Buvusio mero Valerijono Kubiliaus praeityje pasakyta frazė, kad Kretingoje tvyro Vatikano ramybė, šiandieną tiktų nebent tuščiai rajono Savivaldybės tarybos posėdžių salei.

Kretingos rajono savivaldybės taryboje garsėja užkulisinės kalbos apie tariamai prasidėjusią dabartinės valdančiosios koalicijos griūtį, aštrėjant svarbiausių šios koalicijos partnerių visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“, kuriam priklauso ir meras Antanas Kalnius, ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nesutarimams. „Kraštiečiai“ ir konservatoriai-krikščionys demokratai 25 narių taryboje turi po 5 mandatus.

Ugnį įplieskęs sprendimas

Paskutiniame, birželio 25 d. įvykusiame, Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo nuspręsta Savivaldybei priklausančio administracinio pastato Vilniaus g. 8 Kretingoje tuščias antro aukšto, salės patalpas ir garažus pagal panaudos sutartį atiduoti Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaitės apygardos 3 rinktinės 309 pėstininkų kuopos vadavietės, kuopos karių savanorių rengimui ir logistiniam aprūpinimui.

Kariams atiteko patalpos, kuriose iki persikraustymo į Kretingos centre pastatytus naujus rūmus veikė Kretingos Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka. Kariai savanoriai tarnybai tinkamų patalpų Kretingoje ieškojo 6 metus. Pagal birželio 25 d. tarybos sprendimą 382,78 kv. m patalpos kuopai suteiktos 10 metų. Šis sprendimas yra išskirtinis rajono politiniame kontekste – jį priimant skilo dabartinė Kretingos rajono savivaldybės tarybos valdančioji koalicija. Sprendimui dėl kariuomenės įkurdinimo Vilniaus g. 8, kurį inicijavo konservatorius-krikščionis demokratas Dovydas Bajoras, pritarė taip pat valdančioje daugumoje esantys 4 Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų partijos bei 2 Lietuvos libelarų sąjūdžio nariai ir tarybos opozicija – 4 socialdemokratai (jų taryboje yra 5, balsuojant Steponas Baltuonis susilaikė) bei 2 partijai Tvarka ir teisingumas priklausantys politikai. Nepritarė ir mažumoje liko valdantieji „kraštiečiai“ bei du „darbiečiai“. Įdomu tai, kad sprendimo projektą dėl patalpų kariuomenei suteikimo pastate Vilniaus g. 8 buvo iš anksto, prieš jį svarstant ir tvirtinant, pasirašę net 14 tarybos narių. Įprastai sprendimų projektus pasirašo juos rengę, derinę Savivaldybės administracijos specialistai. Šį sprendimo projektą ne tik inicijavo, bet ir parengė tarybos politikai.

Šiuo atžvilgiu sprendimo projektas turi ir išskirtinį politinį atspalvį.

Savivaldybės taryba praėjusių metų rudenį buvo pritarusi Savivaldybės administracijos skyrių, įstaigų perkėlimui iš vienų patalpų į kitas, kad kuo racionaliau panaudotų visas Kretingoje turimas administracines Savivaldybės patalpas. Vilniaus g. 8 pastato 1-ame aukšte esanti Kretingos seniūnija ir 3-iame aukšte įsikūręs Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius turėjo būti iškraustyti į kitas, J. Pabrėžos gatvėje turimas patalpas, o likusį tuščią pastatą buvo svarstoma parduoti. Rajono vadovai viešai yra užsiminę, kad pastatu domėjosi investuotojai, norintys steigti viešbutį.

Praėjusiame amžiuje 1974 metais pastatytame pastate sovietmečiu veikė komunistų partijos ir komjaunimo rajono komitetai. Pastatas yra nusidėvėjęs, jam būtinas kapitalinis remontas. Pastatui apšiltinti buvo numatytos Europos Sąjungos paramos lėšos, tačiau dabartinė Savivaldybės taryba persigalvojo ir tas lėšas nukreipė Darbėnų bei Kūlupėnų seniūnijų pastatams tvarkyti. Pastato renovacijos preliminari kaina – apie 1 mln. eurų. Kam ir kaip bus naudojamos kariuomenės neužimtos pastato patalpos 1-ame ir 3-iame jo aukštuose, sprendimo šiandieną nėra. Meras A. Kalnius tarnybai jį pateikti žadėjo rugpjūtį. Neaišku, ir kaip sprendimas dėl kariuomenės įkurdinimo pastate, kurį norėta parduoti, paveiks valdančiąją koaliciją. Apie šį išskirtinį sprendimą, jo atsiradimo priežastis ir valdančiosios koalicijos, kurią D. Bajoras buvo pavadinęs „velniška“, stabilumą, jos perspektyvą komentuoja Savivaldybės tarybos politikai.

