Rinkimai į LR Seimą mūsų, Kretingos, rajone, Palangos mieste ir kaimyninio Klaipėdos rajono apylinkėse praėjo be rimtesnių incidentų.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) perbraižius rinkimų apygardų žemėlapį, įvykusiuose LR Seimo rinkimuose Kretingos rajono gyventojai balsavo dviejose – Kuršo ir Mėguvos – rinkimų apygardose. Jų abiejų rinkėjai nusprendė, kad antrojo rinkimų turo reikės – nė vienoje vienmandačių apygardų Seimo narys I ture išrinktas nebuvo.

Šalyje rinkimų teisę turi 2 mln. 436 tūkst. 844 rinkėjai, 2020 m. Seimo rinkimuose dalyvavo 1 mln. 157 tūkst. 208, arba 47,49 proc. rinkėjų, kai 2016 m. Seimo rinkimuose dalyvavo 50,61 proc. rinkėjų.

Kuršo rinkimų apygardoje užregistruoti 37 tūkst. 523 rinkėjai, iš kurių Seimo narį 45-iose apylinkėse Kretingos ir Skuodo rajone rinko 16 tūkst. 635, arba 44,33 proc. rinkėjų, Mėguvos rinkimų apygardos 18 apylinkių rinkėjai – Palangos miesto, Kretingos ir Klaipėdos rajonų gyventojai – buvo aktyvesni: iš 32 tūkst. 662 balsavimo teisę turinčių rinkėjų rinkimuose dalyvavo 15 tūkst. 942, arba 48, 81 proc.

Kuršo rinkimų apygardoje II rinkimų ture dėl rinkėjų balsų varžysis Antanas Vinkus, iškeltas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Juozas Mažeika. Už A. Vinkų pasisakė 4 tūkst. 592 rinkėjai, arba 27,6 proc. nuo dalyvavusiųjų rinkimuose. Už J. Mažeiką balsavo 3 tūkst. 356, arba 20,17 proc. rinkėjų. Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Tomas Abelkis surinko 2 tūkst. 939, arba 17,67 proc. rinkėjų balsų; Jolita Vaickienė (Darbo partija) – 2 tūkst. 342 (14,08 proc.); Romualdas Jablonskis (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) – 1 tūkst. 2 (6,02 proc.); Jonas Drungilas (Krikščionių sąjunga) – 502 (3,02 proc.); Genoveita Krasauskienė (partija „Laisvė ir teisingumas“) – 372 (2,24 proc.); Vytautas Šaduikis (Lietuvos žaliųjų partija) – 348 (2,09 proc.); Remigijus Buožius (Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai) – 204 (1,23 proc.).

• Rašyti komentarą (98)
• Plačiau ...

Kretingos rajono savivaldybės programa, kai gyventojams prisidėjus 30 proc. savomis lėšomis tvarkomi vietinės reikšmės keliai, davė rezultatų. Tam per pastaruosius ketverius metus Savivaldybė skyrė 673,74 tūkst. eurų, gyventojai – 184,55 tūkst. eurų. Už šias lėšas išasfaltuota 3,8 km gatvių. Norintys pasinaudoti šia programa paraiškas gali teikti iki šių metų lapkričio 1 d.

Pagal šią programą Kretingos mieste praėjusiais metais išasfaltuotas Parko gatvės ruožas nuo žemės sklypo Parko g. 13 pradžios iki Parko g. 25 žemės sklypo pabaigos, jungiamasis kelias tarp Dvaro g. ir Parko g. ir Kalno tako ruožas nuo 2,18 km iki 2,50 km privažiuojamojo kelio prie sodininkų bendrijos „Rasa“.

„Džiaugiuosi, kad atsiranda iniciatyvių kretingiškių, kurie imasi kelius tvarkyti prisidėdami ir patys. Noriu paraginti gyventojus konsultuotis su Savivaldybės specialistais ir pasinaudoti galimybe pagerinti savo gyvenamąją aplinką“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė.

