|
|
|
(1454) 2020-05-15Iš kapinių iškeldins atliekų konteinerius
Šią vasarą didžiosiose Kretingos kapinėse numatyta permainų: bus pašalintos kapinių viduje esančios 2 atliekų surinkimo aikštelės – į pakraščius bus iškeldinti 7 buitinių ir žaliųjų atliekų konteineriai. Teršia ir netinka technikai Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės žodžiais, tokia tvarka galioja visos Lietuvos kapinėse. „Didžiosiose kapinėse pagrindiniai takai nėra pritaikyti važiuoti sunkiasvoriam transportui, kuris surenka šiukšles. Nuo svorio neseniai paklotas asfaltas jau skeldėja, gadinasi“, – pagrindinę konteinerių iškėlimo priežastį apibūdino seniūnė. Ne mažiau svarbi ir kita priežastis – netvarka nepatenkinti greta konteinerių esančių kapaviečių savininkai. „Žmonės neatidžiai krato šiukšles, apdergia gretimas kapavietes, o kartais iš konteinerių šiukšles išnešioja vėjas. Didžiosiomis progomis – prieš Motinos dieną ar Vėlines, konteineriai perkraunami: kol juos komunalininkai išveža, žmones piktina šiukšlių krūvos“, – kalbėjo seniūnė. Todėl išvien su kapinių prižiūrėtoja Roma Gedminiene ir komunalinio ūkio atstovais ir nusprendę konteinerius iškeldinti į kapinių pakraščius: viena aikštelė bus įrengta prie vandens bokšto, o kita – netoli laidojimo namų. Prieš didžiąsias šventes, esant poreikiui, dar papildomai bus atgabenama konteinerių prie tvoros, palei Darbėnų plentą. Reikės nugriauti vandens bokštą G. Liobikienės žodžiais, šiemet seniūnija iš savo lėšų ir tėra numačiusi atlikti aikštelių perkėlimo darbus, – manoma, kad tai kainuos apie 3 tūkst. Eur. Tačiau yra ir kitų būtinų darbų: didžiosiose Kretingos kapinėse dar reikėtų užbaigti tverti tvorą: pernai 400 m senosios tvoros buvo pakeista segmentine, dar tiek pat liko naujai aptverti – tie darbai numatyti kitąmet. „Dar esame numatę asfaltu padengti ir daugiau takų palei atskirus kapinių sektorius. Rūpestį kelia ir nebenaudojamas senasis vandens bokštas, kurį išvis reikėtų iškeldinti, nes nebefunkcionuoja – vanduo į kapines yra tiekiamas centralizuotai iš vandentiekio. Tačiau šie darbai reikalauja nemažų investicijų ir taip pat nusikelia į ateitį“, – būsimus darbus rikiavo seniūnė. Senosiose Kretingos miesto kapinėse, kur grafų Tiškevičių koplyčia, šiemet bus tęsiama tvoros renovacija: numatyta sutvarkyti arką viršum įėjimo iš Vilniaus gatvės pusės, – tam iš Kultūros programos skirta 18 tūkst. Eur. Šį mėnesį, pasak seniūnės, bus skelbiami viešieji darbų pirkimai.
Ar besugrįš į mūsų gyvenimą bučiniai ir apsikabinimai?
Šalies Vyriausybė sušvelnino kaukių dėvėjimo taisykles – nuo vakar, gegužės 14 dienos, dėvėti kaukių viešose atvirose erdvėse ir sportuojant uždarose patalpose nebeprivaloma. Tačiau kaukes bus privaloma dėvėti turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose, renginiuose, ekskursijose, viešojo transporto įlaipinimo vietose bei visose uždarose viešose erdvėse. Nuo gegužės 18 d. leidžiama restoranų, kavinių, kazino ir kitų pasilinksminimo vietų veikla viduje, jeigu bus laikomasi nustatytų taisyklių. Dėl ugdymo proceso pačioms švietimo įstaigoms leista pasirinkti, kokios formos ugdymą taikyti: nuotolinį, įprastą (su nustatytais reikalavimais) arba mišrų.
„P. n.“ informacija
Nuo šiandien, gegužės 15 dienos, į Palangą automobiliais atvažiuojantys poilsiautojai vėl privalės mokėti vietinę rinkliavą už tam tikrose kurorto gatvėse ir aikštelėse paliekamus stovėti automobilius. Šios sezoninės, iki rugsėjo 15-osios renkamos, rinkliavos galiojimo zonos šiemet praplėstos dar labiau. Mažiausia vietinė rinkliava už naudojimąsi Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti renkama vadinamoje geltonojoje zonoje: už vieno automobilio stovėjimą trisdešimt minučių imama 0,3 euro rinkliava, už vieną valandą – 0,6 euro. Iki šiol geltonajai zonai priklausė Palangos miesto centrinės dalies teritorija nuo Žemynos ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių pietuose iki Bangų ir Druskininkų gatvių šiaurėje ir nuo Klaipėdos plento rytuose iki Vytauto gatvės vakaruose, Kontininkų gatvės ruožas nuo Paliepgirių kelio iki sklypo Kontininkų g. 9A, Vanagupės gatvės ruožas prie sklypų Vytauto g. 155 ir 157 bei Užkanavės gatvės ruožas nuo Šarūno g. iki Užkanavės g. sankirtos su dviračių taku. Gegužės 12 d., posėdžiavusi Palangos miesto savivaldybės taryba nusprendė prie geltonosios zonos prijungti dar vieną Vanagupės g. ruožą nuo Ajerų g. iki Vytauto g. Raudonoji zona, kurioje už pusvalandį stovėjimo reikia sumokėti 0,6 euro, o už valandą – 1,2 euro, liko nepakeista: ji apima Palangos miesto centrinės dalies teritoriją nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės pietuose iki Kęstučio gatvės šiaurėje, nuo J. Basanavičiaus gatvės pietuose iki Žvejų g. šiaurėje ir nuo Vytauto gatvės rytuose iki Meilės ir Naglio alėjų vakaruose bei automobilių statymo vietos Jūratės gatvės vakariniame gale, Jūratės ir Vytauto gatvių sankirtoje.