• Rašyti komentarą (48)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (1)

Rajono Savivaldybė informavo, kad birželio pabaigoje Kretingos dvaro parko I tvenkinyje, Padvarių tvenkinyje ties Kurmaičių kaimu, Darbėnų tvenkinyje, Kašučių ežere, Juodupėnų tvenkinyje, Salanto upėje Salantuose ties užtvanka, Klibių tvenkinyje ir Vydmantų tvenkinyje buvo atlikti vandens ir smėlio mikrobiologiniai tyrimai.

Šių vandens telkinių vandens kokybės tyrimai neviršijo reglamentuotų kokybės reikalavimų, maudyklų smėlio kokybė taip pat gera. Papildomai buvo ištirtas dvaro parko I tvenkinio vaikų žaidimo aikštelės ir tinklinio aikštelių smėlis, taip pat žaidimų aikštelių smėlis Pastauninko parke ir saloje. Atlikti tyrimai neviršijo higienos normų nustatytų reikalavimų.

Tyrimai finansuojami iš Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų, juos atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos centro laboratorija.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Visą vasarą, kiekvieną ketvirtadienio rytą, Kretingos Vasaros estradoje rengiami užsiėmimai mamoms ir jų jaunosioms atžaloms.

Kviečia prisijungti prie „Ratuotų mamų“ Visą vasarą, kiekvieną ketvirtadienio rytą, Kretingos Vasaros estradoje rengiami užsiėmimai mamoms ir jų jaunosioms atžaloms. „Ratuotų mamų“ iniciatyvos autorė, treniruočių vadovė ir „Step Up“ sporto studijos įkūrėja Ieva Januškienė teigė, kad šios veiklos imtis paskatino draugės ir noras suburti mamas bendrystei.

Moteris tikino, kad apie panašią veiklą svarstė seniai: „Sporto srityje dirbu 12 metų, labai mėgstu savo darbą. Kretingos Sporto mokykloje dirbu su mergaitėmis, tačiau šiuo metu esu motinystės atostogose. Susilaukusi pirmagimio Rafaelio, mintį apie bendras mamų treniruotes su vaikais vežimėliuose teko atidėti, nes berniukas buvo labai aktyvus. Dabar turiu mergytę Anabelą, ji daug ramesnė, tad nusprendžiau pabandyti.“

Pasak I. Januškienės, šiuo metu veiklose dalyvauja 5–8 mamos, tačiau norinčių ir susidomėjusių yra daugiau – keliuose užsiėmimuose bendryste džiaugėsi 15 mamų. Pašnekovės teigimu, tokius svyravimus lemia kelios priežastys. „Treniruotės dienos rytą atsikeli ir matai vaiko nuotaiką, kartais mažieji suserga ir dėl to neateinama, galiausiai tądien mamos turi kitų planų. Man ir pačiai teko atšaukti vieną treniruotę, nes abu vaikai sirgo“, – atskleidė iniciatyvos autorė.

Anot trenerės, dalyvauti šiuose užsiėmimuose su bet kokio amžiaus vaikais moterys gali bet kuriuo metu: „Registraciją vykdau dieną prieš užsiėmimus, kad galėčiau žinoti, kiek susirinks mamų. Taip pat primenu, kad niekas nesikeičia, ir treniruotė vyks, nes kartais visko gali nutikti. Bet galima ir prieš 15 minučių kreiptis pasitikslinti, ar bus taip vadinamų ratuotų mamų treniruotė.“

I. Januškienės teigimu, šių užsiėmimų metu mamos ne tik sportuoja, bet ir pasidalina motinystės džiaugsmais ar bėdomis. „Mamos nori sportuoti, pajudėti, pabendrauti. Taip pat šių užsiėmimų metu užsimezga vaikų draugystė. Kelios mamos atsiveda ir vyresnius vaikus, mergaitės bando judėti kartu, o kai atsibosta – bėgioja ir žaidžia, kartais ir padainuoja, nes treniruočių metu skamba muzika. Dažnai po užsiėmimų, jei mažieji dar turi jėgų, nueiname ir į vaikų žaidimų aikštelę“, – treniruotes apibūdino pašnekovė.

„Ratuotų mamų“ užsiėmimai vyksta ketvirtadieniais 11 val. „Treniruotėse svarbi gera nuotaika ir nusiteikimas. Juokauju, kad iš mamyčių čempionių nepadarysiu, bet tikrai smagiai pajudėsime ir vaikai pažais“, – su šypsena kalbėjo treniruočių vadovė.

