|
|
|
(1453) 2020-05-12
Šiuo metu ugniagesiai gelbėtojai didžiules liepsnas malšina Nausėdų kaime, Ilgojoje gatvėje. Užsidegus mediniam gyvenamajam namui ugnis persimetė ir į kitoje gatvės pusėje buvusius du pastatus. Vienas jų – taip pat gyvenamosios paskirties, kitame negyveno niekas. Pirminiais duomenimis, namuose buvę žmonės spėjo išbėgti į lauką. Per įvykį žmonės nenukentėjo. Dėl ko kilo gaisras, kol kas aiškinamasi. Informacija tikslinama ir pildoma. Jos ieškokite artimiausiame „Pajūrio naujienų“ numeryje. „P. n.“ informacija
Nuo mirties išgelbėjo atsitiktinumas
Ugniagesiams gelbėtojams gegužės 10 d. naktį, apie 1.47 val., iš Kašučių kaime degusio gyvenamojo namo teko išvesti 52 m. vyriškį ir jo 84-erių mamą Stanislavą Marčinskienę. Vyrui medikai suteikė pirmąją pagalbą, moteriai jos neprireikė. Paaiškėjo, kad dėl gaisro galimai kaltas jos sūnus, kuris rūkydamas lovoje tiesiog užmigo. Rūkė lovoje ir užmigo Atvykus ugniagesiams namo vidus buvo uždūmintas. Į patalpas ugniagesiai pateko naudodami kvėpavimo organų apsaugos aparatus ir išvedė namuose tuo metu buvusius du gyventojus. Gaisras kilo kambaryje, kur degė lova. „Didelės ugnies nebuvo, praktiškai vien dūmai. Degė lova, nuo jos ugnis persimetė ir į užuolaidas, tačiau greitai buvo sustabdyta. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad ugnis plinta tokiu greičiu“, – pasakojo S. Marčinskienė. Gaisras kilo, kuomet neblaivus 52 metų vyriškis užmigo rūkydamas savo lovoje. Tuo pačiu metu namie buvusi jo motina tikino, kad juos išgelbėjo atsitiktinumas. „Apie kokią antrą nakties atsikėliau eiti į tualetą ir kambaryje pamačiau daug dūmų. Iš karto paskambinau skubios pagalbos telefonu“, – sakė Stanislava. Moteris pažadino miegantį savo sūnų ir dar bandė prigesinti kilusį gaisrą. „Į kibirėlį pyliau vandenį ir, kur mačiau didesnius dūmų kamuolius, bandžiau juos gesinti. Žinoma, man nebūtų pavykę užgesinti ugnies, aš ją bandžiau tik prigesinti“, – kalbėjo S. Marčinskienė. Atvykę ugniagesiai padėjo iš namo išeiti vyriškiui, liepė bėgti laukan jo motinai. Vyrui medikai suteikė pirmąją pagalbą įvykio vietoje, į gydymo įstaigą jo vežti neprireikė. Name buvo įrengtas ir dūmų detektorius, tačiau S. Marčinskienė neprisiminė, ar jis suveikė ar ne. „Tą akimirką nieko negirdėjau ir nemačiau“, – apie savo būseną tuo metu kalbėjo ji. Įvykio vietoje darbavęsi ugniagesiai užfiksavo, kad dūmų detektorius, dūmams užpildžius kambarius, suveikė. Ankščiau moteris buvo apgalvojusi, ką darytų, kilus gaisrui: „Visada galvodavau, kad pirmiausia turiu pasiimti dokumentus ir šiek tiek pinigų, tačiau, ištikus nelaimei, apie tai net nepagalvojau.“ Per gaisrą sudegė lova, išdužo lango stiklas, aprūko kambario lubos. Individualus gyvenamasis namas – vieno aukšto, medinis, su mansarda, stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu.
