Komisija apžiūrėjo iki 3 m gylio atkastą rąstinį šulinį ir nusprendė: naudojant šiuolaikines technologijas ištyrinėti jį ir vėl užversti.

Vilniaus gatvę tyrinėjantiems archeologams aptikus, kaip buvo nustatyta XIX a. pab.–XX a. pr. šulinį, praėjusią savaitę dėl tolimesnio jo likimo sprendė muziejininkų, restauratorių, Kultūros paveldo departamento (KPD) ir Savivaldybės atstovų komisija. Iš pradžių manyta, kad vertėtų arba iškelti ir konservuoti šulinį, arba palikti ten, kur ir buvo rastas, uždengus jį specialia permatoma danga, kad vieta būtų įdomi turistams. Tačiau komisija nusprendė lazeriais skenuoti šulinį pagal 3D technologijas ir surasti vietą, kur galima būtų eksponuoti jo vizualizaciją.

Atkurti kainuotų 100 tūkstančių

Išvien su KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiuoju specialistu Laisvūnu Kavaliausku apžiūrėti istorinio objekto atvykusios Klaipėdos universiteto Konservavimo-restauravimo centro restauratorės Akvilės Poškienės buvo paklausta, kiek kainuotų šį objektą iškelti ir konservuoti. Ji palygino su pačios tyrinėjamu VI a. šuliniu šalia Žardės piliakalnio ir, jos preliminariu įvertinimu, tam, kad Vilniaus gatvės šulinį galima būtų rodyti visuomenei, prireiktų apie 100 tūkst. Eur.

„Pajūrio naujienoms“ pasiteiravus Vilniaus gatvės tyrinėjimus atliekančios mažosios bendrovės „Praeities tyrimų institutas“ vadovo Simono Sprindžio, kodėl darbai tokie brangūs, atsakė: „Brangu yra ne iškelti, nors tektų atsargiai ardyti ir kelti po rąstą, o tam prireiktų atidengti dar platesnę duobę, be to mes šiuos darbus atliktume nemokamai. Brangūs yra konservavimo darbai, o ypač – medžiagos. Konservavimo procesas yra labai ilgas, užtrunka 2–3 metus ir daugiau. Tarkim, Žardės šulinio mediena priminė želė, jos konservavimas truko 6-erius metus, supilta daug chemikalų.“

Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė pastebėjo, kad lėšų konservavimo darbams galima būtų prašyti Kultūros tarybos, bet svarbiausia esą tai, kad per ilgai neužsitęstų darbai, nes dėl išraustos Vilniaus gatvės jau pyksta gyventojai.

Eksponuos ir interaktyviai, ir maketą

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė pasiūlė neiti brangiausiu keliu, nes šulinys nėra senas: „Gerai paieškojus, kaimuose dar galima būtų rasti ir autentiškų, neužkastų panašaus amžiaus, o gal net senesnių šulinių. Tarsi nežinojome, kad čia būta miesto, vadinasi, – ir šulinių. Ar į paviršių iškeltas šulinys bebus vertingas? Gal ateities kartoms geriau būtų išsaugoti šį šulinį autentišką, ten, kur jis ir buvo įrengtas, pasitelkus technologijas atlikus visus įmanomus jo tyrimus.“

• Rašyti komentarą (21)
• Plačiau ...

Kretingos rajone dviem savaitėms įvestas lokalus karantinas sutrikdė visų kultūros įstaigų, tarp jų – ir Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos darbą. O didžioji dalis bibliotekos filialų iki lapkričio 6-osios apskritai negali aptarnauti skaitytojų, nes jų darbuotojos privalo laikytis saviizoliacijos.

Renginiai atšaukti, knygos išduodamos

„Iki lapkričio 9-osios visi renginiai, turėję vykti mūsų bibliotekoje ir visuose jos filialuose, atšaukiami: nevyks kūrybinių studijų užsiėmimai, knygų klubo susitikimai, suplanuoti seminarai, edukacijos, žodžiu, visa veikla stabdoma mažiausiai dviem savaitėms. Keičiasi ir bibliotekos darbo laikas: šiuo metu darbo dienomis dirbame nuo 10.00 iki 17.00 val., šeštadieniais nedirbsime“, – situaciją komentavo Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos direktorė Birutė Karčauskienė.

Į fondus skaitytojai, kaip ir pavasarį buvusio visuotinio karantino metu, įleidžiami nebus. Tačiau galimybė skaityti palikta: norimą literatūrą galima užsisakyti telefonu ar elektroniniu paštu, ir, atvykus sutartu laiku, knygas bus galima pasiimti. Taip skaitytojai bus aptarnaujami ir visuose bibliotekos filialuose.

