|
|
|
(1452) 2020-05-08
Šiąnakt, gegužės 10 d., apie 2.05 val. ugniagesiai gelbėtojai išskubėjo į Kašučių kaimą, kur degė gyvenamasis namas. Pirminiais duomenimis, gaisras kilo, kuomet neblaivus 52 metų vyriškis rūkydamas savo lovoje užmigo. Tuo pačiu metu namie buvo ir jo 84-erių mama Stanislava. Moteris tikino, kad juos išgelbėjo atsitiktinumas. „Naktį atsikėliau eiti į tualetą ir kambaryje pamačiau daug dūmų“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo Stanislava. Moteris pažadino miegantį savo sūnų ir dar bandė prigesinti kilusį gaisrą. Atvykę ugniagesiai padėjo iš namo išeiti vyriškiui, o moteris į lauką išbėgo pati. Per įvykį žmonės nenukentėjo. Daugiau skaitykite antradienio „Pajūrio naujienų“ numeryje.
„P. n.“ informacija
Nors dujos pinga, šilumos kainai Kretingoje tai įtakos neturės
Pasaulyje pingant naftai ir gamtinėms dujoms, regis, šiluma vartotojams taip pat turėtų pigti, tačiau mažesnių įkainių šilumininkai pažadėti negali, kadangi Kretingoje dujomis kūrenama gerokai mažiau negu biokuru. Per kišenę kirto oras ir skolos Kaip teigė bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas gamybai Aidas Keblys, taip yra ir dėl to, kad gamtinės dujos įmonės technologinio kuro balanse sudaro tik 11 proc. Nuo 2019-ųjų gruodžio mėnesio 44 proc. atpigus gamtinėms dujoms, šilumos kaina sumažėjo 0,16 ct/kWh. Rajone iš viso veikia 26 katilinės, katilinė Nr.1 ( Žalioji g. 3) yra rezervinė. Gamtinės dujos kūrenamos 9-iose katilinėse, įskaičiuojant rezervinę. Taip pat 9-iose katilinėse kūrenamos medienos granulės, 7-iose – medienos skiedros ir vienoje – suskystintos dujos. Technologinio kuro balanse 88 proc. sudaro biokuras, tai yra mediena, kaip minėta, 11 proc. – gamtinės dujos ir 1 proc. – kitos kuro rūšys. Pagal poreikį, atsižvelgiant į daugelį aplinkybių: sezoniškumą, lauko oro sąlygas ir temperatūrą, sandėliavimo galimybes, kainų pokyčių tendencijas, biokurą bendrovė perka biržoje „Baltpool“. Skiedrų vidutinė kaina 2019-ųjų IV ketvirtį buvo apie 158 Eur/tne; 2019 gruodį – apie 160 Eur/tne, šių metų I ketvirtį – apie 157 Eur/tne, balandį kainavo 126,17 Eur/tne. Šis šildymo sezonas buvo vienas šilčiausių, kai vidutinė lauko oro temperatūra siekė 4,7 laipsnio šilumos. „Kretingos šilumos tinklų“ direktoriaus pavaduotojo realizacijai Tomo Liaučio žodžiais, tai turėjo įtakos šilumos suvartojimui. Palyginti su ankstesnėmis žiemomis, šį sezoną šilumos realizuota maždaug 1 tūkst. 80 megavatų mažiau, o pinigine išraiška tai sudaro apie 68 tūkst. eurų be PVM. Dar apie 21 tūkst. Eur „Šilumos tinklams“ liko skolinga Sporto ir sveikatingumo kompleksą Kretingoje apsiėmusi statyti bendrovė „LitCon“, su kuria rajono Savivaldybė sutartį nutraukė. Į klausimą, kaip „Kretingos šilumos tinklai“ žada šią skolą atsiimti ir ar neišdalins visiems vartotojams, T. Liaučys atsakė tik tiek, kad, jo žiniomis, šiuo metu „LitCon“ restruktūrizuojama, o „Kretingos šilumos tinklai“ yra kreditorių sąraše. Kaip toliau klostysis situacija, pasak pavaduotojo, sunku spręsti. Šiltėjant klimatui ir dėl to mažiau realizuojant šilumos, „Kretingos šilumos tinklams“ paspirtis būtų mieste baigiami statyti nakvynės namai, kurių šildymą bendrovė galėtų perimti. Tačiau šios minties atsisakyta: senieji šilumos tiekimo tinklai, vedantys į savo katilinę turinčią Kretingos ligoninę, šalia kurios statomi nakvynės namai, yra avarinės būklės, tad, norint perimti objekto šildymą, reikėtų pakloti daugiau kaip 400 m naujų tinklų, kurių kaina sudarytų apie 120 tūkst. Eur. Investicija būtų didelė ir, pasak T. Liaučio, neatsipirktų.
Kaip atostogausite šiemet?
