama dar šį mėnesį.
„P. n.“ informacija
Išvalė Akmenos pakrantę
Šią savaitę bendrovės „Kretingos komunalininkas“ darbininkai triūsė prie Akmenos upės J. Basanavičiaus gatvėje – pjovė tankiai sužėlusius menkaverčius krūmus, sumedėjusius žolynus. Išvalius Akmenos pakrantę matomame gatvės ruože nuo miesto Angelo iki posūkio, atsivėrė įspūdingas šios miesto dalies kraštovaizdis. „Jau senokai svarstėme, kad reikėtų sutvarkyti šią Kretingos miesto dalį. Juolab kad šiemet seniūnija pasirūpino atnaujinti senąją koplytėlę pirmosios Kretingos bažnyčios vietoje. Dar anksčiau įrengta apžvalgos aikštelė su suolais ir informacine taktiline lentele. Kreipėmės į Kretingos rajono savivaldybės tarybą, kad skirtų lėšų ir Akmenos upės pakrantei išvalyti. Vos tik patvirtino sprendimą ir iš Savivaldybės Aplinkos tvarkymo programos skyrė 1 tūkst. eurų, išsyk ėmėmės darbų“, – kalbėjo Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė. Jos žodžiais, šių lėšų išvalyti visą palei J. Basanavičiaus gatvę matomą ruožą neužteko, tad seniūnijai teko prisidėti dar 300 Eur iš savo biudžeto.
„P. n.“ informacija
Ryškėja Šventosios uosto kontūrai
Kitąmet Šventosios uoste planuojama pradėti žvejams skirtų infrastruktūros objektų statybą, kuri turėtų būti baigta iki 2023 m. Šiuo metu jau pradėti viešieji pirkimai, rangovą Palangos miesto savivaldybė tikisi parinkti gruodį. Startą ilgai rengtam projektui įgyvendinti davė Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės, vadovaujamos Vaido Šimaičio, parengtas ir Palangos miesto savivaldybės administracijai perduotas Šventosios jūrų uosto angaro (valčių priedangos), krantinės (žvejybos iškrovimo vietos) tvirtinimo, slipo, valčių nuleidimo įrenginio statybos techninis projektas. Tai – viena esminių Savivaldybės įgyvendinamo projekto „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“ dalių. Šventosios uosto atstatymo galimybių studija parengta dar 2009 m., uosto rekonstrukcijos techninis projektas – 2014 m. Palangos miesto savivaldybei 2018 m. Vyriausybės nutarimu patikėjimo teise perdavus Šventosios uostą, kartu buvo perduota ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto parengta Šventosios jūrų uosto vystymo techninė dokumentacija. Joje Šventosios jūrų uosto statybos darbai suskirstyti į 6 etapus: pirmasis – molų statyba, antrasis – automobilių stovėjimo aikštelės statyba, trečiasis – inžinerinių tinklų statyba, ketvirtasis – vakarinės krantinės rekonstrukcija, penktasis – rytinės krantinės rekonstrukcija, šeštasis – akvatorijos gilinimas ir švartavimo įrangos statyba. „Tačiau žvejams reikalingos infrastruktūros plėtros techninio projekto nebuvo, o šventojiškiams priekrantės žvejams tai – vienas svarbiausių klausimų. Todėl buvo apsispręsta atidžiai išnagrinėti žvejų poreikius ir parengti reikiamą techninę dokumentaciją, kad Šventosios uostas atitiktų vietos žvejų lūkesčius“, – sakė V. Šimaitis, vienas iš minėto techninio projekto rengimo organizatorių.