Pasinaudoti bibliotekos kompiuteriais Kretingoje bus galima, tačiau įleidžiami tik suaugusieji ir tik esant būtinybei – pageidautina, kad dėl vizito taip pat būtų susitarta telefonu ar elektroniniu paštu.

Knygoms grąžinti, kaip ir pavasarį, prie bibliotekos pastatyta speciali tam skirta dėžė. Jeigu kartais grąžinama knyga būtų didelio formato, skaitytojams patariama paskambinti telefonu, ir tada leidinį paims bibliotekos darbuotojai. Direktorė patikino, kad skaitytojų, vėluojančių grąžinti leidinius, tačiau nenorinčių rizikuoti ir keliauti iki bibliotekos, kaip ir pavasarį, niekas bausti ir skaičiuoti delspinigių neketina.

Grąžinamos knygos taip pat karantinuojamos: jos į saugyklas negrįžta ir skaitytojams neišduodamos 72 val. Kretingoje tam yra skirta patalpa, filialuose grąžintos knygos yra dedamos į polietileninius maišus – kasdien į kitą maišą – ir taip pat laikomos 72 val.

• Rašyti komentarą (5)
• Plačiau ...

Brolis pranciškonas Juozapas Marija Žukauskas sudarė trečiąjį adventinį kalendorių-žaidimą, skirtą visai šeimai.

Kunigo sukurtas pasakų herojus Eželis katalikiškuose leidiniuose gyvuoja jau dešimtmetį.

Lietuvos katalikų parapijas neseniai pasiekė žaismingas advento kalendorius-stalo žaidimas visai šeimai „Trijų Karalių kelionė į Betliejų“. Tai – Kretingos katalikų parapijos klebono brolio pranciškono Juozapo Marijos Žukausko parengta ir viešosios įstaigos „Magnificat leidiniai“ išleista žaisminga dovana Kalėdų laukiančioms tikinčiųjų šeimoms.

Pasak šio kalendoriaus-žaidimo autoriaus brolio Juozapo Marijos, šis žaidimas suvienys visą šeimą: susėdę prie stalo jie žais pasaką, tapdami jos dalyviais. Kortelių žaidime – apstu užduočių, labirintų, sukuriančių vientisą intriguojantį siužetą, kuris žadina vaizduotę ir skatina siekti žinių.

„Pagrindinius pasakos herojus – tris į Betliejų pasveikinti gimusio Kūdikėlio keliaujančius išminčius – užpuola plėšikai, jie patenka į olą. Tačiau jiems šiame žaidime-pasakoje, kaip ir kitose mano kuriamose pasakose, į pagalbą atskuba Eželis, kuris padeda atrasti plėšikų olą ir susigrąžinti karalių dovanas Kūdikėliui. Toliau jie keliauja per dykumą – kitą žaidimo labirintą, kol pasiekia galutinį kelionės tikslą – Betliejų“, – žaidybinės pasakos siužetą apibūdino jos autorius.

Tai – jau nebe pirmas J. M. Žukausko sukurtas adventinis kalendorius-žaidimas: prieš trejus metus brolis pranciškonas sudarė panašų į pastarąjį, pavadinęs jį „Juozapo ir Marijos kelionė iš Nazareto į Betliejų“. Kuriant šiuos leidinius jam talkino kretingiškių parapijiečių komanda: iliustracijas piešė Liuda Liaudanskaitė ir Gaivilė Tamošauskienė, maketavo Vilniuje įsikūrusi Rima Ramonienė. Beje, pranciškonas J. M. Žukauskas pasakas apie vaikų pamėgtą herojų Eželį kuria jau dešimtmetį. Jomis praturtina ir specialų Pirmajai komunijai besiruošiantiems vaikams skirtą žurnalą „Magnificat“, pasirodantį kas 2 mėnesius. Per kiekvieną numerį ir keliauja Eželis su savo smagiais nuotykiais, patyrimais, šmaikščiais pamokymais.

„Pirmoji pasaka apie Eželį gimė iš vaikiškų anekdotų apie populiarųjį ežiuką. Pats paprasčiausias jų – labai trumpas: gyveno Eželis ir numirė. Kadangi Eželis buvo geras, pateko į dangų. Jis tapo angelų pagalbininku ir keliauja tarp žemės ir dangaus. Čia ir prasideda jo nuotykiai, kokius tik aprėpia vaizduotė. Sulaukę „Magnificat“ žurnalo, vaikai puola skaityti, sekti, ką gi nuveikė jų pamėgtas herojus – kur pabuvojo, ką susitiko, ką sumąstė“, – nuotaikingai kalbėjo pasakų kūrėjas.