Paskatins rizikingą socialinį darbą dirbusius žmones
Vyriausybei nusprendus finansiškai paskatinti rizikingą socialinį darbą per karantiną dirbusius asmenis, šalies socialinėms įstaigoms numatyta skirti 2 mln. eurų, iš jų Kretingos rajono savivaldybei – apie 45 tūkst. Eur. Gauti šiuos pinigus žmonės gali tikėtis jau po mėnesio. Gavėjus teks atsijoti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės teigimu, Savivaldybei išsiaiškinus poreikius, 7 tūkst. Eur iš šios sumos bus skirta Kretingos dienos veiklos centro Salantų padaliniui, o likę pinigai – 38 tūkst. Eur – Kretingos socialinių paslaugų centrui. „Vyriausybės piniginė parama yra skiriama tikslingai tiems žmonėms, kurie, rizikuodami sveikata, o ir gyvybe, tiesiogiai kontaktavo su rizikos grupėse esančiais asmenimis. Tai – socialinių darbuotojų ir slaugytojų padėjėjai, lankę senelius ir ligonius jų namuose. Dauguma jų dirba Kretingos socialinių paslaugų centre, nedidelė dalis – Dienos veiklos centro Salantų padalinyje“, – kalbėjo J. Girdvainė, patikindama, kad seniūnijose socialiniai darbuotojai dirba administracinį darbą, todėl į šią paramos gavėjų kategoriją nepatenka. Kretingos socialinių paslaugų centro vadovė Danutė Skruibienė Savivaldybei pateikė galimų paramos gavėjų sąrašą, jame – 85 asmenys. Tam, kad patenkintų visų poreikius, reikėtų perpus didesnės sumos, todėl akivaizdu, kad paramos gavėjus teks atsijoti. Premija – kiekvienam skirtinga Pasak D. Skruibienės, Socialinių paslaugų centre su rizikos grupių asmenimis iš viso pakaitomis dirbo 45 asmenys, dauguma – integruotą globos ir slaugos pagalbą į namus teikiantys socialinių darbuotojų ir slaugytojų padėjėjai. Jie ir bus paskatinti pirmiausiai. „Pačiu sunkiausiu metu jie ėjo prižiūrėti ir pagelbėti ligoniams į jų namus, vaistines, parduotuves“, – sakė ji. Kokio dydžio premijos bus skirtos, D. Skruibienė nesiryžo atsakyti, nes tai esąs jautrus klausimas: „Aišku viena, kad tai bus vienkartinė parama. Nurodyta, kad ji negali būti didesnė, negu pastovioji atlyginimo dalis, kuri yra skaičiuojama pagal koeficientus kiekvienam asmeniui skirtingai. Be to, kiekvienas jų dirbo ir skirtingą laiką – būtinai ir į tai bus atsižvelgta.“ Vadovės žodžiais, karantino pradžioje buvo gerokai sumažinta paslaugų į namus, dabar jos palaipsniui atstatomos ir sudaro maždaug 2/3 buvusio ankstesnio krūvio.
Miesto širdyje – centrai vaikams
Yra gerų žinių, kad pačiame miesto centre, šalia naujosios bibliotekos, J. K. Chodkevičiaus g. Nr. 1, landyne tapęs ir kretingiškius piktinantis pastatas bus pradėtas tvarkyti – jame turėtų būti įkurtas evangelikų liuteronų draugijos „Sandora“ vaikų dienos centras. Draugijai „Sandora“, be šio pastato, dar priklauso ir greta stovintis sutvarkytas pastatas J. K. Chodkevičiaus g. Nr. 3. Jame numatyta ligi šių metų pabaigos įkurti Kretingos socialinių paslaugų centrui pavaldžius bendruomeninius šeimos namus, kuriame būtų apgyvendinti 5 šiuo metu centro Globos tarnyboje gyvenantys paaugliai. Šio centro vadovė Danutė Skruibienė sakė, kad, visoje šalyje siekiant panaikinti institucinius vaikų globos namus, nuo kitų metų vaikų namų turėtų išvis nebelikti. Todėl Savivaldybė numatė jų įstaigos vaikus įkurdinti bendruomeniniuose namuose, pritaikant būtent tą pastatą. „Tačiau pirmiausiai reikėtų pagal panaudos sutartį perimti turtą iš „Sandoros“ draugijos, o tada suskubti įrengti vaikams gyventi pritaikytas patalpas. Tačiau žinau, kad šiedu pastatai susieti ne tik priklausomybe tam pačiam savininkui, bet ir juose numatytomis veiklomis. Iškilo kažkokių kliūčių“, – sakė D. Skruibienė. „Tam, kad, neskelbiant konkurso, galėtume sudaryti sutartį dėl panaudos, reikia praeiti daugybę įvairių procedūrų. Viliamės, kad gegužę rajono taryba jau priims sprendimą perimti pastatą pagal panaudos sutartį, tada būtų imtasi pritaikyti jį bendruomeniniams šeimos namams. Pastatas tik iš išorės atrodo tvarkingas, tačiau vidaus įrangai reikės apie 70 tūkst. Eur. Kol nesudarėme sutarties su „Sandora“ dėl bendruomeninių šeimos namų įsteigimo, tol negalime prašyti lėšų ir greta esančiai griuvenai sutvarkyti“, – tvirtino Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyriaus vedėjas Darius Martinkus. Jis sakė, kad evangelikų liuteronų draugijos „Sandora“ pateiktas pasiūlymas dėl dienos centro įsteigimo dar 2018-aisiais laimėjo viešą atranką. Tačiau draugija nepajėgi vien savo lėšomis sutvarkyti šio griūvančio pastato. „Siekdami tuose griuvėsiuose įsteigti dienos centrą, kreipsimės lėšų į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Tačiau ministerija iškėlė sąlygas, kad Savivaldybė užtikrintų ir bendruomeninių šeimos namų funkciją“, – patikino D. Martinkus. Suskaičiuota, kad namo-vaiduoklio remontui ir dienos centrui įrengti iš viso reikėtų 240 tūkst. Eur: 108 tūkst. Eur sudarytų Europos Sąjungos projektinės lėšos, likusia lėšų dalimi turėtų pasirūpinti pati „Sandora“.
