Šį pavasarį ypač padaugėjo bedarbių, anksčiau statybų sektoriuje dirbusių pagal verslo liudijimus.

Nuo kovo vidurio Lietuvą pasiekusi koronaviruso pandemija sustingdė ir šalies darbo rinką: užsidarė daug paslaugas teikusių įmonių, ypač nukentėjo pagal verslo liudijimus dirbantys asmenys. Daugumai jų, priverstinai tapus Užimtumo tarnybos klientais, pradėtos mokėti kompensacijos už prastovas: praėjusią savaitę Kretingos skyrius už balandį jau išmokėjo 180 tūkst. Eur per 700 pagal verslo liudijimus dirbančių asmenų.

Registruoja dėl prastovų

Užimtumo tarnybos Kretingos skyriaus vadovės Virginijos Naudžienės teigimu, kompensacijas dirbantiems pagal verslo liudijimus už balandį dar liko išmokėti maždaug 200 asmenų, – kiekvienam skiriama 257 Eur dydžio valstybės nustatyta mėnesio išmoka.

V. Naudžienės duomenimis, gegužės 1 d. Užimtumo tarybos Kretingos skyriuje iš viso buvo registruota per 1,8 tūkst. bedarbių – 940 moterų ir 880 vyrų, iš jų – 20 proc. jaunų žmonių ir 37 proc. – vyresnių kaip 50 metų.

Tačiau užsiregistravusių dėl išmokų asmenų yra dar perpus tiek daugiau. „Dabar užplūdo paslaugas teikusių įmonių darbdaviai, išmokoms registruojantys savo darbuotojus dėl priverstinių prastovų per karantiną: vien praėjusį ketvirtadienį užregistruota 100 bendrovės „Atostogų parkas“, 60 – įmonės „Bruneros“, 90 įmonės „Epsilon LT“ darbuotojų“, – teigė V. Naudžienė.

Jos žodžiais, valstybės kompensacijos priklauso nuo atlyginimo dydžio: įprastai 70–90 proc. kompensuoja valstybė, o likusius 10–30 proc. patys darbdaviai pagal susitarimą.

Nearbas padidės dėl sezoniškumo

V. Naudžienė sakė mananti, kad bedarbių šį pavasarį–vasarą dar daugės, nes dėl koronaviruso neprasidės įprasti sezoniniai darbai.

„Kasdien ir dabar registruojasi po 15–16 bedarbių, ligi tol pagal verslo liudijimus dirbusių statybų sektoriuje, pardavėjais. Bedarbių per du pandemijos mėnesius Kretingos rajone padaugėjo apie 400, nes kovą jų buvo registruota 1,4 tūkst.“, – kalbėjo skyriaus vadovė.

Tačiau Kretingos rajone ir pandemijos laikotarpiu bedarbių yra mažiau, lyginant su bendru Lietuvos rodikliu – šiomis dienomis Lietuvoje nedarbas siekia 11,4 proc., o Kretingos rajone – 7,9 proc., balandį – 6,5 proc.

Iš viso Lietuvos užimtumo tarnyboje šiuo metu įregistruota 398 tūkst. asmenų, – iš jų 195,6 tūkst. bedarbiai. Balandžio mėnesį „Sodra“ paskyrė nedarbo išmokas per 17 tūkst. naujai užsiregistravusių bedarbių. Pirminiais duomenimis, gegužę nedarbo išmokos iš viso pasieks 76 tūkst. gyventojų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, nedarbo išmokų gavėjų skaičius išaugo ketvirtadaliu.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Iš viso susirgo 25 Kartenos slaugos ligoninės pacientai, iš jų – 1 iki protrūkio pradžios buvo išleistas į namus, iš ligoninės jis išvažiavo užsikrėtęs. Po to užsikrėtė 2 jo šeimos nariai. Susirgo 9 ligoninės darbuotojais ir 3 jų artimieji.

Neeiliniame rajono Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos (ESK) posėdyje buvo aptarta padėtis Kartenoje per krizės laikotarpį. Šiuo metu padėtis Kartenos slaugos ligoninėje, specialistų teigimu, yra stabili.

Situacija – stabili

„Krizė buvo pakankamai neblogai suvaldyta pačioje jos pradžioje, tačiau neapsiėjome be liūdnų naujienų – mirė viena ligoninės pacientė. Vis dėlto yra ir geresnių naujienų. Antrame ligoninės aukšte slaugomi trys žmonės, kurie ir šiandien sveiki“, – trumpai situaciją kriziniu laikotarpiu Kartenos ligoninėje pristatė Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė.