Brolio Juozapo Marijos žodžiais, siužetus kai kurioms pasakoms pasiūlo ir tėvai: „Vienas vaikas labai mylėjo žiurkėnukę Kruopą, kuri nugaišo. Mama paprašė, kad pasaka būtų apie tai, kaip Kruopa pateko į dangų, susitiko Eželį ir su juo susibičiuliavo.“

• Rašyti komentarą (3)

Agilė Mažeikaitė ir jos darbas „Gamta tautodailėje mano akimis“

Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokinės Agilė Mažeikaitė ir Marija Žilytė savo mokyklą garsino tarptautiniuose konkurse. Mergaites konkursui parengė dailės mokytoja Živilė Sabaliauskaitė.

Penktus metus Kretingos meno mokykloje besimokanti M. Žilytė tapo vaikų piešinių konkurso LIDICE diplomante, III pradinės kl. mokinė A. Mažeikaitė Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos surengtame tarptautiniame konkurse „Wave on Wave“ grafikos grupėje tarp 11–15 metų mokinių užėmė I v. Beje, šiame konkurse dalyvavo ir Simono Daukanto progimnazijos mokinė Austėja Kaulickytė, toje pačioje grupėje užėmusi III v.

Anot mokytojos Ž. Sabaliauskaitės, ir Agilė, ir Marija noriai lanko meno mokyklą, visada turi idėjų ir kantriai jas realizuoja. Tarptautinio vaikų piešinių konkursui LIDICE, kurio apdovanojimai įvyko Čekijos Respublikos ambasadoje Vilniuje, M. Žilytė pateikė darbą „Aš ir mano namai“, kuriame atskleidžia savo ir savo namų santykį, žiūrovą irgi kviesdama paanalizuoti, kas yra tie namai. „Ar tai gimtosios šalies kraštovaizdis ir gamta, ar šalis su savo architektūra, ar tiesiog asmeniniai namai, kur jauku ir gera, nesvarbu, kur jie bebūtų, – mokytoja Ž. Sabaliauskaitė įsitikinusi, kad kiekvieno vaiko papasakota istorija, atskleidžianti asmeninį požiūrį ir analizuojanti tam tikrą problemą, suteikia darbui daug daugiau emocijos, jausmų ir išgyvenimų tiek kūrėjui, tiek žiūrovui. – Tai gali patvirtinti daugybė laimėjimų tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose, kuriuose mūsų, Kretingos meno mokyklos, auklėtinių darbai yra matomi. Visiems įdomus autentiškas žmogaus, o ypač vaiko požiūris ir jo priimti kūrybiniai sprendimai dirbant.“

A. Mažeikaitę mokytoja pavadino ekspresyviojo braižo asmenybe: „Jos darbai, priešingai negu Marijos, spindi ekspresija, spontaniškais sprendimais ir energija, jai patinka greiti sprendimai, dideli darbų formatai.“

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Fotomenininkas Remigijus Treigys pristatė parodą iš fotografijų ciklo „Vilniaus dienoraštis“.

„Nematomas/matomas Vilnius – tai mano fotografiniai dienoraščiai, kuriuos „rašiau“ šiais metais“, – Antano Mončio namuose-muziejuje eksponuojamą parodą „(Ne)matomas Vilnius“ apibūdino jos autorius, fotografijos menininkas klaipėdietis Remigijus Treigys.

Paroda į Palangą atkeliavo iš sostinės, Vilniaus rotušės. Šioje erdvėje pristatydama fotografijos aristokratu dažnai pavadinamo Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario, Klaipėdos kultūros magistro Remigijaus Treigio darbus menotyrininkė Agnė Narušytė teigė: „Tamsa – šio fotografo objektas ir įrankis. Priešingas fotografijos – rašymo šviesa – tikslui. Treigys rašo tamsa, kad nuo objektų jį atskirtų jos (kaip anksčiau – ribulių, dulkių) prisodrintas oras. Tamsa smelkiasi į akis, trukdo ką nors įžiūrėti. Bet fotografas yra sakęs, kad jam „įdomu būti tamsoje: kuo ilgiau sėdi, tuo daugiau pamatai“. Tad ir dabar jis fotografuoja Vilnių užsibūdamas taip ilgai, kad mums kasdieniškos gatvės atsiveria lyg požemiai, kur vaidenasi ir beveik niekas neužeina. Toks dvilypis Vilnius matomas tik Treigiui, kurį vilioja „ta nematomoji pusė: kas už kadro“. Jo išgauta tamsa dengia miesto kūną kaip patirties nebuvimo tarpas, per kurį sunku prasibrauti. Todėl Vilnius lieka užgintas šiam pašaliniam stebėtojui, pasislėpusiam užkulisiuose kartu su šventųjų, knygelių, lempų butaforija, nepanaudota šios dienos spektakliui.“

