|
(1461) 2020-06-09Kretingos rajono savivaldybė informavo, kad po 3 savaičių pertraukos patvirtintas naujas koronaviruso atvejis Kretingos rajone. Birželio 9-osios vakarą koronavirusas nustatytas senyvo amžiaus Kretingos ligoninės pacientei. Moteriai per pusantro mėnesio iš viso buvo atlikti 6 testai ir visi jie, išskyrus atliktą vakar, buvo neigiami. Anksčiau ji buvo slaugoma Kartenos slaugos ligoninėje, balandį tapusioje koronaviruso židiniu. Tačiau tąkart moteris buvo viena iš 6 sveikų pacientų, kuriems tyrimai buvo neigiami ir kurie buvo atskirti nuo kitų slaugytų ligonių. Gegužės pradžioje, pablogėjus sveikatos būklei, moteris buvo pervežta į Klaipėdos universitetinę ligoninę, o po savaitės – į Salantų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę. Birželio 4 dieną moteris tyrimams buvo atvežta į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, o po paros pervežta į Kretingos ligoninę. Čia ji pirmiausiai buvo paguldyta į izoliacinę palatą, kur paimtas ir koronaviruso testas. Tąkart jis buvo neigiamas, tad pacientė perkelta į Vidaus ligų skyrių. Vakar jau atlikus dar vieną testą, vakare gautas patvirtinimas, kad moteriai nustatytas koronavirusas. Ji birželio 9 d. vakarą buvo išvežta į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Jau nuo vakar vakaro Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai drauge su Kretingos ligoninės darbuotojais intensyviai dirba, nustatydami visus pacientės turėtus kontaktus, spręsdami dėl jų izoliacijos, kitų ligonių perkėlimo į izoliacines patalpas ir kitus klausimus. Taip pat į Kretingos ligoninę vakar vakarą (birželio 9 d.) jau atgabenti koronaviruso testų mėginėliai, skirti įstaigos darbuotojams ir pacientams patikrinti. Profilaktiškai bus patikrinti ir Salantų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės darbuotojai, pacientai. Beje, tiek Kretingos ligoninės, tiek Salantų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės medicinos personalas praėjusią savaitę buvo tikrinti profilaktiškai. Visų testų rezultatai tąkart buvo neigiami. Paskutinis koronaviruso atvejis Kretingos rajone buvo patvirtintas gegužės 20 dieną. Iš viso rajone koronavirusas buvo nustatytas 63 asmenims, iš kurių 46 jau pasveiko.
„P. n.“ informacija
Netikėtas radinys – moksliniams tyrimams
Vydmantų seniūnijos talkininkai, po dienos darbų nusprendę nusimaudyti ir pažvejoti Vydmantų tvenkinyje, ir patys nustėro, aptikę mūsų krašto vandenims neįprastą vėžiagyvį. Šis, pasirodo, besąs gauruotažnyplis krabas, kuris, Vydmantų seniūno Rimvydo Šakinio ir Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos vadovo Ričardo Kašėtos rūpesčiu, sėkmingai buvo perduotas Klaipėdos universiteto mokslininkams. „Vyrai pasakojo sugalvoję pailsėti Vydmantų tvenkinio šiaurės rytų pusėje. Vienas jų Arūnas Razma pamatė keistą gyvį – šoko vandenin su guminiais batais, galvodamas, kad galbūt pagaus vėžį. Ir, kai gylyje sulig pilvu rankomis ištraukė tikrų tikriausią krabą, nustebo – tokio nebuvo matę, o ir negalvojo, kad „prūde“ tokie veisiasi“, – vyrų nuotykius perpasakojo R. Šakinis, radinį atvežęs parodyti ir į redakciją. Vydmantų seniūnas susisiekė su Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos vadovu R. Kašėta, kuris vienareikšmiškai patarė radinį perduoti mokslininkams. „Numaniau, kad tai – gauruotažnyplis krabas, kurį, girdėjau, retsykiais žvejai ištraukia iš Baltijos jūros. Bet kad toks atsirastų Vydmantų tvenkinyje, kuris, buvęs karjeras, visiškai nesusijęs jokiais intakais su jūra, tai tikrai sunku patikėti. Ką gali žinoti, gal kas nors paleido krabą į tvenkinį, o gal koks jūrinis paukštis ikriuką netyčia atnešė“, – spėliojo ir svarstė R. Kašėta. Krabą iš jo perėmusi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja dr. Greta Srėbalienė patvirtino, kad Vydmantų tvenkinyje rastas vėžiagyvis tikrai gauruotažnyplis krabas. – Koks jo likimas?“ – „Pajūrio naujienos“ paklausė dr. Gretos Srėbalienės. – Krabas saugiai laikomas tolesniems tyrimams Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute. – Gal šis vėžiagyvis dėmesio vertas kaip delikatesas ar maisto produktas? – Taip, tiesa, Kinijoje šis krabas yra delikatesas – turint gurmaniškų prieskonių, tai gali būti puiki vakarienė, bet nedidelė.