Kretingos turgus veržiasi iš karantino apribojimų
Švelnėjant karantino sąlygoms, prie įprastinės veiklos bando sugrįžti „Kretingos turgus“. Šios bendrovės direktorius Nerijus Tertelis teigė, kad pirmosios dienos po karantino nuteikė ne taip ir blogai – prekeiviai nori bendradarbiauti ir toliau, pamažu kelią turgun vėl suranda ir pirkėjai. Išlipo iš finansinės duobės Pastarajame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje patvirtinta bendrovės „Kretingos turgus“ 2019 m. veiklos ataskaita teikia vilčių, kad ne vienerius metus nuostolingai dirbęs turgus vis dėlto gali gyvuoti ir net – su šiokiu tokiu pelnu. „Iš finansinės duobės, kurioje buvome atsidūrę 2017-aisiais, per pastaruosius kelerius metus mums išlipti pavyko dėl dviejų priežasčių – pagaliau buvo peržiūrėtos gerą dešimtmetį nekeistos paslaugų kainos, antra, – mums patikėta rengti muges, kas svariai prisidėjo prie pajamų augimo“, – teigė „Kretingos turgaus“ direktorius. Nuo 2017-ųjų leidus bendrovei perimti mugių organizavimą Kretingos mieste, pardavimo kainos nuo 62 tūkst. 2017 m. pakilo iki 71,9 tūkst. 2018 m. ir 72,6 tūkst. 2019 m. – vykdant naują veiklą – organizuojant muges – praėjusiais metais buvo gauta 14,9 tūkst. papildomų pajamų, tačiau pajamos iš prekybos vietų nuomos turguje, palyginti su 2018 m., praėjusiais metais sumažėjo 1,1 tūkst. Eur, o pajamų iš patalpų nuomos gauta tiek pat – 5,5 tūkst. Eur. „Kaip gyvensime toliau? – pasvarstė N. Tertelis. – Iki karantino to optimizmo buvo daugiau, o dabar jo liko mažiau, bet galiu pasakyti, kad vienaip ar kitaip situacija stabilizuojasi.“ N. Tertelis neslėpė bandysiąs vasarą rengti tradicinę Šv. Antano atlaidų ir miesto šventės mugę, nors šventės, kalbama, nebus: „Seksime informaciją dėl karantino švelninimo, bandysime tartis su kultūros darbuotojais – gal pastatytų nedidelę sceną, vienas kitas saviveiklos kolektyvas pagrotų, žmonės, laikydamiesi saugaus atstumo, galėtų papramogauti – juk visi jau pavargo nuo karantino, o ir prekeiviai pasiilgo pirkėjų.“ Tačiau spėlioti galima įvairiai: ar bus perkamumas, ar žmonės galės sau leisti truputį paišlaidauti, ar organizatoriai ir prekeiviai nepatirs nuostolių.
Rengiasi modernizuoti Kretingos gatvių apšvietimą
Už 400 tūkstančių eurų planuojama modernizuoti Kretingos apšvietimą. Projekto vykdymas, gavus finansavimą, turėtų būti pradėtas šių metų paskutinį ketvirtį ir užbaigtas 2021-aisiais. Energetikos ministerija skirsto 12 mln. eurų savivaldybių gatvių apšvietimui modernizuoti. Tai Europos regioninės plėtros fondo lėšos gatvių apšvietimui modernizuoti didinant energijos naudojimo efektyvumą. Projektas yra tęstinis – kas pirmesnis, tas ir gaus finansavimą, kol baigsis numatytai priemonei lėšos. 400 tūkst. eurų yra minimali galima projekto vertė. Pinigus ministerija skirs su sąlyga, kad 50 proc. prisidės Savivaldybė. Savivaldybės tarybos Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto nariai Simas Končius, Vytautas Ročys, Dangiras Samalius, Konstantinas Skierus, Jolanta Vaickienė, komiteto pirmininkas Romualdas Jablonskis vienbalsiai pritarė Kretingos gatvių apšvietimo modernizavimui bei tam, kad projektą kofinansuotų Savivaldybė. Modernizavus gatvių apšvietimą, galutinės energijos sąnaudos turi sumažėti ne mažiau kaip 40 proc. „Tose gatvėse, kur pakeisti kabeliai, keisime tik gyvsidabrio, natrio lempas į LED šviestuvus“, – teigė Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis. Natrio, gyvsidabrio lempas į LED šviestuvus planuojama pakeisti autobusų stotyje, Briedžio, Geštautų, J. Basanavičiaus, J. Jablonskio, Jurginų, Klaipėdos, Laisvės, Mėguvos, Melioratorių, P. Vileišio, P. Paulaičio, Paupio, S. Daukanto, Šeduvos, Šiaulių, J. Šimkaus, Šventosios, Taikos, V. Kudirkos, Žalgirio, Žaliosios, Žilvičių gatvėse, Malūno take, Medžiotojų, Topolių akligatviuose. Pagal seniūnijos pateiktą poreikį, Geležinkelio, Pasieniečių gatvėse apšvietimą numatoma atnaujinti pakeičiant ne vien šviestuvus, bet ir elektros kabelius. 140 tūkst. eurų apšvietimui Kretingos mieste ir rajono gyvenvietėse modernizuoti yra numatyta 2020 metų Savivaldybės biudžete. Panašiai tiek pat pinigų šiai reikmei turėtų būti skirta ir 2021 metų biudžete. P. Černeckio svarstymu, už 2021 metų biudžete suplanuotus pinigus reikėtų modernizuoti Kretingos Lapyno kvartalo gatvių apšvietimą. Tiekėjų gatvės apšvietimas turėtų būti sutvarkytas vykdant šios gatvės rekonstrukcijos projektą. Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto narys Konstantinas Skierus perspėjo dėl Melioratorių gatvėje iš sovietinių laikų likusių aliuminio kabelių, kuriuos, jo įsitikinimu, būtina pakeisti prieš naujų šviestuvų montavimą. Vykdant projektą yra galimybė pakeisti ir 19 apšvietimo valdymo spintų. K. Skierus patarė pirkti ir statyti nuotoliniu būdu valdomas spintas. „Dėl spintų valdymo dar nėra galutinio sprendimo“, – sakė P. Černeckis. K. Skierus aiškino, kad, valdant spintas nuotoliniu būdu, nereikia važinėtis nuo spintos prie spintos ir jas reguliuoti, be to, nuotoliniu būdu galima naktį sumažinti apšvietimo intensyvumą.