„Žibutės“ šiltnamyje veši daržovės
Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“ kieme esančiame šiltnamyje vaikai jau antrus metus sėja ir augina įvairiausias daržoves. Nors per karantiną vaikai negali pasidžiaugti jau užaugusiomis salotomis, auklėtojos tikisi, kad jie dar suspės tai padaryti. Laukia grįžtančių vaikų Šiltnamis darželio kieme buvo pastatytas praėjusiais metais – jį mokyklos-darželio „Žibutė“ bendruomenė laimėjo dalyvaudama konkurse „Sodinčius“. „Konkurse buvo išrinktas gražiausias piešinys, kuriame pavaizduota daržovė. Jį laimėjo mūsų auklėtinė“, – įvardijo šiltnamį prižiūrinti ikimokyklinio ugdymo mokytoja Sigita Narvydienė. Darželio šiltnamyje daržovės auginamos nuo ankstyvo pavasario iki rudens. „Sėja, sodina ir prižiūri vaikai ir mokytojos“, – tikino mokyklos-darželio „Žibutė“ direktorė Snieguolė Bružė. Iki prasidedant karantinui vaikai dar spėjo pasėti krapų, ridikėlių, svogūnų ir salotų. Šios daržovės jau suvešėjo, ir pedagogės tikisi, kad vaikai dar spės jų paragauti. „Mokytojos dirba, todėl kartais šiomis salotomis jos ir pasivaišina. Vis dėlto tikimės, kad vaikai sugrįš į darželį ir spės jų paragauti, nes kai kurias daržoves jau reikės rauti“, – sakė S. Narvydienė. Praėjusiais metais užaugintų salotų ir daržovių mokiniai ne tik ragavo, bet jomis gardino ir sumuštinius. „Pavyzdžiui, svogūnus supjaustome ir – ant sumuštinių, taip pat visi vaišinomės pomidorais, agurkais, kitomis užaugintomis gėrybėmis“, – kalbėjo S. Narvydienė. Anot ikimokyklinio ugdymo pedagogės, vaikams labiausiai patiko ridikėliai, agurkai ir svogūnai: „Pomidorus vaikai mėgsta mažiau.“ Šiuo metu darželio šiltnamyje jau pasodinti ir pomidorai, paprikos, agurkai. „Vaikai kai kurias daržoves augino ant palangių ir jas prižiūrėjo. Tačiau prasidėjus karantinui vienos grupės mokytoja daigus prižiūrėti parsinešė namo, o kai atėjo laikas sodinti į šiltnamį, taip ir padarėme“, – teigė S. Narvydienė, pridūrusi, kad į šiltnamį buvo sodinami ir vaikų iš namų atsinešti daržovių daigai. Susipažįsta su daržovėmis Nors vaikai dar negrįžo į darželį, tačiau daržoves augina ir namie. „Vaikai siunčia savo auginamų daržovių nuotraukas. Tai daro ne visi, tačiau kai kuriuos vaikus šiltnamio priežiūra darželyje paskatino daržoves auginti ir namuose“, – tvirtino S. Narvydienė. Mokyklos-darželio direktorės pastebėjimu, vaikams labai patinka darbai šiltnamyje, ypač – laistyti. Ją papildė ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja: „Vaikai turi savo laistytuvus, dirbdami šiltnamyje išmatuoja augančias daržoves – vieni liniuotėmis, kiti – sprindžiais. Jiems labiausiai patiko stebėti, kaip auga svogūnai.“ Turėti šiltnamį, jį prižiūrėti darželio vaikams turi didelę reikšmę. „Jie susipažįsta su daržovėmis, jas ragauja. Jie taip pat purena ir žemę, atlieka kitus darbus“, – atkreipė dėmesį pedagogė. Darželyje, be šiltnamio, dar yra ir keturios lysvės, kuriose taip pat auginamos daržovės, braškės. Šiuo metu jas prižiūri pedagogės, tačiau, nesant karantino, lysves prižiūrėdavo ir mokyklos auklėtiniai.
Svorio metimas svarbus žmogaus sveikatai
Kineziterapeutę Viktoriją Tarasenko asmeninė patirtis įkvėpė plačiau domėtis svorio metimo svarba žmogaus organizmui ir netgi pradėti tyrimą. Pati numetusi 80 kg ir išbandžiusi tam tikrą svorio metimo metodiką, specialistė akcentavo, kad, norint numesti svorio, nepakanka sureguliuoti mitybą – reikia ir sportuoti. Numetė 80 kg Viktorija nuo vaikystės buvo apkūni ir jos svoris vis augo – per metus priaugdavo apie 10 kg. „Vaikystėje dėl to kenčiau patyčias ir, be abejo, bandžiau mesti svorį, bet visi mėginimai buvo bevaisiai, o svoris vis augo. Metai bėgo, o aš vis storėjau ir storėjau, darėsi sunku eiti, nes greičiau paėjusi dusdavau, ką jau kalbėti apie lipimą laiptais, nesuspėdavau paskui drauges, bet atrodė, kad kitaip būti negali, neįsivaizduodavau kitokio gyvenimo“, – prisiminė kineziterapeutė. Dėl turėto antsvorio moteris nenorėdavo susitikti su kitais žmonėmis, anot jos, kai kurie net nepažinodami jos bendraudavo nemaloniai. Tačiau tai nebuvo pagrindinis kriterijus, kodėl specialistė nutarė mesti svorį. „Prastėjo sveikata, dusulys stiprėjo, skaudėjo sąnarius, neturėdavau energijos. Tada pasvarsčiau, kad reikėtų pradėti sportuoti, tačiau vienai nesinorėjo, norėjau profesionalaus trenerio, kuris parodytų, ką daryti, bet tuo pačiu – ir sporto klubo arti namų. Nesinorėjo į tuos komercinius sporto klubus, kur renkamasi tik vardinės aprangos parodyti ir kreivai žiūri, vėl bijojau patyčių“, – pokyčių pradžią įvardijo V. Tarasenko. Vis dėlto pirmą kartą nueiti į sporto klubą ją paskatino draugė. „Ji surado sporto klubą arti mano namų, į kurį nuėjome drauge. Už tai aš jai esu labai dėkinga“, – tikino Viktorija. Tai nebuvo vienintelis žmogus, merginą skatinęs pradėti sportuoti. Tame pačiame sporto klube draugė jai surado ir profesionalų trenerį, su kuriuo ir tęsė užsiėmimus. „Treneris Ričardas Murnikovas sudarė sporto programą, išmokė, kaip reikia valgyti, ir nuolatos stūmė į priekį, labai palaikė, kontroliavo. Sunkiais momentais jo pasakyti žodžiai visada padėdavo“, – teigė V. Tarasenko. Taip per 2,5 metus mergina numetė 80 kilogramų. Prieš tai ji svėrė 145 kg. Pagrindinis dalykas, kurį merginai teko pakeisti – tai požiūrį į maistą, nes ankščiau maistu slopindavo emocijas, o to atsisakiusi išmoko daugiau mėgautis gyvenimu. Dabar Viktorija ir toliau sportuoja kartu su treneriu, neketina to mesti. „Trenerio dėka išmokau „draugauti“ su