|
|
|
(1494) 2020-10-02Automobilį sumaitojo į kelią iššokęs briedis
Antradienio vakarą, po 20 val., grįždama iš darbo Padvarių socialinės globos namuose, palangiškė Jovita Mizakienė patyrė šoką: netikėtai į jos vairuojamos „Toyotos“ šoną rėžėsi kelią kirtęs briedis. Moteris nenukentėjo, tačiau vos dviejų metų senumo jos hibridinis automobilis sugadintas nepataisomai. Trenkėsi, kirtęs pusę kelio „Nusileidau į Tenžės slėnį – tvyrojo didelis rūkas, o kai pakilau į kalvą, pajutau smūgį į šoną. Iš pradžių nesuvokiau, pagalvojau, gal nuo tralo, kur prieš tai prasilenkėme, nuslydo automobilis. Kai pro sudaužytą priekinį stiklą išniro judantis kalnas, supratau – plojosi briedis. Sulankstė dureles, nudaužė ne tik išorinį, lūžo ir vidinis veidrodžiai, sulankstė kapotą. Draudikai pasakė, kad mašina suvaryta nepataisomai, laimei, man nenutiko nieko“, – apie nutikimą pasakojo moteris. Po smūgio briedis suklupo, išplėšto jo kailio gabalų liko kyboti ant durelių. Tačiau gyvūnas lėtai pakilo ir nulingavo per arimą Pryšmančių link, iš kur ir buvo atklydęs. Vėliau iškviesti policijos pareigūnai su prožektoriumi bandė apžvelgti apylinkes, tačiau kritusio briedžio nesimatė. Ant kelio šalia sumaitoto automobilio liko ne kraujo, kaip iš pradžių pagalvojo, bet gyvūno šlapimo bei išmatų krūva. Nei aplinkosaugininkai, nei medžiotojai ligi šiol neturi informacijos, kad aplinkiniuose miškuose būtų aptiktas sužeistas gyvūnas ar briedžio gaišena. Susidūrimai su žvėrimis – nereti Nukentėjusi moteris pasakojo, kad išsyk po įvykio sustojo tik vienas žmogus – tai buvo „Pajūrio naujienų“ laikraščių platintoja Rita Nagienė: „Esu jai labai dėkinga: pribėgo, pasiteiravo, ar nesusižalojau, ar reikia pagalbos. Pagelbėjo iškviesti policiją ir pabuvo sykiu, kol aš, streso apimta, tamsoje laukiau atvykstant pareigūnų. Nors ir kiti pravažiuojantys matė, kad automobilis sumaitotas, su įjungtomis avarinėmis šviesomis, bet aplenkdavo ir nuvažiuodavo sau“. J. Mizakienė neslėpė, kad atsitokėjusi po įvykio, mąstė, ar galėjo išvengti šios nemalonios situacijos: „Padariau išvadą – galėjau tik nevažiuoti. Betgi reikėjo į darbą. Nors nebeturiu automobilio ir patirsiu draudiminių nuostolių, džiaugiuosi, kad nesusižalojau. Kaip sakoma, laiminga nelaimė“. Kelias į Palangą yra labai judrus: be kurortautojų, juo kas rytą ir vakarą į darbus ir atgal važiuoja daug žmonių. Moters žodžiais, jai pačiai nesyk teko matyti šį kelią kertant stirnas. O prieš kelerius metus ties Pryšmančiais briedis pro langą įvirto į jos pažįstamų automobilį, priekyje sėdėjo nėščia moteris. Incidentas taip pat baigėsi laimingai – žmonės nenukentėjo.
Ar mokytojo profesija tampa prestižine?