Kretingos rajono savivaldybė kompensuoja iki 70 proc. sumos, reikalingos vietinės reikšmės keliams remontuoti, asfaltuoti. Gyventojams, norintiems prisidėti savo lėšomis, nebereikia laukti bendroje Kretingos rajono savivaldybės tarybos patvirtintoje eilėje.

Gyventojai, norintys pasinaudoti savivaldybės programa, turi pateikti paraišką, kurią įvertinę specialistai įrašo į planuojamų rekonstruoti objektų sąrašą. Vasario mėnesį tarybos nariams patvirtinus einamųjų metų biudžetą yra pasirašoma finansavimo sutartis, kuria paraiškos teikėjas įsipareigoja iš savo lėšų prisidėti prie rekonstravimo darbų projekto ir Savivaldybei sumokėti ne mažiau kaip 30 proc. darbų kainos.

Paraiškų vertinimo ir kelių projektų pripažinimo tinkamais įgyvendinti kriterijai nustatyti finansavimo tvarkos apraše, kuris yra skelbiamas interneto svetainėje www.kretinga.lt .

Paraiškos teikiamos Kretingos rajono savivaldybei: paštu (Savanorių g. 29A, LT-97111 Kretinga) ar elektroniniu paštu (savivaldybe@kretinga.lt) elektroniniu dokumentu, pasirašytu elektroniniu parašu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo reikalavimus. Dėl paraiškų teikimo konsultacijas teikia Vietinio ūkio ir turto valdymo skyrius tel. (8 445) 75 113 arba el. p. sigute. jazbutiene@kretinga.lt.

Rajono Savivaldybės informacija

• Rašyti komentarą (1)

Atsižvelgiant į artimiausių dienų orų prognozes, nuo spalio 12 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės įsakymu Kretingos rajone pradedamas šildymo sezonas.

Per tris darbo dienas šildymas bus įjungtas ikimokyklinėse ir gydymo įstaigose, visuose gyvenamuosiuose namuose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Praėjusiais metais Kretingos rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo ir gydymo įstaigos pradėtos šildyti nuo rugsėjo 25 d., kitos įstaigos ir gyvenamieji namai – nuo spalio 3 d.

Rajono Savivaldybės informacija

• Rašyti komentarą (1)

Kretingos rajono ir Palangos miesto policijos komisariatų viršininkai Arūnas Pužauskas ir Algirdas Budginas patikino: rinkimų pirmasis turas tiek Mėguvos, tiek Kuršo apygardose įvyko palyginus ramiai, ikiteisminių tyrimų nepradėta.

Palangoje fotografavo, Kartenoje ieškojo girtų

Tiesa, menkų incidentų vis dėlto neišvengta. Pasak palangiškio komisaro, vienas rinkėjas mobiliuoju telefonu nusifotografavo savo rinkimų biuletenį. „Situaciją aiškintis perdavėme už tvarką rinkimuose atsakingiems asmenims“, – pakomentavo A. Budginas.

Fotografuoti ir filmuoti balsavimo kabinose yra draudžiama. Šis draudimas galioja siekiant užkirsti kelią balsų papirkinėtojams, kurie mainais už pinigus ar kitą gėrį iš rinkėjų prašo įrodymų, ar iš tikrųjų šie balsavo už jų nurodytą kandidatą arba partiją. Už rinkėjų balsavimo slaptumo ir balsavimo tvarkos pažeidimus Administracinių nusižengimų kodeksas numato teisinę atsakomybę.

O Kretingos rajono policijos komisariato ekipažas buvo iškviestas į Karteną.

„Kažkas tik nevykusiai pajuokavo – pamelavo, kad tarp apylinkės komisijos narių yra neblaivių. Aš ir pats tuo susidomėjau, bet – nieko panašaus. Nuvykus į vietą, visi 5 rinkimų apylinkės nariai savo vietose sėdėjo blaivūs“, – patikino Kuršo rinkimų apygardos komisijos pirmininkas Mindaugas Mickus.