Savivaldybė, jos teigimu, šiai gydymo įstaigai stengiasi padėti: „Buvo atnaujintas šildymas, kad nekiltų papildomų problemų. Valgykla kol kas uždaryta, tad į ligoninę Savivaldybė ir toliau pristato maistą, kas yra išeitis iš esamos padėties.“

Kartenos slaugos ligoninės vyriausioji slaugytoja Rasa Prialgauskienė ketvirtadienį įvykusiame posėdyje įvardijo, kad šiuo metu situacija šioje gydymo įstaigoje yra stabili. Trys Kartenos slaugos ligoninėje esantys žmonės yra sveiki, 21 – sergantis.

Į Kartenos slaugos ligoninę dirbti sugrįžo ir keli jos darbuotojai – 3 slaugytojos ir 1 slaugytojos padėjėja. „Viskas yra, kaip ir buvo, – personalas, dirbantis su sergančiaisiais ir su sveikaisiais, atskirtas, taip pat viena iš 10 darbuotojų, kurioms buvo nustatytas koronavirusas, yra pasveikusi. Ji – dietinių patiekalų virėja“, – kalbėjo R. Prialgauskienė.

ESK posėdyje taip pat buvo aptarta, ką reikėtų daryti su sveikaisiais pacientais. „Vieną jų tikrai pasiims namiškiai, kai tik bus galima tai padaryti, kol kas neaišku dėl kitų dviejų“, – padėtį apibūdino R. Prialgauskienė.

Iškeldinus šiuos, koronavirusu nesergančius, asmenis iš Kartenos slaugos ligoninės būtų imtasi tam tikrų veiksmų. „Jeigu pavyktų iškeldinti tuos žmonės, būtų dezinfekuojamos patalpos, o į jas būtų įkeliami pasveikę šiuo metu koronavirusu sergantys ligoniai“, – sakė J. Girdvainė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė paaiškino, kad tie pacientai, kurių tyrimai yra neigiami ir per 14 dienų jiems nepakilo temperatūra, o, paėmus du tepinėlius, – gauti neigiami rezultatai, galėtų būti išleidžiami namo: „Vis dėlto, jeigu tepinėliai yra neigiami, tačiau pacientui pakilusi temperatūra, nerekomenduočiau išleisti namo, reikėtų stebėti toliau.“

Asmuo laikomas pasveikusiu tuomet, kai yra gauti du neigiami tepinėlių rezultatai. Pagal nustatytą tvarką, jie imami kas 14 dienų. „Jeigu po 14 dienų tepinėlis yra neigiamas, po to per 24 val. paimtas dar vienas tepinėlis taip pat rodo neigiamus rezultatus, toks ligonis laikomas pasveikusiu. Tada jau būtų galima jį arba namo išleisti, arba, kaip siūlote, perkelti į kitą aukštą – dezinfekuotas patalpas“, – teigė D. Jociuvienė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Rotušės a. buvusioje vyninėje įsikūrusi kavinė „Crepes cafe“ svečiams atverti durų neskuba – laukia birželio ir šiltesnių orų.

Vyriausybei dar labiau sušvelninus karantino sąlygas, nuo vakar duris atverti leista jau ir uždarose patalpose veikiančioms kavinėms, restoranams, barams, klubams.

Tikisi, kad geresnis bus birželis

Nepaisant sušvelnintų sąlygų, kai kurie Kretingos rajono viešojo maitinimo įstaigų savininkai, nors ir atviravo pasiilgę svečių, kol kas jų nelaukia, mat tam tikri ribojimai išlieka: atstumai tarp stalų turi būti ne mažesni kaip 2 metrai, arba, įrengus ne mažesnes kaip 90 cm pločio ir 140 cm aukščio pertvaras, tarp stalų privaloma išlaikyti 1 m atstumus. Be to, prie vieno stalo gali sėdėti ne didesnės negu 5 žmonių grupės, po daugiau gali susėsti tik šeimos nariai.

„Mums šie reikalavimai sunkiai įgyvendinami. Kavinės patalpos yra mažos, viduje galėtume aptarnauti vieną kitą staliuką. Lauke turim apie 30 kvadratinių metrų plotą, bet kas ten norės sėdėti, kai orai tokie vėsūs“, – svarstė buvusios vyninės rūsyje Rotušės aikštėje dvejus metus veikiančios ypač jaunimo pamėgtos kavinės „Crepes cafe“ savininkė Neringa Tekorienė.

Jie su vyru Raimondu teigė svarstę atsiliepti į Vilniaus pavyzdžiu nusprendusios pasekti Kretingos rajono savivaldybės kvietimą verslininkams pasinaudoti galimybe lauko staliukus prie savo kavinių pasistatyti nemokamai.