Užklupus COVID-19, kitos infekcinės ligos nedingo
Pasaulyje ir Lietuvoje kylant antrai COVID-19 bangai, nenumaldomai artėjant gripo, peršalimo ligų sezonui, kraštietės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Infekcinių ligų klinikos vadovės profesorės Auksės Mickienės teiravomės, kaip išlikti sveikiems, apsaugoti kitus, kaip nesupainioti COVID-19 su kitomis infekcinėmis ligomis. – Atsakymas į klausimą, kaip atskirti COVID-19 ir gripo, kitų kvėpavimo takų infekcinių ligų sindromus, yra trumpas – be laboratorinių tyrimų neįmanoma. Todėl kosint, karščiuojant turite susisiekti su savo šeimos gydytoju arba karštąja pagalbos linija. Gripui dabar dar kiek per anksti – gruodis, sausis, vasaris yra gripo mėnesiai Lietuvoje. Iki tol turime persilaužti – neiti į darbą, jei sirguliuojam, nes savo darbovietėje galime padaryti ligos židinį. Iki šiol buvo įprasta, kažkiek sloguoju, kosčiu, bet dirbti galiu. Kol nuo COVID-19 nėra vakcinos, vaistų, turime įprasti laikytis bent 1 metro vienas nuo kito atstumu, plauti ir dezinfekuoti rankas, nešioti veido kaukes, kad mažiau įkvėptume ir mažiau paskleistume tų virusų. Kaukių ypač reikia uždarose patalpose. Pietų pusrutulyje jau praeiti spėjusią žiemą susirgimų gripu, kitomis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis buvo gerokai mažiau negu ankstesniais metais. Tai – ir dėl taikytų apsaugos priemonių nuo COVID-19 viruso. Svarbu pasiskiepyti nuo gripo, pneumokokinės infekcijos, nes gripas, plaučių uždegimas, koronavirusas pažeidžia žmogaus plaučius, ir nuo visų šių infekcijų kenčiantys pacientai yra gydomi tose pačiose ligoninių lovose, gydo tie patys daktarai, tam naudojamos tos pačios reanimacijos palatos – visa ši sistema nėra „guminė“, daugėjant ligonių, jai gresia perkaisti. Pasibaigus grybų sezonui, spalį paaiškės ir daugiau užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu. Esant erkiniam encefalitui, žmogus karščiuoja, jam laužo kaulus, tačiau nėra kvėpavimo infekcijų sindromų – nekosėja, nečiaudėja. Erkinio encefalito užkrato daugiau yra vidurio Lietuvoje, apie Trakus, Lazdijus, Žemaitijoje – mažiau. Skiepijantis nuo gripo, pneumokokinės infekcijos, tuo pačiu pasiskiepyti galima ir nuo erkinio encefalito – per vieną mėnesį dvi skiepų dozės, o trečią – pavasarį, po jos parai praėjus jau būsite apsaugoti nuo pabudusių erkių nešiojamo užkrato. Skiepų reikia, o juos ignoruojantys antivakceriai tegul slepiasi po lapais. Nuo difterijos, raupų, stabligės praeityje mirė daugybė žmonių, tik skiepai nuo šių ligų žmoniją išgelbėjo. Laukiame vakcinos nuo COVID-19, kad tik, duok Dieve, pavyktų ją sukurti.
Pavasarį Lietuvą užklupus koronaviruso protrūkiui, visi buvo sukrėsti. Situacija buvo nauja, neeilinė ir niekas nežinojo, kaip teisingai elgtis, koks yra šio viruso elgesys, sudėtis, plitimo kelias, užkrečiamumas, imlumas ir kitos savybės. Dėl žinių stokos visuomenėje prasidėjo įvairiausios spekuliacijos, kurios iki šiol klaidina žmones. Apie tai, kodėl negalime pasitikėti nepagrįstomis teorijomis apie koronavirusą, kokią pagrindinę informaciją jau žinome ir ko galėtume pasimokyti iš kitų šalių pavyzdžių, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė. Taip pat apie šių dienų situaciją Vokietijoje ir ten galiojančius reikalavimus pasakoja Lėro miesto klinikoje dirbanti gydytoja rezidentė Aušrinė