Žvyrduobėje įrengė pandusą
Kretingos miesto žvyrduobėje įrengus „Šeimos slėnį“ su vaikų žaidimo aikštelėmis, liko neišspręsta nusileidimo į ją problema. Tėvams su vaikų vežimėliais ar dviračiais buvo nepatogu abipus įrengtais laiptais patekti į žvyrduobės aikštelę. Todėl šį rudenį žvyrduobėje iš Kęstučio gatvės, ateinat nuo miesto centro, buvo įrengtas keliasdešimties metrų ilgio pandusas. „Pati būdama motinystės atostogose pajutau, kaip nepatogu tėvams su mažamečiais vaikais patekti į žaidimo aikštelę – vežimėlį reikėdavo nusinešti ir užsinešti laiptais. Pradėjusi dirbti seniūne, galvojau, iš kur gauti lėšų įrengti pandusą“, – atviravo Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė. Jos žodžiais, tokia proga atsirado šiemet, pradėjus renovuoti Vilniaus gatvę: išardytas dar geros kokybės trinkeles buvo nuspręsta panaudoti klojant nusileidimo taką. Todėl panduso įrengimas bekainavo perpus pigiau –11 tūkst. Eur.
„P. n.“ informacija
Prasidėjo kūrenimo sezonas. Ar išvalyti kaminai?
Sakoma, su kaminkrėčiu nesusipyk – nesiseks. Jeigu gatvėje kaminkrėtį sutiksi, – apsikabink ir išsisuodink, tada laimę sau prisiviliosi – kokių tik legendų neprikurta apie šios retos, tačiau mažiausiai dukart per metus labai paklausios profesijos žmones. Jeigu kaminas traukia, tai dar – ne viskas Kretingoje kaminkrėčių – ant vienos rankos pirštų turbūt nepriskaičiuosi, kai kurie, kaip Ramūnas Poškus, pagal iškvietimus ir iš Plungės atvažiuoja. „Darbymetis, prasidėjęs prieš kūrenimo sezoną, man, galima sakyti, jau baigėsi, nors dar pasitaiko vienas kitas iškvietimas“, – sakė pašnekovas. Šiemet per laikotarpį iki šio kūrenimo sezono pradžios Plungėje, Kretingoje, Telšiuose ir dar daug kur – žodžiu, kone visoje Žemaitijoje R. Poškus išvalė apie 400 kaminų. Anot pašnekovo, vieną kaminą išvalyti užtrunka ir 10 minučių, o kitam, žiūrėk, ir valandos arba pusdienio prireikia – nelygu, kada pastarąjį kartą buvo valytas. Yra žmonių, manančių, jog, jeigu kaminas pakankamai traukia, vadinasi, viskas su juo gerai, neliečia kelerius metus. O iš tiesų gyventojams išsivalyti kaminus yra svarbiausia dėl to, kad dūmtraukiuose neužsidegtų suodžiai. Būtent nuo užsidegusio kamino arba netvarkingos krosnies dažnai užsiliepsnoja ir kitos pastato konstrukcijos.
Pavojų susidurti su žvėrimis mažina pasirinktas greitis
Nė dienos – be avarijos, o kartais ir dviejų, kurias sukelia į užmiesčio kelius netikėtai išpuolę žvėrys – taip spalio mėnesį apibūdino Kretingos policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko pareigas laikinai einantis Tomas Mikelkevičius. Jo nuomone, tokių eismo nelaimių išvengti galima tik mažinant automobilių važiavimo greitį. Blaškytis nebėra kada Ilgajį savaitgalį tokia avarija įvyko ir ties Auksūdžio kaimu kelyje Kretinga–Skuodas, kada Kretingos rajono gyventojo vairuojamas automobilis „Škoda“ partrenkė į važiuojamąją dalį išbėgusią stirną. Nuo smūgio gyvūnas pakilo į orą ir krito ant priešais atvažiuojančio mažeikiškio vairuojamo automobilio „Volvo“. Laimei, žmonės nesužaloti, tačiau gyvūnas nugaišo, o mašinos apgadintos. Kaip teigė T. Mikelkevičius, susidūrimai su žvėrimis daugiausia įvyksta sutemose. „Leistinas greitis užmiestyje yra 90 kilometrų per valandą, važiuojant įsijungus trumpuosius žibintus matomumas siekia 50 metrų. Kaip galima spėti sureaguoti į tamsoje su aplinka susiliejusį žvėrį – nesvarbu, kurį: briedį, šerną, stirną ar ūdrą?