maistu. Žinau, nuo ko auga svoris. Jeigu labai kažko norisi, tai savęs neslopinu, suvalgau, tik žinau ribas. Pasidariau labai veikli, daug veikiu gyvenime, siekiu tikslų, daug dirbu. Jeigu anksčiau sėdėdavau namie ir norėjau būti tik namie, tai dabar norisi daug ką nuveikti“, – teigiamus pokyčius apibūdino V. Tarasenko. Iniciatyva, suvienijusi moteris Šie pokyčiai merginą ir paskatino studijuoti kineziterapiją, tam įtakos turėjo ir jos profesinė veikla. „Kai teko pasirinkti, apie ką rašyti baigiamąjį darbą, žinojau, kad noriu jį rengti man svarbia tema. Todėl nusprendžiau plačiau domėtis apie antsvorį ir fizinių pratimų poveikį antsvoriui“, – sakė V. Tarasenko. Taip gimė iniciatyva sukurti moterų grupę socialiniame tinkle „Facebook“, kur Viktorija dalijasi savo asmenine patirtimi ir moterys viena kitą palaiko. „Atlikdama tyrimą susipažinau su tikrai puikiomis moterimis ir, kai matau, kokių jos rezultatų pasiekė bei toliau jų siekia, suprantu, kad visa idėja tikrai turi prasmę“, – patirtimi dalijosi kineziterapeutė. Socialinio tinklo grupėje yra daug moterų, kurios ir nedalyvavo tyrime, kai kurios gyvena kitose šalies miestuose ar net užsienyje. „Buvo džiugu, kai viena moteris, gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, iš grupės narių pajutusi motyvaciją, pradėjo sportuoti ir numetė per 20 kg“, – vieną pavyzdžių įvardijo V. Tarasenko. Per tyrimą moteris 9 savaites sportuodavo po 3 kartus per savaitę. Buvo atliekami bubo aerobikos ir jėgos pratimai. Aerobiniai – tai kardiopratimai, didinantys pulsą ir padedantys pasiekti reikiamą pulso dažnį, kurio metu pasiekiamas riebalų deginimas, o jėgos pratimai skirti raumenims stiprinti. „Tyrimo rezultatai parodė teigiamą mankštos su kineziterapeutu poveikį“, – tikino V. Tarasenko. Grįžti į vėžes – iššūkis medikams
Vyriausybei pritarus palaipsniui atnaujinti sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų teikimą pacientams, šią savaitę Kretingos medicinos įstaigos rengia darbo planus, kuriuos teiks derinti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Tačiau, įsitikinusi „Kretingos šeimos medicinos centro“ vadovė Augenija Juknevičienė, jau niekuomet jų darbas nebebus toks, koks buvo ligi karantino. Pereinamojo laikotarpio ypatumai Kiekviena gydymo įstaiga pereinamuoju laikotarpiu turi numatyti, kiek galės priimti pacientų per dieną konsultacijoms ir procedūroms, užtikrinti darbui reikalingų kabinetų skaičių, jų dezinfekcijos tvarką. Gydymo įstaigos privalo taip organizuoti tvarką, kad suvaldytų pacientų srautus – prie kabineto durų galės laukti tiek vienas pacientas, virusinės infekcijos simptomus turintys asmenys turi būti atskirti nuo jų neturinčiųjų. Tiesioginės konsultacijos tuo pačiu metu negali būti teikiamos greta esančiuose susisiekiančiuose kabinetuose. Tačiau ir atnaujinus paslaugas, prioritetas, kaip ir ligi šiol, bus teikiamas darbui nuotoliniu būdu. Dėl tiesioginio vizito pas gydytoją pacientas turės kontaktuoti tiesiogiai su savo šeimos gydytoju, kuris nuspręs, ar šiam būtina lankytis įstaigoje. Vaistus ir medicinos pagalbos priemones, nedarbingumo pažymas, kaip ir ligi šiol, gydytojai išrašys elektroniniu būdu. Skirstys pagal laiką ir grupes „Dideli iššūkiai laukia. Tam tikras tiesiogines paslaugas teikėme ir per karantiną – gydėme po traumų, perrišome žaizdas, atlikome kardiogramas, tyrimus nėščiosioms, skiepijome vaikus, tačiau dabar teks suvaldyti pacientų srautus, derinti kiekvieno priėmimo laiką. Pacientus grupuosime pagal amžių ir ligas: vieną grupę sudarys vyresni negu 60 metų ir lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, kitą – sergantys kvėpavimo takų infekcijomis, trečią – vaikai ir jaunuoliai iki 18 metų, ketvirtąją – visi kiti“, – kalbėjo A. Juknevičienė. Ji paabejojo, ar pereinamasis laikotarpis baigsis birželį, ir nemano, kad ir vėliau darbas vyks taip pat, kaip ligi karantino: „Sukarščiavo vaikas, ir iš darželio tėvai jį veždavo tiesiai pas gydytoją. Šiaip ateidavo anksčiau ir sėdėdavo būriais prie kabineto durų, ar blogiau pasijutęs neregistruotas pacientas įsiprašydavo priimamas gydytojo. Dabar teks atvykti tik griežtai gydytojo paskirtu laiku ir tik tuo atveju, jeigu lankytis įstaigoje jam būtina.“ Įstaigos vadovė apgailestavo dėl pacientų, kurie laukia nesulaukia, kada galės apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. „Tačiau privalome būti budrūs: jeigu, nevaldant situacijos, ateitų bent vienas infekuotas žmogus, būtų didelė bėda visiems aplinkiniams“, – tikino ji. Infekuotieji visuomenėje – lyg raupsuotieji A. Juknevičienė neslėpė, kad jų įstaigos medikams jau teko gydyti 12 koronavirusu infekuotų pacientų: „Žinojome, kad jie serga – buvo ką tik po operacijų išrašyti iš ligoninės arba grįžusieji iš užsienio, tarp jų buvo ir gana jaunų, 20–30-mečių. Vieni jautė simptomus, kiti – ne. Gydome juos nuotoliniu būdu ir džiaugiamės jiems pasveikus. Įstaigos medikams tai irgi didžiulis išbandymas, nes teko ir tiesiogiai kontaktuoti su sergančiaisiais.“ Medikės žodžiais, labai gaila infekuotų pacientų, nes jie iš aplinkos sulaukia didžiulio atstūmimo: „Nors oficialiai informacija neskleidžiama, bet kaimynai greit susižino, mato dezinfekuojant laiptines. Suprantama aplinkinių baimė, tačiau užsikrėtę žmonės juk niekuo nekalti.“ Dėl saugumo, kad prireikus viena medikų komanda galėtų pakeisti kitą, du jų įstaigos kabinetai – Vytauto g. ir Savanorių g. – yra atsiskyrę, o iš kitų miestų atvykstantys gydytojai dirba nuotoliniu būdu.