„Jei lauke nebūtų šalta, šalia tos savo terasos pasistatyme dar keletą staliukų, bet dabar manom, kad neverta visą veiklos mechanizmą užsukti – neatsipirktų, būtų nuostoliai“, – sakė pašnekovė, blynų įvairove garsėjančią kavinę planuojanti atidaryti birželį.

Kretingos muziejaus Žiemos sode veikianti kavinė „Pas grafą“ taip pat kol kas neveiks. „Mes irgi nematome reikalo skubėti, palauksim birželio, juolab kad šiuo metu kavinės virtuvėje atliekamas nedidelis remontas“, – taip paaiškino direktorė Violeta Lazauskienė.

• Rašyti komentarą (8)
• Plačiau ...

Paskutinio skambučio šventės Pranciškonų gimnazijoje akimirka.

Ugdymo įstaigų vadovai penktadienį nutarė, kad ugdymo procesas rajone bus vykdomas nuotoliniu būdu iki birželio 1 d. Kiek kitokia situacija – abiturientams – jie brandos egzaminus laikys kitokia tvarka.

Paaiškėjo mokslų metų pabaiga

Penktadienį visų rajono ugdymo įstaigų vadovai vieningai nutarė, kad mūsų rajone ugdymo procesas bus užbaigtas nuotoliniu būdu ir jis vyks iki birželio 1 d. Po to pačios mokyklos spręs dėl teikiamų konsultacijų ir kitų veiklų vykdymo mokiniams. „Po birželio 1 d. bus laisviau, tuomet mokiniai konsultacijas galės turėti ir tiesiogiai, ir nuotoliniu būdu, pagal jų norą, galimybes, susitarimą su mokytojais. Tai daugiausiai susiję su abiturientais, taip pat bus dalis mokinių, kuriems reikės susitvarkyti tam tikrus dalykus ugdymo įstaigose“, – paaiškino rajono Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Tranizienė.

Brandos egzaminai bus organizuojami pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos keliamus reikalavimus. Per egzaminus vienoje klasėje galės būti 9 kandidatai, tarp jų išlaikytas 2 m atstumas. „Nei kaukių, nei pirštinių pagal dabartinę situaciją jiems mūvėti nereikės. Vis dėlto greičiausiai bus prašoma, kad šias priemones jie turėtų su savimi“, – sakė D. Tranizienė.

Kiekvienoje klasėje bus po vieną egzaminų vykdytoją, trims klasėms dar paskirta po papildomą vykdytoją, kuris bus tarsi pagalbininkas kitiems ir užtikrins brandos egzaminų vykdymo tvarką.

Vis dėlto nerimą keliančių aspektų yra. „Labiausiai nerimą kelia lietuvių kalbos brandos egzaminas, kurį laiko daugiausiai abiturientų. Jame mokiniai gali naudotis bendrais kompiuteriais ir lietuvių kalbos žodynais (pagal reikalavimus egzaminui skiriami du kompiuteriai ir vienas lietuvių kalbos žodynas – aut. past.). Kaskart, mokiniui jais pasinaudojus, priemonės bus dezinfekuojamos. Tam skiriame didelį dėmesį, kad saugūs jaustųsi ir mūsų mokiniai, ir vykdytojai“, – teigė D. Tranizienė.

Įprastai vykdytojai atostogauti jau pradėdavo liepos mėnesį. Šiemet bus kitaip, nes pirmą egzaminą abiturientai laikys birželio 22 d., o paskutinį – rugpjūčio 4 d. „Iššūkis yra didelis. Šiais metais mokyklos sąmoningai apsisprendė ir skyrė mums vykdytojus. Tačiau kiek tiksliai bus vykdytojų ir kiek kandidatų laikys egzaminus, šiandien dar negalime pasakyti“, – įvardijo D. Tranizienė.

Šiais metais rajone iš viso mokosi 348 abiturientai.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Takas nuo Kretingos muziejaus centrinių rūmų iki atstatomos verandos jau išklotas plytelėmis.

Praėjusią savaitę Kretingos muziejų pasiekė žinia, kad istorinei grafų Tiškevičių Kretingos dvaro rūmų verandai atkurti iš Valstybės investicijų programos (VIP) skirta 119 tūkst. eurų.