Dvi rinkėjos – už borto

Kęstučio gatvėje gyvenanti neįgali kretingiškė „Pajūrio naujienų“ redakcijai pasiguodė, kad jai nebuvo sudarytos sąlygos balsuoti namuose. Į nesusipratimą papuolė ir Darbėnų gyventoja – moteris bandė savo balsą atiduoti Palangoje, Mėguvos apygardos Aikštės apylinkėje, esančioje Ganyklų gatvėje, bet to padaryti nebuvo leista, mat pagal registracijos vietą darbėniškė privalėjo balsuoti Kuršo apygardai priklausančioje Šukėje.

„Išėjo nesusipratimas – iš Palangos rinkėja atvažiavo pas mus, į Šukę, tačiau ir čia išbalsuoti nebepavyko, kadangi iš Palangos dėl šios rinkėjos internetu mums buvo išsiųsta užklausa“, – sakė Šukės rinkimų apylinkės pirmininkė Violeta Ruikienė. Kretingos rajono savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Arūnas Benetis pridūrė, kad rinkimų dieną jokių paklausimų per įdiegtą informacinę sistemą iš vienos apygardos į kitą apygardą siųsti negalima.

Kuršo rinkimų apygardos pirmininkas M. Mickus teigė, kad tiek vienu, tiek kitu atveju beliko vienintelė išeitis – abiem moterims balsuoti antrajame rinkimų ture, kuris įvyks po 2 savaičių, spalio 25-ąją.

• Rašyti komentarą (0)

Europos paveldo dienų dalyviai ir svečiai šiemet būrėsi Laiviuose.

Laivių kapinynas, mitologinis akmuo, vadinamas Laumės kūliu, trijų upelių – Bubino, Notės ir Salanto – supamas, Pilale vadinamas Laivių (Erlėnų) piliakalnis, – visa tai įeina į Laivių kaimo apylinkių archeologinį, mitologinį ir istorinį paveldą. Šis paveldas šiemet prisimintas nuo 1996-ųjų Kretingos rajone rengiamose Europos paveldo dienose (EPD).

Surengė ekskursiją

Ekskursijoje po Laivių kapinyną, kurią surengė EPD Kretingos rajone iniciatorius paminklotvarkininkas Algirdas Mulvinskas, dalyvavo ne vieną kartą šį nacionalinės reikšmės archeologinį kultūros paminklą tyrinėjęs Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus vedėjas dr. Valdemaras Šimėnas ir kasinėjimuose pabuvojęs Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei Julius Kanarskas.

Jie papasakojo apie ekspedicijas, prasidėjusias dar 1940-aisiais, apie kasinėjimus, kuriuose, vadovaujant Lietuvos mokslų akademijos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto bendradarbiams archeologams Pranui ir Reginai Kulikauskams, dalyvavo patys, o V. Šimėnas vadovavo bene paskutiniesiems 1997 m. vykusiems žvalgomiesiems tyrimams.

Ekskursijos dalyviams priminta, kad iš daugiau kaip 1 tūkst. 900 čia esančių VIII-XIII a. datuojamų kuršiams priskiriamo kapinyno kapų ištirti tik 374 – pasak vėliau į EPD renginį Laviuose atvykusio akademiko archeologo Vlado Žulkaus, tai iliustruoja požiūrį į Lietuvos archeologinį paveldą, mat mūsų šalyje nėra nė vieno iki galo ištirto kapinyno. Daugumoje ištirtųjų kapų rasta įkapių: darbo įrankių, papuošalų – žalvarinių antkaklių, kabučių, segamų prie vyrų diržų, sidabruotomis alavo plokštelėmis puoštų kepuraičių, – ginklų, tarp kurių itin vertingas Damasko plieno kalavijas su sidabru puošta rankena, ietigalis, kovos kirviai. Rasta ir buities reikmenų.