„P. n.“ informacija
Planuoja Lazdininkų užtvankos kapitalinį remontą
Yra galimybė gauti Europos Sąjungos iki 300 tūkst. eurų paramą rajone esančioms užtvankoms renovuoti. Kretingos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Savivaldybės tarybą dėl pritarimo rekonstruoti 1976 metais pastatytą Lazdininkų užtvanką. Teikiant paraišką dėl 300 tūkst. paramos Lazdininkų užtvankai renovuoti būtina pridėti Savivaldybės garantą, kad 20 proc., t. y. 60 tūkst. eurų projekto įgyvendinimo išlaidų Savivaldybė kofinansuos iš savo biudžeto. Todėl sprendimą teikti ar ne paraišką Lazdininkų užtvankai renovuoti turi priimti Savivaldybės taryba. Tarybos Ekonominės plėtros ir ūkio komitetas jau svarstė Lazdininkų užtvankos remonto galimybę. Užtvanka buvo pastatyta Darbos upeliui užtvenkti. Užtvenkus upelį susidaręs 108 ha tvenkinys yra išnuomotas. Komiteto narys Konstantinas Skierus siūlė, kad renovuojant užtvanką bent 10 tūkst. eurų prisidėtų tvenkinio nuomininkas. „Paraišką teikti reikia“, – tarė jis. Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė pastebėjo, kad tvenkinius rekreacijai, žvejybai nuomoja Nacionalinė žemės tarnyba, ne Savivaldybė. Politikai domėjosi, kas nuomojasi Lazdininkų tvenkinį, tačiau Savivaldybės administracijos atstovai neatsakė. „Savivaldybė iš Aplinkosaugos programos įžuvina tvenkinius, Lazdininkų irgi“, – komiteto narė Jolita Vaickienė priminė Savivaldybės indėlį puoselėjant vandens tvenkinius, kuriais naudojasi nuomininkai. Ji domėjosi, kiek rajone yra užtvankų ir kodėl renovacijai Savivaldybės administracija pasirinko Lazdininkų užtvanką. Administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės pateiktais duomenimis, Kretingos rajone yra 16 užtvankų. Viena jų – Tūbausių 2005 metais buvo išnuomota uždarajai akcinei bendrovei „Enga“ hidroelektrinei statyti. Kita didesnių užtvankų yra pastatyta ant Akmenos upės, ties „Vienkiemio“ sodyba. Ši užtvanka buvo kapitaliai suremontuota 2015 metais, gavus ES 395 tūkst. eurų paramą. Tuzų užtvankos remontas už 110 tūkst. eurų (tai dalis 455 tūkst. eurų, kuriuos Vyriausybė skyrė nuo liūčių nukentėjusiems rajono žemės ūkio paskirties hidroįrenginiams, kaip antai, drenažui, grioviams sutvarkyti) buvo padarytas 2007-aisiais. Likusios be remonto užtvankos, išskyrus Lazdininkų, yra nedidelės. Komiteto narys Simas Končius buvo nuvažiavęs apžiūrėti Lazdininkų užtvankos. „Įtrūkusios plokštės, jas būtina pakeisti naujomis. Remontuojant užtvanką, sutvirtintume ir kelią“, – kalbėjo jis, akcentavęs, kad daugiau kaip 40 metų neremontuota užtvanka kitos tokios progos nesulauks. Lazdininkų užtvankos remontui 300 tūkst. eurų tikimasi iš 2014–2020 metų laikotarpio ES paramos Žemės ūkio vandentvarkos priemonės. Jei Savivaldybės taryba pritars šios užtvankos atnaujinimui ir pavyks laimėti ES paramos lėšas, darbai turės būti atlikti per 24 mėnesius nuo sutarties dėl paramos skyrimo pasirašymo ir ne vėliau kaip iki 2023 metų birželio 30 dienos. Visoms rajone esančioms užtvankoms prižiūrėti Kretingos rajono savivaldybė kasmet iš Žemės ūkio ministerijos gauna 10 tūkst. eurų.
Rajono darželiai duris atveria plačiau
Rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos, kaip ir visoje šalyje, duris atvers nuo gegužės 18 d. Vis dėlto tėvai vesti vaikus į darželius nėra skubinami – visų prašoma tinkamai įvertinti situaciją. Riziką turi įvertinti tėvai Nors darželiai atsiveria nuo gegužės 18 d., tačiau yra pateikti nurodymai, kad tėvai, kurių vaikai turi lėtinių ligų arba gyvena su asmenimis, esančiais rizikos grupėje, turėtų nevesti vaikų į darželius. „Šitą situaciją turi įvertinti tėvai, – atkreipė dėmesį Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė. – Manome, kad tie tėvai, kurie nedirba, įvertins riziką ir neves vaikų į darželius.“ Jeigu visi rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai pirmadienį sugrįžtų į ugdymo įstaigas, užtikrinti jų saugumą būtų sudėtinga. „Jeigu darželiai visu 100 proc. priimtų vaikus, tuomet išpildyti keliamus reikalavimus būtų nelengva“, – įvardijo A. Burbienė. Vaikų skaičius grupėje nebėra ribojamas, tačiau viena mokytoja tą pačią dieną gali dirbti tik su tais pačiais vaikais. „Kai kuriose įstaigose būdavo, kad iš ryto auklėtoja dirba su viena grupe, po pietų – su kita. Reikia ir tai peržiūrėti. Todėl, jeigu visi vaikai sueitų į ugdymo įstaigas, jų poreikių patenkinti būtų neįmanoma“, – tikino A. Burbienė. Tikimasi, kad tėvai bus sąmoningi ir, esant galimybėms, neves vaikų į ugdymo įstaigas. „Yra šeimose vyresnių vaikų, kurie mokosi nuotoliniu būdu, taip pat tėvai patys saugodami savo vaikus neves jų į darželį“, – kad užtikrinti darželių poreikį rajone turėtų pavykti tvirtino Švietimo skyriaus vedėja.
Kretingos muziejuje parengta Tautodailės metams skirta paroda „Amžina kūrybos versmė“, kurią jau gali apžiūrėti saugos reikalavimų besilankantys pavieniai lankytojai. Oficialus parodos atidarymas bus surengtas kitą savaitę. Parodos organizatorės Kretingos muziejaus muziejininkės Danutės Šorienės žodžiais, šįkart bus pagerbti mūsų krašto tautodailininkai, dauguma jų – anapus jau iškeliavę dievdirbiai, kurių jubiliejinius metus būtume šventę šiandieną. Parodoje „Amžina kūrybos versmė“ eksponuojami 5 skirtingų laikotarpių tautodailininkų – Genovaitės Čejauskaitės, Stepono Žiubrio, Antano Klaniaus-Klanevičiaus, Juozapo Paulausko ir Juozapo Piauloko – darbai, saugomi muziejaus fonduose. Šiemet sueina 5-eri metai po liaudies tapytojos G. Čejauskaitės (1936–2015) mirties. Medžio drožėjui ir dievdirbiui Steponui Žiubriui (1950–2002) šiemet būtų sukakę 70 metų. Taip pat sukanka 100 metų nuo žinomo mūsų krašto dievdirbio A. Klaniaus-Klanevičiaus (1830–1920) mirties. Grūšlaukės krašto dievdirbio J. Paulausko (1860–1945) gimimą ir mirtį taip pat pažymi „apvalios“ datos: sukanka 160 m. nuo jo gimimo ir praėjo 75 m. nuo jo mirties. Dešimtmečiais nuo jo skiriasi ir šviesaus atminimo medžio meistro J. Piauloko pagrindinės datos (1870–1935) – sueina 150 m. nuo gimimo ir 85 m. nuo mirties. „Visų šių meistrų darbai skirtingais keliais pateko į mūsų muziejų: vienus dovanojo jie patys dar būdami gyvi, kitus pirkome, trečius perleido jiems artimi žmonės ar kraštotyros mėgėjai, – kalbėjo D. Šorienė. – Muziejininkų tikslas – parodyti liaudies meistrų kūrinius žmonėms, nelaikyti jų vien fonduose, kad visi galėtume pasidžiaugti, ko turtingas Kretingos kraštas.“ Ji sakė, kad ir toliau bus tęsiamas Tautodailės metams skirtų parodų ciklas, – bus pristatomi ir kitų krašto liaudies kūrėjų darbai.