Vilniaus gatvė dar bus uždaryta ir birželį
Praėjusią savaitę pirmąkart į posėdį po karantino susirinkusi Kretingos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisija svarstė Kretingos rajono gyventojų, įmonių bei tarnybų pateiktus prašymus. Pratęsė eismo ribojimą Vilniaus gatvę renovuojančios įmonės „Šilutės automobilių keliai“ statybos direktorius Audrius Stimburys prašė, kad Savivaldybė leistų dar vieną mėnesį, iki liepos 1 d., uždaryti šią gatvę ir vairuotojams naudotis anksčiau patvirtinta apvažiavimo schema. „Tokia padėtis susidarė todėl, kad bendrovė „Kretingos vandenys“ remontuoja ir keičia tinklus, jų darbai stabdo ir statybininkų darbus“, – „Šilutės automobilių kelių“ vadovų prašymą komisijai pristatė Savivaldybės Saugaus eismo komisijos vadovas Povilas Černeckis. Komisija tam vienbalsiai pritarė, tačiau įmonės atstovų paprašė pakomentuoti, kaip vyksta darbai, ir ar spės pakloti kelio pagrindą per mėnesį. „Šiandien atsiliekame nuo grafikų ir dėl vandentvarkos darbų, ir dėl archeologinių kasinėjimų Rotušės aikštėje. Pagrindinius darbus nuo turbo žiedo iki muziejaus atlikome, netrukus pasistūmėsime nuo J. Pabrėžos gatvės miesto centro link“, – patikino įmonės atstovas. Jo žodžiais, liepą atidarius gatvę transportui, dar teks laikinai uždaryti 2 dienom, kai bus pilamas asfaltas. Komunalininkams – slalomas Bendrovė „Kretingos komunalininkas“ prašė įrengti stovėti draudžiančius ženklus su papildomomis jų galiojimo laiką nurodančiomis lentelėmis šiose Kretingos miesto vietose – Kęstučio g. ruože nuo Rotušės a. iki Laisvės g., J. K. Chodkevičiaus g. ruože nuo Kęstučio g. iki Vytauto g., Vytauto g. ruože nuo Melioratorių g. iki Vytauto g. Nr. 120, Vilniaus g. ruože nuo Nr. 41 iki Žemaitės al., Savanorių g. ruože nuo Lazdynų g. iki Topolių aklg. „Mechanizuotai valant gatves, negalime jų nušluoti, nes pakraščiai užstatyti automobiliais. Gatves valome penktadieniais, nuo 4 val. ryto, tad reikėtų, kad tądien žmonės neužstatytų šalikelių. Minimose gatvėse yra didžiausi srautai, ir jos greičiausiai užsiteršia“, – tvirtino bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadovas Rimantas Žiaušys. Jam pritarė Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, patikindama, kad bandė rašteliais prie stiklo įspėti automobilių savininkus, kokiu laiku gatvės bus šluojamos, tačiau tai nesuveikė. „Komunalininkams tai – kažkoks slalomas. Žmonės netgi tingi atkelti vartus ir įvažiuoti į savo kiemus, palieka mašinas gatvėje. Gal galima įrengti laikinus ženklus be leidimo?“ – šį klausimą ji adresavo Klaipėdos apskrities policijos komisariato atstovui Aurelijui Jankauskui. „Ženklas įsigalioja po paros, tuomet turėtumėte juos statyti jau ketvirtadienį“, – pastebėjo A. Jankauskas. Įmonės „Kretingos autobusų parkas“ vadovas Arvydas Dyburys į tai sureagavo: „O kur tuomet daugiabučių gyventojai statys savo automobilius?“ Beje, Vilniaus ir Kęstučio gatvės priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, tad prašymus dėl ženklų reikėtų peradresuoti jiems. Po diskusijų nuspręsta ženklus „Stovėti draudžiama“ statyti rajono pavaldumo gatvėse, konkretų laiką suderinus su miesto seniūne.