“ – retoriškai klausė pareigūnas. Kai kurie vairavimo instruktoriai, siekiant išvengti susidūrimo su netikėtai išnirusia kliūtimi, pataria sukti tai į kairę, tai į dešinę. Tačiau T. Mikelkevičiui vis dėlto priimtiniausia yra švedų specialistų rekomendacija: tokiais atvejais jokio blaškymosi kairėn dešinėn, jokių staigių manevrų! Važiuojant mažesniu greičiu, vairuotojui visada daugiau laiko rasis sureaguoti į apšviestame kelio ruože pasirodžiusį miško gyventoją, stabdymo kelias bus mažesnis. Kuriuose rajono keliuose daugiausia įvyksta eismo nelaimių dėl susidūrimo su žvėrimis, Policijos komisariato pareigūnai yra identifikavę. Tai: Kretinga–Skuodas, Kretinga–Kūlupėnai, nuo Kretingos Kartenos ir Palangos link, Gargždai–Kretinga Jokūbavo link, taip pat kelias į Raguviškius. „Bet ir visur kitur, kur yra miškingos vietos, vairuotojai turi patys įvertinti rizikas“, – neabejojo T. Mikelkevičius. Neblaivių šiemet – daugiau Jis pateikė ir bendrą šių metų trijų ketvirčių eismo nelaimių statistiką. Užregistruoti 22 įskaitiniai eismo įvykiai, kai pernai per tą patį laikotarpį – 23. Sužeistų žmonių šiemet – 28, pernai – 29, žuvusiųjų šiemet 2, pernai – 3. Dažniausia autoavarijų priežastis – nepasirinktas saugus greitis: 12 buvo sužeistų, vienas žmogus žuvo. Įvykus avarijoms dėl to, kad nebuvo paisoma reikalavimo duoti kelią, sužeisti 6 eismo dalyviai, dėl lenkimo ir manevravimo taisyklių nesilaikymo – 4. Per tris šių metų ketvirčius surašyta beveik 2 tūkstančiai administracinio nusižengimo protokolų. Sulaikyti 148 neblaivūs vairuotojai, iš jų 92 – dviratininkai. Pernai per tą patį laikotarpį užfiksuotas 141 vairuotojas ir 110 dviratininkų. Dėl neblaivių vairuotojų pradėti 46 ikiteisminiai tyrimai, pernai – 38. Už vairavimą neturint tam teisės nubausti 83 asmenys, pernai – 65. T. Mikelkevičius užsiminė, kad Policijos komisariatas artimiausiu metu žada kreiptis į rajono Savivaldybės Saugaus eismo komisiją. „Dėliojame projektą, kokias saugumo priemones būtų galima įrengti Kretingos miesto P. Vileišio ir Šiaulių gatvių sankryžoje, kurioje įvyksta daug eismo nelaimių“, – sakė jis.
Baigiantis archeologiniams tyrinėjimams Rotušės aikštėje, po rekonstruojama važiuojamąja aikštės dalimi atsidengė seniau čia buvusios gatvės rytinėje kraštinėje stovėjusių namų liekanos: pamatai, grindų, rūsių, krosnių fragmentai, šaligatvio ir gatvės grindinių fragmentai, šalia stovėjusių medinių stulpų pagrindai, netgi – šulinys su mediniu rentiniu. Rašytiniai šaltiniai liudija, kad, kuriantis miestui, XVII a. gatvė buvusi išgrįsta akmenų grindiniu (žemaitiškai – brukiu). Miesto valdymo nuostatai XVII–XVIII a. reikalavo, kad kiekvienas miestietis priešais jam priklausantį sklypą iš savo lėšų išgrįstų ir nuolat taisytų pusės gatvės pločio ruožą, o XIX a.–XX a. pirmoje pusėje gatvės grindimo darbus organizavo miesto valdyba. Pirmieji gyvenamieji namai XVII–XVIII a. buvo mediniai, vienaukščiai, ilginiais šiaudais arba gontais dengtais stogais, vienu siauruoju fasadu atsukti į gatvę. Siekiant apsisaugoti nuo gaisrų ir pagerinti estetinį gatvės įvaizdį, dvaro ir miesto savininko, Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio įsakymu 1771 m. pradėta statyti mūrinius namus, o rekonstruojamus senuosius liepta pakelti ant mūrinio cokolio. Keitėsi ir namų padėtis posesijoje: juos XVIII a. paskutiniame ketvirtyje–XX a. pr. imta statyti lygiagrečiai gatvei, t. y. atsukant į ją šoniniu (ilguoju) fasadu. Pirmasis mūrinis namas gatvės pradžioje, vietoje turgavietės kampe nuo XVII a. stovėjusios senosios miesto smuklės, apie 1771–1772 m. iškilo iš dvaro lėšų, o jame buvo įrengta austerija – užvažiuojamieji namai. Kiti miestiečiai nebuvo dar tiek turtingi, kad galėtų statytis mūrinius namus. Todėl iki pat XX a. vidurio gatvėje būta daugiausia medinių namų. Senieji miesto sklypų planai ir nuotraukos leidžia teigti, kad archeologų atidengtame plote stovėjo 7 namai. Gatvės pradžioje stūksojo jau minėta iš dvaro lėšų pastatyta austerija – miesto svečiams apsistoti skirtas viešbutis su smukle. Ji priklausė turgavietės kvartalui, todėl pagrindiniu ilguoju fasadu buvo atsukta į aikštę, o vienu trumpuoju fasadu – į gatvę. Šį pastatą XIX a. iš dvaro išsinuomojo, o vėliau išsipirko žydų kilmės verslininkas Geršonas Bermanas. Tai buvo vieno pirmųjų Kretingos žydų bendruomenės narių – 1723 m. atsikėlusio Gdansko spaustuvininko Bero, užsiėmusio tarpininkavimu ir knygų prekyba, palikuonis.
Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Liepos 20–rugpjūčio 21 d. vykusiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 14 705 213 Eur paramos lėšų. Šiuo laikotarpiu iš viso žemės ūkio perdirbėjai pateikė 26 paraiškas, kuriose bendra prašoma paramos suma siekė 7 386 247 Eur. Pasak pareiškėjų, parama leis plėstis ir išlikti konkurencingais rinkoje. Plės ir didins rūšiavimo bei sandėliavimo plotus Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis, jau daugiau nei 10 metų daržoves Šakių rajone auginantis ūkininkas, nuolat investuoja į inovatyvias technologijas. Jo siekiama aukščiausia produktų kokybė atitinka tarptautinio „GLOBAL G.A.P.“ sertifikato reikalavimus, o tai, pasak ūkininko, leidžia lygiuotis į geriausius inovatyvius Europos ūkius. Šakių rajone 450 ha užimančius ūkininko daržovių laukus prižiūrėti padeda naujausios inovatyvios technologijos: ūkyje įdiegtos laistymo sistemos, dalį derliaus nuimti padeda sunkioji technika, o sandėliavimo patalpų priežiūra rūpinasi speciali temperatūrą ir drėgmę reguliuojanti sistema. M. Laukaitis neslepia, kad šie sprendimai – dar ne pabaiga – norint plėsti ir vystyti veiklą, būtina didinti daržovių rūšiavimo ir sandėliavimo patalpas. „Parduodami ir realizuojami daržovių kiekiai auga. Teikėme paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“, nes tai yra mūsų šansas plėstis ir išlikti konkurencingais rinkoje. Gauta parama leis didinti rūšiavimo ir sandėliavimo plotus. Įrengsime didesnę rūšiavimo liniją, kurios našumas bus dvigubas: 30 tonų per valandą“, – planus dėsto ūkininkas. Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ direktorius M. Laukaitis pasakojo: tuo, kad naudotis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama verta, jau įsitikino ir anksčiau. Šiam verslininkui jau pavyko įrengti daržovių sandėliavimo aikštelę, įsigyti pažangią palečių krovimo įrangą. Dėl to, kaip jis tikina, galima krauti iki 35 maišų per minutę. „Kadangi tai jau penktas ar šeštas projektas paramai gauti, baimės nebeliko jokios. Vienas esminis patarimas – žmogus turi žinoti, ko tiksliai nori. Jeigu žmogus, kuris kreipiasi dėl paramos, tiksliai supranta, koks jo siekiamas rezultatas, viskas bus gerai“, – patikina M. Laukaitis.