I. Januškienė tvirtino, kad užsiėmimus planuoja vykdyti iki rugsėjo pabaigos, vėliau, jei aplinkybės leis, surengs smagų renginį, kuriame su mamomis baigs „Ratuotų mamų“ užsiėmimus.

Sigita RAZMUTĖ

• Rašyti komentarą (0)

Paulius Karazinas įsitikinęs: tereikia peržengti psichologinį barjerą ir išdrįsti bėgti basomis, tuomet pats kūnas padiktuos, kaip statyti pėdą, kad bėgimas išties būtų malonus, lengvas ir teiktų sveikatą.

Dažnas bėgikas, net ir laikantis save tik mėgėju, turi bent kelias sportinių batų poras, pritaikytas skirtingoms dangoms, distancijoms, oro sąlygoms, be to, avalynės gamintojai vis ieško ir nuolat siūlo naujausias technologijas, kurios, teigiama, padeda dar labiau pagerinti bėgimo rezultatus ir sumažina traumų tikimybę. Tačiau tokios batų gamintojų naujienos visiškai nejaudina 32 metų kretingiškio Pauliaus Karazino – jis įsitikinęs, kad bėgimas basomis yra pats lengviausias būdas išsiugdyti sveiką bėgimo techniką ir savo pavyzdžiu įrodo, kad nusiauti batus nebaisu net ir šaltuoju metų sezonu.

„Bėgti basomis yra lengviau negu vaikščioti“, – tikino P. Karazinas, paaiškinęs, kad bėgant pėda dedama kitu kampu ir jos susilietimas su žeme yra trumpesnis, tad ir akmenukai neatrodo tokie aštrūs.

Tereikia pasitikėti savo kūnu ir jis, sureagavęs į žemės paviršių, natūraliai pritaikys žingsnio ilgį, pėdos statymą, kūno pasvirimo kampą – padarys viską, kad būtų sumažinta smūgio jėga į žemę ir išvengta traumų.

Bėga ne batai, o žmogus

P. Karazinas reguliariai bėgioja vienerius metus, šiuo metu per savaitę jis įveikia apie 70–80 km, tačiau bėgimo batų iki šiol neturi. Šaltuoju metu sezonu jis įsigijo tik atviras basutes, kurias pritaikė bėgimui, dar turi ir lengvus medžiaginius sportinius batus plonais padais – dažnu atveju šie per treniruotę atsiduria P. Karazino rankose, nes jis tiesiog neišveria jų nenusiavęs.

P. Karazinas įsitikinęs, kad batai, kurie avimi bėgant, pirmiausia turi būti apsauga, o ne natūralius judesius varžanti ar keičianti priemonė. „Geri batai yra tie, kurie netrukdo bėgti, ypač, kol ugdomi įpročiai. Vėliau, išsiugdžius kokybišką bėgimo techniką, batai nebetenka esmės – galima rinktis tiek paprastesnius, tiek brangesnius, nes tada jau bėga žmogus, o ne batai“, – dėstė P. Karazinas, pridūręs, kad išmokus bėgti su minimalistine avalyne, net ir nebesinori autis bėgimo batų su pakeltais kulnais ar amortizacija. P. Karazinas mano, kad specializuoti bėgimo batai tampa tarsi šiuolaikinio žmogaus kūną kaustanti grandinė – vartojimo kultūroje siunčiama žinutė, kad būtina įsigyti brangius batus, geriausia – kelias poras, prieš tai atlikus įvairius testus batams parinkti.

„Netikiu, kad keli centimetrai gumos, kad ir kokios naujausios technologijos jos viduje būtų įtaisytos, turi įtakos kokybiškam bėgimui. Pagrindinė bėda, kad pradėję bėgti avėdami brangiais batais, jaučiamės drąsiau, lyg atsakomybė nuo mūsų būtų perkeliama batams, stipriau smūgiuojame į žemę, nebejaučiame kūno siunčiamų signalų, bėgame didesniais žingsniai negu derėtų, norint nepatirti traumų“, – teigė P. Karazinas.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

Neįgalusis palaipsniui įvedamas į bendrystę su dideliu gyvūnu: pirmiausia paliečia, glosto, o po to susidraugauja.

Pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai populiarėjant įvairioms gyvūnų – šunų, žirgų, kačių, delfinų, gyvačių, sraigių, egzotinių gyvūnų – terapijai, skirtai žmogaus fizinei, emocinei, psichosocialinei sveikatai gerinti, ir Kretingos dienos veiklos centro neįgaliesiems yra taikomas gydymas žirgais, arba hipoterapija, ir šunimis, arba kaniterapija.

