Per Šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidus pašventinta Prezidento Gitano Nausėdos (centre) dekretu patvirtintu herbu papuošta Darbėnų miestelio vėliava.

Tradicinė Darbėnų miestelio šventė, švenčiama kartu su Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidais, šiemet buvo neeilinė: minint 400 metų nuo pirmųjų maldos namų pastatymo jubiliejų ir šventinant miestelio vėliavą kartu su darbėniškiais, į iškilmes atvykusiais svečiais dalyvavo ir Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana ir tėvu Antanu.

Pašventino vėliavą

Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios šventoriuje darbėniškiai ir į šventę atvykę svečiai pradėjo būriuotis dar prieš šv. Mišių pradžią. Belaukdami atvykstant garbingų svečių žmonės turėjo progos apžiūrėti 400 metų bažnyčios istoriją nušviečiančią parodą.

Pasitikę į iškilmes atvykusius garbingus svečius Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą, pirmąją šalies ponią Dianą Nausėdienę bei Prezidento tėvą Antaną Nausėdą, kartu su jais bei Seimo nariais Antanu Vinkumi, Levute Staniuvene, Kretingos rajono meru Antanu Kalniumi, vicemeru Dangiru Samaliumi, Savivaldybės administracijos direktore Jolanta Gridvaine, tarybos nariais šventiškai nusiteikę žmonės sugužėjo į išpuoštą bažnyčią.

Susirinkusiuosius pasveikinęs Darbėnų parapijos klebonas Viktoras Dirvonskis trumpai priminė bažnyčios ir jos titulinių Šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidų istoriją. Šv. Mišios, kurias aukojo Telšių vyskupijos generalvikaras kanauninkas Vilius Viktoravičius, prasidėjo iškilmingai įneštos ir prie altoriaus pastatytos Darbėnų miestelio vėliavos pašventinimu.

Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys papasakojo, kad miestelio vėliavos ir herbo „kelias“ prasidėjo 1991-aisiais, kai buvo švenčiamas Darbėnų 400 metų jubiliejus: būsimąjį herbą, tada dar ženklą, simbolizuojantį keturis Turgaus aikštėje susikertančius kelius, sukurti sumanė šviesaus atminimo Rimantas Antanas Kviklys. Ilgamečio Šventosios girininko ir visuomenininko dėka miestelio centras buvo papuoštas stilizuotomis rodyklėmis.

Prieš keletą metų Darbėnų bendruomenės iniciatyva buvo nuspręsta ženklą įteisinti: kartu su kraštiečiais Klaipėdos universiteto docentu Jonu Abromu ir skulptoriumi Gintautu Jonkumi 2018 metų rudenį buvo pradėtos procedūros Heraldikos komisijoje.

• Rašyti komentarą (31)
• Plačiau ...

Kretingos rajono savivaldybės tarybos politikai atmetė administracijos siūlymą nugriauti lopšelio-darželio „Eglutė“ Padvariuose pastatą ir jo vietoje pastatyti modulinį lopšelį-darželį.

Administracijos direktorė J. Girdvainė aiškino, kad dabartinis 914 kv. m ploto pastatas yra nusidėvėjęs, jam būtinas kapitalinis remontas, kuris kainuotų apie 1,1 mln. eurų. Naujame moduliniame vieno aukšto 800 kv. m ploto pastate, J. Girdvainės teigimu, tilptų 5-ios ikimokyklinukų grupės, kai dabartiniame pastate jų yra trys. Pastatyti tokį modulinį lopšelį-darželį kainuotų apie 1 mln. eurų (1 kv. m statybos kaina – apie 1 tūkst. 200 eurų). Šiam sumanymui pritarė ir meras Antanas Kalnius, teigęs, kad Kretingai augti svarbi sąlyga yra užtikrintas šeimų aprūpinimas vietomis vaikams ikimokyklinėse įstaigose. J. Girdvainės teigimu, šiandieną Kretingoje į ikimokyklines švietimo įstaigas dėl vietų jose stokos nepatenka apie 60 mažųjų miesto gyventojų, trūksta būtent 2-jų naujų grupių.