Pats fotomenininkas sakė, kad ši paroda – tam tikri Vilniaus dienoraščiai, kuriuos rašė ne įprastu jam juostiniu, o skaitmeniniu fotoaparatu: „Kaip dailininkai turi pieštuką ir bloknotą savo užrašams, taip aš turiu skaitmeninį fotoaparatą – jis yra mano dienoraštinių fotografijų instrumentas.“

R. Treigys prisipažino, jog nėra iš tų fotografų, kurie fotografuoja kasdien ir visą laiką nešiojasi fotoaparatą: jam reikia susikaupti, susikoncentruoti. Iš pradžių susikurti vaizdą savyje, o paskui susirasti erdves ir laukti: ne kelis kartus spaudyti mygtuką ir paskui atsirinkti kadrą, o iškart užfiksuoti.

Kalbėdamas apie tai, kuo skiriasi miestas, kuriame gyveni, ir į kurį tik atvažiuoji, fotomenininkas sakė, kad ten, kur gyveni, esi tam tikroj monotonijoj, judi įprastomis trajektorijomis – lyg tramvajus ar troleibusas vaikštai tomis pačiomis linijomis ir toli gražu ne viską pastebi. Mieste, į kurį atvažiuoji – kaip šiuo atveju Vilnius, į kurį R. Treigys iš Klaipėdos atvažiuodavo kokių nors reikalų vedinas, skubėdamas prabėgdavo, o grįžtant prisiminimai apie vietas, kurias matė, praplaukdavo lyg sapnas, – žvilgsnis ir matymas paaštrėja. Tai, ką paaštrėjusiu žvilgsniu pamatė, fotomenininkas sudėjo į „(Ne)matomą Vilnių“.

Paroda Antano Mončio namuose-muziejuje veiks iki lapkričio 15 d.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Teisės aktai kone kasdien keičia vienas kitą, kone kasdien koronaviruso situacijai blogėjant, nurodymai iš rekomendacinio pobūdžio tampa privalomais, ir mes negalime jų nepaisyti“, – teigė Kretingos policijos komisariato laikinasis Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Tomas Mikelkevičius.

Reikalavimai sugriežtinti dar labiau

Policijos komisariato atstovas pridūrė, kad iš Kretingos rajono gyventojų pirmiausia tikimasi supratimo. „Pareigūnai nepuls kiekvieno pažeidėjo tempti į komisariatą, rašyti protokolus. Mūsų prioritetas – įspėti, paprašyti gerbti Lietuvos Respublikos įstatymus“, – sakė T. Mikelkevičius. Tačiau, anot jo, už piktybinius karantino taisyklių pažeidimus fizinių asmenų laukia solidžios baudos – 250 eurų, o šio nurodymo neįvykdžius arba nusižengus antrą kartą, – 500 eurų. Nuo karantino pradžios Kretingos policijos komisariate pradėtas 41 administracinis tyrimas, nuo rugpjūčio mėnesio – 3.

Praėjusį penktadienį šalyje įsigaliojo dar griežtesni reikalavimai: trumpiausiai iki lapkričio 13-osios draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai ir susibūrimai viešose vietose, išskyrus aukšto meistriškumo sporto varžybas ir kultūros renginius bei laidotuves. Išimtys numatytos aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir kultūros renginiams, kai jie vyksta uždarose erdvėse, tačiau žiūrovų skaičius neviršija 300 asmenų, ir užtikrinama, kad: žiūrovai renginį stebės tik iš sėdimųjų vietų, tarp žiūrovų, išskyrus šeimos narius, išlaikomas 2 metrų atstumas.

Viso renginio metu privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Išimtis taip pat bus taikoma šiems sporto ir kultūros renginiams, jei jie vyks atvirose erdvėse, žiūrovų skaičius neviršys 400 ir bus užtikrinamos tos pačios sąlygos. Draudimai ar ribojimai taip pat nebus taikomi laidotuvėms.

Parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse, kitose viešose prekybos vietose, kai veikla vykdoma uždarose erdvėse, bei kitose prekybos ir paslaugų vietose vienam lankytojui turi būti užtikrinamas 10 kv. m prekybos plotas.