KRETINGOS r. VYDMANTŲ k. gegužės 5 d. apie 20.55 val. iš prekybos centro 1981 m. gimęs, nuo alkoholio apsvaigęs vyras, atvirosios vagystės būdu pagrobė du degtinės butelius ir pasišalino. Padaryta žala – 24,98 euro. Pradėtas tyrimas dėl vagystės. KARTENOS mstl. gegužės 6 d. iš namuose esančios spintelės pavogti 2 tūkst. 500 eurų. Įtariama, kad pinigus galėjo pasisavinti gegužės 5 d. atėjusios dvi nepažįstamos moterys. Pradėtas tyrimas dėl vagystės. PALANGA GANYKLŲ g. gegužės 6 d. iš daugiabučio namo kiemo pavogti du dviračiai, bendra žala – 800 eurų.
Parengė Edita KALNIENĖ
Miško galiūnai ir pelėdos – neatsiejami
„Jeigu būtų mano valia, niekada niekam neleisčiau kirsti ąžuolo“, – sakė Šlaveitų kaime, pamišky, gamtinę sodybą kuriantis Sigitas Kalnius. Jo pastebėjimu, ąžuolai – per daug didingi, kad galėtume juos naikinti. Anot Sigito, ąžuolai miškui tarsi suteikia tam tikros mistikos. „Ir mūsų protėviai tikėjo, kad šiuose medžiuose slepiasi dievybės, todėl ąžuolus puoselėjo ir jų neskubėjo kirsti, matė juose kažkokios stiprybės, siejo su Pasaulio arba Gyvybės medžiu“, – pasvarstė viešąją įstaigą (VšĮ) „Pelėdos“ įsteigęs gamtos mėgėjas. Jo sodyboje auga 3 galingi ąžuolai, vienas jų – įtrenktas žaibo. S. Kalnius, kuris nemažai laiko skiria inkilams gaminti ir jiems įkelti, pastebėjo, kad ąžuolus mėgsta pelėdos. „Nieko nuostabaus – ąžuolai turi drevių, kurios tinka pelėdoms perėti. Aš pats irgi į ąžuolus esu įkėlęs inkilų pelėdoms, kai kuriuose jos ir peri. Ąžuolai ir pelėdos yra neatsiejami“, – įsitikinęs gamtininkas, šiuo metu su draugu kuriantis filmą apie pelėdas. Ąžuolai pelėdoms suteikia ne tik prieglobstį, bet ir maisto: pabirusios gilės vilioja graužikus, kuriais minta pelėdos, be to, gilės dar – maistas ir kitiems paukščiams, voverėms. Iš sodybos ąžuolų gilių priaugo ir nemažai sodinukų, tad S. Kalnius aplink savo sodybą pasodino kelias dešimtis jaunų ąžuoliukų. Gilės, jeigu jų neaptinka alkani graužikai ar šernai, gana sėkmingai peržiemoja samanų ir lapų patale, o pavasarį pradeda kaltis. Įdomu tai, kad pirmąją vasarą būsimasis galiūnas maitinasi iš gilės skiltelėse sukauptų medžiagų, medis auga sparčiai, o jo šaknis gilyn prasiskverbia iki pusmetrio. Ąžuoliukai mėgsta augti suspausti tarp kitų medžių, tačiau būtina, kad viršūnė matytų saulę. Tuomet jie gerai stiebiasi, bet 5–10 m. ąžuoliukai auga lėtai, būna, kad nukenčia nuo šalnų, jaunus lapelius apgraužia žvėrys. Apskritai ąžuolai gali išaugti iki 40 m aukščio, yra ilgaamžiai medžiai, išgyvenantys iki 400–500 metų ir ilgiau. „Aš ir šiaip ramiai negaliu praeiti pro gražų ąžuolą – būtinai turiu pasidžiaugti, kartais – ir nufotografuoti, dar ir pagalvoju, ar būtų galima čia kokį inkilą paukščiams įkelti“, – gamtininkas teigė, kad Darbėnų, Šventosios upės apylinkėse, kurias jis gerai žino, yra tikrai gražių, vietovę puošiančių ąžuolų, kurie yra ir mūsų miškų pasididžiavimas. Be to, ąžuolų grupės ar pavieniai medžiai puošia ir parkus, gyvenvietes, skverus, pagyvina netgi ariamus laukus. „Ąžuolą ne visada spėja užauginti net dvi žmonių kartos, todėl, kiekvienas, pasodinęs ąžuolą, tai daro dėl ateities“, – įsitikinęs S. Kalnius.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos departamento skyrius Kretingoje šią savaitę persikėlė į kitas patalpas – iš Vilniaus g. 18 į Rotušės a. 9. Naujosios patalpos yra pastato pirmame aukšte, jas skyrius pagal panaudos sutartį gavo iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus, esančio pastato II aukšte. VMVT Kretingos skyriuje dirba 11 darbuotojų, iš jų 7 rūpinasi gyvūnų sveikatingumu ir 4, kurie yra tiesiogiai pavaldūs VMVT Klaipėdos departamentui, – maisto sauga. Skyriui vadovauja valstybinis veterinarijos inspektorius Virgilijus Liepinis. Persikrausčius į Rotušės a. 9 skyriaus darbo laikas bei konktaktiniai darbuotojų telefonų numeriai nepasikeitė.