Baublių mokykla jau – ne be nuolatinio vadovo
Baublių mokyklos-daugiafunkcis centras jau turi nuolatinę vadovę – Renatą Bumblienę. Konkursas įvyko praėjusią savaitę, komisijai vadovavo Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė. 54-erių laimėtoja su šeima gyvena Padvarių kaime, šiuo metu jokiai partijai nepriklauso. Klaipėdos universitete ji yra įgijusi vaikystės pedagogikos edukologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, 2006-aisiais buvo suteikta pradinio ugdymo mokytojo metodininko kvalifikacinė kategorija, o 2009 m. – trečioji vadybos kvalifikacinė kategorija. Nuo praėjusių metų gegužės, kai iš pareigų pasitraukė ankstesnė vadovė, R. Bumblienė šiam daugiafunkciam centrui vadovavo laikiniai, bet prieš tai 13 metų toje pačioje ugdymo įstaigoje buvo dirbusi pradinio ugdymo mokytoja, o dar anksčiau 5-erius metus ėjo direktorės pavaduotojos ugdymui pareigas Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinėje mokykloje. Konkurse į Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius pareigas R. Bumblienė buvo vienintelė pretendentė. Pasak Savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėjo pavaduotojos Daivos Šleiniūtės, šis konkursas buvo trečiasis, mat anksčiau vis neatsirasdavo kandidatų. Baublių mokyklos-daugiafunkciam centrui R. Bumblienė pradės vadovauti, kai dėl tinkamumo dirbti bus gauta pažyma iš Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kai kandidatūrą patvirtins Kretingos rajono savivaldybės taryba. Darbo sutartis bus sudaryta 5 metų kadencijai. Paklausta, kokiomis nuotaikomis gyvena, R. Bumblienė teigė turinti viziją toliau kurti šiuolaikišką mokyklą, kuri taptų kaimo kultūros židiniu, tačiau atskleidė ir nerimą dėl mažėjančio ugdytinių skaičiaus: V–X klasių mokinių šiemet yra 31, pradinukų – 22, ikimokyklinukų – 15, o priešmokyklinukai tik 8.
Iš policijos suvestinių
KRETINGOJE. Praėjusį penktadienį Kretingos rajono policijos pareigūnai surengė priemonę neblaiviems vairuotojams išaiškinti. Per kelias valandas buvo patikrinta 91 transporto priemonė. Vienam, 1973 m. gimusiam, „Audi A6“ vairavusiam vyrui buvo nustatytas 2,05 prom. neblaivumas, dar keturi vairuotojai buvo vartoję alkoholinių gėrimų, tačiau leistinos ribos neviršijo. PALANGOJE, S. Dariaus ir S. Girėno g., birželio 1 d. apie 9 val. pastebėta, kad iš automobilio BMW X6 pavogta multimedija, vairas, prietaisų skydelis, panelės apdaila ir asmeniniai daiktai. Žala tikslinama.
Parengė Audronė GRIEŽIENĖ
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybių rungtynės tarp Kretingos „Minijos“ ir Jonavos „Jonavos“ baigėsi aikštės svečių laimėjimu 2:1. Vienintelį minijiečių įvartį į varžovų vartus pasiuntė Deividas Šiuša. Kretingos „Minijos“ administratoriaus Martyno Vilucko teigimu, rungtynės prasidėjo varžovams turint didesnę teritorinę persvarą, o ir žaidė jonaviečiai pavėjui, labiau kontroliavo kamuolį, bet nieko įsimintino aikštėje jiems sukurti nepavyko. Tačiau 26-ą minutę „Jonavos“ žaidėjas Marius Činikas, suklaidinęs „Minijos“ gynėjus, kamuolį tiksliai perdavė Laurynui Stonkui, kuris ir pelnė pirmąjį rungtynių įvartį. Rezultatu 0:1 „Jonavos“ naudai ir baigėsi I kėlinys. Antrą kėlinį, komandoms apsikeitus vartais, jau kretingiškiai kinkėsi vėją, ir 55-ą minutę po standartinės situacijos ir tikslaus Gvido Juškos smūgio rezultatą išlygino Deividas Šiuša. „Įmušusi įvartį, Kretingos „Minija“ nesustojo – per kitas 5-ias minutes net 5 kartus kėlė kampinį, bet įvarčių pelnyti nepavyko“, – konstatavo M. Viluckas.