Radišauskaitė. Kilmė – vis dar neaiški Visiškai naujo viruso grėsmė atėjo iš Kinijos, o visa informacija ir naujausios žinios pirmiausia taip pat plūdo iš šios valstybės. Vėliau, kai virusas pradėjo plisti plačiau ir atsirado daugiau paveiktų šalių, kartu pagausėjo ir mokslininkų bei medikų tyrimų, bandymų išsiaiškinti situaciją, tačiau šiandien, praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams po koronaviruso atsiradimo Lietuvoje, vis dar yra gausybė neatsakytų klausimų. Kita vertus, jau yra patvirtinta tai, kad šis virusas yra iš septynių virusų šeimos, tačiau kol kas nėra aiški konkreti jo kilmė. „Nors mokslininkai jau yra suradę daug genetinių analogų ir esame girdėję begalę samprotavimų, kad šis virusas kilo iš šikšnosparnių ar kitų egzotinių gyvūnų, galutinis atsakymas į šį klausimą dar nėra rastas. Tačiau faktas yra tai, kad užsikrėtė žmogus ir kad virusas nuo žmogaus plinta žmogui – galima užsikrėsti kalbant, kosint, čiaudint, o tai parodė realią grėsmę“, – teigia D. Razmuvienė. Pagrindiniai saugumo principai Vis dar nėra aišku, ar žmogaus, prasirgusio simptomine forma, organizmas suformuoja imunitetą, ar galima sirgti antrą kartą, kiek asmenų gali užkrėsti sergantysis, – visa tai yra ypač svarbu norint suvaldyti viruso plitimą. Anot D. Razmuvienės, neaiškių klausimų yra nemažai, tačiau mes jau žinome itin reikšmingos informacijos apie tai, kaip turime saugotis. „Koronavirusas plinta oro lašeliniu keliu, todėl ypač svarbu išlaikyti dviejų metrų fizinį atstumą tarp žmonių, taip pat ypač svarbi tinkama rankų higiena ir dezinfekcija, nes oro lašeliai nusėsta ant įvairių paviršių, kuriuos mes liečiame. Svarbu nepamiršti ir nosį bei burną dengiančių apsaugos priemonių, kad oro lašeliniu būdu plintančios seilės nepatektų ant įvairių paviršių ir ant šalia esančių žmonių. Šios trys apsaugos priemonės yra žinomos jau seniai, o įvertinant tai, kad dar neturime specifinės apsaugos priemonės – vakcinos ir vaistų, privalome ypač atsakingai laikytis trijų pagrindinių saugumo principų, norėdami apsaugoti ne tik save, bet ir kitus“, – tvirtina D. Razmuvienė.
Perdegimo sindromas – gebėjimo duoti liga
„Kas negirdėjote žodžių „esi pernelyg jautri“, „nesi atsparus“, „neturi teisės nuleisti rankų“, „tavo pareiga...“. Jaučiate palaikymo, dėkingumo stoką, aplanko jausmas, kad esate išnaudojami? O gal kyla abejonių dėl savo sugebėjimų ir net veiklos prasmės?“ – tokiais klausimais pokalbį apie vadinamąjį perdegimo sindromą darbe su rajono nevyriausybinių organizacijų atstovais pradėjo Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro kvietimu Kretingoje viešėjusi vilnietė lektorė psichologė Inga Bogzevičienė. Dosnumą keičia abejingumas Perdegimo sindromo (PS) terminą (angl. burn-out – nusidėvėjimas, sudegimas, savęs išsekinimas) moksliškai pirmąkart paminėjo amerikiečių psichologas psichoterapeutas Herbertas Freudenbergeris, pastebėjęs, kad jauni savanoriai, puolę dirbti su entuziazmu, per vienerius ar kelerius metus prarasdavo gyvybingumą ir motyvaciją. Jiems kildavo sveikatos problemų: kamuodavo pasikartojanti sloga, raumenų, galvos skausmai, nemiga, atsirasdavo psichologinių problemų, dažniau susierzindavo, ciniškai reaguodavo į kolegas ir pacientus. Perdegimo kamuojamas žmogus neretai kelia klausimą, ar jam verta toliau dirbti šį darbą, ar jo indėlis yra reikšmingas? Abejoja