„P. n.“ informacija
KŪRYBOS KRAITĖ
Užčiuopęs horizonto liniją
Profesionalus kūrėjas 38-erių kretingiškis Alfonsas Lekavičius atstovauja jaunajai Lietuvos menininkų kartai, kuriančiai abstraktųjį meną: postmoderniosios kultūros esmę jis perteikia savitomis meninėmis priemonėmis – be tapybos ir skulptūros, dar fotokoliažu, monotipijomis, piešiniais markeriu. „Man įdomus socialinis gyvenimas, subkultūros ir iš jų gimstančios improvizacijos“, – savo darbų tematiką apibūdino A. Lekavičius. Pradžiamokslis – gimtinėje Vilniaus dailės akademijoje taikomosios skulptūros bakalauro, vėliau Šiaulių universiteto Menų fakultete dailės magistro studijas baigęs A. Lekavičius dailės mokė ir jaunuosius Kretingos meno mokyklos kūrėjus. Nuo 2009-ųjų tapybos ir kompozicijos moko Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykloje. Galbūt todėl šiandieną Kretingoje gyvenančio A. Lekavičiaus kūryba labiau žinoma uostamiesčio dailės mėgėjams, nors jis mūsų mieste gimė ir augo, mokėsi Pranciškonų gimnazijoje. Dailės pradžiamokslį išėjo Kretingos meno mokykloje, nors pagrindinis jo mokytojas, kaip tvirtino, buvo ligi šiol tapantis tėvas Zigmantas Lekavičius. Lietuvos dailininkų sąjungai priklausantis kretingiškis per kone 15 kūrybinio darbo metų yra surengęs 3 personalines parodas – „Nulaužtas kodas“, „Musė su deimantu“ Klaipėdos galerijose ir Vilniaus dailės akademijoje, dalyvavo kone 20 įvairių bendrų parodų, projektų Lietuvoje bei užsienyje, tarp jų – ir Kretingos dailininkų klubo PINX parodoje A/MORALUMAS Kretingos muziejuje. Pernai A. Lekavičiui buvo patikėta sukurti „Klaipėdos sporto apdovanojimą 2019“, – jis iš bronzos atliejo sėkmės simbolį – sparnuotą fortūną.
Kalvystėje atrado save
„Buvo laikai, kai gaminį padarai ir ieškai, kas jį pirks. O dabar atvirkščiai – klientai patys ieško, laukia eilėje“, – šypsojosi ypatingais kalvystės darbais garsėjantis 32-jų Vitalijus Anužis. Lydi kontrastai Kontrastų jo gyvenime yra ir daugiau. Pavyzdžiui, pats su šeima gyvena Rūdaičiuose, o dirbti į įmonę, kurioje sukasi 15-a tokių pat metalo entuziastų, kai reikia, trenkiasi į kitą Lietuvos galą – Šiaulius. Arba: besimokydamas Rūdaičių tuometinėje 10-metėje nė iš tolo neblizgėjo gerais pažymiais, tačiau vėliau savo talentu pelnė pripažinimą, kokio galėtų pavydėti bet kuris pirmūnas: iš metalo padaryti Vitalijaus darbai tapo populiarūs jau ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, Norvegijoje, Airijoje, Anglijoje, Vokietijoje – apie 40 proc. kūrinių iškeliauja į įvairias užsienio šalis.
Kur kalvystės V. Anužis išmoko? Ogi, kaip sakė, iš profesionalių šiauliečių kalvių, mat iki pažinties su jais buvo baigęs Kretingos technologijos ir verslo mokyklą, įgijęs prekių vežimo organizatoriaus profesiją, kurios gyvenime neprireikė ir vargu ar kada beprireiks. Kalvystė Lietuvoje turi itin gilias tradicijas. Šio vieno pagrindinių amatų ištakos siekia laikotarpį tarp akmens ir geležies amžių. Kaimo kalvio nukaltus peilius moterys naudodavo virtuvėje, pasagomis vyrai kaustydavo arklius, o į mūšius jodavo apsiginklavę metaliniais ginklais. Vitalijus turi savo požiūrį į šiandieninius kalvius: tai žmonės, jau ne vien tik kalantys peilius ar pasagas, o kūrybingi meistrai, konstruktoriai, architektai ir net dizaineriai.
Kūrybiniai ieškojimai: nuo abstrakcijų iki polimerinio molio
Kretingos rajono kultūros centro Laukžemės skyriaus vedėja Laukžemės bendruomenės pirmininkė Aida Mikutienė meno mėgėjus pakvietė pasigrožėti kūrybingų laukžemiškių darbais. Tiesa, jų parodos – virtualios, tačiau ne mažiau reikšmingos, siekiant atskleisti krašto žmonių kūrybinį potencialą. Karantinas privertė ir moko dirbti kitaip, kas ir neleidžia sėdėti vietoje, – A. Mikutienė sakė, kad jos sumanytasis parodų ciklas „Atokvėpis“ artimiausiu laiku pasipildys dar kelių kraštiečių darbais. – Net nustebau, kiek yra kuriančių, meno gyslelę turinčių žmonių, kuriuos surasti ir paskatino šis laikmetis.“ Parodų ciklą „Atokvėpis“ pradėjo laukžemiškės Valės Baužienės tapybos darbai ir siuvinėti paveikslai, o kelionę po virtualųjį meno pasaulį pratęsė Tatjanos Michalkovskajos kūryba – lėlės, abstrakcijos ir vadinamoji mixed medija tapyba. Į Laukžemę iš Klaipėdos Tatjana Michalkovskaja su šeima gyventi atsikėlė prieš 15 metų,. „Visada norėjosi būti arčiau gamtos, – sakė ji. – Apvažinėjome visą Žemaitiją, ieškodami vietos, kurioje norėtųsi gyventi. Pasirinkome Laukžemę – kad čia ramu, gražu, tylu, aplink daug gamtos, žinojome ir seniau, kai į aplinkinius miškus išsiruošdavome grybauti.“
Vaidilutės
– Tai dabar turim susirasti po tinkamą gėlę? – Aha... – O ten nerašė kokią? – Ne... Kokių norim. – Tai gal tas tulpes? – ranka tvoros pusėn mostelėjo brunetė. Už metalinio tinklo tvoros, pakalnėje virš upės, raudonavo dvi viena nuo kitos per kokį metrą nutolusios tulpės. Šviesiaplaukė šiek tiek užlaužė antakius, įdėmiai nužvelgė tvorą, apžiūrėjo vartelius: vartai atrakinti, spynos nėra. – Liepa... Liepa... – sušnabždėjo šviesiaplaukė, – Liepa, aš einu nuskinti mums po tulpę, o tu žiūrėk, ar niekas neateina. Ir ji kiek palenkusi galvą žengė pro siaurus, gyvatvore apžėlusius vartelius, įsikibo į betoninį tvoros įtvirtinimą ir šonu statydama pėdas ėmė judėti tulpių link. Nors kartelį koja ir slystelėjo, spėjo išsilaikyti ir nenudardėti šlaitu į upę. Toliau judėjo atsargiau. Pasiekusi pirmąją gėlę, nuskynė ją prie pat žemės ir tokiu pačiu lėtu žingsniu pasiekė antrąją tulpę. – Egle, o kaip praeisim? Ką, brisim per upę? – galvą pro vartus įkišo