Kretingoje pagražės ne tik centras
Įsibėgėję ilgai laukti centrinės Vilniaus gatvės rekonstrukcijos darbai, kuriuos atlieka „Šilutės automobilių keliai“, – ne vieninteliai šiuo metu vykstantys Kretingoje: statybų technika visu tempu ūžia ir Savanorių, ir Teresiečių gatvėse. Eismas bus patogesnis Nors Vilniaus g. rekonstrukcija, kurios metu bus įrengta nauja kelio danga, 2 žiedinės sankryžos, lietaus nuotekų tinklai, pėsčiųjų ir dviračių takai, stilizuotas apšvietimas, o rekonstruotoje dalyje – mažosios architektūros elementai, pagal sutartį su rangovu turėtų būti baigta rugsėjo viduryje, aiškėja, kad dėl įmonės „Kretingos vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tinklų remonto šie darbai kelioms savaitėms nusikels. Ypač reikšmingu objektu, kurio rekonstrukcijos sutarties vertė 587 tūkst. Eur, rajono Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis pavadino rangovo „Hidrostatyba“ tęsiamus pernai pradėtus darbus Teresiečių gatvėje. Čia bus įrengti buitinių ir lietaus nuotekų, vandentiekio tinklai, stačioje nuokalnėje padarytos atraminės sienutės, įrengtas apšvietimas, pakloti šaligatviai. „Svarbiausia, kad, visiškai sutvarkius Teresiečių gatvę, naudą pajaus viso pietinio miesto kvartalo – Mėguvos, Laisvės, P. Vileišio, Panevėžio, Laukų ir kitų mažesnių gatvelių – gyventojai, išvažiuojant į Klaipėdos ar į Šventosios gatvę arba grįžtant iš Klaipėdos ar Palangos, nusileidus Birutės gatve, jie galės nebesukti pro miesto centrą, o tiesiai išvažiuoti į šį rajoną“, – sakė direktorės pavaduotojas. Suremontavus Savanorių g. su Žemaitės alėja jungiančią bevardę gatvę, šiuo metu intensyviai tvarkomos prieigos prie Sporto ir sveikatingumo centro: įrengiamos automobilių ir autobusų stovėjimo vietos, klojami šaligatviai, bus apšvietimas, atsiras poilsio zonos, pastatyti suoliukai, stadiono teritorija jau aptverta nauja tvora, suvešės atsodinti medžiai. Pagal sutartį su rajono Savivaldybe, rangovas bendrovė „Inkomsta“ pernai vasarą pradėtą šį 597,4 tūkst. Eur vertės projektą turėtų užbaigti birželio pirmomis dienomis. Imsis judriosios sankryžos Direktorės pavaduotojo teigimu, dar vienas laukiamų darbų – judrios Melioratorių ir Vytauto gatvių sankryžos rekonstrukcija. „Projektą turime, Automobilių kelių direkcijos pritarimą įrengti žiedinę sankryžą esame gavę, belaukiame įgaliojimo vykdyti viešųjų pirkimų procedūras“, – sakė P. Černeckis. Jo žodžiais, ši sankryža – aktuali Kretingai, nes vairuotojams sudėtinga išvažiuoti ir įvažiuoti. Iš žvyrkelių asfaltavimo programos lėšų praėjusiais metais pradėti darbai nuo Vytauto gatvės lygiagrečiai su Melioratorių gatve einančioje Rytų gatvėje: įrengtas apšvietimas, padarytas pagrindas asfalto dangai. Pasak P. Černeckio, asfaltuojama bus artimiausiu metu. Rytų gatvės projekto vertė 146,4tūkst. Eur, darbus, kaip ir Vilniaus gatvėje, vykdo ta pati bendrovė „Šilutės automobilių keliai“. Iš žvyruotų kelių asfaltavimo programos šiemet bus pradėti Žaliosios gatvės Vydmantuose kapitalinio remonto darbai: 860 m ilgio gatvė bus išasfaltuota, bus sutvarkyti kelkraščiai, apšvietimas. Šiuo metu vyksta viešųjų pirkimų procedūros rangovui parinkti.
Gyventojai nepatenkinti, kaip laistomos gatvės
Nors praėjusią parą lietus trumpam nuprausė žemę, darbėniškiai, dar kovo pabaigoje užsakę, kad įmonė „Ecoservice Klaipėda“ palaistytų dulkančias jų miestelio bei seniūnijos gyvenviečių gatves, šios paslaugos tesulaukė tik šiomis dienomis. Tuo, kaip laistomos gatvės, nepatenkinti ir Kretingos miesto bei kitų seniūnijų žmonės. Telaisto ketvirtadalį žvyrkelių Kretingos rajono žvyruotų gatvių tinklas iš viso yra per 700 km. Tačiau, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo Povilo Černeckio žodžiais, tai nereiškia, kad ištisai laistomos visos rajono žvyruotos gatvės ir keliai. „Laistoma tik ten, kur yra didžiausi žmonių srautai: prie pagrindinių gyvenviečių, viešųjų erdvių, įvažiavimų į juos. Maždaug 160 km“, – sakė P. Černeckis. Šiemet rajono biudžete žvyruotų kelių ir gatvių laistymui skirti 35 tūkst. Eur. Įprastai per vasarą keliai laistomi 2 kartus, tačiau prireikus seniūnai teikia paraiškas Savivaldybei, kad skirtų papildomai lėšų palaistyti ir trečiąjį kartą. Žvyrkeliai laistomi druskingu vandeniu iš bendrovės „Geonafta“ gręžinių. Įprastai tokiu vandeniu palaistyti keliai nedulka 2 mėn. Laistymo kokybė priklauso ir nuo oro sąlygų: ypač palanku, jei po laistymo išsyk palyja, tuomet druskingas vanduo geriau susigeria į žemę ir ilgesniam laikui „suriša“ žvyrą. Gali taikyti sankcijas Kretingos rajono žvyruotus kelius laisto pernai Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi įmonė „Ecoservice Klaipėda“. Konkursai skelbiami kasmet. „Savivaldybė į konkursą laimėjusios įmonės veiklą neturi teisės kištis. Seniūnai nurodo konkrečias laistyti numatytas gatves ar jų ruožus. Neslėpsiu – nesame patenkinti šios įmonės darbu: Kretingos mieste vėluoja terminai, o ir palaistė nekokybiškai – teko perlaistyti. Dėl ne laiku ir nekokybiškai atliekamų darbų gali tekti įmonei taikyti sankcijas“, – tvirtino P. Černeckis. Jo žodžiais, dabar paskelbtas naujas konkursas parinkti įmonę, kuri toliau laistys Kretingos rajono žvyruotas gatves. Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė sakė mananti, kad didžiausia įmonės bėda yra ta, kad jų laistymo mašina – per mažų gabaritų: „Dažniau tenka važinėti užsipildyti, gaištamas laikas, didesnės ir kuro sąnaudos. Miestą palaisto tik per savaitę. Rajone – 9 seniūnijos: kol aptarnauja vieną, į paskutinę benuvyksta po mėnesio ir daugiau.“
Rajono Savivaldybės duomenimis, Kretingos rajone užregistruota 60 susirgimo koronavirusu atvejų, 15 žmonių pasveiko, užregistruotos 2 mirtys, Savivaldybės paskirtose patalpose Nasrėnuose saviizoliavosi 5 asmenys. Gegužės 11 d. duomenimis, Lietuvoje: *Patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1 tūkst. 485. *Sergančių žmonių skaičius: 598. *Per užvakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 6. *Mirusių nuo COVID-19 žmonių skaičius: 50. *Užsikrėtusieji koronavirusu, mirę dėl kitų priežasčių: 4. *Pasveikusių žmonių skaičius: 833. *Izoliacijoje esančių žmonių skaičius: 303. *Per užvakar dieną ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 2 tūkst. 652. *Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 186 tūkst. 565. *Paveiktomis laikomos visos šalys.
„P. n.“ informacija
Atnaujinamos patalpos – motyvacija darbui
Atnaujinamos Kretingos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos Salantų, Darbėnų ir Kartenos ugniagesių komandų būstinės – ugniagesių teigimu, naujai rengiamos patalpos juos dar labiau motyvuoja darbui. Bokštelio ateitis – neaiški Darbėnų ugniagesių komandos nariai šiuo metu dirba kiek kitokiomis sąlygomis – tvarkoma jų buveinė. Atliekami tiek pastato išorės, tiek vidaus remonto darbai. Šiuo metu jau yra pakeisti pastato langai, įėjimo durys, pradėtas šiltinti fasadas. Kol kas dar neaiški ateitis dėl vienos pastato dalies – jo bokštelio, ir dėl jo ateities dar laukiama atsakymo iš Turto fondo. „Bus viena išvada: arba remontuojame – pritaikome bendram fasadui, arba griauname kažkurią jo dalį. Bokštelio mes beveik nenaudojame ir jį remontuoti netikslinga. Tačiau tai turi nuspręsti Turto fondas“, – atkreipė dėmesį Kretingos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Nerijus Ciparis. Vis dėlto dalį bokštelio planuojama panaudoti. Jo apatinėje dalyje, kur yra apie 10 kv. m patalpa, planuojama įrengti katilinę. Viduje taip pat remontuojamos ir rengiamos patalpos. Numatyta įrengti atskirą virtuvę, vonios kambarį, patalpą, kurioje ugniagesiai po įvykio galės išsidžiovinti savo aprangą ir panašiai, budėtojų dalį, reagavimo kambarį. Darbus atlieka patys ugniagesių komandos nariai. „Ir sutaupome pinigų, ir komandoje sukuriamas stipresnis ryšys. Taip pat pastebėjau, kad kitaip yra vertinamas turtas, kuomet jį tvarko ir prižiūri patys komandos nariai“, – tikino N. Ciparis. Jam pritarė ir Darbėnų ugniagesių komandos skyrininkas Donatas Poškys: „Visi nori gyventi geriau, todėl komandos nariai iniciatyvą rodo patys.“ Viso skyriaus darbus organizuojantis D. Poškys taip pat įvardijo, kad buveinėje darbai vyksta nuolat: „Iš esmės kiekvieną pamainą kas nors vis ką nors daro. Jeigu reikia atlikti didesnius darbus, susirenka ir kiti komandos nariai.“ Atlikti kai kuriuos darbus yra samdomi tam tikrų sričių specialistai. „Samdome tokiais atvejais, kuomet darbai reikalauja specialių mechanizmų“, – sakė N. Ciparis. Statybos darbai netrukdo ugniagesiams atlikti savo tiesioginių pareigų. „Yra tekę vykdant statybos darbus reaguoti į iškvietimus. Tuomet greitai šoki į apsauginius rūbus su visais dulkinais ar kitokiais drabužiais. Kartais pavyksta net greičiau sureaguoti, tačiau tokių situacijų pasitaiko retai“, – tikino D. Poškys. Nuo balandžio pradėtus atnaujinimo darbus iš dalies planuojama baigti metų pabaigoje. Patalpoms atnaujinti iš Savivaldybės yra skirta apie 15 tūkst. eurų. „Šių lėšų mums nepakaks, tačiau planuojame padaryti nemažą dalį darbų“, – kalbėjo N. Ciparis.