Savivaldybės tarybos narė, Kontrolės komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė priminė, kad dvi naujos ikimokyklinukų grupės įsikurs jau statomame lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ pastate. „Negriaukime senojo „Eglutės“ pastato, jis vis tiek yra geresnis už tą planuojamą statyti konteinerį“, – tarė politikė. Jai pritarė tarybos senbuvis Konstantinas Skierus, pareiškęs, kad toks konteinerinis statinys darkys dvaro parką. „Statyti vietoj kapitalinio, tvirtų konstrukcijų pastato konteinerį – neracionalu“, – buvo įsitikinęs jis. Užuot stačius parke konteinerį K. Skierus ragino tvarkyti senąjį dabartinį pastatą, kurio rekonstrukcijai, anot jo, reikėtų apie 600 tūkst., ne milijono eurų, kaip teigė J. Girdvainė. „Pastato išorės renovacija kainuotų maksimum 400 tūkst. eurų, vidaus – 200 tūkst. eurų“, – aiškino politikas. „Eglutės“ darželio-lopšelio pastatas buvo pastatytas 1982 metais, sustiprintų konstrukcijų, jis buvo taikytas net civilinei saugai.

Tarybos narė, Švietimo komiteto pirmininkė Dalia Martišauskienė pastebėjo, kad yra galimybė ir senajame pastate įrengti patalpas dar vienai – ketvirtai – grupei tam tinkamose patalpose, kurios dabar naudojamos sandėliavimui, kitoms ūkio reikmėms. „Domėjausi moduliniais darželiais-lopšeliais. Nė viena šalies savivaldybė tokių nėra pasistačiusi, juos nuomojasi pastatų renovacijos laikotarpiui“, – pastebėjo J. Vaickienė. Lopšelis-darželis „Eglutė“ vienintelė įstaiga Kretingoje, ugdanti vaikus M. Montesori sistema. Po Savivaldybės švietimo įstaigų tinklo paskutinės reformos prarado savarankiškumą ir tapo Kretingos lošpelio-darželio „Pasaka“ ikimokykliniu skyriumi.

• Rašyti komentarą (10)

PALANGOJE

VYTAUTO g. birželio 28 d. apie 8.30 val. pastebėta, kad dingo moteriškas dviratis „Merida“. Žala 450 eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.

J. BASANAVIČIAUS g., prie naktinio klubo, sulaikytas 2000 m. gimęs vaikinas, pas kurį rastas folijos lankstinukas su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Dalinės apžiūros metu Palangos m. policijos komisariate sulaikytojo šortų kišenėje aptikta ir viena rombo formos melsvos spalvos tabletė – tai taip pat galimai narkotinė medžiaga. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

ŽVEJŲ g. birželio 25 d. apie 5 val. pastebėta, kad iš neužrakinto poilsio ir reabilitacijos centro namelio pavogta rankinė su dviem piniginėmis bei asmens dokumentais. Žala 1 tūkst. 70 eurų.

S. DARIAUS ir S. GIRĖNO g. tą pačią dieną apie 11 val. pastebėta, kad nuo automobilio BMW X 5 pavogtos apdailos dalys: lango apvadas, galiniai priešrūkiniai žibintai, šoninės oro paėmimo angos, priekinės grotelės. Žala tikslinama.

Parengė Audronė GRIEŽIENĖ

• Rašyti komentarą (0)

Kretingos „Minijos“ su FA „Šiauliai“ rungtynių momentas. Priekyje – 8-u numeriu žaidžiantis Tomas Gvazdauskas.

Lietuvos futbolo federacijos I lygos pirmenybėse žaidžianti Kretingos „Minija“ po permainingos kovos su aikštės viešnia futbolo akademijos (FA) „Šiauliai“ komanda susitikimą baigė lygiosiomis 2:2, ir kretingiškiai į savo sąskaitą įsirašė vieną tašką. Įvarčių autoriai – Gabrielius Bezerra ir Sibusiso Magwaza, o geriausiu šių rungtynių žaidėju pripažintas „Minijos“ vartininkas Eimantas Brezgys.

Komentuodamas susitikimą Kretingos „Minijos“ administratorius Martynas Viluckas teigė, kad rungtynes aktyviau pradėjo svečiai iš Šiaulių, o 8-ą min. po pakelto kampinio varžovus į priekį išvedė Vaidas Viktoravičius. Praleidę įvartį minijiečiai nesutriko ir, įpusėjus pirmam kėliniui, puikią galimybę išlyginti rezultatą turėjo Ernestas Andriušis, kurio smūgį atrėmė varžovų vartininkas.