Įvyko Lietuvos kiokušin karatė federacijos surengtos nuotolinės moksleivių kata pirmenybės „Juodo diržo kelias“. Jose dalyvavo ir kovos su šešėliu techniką, atlikdami rankų ir kojų smūgių kombinacijas įvairiose stovėsenose, demonstravo per 250 kovotojų iš visos Lietuvos. Virtualioje erdvėje įvykusiose varžybose karatė mokykla „Shodan“ įrodė, kad yra viena stipriausių mokyklų Lietuvoje – kretingiškių pasirodymas buvo itin sėkmingas: iškovota 18 apdovanojimų, iš kurių – po 4 aukso ir sidabro bei 10 bronzos medalių. Čempionais tapo: Domas Venckus, Eimantas Galdikas, Greta Intaitė, Matas Jonauskas. G. Intaitė yra U-16 Lietuvos rinktinės narė, o Matas Jonauskas – suaugusiųjų rinktinės narys, abu yra pelnę ne vieną apdovanojimą. Vicečempionų vardus pelnė: Viktorija Lubytė, Leonas Alčauskas, Martina Gurinovaitė, Rokas Pipiras. Trečiąsias vietas iškovojo: Neda Liepa Galdikaitė, Markas Budrys, Motiejus Rimkus, Justas Jonušas, Tadas Vainutis, Austėja Beniušytė, Domantas Viskontas, Kazimieras Samsonovas, Dominykas Lubys, Edgaras Lūža. Pergalės ne tik pradžiugino trenerius, bet ir atskleidė nuoseklaus darbo rezultatus. Visą karantino laikotarpį vyko treniruotės nuotoliniu būdu, mokiniai stiprino fizinį pasirengimą, lavino technikos žinias. Birželio 13 d. karatekos turės galimybę susikauti su geriausiais Europos kovotojais – karatė pasaulio atstovai aktyviai ruošiasi pirmajam nuotoliniam Europos kata čempionatui. Vos prieš kelias dienas sportininkai jau sugrįžo į įprastas grupes, nuotoliniu būdu pradėtą darbą tęsia gyvai ir rengiasi kvalifikaciniam diržų kėlimo egzaminui, kuris įvyks birželio 27 d.
„P. n.“ informacija
Į atsinaujinusį „Atostogų parką“ grįžta lankytojai
Paskelbus karantiną duris klientams užvėrusiame poilsio ir sveikatingumo komplekse „Atostogų parkas“ virė statybos, remonto darbai – per du mėnesius parkui atnaujinti įmonė išleido apie 300 tūkst. eurų. Parkas vėl atsidarė paskutinį gegužės šeštadienį, jau kitą dieną – sekmadienį pramogų, procedūrų pasiilgę žmonės kompleksą buvo užpildę beveik 100 procentų. Praėjusios savaitės darbo dienomis užimtumas siekė apie 50 proc. Šiandieną „Atostogų parkas“ klientus priima tik iš Lietuvos, užsieniečiams rezervacijas poilsiui atideda. Pagerino sąlygas klientams ir darbuotojams „Vakarų Lietuvos“ gidu po atsinaujinusį „Atostogų parką“ buvo jo direktorius ir įkūrėjas Ričardas Jovaiša. Ši poilsio bazė Palangos kurorto pašonėje Žibininkuose Kretingos rajone pastatyta buvo prieš daugiau kaip ketverius metus. Direktoriaus teigimu, kompleksą atnaujinti jau reikėjo, o karantinas tam pasitarnavo, nes neliko klientų. „Atostogų parko“ viešbutyje ir šalia esančio Mėguvos kaimo rąstinėse vilose vienu metu apsistoti gali 300 svečių. „Viešbučio interjeras buvo daugiau ekonominės klasės, jį pagyvinome“, – sakė R. Jovaiša, rodydamas naujus ir atnaujintus baldus kambariuose, naujais tapetais papuoštas sienas, šviežiai perdažytas tiek kambarių, tiek koridorių sienas, lubas. SPA registratūros zonos linoleumas pakeistas vientisa kilimine danga. Lubos ir sienos atnaujintos pirtyse, jų zonoje bei kitose patalpose. Vaikams nuo šiol saugiau jiems skirtame baseine – pastatė pertvarą, kuri atskiria vandens nusileidimo taką nuo žaidimų aikštelės. Prašviesėjo pušų, beržų paunksmėje esantis „Atostogų parko“ Mėguvos kaimas. „Per tuos du mėnesius iškirtome senus medžius, kurie per audras griuvo