„P. n.“ informacija
Ko direktorė nepasakė politikams
Gegužės 15 d. sukanka vieneri metai, kai Kretingos rajono savivaldybės administracijai vadovauja Jolanta Girdvainė, kurią į šį postą pasiūlė rajono gyventojų meru tiesiogiai išrinktas Antanas Kalnius, priklausantis visuomeniniam rinkimų komitetui „Kretingos kraštas“. J. Girdvainė nėra šio komiteto narė, nepriklauso jokiai politinei partijai, tačiau yra tapusi kai kurių tarybos narių ir opozicijos, ypač socialdemokratų kritikos taikiniu – jie nepritarė ir 2019 metų Kretingos rajono savivaldybės administracijos ir jos vadovės veiklos ataskaitai. Balsų dauguma taryba ataskaitą patvirtino. – Svarstant ataskaitą neišgirdome jūsų pozicijos, jūs nesivėlėte į politikų diskusiją. Kodėl? – „Pajūrio naujienos“ klausė J. Girdvainės. – Turėjau paruoštą kalbą. – Kodėl jos nepasakėte? – Meras neleido, – atsakė juokdamasi. – Ko nepasakėte tarybos nariams? – Žarstant kritiką buvo akcentuojamas vienerių metų mano veiklos ataskaitinis laikotarpis, kai 2019 metais administracijai vadovavau 7 su puse mėnesio. Atėję radome ankstesnės Savivaldybės valdžios suplanuotą 2019 metų biudžetą, patvirtintą strateginį planą, pradėtus darbus. Su politine tarybos dauguma sutarėme sutelkti pastangas pradėtiems darbams pabaigti. Praėjusiais metais pavyko padaryti daugiau negu buvo suplanuota. Strateginio plano 2019 metų užduotis įvykdėme 97,4 proc., kai 2018 m. šis rodiklis buvo 91,5 proc. Sėkmingai panaudojome visas Savivaldybei skirtas Valstybės investicijų programos (VIP) lėšas. Pirmuosius metus po savivaldos rinkimų galima vadinti pereinamaisiais dėl Savivaldybės valdžios pasikeitimo. Prie Savivaldybės valdžios vairo stojome naujokai: meras Antanas Kalnius, vicemeras Dangiras Samalius, aš, tik mano pavaduotojas Povilas Černeckis liko toje pačioje, kaip ankstesnėje kadencijoje, pozicijoje. Tokiu pereinamuoju laikotarpiu nesklandumų, nesėkmių tikimybė išauga, tačiau Kretingos rajono savivaldybei praėję metai prasti nebuvo. Ir tai didelis viso 224 žmonių Savivaldybės kolektyvo darbo nuopelnas. Pakalbėsiu apie svarbesnius nuveiktus darbus. Darbo grupė, kuriai vadovavau, parengė Savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planą, taryba jį patvirtino. Pertvarka susijusi su 10 įstaigų. Daug dirbome su šių įstaigų kolektyvais, jų bendruomenėmis, aiškindami pertvarkos būtinybę, tikslus. Pertvarka leis geriau įgyvendinti ugdymo tikslus, efektyviau naudoti lėšas. Daugumą savivaldybių šią pertvarką buvo padariusios anksčiau, mes buvome atsilikę. Vykdant vaikų globos institucinę pertvarką pavyko susiderėti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl namo J. K. Chodkevičiaus gatvėje nuomos vaikams, dabar gyvenantiems Socialinės paramos centre. Name J. K. Chodkevičiaus gatvėje kaip šeimyna įsikurs 5 vaikai. Turime pagaliau ir budintį globėją, kai vaikams globos prireikia netikėtai.
Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius rajone kilo 52 gaisrai, tai 20 proc. mažiau negu praėjusiais metais, kuomet per tą patį laikotarpį kilo 65 gaisrai. Vis dėlto statistika liūdina – 25 gaisrai kilo gyvenamosios paskirties pastatuose. „Manau, kad karantinas stipriai prisidėjo prie sėslesnio gyvenimo, todėl mažiau veiksmo, mažiau ir gaisrų. Tačiau liūdina didelis gyvenamosios paskirties pastatuose kylančių gaisrų skaičius, – šių metų situaciją apibūdino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius, įvardinęs, kad dažniausiai gaisras kyla dėl kamine užsidegusių suodžių. – Gyventojai galėtų dažniau valyti kaminus, kad mažėtų šių gaisrų skaičius.“ Iš 25 gyvenamosios paskirties pastatuose kilusių gaisrų 19 kartų kamine degė suodžiai. Šiais metais taip pat 10 kartų ugniagesiams gelbėtojams teko gesinti ugnį atvirose teritorijose, vieną Lankų gatvėje degusį apleistą pastatą, 5 pagalbinės ūkio paskirties pastatus, 7 šiukšlių konteinerius, 2 transporto priemones. Kol kas žuvusiųjų gaisruose pirmuosius keturis šių metų mėnesius neužfiksuota, tačiau per vieną gaisrų sužeistas vienas asmuo. „Ir patys ugniagesiai pastebėjo, kad yra sumažėję skaudžių gaisrų. Tačiau pagrindinė problema iš tikrųjų yra suodžiai“, – įvardijo E. Bertašius. Per pirmuosius šių metų mėnesius ugniagesiams teko atlikti daugiau gelbėjimo darbų – 68, o praėjusiais metais per tą patį laikotarpį – 52. Per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso kilo 3 tūkst. 798 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu jų kilo 33 proc. mažiau. Balandžio mėnesį ypač sumažėjo gaisrų atvirosiose teritorijose, šis veiksnys daugiausia ir lėmė gaisrų skaičiaus mažėjimą. Šiemet šalyje gaisruose žuvo 39 žmonės, pernai per tą patį laikotarpį – 36, o 43 gyventojai patyrė traumų. Per gaisrus ugniagesiai išgelbėjo 43 gyventojus, 283 pastatus, 16 transporto priemonių, 746 gyvūnus.