Dirba licencijuoti specialistai

Gyvūnų terapijos projektą Kretingos dienos veiklos centras, jo vadovės Birutės Viskontienės žodžiais, vykdo bendradarbiaudamas su Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija (SIŽGB) „Kretingos viltis“. Hipoterapijos užsiėmimai vyksta jau antrus, o kaniterapijos – pirmus metus. Jie rengiami individualiai arba grupėms: hipoterapijos užsiėmimuose dalyvauja 69 Kretingos dienos veiklos centro ir Salantų padalinio, o kaniterapijos – tik Kretingoje centrą lankantys neįgalieji.

„Tam, kad gyvūnų terapija būtų sėkmingai pritaikyta, būtinas licencijuotas specialistas, nes gyvūnas tėra tik įrankis saugiam numatomam rezultatui pasiekti. Pas mus į centrą atvyksta kaniterapeutė Loreta Jurkuvienė su 2 šunimis, taip pat dirba psichologė Alva Survilienė. O hipoterapijos užsiėmimams vykstame į žirgynus: kretingiškiai – į Remigijaus Urbio žirgyną Palangoje, o salantiškiai – į viešosios įstaigos „Raitija“ žirgyną Klausgalvuose“, – pasakojo B. Viskontienė.

Seansų trukmė – apie 30 min. Specialistas numato veiklos su gyvūnu eigą ir tikslą. Terapiniai gyvūnai negali dirbti tiek pat laiko, kiek žmogus, todėl užsiėmimų laikas yra limituotas. Gyvūnas pavargsta, nuolat dėmesį sukoncentravęs į asmenį, kuriam atliekama terapija.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos r.

Kretingsodžio k. Birželio 29 d. apie 13.15 val. tvenkinyje rastas 1968 m. gimusio vyro kūnas. Pirminiais duomenimis, smurto žymių nepastebėta. Kelyje Šiauliai–Palanga. Birželio 30 dieną apie 12.50 val. Kretingsodžio k. ribose sustabdžius automobilį „Volvo V70“, jį vairavusiai 1978 m. gimusiai moteriai nustatytas 2,07 prom. neblaivumas.

Palangoje.

Vanagupės g. Birželio 30 dieną apie 9.30 val. pastebėta, kad iš automobilio „BMW X6“ yra pavogtas vairas ir salono priekinė apdaila. Žala – tikslinama.

Parengė Dovilė URNIKIENĖ

• Rašyti komentarą (2)

Paguodos taurės laimėtoja komanda „Linksmiau“

Baigėsi Rajono krepšinio taurės varžybos toms komandos, kurios varžėsi dėl Paguodos taurės.

Po atkaklios kovos ji atiteko komandai „Linksmiau“, kuri 63:60 nugalėjo „Už pervažos“ krepšininkus. „Linksmiau“ rezultatyviausiai žaidė Egidijus Kryžnauskas – 23 tšk. ir Donatas Valiulis – 18 tšk., „Už pervažos“ – Šarūnas Anužis (22) ir Dainius Domarkas (10).

Kitas susitikimas tarp „Rūdaičių“ ir „Prisikėlimo“ komandų baigėsi 102:63 „Prisikėlimo“ naudai. Tarp nugalėtojų rezultatyviausiai žaidė Simonas Vasiliauskas (39) ir Paulius Valantinas (20), „Rūdaičių“ komandoje – Paulius Žilevičius (22) ir Giedrius Daraškevičius (16). Naudingiausi finalo žaidėjai – Šarūnas Anužis („Už pervažos“ ) ir Egidijus Kryžnauskas („Linksmiau“).

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Kretingos sporto mokyklos krepšinio komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, turnyre Šilutėje užėmė III v.

Kretingos sporto mokyklos jaunieji krepšininkai, gimę 2011 m. ir treniruojami Arimanto Mikaločiaus, dalyvavo vasaros krepšinio turnyre Šilutėje. Be kretingiškių ir turnyro šeimininkų šilutiškių, turnyre dalyvavo Klaipėdos ir Kauno komandos.

Pusfinalio susitikimą Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai 7 taškų skirtumu – 37:44 – pralaimėjo Klaipėdos komandai ir dėl III v. susitiko su kauniečiais: bendraamžius mūsiškiai nugalėjo 68:30.

Naudingiausiu žaidėju pripažintas Emilis Einikis, baudų metimo konkursą laimėjo Jokūbas Galdikas.