Antras kėlinys prasidėjo „Minijos“ atakomis, tačiau lemiamą stadiją pritrūkdavo tikslumo. Po puikios kombinacijos idealią progą iššvaistė Jusufas Traore. „Ko nesugebėjo „Minija“, tą padarė „Šiauliai“, kai po tikslaus perdavimo varžovų persvarą padvigubino Gabrielius Micevičius. Tačiau vos po 3 minučių rezultatą sušvelnino „Minijos“ legionierius Sibusiso Magwaza“, – vieną situacijų komentavo M. Viluckas.

Įmušę įvartį „Minijos“ žaidėjai puolė lyginti rezultatą ir vos nebuvo nubausti – buvo skirtas 11 metrų baudinys. Tačiau prie kamuolio stojusio Dominyko Kubilinsko smūgį atrėmė Eimantas Brezgys.

Įkvėpti puikaus vartininko epizodo minijiečiai kilo į lemiamą šturmą: 85-ą min. po puikaus Valdo Jašmonto perdavimo rezultatą išlygino Gabrielius Bezerra.

• Rašyti komentarą (7)
• Plačiau ...

„Kretingos“ komanda su šeimos nariais, sirgaliais, rėmėjais.

Šis Regionų krepšinio lygos (RKL) sezonas Kretingos vyrų krepšinio rinktinei „Kretinga“ buvo išskirtinis – jis buvo nutrauktas dėl koronaviruso pandemijos, ir kretingiškiai nebesužaidė paskutinių rungtynių namuose.

„Mūsų tikslai buvo patekti į finalinį ketvertą, ir galimybių tam turėjome. Nutraukus sezoną komandą tuo momentu buvo apėmęs liūdesys – tikrai galvojome, kad sezonas bus pratęstas, tačiau realybė – kitokia: birželio pradžioje visos 33 RKL komandos balsavo sezono nebepratęsti“, – situaciją komentavo „Kretingos“ treneris Arimantas Mikaločius.

Per anksti pasibaigus sezonui, trenerio teigimu, esminis tikslas lieka išsaugoti komandos rėmėjus, ir tai yra nemažas iššūkis. Antra, – rengiantis kitam sezonui būtina bus surinkti jaunimą, pažiūrėti, ko jis vertas ir kiek Kretingos sporto mokyklos krepšininkų bus pajėgūs atstovauti „Kretingai“ Regionų krepšinio lygoje.

Nors sezonas buvo ir netradicinis – per anksti pasibaigęs, „Kretingos“ komanda su treneriu priešakyje išsaugojo tradiciją surengti sezono užbaigimo šventę – šiemet ji vyko Jokūbave, kur krepšininkai, rėmėjai, žaidėjų šeimų nariai smagiai pabendravo, prisiminė geriausius sezono momentus, aptarė ateities planus.

Savo komandai A. Mikaločius pranešė ir gerą žinią – jis tapo tapo RKL vykdomojo komiteto nariu.

„Esame aštuoni nariai, visi turime vienodą balso teisę – mūsų sprendimo reikės, jeigu iškyla kokių nors klausimų dėl sezono pratęsimo, baudų, komandų skaičiaus ir panašiai“, – kad būti patariamojo RKL organo nariu yra ir didelė atsakomybė, pripažino A. Mikaločius, kuris RKL vykdomajame komitete atstovauja visai Žemaitijai.

Pirmoji RKL užduotis A. Mikaločiui – liepos 26 dieną Kretingoje surengti RKL komandų krepšinio „3x3“ turnyrą, į kurį kviečiamas atvykti ir legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis.

• Rašyti komentarą (1)

Salantų regioninio parko direkcija prie įėjimo įrengė lesyklėlę, kurioje bet kada galima pačiam pasiimti lankytojo pasą ir užsidėti jame antspaudą.

Salantų regioninis parkas šią vasarą, kuomet žmonės, vengdami tolimų kelionių, stengsis labiau pažinti savąjį kraštą ir savo šalį, ragina vietinius ir svečius aplankyti Salantų– Kartenos (Kretingos r.) apylinkes, – tam parengė naujų turistinių maršrutų ir organizuoja keliautojų pamėgtus pėsčiųjų žygius.

Lesyklėlė su pasais

Salantų regioninio parko direkcija dalyvauja saugomų teritorijų paso iniciatyvoje, kurią koordinuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. „Šią vasarą raginame aplankyti Lietuvos saugomas teritorijas, ir, užsukus į regioninių ar nacionalinių parkų direkcijas, rinkti ant-spaudus. Kiekvienas lankytojas, saugomų teritorijų pase surinkęs visų direkcijų antspaudus, Nacionaliniame lankytojų centre Vilniuje dovanų gaus knygą. O tam, kuris pateiks ir tų saugomų teritorijų lankytojo bilietą, bus įteikta keliautojo kuprinė“, – apie parkų direkcijų sumanytus krašto pažinimo skatinimo būdus kalbėjo Salantų regioninio parko vyriausioji specialistė Irma Žąsytienė.

