Tekstilės atliekoms skirtus konteinerius iš Kretingos miesto išsivežė juos aptarnavusi įmonė „Dėvėdra“, kai kuriose vietose liko tik Savivaldybei priklausantys konteineriai.

Praėjusią savaitę buvo išgabenti tekstilės konteineriai iš Kęstučio, Savanorių ir kitų miesto gatvių. Neturėdami, kur išmesti tekstilės atliekų, kretingiškiai krauna maišus šalia bendrojo naudojimo konteinerių: vaizdas nekoks – vargetos tuos rūbus vakarais lyg žarnokus tampo tiesiog ant šaligatvių. Gyventojai norėtų žinoti – gal tekstilės išvis neberūšiuoti ir mesti į bendrus konteinerius.

Įmonė sustabdė veiklą

Kretingiškė Rūta K. (pavardė redakcijai žinoma) pasakojo, kad, tvarkydama namus, nusprendusi atsinaujinti patalynę: sudėjo į maišus seną antklodę, nebenešiojamų šiltų rūbų. Maišus nunešė į tekstilės konteinerį, buvusį netoli jos namų Vytauto gatvėje, greta įmonės „Kretingos komunalininkas“.

„Tekstilės konteineris buvo perpildytas, tad aš padėjau maišus šalia jo. Tuo momentu komunalininkai kaip tik kratė plastiko atliekas. Vienas jų išvadino mane beprote, nes, pagal jį, nemetu tų drapanų į bendrą konteinerį. Tad gal jau išvis nebereikia rūšiuoti atliekų, jei patys įmonės darbuotojai elgiasi iššaukiančiai. Lyg būtum kažką blogo padaręs“, – samprotavo moteris.

Apgailestaudamas dėl įmonės darbuotojo netakto, bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadovas Rimantas Žiaušys paaiškino, kad ir jiems buvo netikėta – tekstilės atliekomis besirūpinanti klaipėdiečių įmonė „Dėvėdra“ staiga sustabdė veiklą.

„Sužinojome, kad ligi tol tekstilės konteinerius Kretingoje aptarnavusi įmonė, laiku neįspėjusi, dėl sunkios finansinės būklės veiklos nebevykdo. Gavome oficialų jos raštą. Turėjo apie tai įspėti prieš mėnesį – skambinome, bet niekas nebeatsiliepia. Sutartis su įmone buvo sudaryta ligi šių metų pabaigos, įpareigojimų nevykdant, esame priversti skelbti naują konkursą“, – kalbėjo bendrovės vadovas.

Moka pagal kiekį

Ligi šiol iš viso Kretingos rajone buvo įrengta 14 tekstilės atliekų konteinerių – 9 jų priklausė bendrovei „Dėvėdra“, 5 yra bendrovės „Kretingos komunalininkas“.

Ligi šiol Kretingos rajono savivaldybė įmonei „Dėvėdra“ mokėdavo pagal išvežamų atliekų kiekį: už 1 toną – 29 Eur.

„Dėl tinko plėtros – kur ir koks yra tekstilės konteinerių poreikis, šią savaitę spręsime kartu su Savivaldybės specialistais bei seniūnais“, – sakė R. Žiaušys, patikinęs, kad šiandien rasti įmonę, kuri užsiima tekstilės išvežimu, rūšiavimu ir perdirbimu, nėra taip paprasta.

„Anksčiau tokias paslaugas teikdavo įmonė „Milestina“ – ši taip pat nebevykdo veiklos. Tarėmės su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovais, jie rekomendavo Vilniuje veikiančią viešąją įmonę „Tekstilės tvarkymas“, su ja ir ketiname tartis“, – kalbėjo vadovas.

Ragina neskubėti išmesti

Iki kol išsispręs situacija – tikimasi, kad įmonė „Tekstilės tvarkymas“ įvykdys konkurso sąlygas, R. Žiaušys paragino kretingiškius geresnės kokybės ir antriniam naudojimui tinkamas tekstilės atliekas pasaugoti namuose, o prastos kokybės tiesiog išmesti į bendrąjį atliekų konteinerį.