Pasaulyje besitęsiant koronaviruso pandemijai, Europa įsijungė į kovą ir su siaučiančiu dezinformacijos virusu. Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose aktyvėjant dažniausiai priešiškų valstybių skleidžiamam melagingų naujienų srautui, kyla reali grėsmė demokratijai ir žmonių saugumui. Todėl Europos Sąjungos (ES) politikai ir ekspertai vienbalsiai teigia – būtina stiprinti bendradarbiavimą, piliečių atsparumą ir kritinį mąstymą. Dabartinės sveikatos krizės metu, kuomet vis dar daug nežinomybės, Rusija, Kinija ir kitos šalys siekia pasinaudoti itin jautria situacija skleisdamos klaidinančią informaciją. Įvairiomis kalbomis kuriamos tiesą iškraipančios istorijos apie viruso kilmę, gydymo būdus ir demokratinių institucijų neveiksnumą. Tokia dezinformacija siekiama supriešinti visuomenę, pakirsti pasitikėjimą vyriausybe ir demokratija, kurstyti nesantaiką, manipuliuoti visuomenės nuomone, taip pat sukelti abejones Europos Sąjungos ir jos partnerių patikimumu. Dažniausiai pastebimos sąmokslo teorijos tikina, jog šis koronavirusas nėra pavojingas, nes kasmet gripas nusineša gerokai daugiau aukų. Taip pat teigiama, jog virusas buvo dirbtinai sukurtas JAV ar NATO laboratorijose kaip biologinis ginklas. Dar viena vis labiau populiarėjanti melagiena – koronavirusas buvo paskleistas siekiant diegti naujosios kartos 5G ryšį arba pastarojo buvo sukeltas tiesiogiai. Dažni ir melagingi pareiškimai, jog Europos Sąjunga yra neveiksni ir negali suvaldyti krizės, tuo tarpu Rusija ir Kinija sėkmingai padeda pandemijos išsekintoms valstybėms.
Sumušę dar ir apiplėšė
Vėlyvą gegužės 7 d. vakarą, apie 23.45 val., policijos pareigūnams teko reaguoti į Vilniaus gatvėje Kretingoje vykstančias muštynes. Pasirodo, kad pažįstami du neblaivūs asmenys sumušė 1986 m. gimusį neblaivų vyrą, kuriam nustatytas 1,78 prom. girtumas. Vyrą mušusiems asmenims nustatytas 0,58 prom. ir 2,18 prom. Mušant vienas asmuo iš nukentėjusiojo striukės vidinės kišenės ištraukė piniginę ir joje buvusius 20 eurų. Piniginę vyrą mušę asmenys paliko. Nukentėjęs asmuo buvo išvežtas į Kretingos ligoninę. Įtariamieji sulaikyti. Pradėtas tyrimas dėl plėšimo.