Kiekvienas regioninis parkas lankytojus ragina įsigyti simbolinį lankytojo bilietą už 1 eurą, – yra ir kitokių būdų lėšomis paremti saugomas šalies teritorijas.

„O tam, kad kiekvienas, aplankęs Salantų regioninį parką, bet kokiu paros metu galėtų įsigyti saugomų teritorijų pasą ir pats jame užsidėti antspaudą, Salantų regioninio parko direkcija lauke, prie įėjimo į direkcijos pastatą, įrengė lesyklėlę su pasais, ten pat pritvirtino ir antspaudą“, – apie naujas iniciatyvas pasakojo I. Žąsytienė.

Ir suaugusiems, ir vaikams

Birželio–rugsėjo mėnesiais Salantų regioninio parko direkcija kartu su Kretingos rajono turizmo informacijos centru dalyvauja bendrame projekte ir siūlo turistams nuolatines šio sezono ekskursijas pagal iš anksto numatytas datas.

Salantų regioninio parko direkcija kviečia į ekskursijas „Paskendusi Kartenos pilis“ ir „Salantų miesto paslaptys“, – birželio 18-ąją Kartenoje įvyko pirmoji šio projekto ekskursija.

Šiais metais Salantų regioninio parko direkcija pradėjo teikti dvi kultūros paso edukacines programas „Salantų kaštono žvaigždžių valanda“ ir „Kuršių pilies beieškant“, skirtas I–IV ir V–VIII klasių moksleiviams.

„Kultūros paso programos yra žinomos mokykloms ir pedagogams, tad į šias edukacines programas reagavome ir mes. Abi minėtos mūsų programos yra gamtamokslinės: pirmoji – po Salantų parką, supažindinant su unikaliu gamtos paminklu – storiausiu Lietuvoje kaštonu, kurio apimtis 4,8 m, skersmuo – 1,53 cm, aukštis 28 m. O antroji – pažintis su Kartenos piliakalnio kompleksu, paįvairinta edukacinėmis užduotimis“, – kultūros paso programas apibūdino specialistė.

Keliautojai pamėgo žygius

Itin pamėgta krašto pažinimo kryptis yra pėsčiųjų žygiai. Birželio 20 d. Salantų regioninio parko direkcija organizavo pėsčiųjų žygį nauju maršrutu po Minijos slėnį.

Jame, pasak I. Žąsytienės, dalyvavo per 70 žygeivių, – jie nužygiavo daugiau nei 20 km parko ekologo Antano Kubiliaus ištyrinėtais ir išmintais takais, raguvomis, pievomis ir kalvomis.

„Trasa buvo labai įvairi, ją žygeiviai užbaigė mirkdami gausioje liūtyje, tačiau džiaugsminga nuotaika, – pasakojo I. Žąsytienė. – Šis žygis sulaukė didžiulio susidomėjimo, todėl liepos 4-ąją ketiname vėl žygiuoti pakartotinai ta pačia trasa, tik galbūt su naujomis staigmenomis, edukacijos pertraukėlėmis, kad žmonės galėtų labiau tarpusavyje pabendrauti“, – kalbėjo specialistė, patikindama, kad šią vasarą parko direkcija planuoja ir daugiau pėsčiųjų žygių.

Numatė neregėtą staigmeną

Pasak I. Žąsytienės, vienas populiariausių Salantų regioninio parko direkcijos rengiamų žygių vis dar tebėra „Septynių piliakalnių žygis“, kuris šiemet vyks rugpjūčio 8 d. penktojo Kartenos festivalio „Kuršių genties vartus pravėrus“ metu.

„Žygeivių lauks septynios skirtingos stotelės, pradedant nuo Imbarės piliakalnio, toliau einat Sauserių–abiejų Dauginčių–Martinaičių–Gintarų–Kartenos piliakalnių link. Bus pamatytos ir patirtos septynios skirtingos istorijos, etninės kultūros pamokos, įgyta žinių ir bendrystės“, – tikino pašnekovė.