Paklaustas, kur tekstilės rūšiavimu užsiimančios įmonės panaudoja antrines žaliavas, R. Žiaušys sakė, kad geruosius atrinktus rūbus jos išgabena į neturtingas Afrikos, Azijos šalis, kitą dalį panaudoja šluostėms, o nebetinkamas sudegina kaip ir mišrias atliekas.

Jo manymu, tokių įmonių veikla nebėra populiari dėl to, kad rinka perpildyta dėvėtų rūbų, o gabenimo į trečiąsias šalis kaštai – dideli. Esant karantinui, transportavimas išvis apribotas.

Įrengus Kretingos mieste naujų požeminių konteinerių aikšteles, tekstilės konteinerių jose nebus dėl transportavimo nepatogumo. Dar pavasarį KRATC numatytas požeminių konteinerių Kretingoje eksploatavimas, tikino R. Žiaušys, nusikels į vidurvasarį.

• Rašyti komentarą (2)

Praėjusią savaitę posėdžiavusi Kretingos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą 25 proc. sumažinti valstybinės žemės nuomos, nekilnojamojo turto ir žemės mokestį už 2020 metų mokestinį laikotarpį dėl karantino nukentėjusiems verslininkams, kurių veikla vis dar yra ar buvo draudžiama, apribota ar kitaip paveikta COVID-19 situacijos.

Valstybinės žemės nuomos mokestis, nekilnojamojo turto ir žemės mokestis sumažintas už Kretingos rajone esantį privačios nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypus, kur yra vykdoma kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto, sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų, viešbučių, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, grožio paslaugų teikimo, lošimo namų ir lošimo automatų salonų, parduotuvių, prekybos ir pramogų centrų veikla.

Mokesčiai nemažės tiems verslininkams, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas, turgaviečių, kuriuose yra pardavinėjamos tik maisto prekės, taip pat karantino metu toliau vykdančių veiklą juridinių ar fizinių asmenų.

Pagal naująjį tarybos sprendimą, mokesčių mokėtojams, kurių veikla buvo uždrausta ir (ar) apribota Vyriausybės nutarimu ir jie yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, valstybinės žemės nuomos ir žemės mokesčiai už 2020 metus bus sumažinti automatiškai. Suteiktą nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą verslininkai turės prisitaikyti patys, teikdami metinę deklaraciją už 2020 metus.

Tuo atveju, jeigu mokesčio mokėtojas nėra įtraukas į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, tačiau tiesiogiai yra paveiktas susiklosčiusios epideminės COVID-19 situacijos Kretingos rajone, t. y. valstybinės žemės sklype, nekilnojamojo turto objekte ar žemės sklype buvo vykdoma veikla, kuri dėl karantino nebuvo apribota arba draudžiama, turės kreiptis į Savivaldybės administraciją su prašymu ir pateikti informaciją apie veiklos apribojimą ar nevykdymą bei kitą svarią informaciją, įrodančią atsiradusias pasekmes dėl karantino.

Rajono taryba taip pat priėmė sprendimą atleisti nuo mėnesinio mokesčio už mokslą Kretingos rajono neformaliojo vaikų švietimo įstaigose – Kretingos sporto, Kretingos ir Salantų meno mokyklose. Mokesčio nereikės mokėti už laikotarpį nuo kovo 16 d. iki šių mokslo metų pabaigos.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Vakar nuotoliniame rajono Savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje buvo svarstoma, kaip, laikantis valstybės Ekstremaliųjų situacijų valdymo centro vadovo Aurelijaus Verygos rekomendacijų, užtikrinti saugumą nuo koronaviruso plitimo prie rajone egzistuojančių maudyklų. Ši funkcija atiduota į bendrovės „Kretingos komunalininkas“ rankas, bet įpareigojimų turės ir seniūnai.

Reikalaus paisyti higienos

Kretingos rajone oficialiai įteisintų paplūdimių nėra, bet yra telkinių, prie kurių vasarą poilsiauja nemažai žmonių. Iš viso rajone – 6 populiariausios maudyklos: Kretingos Dvaro parko I tvenkinys, Juodupėnų, Darbėnų, Salanto upės prie užtvankos, Kašučių ežero, Padvarių tvenkinio ties Kurmaičiais.