Rizikuoti buvo verta

„Tie pinigai, gauti ne be mero Antano Kalniaus ir Seimo nario Antano Vinkaus rūpesčio, mums – didelė paspirtis, dabar jau tikrai esam ramūs, kad projektą galėsim įgyvendinti. Visuomenei verandą tikimės parodyti vasarą“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Gavus papildomai lėšų, direktorės teigimu, finansinė našta nuo pečių nusirito ir jau anksčiau 17 tūkst. Eur iš biudžeto muziejui skyrusiai Kretingos rajono savivaldybei. Įvykus viešųjų pirkimų procedūroms, už verandos atstatymo techninį projektą iš šių pinigų muziejus sumokėjo bendrovei „Klaipėdos projektas“.

„Buvo tarybos narių, į sprendimą atstatyti verandą žiūrėjusių nepatikliai, tačiau akivaizdu, kad rizikuoti vis dėlto vertėjo. Svarbiausia – tolesni darbai rajono biudžetui nebekainuos, o, atstačius verandą, bus atkurta istorija: rūmų fasadinė dalis vėl taps tokia, kokia buvo grafo Juozapo Tiškevičiaus laikais“, – sakė direktorė. Kretingos dvaro rūmai laikomi nacionalinės reikšmės kultūros vertybe, susideda iš rytinio ir vakarinio korpusų, tarp kurių yra oranžerija-Žiemos sodas. Veranda šliejosi prie rytinio rūmų korpuso galinio fasado sienos, buvo skirta parko apžvalgai ir poilsiui, pro ją į Baltąją, arba pokylių, salę patekdavo į šventes pakviesti grafų Tiškevičių svečiai. Jiems čia grodavo pučiamųjų orkestras.

Istorinis statinys buvo nugriautas po Pirmojo pasaulinio karo, o 1968-aisiais toje vietoje pristatytas keturių aukštų tuometinio Žemės ūkio technikumo mokomasis korpusas, sudarkęs rūmų ansamblio visumą ir istorinio parko kraštovaizdį. Prieš ketverius metus, 2015-aisiais, korpusas pagaliau buvo sulygintas su žeme.

Veranda bus atstatyta pagal ikonografinę medžiagą: vienaukštė, su žemu šlaitiniu stogu, jį laikančiomis medinėmis kolonomis ir iš aikštelės į tris puses žemyn vedančiais plačiais laiptais. Patalpa iš visų pusių bus įstiklinta slankiojančiomis stiklo plokštėmis, kurias koncertų metu bus galima atverti.

• Rašyti komentarą (20)
• Plačiau ...

PALANGA

VYTAUTO g. gegužės 14 d. apie 14.41 val. iš parduotuvės vaikinas ir dvi merginos pavogė vyrišką striukę „Prada“. 1957 m. gimęs vyras ir 1997 m. bei 1993 m. gimusios moterys sulaikyti ir uždaryti į areštinę.

MALŪNO g. gegužės 15 d. apie 18.27 val. prekybos centro aikštelėje automobilis „Mini Cooper“, važiuodamas atbuline eiga, apgadino stovėjusį „VW Tiguan“. „Mini Cooper“ vairuotojai, gimusiai 1977 m., nustatytas 2,64 prom. neblaivumas. 

Parengė Edita KALNIENĖ

• Rašyti komentarą (2)

Kretingos mieste, Geležinkelio g., buvusiame vaikų lopšelyje-darželyje „Voveraitė“ per karantiną įsikūrę „Pajūrio senelių namai“ vis dar veikia nelegaliai, – Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC) dėl aptiktų ir nepašalintų trūkumų neišduoda šiai įstaigai higienos paso.

NVSC Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus vadovė Dalia Jociuvienė sakė, kad įstaigoje buvo aptikta rimtų pažeidimų. „Savininkai dar kovo pradžioje buvo pateikę paraišką, – patikrinome ir surašėme trūkumus, kuriuos jie turėjo pašalinti per 45 dienas. Gegužės pradžioje jie prasinešė, kad trūkumus pašalino, tačiau, mūsų tarnybai atvykus į vietą, paaiškėjo, kad pašalino ne visus. Dėl to higienos pasas nebuvo išduotas, – savininkai buvo įpareigoti likusius trūkumus pašalinti per 5 dienas – iki gegužės 10-osios.“

D. Jociuvienės žodžiais, NVSC organizavo operatyvią kontrolę, nes įstaiga veiklą jau buvo pradėjusi be higienos paso, taigi – nelegaliai, dėl to buvo informuoti ir teisėsaugos pareigūnai.

„Pajūrio senelių namuose“ šiuo metu apgyvendinti 9 globotiniai, kuriuos įstaiga perėmė iš Palangos slaugos ligoninės. Jais rūpinasi 4 darbuotojai. Po NVSC patikros jų iniciatyva buvo organizuoti gyventojų ir darbuotojų tyrimai dėl koronaviruso, – visų atsakymai buvo neigiami. Praėjusią savaitę tyrimai pakartoti, jų atsakymų tebelaukiama.