Jos žodžiais, šiemet Kartenos festivalis dėl susiklosčiusių koronaviruso aplinkybių bus kiek kitoks: „Tačiau organizatoriai numatė ypatingą staigmeną, kurios negaliu atskleisti. Jie tvirtina surengsią dar niekur pasaulyje neregėtą piliakalnio šou, kurį tiesiogiai transliuos internetu“, – sensacingai kalbėjo I. Žąsytienė.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Romualdas Jablonskis gimė ir augo Kartenoje, dabar su šeima gyvena Kretingoje.

Ilgėja kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimą eilė Kuršo rinkimų apygardoje Nr. 37. Be jau skelbtų kandidatų: Lietuvos socialdemokratų partijos deleguoto Tomo Abelkio, savarankiškai parlamentarės mandato siekiančios Alinos Adomaitytės, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidato Juozo Mažeikos, dviejų šalies politinių partijų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos iškelto nepartinio Antano Vinkaus, kandidatų sąrašą papildė Romualdas Jablonskis, atstovaujantis Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui(LRLS).

R. Jablonskis vadovauja LRLS Kretingos skyriui, yra Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys, Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto pirmininkas, verslininkas, vadovauja kelioms visuomeninėms organizacijoms. „Šiandieną pasaulis keičiasi, įprasti veikimo būdai neefektyvūs, neveikia. Kai kurioms sritims reikia nedidelio sukrėtimo ir ateities įžvalgų“, – sakė R. Jablonskis, akcentavęs Liberalų sąjūdžio išskirtas penkias prioritetines kryptis, kuriomis grindžiama šios politinės jėgos 2020 metų Seimo rinkimų kampanija. Liberalsąjūdiečiai išskyrė savanoriškai dirbančius žmones, į prevenciją orientuotą sveikatos apsaugos sistemą, laisvei pasirengusį žmogų ugdantį švietimą, žalią Lietuvą ir gamtai draugišką ekonomiką, apgintas žmogaus teises.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (4)

Kertinio bažnyčios akmens šventinimo ceremoniją atliko arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.

Sekmadienį iškilmėse dalyvaujant gausiam prelatų, kanauninkų, kunigų ir tikinčiųjų būriui, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas bei naujasis Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius pašventino Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčios pamatus ir kertinį akmenį. Jame įbetonuota bronzinė kapsulė su pašventinimo aktu – žinia apie istorinį įvykį, perduodama ateities kartoms.

Ugnį užkūrė Viešpats

„Bet geriau, kad niekada niekas šios žinios ir neperskaitytų, tai reikš, kad niekas niekada čia nekasinės, mūsų bažnyčia gyvuos amžinai“, – juokavo ceremonijos dalyviai.

Tarp bažnyčios pamatų ir kertinio akmens pašventinimo aktą pasirašiusiųjų buvo ir sveikinimo žodžius taręs Seimo narys Antanas Vinkus, ir paramą tolesnei bažnyčios statybai žadėjęs Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, ir vydmantiškių vydmantiškiu tituluojamas Kretingos parapijos klebonas Astijus Kungys, ir daug kitų garbių asmenų, tačiau minios akys labiausiai krypo į neįgaliojo vežimėliu sūnaus Eugenijaus atvežtą 85-erių Birutę Viršilienę, bažnyčios idėjos pradininkę.

„Širdis man smarkiu plaka, džiugi šiandien diena“, – prisipažino „Pajūrio naujienų“ pakalbinta vydmantiškė. Mintimis ji nugrimzdo į 1989-uosius metus, Baltijos kelią, kuriame pati dalyvauti negalėjusi dėl sveikatos. Užtat su dar visai mažiukais anūkais nuvažiavusi į Kretingos bažnyčią pasimelsti už tuos, kurie – Baltijos kelyje, Dievo paprašyti, kad „didysis kaimynas“ nesugalvotų grandine susikibusių žmonių užpulti.

„Tuomet mišios 7 valandą vykdavo, tad į Kretingą išsiruošėme dar anksčiau. Iš zakristijos išėjęs kunigas ir klausia, iš kur aš tokia ankstyva su mažais vaikais? Jis paskatino mąstyti, telkti ir kitus gyventojus inicijuoti bažnyčios statybą savame kaime“ , – 20-ies metų senumo įvykius prisiminė pašnekovė. Anot jos, atsirado bendraminčių, su kuriais susiorganizavę, rinko parašus, juos vežė Telšių vyskupijon, prašė leidimo statyti bažnyčią.