ir dėl savęs, ir dėl įstaigos, ir dėl kolegų. Jei neieškoma pagalbos, įvyksta lūžis, tuomet ir susergama PS. Kaip tai pasireiškia? Pirmiausia, – juntamas nuovargis, tuštuma, jausmas, kad išsemti visi rezervai. Nepadeda poilsis: nei miegas(kad ir koks kokybiškas čiužinys ar patogi pagalvė), nei atostogos. Į aplinkinius reaguojama irzliai, kyla pyktis, nuolatinė įtampa, liūdesys, nerimas, neviltis. Atsiranda problemų sutelkti dėmesį, užvaldo daug pašalinių minčių, daromos aplaidžios klaidos, kurių priežastis nėra nežinojimas ar patirties stoka. Mintys sukasi apie tai, kad darbuotojas nesijaučia vadovų įvertintas, nėra palaikomas kolegų. Žmonės, kenčiantys nuo PS, dažniausiai gyvena nesveikai, trūksta fizinės veiklos, atsiranda įvairių priklausomybių, prarandama pagarba sau, gali kilti noras išeiti iš darbo, ką dažnai jie ir padaro. Anot psichologės, PS tapatinamas su nuosekliu idealizmo, energijos ir motyvacijos praradimu. Kuo mažiau už darbą atlyginama, tuo daugiau darbuotojas kompensuoja atsipalaiduodamas. Tačiau atsipalaidavimas neteikia džiaugsmo, kokį galėtų duoti prasmingas darbas. Perteklinis uolumas, dosnumas darbe liekant dirbti viršvalandžius, išsekina, o dosnumą pamažu keičia abejingumas.
Bibliotekininkai dalijosi tarptautine patirtimi
Trečiadienį, rugsėjo 30-ąją, visą dieną Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje buvo juntamas šurmulys – vyko tarptautinė patirties dalijimosi konferencija „Šiuolaikinė biblioteka: galimybės bendruomenei“. Renginys buvo skirtas Kretingos rajono M. Valančiaus viešosios bibliotekos 85-erių metų veiklos sukakčiai paminėti. Viršum pastato – Kretingos miesto vėliava Biblioteką tądien pagerbė svečiai: Kultūros ministerijos atstovė Gražina Lamanauskienė, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorius hab. dr. Renaldas Gudauskas, Seimo narys Antanas Vinkus, Kretingos rajono savivaldybės vadovai – meras Antanas Kalnius, vicemeras Dangiras Samalius ir administracijos direktorė Jolanta Girdvainė. Rajono bibliotekininkus pirmiausia pasveikino A. Kalnius: „Visada smagu čia ateiti ir būti, nes mūsų biblioteka yra kitokia. Kitokia dėl čia dirbančių iniciatyvių, entuziastingų žmonių. Šiandieną biblioteka nebėra vien langelis knygoms pasiimti, o bibliotekininkų pastangomis tapusi įdomia miesto kultūros, įvairių veiklų vieta“. Bibliotekai jis įteikė Kretingos miesto vėliavą, kad ši plevėsuotų viršum naujojo pastato, skelbdama apie 85-erių metų istoriją skaičiuojantį miesto kultūros židinį. Tuo pat metu padėkomis A. Kalnius apdovanojo labiausiai nusipelniusius rajono bibliotekininkus: Kretingos rajono M. Valančiaus viešosios bibliotekos – Zofiją Mačiuvienę ir Brigitą Barkauskaitę, Salantų filialo – Jūratę Maciuvienę ir Angelę Kripienę, Darbėnų filialo – Danutę Paulikienę ir Jurgitą Anužienę. G. Lamanauskienė linkėjo bibliotekininkams pastangų, entuziazmo ir kompetencijos, išlaikant bibliotekos bendruomenę ir atveriant naujas galimybes inovacijoms. Ji perdavė kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko padėkas Kretingos rajono M. Valančiaus viešosios bibliotekos vadovei Birutei Karčauskienei, pavaduotojai Erikai Kazlauskienei, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjai Birutei Naujokaitienei ir Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriaus vedėjai Zolinai Andrijauskienei.