ant rąstinių vilų ir kėlė pavojų žmonių saugumui“, – kalbėjo R. Jovaiša. Į saulę jau stiebiasi iškirstųjų vietoje pasodinti jauni medžiai. Prie vieno aukšto rąstinių namelių buvo įrengtos nuo 5 iki 15 kv. m dydžio lauko terasos, pastatyti skėčiai, saugantys nuo saulės ir lietaus. Šalia Mėguvos vilų kaimo esančios „Parko rančos“ balkone įrengta nauja banketinė salė šią linksmybių vietą padarė dar erdvesne. Įprastai rančos virtuvė dirbdavo iki 2 val. nakties, o šokiai tęsdavosi iki 4 val. ryto. Karantiną sušvelninus, bet galutinai jo dar neatšaukus, „Parko ranča“ dirba iki 23 val. vakaro. „Atostogų parko“ vadovybė sąlygas pagerino ir darbuotojams, kurių įmonėje yra per 190. Štai dirbantiems administracijoje įrengti papildomi nauji kabinetai. „Jų trūko, nes parkas per ketverių metų laikotarpį išsiplėtė, reikėjo naujų kvalifikuotų darbuotojų sklandžiai parko veiklai, kokybiškoms paslaugoms užtikrinti“, – tvirtino „Atostogų parko“ vadovas, tarstelėjęs, kad administracijai iki šiol turėtose patalpose jau buvę ankšta, kabinetuose žmonės dirbo susispaudę.
Kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimą Kuršo vienmandatėje rinkimų apygardoje gydytoją, diplomatą, dabartinio Seimo narį Antaną Vinkų praėjusį ketvirtadienį patvirtino Lietuvos socialdemokratų darbo partijos taryba, posėdžiavusi Vilniuje, penktadienį – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba susirinkime Naisiuose. Buvęs socialdemokratas po 2017 metais įvykusio Lietuvos socialdemokratų partijos skilimo liko ir tebėra nepartinis.
„P. n.“ informacija
Direktorę iš kėdės verčia profsąjunga
Gali būti, kad Kretingos verslo ir technologijų mokyklos (KTVM) direktorės Zitos Mockienės dienos šiame poste – suskaičiuotos. Pirtį šios ugdymo įstaigos vadovei užkūrė vietos profsąjungos organizacija, aiškintis santykius pasikvietusi Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininko pavaduotoją Audrių Jurgelevičių, Kretingos rajono susivienijimo pirmininkę Eugenija Daniuk, taip pat keletą atsakingų rajono Savivaldybės darbuotojų, tarybos narių. Savivaldybė įtakos neturi Susirinkimą pradėjusi profsąjungos lyderė Violeta Moždžer skundėsi patiriamais sunkumais bendraujant su direktore, kuri esą profsąjungos organizacijos nepripažįsta, negerbia teisės aktų – nors kolektyvinėje sutartyje numatyta, neinformuoja apie svarbius pokyčius mokykloje. Kaip teigė V. Moždžer, dėl nesusikalbėjimo su įstaigos vadove raštus ne kartą teko rašyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, tačiau atsako lig šiol nebuvo sulaukta. Iniciatyvą aptarti netinkamą Z. Mockienės elgesį perėmęs A. Jurgelevičius jos paprašė atsakyti į kelis pagrindinius kausimus: ar ji apskritai pripažįsta KTVM egzistuojant profsąjungos organizaciją, ar, kaip numatyta kolektyvinėje sutartyje, vyksta informavimo ir konsultavimo procedūros? Vadovo pareiga, teigė svečias, yra atsakyti į visus profsąjungos organizacijos paklausimus, o Z. Mockienė juos ignoruojanti. „Nors direktorė neigia, jog mokykla reorganizuojama, bet reorganizacija visgi bus – juk iš Kretingos rajono švietimo centro perkeliamas visas Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyrius, kalbama apie trišales sutartis, darbuotojų darbo sąlygų pakeitimą“, – kalbėjo jis. Anot A. Jurgelevičiaus, atsigirstama nuogąstavimų, ir kad ne visi mokiniai nuo rugsėjo 1-osios gali norėti pereiti į šią ugdymo įstaigą, viešai ir spaudoje jau svarsto mokslus tęsti geriau Klaipėdoje, o ne gimtajame mieste. LŠMPS pirmininko pavaduotojas klausė vicemero Dangiro Samaliaus, ar jis čia nematąs problemų, ir pridūrė, kad profesinė sąjunga aktyviai dalyvaus procese, kiekvieną žmogų konsultuos atskirai, o, jei reikės, atstovaus jiems teisminiuose ginčuose. „Kad mes nelabai suprantam, dėl ko čia šiandien esam pakviesti ir kas čia vyksta?