Liepa. – Ne... Apeisim aplink tvorą, ten toliau turėtų būti dar vieni vartai ir tiltas. Ir jiedvi dairydamosi kaip dvi nusikaltėlės apėjo tvorą, joje tikrai buvo dar vieneri vartai, tik štai tilto už tvoros nerado. – Na... Einšteine, tai kas toliau? – Tai ką, Liepa, šoksim. – Šoksim? – Taip. O kaip kitaip pateksime į mišką? Siaura ta upė, peršoksim. – Gerai. Bet tu pirma. Šviesiaplaukė nusileido šlaitu, kiek įsibėgėjo ir tikrai šoko per upę. Kokia tai buvo upė... Labiau priminė išsausėjusį upės vardo nevertą upeliūkštį. Ir vis dėlto tas upeliūkštis pasirodė vis tiek buvęs pranašesnis ir netgi panoręs pasiglemžti sportbatį: šokdama Eglė neapskaičiavo trajektorijos ir viena pėda tekštelėjo tiesiai į purvą. Krizendama valė vargšą batą į žolę. Tuo tarpu jos nusikaltimo bendrininkė sekti paskui neskubėjo, tik pagauta linksmos nuotaikos dairėsi. Ir vis dėlto gaila, kad neapsidairė vos čionai atėjusi... – Eglute, – bemaž visai leipo iš juoko, – Egle, tu pasuk galvą į dešinę. Dešinėje, už kokio pusantro šimto metrų, jų laukė tiltas. – Tai nešok, geriau pereik tiltu, palauksiu. – Ne... Toli tas tiltas, ir sunku šlaitu jo link eiti. Ne, aš irgi šoksiu. Ir ji lygiai taip kaip draugė įsibėgėjo, peršoko upę ir tekštelėjo purvan. Dabar abi nesėkmingai trindamos batais žolę keliavo į miško tankmę. Ir vis dėlto sportbačiai nė kiek neatgavo pirminės išvaizdos – priešingai: apkibo žole, sudžiūvusiais lapais ir šapeliais. – Ir kur tas gėles dabar reiks dėti? – Liepa knabinėjo tulpę pirštais. – Šiaip reikėtų aukuro, bet šičia tokio nerasime. Nežinau, internete rašė, kad galime ir be aukuro, atseit, reikia pajusti tinkamą vietą. Taip ir gandrinėjo lyg kokios laumės dvidešimt minučių jausdamos mišką. Galbūt būtų ir dar dvidešimt minučių jautusios, jei ne apsamanojusią miško aikštelę nutvieskusi gegužės saulė. Būtent čia abi kaip susitarusios ir pajuto. – Oi... Bet aš dabar nė nežinau, kaip į ją reikia kreiptis, – akis išpūtė Eglė, – šito tam straipsny nebuvo. – Ai, Eglut, man atrodo tu sureikšmini... Negali būti taip sunku, – ji žengė priekin, šalia pro samanas vos boluojančio akmens, – labas, Milda. Štai tau tulpė. Dovanų. Hmm... Už tai prašau atvesti man meilę iki metų galo. Iki gruodžio trisdešimt pirmos dienos. Tai... Ačiū. Ir ji padėjo gėlę ant akmens. – Na? – stebėjo draugę, – dabar tu. – Ai nežinau... Kad nesąmonė tas straipsnis buvo. – Ką nesąmonė? Tai dabar aš viena pati būsiu padariusi nesąmonę? Ne ne, man taip netinka... Išvis, neįžeidinėk Mildos. Greičiau dėk gėlę, kol neišėjo, o tai senmerge liksi. – Gerai, gerai, – ir ji nešina savo tulpe taip pat paėjėjo į priekį, – Sveika, baltų deive Milda... Aaa... Aš tau irgi atnešiau tulpę ir norėčiau paprašyti meilės. Mmm... Gal iki kitos gegužės tryliktos... Nors ne, kai turėsi laiko, tada ir atsiųsk. Matai, norėčiau kokybiškos... Gal netinkamas žodis. Tikros. Štai, tikros meilės ir būčiau tau labai dėkinga. Padėjo savo auką šalia pirmosios. Ceremonija buvo baigta. Aukotojos neskubėjo: tylėdamos vaidilutės romiai stebėjo savo paminklą meilei ir laukė. Laukė, kol kuri nors pasisuks eiti. Tas pakilus jausmas, privertęs vogti tulpes, šokinėti kaip kokioms pamišėlėms per upę ir galiausiai kalbėti niekus kažin kokiai miško fėjai buvo dingęs. Jokia Milda neatėjo, dovanų nepriėmė ir tortu viešnių nepavaišino. – Tai ką, ir viskas? – tylos neištvėrė Liepa. – Jo... Turbūt. – Kažkaip per daug paprasta. – Taip. Aš irgi ne šito tikėjausi. Gal efektų trūko: žinai, laužas, dainos, šokiai... Miško grožis ir mistiškumas dingo. Jos nusigręžė eiti. Slinko lėtai, neskubėdamos. Po kojomis trakšteldavo nuo svorio lūžtančios šakos. Galbūt šakoms skaudėjo, kad viena jų ėmė ir atgijo, o atgijusi prašliaužė greta purvinų merginų sportbačių. Šmėstelėjo šakos geltonis, draugių veidai persikreipė, ir mišką perskrodė laumiški klyksmai. Ir vis dėlto keista, kad Eglei Žilvinas nepatiko...
Laineda VAINAUSKAITĖ
Vokuose – netikėtas radinys
Kūlupėnų kaime gyvenanti 1995 m. gimusi moteris gegužės 12 d. apie 15 val. važiuodama automobiliu prie kelio laukuose pamatė naujai įrengtą metalinę juodos spalvos pašto dėžutę, įtvirtintą į žemę, o šalia rado išmėtytus tris vokus. Pranešėja pamanė, kad toje vietoje yra išmėtyta korespondencija, todėl nusprendė ją patikrinti. Radinys vokuose nustebino – įtariama, kad ten galėjo būti narkotinė psichotropinė medžiaga. Moteris dėl radinio kreipėsi į policiją. Iš pašto dėžutės kyšojo dar vienas vokas, kuris buvo pažeistas. Apžiūrėjusi vokus, pranešėja pastebėjo, kad pažeisto voko viduje susegti A4 formato baltos spalvos lapai, tarp kurių buvo sandari plastikinė pakuotė su baltos spalvos neaiškios kilmės medžiaga. Įtariama, kad vokuose galėjo būti narkotinė psichotropinė medžiaga. Vyksta tyrimas.
„P. n.“ informacija
IŠ POLICIJOS SUVESTINIŲ
KRETINGA VYTAUTO g. gegužės 13 d. apie 7.40 val. pastebėta, kad nuo automobilio „VW Touareg“, pagaminto 2007 m., stovėjusio namo kieme, pavogti abu priekiniai žibintai. Padaryta turtinė žala – apie 500 eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės. KRETINGOS r. KVECIŲ k. gegužės 12 d. sugadinus užrakintas statomo namo lauko duris patekta į pastato vidų. Iš statybvietės pagrobtas 50 metrų trifazis elektros kabelis. Žala – apie 250 eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės. PALANGA KĘSTUČIO g. gegužės 11 d. apie 9 val. pastebėta, kad iš atviro kiemo, pažeidus trosinę spyną, pavogtas dviratis „Panther“. Žala – apie 400 eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.