• Rašyti komentarą (5)
• Plačiau ...

Lapyno parką turėtų užbaigti tvarkyti šį rudenį.

Įpusėjo vadinamojo Lapyno kvartalo parko Geležinkelio gatvėje tvarkymo darbai: bus renovuoti 2 pagrindiniai takai, įrengti 8 nauji apšvietimo stulpai, pastatyti 5 suolai ir tiek pat šiukšliadėžių šalia jų.

Šio parko sutvarkymą inicijavo Kretingos miesto seniūnija. Pasak seniūnės Gintarės Liobikienės, parką būtinai reikėjo tvarkyti, nes aplinkui kuriasi jaunos šeimos, auga naujas gyvenamųjų namų kvartalas, o toje miesto dalyje išvis nebuvo jokios poilsio zonos ir žaidimų aikštelės vaikams.

Parko tvarkymo darbai prasidėjo rudeniop ir turėtų būti baigti šio mėnesio pabaigoje. Darbus atlieka bendrovė „Anrivis“. Parko sutvarkymo projekto vertė – 30 tūkst. Eur.

„Tačiau darbus nupirkome pigiau ir liko projekto lėšų – apie 7 tūkst. Eur, už sutaupytus pinigus galėsime nupirkti įrangą vaikų žaidimo aikštelei. Aikštelė bus erdvi, jos plotas apie 100 kv. m. Įrenginiai joje turėtų atsirasti dar šiemet“, – kalbėjo seniūnė.

Jos žodžiais, taip pat dar šį rudenį, jei leis orai, iš Savivaldybės biudžeto tikimasi gauti papildomai lėšų parko takams išpilti specialia sausa tam pritaikyta danga.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Tokie kačių nameliai-šėryklos Kretingos mieste įrengti Savivaldybės rūpesčiu, o gyvūnais rūpinasi aplinkinių daugiabučių gyventojai.

Šį rudenį, gyventojams prašant, Kretingos rajono savivaldybė dviejose miesto vietose – prie Miškų urėdijos, Savanorių g. 29 A, ir prie daugiabučio Laisvės g. 4, – įrengė kačių priežiūros vietas, vadinamuosius kačių namelius.

Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Rimkuvienė sakė, kad gyventojai anksčiau su prašymais kreipėsi į Savivaldybę, kad būtų įrengti nameliai katėms, kuriomis jie patys rūpinasi, jas šeria.

„Vietas nurodė taip pat gyventojai, – jau anksčiau viena kačių šėrykla buvo įrengta prie Miškų urėdijos pastato sienos, dabar – arčiau gavės. Gerai, kad artimų daugiabučių namų gyventojai nėra susipriešinę, dauguma pritarė iniciatyvai pastatyti namelius katėms, kuriomis rūpinasi kai kurie juos mylintys gyventojai. Dabar iš viso Kretingos mieste jau įrengti trys tokie legalūs nameliai, kuriuose vienu metu gali glaustis nuo 6 iki 8 gyvūnų“, – kalbėjo L. Rimkuvienė.

Namelius pagal viešo pirkimo sutartį pagamino, įrengė ir apšiltino vietinis meistras, – Savivaldybė iš biudžeto tam skyrė 800 Eur. Savivaldybė taip pat pasirūpino juose globojamų kačių sterilizavimu. „Esame sudarę sutartį su Klaipėdos regiono gyvūnų globos įstaiga „Nuaras“. Iš Laisvės gatvės šios įstaigos darbuotojai vienu sykiu paėmė ir išvežė sterilizuoti 12 kačių. Viena sterilizacijos operacija kainuoja 20 Eur. Per metus „Nuaras“ vidutiniškai sterilizuoja apie 50 mūsų rajono be šeimininkų priežiūros paliktų, bet svetimų žmonių globojamų kačių“, – tvirtino specialistė.