Kaip teigė Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, didžiausias darbas, laikantis saugumo nuo koronaviruso plitimo reikalavimų, bus viešųjų tualetų, persirengimo kabinų ir treniruoklių priežiūra poilsiavietėse.

„Nors kiekvieną savaitę karantino suvaržymai po truputį tam tikriems dalykams mažėja, praeis dar kiek laiko, ir grįšime į normalų kasdienį gyvenimą, tačiau šiandien turime vykdyti tai, ko iš mūsų yra reikalaujama“, – sakė ji.

Maudymosi sezono pradžia, anot Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Rasminos Beniušienės, paprastai prasideda birželio 1-ąją ir baigiasi rugsėjo 15 d. Vandens tyrimai šiemet buvo atlikti 8-iuose rajono telkiniuose, mat prie 6 aukščiau išvardintų prisidėjo Klibių ir Vydmantų telkiniai. Prie pastarųjų nei tualetų, nei persirengimo kabinų nėra, o ten, kur yra, prie įėjimo arba kabinų dėl bendro saugumo privalo būti nuoroda, kad maudytis tamsiuoju paros metu nerekomenduojama, ir būtinai – iškabinta visa informacija apie tvarkos ir higienos paisymą karantino metu.

• Rašyti komentarą (5)
• Plačiau ...

Turizmo vadybininkė Rita Beržanskienė sakė, kad vietinio turizmo populiarinimui pasirengę išnaudoti visas pandemijos sudarytas palankias aplinkybes.

Kretingos turizmo informacijos centras įsikūręs pačiame miesto centre, Vilniaus gatvės pradžioje, kur dabar vyksta intensyvūs gatvės renovacijos darbai. Apie tai, kaip ruošiamasi naujajam turizmo sezonui, papasakojo šio centro turizmo vadybininkė Rita Beržanskienė.

– Kaip koronaviruso situacija, o ir Vilniaus gatvės renovacija atsiliepė jūsų centro darbui? 

– Dėl COVID-19 Kretingos rajono Turizmo informacijos centras kurį laiką nepriėmė lankytojų, tačiau savo veiklos nebuvome nutraukę. Tik mūsų veikla laikinai buvo persikėlusi į virtualią erdvę – mūsų centro lankytojai socialinėje erdvėje galėjo stebėti trumpas ekskursijas, skaityti informaciją apie lankytinus objektus, dalyvauti konkursuose. Sušvelninus karantiną, nuo birželio 1 dienos jau dirbame 7 dienas per savaitę. Kadangi turistai dažniausiai savo automobilius ar autobusus stato Rotušės aikštėje, Vilniaus gatvės renovacija stipriai mūsų darbui neturėtų atsiliepti – mūsų ofisas yra centre, tad ateiti iki jo neturėtų kilti problemų.

– Ar iš kitur atvykę turistai jau lankosi centre, jei taip – ko jie pageidauja, kuo domisi?

– Centre turistų srautas dėl karantino yra sumažėjęs, bet nenutyla telefono skambučiai ir elektroninės užklausos. Dažniausi klausimai – dėl gamtos objektų lankymo, kada pradėsime vesti ekskursijas. Kretingos rajono žmonės labai pasiilgo mūsų maršrutų, gidės Dianos Jomantaitės-Jonaitienės rengiamų ekskursijų.

Noriu nudžiuginti, kad nuo birželio 17 d. kiekvieną trečiadienį  17 val. kviesime į ekskursiją „Vienuolių takais", kiekvieną ketvirtadienį 17 val. – į ekskursiją „Dingusi Kretinga", o sekmadieniais 14 val. – į ekskursiją „Pamirštos dvaro istorijos".

Prie šios šaunios idėjos prisidėjo ir Salantų regioninio parko direkcija: ji kvies į ekskursijas „Paskendusi Kartenos pilis" ir „Salantų miesto paslaptys". Privačios ekskursijos nedidelėmis grupelėmis jau kurį laiką vyksta, – vadinasi, žmonės yra išsiilgę krašto pažinimo.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Išsiritusius pelėdžiukus naminė pelėda lizde maitina apie mėnesį. Po kelių dienų jie pradeda skraidyti.