Parengė Edita KALNIENĖ
Lietuvos futbolo federacija (LFF) pasidalino žinia, kad profesionalios sporto varžybos galės startuoti gegužės pabaigoje, o LFF I lygos klubai sezoną siūlo pradėti birželio pirmąjį savaitgalį. Lietuvos futbolo klubų sąjungos nariai nuotoliniu būdu jau balsavo už I lygos starto datą ir pasisakė už sezono pradžią birželio 5–7 dienomis. Šią datą dar turi patvirtinti LFF. Bendros, kontaktinės treniruotės aukšto meistriškumo sportininkams leidžiamos nuo balandžio 30 d. Dauguma LFF I lygos komandų, tarp jų – ir Kretingos „Minija“, jau susirinko į treniruotes, kiti tai planuoja padaryti šiomis dienomis. Atsižvelgiant į tai, pasirengti sezonui liktų mažiausiai 3 savaitės. Tikimasi, kad lygų dalyvių skaičius liks nepakitęs, o klubai sutarė, kad prašys iš LFF papildomos finansinės paramos, kuri būtų skirta kompensuoti karantino laikotarpiu negautas pajamas ir patirtas išlaidas. Pirmos lygos klubai nutarė pirmenybes sužaisti pusantro rato sistema. Pagal ją I ratą komandos po kartą sužaistų tarpusavyje, o toliau atskirai rungtyniautų I–VIII ir IX–XIV v. užimančios ekipos. Atnaujinti profesionalias sporto varžybas nuo gegužės 30 d. leido šalies Vyriausybė, tačiau rungtynės turės vykti be žiūrovų.
„P. n.“ informacija
Kretingos ligoninę pasiekė du nauji plaučių ventiliavimo aparatai, naudojami padėti sunkios būklės pacientams, sergantiems COVID-19. „Mobilūs plaučių ventiliavimo aparatai bus naudojami ne tik COVID-19 virusu užsikrėtusių žmonių gyvybinėms funkcijoms palaikyti, bet ir gydant kitas ligas, – sakė Kretingos rajono mero pavaduotojas Dangiras Samalius. – Šiuo metu aparatai išbandomi, ligoninės personalo nariai mokomi jais naudotis.“ Kretingos ligoninei skirtus naujus turkiškus plaučių ventiliavimo aparatus Kretingos rajono savivaldybė iš UAB „Limeta“ įsigijo dar kovo viduryje, prasidėjus koronaviruso pandemijai Lietuvoje. Tačiau Turkijai įvedus eksporto ribojimus, aparatai į Lietuvą parskraidinti tik gegužės pradžioje, po intensyvių Lietuvos ir Turkijos užsienio reikalų ministerijų derybų.
Pagal rajono Savivaldybės informaciją
Gimnazijos renovacijai jau šviečiasi pabaiga
Gali būti, kad kone 13 metų trukusiai Salantų gimnazijos renovacijos epopėjai artėja pabaiga: trūkstamiems atlikti darbams šią savaitę Vyriausybė skyrė 773 tūkst. eurų. Vėl būtų reikėję stabtelti Pasak rajono Savivaldybės Statybos skyriaus vedėjos Rimos Lukauskienės, pinigų buvo prašoma tiek, kad užtektų suremontuoti gimnazijos triaukštį korpusą, baigti įrengti antstato virš valgyklos patalpas, kuriomis naudosis Salantų meno mokykla, pagrindinėje triaukščio korpuso laiptinėje įrengti turėklinį neįgaliųjų keltuvą, o lauke – neįgaliųjų pandusą, taip pat sutvarkyti pastatų fasadų išorę bei aplinką. „Savivaldybė ketino naudoti banko paskolą šiems darbams pabaigti, o dabar to neprireiks“, – pasidžiaugė vedėja. Kad tiek ilgai užsitęsė Salantų gimnazijos renovacija, pasak R. Lukauskienės, kaltinti nėra ko, taip susiklostė aplinkybės. Statybų leidimas šiam objektui buvo išduotas 2007-aisiais, lėšų buvo skirta taip pat iš Valstybės investicijų programos, rangos darbų, kurie pagal sutartį turėjo būti baigti per trejus metus, viešųjų pirkimų konkursą laimėjo bendrovė „Klaipėdos apdaila“, tačiau 2008–2009-aisiais šalį užklupo ekonominė krizė, prasidėjo recesija. Savivaldybė visų tais metais objektui planuotų pinigų negavo, bėgant laikui, sutartis su rangovu baigėsi, tad jo ieškoti teko iš naujo. „Paskelbus naują viešųjų pirkimų konkursą, laimėjo pirmuosius gimnazijos remonto darbus pradėjusi ta pati įmonė „Klaipėdos apdaila“, tačiau vėlgi gaudami nestabilų finansavimą – trupindavo po 200–300 tūkstančius eurų – žiūrėdavom, ką galima atlikti nuo–iki: tai apšvietimą ar signalizaciją įrengti, tai šilumos punktą sutvarkyti ar dar ką nors“, – sakė R. Lukauskienė. Pasibaigus sutarčiai su „Klaipėdos apdaila“, nuspręsta, paskelbus naują viešųjų pirkimų konkursą, koncentruotis į pagrindinį pastatą ir jame užbaigti visus likusius neatliktus darbus. Pagrindiniame pastate vandentiekio, nuotekų tinklus bei visą kitą inžinerinę sistemą įrengė jau kitą viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi statybų bendrovė „Vėtrūna“. Šiai netrukus bankrutavus, pagrindinio gimnazijos pastato remontą užbaigė taip pat viešųjų pirkimų būdu parinktas rangovas „Lyderio grupė“. O triaukščio priestato su valgykla ir sporto salės įrengimo darbams pernai buvo skelbiamas dar vienas konkursas, kurį jį laimėjo Klaipėdos bendrovė „Konsolė“. Jos darbininkai gimnazijoje pluša ir šiandien. Iš Valstybės investicijų programos 2019-aisiais buvo gauta 390 tūkst. Eur, šiemet iš Savivaldybės biudžeto šiam objektui buvo skirta 130 tūkst. Eur. Pagal sutartį su „Konsole“ numatytiems darbams užbaigti bebuvo likę 770 eurų. 130 tūkst. Eur. viskam nebūtų užtekę, tad, anot R. Lukauskienės, tikėtasi remontus stabdyti užbaigus darbus valgykloje.