Pavardės nepanorusi viešinti kates globojanti moteris sakė, kad jai labai skaudėję širdį, kai ne savo noru į pasaulį paleisti gyvūnai kentėdavę, neturėdami, kur prisiglausti. Jos, trys bendramintės, paeiliui kates šerdavusios ir ligi tol. Todėl ir sumanė kreiptis į Savivaldybę, kad, artėjant žiemai, įrengtų namelius katėms prisiglausti. „Nuo šiol yra tvarkinga vieta, kur gyvūnus galime šerti, pasirūpinti, kad turėtų, kur šaltomis naktimis nakvoti“, – sakė kačių globotoja. Moteris neslėpė tam skirianti dalį savos pensijos.

Redakcijos žiniomis, savo iniciatyva kates globoja ir vieno daugiabučio prie „Iki“ prekybos centro gyventojos, – ten taip pat įrengtas namelis-šėrykla.

• Rašyti komentarą (4)

Kretingos rajono savivaldybės administracija pradeda projektą, kurį įgyvendinus bus modernizuota maždaug 40 procentų gatvių apšvietimo sistemos Kretingos mieste. Dar apie 37 proc. šviestuvų jau pakeisti į modernius LED šviestuvus per kelerius paskutinius metus, tad baigus šį projektą, nepakeista liks vos penktadalis gatvių apšvietimo.

Planuojama, kad pagal šį projektą apšvietimas dalyje Kretingos gatvių bus baigtas modernizuoti 2022-ųjų pradžioje. Numatoma modernizuoti gatvės apšvietimo sistemas, neefektyvius šviestuvus pakeisti į energiją taupančius LED šviestuvus, atnaujinti valdymo spintas.

„Specialistų skaičiavimais, Kretingoje turime beveik 2 tūkst. gatvės šviestuvų, kurie per metus veikia apie 4 tūkst. valandų. Modernizavus apšvietimo infrastruktūrą ir pakeitus seno tipo šviestuvus naujais, energiją taupančiais, kasmet turėtume sutaupyti apie 22 tūkst. eurų elektros energijos išlaidoms“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.

Pagal šį projektą dalyje Kretingos gatvių ar jų ruožuose ant esamų atramų bus pakeisti neefektyvūs šviestuvai į energiją taupančius: Briedžio, Geštautų, J. Basanavičiaus, J. Jablonskio, Jurginų, Klaipėdos, Laivės, Mėguvos, P. Vileišio, P. Paulaičio, Paupio, S. Daukanto, Šeduvos, Šiaulių, S. Šimkaus, Šventosios, Taikos, V. Kudirkos, Žalgirio, Žaliojoje, Žilvičių gatvėse, Malūno take, Guobų, Medžiotojų ir Topolių akligatviuose.

Kitoje dalyje gatvių ar jų ruožų, kur apšvietimo sistemos atramos nusidėvėjusios arba lempos kabo ant ESO stulpų, bus įrengiamas apšvietimas kitoje gatvės pusėje, statant atramas, montuojant kabelius bei modernius šviestuvus. Tokie modernizavimo darbai bus atlikti Tiekėjų, Pasieniečių, Geležinkelio, Panevėžio, Parko, Dvaro, Sodų, J. Basanavičiaus, Tenžės, Trakų, Liepų gatvėse, Topolių, Ąžuolų, Akacijų ir Šermukšnių akligatviuose.

Kretingos rajono savivaldybė, teikdama paraišką šiam iš dalies ES fondų finansuojamam projektui, finansavimą galėjo gauti tik numatydama jau esamos apšvietimo sistemos modernizavimą savivaldybei priklausančiose gatvėse ar gatvių elementuose.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos vykdomas projektas „Kretingos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas“ finansuojamas pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonę. Bendra šio projekto vertė yra 832 tūkst. eurų, kuri perpus finansuojama Europos regioninės plėtros fondo ir Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

Rajono Savivaldybės informacija

• Rašyti komentarą (10)

„Auksinės Krivūlės“ apdovanojimą atsiėmė rajono meras Antanas Kalnius (dešinėje).