Internetas kiekvienam žmogui atveria įvairių galimybių: nuo vaizdo skambučio iš Lietuvos į Angliją iki naujų patiekalų receptų. Apstu galimybių ir įmonėms – tiek naujų darbuotojų ar partnerių paieškoms, tiek klientų rato plėtrai. Vis dėlto verta įsidėmėti: kur galimybės, ten ir grėsmės. Būna gėda prisipažinti, kad apgavo Vienas iš leidinio „Kibernetinis saugumas ir verslas. Ką turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas“ autorių Justas Kidykas atkreipia dėmesį, kad būtent dėl netyčinės žmogaus klaidos ar sistemų pažeidimų įvyksta beveik kas antras duomenų pažeidimas. „Pirma, žmonės ne visada linkę pripažinti savo klaidas. Antra, net ir paaiškėjus klaidai ar apgavystei, įmonės vengia viešinti tokias istorijas – vadovai jaučia gėdą“, – pastebi pašnekovas. Įmonių patirtis nagrinėjęs „Kurk Lietuvai“ programos dalyvis žino ne vieną panašų atvejį, kai įmonės buhalterė įvykdo elektroniniu paštu gautą direktoriaus nurodymą pervesti lėšas, o vėliau paaiškėja, kad laiškas buvo apsimetėlių sukčių pinklės, o pervestų pinigų nebeįmanoma susigrąžinti. J. Kidyko teigimu, jeigu verslas labiau dalintųsi informacija apie susidūrimus su kibernetiniais nusikaltėliais, visuomenė geriau suprastų pavojų ir galėtų labiau apsisaugoti. Grėsmių ir galimos žalos/galimų nuostolių suvokimas yra pirmasis žingsnis link verslo kibernetinio saugumo stiprinimo. Įmonės siekiančios sustiprinti savo šarvus visada gali nemokamai pasikonsultuoti su Nacionalinio kibernetinio saugumo centro specialistais įvykus incidentui ir pasinaudoti svetainėje nksc.lt siūlomais įrankiais ar reguliariai konsultuotis su IT specialistais. Keturi patarimai „Nerti į elektroninę erdvę reikia ne mažiau atsargiai negu į nepažįstamą vandens telkinį karštą vasaros dieną“, – sako Darius Dužinskas, IT sprendimų ir konsultacijų įmonės „Baltic Amadeus“ personalo ir marketingo vadovas. Konsultuodamas verslo klientus jis ir jo kolegos į pokalbius visada įtraukia IT sistemų saugumo užtikrinimo klausimus. Vertindamas užsienio įmonių ir Lietuvos verslo kibernetinio saugumo problemas, D. Dužinskas sako, kad mūsų šalis nėra išskirtinė: skaitmeninėje eroje susiduriame su tokiais pat iššūkiais kaip ir visas pasaulis. „Internetinė erdvė yra bendra ir atvira visiems, tad nė vienas nėra visiškai apsaugotas nuo mažesnio ar didesnio masto kibernetinių atakų. Kenkėjiškos programos nesirenka taikinio pagal šalį ar miestą: jos tiesiog tikrina viską iš eilės ir ieško saugumo spragų“, – teigia ekspertas. Verslui jis siūlo atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus: • Nuolat ir periodiškai atnaujinti programinę įrangą • Naudoti tik legalias programas • Naudoti dviejų žingsnių autentifikavimą • Periodiškai daryti atsargines duomenų kopijas