„Tai buvo mūsų pirmoji išvyka po karantino. Per pirmąsias rungtynes jautėsi vaikų nuovargis – matėsi, kad vaikai ilgai nežaidę, įgūdžiai susilpnėję. O štai antrąsias rungtynes su kauniečiai mūsiškiai žaidė tikrai gerai – ir patys berniukai buvo labai patenkinti, iškovoję pergalę“, – auklėtinių žaidimą komentavo jų treneris A. Mikaločius.

Jo rūpesčiu vaikams surengta vasaros sporto stovykla Kretingoje.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Kretingos „Minijos“ futbolininkai džiaugiasi pergale prieš Alytaus „Vidzgirį“.

Pirmadienio vakarą Kretingos „Minija“, treniruojama Valdo Trakio ir mūsų rajonui atstovaujanti Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygios pirmenybėse, Alytuje su vietos „Vidzgiriu“ žaidė LFF taurės rungtynes, kurias laimėjo 6:2 ir pateko į kitą varžybų etapą.

Kaip jas komentavo „Minijos“ administratorius Martynas Viluckas, po tolimos kelionės minijiečiai susitikimą pradėjo vangiai ir už tai buvo nubausti: po pakelto kampinio 20-ą min. „Vidzgirį“ į priekį išvedė Aivaras Kariniauskas. Tačiau vos už poros minučių rezultatą išlygino mūsiškis Sibusiso Magwaza. Pirmą kėlinį kretingiškiai turėjo dar keletą progų pasižymėti, tačiau jomis pasinaudoti nepavyko. Antrą kėlinį aktyviau pradėjo „Minija“, ir po tikslaus smūgio iš baudos aikštelės pasižymėjo Gabrielis Bezerra. „Įmušę antrąjį įvartį minijiečiai atsipalaidavo ir antrą kartą už tai buvo nubausti – 73-ią minutę baudos aikštelėje prasižengus Lukui Jakumui, prie 11 metrų žymos stojęs Lukas Marcinkevičius atstatė rezultatą – lygiosios 2:2“, – komentavo M. Viluckas.

Praleistas įvartis tarsi pažadino „Miniją“, kuri per likusias 13 minučių surengė tikrą įvarčių fejerverką į „Vidzgirio“ vartus: tris įvarčius įmušė Jusufas Traore ir vieną pridėjo Sibusiso Magwaza. Tad galutinis teisėjo švilpukas užfiksavo Kretingos „Minijos“ pergalę 6:2.

Kretingos „Minija“: vartininkas Eimantas Brezgys, Deividas Šiuša, Lukas Jakumas, Tomas Gvazdinskas, Antonas Solovjovas, Jusufas Traore, Sibusiso Magwaza, Gabrielius Bezerra, Neilas Urba, kapitonas Gvidas Juška, Ernestas Andriušis. Po keitimo: Laurynas Bauža,  Dominykas Jakočiūnas, Aidas Pipiras, Valdas Jašmontas.

Šiandien 17.30 val. Kretingos „Minijos“ laukia rungtynės Kėdainiuose su vietos „Nevėžiu“.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (4)

Naujajame rajone gyvenanti kretingiškė Stasė sakė kasdien mėgstanti su šuniuku pasivaikščioti po Pastauninko parką, tad pastebėjo tris negeroves: trūksta dar bent vieno tualeto, nesaugi takų danga, nešvarūs pailsėti skirti suoliukai.

Gamtinių reikalų – po krūmu, ant suoliukų – su batais

Pašnekovės nuomone, tualetas turėtų būti pastatytas prie rampos, kur dviračiais ar riedlentėmis papramogauti susirenka būriai vaikų ir jaunimo.

„Pastebėjau, kad daugelis jų tiesiog nusileidžia nuo kalvelės į apačią ir čia pat atlieka gamtinius reikalus. Kartą taip netinkamai elgėsi ir suaugusi moteris. Kai paklausiau, ar ne gėda, taip ir atsakė: „Ką daryti, jei bėda prispiria, o tualeto čia pat nėra?“ – pasakojo Stasė.

Kita blogybė – einant medinių arkliukų link ir kitur lietaus nuolat išplaunami takai, nors ką tik vykdant parko rekonstrukcijos projektą, į juos investuotos nemažos sumos. Ant takų likusi ne smulki skalda, o stambūs akmenys, per kuriuos vaikštant, ypač senyvo amžiaus žmonėms, gresia išsisukti kojas. „Kai žiemą pašals, pasnigs, – trauma po traumos ten bus“, – įsitikinusi pašnekovė.

Ir trečia bėda – visi suoliukai, pastatyti po medžiais, nuolat dergiami paukščių. „Anądien, matau, jaunuoliai užsilipę sėdi sau ant atramos, kojas su batais susikrovę ant sėdimosios dalies, bet ar gali pykti? Kaip kitaip sėdėti, jei tie suoliukai nešvarūs?“ – retoriškai klausė moteris.