„Miškas be pelėdų – kaip vaikystė be pasakų“, – šią žinomo Lietuvos gamtininko knygų apie gamtą autoriaus Broniaus Šablevičiaus pasakytą frazę pacitavęs Sigitas Kalnius sakė, kad jo sodybą Šlaveituose pamėgusios pelėdos sėkmingai išperėjo jauniklius.

Siekdamas išsaugoti laukinę gamtą, S. Kalnius prieš 10 metų įkūrė viešąją įstaigą „Pelėdos“, o nusipirkęs seną sodybą Šlaveituose kasmet kelia savo paties padarytus inkilus stambiesiems ir smulkiesiems paukščiams. „Viename inkilų, kurį iškėliau prieš dešimtmetį, kasmet pelėdos ir peri“, – kad darbas ir įdėtos pastangos nenuėjo perniek pasidžiaugė gamtos mėgėjas.

Aplink savo sodybą jis sakė stebintis naminę pelėdą, mažąjį apuoką, o ne per seniausiai netoli Šventosios miestelio pastebėjo ir lututę. Lietuvoje stebima 13 pelėdų rūšių, iš kurių gausiausia ir labiausiai įprasta, dažniausiai aptinkama yra naminė pelėda, visur Lietuvoje paplitęs ir pelėdinių atstovas mažasis apuokas. O štai liepsnotoji pelėda, apuokėlis, didysis apuokas, baltoji pelėda, raiboji pelėda, žvirblinė pelėda, pelėdikė, uralinė pelėda, laplandinė pelėda, balinė pelėda, lututė – kad ir aptinkami paukščiai, bet retai, arba yra per mažai tyrinėti, apie juos nedaug žinoma, kai kurios pelėdų – ypač retos, atskrendančios atsitiktinai.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Vakar, birželio 1-ąją, Popiežius Pranciškus vyskupą Algirdą Jurevičių, Kauno arkivyskupijos apaštališkąjį administratorių, paskyrė Telšių vyskupu ordinaru.

Algirdas Jurevičius gimė 1972 m. Vievyje. Baigęs mokslus Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, 1986–1991 m. vadovavo chorui bei dirbo vargonininku Vievio Šv. Onos bažnyčioje. 1991–1996 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje bei Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultete, 1996 m. įšventintas į kunigus.

1996–1998 m. tęsė magistro studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir dėstė Kauno kunigų seminarijoje. 2000–2004 m. studijavo praktinę teologiją Frankfurte prie Maino (Vokietija) ir įgijo daktaro laipsnį. Nuo 2004 m. ėjo Kaišiadorių vyskupo generalvikaro pareigas ir dėstė Vilniaus kunigų seminarijoje. 1998–2008 m. buvo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos bylos notaras, o 2017–2018 m. – Teofiliaus Matulionio kanonizacijos bylos postulatorius.

2018 m. liepą Šventasis Tėvas Pranciškus nominavo A. Jurevičių Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru, o rugpjūtį jam suteikti vyskupo šventimai. 2019 m. kovo 1 d. paskirtas Kauno arkivyskupijos apaštališkuoju administratoriumi, o dabar – Telšių vyskupu ordinaru.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (4)

Kandidatai į Seimą: (iš kairės) Tomas Abelkis, Alina Adomaitytė, Svetlana Grigorian, Juozas Mažeika, Antanas Vinkus.

Iki Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) rinkimų – spalio 11 d. – likus keturiems pilniems mėnesiams aiškėja kandidatai į Seimą Kuršo ir Mėguvos vienmandatėse rinkimų apygardose.

Vyriausiajai rinkimų komisijai pakeitus vienmandačių apygardų ribas nebeliko Kretingos-Palangos rinkimų apygardos. Pagal naują Lietuvos valstybės vienmandačių rinkimų apygardų žemėlapį, Kretingos rajono savivaldybės rinkėjai išskirti į dvi vienmandates apygardas – Kuršo ir Mėguvos.