“ – atsakė kartu su rajono Savivaldybės administracijos atstovais – direktore Jolanta Girdvaine, Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbiene ir specialiste Jolanta Jurgutiene, tarybos nariais Dariumi Petreikiu ir Viliumi Adomaičiu susirinkime dalyvaujantis D. Samalius. Anot jo, KTVM steigėja yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o rajono Savivaldybė – tik dalininkė, todėl įtakos KTVM administravimui neturi. O Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyrius, kadangi neatitinka tam tikrų teisinių reikalavimų, tai yra negali būti vienas darinys su kitomis įstaigomis, į KTVM įkeliamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva. Mažėjant mokinių skaičiui, rajono politikai vieningai priima sprendimus, kad ši profesinė mokykla Kretingoje būtų išsaugota ir gyvuotų. Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro sujungimo su KTVM reikalus derina Savivaldybės administracijos direktorės įsakymu sudaryta darbo grupė. Ją vicemeras pasiūlė arba papildyti KTVM veikiančios profsąjungos nariu, arba jį kviesti į susirinkimus.
Vasarą pasitiko dviguba švente
Laivių kaimo žmonės vasaros pradžią atšventė paminėdami dvi progas – Tarptautinę vaikų gynimo dieną ir Tėvo dieną. Šventėje „Tėvų delne – vaiko pasaulis“, kurią kartu surengė Salantų kultūros centro Laivių skyrius, vietos biblioteka ir bendruomenė, laiviškiai dalyvavo šeimomis – nuo vaiko, tėvo iki senelių ir močiučių. „Veiklos netrūko nė vienam – bendrai žaidėme žaidimus, visi iki vieno dalyvavo estafetėse, ir vaikai, ir vyresni šeimos nariai skaitė bibliotekininkės Ramutės Reikienės paruoštus tekstus – šeimynykščiai varžėsi, kuris ne tik greičiau, bet ir be klaidų juos perskaitys, netrūko šokių, muzikos – muzikiniu šventės fonu pasirūpino meno vadovė Jurgita Girdžiūnienė, vaikams taip pat buvo smagu piešti kreidelėmis ant asfalto“, – šventinę programą apibūdino Laivių skyriaus vedėja bendruomenės pirmininkė Rožė Žvinklienė. Jos teigimu, estafečių, kitų varžytuvių dalyvių šventės rengėjai neišskyrė – apdovanoti buvo visi, tik, žinoma, daugiau dėmesio sulaukė šventės kaltininkai – vaikai ir jų tėčiai. Kadangi tai – pirmas gyvas renginys po karantino, buvo apdovanoti dar Velykų proga surengtų konkursų nugalėtojai: velykinio stalo dekoracijos konkursą laimėjo Viktorija Sungailaitė, II v. užėmė Emilija Valinskienė, III v. laiviškių balsai nulėmė Vilijai Mikalauskienei; velykinių ketureilių kūrimo konkurse, kuris buvo skirtas šeimoms, nugalėjo Jurgitos Valauskienės šeima, II v. pelnė Karolinos Bertašienės, III v. – Aurelijos Vaitkutės šeimos. Sušvelnėjus karantino sąlygoms, Laivių kaimo žmonės kas po vieną, kas po du, o treti – ir su gausesne šeima ėmėsi tvarkyti viešąsias kaimo erdves. „Padarėme dar ne viską – darbų liko dar daug, manau, bendromis jėgomis susitvarkysime“, – kalbėjo Laivių bendruomenės pirmininkė R. Žvinklienė, pasidžiaugusi ir Imbarės seniūnijos vyrų pagalba raunant ir likviduojant seną gluosnį.