„Pajūrio senelių namų“ direktorės pavaduotoja Albina Račkauskienė neslėpė apmaudo dėl, jos žodžiais, didžiulio biurokratizmo: „Suremontavome apleistas patalpas, įrengėme naujai, pritaikydami jas pensionatui. Laiku pateikėme dokumentus NVSC, tačiau vis sulaukiame kritikos ir neigiamo atsakymo.“

Pensionato savininkė sakė triskart kvietę NVSC specialistus: „Pirmus kartus užkliuvo buities smulkmenos, o paskutinįsyk – kad neturime infekcinių ligų vadovo, kuris gulės stalčiuje prie kitų dokumentų. Užkliuvo popierius, nors dirbame, nedarome nusikaltimų: seneliai ir jų artimieji patenkinti gyvenimo sąlygomis“, – tvirtino A. Račkauskienė.

Savininkė tikino, kad šiomis dienomis NVSC ir vėl teiks naują paraišką higienos pasui gauti.

• Rašyti komentarą (7)

Demontavus ir rekonstravus Salanto upės užtvanką tikimasi, kad į Salantų aukštupį sugrįš neršti tam tikrų rūšių žuvys, pagausės jų ištekliai.

Salantų regioninio parko direkcija kartu su programa „Kurk Lietuvai“ paminėjo Pasaulinę žuvų migracijos dieną ir ta proga surengė virtualią konferenciją „Žuvų migracijos kelių atkūrimas Lietuvoje“, kuria tarsi pakvietė lašišą grįžti namo.

Nors Salanto upėje siekiama kelius atverti ir šlakiams, ir margiesiems upėtakiams, nėgėms, žiobriams ir kitoms žuvims, tačiau šios konferencijos simboliu ir gerosios žinios apie Salantų miesto užtvankos demontavimą skleidėja pasirinkta lašiša, nes lašišos vardas visame pasaulyje simbolizuoja laisvą upių tėkmę ir švarias upes.

Ekspertai, mokslininkai, saugomų teritorijų atstovai analizavo aktualias žuvų migracijos kelių atkūrimo problemas Lietuvoje, pristatė ir pirmuosius ketinimus šalinti užtvankas šalyje. Salantų regioninio parko direkcija pasidalino patirtimi ir tikslais, siekiant demontuoti Salantų miesto užtvanką. Konferencijoje „Žuvų migracijos kelių atkūrimas Lietuvoje“ mintimis apie žuvų migracijos kelius Lietuvoje ir jų svarbą žuvų bendrijoms dalinosi Žuvininkystės tarnybos atstovas Justas Poviliūnas, Lietuvos hidrobiologų draugijos narys Kęstutis Skrupskelis parengė pranešimą „Patvankos ir hidroelektrinės – rekreacinės žvejybos draugai ar priešai“, Aplinkosaugos koalicijos atstovė Karolina Gurjazkaitė kalbėjo apie visuomenės ir suinteresuotų asmenų įtraukimą į užtvankų demontavimo projektus, programos „Kurk Lietuvai“ pranešėjos Jonė Leščinskaitė ir Ieva Zamaraitė pristatė projektą „Tarpinstitucinės komunikacijos skatinimas upių atvėrimo žuvims klausimu“, Dubysos regioninio parko direkcijos vadovas Vygantas Kilčauskas pasidalino įžvalgomis apie pažeistos Dubysos upės vagos tvarkymą šiame parke, Aplinkos apsaugos agentūros specialistas Gintautas Sabas kvietė diskusijai, ko galime pasimokyti iš Estijos žuvų migracijos kliūčių šalinimo pavyzdžio, lašišinių žuvų ir jų buveines Salanto upės baseine aptarė Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų instituto mokslo darbuotojas Nerijus Nika, saugomas teritorijas Salanto upėje pristatė Salantų regioninio parko ekologas Antanas Kubilius, techninius Salantų užtvankos griovimo ir rekonstrukcijos sprendinius – bendrovės „Primega“ vadovas Remigijus Pužas.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Užklupus koronaviruso pandemijai valstybės ėmėsi skubiai stabdyti iškilusį pavojų, o žmonės turėjo atsisakyti daugelio įprastų veiklų. Išgirdome griežtas valdžios ir ekspertų rekomendacijas: būti namuose, nesibūriuoti, vengti parduotuvių ir pasivaikščiojimų mieste. Uždrausta vykti į užsienį ar tam tikrus Lietuvos regionus be būtino reikalo, visi įpareigoti dėvėti kaukę viešoje vietoje. Daugelis suabejojo, ar taip nepažeistos jų teisės. Žmogaus teisės – viena iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) vertybių. Todėl šiuo ypatingu laikotarpiu Europos Parlamentas (EP) ir kitos ES institucijos atidžiai stebi, ar valstybių veiksmai nepažeidžia žmogaus teisių ir neperžengia tarptautinių demokratijos taisyklių. Yra keletas pagrindinių žmogaus teisių, kurių apriboti neleidžiama: tai teisė į gyvybę, mirties bausmės ir kankinimo draudimas, taip pat teisė į teisingą teismą. Kai kurios kitos teisės gali būti apribotos ypatingais atvejais – bet tik tiek, kiek leidžia įstatymai ir būtina situacijai suvaldyti bei žmonėms apsaugoti. Viena iš tokių – judėjimo laisvė. Akivaizdu, kad viruso plitimui sustabdyti reikėjo laikinai apriboti žmonių vykimą per sienas. Vis dėlto ES ėmėsi visų pastangų, kad būtiniausios prekės, visų pirma maisto ir medicinos, per vidines ES sienas toliau būtų vežamos neribotai ir be trikdžių. Kartu Europos Parlamentas primygtinai paragino valstybes laikytis Šengeno sienų kodekso, Laisvo judėjimo direktyvos ir ES Pagrindinių teisių chartijos, o kai tik tai taps įmanoma, „grįžti prie visapusiškai veikiančios Šengeno erdvės, kurioje užtikrinamas laisvas judėjimas be vidaus sienų kontrolės“.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kartenos katalikiškajai palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei vadovaus Normantas Žeimys, anksčiau dirbęs Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovu.