Dangos klausimą spręs iš naujo

Kretingos miesto seniūnės pavaduotoja Alma Patamsienė sakė, kad parke, prie vaikų žaidimo aikštelės, vienas tualetas pastatytas, tačiau, atsižvelgus į gyventojų pageidavimą, dar vienas bus pastatytas ir prie rampos. O dėl suolelių – paukščiai yra paukščiai, nedergti arba, kurioje vietoje dergti, jiems neįsakysi. Anot pavaduotojos, buvo tartasi su bendrove „Kretingos komunalininkas“, kad priskirtas parko teritorijas prižiūrinčios valytojos suolelius nuvalytų kuo dažniau bei atidžiau. „Reikės dar kartą priminti“, – pažadėjo A. Patamsienė.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis pripažino: taip negali būti, kad po kiekvienos liūties parko takai būtų išplaunami, akivaizdu, kad tie sprendiniai, kurie padaryti projektavimo proceso metu, nepasiteisino.

„Takai po smarkaus lietaus kartą jau buvo išplauti rudenį, rangovas atstatė. Praėjusį pirmadienį ir vėl teko kviestis rangovo atstovus bei projektuotojus. Jie įsipareigojo pateikti naujus sprendinius“, – sakė P. Černeckis.

Anot direktorės pavaduotojo, Savivaldybė iš gyventojų gauna pasiūlymų, užuot pylus skaldą, parko takus iškloti asfaltu arba trinkelėmis. Tačiau, kadangi ši parko rekonstrukcija atliekama iš europinių lėšų, būtina paisyti reikalavimo takus grįsti natūraliomis priemonėmis, o ne kietąja danga.

• Rašyti komentarą (8)

Kretingos miesto stadione šalia statyti nebaigto Sporto ir sveikatingumo komplekso statomai dirbtinės dangos futbolo treniruočių aikštei užbaigti, šios statybos rangovas – uždaroji akcinė bendrovė „Alkuras“ – Savivaldybės prašo papildomų 30 tūkst. eurų. Futbolo aikštės pastatymo kaina – 831 tūkst. 270 eurų. Aikštės statybą buvo žadėta užbaigti praėjusį rudenį, tačiau Savivaldybės pasamdytas bendrovės „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ statybų ekspertas Artūras Sabeckis, patikrinęs „Alkuro“ įrengtą aikštės sankasą, konstatavo, kad negalima kloti viršutinės dirbtinės dangos dėl rengiant sankasą padarytų defektų. A. Sabeckis buvo pareiškęs, kad, jų nepašalinus ir užklojus dirbtinę dangą, aikštėje telkšos balos.

Ekspertizė buvo atlikta šių metų pradžioje, „Alkuras“ broką ištaisyti turėjo iki šių metų kovo pabaigos. Rangovas bandė ginčyti ekspertizės išvadą, bet vėliau broką taisė.

Aikštės statybos pabaigtuvės buvo žadamos kovo–balandžio mėnesiais, orams atšilus. Dirbtinę aikštės dangą, kurios kaina – 205 tūkst. eurų be PVM, buvo įsipareigojusi pateikti Lietuvos futbolo federacija. Danga į Kretingą buvo atvežta birželio pradžioje ir iki šiol sandėliuojama Kretingos autobusų parko gamybinėje bazėje.

Šiomis dienomis „Pajūrio naujienas“ pasiekė žinia, kad „Alkuras“ prašo papildomai 30 tūkst. eurų aikštės pagrindui sutvirtinti, kadangi esamas pagrindas netenkina dirbtinę dangą klosiančių subrangovų. Trečiadienį tartis dėl papildomų 30 tūkst. eurų skyrimo buvo susirinkusi Savivaldybės tarybos valdančioji dauguma, šiandieną šią problemą spręs Strateginė taryba, vadovaujama mero Antano Kalniaus, sudaryta iš Savivaldybės tarybos komitetų pirmininkų. Meras A. Kalnius „Pajūrio naujienoms“ situacijos aiškinti nenorėjo, kol nėra aiškaus galutinio sprendimo, kaip sakė: „kol mėtome kaip karštą bulvę.“