Bet dėl šių žingsnių kartais, grįžus namo, ir sielotis Birutei tekdavo. Vieni vydmantiškiai, būdavo, užgaulios – kam tos bažnyčios reikia, geriau toje vietoje aikštynas pažaisti vaikams, kiti pyks arba šiaip šnairai žiūrės... „Dėl tokių dalykų taip pat kreipdavaus į Aukščiausiąjį, maldoje prašiau padėti. Ir atsiuntė išganingą mintį: jeigu Viešpats jau užkūrė ugnį, lai ji dega, o aš būsiu tuo „pečkuriu“, vis pamaišysiu, kad neužgestų“, – dėstė ji.

Tas simbolininę prasmę įgijęs žodis ugnis tapo renginio leitmotyvu, skambėjusiu ne vieno iškilmių dalyvio lūpose.

• Rašyti komentarą (10)
• Plačiau ...

Romas Meškys sakė, kad jau seniai iš vamzdžio po kapinių tvora teka dvokiančios nuotekos, ir tikisi, kad dabar, vykdant Vilniaus gatvės renovaciją, trasa bus sutvarkyta.

Vilniaus g. Nr. 21 ir 21 A privačių namų, priešais „Liepos“ parduotuvę, gyventojai Laima Norvilienė ir Olga bei Romas Meškiai skundėsi, kad jau seniai po Vilniaus gatvės danga ir senųjų kapinių tvora nuvestas vamzdis, iš kurio bėga dvokiančios nuotekos ir per jų kiemus nuteka į Akmenos upę.

Prisijungę nelegaliai?

Šių namų gyventojai mano, kad trasa, einanti pro tvoros apačią ir jų sklypus, likusi iš senų laikų. Turbūt ji nelegali, iš tų laikų, kai pirmąkart Vilniaus gatvėje buvo įvestas vandentiekis ir kanalizacija, svarstė gyventojai.

„Gal kažkas nelegaliai prie jos prisijungęs. Iš vamzdžio nuolat teka – per sausrą silpniau, o po liūčių stipriau – dvokiantis vanduo“, – „Pajūrio naujienoms“ po kapinių tvorą, šalia šoninių vartų, iš vamzdžio tekantį murziną upelį rodė gyventojai.

Jie nuogąstauja, kad dabar, vykstant Vilniaus gatvės renovacijai ir bendrovei „Kretingos vandenys“ keičiant tinklus, šios trasos nesiruošiama tvarkyti. „Kai plovė trasą, pro čia tiesiog plūdo vanduo. Vadinasi, šis vamzdis susijęs su gatvės kanalizacija“, – kalbėjo O. Meškienė.

„Skambinome į „Kretingos vandenis“, bet mums atsakė – neturime lėšų tvarkyti. Anksčiau mes patys iš savų lėšų tvarkydavome, kad dvokiantis vanduo netekėtų per mūsų kiemus. Mums paaiškino, kad tai – gruntinis vanduo. Būtų gerai, jei tai būtų šaltinis. Gi matome pagal spalvą ir jaučiame pagal kvapą, kad šis vanduo dvokia, yra murzinas“, – kalbėjo O. ir R. Meškiai.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

Darbėnų seniūnijos Pasertupio kaime kilęs gaisras ne tik supleškino Geležinkelio gatvėje stūksojusią pašiūrę, bet ir nusinešė joje buvusios moters gyvybę.

Informaciją apie baisią nelaimę Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pirmadienio naktį maždaug 1.30 val. Kaip sakė tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius, Darbėnų, Palangos ir Kretingos ugniagesiams supuolus į įvykio vietą, medinis vieno aukšto su palėpe negyvenamasis pastatas jau liepsnojo atvirai, o šiferiu dengtas stogas buvo įsmigęs. Po poros ugnies malšinimo valandų rastas stipriai apdegęs moters kūnas.

Darbėnų seniūno Alvydo Poškio teigimu, 70 m. gerokai perkopusi moteris nebuvo asociali, tačiau kaimo žmonių laikoma keistuole, atsiskyrėle. „Tai – ta pati buvusi ilgametė Darbėnų geležinkelio stoties budėtoja, kurį laiką ir gyvenusi stotyje, darbdavių suteiktame plote“, – sakė jis. Vėliau „Lietuvos geležinkeliams“ iš ten budėtoją iškrausčius, ši buvo įsikūrusi turistinėje palapinėje prie stoties. Seniūno žiniomis, pastaruoju metu žiemos-rudens sezonu moteris gyvendavo pas dukrą Kretingoje, o į pašiūrę, kurioje anksčiau laikydavo gyvulius, grįždavo vasaromis.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)