Kartenos katalikiškoji palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė kurį laiką dirbo be nuolatinio vadovo: užtarnauto poilsio išėjus ilgametei gydytojai Antaninai Staškevičienei, šias pareigas laikinai perėmė Kartenos ambulatorijos šeimos gydytoja Janė Leščiauskienė.

Karantino metu šiai gydymo ir slaugos įstaigai laikinai vadovavo Salantų ligoninės ir PSPC vadovas Tomas Skliuderis.

Tokia padėtis, pasak Kretingos rajono savivaldybės gydytojos Zitos Abelkienės, buvo susidariusi todėl, kad nesyk paskelbus konkursus į Kartenos katalikiškosios palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovo vietą, jie neįvykdavo, nes neatsirasdavo pretendentų.

Tačiau praėjusią savaitę konkursas pagaliau buvo sėkmingas, nors prašymą tebuvo pateikęs tik vienas pretendentas – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių departamento Plungės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas–inspektorius Normantas Žeimys, komisijos įvertintas 8,2 balo iš 10.

Vakar N. Žeimys buvo susitikęs pokalbiui su Kretingos rajono meru Antanu Kalniumi, kuris patvirtino N. Žeimio kandidatūrą. Tačiau, pagal teisines procedūras, naujasis vadovas dirbti galės pradėti tik gavus Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymą.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (3)

Vokietijos energetikos bendrovė „Danpower“ pagal taikos sutartį su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija investuoja į 100 krovos stotelių tinklą elektra varomiems automobiliams. Iš „Danpower“ Lietuvai dovanojamų 100 stotelių Klaipėdos regionui skirta 13: Klaipėdos miesto savivaldybei – 8, Kretingos rajono savivaldybei – 2 ir po vieną – Klaipėdos, Šilutės rajonų ir Palangos miesto savivaldybėms.

Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje iki šiol nėra nė vienos elektromobilių krovos stotelės. Dvi pirmąsias stoteles, kurias dovanoja „Danpower“, statyti rengiamasi Kretingoje – automobilių aikštelėse prie Kretingos muziejaus arba Rotušės aikštėje šalia Kretingos turizmo informacijos centro (TIC).

„Priklausys nuo to, kaip vienur ir kitur pavyks išspręsti dėl elektros galios“, – sakė rajono mero pavaduotojas Dangiras Samalius, kuriam yra patikėta koordinuoti elektra varomiems automobiliams reikalingos infrastruktūros plėtrą savivaldybėje. Į stoteles prie TIC planuojama atvesti apie 100 kilovatų galios kabelį, prie muziejaus – apie 50 kilovatų.

Abi dovanojamos stotelės bus vidutinio įkrovimo greičio. Anksčiau buvo svarstoma Kretingos centre statyti greitesnio įkrovimo – per 30 minučių įkraunama iki 80 proc. elektromobilio baterijos – stotelę.