Kuršo vienmandatę rinkimų apygardą sudaro 45 Kretingos miesto ir dalies Kretingos bei Skuodo rajonų rinkimų apylinkės, turinčios per 37 tūkst. rinkėjų. Mėguvos apygardoje yra 21 apylinkė, kuriose balsuoti turėtų per 31 tūkst. rinkėjų, tarp jų ir iš Kretingos rajono Piliakalnio, Laukžemės, Lazdininkų, Rūdaičių ir Vydmantų apylinkių (visose jose – per 3 tūkst. 700 žmonių). Kuršo vienmandatinėje rinkimų apygardoje didžiumą rinkėjų sudaro Kretingos rajono savivaldybės, Mėguvos – Palangos miesto gyventojai.

„Pajūrio naujienų“ turimomis žiniomis, Mėguvos vienmandatėje apygardoje kol kas skelbiama viena kandidatė į LRS – Svetlana Grigorian. Ją iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).

S. Grigorian palangiškė, dalyvavo Palangos miesto savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose. Kovojant dėl mero posto, ilgamečio Palangos mero konservatoriaus-krikščionio demokrato Šarūno Vaitkaus neįveikė, liko antra. Politikė vadovauja LSDP Palangos skyriui, aktyvi Palangos miesto savivaldybės tarybos narė, tarybos opozicijos lyderė. Dirba vienoje privačioje kompanijoje, užsiimančioje investicijų pritraukimu į Lietuvą, kompanijos vadovo pavaduotoja, yra atsakinga už pagalbą investuotojams tvarkant reikalus Lietuvos Respublikos valdžios institucijose, už investuotojų motyvavimą.

Kuršo vienmandatėje rinkimų apygardoje aiškūs keturi kandidatai į Lietuvos Parlamentą ateinančiai ketverių metų kadencijai.

Pirmas savo sprendimą kandidatuoti į Seimą dar vienai kadencijai yra pareiškęs dabartinis LRS narys (prieš 4 metus į Seimą jį išrinko Kretingos–Palangos vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjai), gydytojas, diplomatas Antanas Vinkus. A. Vinkų kandidatu į Seimą Kuršo vienmandatėje rinkimų apygardoje yra iškėlę dviejų politinių partijų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos Kretingos skyriai. A. Vinkus nepartinis, nedalyvaus rinkimuose pagal minėtų dviejų partijų kandidatų sąrašus. „Šioje kadencijoje A. Vinkus vieningai dirbo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovais Seime Lietuvos žmonėms. Per Nepriklausomybės laikotarpį A. Vinkus yra vienas aktyviausių, kuriuos buvo išrinkę kretingiškiai, parlamentarų – prie jo priimamojo Kretingoje durų nuolatos būna interesantų eilė. Mums garbė, kad toks brandus politikas patikėjo mūsų skyriui deleguoti jį į Seimą naujai kadencijai. Jo sėkmės atveju būtų užtikrinta ir pradėtų darbų tąsa“, – kodėl pasirinko kandidatu nepartinį A. Vinkų, aiškino LVŽS Kretingos skyriaus pirmininkė Dalia Martišauskienė.

• Rašyti komentarą (62)
• Plačiau ...

Sušvelninus karantino sąlygas praėjusį šeštadienį veiklą atnaujino poilsio-sveikatingumo kompleksas „Atostogų parkas“ Žibininkuose. Sekmadienio vakarą po procedūrų „Atostogų parke“ grupelė kretingiškių laukė ir nesulaukė Kretingos autobusų parko autobuso grįžti namo.

„Autobusas vėlavo nuvykstant, įlipę paklausėme, kodėl, bet vairuotojas tik kažką sumurmėjo panosėje. Pailsėję, atsipalaidavę išėjome laukti autobuso grįžti. Iki jo išvykimo 20 val. 15 min. į Kretingą buvo likę dar apie pusvalandį. Pralaukėme iki 20 val. 30 min. – autobuso nebuvo. Grįžome į parką ieškoti Autobusų parko kontaktų, aiškintis, ar atvyks. Paaiškėjo, kad autobuso nebus. Ačiū „Atostogų parko“ darbuotojams, kad parvežė mus savo automobiliais“, – pasakojo į nemalonią situaciją su draugu ir kitais parko klientais iš Kretingos papuolusi Laura Antanavičiūtė. Ji piktinosi, kad autobusų stotelėje buvo įprastas autobuso maršrutų grafikas, nebuvo jokio perspėjimo apie nutrauktus maršrutus.