„P. n.“ informacija
Už akibrokštą futbolo aikštėje – į teismą
Už akibrokštą per futbolo varžybas Lietuva–Portugalija Vilniuje kretingiškiui Audriui Gadeikiui teks atsakyti teisme. Lietuvos futbolo federacija (LFF) jaunuoliui pareiškė ieškinį už tai, kad per varžybas jis išbėgo į aikštę prie pasaulio futbolo žvaigždės Cristiano (Kristiano) Ronaldo, ir reikalauja sumokėti LFF patirtą žalą. Bylą nagrinės po karantino Po incidento praėjus šiek tiek laiko Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) LFF skyrė 10 tūkst. eurų baudą. „Išrašytą“ baudą sumokėti LFF pareikalavo įvykio kaltininko, tačiau jis nesutiko. Dėl šio įvykio LFF advokatai A. Gadeikiui pareiškė civilinį ieškinį, kuris, pasibaigus karantinui, bus nagrinėjamas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose. „Ginčas vyksta teisme. Federacija pareiškė civilinį ieškinį iš A. Gadeikio prisiteisti patirtą žalą – 10 tūkst. eurų“, – „Pajūrio naujienoms“ įvardijo LFF advokatas Algimantas Šindeikis. Civilinį ieškinį LFF pareiškė, nes kretingiškis neteisėtai išbėgo į futbolo aikštę ir dėl šio pažeidimo LFF buvo nubausta. „Federacijos vadovai pasiūlė A. Gadeikiui susitarti geranoriškai, paklausė, kokią dalį patirtos žalos sutiktų mokėti. Jo atsakymas – kad jis nesutinka mokėti jokios dalies, dėl to buvo kreiptasi į teismą“, – paaiškino A. Šindeikis. LFF paprašė teismo priteisti iš atsakovo ne tik 10 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimo, bet ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas.
IŠ POLICIJOS SUVESTINIŲ
KRETINGOS r. ANUŽIŲ k. gegužės 8 d. traktoriaus „Belarus“ vairuotojui, gimusiam 1959 m., nustatytas 1,6 prom. girtumas. PALANGA KLAIPĖDOS g. gegužės 9 d. 1957 m. gimęs blaivus „Toyota Previa“ vairuotojas, važiuodamas pagrindiniu keliu suko į kairę – parduotuvės aikštelę, ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu motociklu „Yamaha“, kurį vairavo 1986 m. gimęs vyras. Motociklo vairuotojui prireikė greitosios medicinos pagalbos.
Parengė Edita KALNIENĖ
Kretingos „Minija“ pradėjo visavertes treniruotes
Praėjusią savaitę Kretingos futbolo komanda „Minija“, treniruojama Valdo Trakio, pradėjo visavertes treniruotes – jos vyksta Paupio stadione Nidos gatvėje. Viešosios įstaigos (VšĮ) „Kretingos Minija“ direktorius Vidas Burba sakė, kad treniruotis minijiečiai galėjo pradėti ir anksčiau: „Sveikatos apsaugos ministerija aukšto meistriškumo – A ir I lygos – komandoms treniruotis, laikantis tam tikrų saugumo reikalavimų, leido jau nuo balandžio 23 dienos. Bet mes šio ketinimo atsisakėme, nes ir vadovauti treniruotėms, ir treniruotis su kaukėmis futbolininkams nebuvo patogu. Tad laukėme, kol bus dar labiau sušvelnintos karantino sąlygos.“ Ir pradėjus treniruotes, komandai privaloma laikytis visų Sveikatos apsaugos ministerijos saugos reikalavimų: prieš treniruotes matuojama visų žaidėjų kūno temperatūra, o duomenys fiksuojami žurnale, žaidėjai ir treneris yra aprūpinti dezinfekantais, laikomasi nurodymo nesibūriuoti rūbinėse ir nesinaudoti dušu – žaidėjai į treniruotes ateina visiškai pasirengę, jiems belieka tik persiauti avalynę. Tačiau sportuoti jau galima be veidą dengiančių kaukių. „Mūsų startas – neblogas: per karantiną treneris buvo kiekvienam žaidėjui parengęs individualių treniruočių planą, kas turėjo įtakos žaidėjų fizinei formai. Svarbiausia, kad visų akys dega, visi išsiilgę futbolo ir, be abejo, vienas kito“, – V. Burba tvirtino, kad, pagal pirmąsias treniruotes, komanda šiam neįprastam sezonui turėtų pasirengti tinkamai. Šis futbolo sezonas, kurio pradžia turėtų paaiškėti šią savaitę, bus kur kas trumpesnis – komandos žais 1,5 rato: pasibaigus I rato rungtynėms, bus sudaryti du pogrupiai, kurie kovos dėl I–VIII ir dėl IX–XIV vietų. „Prieš sezoną buvome iškėlę tikslą iškovoti aukštesnę vietą negu praėjusiais metais, kai buvome aštunti. Karantinas pakoregavo visų Lietuvos futbolo federacijos I lygos pirmenybėse dalyvaujančių komandų pasirengimą – mūsų įsitikinimu, komandos labai suvienodės, tad ir numatyti rezultatus yra pakankamai sunku. Tačiau savo iškelto tikslo neatsisakome“, – kalbėjo VšĮ „Kretingos Minija“ vadovas.