„P. n.“ informacija
Darbas ir gyvenimas Belgijos sostinėje Briuselyje: pandemijos iššūkiai
Kokiomis nuotaikomis per koronaviruso pandemiją gyvena viena Europos šiaurės vakarų ir Beniliukso valstybių – Belgija, su „Pajūrio naujienomis“ pasidalino mūsų kraštietė buvusi europarlamentarė Justina Vitkauskaitė-Bernard. Belgijos sostinėje Briuselyje nuo 2004-ųjų gyvenanti J. Vitkauskaitė-Bernard dirbo ir toliau karjerą tęsia Europos Parlamente. Šiuo metu ji yra Europos Parlamento Atgimimo grupės politikos patarėja, tačiau, kaip ir visi šios institucijos darbuotojai, per karantiną ji dirbo nuotoliniu būdu: Europos Parlamentas visose trijose darbo vietose – Strasbūre, Liuksemburge, Briuselyje – visiškai perėjo į teledarbą. „Dabar realiai patiriame, ką reiškia gyventi skaitmeniniame amžiuje“, – pripažino pašnekovė. – Kada Belgijoje buvo paskelbtas karantinas ir kiek jis griežtas, jeigu palygintume su Lietuva? Ar Belgijoje jau svarstoma švelninti karantiną? – „Pajūrio naujienos“ paklausė kraštietės. – Karantinas Belgijoje paskelbtas kovo 17 d. vakarą per viešą vyriausybės spaudos konferenciją, o kovo 18 d. 12 val. šalyje prasidėjo oficiali karantino pradžia. Man sunku lyginti Belgiją su Lietuva, nes neturėjau progos to patirti savo gimtojoje šalyje – galiu tik spėlioti iš pokalbių su artimaisiais. Bet susidariau įspūdį, kad tiek Lietuvoje, tiek Belgijoje į situaciją yra žiūrima rimtai ir atsakingai. Įdomu tai, kad patys belgai savo vyriausybę vertina gan skeptiškai ir valdžiai turi nemažai priekaištų: kad vyriausybės reakcija buvo pavėluota, kad nesusitvarkoma su drastišku apsaugos priemonių trūkumu ne tik eiliniams piliečiams, bet ir sveikatos, socialinės priežiūros įstaigose, kad trūksta susikalbėjimo ir koordinacijos skirtinguose valstybės valdymo lygiuose. Belgijos valdymo sistema yra labai komplikuota, šalis suskirstyta į daugiasluoksnius gan nepriklausomus administracinius vienetus, kas atsispindi ir valdyme – čia veikia ne viena vyriausybė, ne viena centralizuota tvarkos palaikymo pajėgų sistema, o keletas šių institucijų nuo federacinio, regionų iki komunų lygio. Vadinasi, susikalbėti ir veiksmingai koordinuoti veiksmus nėra taip paprasta ir efektyvu. Tačiau man atrodo, kad šalyje su tokia sudėtinga valdymo ir biurokratine sistema federacinė vyriausybė tvarkosi įspūdingai konstruktyviai. Man įspūdį daro Belgijos premjerės Sophie Wilmes gebėjimas labai žmogiškai komunikuoti su visuomene, jos jautrumo, geležinės logikos ir konkretumo dermė. Beje, daugybė tarptautinių specialistų pripažįsta, kad tokiu sunkiu laikotarpiu gebėjimas tinkamai komunikuoti su savo visuomene yra ne mažiau svarbus negu įgyvendinamos priemonės. Kalbant apie jas konkrečiau, tai Belgijoje neprivaloma dėvėti kaukių ir pirštinių gatvėje, parkuose, net – parduotuvėse, tai – tik rekomenduojama. Apsaugos priemonės privalomos sveikatos ir socialinės apsaugos darbuotojams. Rekomenduojama išlaikyti 1,5 m atstumą, nuolat plauti rankas, o atsiradus karščiavimui – saviizoliuotis, konsultuotis su savo daktaru, esant jo rekomendacijai – kreiptis į karščiavimo klinikas. Išeiti į lauką galima, bet reikia turėti priežastį, nes bet kada gali sustabdyti pareigūnai: galima nueiti į parduotuvę, pas gydytoją, į parką sportuoti, eiti pasivaikščioti kartu – ne daugiau 2-jų tos pačios šeimos narių. Griežtai reaguojama į didesnius susibūrimus, stoviniavimą, gulinėjimą parkuose – kai susiburia daugiau žmonių, reikalaujama nuolat judėti, išlaikyti atstumus. Belgija jau surinko nemažai baudų už karantino pažeidimus – jos prasideda nuo 250 Eur. Gatvėse matau daug patruliuojančios policijos, dažnokai – ir ginkluotų karių. Vizitai pas gydytojus, odontologus nėra visiškai uždrausti, tiesiog rekomenduojama nuo jų susilaikyti. Veikia visos maisto parduotuvės, neseniai pradėjo veikti sodo, statybos ir namų reikmenų parduotuvės, o vienu metu nuo gegužės 18 d., kad būtų išvengta diskriminacijos atskiriems sektoriams, atidaromos visos parduotuvės, be abejo, nurodant, kad privaloma užtikrinti saugumo priemones, o pirkėjams – nešioti kaukes. Mokyklas vyriausybė nusprendė leisti atidaryti irgi nuo gegužės 18 d., bet tik kai kurio amžiaus grupėms – pavyzdžiui, mano šešiametė duktė Aleksandra į mokyklą pradės eiti gegužės 25 d. Bet viskas ne taip paprasta – kiekviena komuna spręs, kaip bus organizuojamas mokymo procesas, nes bendros federalinio lygio gairės reikalauja užtikrinti, kad klasėje būtų ne daugiau kaip 10 mokinių, visas mokyklos personalas nuolat turės dėvėti kaukes, vaikai – nuo 12 metų. Kol kas neaišku, kada karantinas bus švelninamas dėl kelionių – kol kas keliauti už šalies sienų neleidžiama jokiomis transporto priemonėmis.