Nuo metų pradžios iki pabaigos priimamos paraiškos gauti paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir vystyti“. Europos inovacijų partnerystės (EIP) instrumentas, kuriuo siekiama našesnio ir tvaresnio žemės ūkio, nėra privalomas Europos Sąjungos šalims narėms, tačiau Lietuva numatė įgyvendinti EIP iniciatyvą, siekdama paskatinti glaudesnį mokslo, ūkininkų ir konsultavimo institucijų bendradarbiavimą kuriant inovacijas ir bendrus sprendimus, padedančius spręsti ūkininkavimo problemas žemės bei miškų ūkio sektoriuose. Tikslas – augalų kokybė Kaip pasakojo ŽŪR Projektų valdymo poskyrio vedėja Laima Buitkienė, projekto pagrindinis tikslas buvo skatinti augalininkystės ūkius diegti technologines naujoves, užtikrinančias kenksmingų organizmų kontrolę ir aplinkos tausojimą. Anot jos, buvo atlikta mokslinių tyrimų ir sukurta kompleksinė sistema, skirta augalininkystės produkcijos kokybei kontroliuoti. „Projekto rezultatų sklaidai buvo įsipareigota pademonstruoti efektyvią kompleksinę sistemą dvidešimtyje augalininkystės ūkių, suorganizuoti devynias lauko dienas technikos galimybėms parodyti, tai ir atlikome, – sakė vedėja. – Taip pat buvo sukurta speciali interneto svetainė (lkvs.art21.lt), kurioje pateikiama projekto metu sukurta kenksmingų organizmų kontrolės metodika, detaliai aprašomi neinvaziniai duomenų rinkimo metodai, jų apdorojimo principai ir kita informacinė sistema.“ Optimalus ūkininkavimas Projekto partnerių UAB „Art21“ atstovas, projekto koordinatorius Linas Didžiulevičius aiškino, jog šios kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos esmė yra spektrinės kameros, montuojamos prie drono, naudojimas. Anot pašnekovo, dronas su spektrine kamera skraidinamas virš norimo pasėlio, po skrydžio gautos nuotraukos apdorojamos specialiomis programomis – sujungiamos į vieną didelę fotografiją, nes naudojant droną vienu metu yra daroma daug skirtingo atspalvio nuotraukų. Iš bendros nuotraukos penkių atspalvių dokumentai keliami į specialią platformą lkvs.art21.lt, kur jie „prasukami“ per specialius algoritmus, galiausiai žemėlapyje atvaizduojamas visas skrydis, kuriame pažymėtos pažeistos, galimai pažeistos ir sveikos pasėlio vietos. Pasak projektų koordinatoriaus, vykdant projektą buvo tiriami laukai su keturiomis kultūromis: kviečiais, bulvėmis, serbentais ir obelimis. Visais atvejais, pasak „Art21“ atstovo, kenksmingųjų organizmų kontrolės sistema parodė pažeistas vietas. L. Didžiulevičiaus teigimu, tokia sistema leidžia ūkininkui efektyviau bei laiku reaguoti ir taip išsaugoti auginamus pasėlius, nes sistemoje fiksuojami labiausiai kenkėjų pažeisti židiniai. „Ūkininkas gali atitinkamai reaguoti ir efektyviai naudoti apsaugos priemones – herbicidus, fungicidus, insekticidus, glifosatus ir pan., – aiškino pašnekovas. – Stipriai pažeistas vietas – apdoroti intensyviau, mažiau pažeistas – mažiau, o nepažeistų visai nepurkšti ar kitaip neapdoroti. Taip taupomos ne tik cheminės priemonės, bet ir laikas bei darbo ištekliai, technika, kuriuos tuo metu galima nukreipti kitur. Prisidedama ir prie dirvožemio bei gamtos išsaugojimo, gerosios agrarinės būklės, tvaraus ūkininkavimo.“
KARANTINO PRIEMONĖS
|
|