Salantiškės piešinys tapo pasaulinio konkurso kelrodžiu
Kretingos rajono Salantų meno mokyklos Dailės skyriaus mokinė 14-metė Fausta Kelpšaitė išgarsino Lietuvos vardą meno pasaulyje: Japonijos IE-NO-HIKARI asociacijos organizuojamame tarptautiniame vaikų piešinių konkurse „World Children`s Picture“ („Pasaulio vaikų piešiniai“) tarp kone 19 tūkst. jo dalyvių iš 73 pasaulio šalių jos darbas pelnė aukso medalį. Piešinys tapo kvietimu ir į kitų metų konkursą. Įvertino dailės žinovai F. Kelpšaitę ugdančios Salantų meno mokyklos dailės mokytojos Ingridos Taujanskienės žodžiais, kone tris dešimtmečius – nuo 1993-ųjų – rengiamas Tarptautinis vaikų piešinių konkursas „World Children`s Picture“ yra rimtas vaikų kūrybinių gebėjimų įvertinimas: „Įvairaus amžiaus vaikų – nuo mažiausiųjų ligi pilnametystės – darbus vertina ne vienas ar keli asmenys, o kompetentinga dailės žinovų komisija, sudaryta iš 11–15 asmenų.“ Pedagogės žiniomis, į šiųmetinį konkursą iš viso buvo atsiųsti 18 tūkst. 593 pasaulio vaikų piešiniai, – konkurse dalyvavo 131 vaikas ir iš Lietuvos. Iš viso aukso medaliais pagal skirtingas darbų kategorijas buvo apdovanota 20 konkurso dalyvių, – Fausta buvo vienintelė lietuvaitė. „Kodėl buvo išskirtas ir kuo komisiją sužavėjo mūsų mokinės darbas, negalėčiau atsakyti, nes nežinau komisijos požiūrio ir vertinimo kriterijų. Bet, manau, kad išsiskyrė iš daugumos pateiktų darbų savita gratažo technika, kai imituojami medžio raižiniai“, – kalbėjo I. Taujanskienė, džiaugdamasi savo ugdytinės darbo įvertinimu, Salantų meno mokyklą pasiekusiu per karantiną. I. Taujanskienė sakė neseniai antrąkart sulaukę staigmenos – kvietimo į kitų metų konkursą, – ant jos, išsiuntinėto po visą pasaulį, vėlgi buvo panaudotas F. Kelpšaitės darbas. Pati kūrė spalvas Merginos darbas vaizduoja Salantų apylinkes, konkrečiai – netoliese esantį Kalnalio kaimą su jo trobesiais. „Dailės mokykloje mokausi vos pirmus metus, ir kai mokytoja I. Taujanskienė paskatino dalyvauti konkurse, mintyse iškart iškilo Kalnalis. Man šis kaimas ant kalvos – labai gražus, ten gyvena giminės, susiję labai šilti prisiminimai. Ir Lietuvos istorijai jis svarbus: ten buvo pakrikštytas vyskupas Motiejus Valančius, išliko medinė šio kaimo bažnytėlė“, – savo piešinį, tapytą guašu gratažo technika, apibūdino Fausta. Paklausta, kaip ji pati mano, kodėl jos piešinys buvo atrinktas iš keliolikos tūkstančių konkurso darbų, atsakė: „Manau, kad patiko ryškios spalvos ir struktūra: reikėjo maišyti labai daug spalvų, kad išgautum norimus atspalvius. Be to, tapiau ne teptuku, spalvos buvo stumdomos plastiko juostele, todėl ryškūs linijų perėjimai.“ Mergina sakė dėl šios džiaugsmingos žinios esanti labai dėkinga savo mokytojai I. Taujanskienei, kad ši, ligi tol ugdžiusi jos sesę Šarūnę, pastebėjo ir jos gebėjimus, ir labai skatino mokytis dailės.
Nuo šiol sekmadieniais 10.15 val. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios bokšto varpai sveikins mieste gimusius kūdikius. Kiekvienam tą savaitę Kretingos ligoninėje pasaulį išvydusiam mažyliui varpai skambės po minutę. „Gimę kūdikiai Kretingoje bus sveikinami ne tik bažnyčios varpų dūžiais, bet ir malda per sekmadienines mišias, – sakė Kretingos katalikų parapijos klebonas Astijus Kungys. – Tikriausiai nerastumėme prasmingesnio laiko pasidžiaugti į žemę žengusiomis naujomis gyvybėmis negu dabar, kuomet aplink tiek daug nevilties ir šalia sukasi mirties šmėkla.“ Kretingos rajono mero Antano Kalniaus teigimu, tradicija bažnyčių varpais pasveikinti naujai gimusius kūdikius yra gaji kituose Europos miestuose. „Džiaugiuosi, kad sulaukėme brolių pranciškonų palaikymo įgyvendinti šią idėją ir Kretingoje. Tikiuosi, kad tai taps nauja gražia mūsų tradicija, žmonėms įkvepiančia optimizmo ir naujos vilties“, – sakė A. Kalnius. Vidutiniškai per mėnesį Kretingos ligoninėje gimsta per 20 mažylių: dauguma jų – Kretingos rajono, kita dalis – aplinkinių rajonų naujieji gyventojai. Praėjusį sekmadienį pirmąkart varpai suskambo 7 gimusiems kūdikiams.