Penktadienio vakarą Vilniuje Kretingos rajono savivaldybė apdovanota svarbiausiu šalies savivaldos apdovanojimu „Auksine Krivūle“. Apdovanojimą „Už palankią investicinę aplinką atsinaujinančios energetikos plėtrai“ skyrė Energetikos ministerija.

Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus teigimu, rajone įrengti vieni pirmųjų Lietuvoje vėjo jėgainių parkai bei, Energetikos ministerijos vertinimu, rajono mokestinė aplinka yra palanki atsinaujinančios energetikos plėtotojams.

„Jau kitąmet planuojama ant Marijono Daujoto progimnazijos ir Jurgio Pabrėžos gimnazijos stogų įrengti pirmąsias saulės jėgaines, o elektrą Motiejaus Valančiaus viešajai bibliotekai numatoma tiekti iš šiuo metu Lietuvoje rengiamų saulės jėgainių parkų. Taip pat bus modernizuota beveik 40 procentų Kretingos gatvių apšvietimo sistemos bei įrengtos pirmosios viešos prieigos elektromobilių įkrovimo stotelės. Kretingos rajonas neatsiejamas ir nuo Lietuvai strategiškai svarbaus elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link“ įgyvendinimo. Vis intensyviau atsinaujinančius išteklius savo veikloje naudoja ir rajono verslininkai“, – akcentavo A. Kalnius.

„Auksinių Krivūlių“ apdovanojimų ceremoniją organizuoja Lietuvos savivaldybių asociacija, o apdovanojimus konkrečiose srityse nusipelniusioms savivaldybėms skiria 14 šalies ministerijų, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Lietuvos verslo konfederacija. Kretingos rajono savivaldybė „Auksine Krivūle“ paskutinį kartą buvo apdovanota 2009 metais.

Rajono Savivaldybės informacija

• Rašyti komentarą (4)

Miškų savininkai žino: vien tik pasodinti sodinukus neužtenka, juos būtina nuolat prižiūrėti ir puoselėti.

Nenašias, sunkiai įdirbamas žemes turintys ūkininkai, pasinaudoję parama, gali jas apželdinti mišku. Antrojo etapo paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ priimamos iki lapkričio 16 dienos. Iš viso šiam laikotarpiui skirta 9 283 964 Eur. Kaip ir anksčiau, paraiškos teikiamos tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) portalo internetine prieiga adresu: https://zumis.lt.

Išeitis turintiems nenašias žemes

Šia KPP parama Akmenės rajone, Ventoje gyvenantis ūkininkas, auginantis šaltalankius ir laikantis nemažai bičių, Aleksandras Deimontas pasinaudojo nebe pirmą kartą.

Pirmą sykį prieš keliolika metų mišku jis apsiželdino 2 hektarus Šiaulių rajone.

„Ir teisingai padariau. Žemė ten yra prasta, siūliau išnuomoti tai vienam, tai kitam ūkininkui – niekas nenorėjo. Pagalvojau, na, kur aš pats ten plaksiuosi taip toli nuo namų, ar nusipelniau tiek vargti. Mažeikių urėdijoje esu dirbęs eiguliu, miškai man visad buvo ir yra prie širdies, tegul žaliuoja, apylinkes puošia“, – teigė jis.

O pagal KPP gavęs beveik 8 tūkst. Eur išmoką, šiuokart Aleksandras 4 hektarus apsisodino arčiau namų, Šiaudinės kaime. Šiame jo miške vyrauja beržai, ant kalniuko stiepiasi viena kita eglė. Jei kokią neplanuoto medžio sėklą vėjai ir atneš, – tebūnie.