Sekmadienį baigėsi tris dienas Klaipėdoje vykęs krepšinio turnyras „Tobula instaliacija“ taurė – 2020“, iš kurio 2011 m. gimusių Kretingos sporto mokyklos krepšininkų komanda, iškovojusi visas pergales, grįžo su aukso medaliais. Į turnyrą Klaipėdoje atvyko 60 krepšinio komandų, suskirstytų į 8 amžiaus grupes. Kretingos sporto mokyklai (SM) atstovavo 2007 m. ir 2011 m. gimę jaunieji krepšininkai. Pastarųjų komandai turnyras susiklostė itin sėkmingai: trenerio Arimanto Mikaločiaus auklėtiniai pasiekė penkias pergales ir savo amžiaus grupėje tapo turnyro nugalėtojais. Itin rezultatyvios buvo pirmosios pogrupio rungtynės, kuriose Kretingos SM komanda rezultatu 58:27 įveikė Klaipėdos KM krepšininkus. Rezultatyviausi šių rungtynių žaidėjai buvo 14 tšk. pelnęs Emilis Einikis, po 12 tšk. prie pergalės pridėjo Dovydas Latvis ir Žymantas Paulauskas, 8 tšk. pelnė Rėjus Benediktas Goriunovas. Antrose pogrupio rungtynėse Kretingos SM 38:21 nugalėjo Sostinės KM „Smaugliai“ ekipą. Rezultatyviausi žaidėjai: Emilis Einikis – 16 tšk., Rėjus Benediktas Goriunovas – 7 tšk., Dovydas Latvis – 6 tšk. Trečiose pogrupio rungtynėse Kretingos SM 34:25 nukovė V. Knašiaus KM-2 komandą. Rezultatyviausi žaidėjai: Emilis Einikis – 13 tšk., Dovydas Latvis – 8 tšk., Žymantas Paulauskas – 5 tšk. Pusfinalio rungtynėse Kretingos SM jaunieji krepšininkai 47:33 nugalėjo V. Knašiaus SM-1 komandą. Net 19 tšk. prie pergalės pridėjo Emilis Einikis, Žymantas Paulauskas pelnė 16 tšk. Dovydas Latvis – 7 tšk. Finale Kretingos SM antrą kartą susitiko su V. Knašiaus KM-2 komanda ir nugalėjo ją net 20 taškų skirtumu 37:17. Ir šiose rungtynėse rezultatyviausiais buvo naudingiausio žaidėjo titulą pelnęs Emilis Einikis, surinkęs 17 tšk., Žymantas Paulauskas ir Dovydas Latvis kovoje dėl aukso pridėjo po 7 tšk. „Pirmą kartą dalyvavome tokiame dideliame turnyre, kuris truko net tris dienas, – įspūdžiais po Klaipėdos krepšinio mokyklos surengto turnyro „Tobula instaliacija“ taurė – 2020“ dalijosi treneris A. Mikaločius. – Vaikinams teko sužaisti daug ir įdomių varžybų, su kiekviena kova jų žaidimas vis gerėjo, tad pavyko iškovoti aukso medalius“. Treneris teigė, kad pagrindinis 2011 m. gimusių jaunųjų krepšininkų komandos sėkmę lėmęs faktorius – gera gynyba: „Sportininkai atidavė visas jėgas gindami savo krepšį, ir tai leido džiaugtis pergalėmis. Dabar dirbame toliau ir rengiamės dalyvauti Žemaitijos moksleivių krepšinio lygoje (ŽMKL)“.
„P. n.“ informacija
Lietuvos futbolo federacijos surengtose Lietuvos veteranų (35+) futbolo pirmenybėse Kaune įvykusiose lemiamose rungtynėse dėl III v. ir dėl I v. Kretingos „Minijos“ futbolo komanda laimėjo bronzos medalius. Rungtynėse dėl bronzos Kretingos „Minija“ 1:0 pranoko Ukmergės „Vienybę“. Pergalingą įvartį antrajame kėlinyje įmušė Darius Grigaitis, pelnęs geriausio komandos žaidėjo titulą. „Kiek pamenu, su Kretinga trečią vietą iškovojome pirmą kartą. Visada smagu pasižaisti, susitinki senus pažįstamus, draugus. Pasišneki, varžybas aptari“, – po rungtynių pakiliai kalbėjo „Minijos“ veteranų žaidėjas Audrius Tolis. Kretingiškiai pasiliko stebėti ir finalinės kovos, kurioje Alytaus „Dainava“ užtikrintai įveikė Gargždų „Veteraną“ 6:1.