Sprendimą per karantiną sumažinti autobusų maršrutų į Žibininkus priėmė Kretingos rajono savivaldybės valdžia, pritariant Savivaldybės tarybos politikams. „Per griežtąjį karantino laikotarpį turėjo išvis šį maršrutą uždaryti, kad negainiotų tuščių autobusų. Tačiau apie sprendimus ir dėl reisų sumažinimo, manau, turėjo informuoti Žibininkuose esančias poilsio, pramogų verslo įmones, kurios įdėjo daug pastangų dėl Kretingos autobusų parko maršruto Kretinga–Žibininkai atidarymo. „Atostogų parkas“ finansuoja ir šio maršruto reklamą. Mes turėjome žinoti, kad galėtume informuoti klientus ir ne tik – galimybės autobusu atvykti į darbą rytmetį ir grįžti vakare nebeturi ir mūsų darbuotojai“, – aiškino „Atostogų parko“ vadovas Ričardas Jovaiša.

Jis skambino rajono merui Antanui Kalniui, šis jam pažadėjęs, kad nutraukti reisai bus atnaujinti. Meras nuo šio pirmadienio savaitę atostogauja. Vakar nutraukti autobusų reisai dar nebuvo atnaujinti. „Skambinau Autobusų parko direktoriui, o jis pareiškė, kad turime pateikti prašymą raštu dėl reisų atnaujinimo. Mūsų rašto, bent žodinio suderinimo dėl reisų sumažinimo nereikėjo, tokia tad Savivaldybės pagalba verslui po koronaviruso smūgio“, – apmaudo neslėpė R. Jovaiša.

„Atostogų parkas“ kreipėsi į Savivaldybę dėl lengvatų įmonės mokamiems nekilnojamojo turto, žemės mokesčiams, kad sušvelnintų karantino dėl koronaviruso padarytus nuostolius. „Iš mero sužinojau, kad šie mokesčiai 25 proc. sumažinti visoms, kurios kreipėsi, verslo įmonėms. Ar tokia lygiava yra teisinga, ar visos įmonės nukentėjo vienodai, kai karantinas kai kam gal buvo netgi naudingas“, – teigė ir svarstė Atostogų parko“ vadovas, akcentavęs, kad atsakymo dėl pateikto prašymo „Atostogų parkas“ iš Savivaldybės negavo.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Bendrovės „Išmani apsauga“ direktorius Povilas Šakalys (kairėje) ir akcininkas Martynas Graužinis teigė, kad, norint įsirengti saugos sistemas, svarbiausia turėti gerą interneto ryšį ir mobilųjį telefoną.

„Mano namai – mano tvirtovė“, – neretai girdime tokius žodžius. Pastaruoju metu vis dažniau susimąstome, o ar ta tvirtovė yra saugi?

Telefone – kaip ant delno

Galbūt kai kam gali atrodyti: et, juk nesu koks milijonierius, nieko vertingo namie neturiu, kas ten ką ims? Tačiau, anot Klaipėdoje įsikūrusios bendrovės „Išmani apsauga“ direktoriaus Povilo Šakalio, ką išnešti, vagys visada atras, kad ir paprasčiausius daiktus – televizorių, kompiuterį, smulkią buitinę techniką, auksinius papuošalus. O jei, ieškodami gėrybių, tą būstą dar kaip reikiant nuniokos, ir teks remontuoti, žala bus nepalyginamai didesnė negu nugvelbtas turtas. Todėl teisūs tie, kurie neabejoja: į būsto saugumą investuoti verta.

„Vien pamačius, kad svetimo žmogaus kieme ar laiptinėje įrengtos vaizdo kameros, ilgapirščius atgraso, paveikia psichologiškai, jie supranta, kad yra stebimi ir nieko nepešę pasišalina“, – teigė šios bendrovės akcininkas Martynas Graužinis.