Pagal rajono Savivaldybės informaciją
Startuoja Vydmantų bažnyčios statyba
Penktadienį Švento Jono Krikštytojo parapijos klebonas Karolis Petravičius ir Klaipėdos r. statybų bendrovės „Apsidė“ vadovas Airidas Lūža pasirašė rangos darbų sutartį, pagal kurią iki rugpjūčio 1-osios ši įmonė įsipareigojo išpilti Vydmantų bažnyčios ir klebonijos pastatų pamatus, sutvarkyti inžinerinius tinklus ir nutiesti dalį kelio prie būsimų pastatų. Paprašė maldos ir palaikymo Rūpintis statybos procesu klebonas oficialiai įgaliojo bažnyčios statybos tarybos pirmininką Virginijų Japertą, o statybos darbų technine priežiūra – inžinierių iš Klaipėdos Kastytį Viktorą Kunicką, taip pat pasidžiaugė, kad, reikalui esant, galės kreiptis į pagalbą pažadėjusį Vydmantų seniūną Rimvydą Šakinį. Pirmojo etapo darbai, nors ir nedideli, tačiau, K. Petravičiaus žodžiais, – reikšmingi, nes tai yra pagrindų pagrindas, o be jo šiame gyvenime apskritai nieko nesukursi. „Šis bažnyčios pamatas bus istorinis, išliks 100-mečius ir ateities kartoms liudys, kad ir karantino sąlygomis žmonės Vydmantuose statė savo šventovę. Be abejo, labai norėtųsi pamatus tuo pačiu lieti ir planuojamiems parapijos namams, bet šiandien mes išnaudojam tokias galimybes, kokias turim“, – netoli vietos, kurioje statoma bažnyčia, atėjusiems vydmantiškiams kalbėjo klebonas. Švento Jono Krikštytojo parapijoje, vyskupo Jono Borutos paskyrimu, K. Petravičius dirba nuo 2016-ųjų, nuo tada pats ir ėmėsi kurti naują bažnyčios statybos projektą. Paruošiamiesiems procesams, dokumentų, be kurių pradėti jokių statybų nebūtų įmanoma, parengimui, sakė, išleidęs jau daugiau kaip 50 tūkstančių žmonių suaukotų eurų. „Dabar mes jau žengiam į naują etapą, kurio nebūtų be aukotojų ir be rajono Savivaldybės finansinės pagalbos. Artimiausiu metu šioje gražioje pievoje kils truputis triukšmo ir dulkių, bus džiaugsmo, lūkesčių, vargų ir nerimo – visko“, – kalbėjo K. Petravičius, ceremonijos pabaigoje visų paprašęs maldos ir palaikymo. Klebonai, anot jo, yra žmonės, kurie kartais mato ir girdi daugiau negu reikia. Iš kai kurių buvo atsigirdęs, kad bažnyčia Vydmantuose neva nereikalinga, kai taip arti Palanga ir Kretinga, galima pasimelsti ten nuvažiavus. Buvo pavienių nuomonių erdvėje vietoj bažnyčios vaikams aikštyną įrengti, o gal senelių namus geriau pastatyti.