Nusprendė statyti požeminę geležinkelio perėją
Požeminė perėja po geležinkeliu ties Palangos gatve Kretingoje geriau negu viadukas, – šį antradienį nusprendė Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo tarybos posėdžio dalyviai, pritarę požeminės perėjos su laiptais ir keltuvais statybai, nors už viaduko ji bus maždaug dvigubai brangesnė. Kretingos rajono Savivaldybės užsakymu, uždaroji akcinė bendrovė „TEC Infrastructure“ parengė pėsčiųjų perėjos per geležinkelį Kretingoje projekto 4-is variantus. Du pirmi – statyti viaduką. Vienas viaduko variantas su keltuvais arba liftais, kitas su laiptais ir pandusu (neįgaliesiems, tėvams su kūdikių vežimėliais, dviratininkams.) Kiti du iš keturių variantai yra požeminės perėjos su laiptais ir keltuvu arba su laiptais ir pandusu. Strateginio planavimo taryba, kuriai priklauso Savivaldybės tarybos komitetų pirmininkai, meras ir jo pavaduotojas, buvo sušaukta skubos tvarka. Posėdis vyko nuotoliniu būdu, jame iš 7-ių komitetų pirmininkų dalyvavo keturi: Juozas Mažeika, Romualdas Jablonskis, Vitalija Valančiūtė ir Jolita Vaickienė. Kvorumas buvo, be to savo nuomonę dėl perėjos pareiškė posėdyje dalyvavę tarybos nariai Konstantinas Skierus ir Antanas Puodys, Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis. Meras Antanas Kalnius paaiškino, kodėl nuspręsti dėl perėjos reikėjo nedelsiant – to nepadarius, Kretinga gali likti be bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ pažadėtos traukinių garsą izoliuojančios 2,1 km apsauginės sienelės. Abipus geležinkelio suplanuota sienelė užtvertų dabartinį praėjimą per bėgius į Palangos gatvę iš miesto centro pusės ir atgal. „TEC Infrastructure“ projektuotojai siūlė per 4 bėgių geležinkelį statyti ne požeminę perėją, o viaduką su keltuvais ir laiptais, preliminari tokio viaduko statybos kaina – apie 1,5 mln. eurų, kai Savivaldybės politikų ir vadovų pasirinktai požeminei perėjai pastatyti reikės apie 1 mln. eurų daugiau, t. y. iš viso per 2 mln. eurų. Statant viaduką traukinių eismą sustabdyti užtektų vos 8 valandoms, kol viaduką užkeltų ant abipus geležinkelio įrengtų pagrindų.
Ūkininkams sėkmingai atlaikyti konkurenciją ir padidinti savo pajamas vien praktinės darbo patirties nepakanka – būtina taikyti naujausias mokslo žinias, įvaldyti inovacines technologijas. Todėl labai svarbu išnaudoti didelį šalies mokslininkų bei specialistų potencialą. Nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Ši priemonė skatina mokslo ir studijų institucijas, profesinio mokymo įstaigas aktyviai rengti parodomuosius bandymus, organizuoti seminarus, lauko dienas ir kitus informavimo renginius kaimo plėtros, žemės, maisto ar miškų ūkio sektoriuose dirbantiems žmonėms. Įgyvendinti – ir nuotolinės priemonės Parama pagal KPP veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ skirta parodomiesiems bandymams rengti (įrengti ir vykdyti), informavimo renginiams organizuoti skleidžiant mokslo žinias ir inovacijas žemės, maisto, miškų ūkio ir kaimo plėtros sektoriuose. Paraiškas gali teikti mokslo ir studijų institucijos bei profesinio mokymo įstaigos, taip pat kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą. Mokymai turi būti skirti ūkininkams, jų partneriams, ūkio darbuotojams ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės, maisto ar miškų ūkio veikla, įregistravusiems valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantiems žemės valdytojams, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojams, tradiciniams amatininkams. Per paraiškų teikimo laikotarpį pareiškėjas gali pateikti ne daugiau kaip 3 paramos paraiškas parodomiesiems projektams įgyvendinti pagal gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ir miškų ūkio sektorius. Informavimo renginiai galės būti organizuojami tiesioginio kontakto su paramos gavėjais būdu (ūkininko ar miško valdytojo ūkyje, įmonėje, auditorijoje ir pan.). Naujai patvirtintose įgyvendinimo taisyklėse nauja tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino, ekstremaliosios situacijos atvejais, užtikrinant kontrolės galimybę atsakingoms institucijoms, renginius galima organizuoti įvairiais nuotoliniais būdais (interneto telefonijos tinklo ir per kompiuterines „Skype“, „Viber“ ir kt. programas).
|
|