Tarybos narys, statybų žinovas Konstantinas Skierus įsitikinęs, kad subrangovų reikalaujamam aikštės pagrindo išlyginimui ir sutvirtinimui užtenka iki 10 tūkst. eurų. Anot kitų informacijos šaltinių, dangos klojėjai tvirtina, kad viršutinis aikštės sankasos sluoksnis yra per grubus, todėl reikia nukasti 3 cm sankasos paviršiaus ir užpilti akmens dulkių sluoksniu. Subrangovus dangai kloti renkasi ir samdo „Alkuras“. „Nieko nukasti nereikia, tai būtų bereikalingas darbas ir išlaidos. Akmens dulkes pilti galima ant esamo paviršiaus, kad jos užpildytų skaldoje esamus tarpus ir paviršius sutvirtėtų“, – aiškino K. Skierus. Kodėl paviršius nebuvo deramai sutvirtintas rengiant sankasą – neaišku, akmuo dėl to metamas ir į projektuotojų daržą, su kuriais, jeigu bus įrodyta jų kaltė, žadama bylinėtis dėl patirtų papildomų išlaidų. Dirbtinę futbolo aikštę projektavo uždarosios akcinės bendrovės „Simper“ specialistai iš Kauno. Ta pati bendrovė parengė ir statyti nebaigto Sporto ir sveikatingumo komplekso projektą. Po to, kai statybą paliko bendrovė „LitCon“, „Simper“ turėtų Savivaldybei parengti įstrigusios komplekso statybos likusių nebaigtų ir papildomai numatytų darbų projektą naujam rangovui.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (5)

Klaipėdos Kelių policijos pareigūnai nuo birželio 19 d. iki 28 d. didžiausią dėmesį skyrė neblaivių ir apsvaigusių vairuotojų kontrolei. Per surengtas priemones Klaipėdos mieste ir rajone, Palangoje, Kretingos, Plungės, ir Skuodo rajonuose patikrinta 1 tūkst. 630 transporto priemonių, išaiškinta 165 Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Tarp jų – 9 neblaivūs vairuotojai ir pora nuo alkoholio apsvaigusių dviratininkų.

Palangoje neblaivumas fiksuotas trims vairuotojams: kelyje Klaipėda–Liepoja sustabdytam 2000 m. gimusiam vyrui nustatytas 0,88 prom., kelyje Šiauliai–Palanga 1996 m. gimusiam vyrui – 0,46 prom., o 1978 m. gimusiam, tame pačiame kelyje sustabdytam vairuotojui – 0,53 prom. neblaivumas.

Dar trys neblaivūs vairuotojai įkliuvo Plungės rajone – 1993 m. gimusiam VW markės automobilį vairavusiam vyrui nustatytas 1,4 prom. neblaivumas, jis neturėjo ir teisės vairuoti. Kitiems dviem nustatytas 0,64 prom. ir 2,6 prom. neblaivumas. Dar vienas neblaivus vairuotojas įkliuvo Klaipėdos rajone, kelyje Klaipėda–Liepoja – 1957 m. gimusiam automobilį „Ford“ vairavusiam vyrui nustatytas 0,58 prom. neblaivumas. Klaipėdos mieste išaiškinti du neblaivūs vairuotojai – vienam nustatytas 0,48 prom., kitam – 1,95 prom. neblaivumas. Apskrityje dar 9 vairuotojai buvo vartoję alkoholio, tačiau leistinos normos neviršijo.

Per priemones taip pat išaiškinti 6 asmenys, transporto priemones vairavę neturėdami tam teisės, 11 – lenkę kitus automobilius sankryžose, arba jas kirtę degant raudonam šviesoforo signalui, 12 – nesegėjusių saugos diržų, 10 vairuotojų, kurie mobiliaisiais įrenginiais naudojosi be laisvų rankų įrangos. Trijų automobilių ir penkių motociklų skleidžiamas triukšmas viršijo jiems leistinos normos ribas, dviejų automobilių padangos neatitiko techninių reikalavimų, dar dviejų – priekiniai stiklai buvo pernelyg užtamsinti.

Mobiliuoju greičio matuokliu uostamiestyje, Klaipėdos ir Plungės rajonuose užfiksuoti 1 tūkst. 626 greičio viršijimo atvejai. Didelių baudų sulauks net keletas vairuotojų, vienoje Klaipėdos rajono gyvenvietėje skriejusių 105 km/h – 121 km/h greičiu, kai leistinas toje vietoje yra vos 50 km/h.

Rankiniu greičio matuokliu pareigūnai užfiksavo 62 greičio viršijimo atvejus.

Klaipėdos apskrities VPK informacija

• Rašyti komentarą (1)

Socialinė darbuotoja Lina Rimkuvienė (kairėje) ir laikina globotoja Eglė Drąsutytė

Trečiadienį po Kretingos dvaro saldaininę laigė vaikai: Kretingos socialinių paslaugų centro globėjams ir jų globotiniams surengtoje šventėje jie virė saldainius, smaginosi menininkei Rasai Statkuvienei piešiant ant jų veidų, vaišinosi gardumynais.