Anot pašnekovo, nebūna taip, kad apsodinai plotą mišku ir nuėjai, gyveni ramiai. Savo miškus būtina nuolat prižiūrėti – valyti, šviesinti: juk ir žolė per daug užželia, ir žvėrys „iškadų“ pridaro.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Kalbininkė Jūratė Laučiūtė – Kretinguo, pri ėš Vaineikiu mėškū ėštekontiuos Akmenuos opės, katra nu Bajuoru jau vadėnama Danė (Dangė), nuors, muokslininkės isėtėkėnėmu, galieto vadintėis Danija.

Mažiejont gyventuoju, dalis kaimū ka ėr ėšnykst, bet apie tautuos gyvenėma tuos vėituos pasaka vietuovarde ė vondėnvarde – opės, ežera. Humanėtariniu muokslu daktare darbienėškė Jūrate Laučiūte iduomesni yr vondėnvarde, nes anėi ėlgiause ėšsėlaikė nepakėtė.

Kalbas tor ė bruoliu, ė seserū

Kap sakė J. Laučiūtė, žmuonis dar nestatė kaimū, gyvenvietiu, miestu, bet opės jau bova svarbės. Priš 2-3 a 4 tūkstontius metu mūsa krašta bova apaugė mėškas, pro anus sunke galiejė prasėbrautė, veinintelis patėkėms kels ė bova opės arba ežera, katrims pirmėisiems ė doutė pavadėnėma. Vėns seniausiu – Salonts. Ta opė tekiejė ne vėina tūkstonti metu, pakol atsėrada Salontū miestelis.

O kap nustata vondėnvardiu omžiu? Kalbas, kap ėr žmuonis, tor gėmėnės: tievos, muotinas, bruolios, seseris, posseserės, buočios... Mūsa, žemaitiu, kalba yr baltu kalbū vėina gropė.

„Aš pritaru sava bovosiam geram bičiuliou pruofesuoriou a. a. Aleksou Gėrdeniou ė dabar Šiauliū universiteta duocėntou Juozou Pabrieža, katrėi laika, ka žemaitiu bova tuoki pat baltu kalbū savaronkėška šaka, kap lietoviu, kuršiu, latviu“, – sakė muokslu daktarė. Anuos žuodes, lietove, žemaite tor muotėna ė tieva – baltu kalbas. O baltu kalbas so kėtuom sava sesiem – slavu, germanu – ien i dėdėlė indoeuruopietiu kalbū šeima. Giminystė nustatuoma paveiziejos, ka yr panaši žuode, linksne, galūnės. Pagal tū gal soprastė, katrėi artesni, katrėi tuolesni gėmėnės. Žemaite so lietoves sosėšnek be dėdėliuos bieduos, o jau so latves – sunkiau, so lėnkas – dar sunkiau, bet vėina kėta žuodi sopront. Kuo daugiau panašomu, tuo gėmėnie artimesnė.

So vondėnvardes ta pati istuorėjė. Būn, ka opės tus patius pavadėnėmus tor ė Lietovuo, ė Rusijuo, ė Prancūzėjuo, ė dar kor nuors. Pavyzdžiou, Salonts tek per Salontus Kretinguos rajuonė, bet Pėitū Ukrainuo yr opelė Solučka (Dnestra aukštupys). Muokslininka tor nosėstatė diesnios: lietoviu, baltu garsus „a“ Ukrainuo, Rusijuo atėtink garsa „o“. Vadėnas, Solučka ė Salonts yr tuos patiuos indoeuropietiu gėntėis, katra priš kuokios 5 tūkstontius metu klaikėniejė po Euruopa, doutė pavadėnėmą. Vėina tuos gėntėis šaka atklyda i mūsa Žemaitėjė, opė tep ė palėka: pri mūsa – Salonts, Ukrainuo – Solučka, Šveicarijuo yr Salantija. J. Laučiūtė palygėna: lietovėška „salantis“ yr dalyvis – kap „bėgti – bėgantis“. Lietovėšks veiksmažuodis „salti“ reišk „tekietė“, ta opė Salants ė kėlės nu žuodi „salti“.

• Rašyti komentarą (9)
• Plačiau ...