Ekspertai įspėja: daugėja melagingos informacijos
Lietuvos informacinę erdvę stebintys kariuomenės ekspertai atkreipia dėmesį į vis didėjantį dezinformacijos srautą, susijusį su koronaviruso valdymu. Specialistai ragina, kad gyventojai išliktų budrūs ir ypač kritiškai vertintų socialiniuose tinkluose piktavalių skleidžiamas konspiracines teorijas. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovo, vyr. leitenanto Mažvydo Kunevičiaus teigimu, galime pasidžiaugti, kad Lietuva pasaulio kontekste gerai tvarkosi su koronaviruso keliamais iššūkiais, tačiau nerimą kelia socialiniuose tinkluose sklindanti informacija. „Socialiniuose tinkluose ir kai kuriuose prieštaringai vertinamuose portaluose pastebime vis labiau plintančią dezinformaciją, misinformaciją ir konspiracines teorijas“, – sakė M. Kunevičius. Jo teigimu, nuo vasario pradžios iki dabar Lietuvoje fiksuoti 1 tūkst. 36 klaidinančios informacijos atvejai, kuriais siekta diskredituoti ir apsunkinti Lietuvoje priimamus sprendimus, susijusius su koronaviruso valdymu. Piktavaliai dažniausiai siekia įvairių tikslų – skaldyti visuomenę, didinti atskirtį tarp piliečių ir valstybės, skleisti tautinę ir rasinę neapykantą, stigmatizuoti sergančiuosius ir senyvo amžiaus bei rizikos grupėse esančius žmones. Anot karininko, pagrindinis tokių informacinių atakų tikslas – didinti nepasitikėjimą valdžia bei kvestionuoti Lietuvos narystės ES ir NATO teikiamus pranašumus. Vyr. leitenantas M. Kunevičius nurodo, kad nuo karantino pradžios klaidinančios informacijos bei konspiracinių teorijų skleidimui dažniausiai naudojami „Youtube“, „Facebook“, „VKontakte“, „Reddit“, „Twitter“ socialiniai tinklai, taip pat pasitelkiami prieštaringai vertinami naujienų portalai, internetiniai blogai. Pasak Ekstremalių situacijų operacijų centre dirbančio karininko, skleidžiant dezinformaciją dažniausiai skatinama nesilaikyti Lietuvoje taikomų karantino reikalavimų, nedėvėti kaukių, protestuoti prieš karantino sąlygas, kurios neva pažeidžia žmogaus teises. Vyr. leitenanto M. Kunevičiaus teigimu, socialiniuose tinkluose dažnai raginama nesitirti dėl galimos koronaviruso infekcijos, nesilaikyti saviizoliacijos, vengti dezinfekuoti rankas, gąsdinant galimomis sveikatos problemomis. Itin aktyviai skleidžiama dezinformacija, kad koronaviruso krizės iš tikrųjų nėra ir viskas daroma norint kontroliuoti žmones – esą ligoninės iš tikrųjų yra tuščios, o medikai verčiami klastoti informaciją. Tai tik maža dalis aktyviai skleidžiamos melagingos informacijos. Būtent todėl Lietuvos gyventojai raginami kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose randamą informaciją. Norint pasitikrinti naujausią statistiką, žmonės kviečiami rinktis oficialias valstybės institucijų svetaines, nenaudoti vieno šaltinio norimai informacijai gauti, nepasiduoti emocijoms perskaičius skambias antraštes portaluose.
Pagal Visuomenės informavimo grupės informaciją
Karantinas – tęsiamas, numatytos priemonės jam švelninti
Ministrų kabinetas pritarė, kad karantinas Lietuvoje būtų pratęstas iki gegužės 31 d., nustatant naujas karantino švelninimo priemones. Numatyta, kad jau visai netrukus duris galės atverti darželiai ir ikimokyklinės grupės, taip pat bus galima organizuoti renginius. Be to, apsispręsta, kad galės pradėti dirbti gydytojai odontologai, veiklą taip pat bus leista atnaujinti visiems grožio paslaugų teikėjams. Sveikatos priežiūros paslaugos Nuo gegužės 18 d. bus leista teikti tas odontologijos paslaugas, kurios, paskelbus karantiną, buvo draudžiamos, išskyrus būtinąsias paslaugas. Tad pacientams bus teikiama ne tik skubi odontologinė pagalba, kai jaučiamas ūmus skausmas, bet atliekamos ir visos planinės procedūros kaip, pavyzdžiui, profilaktinės apžiūros, burnos higienos procedūros, estetinės procedūros ir kita. Jų metu turės būti laikomasi visų nustatytų reikalavimų, kad būtų užtikrintas ir pacientų, ir pačių specialistų saugumas. Be to, apsispręsta taip pat nuo gegužės 18 d. leisti lankyti pacientus gydymo įstaigose. Svarbu tai, kad jų vadovai turės nustatyti lankymo tvarką. Nuo karantino pradžios buvo leidžiama lankyti tik pacientus, kurių būklė yra terminalinė, t. y. žmogus serga nepagydoma ir progresuojančia liga, taip pat, kai lankomi vaikai iki 14 metų amžiaus, gydančiam gydytojui leidus. Tai reiškia, kad, gydymo įstaigoms pasirengus, pavyzdžiui, vyrams bus leista dalyvauti gimdymuose, kas iki šiol, įvertinus rizikas, buvo draudžiama. Visas kitas planines sveikatos priežiūros paslaugas leista atnaujinti jau praėjusią savaitę, numačius, kaip įstaigos tam turi pasiruošti.
|
|