Skatins savininkus susitvarkyti namų fasadus
Savo miesto grožiu besirūpinantiems kretingiškiams smalsu, ar, sutvarkius pagrindinę Kretingos miesto arteriją – Vilniaus gatvę, Savivaldybė imsis kažkaip skatinti ir privačių namų savininkus susitvarkyti savo namų fasadus ar pašalinti kičines tvoras. Gatvė – istorinė ir prestižinė „Vilniaus gatvėje yra didžioji dalis istorinio Kretingos miesto paveldo: jos pradžia – Rotušės aikštė, bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, lurdas, Šv. Antano rūmai, abejos senosios kapinės, jų tvora ir koplyčios. Kryžkelėje – šviečiantis kryžius, toliau – dvaro rūmai ir atkurti istoriniai pastatai. Ši gatvė nuo seno jungė rūmus su bažnyčia, ja dardėdavo vežimai į aikštėje rengiamus turgus. Todėl labai norėtųsi, kad šitiek metų laukę ir pagaliau sulaukę pagrindinės miesto gatvės rekonstrukcijos, išvystume dermę, kad akių nebadytų kontrastai: gatvė – moderni, o namai prie jos – apšiurę, sklypai užtverti neskoningomis masyviomis tvoromis“, – kalbėjo kretingiškė Violeta Mieliauskienė. Ji sakė suprantanti, kad kai kurių namų savininkai iš minimalių atlyginimų ar pensijų neišgali šiuolaikiškai susitvarkyti savo valdų. „Bet gal Savivaldybė galėtų jiems skirti lėšų ar lengvatų – galbūt įsigyjant dažų fasadams perdažyti ar tvoroms pasikeisti. Vieningą stilių turėtų aptarti drauge gyventojai, seniūnė ir miesto architektė“, – įsitikinusi V. Mieliauskienė. Pirmiausia – „savo kiemą“, tada – kitus „Pajūrio naujienos“ paklausė Kretingos rajono mero Antano Kalniaus nuomonės, ar nebuvo svarstyta tokia galimybė, kad rekonstruota Vilniaus gatvė būtų stilinga. Meras atsakė: „Jeigu pamenate, prieš rinkimus Pranciškonų gimnazijos salėje pristatant programą, vienas mano siūlymų ir buvo Vilniaus gatvę paversti prestižine: sutvarkius gatvę, padėti gyventojams suremontuoti ir jų namų fasadus. Dabar pirmiausia ir turime susitvarkyti „savo kiemą“ – Vilniaus gatvę, o po to jau žvelgti į kitus kiemus. Į privačias valdas brautis neturime teisės – kiekvieno žmogaus skonis yra individualus ir skirtingas, tačiau ieškosime būdų, kad Savivaldybė galėtų padėti savininkams.“ A.Kalnius taip pat įsitikinęs, kad geri pavyzdžiai užkrečia: „Kai sutvarkys gatvę, manau, ir gyventojai patys norės pasitempti.“ Šiai jo nuomonei pritarė ir Kretingos rajono savivaldybės vyriausioji architektė Reda Kasnauskė: „Žiūrėkite, kaip tvarkosi miesto centras: netgi senasis „buitinis“, kuris turi daugybę savininkų. Jie visąlaik kalbėjo – neturime lėšų, o kai padidino nekilnojamojo turto mokestį, susiėmė ir susitvarkė ne tik fasadą, bet ir kiemą. Kitų namų aplink Rotušės aikštę savininkai patalpas nuomoja komercinei veiklai, dalį lėšų, manau, taip pat galėtų skirti sutvarkyti fasadus.“
Nausėduose degė namas, ugnis persimetė ir į kitus namus
Šią savaitę ugniagesiai gelbėtojai didžiules liepsnas malšino Nausėdų kaime, Ilgojoje gatvėje. Užsidegus mediniam gyvenamajam namui ugnis persimetė ir į kitoje gatvės pusėje buvusius du pastatus. Vienas jų – taip pat gyvenamosios paskirties, kitame negyveno niekas. Sugedo elektrinis šildytuvas Gaisras kilo gegužės 12 d. apie 12.23 val., kuomet užsidegė gyvenamosios paskirties pastatas. Atvykus ugniagesiams namo stogas degė atvira liepsna, ten gyvenusi sutuoktinių pora ir senyvo amžiaus moteris jau buvo išbėgę į lauką. Po kurio laiko apie 13. 07 val. ugnis persimetė ir į kitą gatvės pusę – užsidegė negyvenamo namo stogas, apie 13. 20 val. užsidegė dar vienas gyvenamasis namas. Pirmasis gyvenamasis namas priklauso dviem savininkams. Gaisras prasidėjo toje namo dalyje, kurioje gyveno moteris per 90 metų. Gaisras kilo dėl elektrinio šildytuvo gedimo. Ugniagesiai per gaisrą nuo ugnies išgelbėjo šalia pirmojo gyvenamojo namo buvusius ūkinės paskirties pastatus, garažą. Per gaisrą apdegė pirmojo medinio namo stogo konstrukcijos, nuardyta apie 40 kv. m šiferiu dengtos stogo dangos, nudegė antras aukštas, taip pat išdegė kambarys, kuriame buvo gaisro židinys, vieno kambario liepsnos neapėmė, tačiau jis buvo sulietas vandeniu. Antrasis vieno aukšto namas – su mansarda, mūrinis, perdengimas medinis, stogas dengtas šiferiu. Jame apdegė 8 kv. m stogo konstrukcijų, nuardyta 2 kv. m stogo dangos. Po šiferiu abiejų namų stogai dengti skiedromis. Trečiajam namui gaisro metu nudegė stogas, išdegė mansarda.
Rajono keliuose – dar aktyvesnė greičio kontrolė
Nuo balandžio vidurio vairuotojai mūsų rajono keliuose vis dažniau pastebi naujuosius greičio matuoklius – vadinamuosius „trikojus“. Nelikus stacionarių greičio matuoklių vairuotojai po truputį vis drąsiau spaudė greičio pedalą, tačiau atsiradus kitoms priemonėms jau fiksuojami teigiami rezultatai keliuose. Pastebima nauda Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas tikino, kad žmonės visada buvo linkę viršyti greitį: „Kur būta stacionarių greičio matuoklių, tuose kelio ruožuose leidžiamo greičio buvo laikomasi pakankamai gerai. Dabar gal vairuotojai kiek ir nutrūko nuo pavadėlio.“ Nors nemažai vairuotojų piktinasi kilnojamais ir bet kuriame kelio ruože statomais prietaisais, A. Pužauskas atkreipė dėmesį, kad kol kas be kontrolės vairuotojai nelinkę rinktis saugaus greičio: „Jeigu žmonės bus sąmoningi ir išmoks važiuoti neviršydami greičio, tada mums ir tų „trikojų“ nebereikės. Dar neišmokome važiuoti, todėl drausminimo priemonių ir reikia.“ Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika patvirtino, kad policija yra suaktyvinusi greičio kontrolę ir Kretingos rajone: „Rajone yra įvykusios dvi skaudžios nelaimės, per kurias žuvo du asmenys. Per tą patį laikotarpį praėjusiais metais buvo žuvę taip pat du asmenys. Dėl šios priežasties ir suaktyvinome savo veiklą.“ Kaip pavojingiausią kelio ruožą M. Džermeika įvardijo magistralinį kelią Šiauliai–Palanga: „Šis ruožas tikrai pavojingas. Taip pat dideliu greičiu vairuotojai pralekia per Kartenos miestelį. Greičio viršijimas didelį pavojų sukelia ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems, dviratininkams.“ „Trikojai“ į mūsų rajoną „atkeliavo“ maždaug balandžio mėnesio viduryje. Jų misija – sumažinti važiavimo greitį, pakeisti vairuotojų sąmoningumą – kad važiavimo greitis yra pirmoji rizika, veiksnys, kuris nulemia įskaitinius eismo įvykius. „Vedini šios minties ir statome „trikojus“, o vairuotojai, sėsdami prie vairo, turi susivokti, kad jų važiavimo greitis gali būti fiksuojamas bet kuriame kelyje“, – kalbėjo M. Džermeika. Jau pastebima ir šių prietaisų nauda. Įskaitinių nelaimių Klaipėdos apskrities keliuose yra sumažėję apie 11 proc., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kuomet policija dar neturėjo šių priemonių. Sužeistų asmenų yra net 29 proc. mažiau negu jų buvo per tą patį laikotarpį pernai. Žuvusiųjų Klaipėdos apskrities keliuose yra vienu mažiau: 2020 m. – 8, 2019 m. – 9. „Vertinant bendrą įvykių skaičių, jis yra mažesnis, kaip ir sužeistų juose asmenų skaičius. Todėl, manau, yra einama tinkamu keliu“, – sakė M. Džermeika. Greičio kontrolė vykdoma ne tik Kretingos rajone, bet ir visoje Klaipėdos apskrityje.