Jo žodžiais, anksčiau, kai dar vaizdo kameros ir įrašymo įrenginiai kainuodavo brangiai, kai kurie gyventojai ant individualaus namo sienų pasikabindavo... kamufliažus – ir tai poveikis būdavęs. Dabar, kai vieną vaizdo kamerą galima įsigyti už 40 eurų, žmonėms gudrauti nebereikia, o ir patiems patogu stebėti, kas realiai vaikšto, sukinėjasi po jų kiemą ir laiptinėje. Už 80 eurų įsirengus ir naudojantis išmaniuoju skambučiu mobiliajame telefone, galima pamatyti, kas šiuo metu atėjo į svečius, stovi prie durų.

Pasak M. Graužinio, pasitaiko atvejų, kai, tik nutolęs už kelių dešimčių kilometrų nuo namų, žmogus susizgrimba galbūt neužrakinęs buto arba garažo durų. „Ne be reikalo mūsų bendrovės pavadinimas yra „Išmani apsauga“, mūsų apsauga – iš tikrųjų išmani, nes bet kurią minutę, bet kurią sekundę mobiliuoju telefonu gali atsekti, kur ėjai, ką darei, užrakinai ar neužrakinai duris, jeigu tik aprėpė vaizdo kameros, visą mėnesį tai bus įrašyta įrašymo įrenginyje“, – sakė jis.

Vaizdo kameros kambariuose, anot jo, gali pasitarnauti ir užuomaršoms, nebepamenantiems, kur, parvažiavę po darbo, pasidėjo automobilio raktus, taip pat – mažus vaikus prižiūrintiems tėvams, „gyvai“ nepastebėjusiems, kaip judrus mažylis virsdamas galėjo užsigauti.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Šv. Mišias už Praną Kniūkštą aukojo Kalnalio Šv. Lauryno parapijos klebonas Mindaugas Nausėda.

Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčios varpų skambesys į paskutinę žemiškąją kelionę šeštadienį lydėjo kraštietį kalbininką, ilgametį aktyvų lietuvių kalbos puoselėtoją, „Kalbos kultūros“ leidinio vyriausiąjį redaktorių Praną Kniūkštą (1933–2020), amžinojo poilsio atgulusį senelių Kazimiero ir Agnieškos Kniūkštų kape.

Amžino poilsio – gimtajame krašte

Atsisveikinti su iškiliu kalbininku, filologijos mokslų daktaru ir pareikšti užuojautos jo žmonai Genei, sūnui Vytautui bei kitiems artimiesiems į Kalnalio bažnyčią suvažiavo buvę Prano Kniūkštos bendradarbiai, kolegos iš Vilniaus, kraštiečiai iš viso Kretingos rajono.

Šv. Mišias aukojęs Kalnalio Šv. Lauryno parapijos klebonas Mindaugas Nausėda priminė, kad P. Kniūkšta gimė netoliese esančiame Barzdžių kaime. Išvykęs mokslų tęsti į Vilnių ir vėliau jame gyvenęs ir dirbęs, P. Kniūkšta nepamiršo ir savo gimtojo krašto, į kurį vis atvažiuodavo. Be mokslinių darbų ir straipsnių, skirtų lietuvių bendrinei kalbai ir kalbos kultūrai, kalbininkas parengė leidinius, skirtus apylinkių vietovardžių kilmei, giminės ir krašto istorijai.

„Pranas Kniūkšta visada mums liks pavyzdys žmogaus, nuoširdžiai mylėjusio gimtąją kalbą ir neužmiršusio gimtinės. Jam turime būti dėkingi ir už tai, kad girdime autentiškai skambančius Žemaičių Kalvarijos kalnus: jis įdėjo daug darbo ir pastangų, kad Žemaičių Kalvarijos kalnai būtų įtraukti į nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą ir nuo šių metų kovo būtų oficialiai pripažinti Lietuvos kultūros vertybe“, – linkėdamas, kad velionio sielos kelionė Amžinybės jūra į Viešpaties buveinę būtų kuo ramesnė, sakė klebonas M. Nausėda.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...