„P. n.“ informacija
Šeštadienio rytą prapliupęs lietus neišbaidė švenčių pasiilgusių darbėniškių: Tėvo dienos išvakarėse meškerėmis nešini seneliai ir tėveliai, kartu su mamomis ir močiutėmis, vaikais ir anūkais vedini skubėjo į Vytauto Didžiojo vardo parką. Čia, ant tvenkinio kranto, jau antrą kartą surengta šventė „Pagausiu su tėčiu auksinę žuvelę“. Į Darbėnų bendruomenės iniciatyva naujam gyvenimui prikeltą parką darbėniškių šeimos rinkosi jau prieš dešimtą valandą. Pasiskirstę į trylika komandų meškeriojimo varžytuvių dalyviai traukė burtus, vildamiesi, kad būtent jų šeimai atiteks geriausios ir, pasak dažnai čia žuvaujančių meškeriotojų, žuvingiausios vietos ant šį pavasarį sutvarkyto tvenkinio kranto. Žuvis – o, kaip skelbia informacinis stendas, Darbėnų malūno tvenkinyje veisiasi karpiai, lydekos, karšiai, lynai, ešeriai, amūrai, raudonsparniai, karosai, raudės, pūgžliai, netgi eršketai ir upėtakiai, – dideli ir maži, dar vos meškeres nulaikantys žuvautojai stengėsi privilioti įvairiausiais būdais: kas atsinešė iš vakaro prisikastų sliekų, kas – kukurūzų, kas kitokių gudrių pašarų, kurių receptų nenorėjo išduoti. Bet žuvys šiais metais kibti nenorėjo: žvejojantieji juokavo, kad reikėjo ne tik sliekų, bet ir žuviokų atsinešti – beveik pusės komandų kibiruose teliūskavo tik vanduo, kiti gi pagavo vos vieną kitą kilbuką. Po dviejų valandų meškeriojimo komandos pagautą laimikį nešė prie svarstyklių, kur žuvis rūpestingai svėrė šventės sumanytojai ir organizatoriai Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys ir Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus vadovas Artūras Juška, jiems talkino Kristina Dimienė. Prieš paskelbdamas varžytuvių rezultatus, A. Poškys pasidžiaugė, kad pernai sumanytoji šventė įgauna pagreitį. „Nuoširdžiai sveikinu visus tėvus ir senelius, su šeimomis atėjusius atšvęsti Tėvo dienos. Linkėdamas sveikatos ir laimės, linkiu, kad tėvai visada būtų pavyzdžiu ir atrama vaikams, kad jie galėtų į mus žiūrėti kaip į lyderius“, – kalbėjo Darbėnų seniūnas.
Neraginami atstato kryžius ir koplyčias
Praūžusios pavasarinės vėtros daugelyje kaimų vietovių – sodybose, kapinaitėse, pakelėse – nuniokojo senosios kryždirbystės kūrinius – kryžius ir koplytėles. Kretingos rajono savivaldybei seniūnijų paveldo reikmėms teskiriant menkai lėšų, iniciatyvos atkurti griūvančius liaudies meno paminklus ėmėsi pavieniai gyventojai. Paveldui iš biudžeto – 22 tūkst. Eur Mažosios liaudies architektūros kūriniai – kryžiai, koplytėlės, koplyčios, koplytstulpiai – yra savivaldybių rūpestis ir yra prižiūrimi, remontuojami iš savų biudžeto lėšų. Kretingos rajono savivaldybė pastaruosius metus kultūros paveldo programai teskiria po 20–25 tūkst. Eur, šiemet – 22 tūkst. Eur. Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Dalios Činkienės žodžiais, šiemet liūto dalis iš šios programos atiteko Kretingos miesto seniūnijai, kuri tvarkys senųjų kapinių vartus, – tam bus išleista 17 tūkst. Eur, o likę 5 – tūkst. Eur bus patrupinti kitoms seniūnijoms. Prioritetas kapinių vartams skiriamas todėl, kad Tiškevičių koplyčia jau renovuota, dabar tvarkoma Vilniaus gatvė. Šie metai paskelbti Kryždirbystės metais, ir seniesiems kryžiams reikėtų ypatingo dėmesio, nes vėtros juos stipriai apniokojo. Deja, seniūnijos šiemet, lyg tyčia, lėšų tam tegavo menkai, o kai kurios – Kūlupėnų, Darbėnų – jų išvis negavo.
|