• Rašyti komentarą (5)
• Plačiau ...

Ši parama ūkininkams yra išties naudinga: investicijos į naują žemės ūkio techniką tampa ma-žesnės, be to, dirbant su nauja technika, pagerėja darbo našumas. Ričardo Pasiliausko nuotr.

Nuo lapkričio 2 iki gruodžio 18 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) paramos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ja siekiama didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas. Parama jau pasinaudojusi ūkininkė Agnė Alksnė įžvelgia ne vieną privalumą: nuo augančio darbo našumo iki aplinkos saugojimo.

Užteko ir traktoriui, ir kultivatoriui, ir sėjamajai

Netoli Palangos, Klaipėdos rajone, Peskojų kaime ne vienus metus ūkininkaujanti A. Alksnė turi mišrų ūkį: jame augina ir peni pieninius bulius, taip pat tam, kad parduotų, augina kviečius, miežius, pupas.

Ūkininke moteris tapti neplanavo: baigusi studijas, su vyru išvyko į užsienį, o užsidirbusi pinigų planavo pirkti sklypą sostinėje ir statyti namą. Viską pakeitė tėvo, taip pat ūkininko, dovana – 2,5 ha žemės netoli jo ūkio. Būtent ten iškilo A. Alksnės ir jos vyro namas, įsisuko juodu ir į ūkininkavimą.

Paraišką pagal priemonės veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“ A. Alksnė pateikė 2015 m. gegužės mėn. Paramą gavo po metų, t. y. 2016 m. gegužės mėn. Visam A. Alksnės ūkiui modernizuoti skirta beveik 64 tūkst. Eur.

„Dėl paramos kreipiausi todėl, kad pirkti naują žemės ūkio techniką yra labai brangu ir į dideles banko skolas nesinori lįsti, o sena technika labai dažnai genda ir tenka nuolat remontuoti. Parama ūkininkams labai palengvina šią dalią ir suteikia galimybę įsigyti naują žemės ūkio techniką su mažesne ūkininko įnašo dalimi nei įprastai“, – sako ji.

Už gautas paramos lėšas ūkininkė įsigijo traktorių su navigacija, JCB krautuvą, kultivatorių ir sėjamąją.

„Kreiptis dėl paramos tikrai verta, nes, dirbant su nauja technika, pagerėja darbo našumas, tausojame aplinką dėl mažesnių kuro sąnaudų, o investicijos į naują žemės ūkio techniką dėl paramos tampa mažesnės“, – sako A. Alksnė.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Tobulėti, mokytis ir konsultuotis su savo sričių profesionalais ūkininkai, miškininkai bei kaimo vietovėse veikiančios įmonės gali pretenduodami į „Paramą pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“. Ričardo Pasiliausko nuotr.

Siekiantiems tobulėti ūkininkams – gera žinia. Nuo lapkričio 20 iki gruodžio 21 dienos jie gali pretenduoti į paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“.

Profesionalūs mokymai įvairiomis temomis

Pagal veiklos sritį ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai, miško valdytojai, kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pretenduoti į paramą mokymams žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų laikymosi, ekonominės ir aplinkosauginės veiklos miško valdoje, įmonių ekonominės veiklos, integruotų augalų apsaugos priemonių, kurios mažintų pesticidų naudojimą, taikymo ir panašiomis temomis.

Mokymus Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka teikia atrinktas konsultavimo paslaugas teikiantis ūkio subjektas, kuris yra ir paramos gavėjas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“.

2020–2022 metais ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai pagal veiklos sritį pasidalys 167 945 Eur, miško valdytojams šiam laikotarpiui skirta 64 500 Eur paramos. Kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės ateinančius dvejus metus dalysis 46 500 Eur, miško valdytojai – 64 500 Eur.

Reikalavimai – pagal pareiškėjų veiklos kryptį

Gauti paramą visai nesudėtinga. Svarbiausia pareiškėjams neturėti įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondui bei neturėti finansinių sunkumų – nebūti bankrutuojantiems arba likviduojamiems. Tiesa, ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai, užsiimantys žemės ūkio veikla, be to, dar turi būti valdos valdytojai, įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat nurodoma, kad jų ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, paraiškos teikimo momentu turi būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur.

Į paramą konsultavimo paslaugoms pretenduojantys miško valdytojai asmeniškai taip pat turi būti valdos valdytojai, įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, o jų miško valda turi būti ne mažesnė kaip 1 ha, vertinant pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis.

Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės turi atitikti smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statusą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir veikti kaimo vietovėse.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...