Norintieji įsitraukti į trumpąsias maisto tiekimo grandines pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ paraiškas gali teikti iki liepos 10 d. Kilus koronaviruso (COVID-19) protrūkiui, paraiškų tiekėjams atverta dar daugiau paramos galimybių negu anksčiau. Paramos tikslas – bendradarbiavimas Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Padvaiskaitė pastebėjo, kad trumposios maisto tiekimo grandinės yra nauda ir vietos gamintojams, ir vartotojams, tokia parama skatina ne tik ūkininkus, bet privačius (ne stambius) juridinius asmenis burtis ir bendradarbiauti. „Trumposios tiekimo grandinės leidžia sumažinti prekybos kaštus, užtikrinti maisto šviežumą ir kokybę, o tai didina pas mus užaugintų žemės ūkio produktų ir maisto gaminių paklausą, skatina pirkti lietuviškas, o ne įvežtines daržoves ar kitą iš kitur atvežtą produkciją“, – apie priemonės naudą kalbėjo ministerijos atstovė. Specialistė pabrėžė, kad partnerystės skatinimas yra vienas iš šios priemonės tikslų – tik aktyviai bendradarbiaudami smulkieji ar vidutiniai ūkininkai gali tapti konkurencingesni ir tvirtesni. Paraiška – su partneriais Trumpųjų maisto tiekimo grandinių kūrimas Lietuvoje finansuojamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir šalies biudžeto lėšomis. Į paramą gali pretenduoti ūkininkai, privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara, taip pat privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų realizavimu (prekyba) bei viešieji juridiniai asmenys, atitikę keliamus reikalavimus. Paraišką būtina teikti kartu su partneriais. Projekte turi dalyvauti ne mažiau kaip du ūkio subjektai, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų gamyba, perdirbimu, rinkodara, produktų realizavimu. Pareiškėjai ir partneriai, vykdydami trumpos tiekimo grandinės veiklą, gali investuoti į statinių, naudojamų žemės ūkio produkcijai gaminti ir sandėliuoti, statybos, esamų rekonstravimo ar kapitalinio remonto projektus bei infrastruktūros sutvarkymą, įsigyti fasavimo, pakavimo arba perdirbimo ir paruošimo realizacijai įrangos, taip pat investuoti į steigiamas prekybos vietas, į internetinės parduotuvės ar svetainės sukūrimą ir palaikymą, skirti lėšų savo veiklai populiarinti ir rinkodarai. N. Padvaiskaitė pastebėjo, kad ši priemonė populiarėja, ja aktyviai naudojamasi. Ūkininkai (taip pat kooperatyvo nariai) jungiasi į bendrus projektus, realizuodami užaugintą ar perdirbtą produkciją, įsteigiamos naujos prekybos vietos. Vis dažniau bendrų projektų imasi ne tik artimi giminės, bet ir bendraminčiai, kaimynai.
Sulaukė pirmųjų braškių
Kretingos r. Šukės kaime ūkininkaujantys Kristina ir Viktoras Kavaliauskai penktus metus augina braškes. Šiemet lauke jų pasisodino daugiau kaip 1 hektarą, dar šiek tiek specialiuose durpių substrato maišuose – šiltnamyje. Čia braškės jau raudonuoja, pirmąsias uogas galima skanauti. Uogą reikia gerbti „Dirbam tai, kas patinka, bėdoti nemėgstam, gal dėl to ir sekasi“, – atviravo Kristina. Uogų nusipirkti į Šukę atvažiuoja žmonės ne tik iš aplinkinių vietovių, Kretingos, bet ir iš Palangos ar Klaipėdos, nes, anot pašnekovės, geriausia reklama ta, kuri perduodama iš lūpų į lūpas. Pernai buvo pirmieji metai, kai klientai patys sau braškių galėjo ir prisiskabyti, mat dėl itin karšto sauso vasaros oro visos veislės sirpo vienu metu, uogyno savininkai tokius didelius kiekius priskinti būtų nespėję. „Uogą mes patys gerbiame – ar ji maža ir pigesnė, ar brangesnė ir didelė būtų, braškyno svečių prašome to paties: ir skinti, ir į krepšelį dėti atsakingai, kad paskui patys namo parsivežtų ne tik šviežių, bet ir gražių braškių, pasidžiaugtų jų skoniu, išvaizda“, – sakė itin daug dėmesio kokybei ir geram savo braškyno vardui skirianti pašnekovė. Kavaliauskų braškynas yra lauke, prie tame pačiame kaime esančios Kristinos tėvų ūkininkų Genovaitės ir Stasio Lomsargių sodybos. Apie 80 proc. daigais užsodinto ploto apklota balta plėvele, o dalis daigų veši atviroje dirvoje. Ankstyvųjų veislių braškės ir lauke jau krauna žiedynus, o pirmųjų uogų čia galima tikėtis po 4–5 savaičių. Iš viso šeima turi 12 braškių veislių. Pasiteisinusias, tokias, kaip nuo pat pirmųjų braškyno užveisimo metų auginamą, šalnas gerai atlaikančią, tamsiai raudonus vaisius nokinančią „Malviną“ arba gausų gražių, didžiulių, saldžių, sultingų uogų derlių dovanojančią „Asia“ atsodina kiekvienais metais, šiemet išbandys ir tris naujas veisles – labai ankstyvą „Magnum“, vėlyvąją „Malling Allure“ ir visą sezoną atsinaujinančią aromatingo skonio remontantinę „Mariguette“.
|
|