Savivaldybė įsipareigoja „Danpower“ dovanotas stoteles pastatyti per vienerius metus nuo jų gavimo dienos ir rūpintis jų eksploatacija. Kas aptarnaus pirmąsias dvi stoteles, D. Samalius dar nežinojo. „Stotelėms aptarnauti skelbsime konkursą“, – tarė vicemeras.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos stadionas atnaujintas pagal naujausius reikalavimus.

Baigti Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos stadiono rekonstrukcijos darbai. Atnaujintas aikštynas tarnaus ne tik gimnazijos ir greta įsikūrusios Marijos Tiškevičiūtės mokyklos bendruomenių, bet ir vietos gyventojų sporto, aktyvaus laisvalaikio reikmėms.

Sporto aikštynas atnaujintas pagal naujausius reikalavimus: futbolo aikštė padengta sportinės vejos danga, įrengta tinklinio, dvi krepšinio aikštelės, bėgimo takai, šuolio į tolį sektorius – jie padengti gumine danga. Įrengtas drenažas, lietaus nuotekų surinkimas nuo bėgimo takų. Stadiono teritorija nuo Savanorių gatvės ir iš šiaurinės pusės aptverta segmentine tvora, atskirai aptvertos ir krepšinio, tinklinio aikštelės. Sporto aikštyno atnaujinimo darbus atliko uždaroji akcinė bendrovė „Rolana“. Bendra projekto vertė –290 tūkst. eurų, iš jų 232 tūkst. eurų skyrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, likusią dalį – Kretingos rajono savivaldybė.

Šiemet Kretingoje taip pat numatyta baigti futbolo aikštės su dirbtine futbolo danga įrengimo darbus. Lygiagrečiai rengiamas Kretingos miesto stadiono ir jo statinių rekonstravimo techninis projektas, taip pat ruošiamasi Kretingos miesto centre esančio Pranciškonų gimnazijos aikštyno modernizavimui. Pastarųjų objektų rekonstrukcijos darbai turėtų startuoti kitais metais.

Pagal rajono Savivaldybės informaciją

• Rašyti komentarą (5)

Lengva ranka kažkada žarstant lengvatas už komunalinių atliekų tvarkymą, Kretingos rajono savivaldybės skola bendrovei „Kretingos komunalininkas“ jau siekia per 330 tūkst. Eur.

Per karantiną Kretingos rajono kavinės, kirpyklos ir kitos nedidelės paslaugas teikiančios įmonės, bendrovės gali kreiptis į Kretingos rajono savivaldybę, kad būtų atleistos nuo kai kurių mokesčių, tarp jų – ir buitinių atliekų tvarkymo.

Tačiau, Kretingos rajono mero Antano Kalniaus teigimu, kol kas tik kelių mažųjų bendrovių savininkai prašė atleidžiami nuo nekilnojamojo turto mokesčio, galbūt dar bus prašančių ir kitokių lengvatų. „Dėl paramos smulkiajam verslui atskirai spręsime Finansų komiteto posėdyje“, – tvirtino meras.

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadovas Rimantas Žiaušys taip pat mano, kad, nuo vietinės rinkliavos atleidus tas įmones, kurios patyrė sunkumų dėl karantino, nesusidarytų tokia didelė suma, kad jie patirtų ypatingų nuostolių. „Bendrovės už šiukšlių surinkimą moka skirtingai, mokestis priklauso nuo jų ploto ir veiklos pobūdžio. Rajone yra registruota iš viso per 700 uždarųjų akcinių bendrovių, o gyventojų – apie 35 tūkstančius. Didžiausia Savivaldybės skola mūsų įmonei ir susidarė dėl gyventojams suteiktų lengvatų“, – kalbėjo R. Žiaušys.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

Kretingos rajono savivaldybė per 4 šių metų mėnesius savarankiškoms funkcijoms vykdyti lėšų surinko 171,3 tūkst. eurų mažiau negu yra suplanuota 2020 metų Savivaldybės biudžete.

Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjas Gvidas Jonauskas teigė, kad įplaukų mažėjimą lėmė dėl COVID-19 pandemijos sumažėjęs gyventojų pajamų mokesčio surinkimas.

Tarybos politikų iniciatyva, Savivaldybės administracija rengia sprendimo projektą, pagal kurį nuo karantino dėl koronaviruso pandemijos pradžios iki 2019–2020 mokslo metų pabaigos mokesčio už mokslą nemokėti turėtų mokinių, lankančių Kretingos ir Salantų meno bei Kretingos sporto mokyklas, tėvai. Pagal šį sprendimo projektą, Savivaldybės biudžetas netekti turėtų dar apie 17,2 tūkst. eurų. Neformalaus vaikų ugdymo įstaigos šiuos pinigus naudodavo sumokėti už įstaigų suvartotą elektros energiją, gautą šilumą, nes iš Savivaldybės biudžeto mokyklos gauna pinigų tik darbuotojų algoms. Atsisakius tėvų sumokamų mokesčių, Savivaldybė turės mokykloms papildomai pinigų skirti iš biudžeto.