Kretingos rajono gydymo įstaigos iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės rezervo gavo 61 tūkst. 704,83 eurų paramą ekstremaliai epideminės COVID-1 (koronavirusinės) infekcijos situacijai likviduoti, jos padariniams šalinti – patirtoms išlaidoms iš dalies apmokėti. Dėl lėšų poreikio COVID-19 sukeltai ekstremaliai situacijai valdyti Kretingos rajono savivaldybės taryba kartą jau perskirstė Savivaldybės 2019 metų biudžetą Savivaldybės administracijos direktorės rezervui papildyti. Perskirstant lėšas 62 tūkst. eurų politikai į direktorės rezervą įliejo ekstremaliomis sąlygomis dirbantiems medikams skatinti. Paaiškėjus, kad direktorės rezervo lėšų atlyginimų priedams, premijoms naudoti negalima, buvo nuspręsta 62 tūkst. eurų panaudoti įstaigų dėl COVID-19 patirtoms papildomoms išlaidoms kompensuoti. Pinigai buvo padalinti atsižvelgus į įstaigų pateiktas priemonių įsigijimo sąskaitas, sąskaitas už paslaugas. Kaip antai – UAB „Kretingos šeimos medicinos centras“ nusipirko 500 respiratorių už 1 tūkst. 445 eurus, Kretingos pirminis sveikatos priežiūros centras 2 tūkst. 113,13 eurų išleido greitiesiems koronavoruso testams. Paramą gavo tiek Savivaldybei pavaldžios, tiek privačios gydymo įstaigos, kurių rajone yra dvi: UAB „Kretingos šeimos medicinos centras“ ir UAB „Kretingos šeimos klinika“. Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės įsakymu, rajono gydymo įstaigoms buvo išdalinti 61 tūkst. 704,83 euro, iš jų: Savivaldybės įstaigoms – Kretingos ligonei – 31 tūkst. 394,6 eurai, Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centrui – 14 tūkst. 370,07 euro, Kretingos pirminės priežiūros sveikatos centrui – 866,25 euro, Kretingos psichikos sveikatos centrui – 361,80 euro, Salantų pirminės sveikatos priežiūros centrui – 7 tūkst. 960,25 euro, ir privačioms – „Kretingos šeimos medicinos centrui“ – 3 tūkst. 104,97 euro, „Kretingos šeimos klinikai“ – 3 tūkst. 646,89 euro. „Tai paspirtis gydymo įstaigoms. Kompensavę dalį savo sąnaudų, gal ir darbuotojus paskatins“, – teigė Savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Juozas Mažeika, prognozavęs, kad kova su koronavirusu tęsis ir tarybos politikams, tikėtina, teks vėl peržiūrėti Savivaldybės biudžetą, mažinant išlaidas kultūros, sporto, kitoms priemonėms, kurias dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių įgyvendinti bus sudėtinga ir ar išvis neįmanoma. „Kol kas švelniai ėjome per tą COVID-19 minų lauką, bet vos atlaisvino karantino ribojimus, šoktelėjo užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius“, – tarė politikas.
„P. n.“ informacija
Vos atvėręs duris, pensionatas veikė nelegaliai
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) išplatino informaciją, kad Kretingoje, Geležinkelio g. Nr. 27, buvusiame lopšelyje-darželyje „Voveraitė“, šį pavasarį per karantiną nelegaliai pradėjo veikti „Pajūrio senelių namai“, – juose jau buvo apgyvendinti 8 asmenys. NVSC specialistai šiai privačiai įstaigai nebuvo išdavę leidimo dėl aptiktų trūkumų, – po patikros juos nurodė pašalinti iki gegužės 10 d. Trūkumams pašalinti – 5 dienos NVSC Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus kontrolės patarėjas Darius Galdikas sakė, kad kovo pradžioje buvo gavę „Pajūrio senelių namų“ prašymą dėl leidimo-higienos paso globai ir slaugai. Tačiau gegužės 5 d. patikrinus, ar pašalinti anksčiau nurodyti trūkumai, paaiškėjo, kad 8 asmenys, atvežti iš Jūrininkų ligoninės Palangos departamento, čia buvo apgyvendinti jau balandžio 29-ąją. Įstaigą tikrinusių specialistų išvadose teigiama, kad šie globos namai dirbti pradėjo be leidimo-higienos paso, kurį privaloma gauti prieš pradedant veiklą, taip pat nepateikė licencijos globos ir sveikatos priežiūros veiklai. Buvo aptikta pažeidimų: globos namai neatitinka būtinųjų saugos reikalavimų – darbuotojams nėra skirtos tinkamos asmeninės apsaugos priemonės, jie nėra pasitikrinę sveikatos ir neišklausę mokymų sveikatos klausimais. Karantino metu netikrinama darbuotojų, įeinančių į „Pajūrio senelių namus“, kūno temperatūra, administracija nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad globotiniams prieš atvykstant atlikti tyrimai dėl koronaviruso. „Apie tai, kad įstaiga pradėjo nelegalią veiklą, sužinojome apsilankymo metu: jos vadovams duotas labai trumpas terminas – 5 dienos, kad susitvarkytų dokumentus. Neturime informacijos, kur įstaiga ketina perkelti globotinius, tačiau privalės spręsti, ar patalpinti į kitas patalpas ar grąžinti artimiesiems. Informacija apie neteisėtą veiklą perduota teisėsaugos institucijoms“, – praėjusį penktadienį redakcijai sakė D. Galdikas.
|
|