Suteikė namų ir širdžių šilumą

„Jūsų pagaminti saldainiai šiandien yra geriausia dovana globėjams, – į mažuosius svečius kreipėsi Kretingos socialinių paslaugų centro vadovė Danutė Skruibienė. – Džiugu, kad, be Motinos ir Tėvo dienos, Lietuvoje jau galime švęsti ir Globėjo dieną, kurią Seimas patvirtino prieš trejus metus. Ji švenčiama pirmąjį liepos sekmadienį. Todėl jūs taip pat turite dieną, kada, kaip ir kiti vaikai, galite apkabinti savo brangiausius žmones.“

Globėjams D. Skruibienė dėkojo už suteiktą savų namų šilumą, – šiuo metu Kretingos rajone yra 42 globėjų šeimos, – jos priglaudė, augina ir rūpinasi 52 tikrųjų tėvų meilės netekusiais vaikais.

D. Skruibienė linkėjo globėjams sveikatos, ištvermės, kantrybės, kad gerumas pasiektų tolimiausius širdies kampelius, ir priminė, kad šį sekmadienį, liepos 5-ąją, 10.30 val., už juos ir jų vaikus Kretingos bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios.

Šventėje dalyvavusi Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė kreipėsi į globėjus: „Gyvenime, atrodo, pasirenkame savąjį kelią – profesiją, antrąją pusę, o šitie vaikai pasirinko jus, nes jūsų akys spinduliuoja gerumą, o širdys – meilę. Tą akivaizdžią meilę jūs auginate Kretingai, Lietuvai ir pasauliui.“

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Savo namų aplinkoje rožių karalystę įkūręs karteniškis Arvydas Klovas prisipažįsta, kad jam džiaugsmo teikia kiekvienas naujai prasiskleidęs gėlės žiedas.

Karteniškis tautodailininkas 68 metų Arvydas Klovas savo sodybą pavertė tikra gėlių karalyste: maždaug 10 arų plote įvairiaspalvius žiedus skleidžia beveik 80 veislių rožės – iš viso apie 300 krūmų, iš jų – 100 vijoklinių, besirangančių ant įvairių arkų ir atramų. Rožynas savo žiedais šeimininkus ir svečius džiugina visą vasarą, o ir nukritus žiedlapiams, A. Klovas prisipažino neskubantis jų nurinkti – tegu vėjo išbarstyti kvapnūs kilimai primins, koks subtilus ir laikinas yra gamtos grožis.

„Užauginkite vieną ar du rožių krūmus ir suprasite, kaip rožės užburia ir nebepaleidžia. Lieki tarsi surakintas – vis apie jas galvoji ir svajoji, ką dar pasodinti“, – kaip prieš 6 metus įklimpo į visiškai naują pomėgį – gėlininkystę, pasakojo A. Klovas.

Driekiasi rožių alėjos

Žvelgiant į A. Klovo sukurtą rožyną, sunku patikėti, kad tai – savamokslio darbas. Širdyje nešiodamas neišsipildžiusią svajonę tapti architektu, A. Klovas su užsidegimu parengė sodo planą: rožės susodintos grupėmis ir linijomis, sudarančiomis geometrines figūras, per teritoriją nubanguoja dvi rožių alėjos, vijoklių gijos raitosi ant maždaug 30 mažesnių ir didesnių arkų, sienelių. Sodo gilumoje – keturi 3 metrų aukščio bokštai, laukiantys, kada į jų viršūnę užkops ir juos visiškai apgaubs rožių vijokliai.

Pagrindinis sodo akcentas – vešli rožių siena, prie kurios stovi Ievą Gundytoją vaizduojanti skulptūra.

Mažosios architektūros elementų sode esama ir daugiau – kai kas yra paties A. Klovo rankų darbas, mat vyras, nors yra įgijęs zooinžinieriaus išsilavinimą, tačiau didžiąją gyvenimo dalį dirbo medžio drožėju. Jis kartu su komanda įgyvendino įvairius projektus – medžio skulptūromis, liepteliais, informaciniais stendais, rodyklėmis ir kitais darbais išpuošė parkus Žemaitijoje ir visoje Lietuvoje. „O čia „koronos“ darbas“, – šmaikštavo A. Klovas, aprodydamas naujausias sodo puošmenas – paties iš medžio pagamintas ir baltai nudažytas dvi romantiško stiliaus arkas, kurių viena įrėmina įėjimą į sodą, bei sūpynes.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...