Nekilnojamojo turto, žemės ir žemės nuomos mokesčių lengvatas karantino laikotarpiui, pagal Vyriausybės sprendimą, Savivaldybė turės suteikti daliai rajono verslo įmonių, dėl to įplaukos į šių metų biudžetą Savivaldybės savarankiškoms funkcijoms vykdyti sumažės per 60 tūkst. eurų. Iš lėšų savarankiškoms funkcijoms išlaikoma Savivaldybės administracija, seniūnijos, kultūros įstaigos, jų skiriama švietimo, socialinės rūpybos įstaigų veiklai užtikrinti, už jas tvarkoma gyvenviečių ir miestų aplinka.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Palangoje, M. Valančiaus gatvėje, gegužės 17 d. apie 20.15 val. apleistame name kilo gaisras, per kurį išdegė pastato vidus. Gaisravietėje rastas sudegęs nenustatytos tapatybės ir lyties kūnas.

Atvykus ugniagesiams apleistas pastatas degė atvira liepsna. Antrame pastato aukšte rastas sudegęs žmogaus kūnas. Taip pat gaisro metu nukentėjo vyras, kuris pats išėjo iš pastato ir medikų buvo išvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jam buvo konstatuotas nežymus apsinuodijimas dūmais.

Įtariama, kad gaisras kilo dėl neatsargaus rūkymo.

Apleistas namas – medinis, vieno aukšto su mansarda, stogas dengtas šiferiu. Per gaisrą nudegė 100 kv. m mansardos patalpų ir 150 kv. m stogo konstrukcijų.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Kraštietė Aldona Anužienė neslėpė mananti, kad ir laikydamasi privalomų saugumo reikalavimų, užatlantėje jau persirgusi koronavirusu.

Ketvirtus metus žiemas pas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Masačiusetso valstijoje, Bostone gyvenančią dukterį Vidą Morkūnas leidžianti 78-erių kraštietė kūrėja Aldona Anužienė šio pavasario, kaip įpratusi, negalėjo sutikti tėviškėje – mylimame Imbarės kaime.

Karantinas A. Anužienę privertė prailginti emigracijos užatlantėje laiką, – įprastai į Lietuvą ji sugrįždavo gegužę. Moteris su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais mielai sutiko pasidalinti įspūdžiais apie bendrą situaciją tolimoje šalyje ir kaip pandemijos laiką išgyvena ji pati.

Namai – abipus jūrų

„Ketvirti metai, kaip turiu žalią kortą, suteikiančią teisę gyventi JAV. Abi mano dukterys – Imbarėje ūkininkaujanti Aina Brazdeikienė ir Bostone jau kone du dešimtmečius gyvenanti Vida, taip pat ir anūkė Nika – sutiko su mano apsisprendimu šaltąjį metų periodą praleisti JAV, o vasarą – savame kaime. Lietuviškų vasarų nė už ką nekeisčiau į „amerikoniškas“ – pas Ainą, tėviškėje, jos man pačios brangiausios“, – kalbėjo moteris. Ji apgailestavo, kad šiemet netikėtai įstrigo JAV. Jos duktė V. Morkūnas gyvena prie pat Atlanto, tad imbariškė sakė kiauras dienas leidžianti jo pakrantėse. Kasdien suvaikštanti po 3–4 kilometrus, ir jau pripratusi prie didžiųjų vandenų.

„Man jau pasidarė vienodai gera – Lietuvoje ir JAV, nes abi dukros rūpinasi manimi, kad nieko nestokočiau. Lietuvoje pas Ainą įprastai praleidžiu 5 šiltuosius mėnesius, ir vėl kraujas šaukia pas Vidą. Jau labai pasiilgau pavasarių savame kaime. Sugrįžtu į Lietuvą – savo šiltą, švelnų, jaukų užutekį, čia viskas kitaip – ir jūra minkštesnė, ir žemė lengvesnė“, – neslėpė A. Anužienė.

Kelti sparnus į gimtinę ji jau buvo susiruošusi gegužės 3-ąją, tačiau jos skrydis į Palangą buvo atšauktas. Kai abi šalys – JAV ir Lietuva – susitars dėl skrydžių atnaujinimo, grįžti ketina abi su Vida, nes ši, tikino kraštietė, taip pat jau išsiilgusi sesers ir gimtinės.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...